Civilinė byla Nr. e2A-62-425/2022.

                                                                                          Teisminio proceso Nr. 2-32-3-00135-2021-4.

                                                                                          Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

                                                                                          2.6.1.3.6; 3.3.1.20

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. sausio 12 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Laimantas Misiūnas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo T. O. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2021 m. spalio 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-3127-1001/2021 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) ,,Arektra“ ieškinį atsakovui T. O. dėl nuostolių atlyginimo.

Teismas

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1.       Pirmosios instancijos teismui pateiktu ieškiniu ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 541,77 Eur nuostolių atlyginimo, 6 procentų procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Nurodė, kad 2021-02-05 ieškovė ir atsakovas sudarė automobilio pirkimo – pardavimo sutartį (toliau – ir Sutartis), pagal kurią ieškovė iš atsakovo už 1750 Eur nusipirko automobilį ,,Citroen Berllingo“. Atsakovas Sutartyje nurodė ir žodžiu patvirtino, kad automobilis be defektų, jo rida 227000 km, varomas dyzelinu. Pirkimo dieną norėjo atlikti techninę apžiūrą, bet negalėjo, nes buvo užšalę kuro ir oro filtrai dėl automobilyje palikto vasarinio kuro. Ieškovės atstovas pirkimo dieną įsipylė žieminio kuro. Kitą dieną po Sutarties sudarymo, atliekant automobilio techninę apžiūrą, nustatytas padidėjęs dūmingumas, todėl teko keisti kuro ir oro filtrus. Šiuos filtrus 2021-02-06 pakeitė pats atsakovas ir pateikė apmokėti 28 Eur sąskaitą, kurią ieškovė apmokėjo. Kol nepaaiškėjo didesni automobilio trūkumai, ieškovė atsakovo neprašė kompensuoti šių nuostolių. Išbandė perkamą automobilį, galiniame tilte girdėjo barškesius, atsakovas paaiškino, kad šaltą žiemos dieną gali būti užšalę amortizatoriai. Pakeitus filtrus ir atlikus automobilio dūmingumo pakartotinę techninę apžiūrą, nustatyta, kad dūmingumas yra gana didelis. Autoserviso meistrai jam negalėjo paaiškinti, kodėl dūmingumas didelis, sakė, kad tai gali būti nuo stovėjimo ir siūlė tiesiog prasivažinėti šiuo automobiliu, arba dūmingumo priežastis paaiškės, jei pasireikš koks nors rimtesnis gedimas.

3.       Per dvi savaites sugedo variklio turbina ir EGR vožtuvas, dėl gedimo reikėjo keisti ir rato guolį. Automobilį autoservise apžiūrėjo 2021-02-22, ieškovė automobilio gedimus pastebėjo 2021-02-20. EGR vožtuvas susijęs su turbina. Apie šiuos trūkumus nežinojo ir negalėjo žinoti, nes atsakovas neatskleidė informacijos apie automobilio važiuoklės ir variklio gedimus, kurių apžiūros metu nebuvo galima pastebėti.

4.       Atsakovas jau po pranešimo apie automobilio gedimus pasakė, kad iki automobilio pardavimo keitė jo turbiną. Rato guolio ir variklio turbinos gedimai yra esminiai trūkumai, nes ieškovė negalėjo naudotis automobiliu ir automobilis buvo techniškai netvarkingas. Ieškovė už automobilio trūkumų šalinimą sumokėjo 541,77 Eur. Automobilio trūkumų negalima laikyti įprastais, nulemtais natūralaus automobilio nusidėvėjimo, apie kurias ieškovės atstovas, kaip bet kuris vidutinis pirkėjas, turėjo ar galėjo žinoti, nes automobilio rida nebuvo labai didelė, atsakovas Sutartyje nenurodė šių trūkumų, jie buvo nustatyti, tik atlikus automobilio techninės būklės diagnostiką, jį išardžius, todėl paprastos apžiūros metu negalėjo būti nustatyti. Automobilio trūkumai buvo paslėpti, vizualiai nematomi ir nepastebimi. Kadangi variklio ir važiuoklės gedimai buvo nustatyti tik pradėjus naudoti automobilį, vertina, kad jie atsirado dar iki Sutarties sudarymo. UAB „Arektra“ užsiima elektros instaliavimu. Pirkdamas automobilį, atsakovui nurodė, kad automobilį perka bendrovei ir jis bus intensyviai naudojamas. Automobiliu nuo įsigijimo iki 2021-02-22 nuvažiavo apie 3000 km. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.327 straipsnio 3 dalį pardavėjas atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo momentu, net jeigu tai paaiškėja vėliau. Tai reiškia, kad atsakomybė už paslėptus (neakivaizdžius) daikto trūkumus tenka pardavėjui, kuris privalo atlyginti visas automobilio trūkumų šalinimo išlaidas – 541,7 Eur.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5.       Skundžiamu

