Civilinė byla Nr. e2-921-656/2025
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01285-2022-7
Procesinio sprendimo kategorija 2.5.6.2.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. kovo 12 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo teisėjas Andrius Ignotas,
sekretoriaujant Vidui Čerkauskui, Maženai Lichtarovič,
dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „TEC Industry“ atstovui R. P.,
atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Axioma servisas“ atstovei advokato padėjėjai Justinai Litvinei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „TEC Industry“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Axioma servisas“ dėl skolos priteisimo ir uždarosios akcinės bendrovės „Axioma servisas“ priešieškinį ieškovei (atsakovei pagal priešieškinį) uždarajai akcinei bendrovei „TEC Industry“ dėl skolos ir nuostolių priteisimo, tretieji asmenys: akcinė bendrovė ,,Klaipėdos energija“, AAS ,,BTA Insurance Company“ filialas Lietuvoje.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Procesinių dokumentų argumentai
Ieškovės procesinių dokumentų argumentai
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „TEC Industry“ ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės UAB „Axioma servisas“ ieškovės naudai 7 335,63 Eur skolos, 6 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos, nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodė, kad 2022 m. kovo 16 d. UAB „Axioma servisas“ (toliau – Atsakovė (Atsakovas)) ir UAB TEC Industry (toliau – Ieškovė (Ieškovas)) sudarė rangos darbų sutartį Nr. 24005_220076G2RBEI / 22014S1KK (toliau – Sutartis arba Pirmoji sutartis). Sutartimi Ieškovė įsipareigojo parengti ir pateikti Atsakovei (duomenys neskelbtini) katilinės šilumos gamybos įrenginių rekonstravimo, įrengiant naują elektrostatinį filtrą biokuro katilams (duomenys neskelbtini), techninį darbo projektą (Sutarties specialiųjų sąlygų 1 punktas). Ieškovės parengtame komerciniame pasiūlyme (Sutarties priedas Nr. 2) taip pat atskirai buvo išskirtos topografinės nuotraukos parengimo, geologinių tyrinėjimų atlikimo ir projekto vykdymo priežiūros atlikimo kainos.
3. Techninis darbo projektas buvo parengtas ir Ieškovės Atsakovei perduotas 2022 m. rugsėjo 22 d. atliktų darbų aktu Nr. TEC_001. 2022 m. rugsėjo 30 d. Ieškovė Atsakovei pateikė PVM sąskaitą faktūrą Nr. BIO2200172. Šią sąskaitą Atsakovė apmokėjo.
4. 2022 m. lapkričio 30 d. raštu Nr. 10.1/2022-AXS-674 Atsakovė nurodė esą Ieškovės atliktas sutartinis darbas turėjo kai kurių trūkumų ir Atsakovė dėl to sustabdanti mokėjimus Ieškovei.
5. 2022 m. gruodžio 14 d. raštu Nr. 081, kuriuo pateikė komentarus dėl Atsakovės nurodytų sutartinio darbo trūkumų, Ieškovė pareikalavo apmokėti pateiktą sąskaitą ir informavo už pavėluotą sąskaitos apmokėjimą skaičiuosianti delspinigius.
6. 2023 m. sausio 11 d. Ieškovė Atsakovei pateikė atliktų darbų aktą Nr. 2. Atsakovė 2023 m. sausio 20 d. raštu Nr. 10.1/2023-AXS-37 informavo atsisakanti pasirašyti pateiktą aktą. Ieškovė, sutikdama su kai kuriais Atsakovės pateiktais prieštaravimais, 2023 m. sausio 27 d. raštu Nr. 008 informavo apie akto pakoregavimą, kai kurių sutartinio darbo trūkumų ištaisymą, o taip pat pateikė savo komentarus dėl sutartinio darbo apimčių.
