Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [2A-934-302-2007].doc
Bylos nr.: 2A-934-302/2007
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:

Nuora?as tikras

              Civilinė byla  Nr. 2A50-934/2007

                                                                   Procesinio sprendimo kategorija 77.4.3; 78.2.1

(S)

 

 

 

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2007 m. spalio 16 d.

Vilnius

 

 

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Romualdos Janovičienės,

kolegijos teisėjų Algirdo Auruškevičiaus ir Neringos Švedienės,

sekretoriaujant Rūtai Miltinytei,

 

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo K. S. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2007 m. birželio 12 d. sprendimo, civilinėje byloje pagal ieškovės L. C. ieškinį atsakovui K. S. S., dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo ir atsakovo K. S. S. priešieškinį ieškovei dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, dalyvaujant Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos tarnybai.

 

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

 

n u s t a t ė:

 

Ieškovė L. C. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo K. S. S. išlaikymą nepilnametei dukrai Simran E. C. , gim. (duomenys neskelbtini), po 2 000 Lt per mėnesį mokamą periodinėmis išmokomis ir nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su ieškove. Nurodė, kad ji šiuo metu neturi darbo ir pajamų, atsakovas neprisideda prie dukters išlaikymo. Reikalaujamo priteisti išlaikymo dydį ieškovė nustatė atsižvelgdama į tai , kad tokią sumą atsakovas mokėdavo, kada jie gyveno kartu. Nesutiko su atsakovo priešieškiniu ir reikalaujama nustatyti bendravimo su vaiku tvarka dėl atsiliepime į priešieškinį išdėstytų motyvų.

Atsakovas K. S. S. priešieškiniu prašė nustatyti bendravimo su vaiku tvarką. Nurodė, kad ieškovė sudaro kliūtis bendrauti su vaiku, tuo pačiu pažeidžia vaiko teisę tiesiogiai ir nuolat bendrauti su tėvu. Iš atsakovo turėtų būti priteistas išlaikymas po 200 Lt per mėnesį, kadangi jo gaunamos pajamos yra nedidelės, jis išlaiko du nepilnamečius vaikus iš kitos santuokos ir materialiai remia studijuojančią pilnametę dukrą. Prašė netenkinti reikalavimo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, kadangi dėl to nėra ginčo.

Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2007 m. birželio 12 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovo K. S. S. išlaikymą dukrai S. E. C. ieškovei L. C. kiekvieną mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 500,00 Lt dydžio per mėnesį, pradedant nuo 2006-08-07 iki dukters pilnametystės. Nustatė nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su jo motina L. C. . Nustatė atsakovo bendravimo su dukra S. E. C. ir dalyvavimo vaiko auklėjime tvarką : iki dukrai S. E. sueis penkeri metai amžiaus , vaiko tėvas K. S. S. bendrauja su dukra S. E. bendravimo laiką iš anksto pranešęs vaiko motinai  – kas antrą šeštadienį  po 2 valandas per dieną vaiko gyvenamojoje vietoje , dalyvaujant vaiko motinai L. C. . Dukrai Simran E. C. sulaukus penkerių metų amžiaus , bendravimo su vaiku tvarka nustatoma bendru vaiko tėvų sutarimu , Vaikų teisių apsaugos tarnybos arba teismo sprendimu. Likusią dalį ieškinio ir priešieškinio atmetė.

Teismas nustatė, kad atsakovas yra S. E. C., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvas, atsakovas nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnametę dukrą, nuo 2006 m. rugsėjo mėnesio neteikia materialinio išlaikymo. Nepilnametė dukra S. E. gyvena su savo motina L. C. , kuri ją materialiai išlaiko ir auklėja. Kadangi tarp vaiko tėvų yra kilęs ginčas dėl išlaikymo dydžio, ieškovė prašo priteisti iš atsakovo išlaikymą po 2 000 Lt per mėnesį, šią sumą paskaičiuodama atsižvelgiant į maksimalius vaiko poreikius ir įtraukiant sumą vaiko auklei, atsakovas sutinka mokėti dukters išlaikymui po 200 Lt per mėnesį, teismas, atsižvelgdamas į šalių turtinę padėtį, vaiko amžių bei poreikius, sprendė, kad nėra pagrindo skirti ieškovės prašomą 2 000 Lt sumą nepilnametės S. E. išlaikymui ir priteisė iš atsakovo 500,00 Lt dydžio per mėnesį sumą dukters išlaikymui, mokamą vaiko motinai L. C. kiekvieną mėnesį, pradedant nuo bylos iškėlimo teisme – 2006-10-06 iki vaiko pilnametystės (CK 3.192 , 3.194, 3.196 str.).