6.       Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad aplinkybė, jog automobilio gedimai nustatyti netrukus po Sutarties sudarymo, yra pakankamas pagrindas pripažinti, kad automobilio nebuvo galima naudoti pagal paskirtį. Teismas pažymėjo, jog nors parduotas automobilis 15 metų senumo, o jo rida gana didelė, jis po įsigijimo nuvažiavo apie 3000 km, tačiau vien tai neleidžia daryti išvados, kad pirkėjas, kaip bet kuris kitas vidutinis pirkėjas, sutarties sudarymo metu turėjo tikėtis, kad automobilį dėl jo natūralaus nusidėvėjimo pagal paskirtį galės naudoti trumpą laiką ir savo rizika pirko automobilį. Visos automobilio detalės eksploatuojant automobilį dėvisi, tačiau net ir tokiu atveju, pirkėjui įsigijus naudotą automobilį, jis turėjo teisę tikėtis galimybės jį eksploatuoti tam tikrą laiką, nepatirdamas žymių, lyginant su automobilio kaina, išlaidų. Tačiau nagrinėjamu atveju, praėjus dviem savaitėms nuo automobilio įsigijimo, neatlikus tam tikrų remonto darbų, kurių kaina sudarė beveik trečdalį automobilio įsigijimo kainos, to nebuvo galima padaryti, nes automobilis negalėjo būti naudojamas, esant nustatytiems gedimams. Teismo sprendė, kad tokie automobilio trūkumai negali būti grindžiami jo natūraliu nusidėvėjimu.

7.       Kartu pirmosios instancijos teismas pabrėžė, jog pirkėjas, net ir pirkdamas naudotą daiktą, neprivalo tikrinti perkamo daikto kokybės. CK nenustato specialių naudoto daikto pardavimo sąlygų, todėl naudoto daikto pardavėjas atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo pardavimo metu, net jeigu toks neatitikimas paaiškėja vėliau t. y. pardavėjas turi užtikrinti, kad parduodamas naudotas daiktas, jei sutartyje nenustatyta kitaip, atitinka įprastus reikalavimus. Taigi, ieškovės atstovas, atlikęs privalomą automobilio techninę apžiūrą, neprivalėjo dar ir specialiai atlikti papildomą perkamo automobilio kokybės patikrinimą. Priešingai, atlikti išsamų automobilio kokybės patikrinimą prieš jo pardavimą buvo atsakovo, profesionalaus automobilių pardavėjo, pareiga. Nėra pagrindo spręsti, kad ieškovės atstovas elgėsi itin nerūpestingai, taip prisiimdamas riziką dėl greito automobilio sugedimo. Nustatyti automobilio trūkumai - turbinos, EGR vožtuvo, rato guolio gedimai - negali būti nustatyti pirkėjo automobilio pirkimo metu, nes jų nustatymui reikia specialių žinių ir įrangos. Ieškovės atstovas nėra šios srities profesionalas, todėl jis neturėjo reikiamų žinių, kad susietų išgirstą išbandomo automobilio garsą, padidėjusį dūmingumą su vėliau nustatytais automobilio trūkumais. Automobilis, atlikus dūmingumo pakartotinį patikrinimą, praėjo techninę apžiūrą, o tai rodo, kad dūmingumas neviršijo leistinos normos. Automobilio dūmingumo pakartotinę techninę apžiūrą atlikę meistrai ieškovės atstovui taip pat nenurodė jokių rimtų automobilio trūkumų, o dėl didesnio dūmingumo rekomendavo juo tiesiog važinėti, kad išsivalytų filtrai.

8.       Skundžiamame sprendime nurodoma, kad atsakovas privalėjo informuoti ieškovės atstovą apie automobilio trūkumus, nes automobilio tinkamam darbui gali prireikti papildomų taisymo darbų ir investicijų. Byloje nustatyta, kad Sutartyje jokie automobilio trūkumai nenurodyti, t. y. atsakovas deklaravo, jog Sutarties sudarymo momentu nėra paslėptų parduodamo automobilio trūkumų, dėl kurių automobilio nebūtų galima naudoti pagal paskirtį arba jo naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, žinodamas apie šiuos trūkumus, nebūtų jo visai pirkęs arba nebūtų už jį tiek mokėjęs. Nors atsakovas teigia ieškovės atstovui Sutarties sudarymo metu sakęs pakeitęs sugedusią automobilio turbiną kita, tinkama naudoti, nurodęs pakeitęs automobilio filtrus ir tepalus ir ieškovės atstovą tenkino tokia automobilio kokybė, tačiau ieškovės atstovas nurodė, kad atsakovas jam apie pakeistas detales pasakė tik po 2021-02-20, kuomet jis atsakovui pasakė apie automobilio turbinos ir rato guolio gedimus. Atsakovas byloje pateikė 2021-01-27 pinigų priėmimo kvitą, kuriame nurodyta, kad jis už automobilio ,,Citroen Berlingo“ dėvėtą turbiną UAB ,,VD servis“ sumokėjo 80 Eur. Tačiau atsakovas nepateikė įrodymų, kada šį dokumentą parodė ieškovės atstovui ar jį tiksliai informavo apie pakeistą detalę. Sutartyje turbinos keitimas neaptartas, todėl teismas pripažino neįrodyta, kad atsakovas tokią informaciją pateikė ieškovės atstovui šalims sudarant Sutartį. Bet kuriuo atveju ieškovės atstovas, pirkdamas automobilį, galėjo pagrįstai tikėtis, kad visos detalės veiks tinkamai, o ne to, kad dėl jų gedimų automobilis taps netinkamu naudoti po dviejų savaičių.