7. Nesutardamos dėl Atsakovės pareigos priimti Ieškovės atliktus darbus, Šalys tęsė tarpusavio susirašinėjimą. Atsakovė 2023 m. vasario 6 d. raštu Nr. 10.1/2023-AXS-78, Ieškovę 2023 m. kovo 17 d. raštu Nr. 017, Atsakovė 2023 m. kovo 27 d. raštu Nr. 10.1/2023-AXS160, Ieškovė 2023 m. balandžio 4 d. raštu Nr. 024, Atsakovė 2023 m. gegužės 25 d. raštu Nr. 10.1/2023-AXS-262.
8. Lygiagrečiai šiam susirašinėjimui, šalys 2023 m. vasario 21 d. sudarė papildomą susitarimą Nr. 1, kuriuo buvo susitarta dėl asfalto dangos po filtro įrenginiu pakeitimo į trinkelių dangą, pagal komercinį pasiūlymą Nr. 23018. Papildomame susitarime numatyti darbai Ieškovės Atsakovei buvo perduoti 2023 m. kovo 16 d. atliktų darbų aktu Nr. TEC_002. 2023 m. kovo 27 d. Ieškovė Atsakovei pateikė PVM sąskaitą faktūrą Nr. BIO230052. Šią sąskaitą Atsakovė yra apmokėjusi.
9. 2023 m. birželio 13 d. raštu Nr. 10.1/2023-AXS-296 Atsakovė informavo Ieškovę apie vienašalį Sutarties nutraukimą. Ieškovės projektų vadovas K. K. 2023 m. liepos 10 d. elektroniniu laišku pateikė Atsakovei atliktų darbų aktą Nr. TEC_003. Atsakovė 2023 m. liepos 12 d. raštu Nr. 10.1/2023-AXS329 informavo nepriimamti pateikto akto, taip pat pareikalavo Ieškovės sumokėti netesybas dėl neva netinkamo Sutarties vykdymo.
10. Ieškovė 2023 m. liepos 20 d. raštu Nr. 048 informavo Atsakovę nesutinkanti su vienašališku Sutarties nutraukimu, laikanti jį neteisėtu ir nesukuriančiu šalims teisių ar pareigų. Atsakovė 2023 m. rugpjūčio 1 d. raštu Nr. 10.1/2023AXS-358 informavo nesutinkanti su Ieškovės argumentais, laikanti Sutartį nutraukta ir atsisakė sumokėti likusias pagal Sutartį nesumokėtas sumas.
Dėl likusios mokėjimo už techninį darbo projektą dalies
11. Ieškovė nurodė, kad tiek Sutartis, tiek norminiai teisės aktai nustato Atsakovės, kaip užsakovo pagal Sutartį, pareigą atsiskaityti su Ieškove, kaip rangovu pagal Sutartį, už Sutarties pagrindu atliktus darbus. Tokia pareiga numatyta Sutarties bendrųjų sąlygų 3.1 p. bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.704 str. 1 p.
12. Vadovaujantis Sutarties priedu Nr. 1, sutartinio darbo kaina yra išskaidyta tokiu būdu: (i) 31 750 Eur už techninio darbo projekto parengimą; (ii) 1 000 Eur už topografinės nuotraukos parengimą; (iii) 3 500 Eur už geologinių tyrinėjimų atlikimą ir (iv) 1 500 Eur už projekto vykdymo priežiūros atlikimą (visos sumos nurodytos be PVM). Į šias sumas neįtraukta papildomame susitarime Nr. 1 nurodytų paslaugų kaina.
13. Sutartyje numatytas techninis darbo projektas yra parengtas. Tą patvirtina atliktų darbų aktas Nr. TEC_001, kuriuo techninis darbo projektas buvo perduotas Atsakovei ir kuris yra patvirtintas Atsakovės atstovo parašu.