Teismas nurodė, kad nepagrįstas atsakovo teiginys dėl to, jog nėra nesutarimų dėl vaiko gyvenamosios vietos. Kadangi šalys nesusitarę dėl vaiko gyvenamosios vietos (vaiko globos), dukros S. E. gyvenamoji vieta nustatoma teismo sprendimu su jos motina L. C. (CK 3.169 str. ). Atsakovas nepateikė prieštaravimų dėl to , kad dukters gyvenamoji vieta būtų nustatyta su jos motina . Ieškovė tinkamai vykdo savo pareigas , rūpinasi savo dukra , ją išlaiko ir auklėja.

Teismas priešieškinį tenkintino iš dalies. Nustatydamas bendravimo su vaiku tvarką, teismas atsižvelgė į tai, kad atsakovas K. S. S. gyvena ir dirba užsienyje , todėl negali bendrauti su vaiku kiekvieną darbo dieną, švenčių ir poilsio dienomis. Dukra S. E. yra vienerių metų ir aštuonių mėnesių amžiaus, tėvo visiškai nepažįsta , tarp jų nėra emocinio ryšio bendravimas su tėvu, nedalyvaujant vaiko motinai ir ne vaiko gyvenamoje vietoje galėtų pakenkti vaiko interesams, apribotų vaiko motinos bendravimo su vaiku ir auklėjimo galimybes. Todėl teismas nustatė, kad atsakovas bendrauja su dukra ir dalyvauja jos auklėjime du kartus per mėnesį po dvi valandas per dieną , t.y. kas antrą šeštadienį vaiko gyvenamoje vietoje, dalyvaujant vaiko motinai  iš anksto pranešus vaiko motinai ( ieškovei ) apie atvykimą. Tokią bendravimo tvarką nustatė iki vaikas sulauks 5 metų amžiaus.

Atsakovas K. S. S. apeliaciniu skundu prašo pakeisti 2007-06-12 teismo sprendimą dėl nepilnamečiam vaikui priteisto išlaikymo dydžio ir nustatytos bendravimo su nepilnamete dukra tvarkos tokiu būdu: 1. priteisti iš atsakovo materialinį išlaikymą dukrai po 200 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jos pilnametystės, 2. nustatyti tokią atsakovo bendravimo su dukra tvarką: 2.1. iki vaikui sueis 5 m. amžiaus susitikti su dukra ir su ja bendrauti ne vaiko gyvenamojoje vietoje, apie savo buvimo su vaiku vietą pranešant vaiko motinai: po 2 val. kiekvieną darbo dieną ir po 6 val. kiekvieną švenčių ir poilsio dieną; 2.2. vaikui sulaukus 5 m. amžiaus susitikti su dukra ir su ja bendrauti: po 2 val. kiekvieną darbo dieną ir poilsio dieną ne vaiko gyvenamojoje vietoje, apie savo buvimo su vaiku vietą pranešant vaiko motinai:, pasirinktinai 1 savaitgalį per mėnesį praleisti su dukterimi savo pasirinktoje vietoje, apie buvimo su vaiku vietą iš anksto – prieš 5 dienas – pranešant vaiko motinai, 1 savaitę vasaros atostogų metu su dukterimi atostogauti savo nuožiūra pasirinktoje vietoje, apie atostogų vietą iš anksto – prieš savaitę – pranešant vaiko motinai. Kitoje dalyje teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas pažeidė materialinės teisės normas, reglamentuojančias materialinio išlaikymo nepilnamečiam vaikui bei bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant institutus, jas netinkamai pritaikydamas. Be to, teismas pažeidė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimo institutą bei sprendimo priėmimo ir išdėstymo tvarką. Teismas, nusprendęs iš atsakovo priteisti 500 Lt dydžio sumą išlaikymui, tokio sprendimo visiškai niekuo nemotyvavo, nenurodė jokių tokį sprendimą pagrindžiančių materialinės teisės normų, byloje surinktų įrodymų, be to, sprendimo motyvuojamoje bei rezoliucinėje dalyse nurodė skirtingus terminus, nuo kurių priteisiamas nurodyto dydžio išlaikymas. Teismas visiškai nevertino atsakovo turtinės padėties, kuri yra daug blogesnė negu ieškovės, nes atsakovas neturi jokio kilnojamojo ar nekilnojamojo turto, gauna labai nedidelį darbo užmokestį (vidutiniškai iki 2 000 Lt per mėnesį), turi kitų išlaikytinių (dvi nepilnametes dukras ir vieną pilnametę dukrą, studijuojančią aukštojoje mokykloje ir yra reikalinga paramos). Be to, teismas visiškai nevertino ieškovės turtinės padėties. Teismas taip pat nevertino ir nepilnamečio vaiko poreikių, ieškovės pateikta mėnesio išlaidų vaikui skaičiuotė nepagrįsta jokiais mokėjimo dokumentais, be to, išlaidos yra nerealios.