9.       Teismas netinkamo ieškovės įsigyto automobilio oro ir kuro filtrų veikimo nepripažino esminiu automobilio trūkumu dėl šių priežasčių. Oro ir kuro filtrų keitimas yra privalomos procedūros, kurias, automobiliui nuvažiavus tam tikrą atstumą, privalo atlikti jį valdantis asmuo. Pirkėjas įsigijo automobilį be galiojančios techninės apžiūros pažymos, todėl neturėjo pagrindo tikėtis, kad automobiliui bus suteikta teisė dalyvauti viešajame eisme, neatlikus jokių papildomų, net ir minimalių, investicijų į jį. Kuro ir oro filtrus kitą dieną po automobilio įsigijimo ieškovės atstovės prašymu pakeitė atsakovas, ieškovės atstovas jam sumokėjo 28 Eur, taigi, trūkumai buvo greitai pašalinti ir automobilis tapo tinkamas dalyvauti viešajame eisme ir naudojamas pagal paskirtį. Ieškovė iš pradžių sutiko šiuos filtrus pakeisti savo sąskaita ir išlaidų atlyginimo iš atsakovo nereikalavo tol, kol neapaiškėjo didesni automobilio trūkumai. Ieškovė ieškinyje oro ir kuro filtrų trūkumo neįvardija esminiais automobilio trūkumais. Teismas ieškovei filtrų keitimo išlaidų – 28 Eur iš atsakovo nepriteisia. Automobilio dūmingumo pakartotinė techninė apžiūra iš esmės yra filtrų keitimo procedūros privaloma dalis, todėl ieškovės patirtos 3,77 Eur išlaidos už šį keitimą jai taip pat nepriteistinos.

10.       Tačiau teismas nurodė, kad pardavėjas atsako už trūkumus, jeigu neįrodo, kad jie atsirado po daikto perdavimo dėl pirkėjo ar trečiųjų asmenų kaltės arba dėl nenugalimos jėgos. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad ieškovė būtų netinkamai eksploatavusi automobilį. Jokių automobilio trūkumų Sutartyje nenurodymas reiškia, kad ginčo atveju atsakovas pagal įstatymo nuostatas garantuoja (CK 6.317 straipsnis), jog parduodamo daikto kokybė atitinka jam keliamus reikalavimus, nors tai ir tiesiogiai nenurodyta pačioje sutartyje. Pardavėjo atsakomybė pagal CK 6.334 straipsnį yra griežtoji, t. y. pardavėjas atsako už netinkamos kokybės daikto pardavimą be kaltės (kasacinė nutartis Nr. e3K-3-203-469/2019).

11.       Taigi pirmosios instancijos teismas sprendė, jog ieškovė įrodė, kad automobilis dėl variklio turbinos, EGR vožtuvo ir rato guolio trūkumų buvo netinkamos kokybės, nes jo nebuvo galima naudoti pagal paskirtį, nepašalinus nustatytų trūkumų, kad jis neatitiko kokybės reikalavimų, reiškiamų tokio pobūdžio daiktams, ir kad pirkimo metu jos atstovas nežinojo ir negalėjo žinoti apie parduoto daikto trūkumus, dėl to netrukus po įsigijimo nebegalėjo automobilio naudoti pagal tikslinę paskirtį, buvo priversta šalinti trūkumus ir todėl patyrė papildomų išlaidų. Atsakovas, kaip automobilio pardavėjas, turėdamas pareigą įrodyti aplinkybes, kad parduoto automobilio trūkumai atsirado jau po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo ir dėl pirkėjo kaltės, kad šie trūkumai nepriklauso nuo priežasčių, atsiradusių iki automobilio pardavimo, kad pirkėjas, kaip bet kuris vidutinis ir atidus pirkėjas, turėjo žinoti apie galimus parduodamo daikto trūkumus, tokių aplinkybių neįrodė. Atsakovo pareiga buvo garantuoti tinkamą automobilio kokybę, esant automobilio trūkumams, jis turėjo juos nurodyti pirkėjui ir leisti jam spręsti, ar jį tenkina automobilio būklė, nes kitu atveju automobilio ieškovė nebūtų pirkusi, o to nepadaręs ir trūkumus nuslėpęs, jis turi ieškovei atlyginti nuostolius už automobilio trūkumų šalinimą. Ieškovės patirtos išlaidos pagrįstos byloje esančiais įrodymais: UAB ,,Vilkrika“ ieškovei 2021-02-22 išrašyta PVM sąskaita – faktūra 52 Eur apmokėjimui ir tos pačios bendrovės ieškovei 2021-02-26 išrašyta PVM sąskaita – faktūra 458 Eur apmokėjimui. Iš atsakovo ieškovei priteistina 510 Eur nuostolių atlyginimo. Taip pat yra pagrindas ieškovei priteisti procesines palūkanas ir proporcingą dalį bylinėjimosi išlaidų.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