14. Atsakovė techninio darbo projekto parengimą užsakė siekdama įgyvendinti su statytoju AB „Klaipėdos energija“ sudarytą statybos rangos darbų sutartį (tai tiesiogiai nurodoma Sutarties preambulėje). Ieškovei paklausus, AB „Klaipėdos energija“ patvirtino, kad Atsakovė įvykdė visus savo įsipareigojimus pagal šią rangos sutartį. Tai reiškia, kad techninis darbo projektas buvo ne tik parengtas ir perduotas Atsakovei, tačiau ir pastarosios panaudotas pagal tą paskirtį, kuriai Atsakovė jį ir užsakė – t. y. statybos darbams pagal su statytoju sudarytą rangos sutartį atlikti.
15. Sutarties specialiųjų sąlygų 2 punkto lentelės 11-oji eilutė „Sulaikoma kainos dalis“ numato, kad 10 proc. kainos yra sulaikoma iki pagrindinės rangos sutarties pabaigos. Kadangi, kaip aptarta ieškinio 14 punkte, techninis darbo projektas yra parengtas, o pagrindinė rangos sutartis yra baigta vykdyti, Ieškovas yra įgijęs teisę į visą apmokėjimą už techninį darbo projektą. Techninio darbo projekto kaina, neįskaitant PVM, yra 31 750 Eur; Atsakovės sumokėta suma sudaro 27 187,50 Eur. Taigi, likusi Atsakovės Ieškovei nesumokėta suma už techninio darbo projekto parengimą sudaro 4 562,50 Eur neįskaitant PVM, arba 5 520,63 Eur, įskaitant PVM. Ši skola yra priteistina iš Atsakovės.
Dėl apmokėjimo už projekto vykdymo priežiūrą
16. Ieškovė Sutartyje nustatyta tvarka yra atlikusi ir statinio projekto vykdymo priežiūrą. 2022 m. kovo 17 d. įsakymu Nr. 024-22-PV Ieškovė paskyrė projekto rengimo komandą, įskaitant projekto vadovą V. L.. Vadovaujantis STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 1 priedo 2.11 punktu, viena iš projekto vadovo funkcijų yra vadovauti projekto vykdymo priežiūrai.
17. Vadovaujantis STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“ VI skyriaus nuostatomis, projekto vykdymo priežiūros vadovas, įgyvendindamas savo funkcijas, lankosi statybvietėje, sprendžia su projekto sprendinių įgyvendinimu susijusius klausimus, tikrina ar statinys statomas laikantis projekto sprendinių ir daro apie tai įrašus į statybos darbų žurnalą, pasirašo paslėptų statinio konstrukcijų ir paslėptų statybos darbų patikrinimo aktus ir kita.
18. Atliekant projekto vykdymo priežiūrą projekto vadovas bei jo vadovaujama projekto vykdymo priežiūros grupė vykdė šias reglamento priskirtas funkcijas: lankėsi statybvietėje, tikrino atliekamus statybos darbus, darė įrašus statybos darbų žurnale, pasirašinėjo paslėptų darbų aktus.
19. Be kita ko, tinkamą ir sėkmingą projekto vykdymo priežiūros atlikimą patvirtina ir tas faktas, kad statybos projektas buvo sėkmingai užbaigtas, o objekto rangos sutartis (apėmusi, be kita ko, tiek projektavimo, tiek projekto vykdymo priežiūros paslaugas) yra visiškai įvykdytą. Šią aplinkybę neginčijamai patvirtina statytojo pateiktas patvirtinimas apie Atsakovo įsipareigojimų pagal statybos rangos sutartį įvykdymą.
20. Atsižvelgiant į tai, kad projekto vykdymo priežiūra Ieškovės yra atlikta, iš Atsakovės Ieškovei priteistina visa Sutartyje numatyta projekto vykdymo priežiūros kaina, sudaranti 1 500 Eur neįskaitant PVM, arba 1 815 Eur įskaitant PVM. Ši suma yra priteistina iš Atsakovės. Bendra skolos už techninį darbo projektą ir projekto vykdymo priežiūrą suma sudaro 7 335,63 Eur.