Nurodo, kad teismas nesiekė, jog atsakovui būtų sudarytos realios sąlygos lygiomis teisėmis kartu su ieškove  dalyvauti dukters auklėjime, o dukteriai – nuolat ir tiesiogiai bendrauti su tėvu, tuo labiau, kad ieškovė vengė nurodyti vaiko buvimo vietą bylos nagrinėjimo metu. Teismas nepagrįstai nesivadovavo CK 3.170 str. 2 d. Teismas, pažeisdamas CK 3.175 str. įtvirtintą maksimalaus bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant principą, nustatė minimalias atsakovo bendravimo su nepilnamete dukra ribas, tokį sprendimą pagrįsdamas prielaidomis, bet ne byloje surinktų įrodymų visuma. Teismo sprendimo motyvai, kad bendravimo su vaiku tvarka nustatoma atsižvelgiant į tai, kad atsakovas gyvena ir dirba užsienyje, nepagrįsti, kadangi atsakovas ir ieškovė su dukra gyvena ir dirba toje pačioje valstybėje, t. y. Didžiojoje Britanijoje, byloje nėra įrodymų, kad ieškovė grįžtų nuolat gyventi į Lietuvą.

Teismas taip pat pažeidė CPK 2 str. ir 260 str., be to, nenurodydamas jokių motyvų, nustatė terminuotą atsakovo bendravimo su nepilnamete dukra tvarką, t. y. iki vaikas sulauks 5 m. amžiaus, tokiu būdu neišspręsdamas tarp šalių kilusio ginčo dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo. Teismas sprendimo rezoliucinėje dalyje neteisingai nurodė, kas sprendimas gali būti apskųstas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos pirmosios instancijos teisme, kadangi atsakovo – apelianto gyvenamoji vieta yra užsienio valstybėje.

 

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

 

Nustatyta, kad ieškovė L. C. gyvendama neįregistravusi santuokos su Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos piliečiu K. S. S. (duomenys neskelbtini) susilaukė dukters S. E. C. (b. l. 4, 20, 21, 36). Ieškovės teigimu, atsakovas nuo dukros gimimo iki 2006 m. rugsėjo mėn. pradžios teikdavo išlaikymą dukrai mokėdamas po 2 000 Lt per mėnesį (b. l. 36, 37). Teismas skundžiamu sprendimu priteisė iš atsakovo nepilnamečio vaiko išlaikymui po 500 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų, taip pat nustatė bendravimo su vaiku tvarką iki penkerių metų, o vaikui sulaukus penkerių metų, sprendė, kad bendravimo tvarka nustatoma vaiko tėvų bendru sutarimu, Vaikų teisių apsaugos tarnybos arba teismo sprendimu. Apeliaciniu skundu atsakovas ginčija teismo sprendimo dalį, kuria iš jo priteistas išlaikymas nepilnametei dukrai po 500 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų bei nustatyta terminuota bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarka.

Kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, byloje esančią medžiagą, šalių paaiškinimus, sprendžia, jog skundžiamas teismo sprendimas priimtas iš dalies tinkamai taikant ir aiškinant materialinės teisės normas, reglamentuojančias išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimą, taip pat bendravimo tvarkos su vaiku nustatymą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, tokie pažeidimai sudaro pagrindą pakeisti teismo sprendimą. Kolegija nagrinėja šią bylą peržengdama apeliacinio skundo ribas, kadangi to reikalauja viešasis interesas, susijęs su prioritetine vaikų teisių ir interesų apsauga ir gynimu, nagrinėjant CPK IV dalies XIX skyriuje numatytos Šeimos bylų kategorijos bylą.