12.       Apeliaciniu skundu atsakovas T. O. prašo panaikinti skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl 510 Eur nuostolių atlyginimo priteisimo, 6 proc. dydžio metinių palūkanų priteisimo nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2021-04-02 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovo T. O. ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti. Taip pat priteisti atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

12.1.        Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nenurodė įrodymų, patvirtinančių defektų faktą transporto priemonės pardavimo metu; pasisakė ne dėl visų byloje esančių svarbių įrodymų; nepagrįstai vertini, kad atsakovas neįvykdė pareigos informuoti ieškovę apie automobilio trūkumus; o taip pat neatsižvelgė į tai, kad ieškovės nurodomi defektai paaiškėjo po 2 savaičių, ieškovei eksploatuojant automobilį.

12.2.        Atsakovo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą neatsižvelgė į tai, kad atsakovas byloje nurodė bei pateikė įrodymus, jog prieš sudarant pirkimo – pardavimo sutartį ieškovės atstovas apžiūrėjo automobilį, jį išbandė, atsakovas informavo ieškovę, kad automobilis nenaujas, paaiškino, kad pargabenus automobilį į Lietuvą, pastebėjo padidėjusį automobilio dūmingumą dėl turbinos gedimo, todėl pakeitė automobilio turbiną į nenaują turbiną, tepalus ir filtrus. Ieškovė išvyko pagalvoti, ieškovės atstovas paskambino po kelių valandų telefonu, šalys susitarė, kad atsakovas sumažins dėl pakeistos naudotos turbinos 100 Eur kainą, šalys sutarė ir sudarė pirkimo – pardavimo sutartį. Ieškovas šių aplinkybių neginčijo.

12.3.       Atsakovas pabrėžia ir tai, kad ieškovė žinodama apie pakeistą naudotą turbiną, būdama įspėta dėl didelio dūmingumo, nesiekė nustatyti priežasčių, nereiškė pretenzijų atsakovui, o kaip nurodė, automobilį naudojo įmonės veikloje, teigė, kad kas dieną nuvažiuodavo apie 400 km. Tokios aplinkybės leidžia pagrįstai tvirtinti, kad ieškovė informacijos apie naudotą turbiną, dūmingumo, gautų servise pastabų nelaikė reikšmingomis ir automobilį naudojo tol kol jis sugedo.

12.4.       Taigi, ieškovei buvo žinoma informacija apie pakeistą naudotą turbiną, ieškovę tenkino tokia transporto priemonės būklė, kokybė, ieškovė sutiko sudaryti sutartį žinodama, kad perka penkiolika metų senumo automobilį, su didele rida, su pakeista nenauja turbina, tačiau to nelaikė trūkumu, dėl kurio negalėtų sudaryti sutartį. Pirmosios instancijos aptartų įrodymų nevertino, priešingai, sprendė, kad atsakovas neįrodė, jog tokią informaciją pateikė ieškovės atstovui, jiems sudarant sutartį.

12.5.       Mano, kad pirmosios instancijos teismas turėjo vertinti rašytinį įrodymą apie automobilio gamintojo eksploatacijai keliamus reikalavimus, kartu su kitais byloje pateiktais įrodymais ir daryti išvadą, kad ieškovė nusipirko automobilį, kuris buvo intensyviai naudojamas penkiolika metų, todėl akivaizdu, kad automobilį naudojant gali dėvėtis ir gesti jo detalės, kas nutiko iš šiuo konkrečiu atveju.

12.6.       Pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą spręsti, kad byloje nėra duomenų, jog automobilis pardavimo metu neatitiko kokybės reikalavimų, turėjo rato guolio defektą ir jo naudoti pagal paskirtį nebuvo galima. Pažymėtina, kad transporto priemonės įsigijimo metu automobilio rida buvo 227000 km, ieškovės transporto priemonės naudojimo laikotarpiu nuo 2021-02-05 iki 2021-02-26 nuvažiuotas 3000 km atstumas patvirtina, kad ieškovės galimos išlaidos rato guolio keitimui susidarė dėl natūralaus dalių dėvėjimosi eksploatavimo metu. Ieškovė, nupirkusi nenaują automobilį, negali tikėtis nepriekaištingo jo veikimo, ar kad nereikės jokių investicijų dėl vienų ar kitų automobilio dalių/mazgų natūralaus susidėvėjimo. Taigi šiuo atveju pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertinęs byloje surinktus įrodymus, netinkamai taikė CK 6.327 straipsnio normas, todėl nepagrįstai sprendė, kad atsakovas yra atsakingas už ieškovės rato guolio keitimą pagal 2021-02-22 PVM sąskaitą – faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini).