Atsakovės atsiliepimo į ieškinį ir priešieškinio argumentai
21. Atsakovė pateikė priešieškinį, kuriuo prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, priešieškinį priteisti iš ieškovės 52 527,73 Eur tenkinti.
22. Atsakovės teigimu, Ieškovė yra skolinga Atsakovei pagal šalių sudarytą sutartį Nr. 24005_220076G2RBEI (toliau – Sutartis), iš kurios reikalavimus Atsakovei kelia Ieškovė. Ieškovė nėra sumokėjusi Atsakovei 8 114,50 Eur dydžio sumos. Be to, Ieškovė nėra atlyginusi Atsakovės patirtų nuostolių pagal kitas šalių sudarytas sutartis Nr. 55004_200727G3AGLS ir Nr. 24005_200575G2ASET. Nuostolių dydis - 44 413,23 Eur be PVM.
23. Ieškovė ir Atsakovė sudarė Sutartį, pagal kurios sąlygas šalys susitarė, jog Ieškovė, kaip rangovas, įsipareigojo – vadovaujantis tiek Sutarties sąlygomis, tiek technine dokumentacija (viešojo pirkimo sąlygomis), įskaitant bet neapsiribojant – statybos techniniais reglamentais, teisės aktais ir kt. norminiais dokumentais atlikti šiuos darbus: parengti (duomenys neskelbtini) katilinės šilumos gamybos įrenginių rekonstravimo įrengiant naują elektrostatinį filtrą biokuro katilams Nr. 5,6 techninį darbo projektą bei pateikti dokumentaciją.
24. Kadangi Ieškovė vėlavo atlikti Sutartyje numatytus darbus, Sutartį vykdė su trūkumais, kurių nepašalino, nepateikė pagal Sutartį reikalaujamų dokumentų, Atsakovė nutraukė Sutartį. Ieškovei iš viso buvo siųsta virš 7 pranešimų, susijusių su Sutarties pažeidimu bei galiausiai dėl Sutarties nutraukimo. Motyvai dėl Sutarties nutraukimo buvo išsamiai nurodyti Atsakovės procesiniuose dokumentuose bei pranešimuose. Dėl vėlavimo atlikti darbus ir Sutarties nutraukimo Atsakovė ne kartą teikė reikalavimą Ieškovei sumokėti 8 114,50 Eur dydžio sumą. Reikalavimas iki šiol nėra įvykdytas, todėl pagal Sutartį ne kas kitas, o būtent Ieškovė yra skolinga Atsakovei. Šia skolą Atsakovė prašo Teismo priteisti iš Ieškovės.
25. Atsakovė ir Ieškovė sudarė sutartį Nr. 55004_200727G3AGLS (toliau – Sutartis II), pagal kurią Ieškovė kaip rangovas įsipareigojo atlikti absorbcinio šilumos siurblio sistemos (toliau – AŠS) su priklausiniais projektavimo darbus (duomenys neskelbtini), užsakovo AB „Kauno energija“ objekte.
26. Remiantis Sutarties II bei paties projekto techninių sąlygų punktu Nr. 25, pagal kurį Ieškovė turėjo vykdyti projektavimo darbus, o projekto pagrindu – Atsakovė vykdyti tiekimo bei montavimo darbus, vienas iš projektuotojo apimtyse esantis įsipareigojimas buvo nurodytas sekančiai - „Numatyti, kad AŠS sistema galėtų dirbti ir dirbant tik vienam iš (duomenys neskelbtini) elektrinės biokuro katilų ir dirbant abiems Katilams“. Projektuotojas – Ieškovė turėjo numatyti atitinkamus projektinius sprendinius šiam punktui įvykdyti. Ieškovė šiam punktui įgyvendinti projekte numatė balninius dviejų eigų vožtuvus (AS1NDA10AA101 ir AS1NDA10AA101).