 

Dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo.

Pagal CK 3.170 straipsnio 2 dalį vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais. Įstatymas suteikia lygias galimybes abiems tėvams bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 1 dalis), todėl kilus ginčui tarp tėvų dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo, teismas turi atsižvelgti, kad gyvenančiam skyrium tėvui ar motinai būtų sudaryta galimybė maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką, tuo pačiu bendraujant su vaiku, tai reiškia, kad tėvui (motinai), negyvenančiam kartu su vaiku, neturi būti daromi apribojimai bendrauti su vaiku (dėl vietos, būdo, sąlygų ir pan.), jeigu tai nereikalinga vaiko interesams apsaugoti. Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę; skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams, jeigu dažni susitikimai ir bendravimas su antruoju iš tėvų traumuoja vaiką psichologiškai, kai antrojo tėvo bendravimas ir auklėjimas visiškai neatitinka paties vaiko individualių interesų, norų ir pažiūrų, kai vaiko brandai ir pasaulėžiūrai yra daroma žalinga įtaka (CK 3.175 straipsnio 2 dalis).

Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nustatant bendravimo su vaiku tvarką iki vaikas sulauks penkerių metų, atsižvelgiama į tai, kad atsakovas gyvena ir dirba užsienyje, todėl jis negali kiekvieną dieną bendrauti su dukra, be to, dukra yra vienerių metų ir aštuonių mėnesių (šiuo metu jai yra dveji metukai), tėvo visiškai nepažįsta, tarp jų nėra emocinio ryšio. Tačiau teismas, nuspręsdamas, jog atsakovas bendrauja su vaiku kas antrą šeštadienį po dvi valandas per dieną, nesiekė užtikrinti, jog atskirai gyvenantis tėvas, atsižvelgiant į jo gyvenamąją vietą, galėtų kiek įmanoma maksimaliai bendrauti su vaiku, be to, toks teismo sprendimas ne visiškai atitinka CK 3.170 straipsnyje įtvirtintą nuostatą, jog vaikas turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais. Kadangi byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovo bendravimas su vaiku daro vaikui neigiamą įtaką, traumuoja vaiką psichologiškai ir pan., todėl teismas, įvertinęs tokias aplinkybes, turėjo užtikrinti tokią bendravimo su vaiku tvarką, kuri padėtų geriau realizuoti vaiko teisę bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu. Atsižvelgiant į tai, kolegijos vertinimu, yra pagrindas patikslinti teismo sprendimo dalį nurodant, kad iki dukrai S. E. sueis penkeri metai amžiaus, vaiko tėvas K. S. S. bendrauja su dukra S. E. bendravimo laiką iš anksto suderinęs su vaiko motina L. C. – kiekvieno savaitgalio vieną dieną po 2 (dvi) valandas per dieną vaiko gyvenamojoje vietoje, dalyvaujant vaiko motinai L. C. .

Kolegija, iš dalies sutikdama su apeliacinio skundo argumentu, nurodo, kad negalima sutikti su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria buvo nustatyta bendravimo su vaiku tvarka sulaukus vaikui penkerių metų. Kolegija sprendžia, kad teismo sprendimo dalis, kuria bendravimo su vaiku tvarka nustatoma bendru vaiko tėvų sutarimu, Vaikų teisių apsaugos tarnybos arba teismo sprendimu šalių dukrai sulaukus penkerių metų amžiaus negali padėti tinkamai užtikrinti vaiko teisės matytis ir bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur jie gyvena, taip pat ir skyrium gyvenančio tėvo teisės lygiais pagrindais su vaiko motina bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Tokią išvadą kolegija daro atsižvelgdama į tai, kad šalys geruoju nesutaria dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, remiantis atsakovo paaiškinimais ieškovė sudaro kliūtis jam bendrauti su dukra, slepia dukros gyvenamąją vietą (b. l. 99-101). Kolegija, atkreipdama dėmesį į tai, kad vaikas, sulaukęs penkerių metų, tampa sąmoningesnis, jis ne tik pažįsta jį supančius žmones ir suvokia, kas jie yra, bet ir prisiriša prie jų, taip pat pradeda formuoti savo pažiūras, būdamas tokio amžiaus jis jau gali bendrauti su kiekvienu tėvu atskirai ne vien tik savo gyvenamojoje vietoje, todėl kolegija sprendžia, kad teismo sprendimo dalis dėl bendravimo su vaiku tvarkos vaikui sulaukus penkerių metų nustatymo yra keistina, iš dalies atsižvelgiant į atsakovo nurodytą bendravimo su vaiku tvarką.