13.       Atsiliepimu ieškovė prašo skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, atsakovo apeliacinį skundą atmesti bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

13.1.       Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog ieškovė įrodė, kad automobilis dėl variklio turbinos, EGR vožtuvo ir rato guolio trūkumų buvo netinkamos kokybės, nes jo nebuvo galima naudoti pagal paskirtį, nepašalinus nustatytų trūkumų, kad jis neatitiko kokybės reikalavimų, reiškiamų tokio pobūdžio daiktams, ir kad pirkimo metu jos atstovas nežinojo ir negalėjo žinoti apie parduoto daikto trūkumus, dėl to netrukus po įsigijimo nebegalėjo automobilio naudoti pagal tikslinę paskirtį, buvo priversta šalinti trūkumus ir todėl patyrė papildomų išlaidų. Atsakovas, kaip automobilio pardavėjas, turėdamas pareigą įrodyti aplinkybes, kad parduoto automobilio trūkumai atsirado jau po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo ir dėl pirkėjo kaltės, kad šie trūkumai nepriklauso nuo priežasčių, atsiradusių iki automobilio pardavimo, kad pirkėjas, kaip bet kuris vidutinis ir atidus pirkėjas, turėjo žinoti apie galimus parduodamo daikto trūkumus, tokių aplinkybių neįrodė. Atsakovo pareiga buvo garantuoti tinkamą automobilio kokybę, esant automobilio trūkumams, jis turėjo juos nurodyti pirkėjui ir leisti jam spręsti, ar jį tenkina automobilio būklė, nes kitu atveju automobilio ieškovė nebūtų pirkusi, o to nepadaręs ir trūkumus nuslėpęs, jis turi ieškovei atlyginti nuostolius už automobilio trūkumų šalinimą.

13.2.       Ieškovės vertinimu, pirmos instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, vadovavosi byloje esančiais įrodymais, bylą išsprendė pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais, todėl ir padarė pagrįstą išvadą.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

15.       Apeliaciniu skundu yra ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo iš dalies tenkintas ieškovės ieškinys dėl nuostolių atlyginimo pardavus transporto priemonę su gedimais.

16.       Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2021-02-05 ieškovės atstovas A. B. ir atsakovas T. O. sudarė Sutartį, pagal kurią ieškovė iš atsakovo už 1750 Eur nusipirko automobilį ,,Citroen Berllingo“, kuris pagamintas 2006 m., jo rida pardavimo metu 227000 km. Sutartyje nenurodyti jokie automobilio trūkumai. 2021-02-06, t.y. kitą dieną po automobilio įsigijimo, atliekant automobilio techninę apžiūrą, nustatytas per didelis automobilio išmetimo sistemos „dūmingumas“ (toliau- „dūmingumas“) todėl atsakovė UAB ,,Automo moto NG“ nupirko oro ir kuro filtrus, už kuriuos ieškovė pagal 2021-02-06 PVM sąskaitą faktūrą atsakovui sumokėjo 28 Eur. Ieškovė 2021-02-08 pagal PVM sąskaitą faktūrą UAB ,,Panevėžio techninės apžiūros centras“ sumokėjo 3,77 Eur už papildomą „dūmingumo“ techninę apžiūrą. Ieškovė 2021-02-22 pagal PVM sąskaitą faktūrą UAB ,,Vilkrika“ sumokėjo 52 Eur už automobilio patikrą, remontą ir rato guolio keitimą, o 2021-02-26 pagal PVM sąskaitą faktūrą tai pačiai bendrovei sumokėjo 458 Eur už automobilio patikrą ir remontą, variklinę alyvą, filtrą, EGR vožtuvą ir turbinos remontą. Automobilis nuo įsigijimo iki 2021-02-22 pasireiškusių gedimų nuvažiavo apie 3000 km.

17.       Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovė įrodė, jog automobilis dėl variklio turbinos, EGR vožtuvo ir rato guolio trūkumų buvo netinkamos kokybės, nes jo nebuvo galima naudoti pagal paskirtį, nepašalinus nustatytų trūkumų, kad jis neatitiko kokybės reikalavimų, reiškiamų tokio pobūdžio daiktams, ir kad pirkimo metu jos atstovas nežinojo ir negalėjo žinoti apie parduoto daikto trūkumus, dėl to netrukus po įsigijimo nebegalėjo automobilio naudoti pagal tikslinę paskirtį, buvo priversta šalinti trūkumus ir todėl patyrė papildomų išlaidų. Apeliaciniu skundu atsakovas teigia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir dėl to padarė nepagrįstas išvadas, jog transporto priemonė buvo parduota su defektais.

18.       CK 6.317 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji pardavėjo pareiga: pardavėjas privalo pagal pirkimo–pardavimo sutartį perduoti daiktus pirkėjui ir patvirtinti nuosavybės teisę į daiktus ir jų kokybę; to paties straipsnio 2 dalyje ši pardavėjo pareiga detalizuota, įtvirtinant įstatymo garantiją: pardavėjo garantija (patvirtinimas) dėl daiktų nuosavybės teisės ir jų kokybės yra, nepaisant to, ar tokia garantija pirkimo–pardavimo sutartyje numatyta, ar ne. Taigi CK 6.317 straipsnyje įtvirtinta garantija pagal įstatymą – esminė pardavėjo pareiga pirkimo–pardavimo santykiuose, galiojanti visais atvejais, nepriklausomai nuo to, ar šalys ją įvardijo sutarties sąlygose.

19.       Kasacinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad pagrindinė pardavėjo pareiga pagal pirkimo–pardavimo sutartį yra perduoti pirkėjui kokybišką, sutarties reikalavimus atitinkančią prekę (CK 6.327, 6.333 straipsniai). CK 6.333 straipsnio 2 dalyje atskleistas daikto kokybės garantijos turinys – tai pardavėjo pareiga garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sąlygas ir sutarties sudarymo metu nėra paslėptų daiktų trūkumų, dėl kurių daikto nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas jį ketino naudoti, arba, dėl kurių daikto naudingumas sumažėtų taip, jog pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba nebūtų to daikto pirkęs, arba nebūtų už jį tiek mokėjęs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų kolegijos 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-581/2008, 2019 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-239-378/2019). Kadangi CK nenustato specialių naudoto daikto pardavimo sąlygų, CK XXIII skyriaus taisyklės taikomos ir naudoto daikto pirkimo–pardavimo teisiniams santykiams. Parduodamas naudotas daiktas dėl natūralaus nusidėvėjimo, ankstesnio naudojimo sąlygų (intensyvumo ir kt.) savo kokybės savybėmis gali skirtis nuo naujo daikto, dėl ko galima tikėtis mažiau efektyvios ir trumpesnės jo naudojimo trukmės, tačiau ir toks daiktas turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų kolegijos 2017 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-345-248/2017).

20.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad: pirma, pardavėjas ir naudoto daikto pardavimo atveju, pagal sutartį ir pagal Civilinį kodeksą, atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu toks neatitikimas paaiškėja vėliau (CK 6.327 straipsnio 3 dalis), t. y. pardavėjas užtikrina, kad parduodamas naudotas daiktas, jei sutartyje nenustatyta kitaip, atitinka įprastus reikalavimus. Antra, sprendžiant dėl parduodamo naudoto daikto kokybės, turi būti įvertinta, ar parduotas naudotas daiktas buvo galimas naudoti pagal paskirtį ne tik pardavimo metu, bet ir tam tikrą laiką po to. Trečia, turi būti nustatyta, ar dėl natūralaus tokio daikto nusidėvėjimo parduodamo naudoto daikto kokybės pokytis, lyginant jį su analogišku nauju daiktu, yra savaime suprantamas, atsižvelgiant į jo naudojimo trukmę ir sąlygas, bet kuriam vidutiniam pirkėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018, 18 punktas).

21.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, iš dalies sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu. Išties, nagrinėjamu atveju byloje nustatyta ir dėl to ginčas nekyla, jog  parduoto naudoto automobilio guolio ir turbinos gedimai paaiškėjo netrukus po 2021-02-05 Sutarties sudarymo. Pateiktos PVM sąskaitos faktūros patvirtina, kad rato guolis keistas 2021-02-22, turbina remontuota – 2021-02-26, o tai leidžia iš dalies sutikti su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog transporto priemonė tikėtinai turėjo defektų pardavimo metu, apie kurių dalį – „dūmingumą“ bei turbinos gedimus, pardavėjas turėjo žinoti, kadangi pats keitė turbiną prieš transporto priemonės pardavimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju atsakovas, kuris pardavimui perka naudotas transporto priemones iš užsienio ir prieš parduodamas ginčo transporto priemonę pakeitė turbiną ne nauja turbina bei matė padidėjusį transporto priemonės „dūmingumą“, neįrašydamas turbinos gedimo ir dūmingumo į automobilio pirkimo – pardavimo sutartį suprato, kad transporto priemonė turi trūkumų bei prisiėmė šių gedimų riziką, juo labiau, kad byloje nėra paneigti ieškovės argumentai, kad apie pakeistą turbiną atsakovas pranešė tik po to, kai ieškovas kreipėsi į atsakovą dėl transporto priemonės turbinos ir guolio gedimų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokios faktinės aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad atsakovas pardavė transporto priemonę kaip atitinkančią įprastus reikalavimus, nors buvo keitęs automobilio turbiną į naudotą, tačiau apie tai nenurodė Sutartyje, t.y. neinformavo ieškovės apie galimą gedimą ar probleminį mazgą.

22.       Tačiau apeliacinės instancijos teismas vertina, kad nagrinėjamu atveju egzistuojančios faktinės aplinkybės neleidžia vienareikšmiškai spręsti, kad ieškovė, įsigydama transporto priemonę, taip pat neprisiėmė dalies automobilio gedimų rizikos.