 

Dėl išlaikymo priteisimo.

Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nėra pagrindo priteisti iš atsakovo ieškovės prašomų 2 000 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų. Tačiau sprendžia, kad apeliacinio skundo argumentas, jog teismas turėjo priteisti iš atsakovo ne daugiau kaip po 200 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų atsižvelgiant į atsakovo sunkią turtinę padėtį, yra nepagrįstas. Apeliacinio skundo argumentas, jog teismas visiškai netyrė ir neanalizavo ieškovės turtinės padėties, nesudaro pagrindo išvadai, jog teismo priteisto išlaikymo dydis yra netinkamas. Kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovė gyvena kartu su dukra, rūpinasi jos kasdiene gerove, pagal jos pateiktą paskaičiavimų lentelę vaiko poreikiams patenkinti ir užtikrinančios normalias jo vystymosi sąlygas maisto produktų ir daiktų išlaidos per mėnesį sudaro apie 2 000 Lt per mėnesį (b. l. 111-112), atsakovas nepateikė įrodymų, kad šie paskaičiavimai yra nepagrįsti, todėl tokie byloje esantys įrodymai teismui buvo pagrindas priimti atitinkamą sprendimą dėl išlaikymo dydžio. Kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog teismas nenustatė visų teisiškai reikšmingų faktų, susijusių su išlaikymo teikimu nepilnametei dukrai. Atsakovo argumentas, jog jo turtinė padėtis yra daug blogesnė negu ieškovės, yra niekuo nepagrįsta, be to, atsakovas nenorėjo atskleisti teismui tikros savo turtinės padėties, o teismas negavo duomenų apie atsakovo turtinę padėtį (b.l. 83-88). Kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovas savo dukrai teikdavo išlaikymą po 2 000 Lt, tai patvirtina pati ieškovė, to neneigė ir atsakovas. Taigi nėra pagrindo manyti, kad atsakovo gaunamos pajamos nėra pakankamos skirti teismo nustatyto dydžio ir didesnį išlaikymą. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovui, uždirbančiam 5 000 svarų per metus (b. l. 72, 73), apie 2 000 Lt per mėnesį, užtekdavo pinigų teikti išlaikymą nepilnametei dukrai po 2 000 Lt kas mėnesį.  Tai, kad atsakovas turi kitų išlaikytinių – du nepilnamečius vaikus ir pilnametę dukrą, kuriai taip pat reikalinga materialinė parama, neatleidžia atsakovo nuo pareigos skirti dukrai S. E. tokio dydžio išlaikymą, kurio reikia patenkinti ne tik minimalius ir būtiniausius jos poreikius, nes atsakovas, turėdamas ne vieną vaiką, ypač gerai žino, kokią reikšmę turi tinkamas vaiko išlaikymas.