23.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai parduotas naudotas daiktas sugenda netrukus po pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo, svarbu yra įvertinti tokio naudoto daikto gedimo pobūdį ir ar naudoto daikto pirkėjas galėjo žinoti, kad daiktas gali tuoj pat sugesti ar kad jam tinkamai veikti gali prireikti papildomų korekcinių darbų ir investicijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-307-1075/2018). Visuotinai žinoma aplinkybė, kad eksploatavimo metu mechanizmai natūraliai dėvisi. Vien pats prekės pobūdis – naudotas automobilis – lemia pirkėjo didesnio atidumo reikalavimus, o tokiu atveju pats pirkėjas turi išsiaiškinti, ar perkama prekė jam bus tinkama, o pardavėjas suteikia konsultaciją pagal jam pateiktus duomenis.

24.       Iš byloje esančių duomenų nustatyta ir dėl to ginčas nekyla, jog ieškovė įsigijo Prancūzijos gamintojo 15 metų senumo transporto priemonę – vienatūrį, kurio rida buvo daugiau nei 225 tūkstančiai kilometrų, darbinei veiklai bei su kuriuo ieškovė per 2 savaičių laikotarpį nuvažiavo apie 3 tūkstančius kilometrų. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog visuotinai žinoma aplinkybė, jog Prancūzijos gamintojų automobiliai nėra tokie patvarūs ir ilgaamžiai, kaip, pavyzdžiui, Vokietijos gamintojų transporto priemonės, todėl asmuo, pirkdamas daugiau, nei 15 metų naudotą transporto priemonę, kai byloje nėra duomenų, jog transporto priemonė visą jos naudojimo laikotarpį išimtinai buvo prižiūrima tik autorizuotuose automobilių centruose, išties rizikuoja įsigyti „nudėvėtą“ automobilį ir pats prisiima bent dalį transporto priemonės sugedimo rizikos. Šiuo atveju svarbu pažymėti, kad ieškovė, pirmą kartą neatlikusi techninės apžiūros dėl per didelio transporto priemonės „dūmingumo“, nesikreipė į atsakovą, nereikalavo nutraukti Sutartį bei iš esmės sutiko su faktine situacija bei tris savaites naudojo transporto priemonę pagal paskirtį. Be to, ieškovė transporto priemonę įsigijo be galiojančios techninės apžiūros bei neatlikusi apžiūros jokiame autoservise, kas leidžia vertinti, kad ieškovė vadovavosi vien savo žiniomis ir supratimu apie transporto priemones bei prisiėmė galimą riziką dėl busimų gedimų, įsigydama šį automobilį be profesionalios apžiūros ir įvertinimo.

25.       Kita vertus, kaip pagrįstai nurodoma apeliaciniame skunde, naudoto daikto kokybei negali būti taikomi lygiai tokie patys kokybės reikalavimai, kokie yra taikomi naujam daiktui. Šiuo atveju iš byloje esančio „Citroen“ oficialaus atstovo 2021-09-07 UAB „Igtisos paslaugos“ rašto turinio matyti, kad gamintojas nenurodo tikslaus kilometražo ar laikotarpio, pagal kurį turėtų būti privalomai keičiama turbina. Turbinos keitimas numatomas tik detalei susidėvėjus ar dėl didelio defekto (smūgio, elektros, kt.). Gamintojas buvo nurodęs 3 metų arba 100000 km garantiją, kurios metu nemokamai šalina defektus. Taigi, netgi transporto priemonės gamintojas tokio tipo automobiliams nenumato ilgesnės, nei 3 metų ar 100000 km garantijos, todėl 15 metų senumo automobilio, kurio rida yra daugiau, nei 225000 km, dalys gali sugesti bet kuriuo automobilio eksploatavimo metu.

26.       Taigi šiuo atveju ieškovė, įsigydama naudotą transporto priemonę, turėjo numanyti, kad automobilis gali turėti tam tikrų techninių trūkumų arba jie gali atsirasti bet kurio įsigyto automobilio tolesnio eksploatavimo momentu, juo labiau kad ieškovė, įsigijusi transporto priemonę, ja intensyviai naudojosi ir ją naudojo ne asmeniniais tikslais, o kaip darbinį automobilį. Nors nei įstatymas, nei sutartis nenustato privalomo daiktų kokybės patikrinimo vien dėl to, kad parduodamas naudotas daiktas (CK 6.337 straipsnis), tačiau įsigydama naudotą automobilį, ieškovė turėjo pati įvertinti prekę ar kreiptis į profesionalius specialistus, nes nuo ieškovės nebuvo slepiama, kad automobilis intensyviai naudotas. Ieškovė, įsigydama daug metų eksploatuotą transporto priemonę, negalėjo tikėtis tokių pat garantijų ar daikto nepriekaištingo veikimo, kaip kad naujo automobilio įsigijimo atveju. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad automobilio eksploatavimo eigoje mechanizmai natūraliai dėvisi ir nėra galimybės konkrečiai nustatyti, kada vienos ar kitos detalės, mechanizmai suges ir reikės investuoti papildomas lėšas jo tinkamai techninei būklei palaikyti, atlikti automobilio privalomus dalių pakeitimus ir remonto darbus (pvz. Šiaulių apygardos teismo 2021 m. gegužės 24 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2A-217-368/2021, Panevėžio apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-403-544/2021, Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1805-343/2021). Šiuo atveju automobilio rato guolio gedimas ne tik nebuvo priežastimi, dėl kurios nebuvo atlikta techninė apžiūra, tačiau ir yra natūralus transporto priemonės dėvėjimosi mazgas, kurio sugedimo laikas nėra griežtai apibrėžtas ir kurio gedimui esminės įtakos gali turėti ne tik kelio dangos ar vairavimo sąlygos, tačiau ir mechaniniai veiksniai, kaip pavyzdžiui atsitrenkimas į kitą objektą.