Kolegija, vadovaudamasi tuo, kad šeimos bylose teismas turi būti aktyvus ir įstatymas suteikia teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. teismas gali patenkinti daugiau reikalavimų negu jų buvo pareikšta (CPK 376 straipsnio 3 dalis) siekdama užtikrinti teisėtus nepilnamečio vaiko interesus, teisę gauti tokio dydžio materialinį išlaikymą, kurio pakaktų ne tik minimalių poreikių tenkinimui, atsižvelgiant į tai, kokio dydžio išlaikymą teikė atsakovas iki bylos iškėlimo teisme dienos (2006-08-07), peržengia apeliacinio skundo ribas ir nutaria pakeisti teismo sprendimo dalį padidindama 500 Lt dydžio išlaikymą iki 1 000 Lt. Kolegija priimtą sprendimą grindžia tuo, kad be vaikui teikiamo išlaikymo tik būtiniausiems jo poreikiams tenkinti yra ir individualūs vaiko poreikiai, jo kaip asmenybės vystimasis sąlygoja ir reikalingą realų išlaikymo dydį, kuris paprastai yra didesnis už išlaikymą būtiniausioms vaiko poreikiams tenkinti. Lietuvoje ratifikuota Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencija (konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalys) numato visuotinai pripažįstamą kiekvieno vaiko teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystimuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų reikalingų vaikui vystytis sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. CK 3.192 straipsnio 2 dalis numato, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinantis būtinas vaikui vystytis sąlygas. Tai reiškia, kad išlaikymo dydis visais atvejais yra nukreiptas į reikiamų sąlygų vaikui sudarymą, kitaip teikiamas mažesnio dydžio išlaikymas neatitiktų išlaikymo paskirties. Kolegijos vertinimu, teismas ne išsamiai įvertino visas bylos aplinkybes, neatsižvelgė į tai, kad iekovė su dukra ketina vykti į Londoną, Didžiąją Britaniją, kur pragyvenimo lygis yra daug aukštesnis negu Lietuvoje ir tikrai neužtektų iš atsakovo priteistų 500 Lt bei panašios sumos iš motinos pusės kas mėnesį vaiko išlaikymui. Atsižvelgiant į tai, kad abu tėvai turi vienodą pareigą rūpintis vaiko materialine gerove, kolegija padidina teismo priteistą išlaikymą iki 1 000 Lt.

Apeliacinio skundo argumentai, susiję su tuo, kad teismas pažeidė įrodinėjimo taisykles, sprendimo motyvuojamoji ir rezoliucinės dalys yra skirtingos, nurodė neteisingą sprendimo apskundimo tvarką neįtakoja teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, ši aplinkybė turėtų reikšmės svarstant sprendimo apskundimo termino atnaujinimą, jeigu toks klausimas būtų keliamas iš atsakovo pusės.

Kolegija nurodo, kad atsižvelgiant į tai, kad teismo iniciatyva buvo padidintas priteistino išlaikymo dydis nuo 500 Lt iki 1 000 Lt, atitinkamai yra keistina sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei, padidinant šias išlaidas iki 964, 54 Lt.

Dėl išdėstyto darytina išvada, kad Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2007-06-12 sprendimas yra keistinas (Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

 

 

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 str. kolegija

 

n u t a r ė:

 

Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2007 m. birželio 12 d. sprendimą iš dalies pakeisti:

dalyje dėl bendravimo su dukra nustatytą tvarką patikslinti ir išdėstyti taip:

iki dukrai S. E. sueis 5 (penkeri) metai amžiaus, vaiko tėvas K. S. S. bendrauja su dukra S. E. bendravimo laiką iš anksto suderinęs su vaiko motina L. C. , kiekvieno savaitgalio vieną dieną po 2 (dvi) valandas per dieną vaiko gyvenamojoje vietoje, dalyvaujant vaiko motinai L. C. .

Nustatyti bendravimo su dukra tvarką dukrai Simran E. C. sulaukus 5 (penkerių) metų amžiaus:

vaiko tėvas K. S. S. su dukra S. E. bendrauja kiekvieną savaitgalio dieną po 3 (tris) valandas per dieną savo pasirinktoje vietoje, laiką iš anksto suderinęs su vaiko motina L. C., apie buvimo vietą pranešant motinai;

vieną savaitgalį per mėnesį ir vieną iš Kalėdų švenčių dienų praleidžia su dukra S. E. savo pasirinktoje vietoje, laiką prieš 5 (penkias) dienas suderinus su vaiko motina ir apie buvimo vietą pranešant motinai;

vaiko tėvas K. S. S. paima vaiką iš jo gyvenamosios vietos ar kitos su vaiko motina L. C. suderintos vietos ir pasibaigus nustatytam bendravimo laikui grąžina dukrą į jos gyvenamąją vietą ar kitą su vaiko motina suderintą vietą;

dalyje dėl išlaikymo priteisimo: priteistą iš K. S. S. 500 Lt išlaikymą dukrai S. E. C. padidinti iki 1000 Lt;

padidinti priteistą iš K. S. S. žyminį mokestį į valstybės pajamas iki 964,54 Lt (devynis šimtus šešiasdešimt keturis litus, 54 ct).

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

 

Kolegijos pirmininkė                                                                  Romualda Janovičienė

 

 

Kolegijos teisėjai                                                                         Algirdas Auruškevičius

 

 

                                                                                                                Neringa Švedienė