27.       Taigi, apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs visas pirmiau išdėstytas bei aptartas aplinkybes, sprendžia, kad transporto priemonės guolio gedimą, priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, yra pagrindas vertinti, kaip natūralų transporto priemonės detalės dėvėjimosi proceso rezultatą, kas yra pakankamas pagrindas bepriteisti iš atsakovo 52 Eur ieškovei pagal UAB ,,Vilkrika“ 2021-02-22 išrašytą PVM sąskaitą faktūrą.

28.       Ieškovės reikalavimas dėl patirtų 458 Eur išlaidų pagal 2021-02-26 išrašytą PVM sąskaitą faktūrą tenkintinas iš dalies, iš atsakovo ieškovei priteistina 50 proc. prašomos sumos, t. y. 229 Eur patirtų išlaidų dėl turbinos ir vožtuvo remonto, atsižvelgiant į teismo nustatytas faktines aplinkybes ir padarytas išvadas dėl ieškovės prisiimtos rizikos, įsigyjant daugiau nei 15 metų eksploatuotą transporto priemonę, kurios rida buvo daugiau nei 225 tūkstančiai kilometrų, kuriuo ieškovas nuvažiavo apie 3000 km (plačiau motyvai aptarti šios nutarties 21 punkte). Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nepakankamai įvertino byloje esančius įrodymus, dėl ko skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria tenkintas ieškovės reikalavimas yra keičiama, ir iš atsakovo priteista nuostolių atlyginimo suma sumažintina 50 proc., t.y. iki 229 Eur (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria atmestas ieškovės reikalavimas bei konstatuota ieškovės teisė į procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, nėra keičiama.

29.       Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo T. O. apeliacinis skundas yra tenkinamas apie 55 procentus, iš ieškovės UAB „Arektra“ priteisiama 9 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą bei 179 Eur teisinės pagalbos išlaidos apeliacinės instancijos teisme, kadangi apeliacinės instancijos teismas nenustatė, jog atsakovo patirtos išlaidos būtų neproporcingos ar viršytų rekomenduojamas maksimalias sumas. Ieškovė už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą turėjo 300 Eur dydžio teisinės pagalbos išlaidų. Šios išlaidos nėra neproporcingos bei atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose rekomenduojamus dydžius, dėl ko iš atsakovo ieškovei priteisiamos šios išlaidos, proporcingos atsakovo atmestų reikalavimų daliai, t.y. 45 proc., kas sudaro 135 Eur. Įskaičius ieškovės atsakovui mokėtiną sumą iš ieškovės atsakovui priteisiamos 23 Eur dydžio teisinės pagalbos išlaidos apeliacinės instancijos teisme CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

30.       Taip pat apeliacinės instancijos teismas perskirsto bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme susidariusias bylinėjimosi išlaidas. CPK 93 straipsnio 5 dalis numato, kad apeliacinės instancijos teismas, pakeitęs pirmosios instancijos teismo sprendimą, atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Atsižvelgiant į tai, jog apeliacinės instancijos teismo sprendimu ieškovės ieškinys yra tenkinamas apie 42 proc., iš ieškovės atsakovui, atlikus tarpusavio įskaitymą (42 proc. nuo 615 Eur yra 258,3 Eur, o 58 proc. nuo 559,5 Eur yra 324,51 Eur) priteisima 66,21 Eur teisinės pagalbos išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas

n u t a r i a:

Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2021 m. spalio 11 d. sprendimą pakeisti – sumažinti iš atsakovo ieškovei priteistų nuostolių dydį ir iš atsakovo T. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei UAB ,,Arektra“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), priteisti 229 Eur (du šimtus dvidešimt devynis eurų) nuostolių atlyginimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2021-04-02 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Iš ieškovės ieškovei UAB ,,Arektra“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), atsakovui T. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti 66,21 Eur (šešiasdešimt šešis eurus 21 ct) bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.

Likusią pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Iš ieškovės ieškovei UAB ,,Arektra“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), atsakovui T. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti 23 Eur (dvidešimt tris eurus) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjas                                               Laimantas Misiūnas