27. AŠS paleidimo metu paaiškėjo, kad šis sprendinys buvo netinkamas – nebuvo galima pilnai uždaryti šilumos šaltinio kontūro atšakų su minėtais reguliuojančiais vožtuvais. Taip pat paaiškėjo, kad nėra galimybės atlikti filtro (AS1NDA10AT001), minėtų reguliuojančių vožtuvų (AS1NDA10AA101 ir AS1NDA10AA102) aptarnavimo veikiant biokuro katilams, nes pirma bendra uždarančioji armatūra yra rutulinė sklendė (AS1NDA10AA254). Taigi, Ieškovės sprendiniai buvo netinkami su tikslu įvykdyti techninių sąlygų 25 punkte nurodytus reikalavimus.
28. Taip pat Ieškovė neįvykdė techninių sąlygų reikalavimo, numatyto punkte Nr. 13.6 „Visi vamzdynai turi būti išdėstyti racionaliai: turi būti užtikrintas reikalingas aukštis ir tarpai, pakankami techniniam saugumui, eksploatavimo palengvinimui, tikrinimui, techniniam aptarnavimui ir išmontavimui. Vamzdynams turi būti numatytos tinkamos atramos ir tvirtinimai. Vamzdynai turi turėti visą reikalingą armatūrą, kad esant reikalui būtų galima atjungti atskirus vamzdynų ruožus, reikalingus remonto darbams atlikti.“ AŠS suprojektuota netinkamai - katilai sujungti susisiekiančių indų principu, kurių neįmanoma atjungti dėl uždarančiosios armatūros trūkumo atšakose su reguliuojančiais vožtuvais iki bendros kontūro uždarančios sklendės (AS1NDA10AA254). Apie šiuos trūkumus Ieškovė buvo informuota pretenzija.
29. Pateikus pretenzijas Ieškovei, ši pateikė pakoreguotą projektą, pagal kurį - minėtų techninių sąlygų tinkamų įgyvendinimui turėjo būti sumontuotos sklendės. Pagal Ieškovės pakoreguotą projektą Atsakovė įsigijo sklendes bei atliko senojo sprendinio demontavimo bei naujojo sprendinio montavimo, paleidimo - derinimo darbus.
30. Taigi, dėl to, jog Ieškovė buvo priėmusi netinkamus projektinius sprendinius, o šie vėliau buvo pataisyti, kas pareikalavo papildomų Atsakovės išlaidų, papildomų darbų poreikį, Atsakovė dėl to patyrė nuostolius – 19 236,97 Eur dydžio sumą be PVM. Šie nuostoliai nėra atlyginti.
31. Ieškovė ir Atsakovė sudarė sutartį, pagal kurią Ieškovė įsipareigojo atlikti absorbcinio šilumos siurblio sistemos su priklausiniais projektavimo darbus 24005_200575G2ASET (duomenys neskelbtini), AB „Klaipėdos energija“ objekte (toliau – Sutartis III).
32. Kaip ir aukščiau nurodytu atveju – Ieškovė turėjo parengti projektą, jame numatyti projektinius AŠS sprendinius, o Atsakovė jų pagrindu vykdė tiekimo bei montavimo, be kita ko, paleidimo - derinimo darbus. Rezultatas turėjo būti sekantis - pilnai veikianti AŠS, pagal reikalavimus, kurie buvo nustatyti AB „Klaipėdos energija“ skelbtose techninėse sąlygose. Atsakovei patiekus bei sumontavus visą įrangą, atliekant sistemos paleidimo – derinimo darbus, buvo nustatyta, jog kaitinimo kontūro cirkuliaciniai siurbliai (CGARS-1, CGARS-2) susidarius sąlygoms nepasiekia projektuoto projektinio 146 m3/h srauto, dėl ko AŠS nepasiekia projektinio našumo - cirkuliaciniai termofikacinio vandens siurbliai (CS-10, CS-11) nepasiekia projektinio 470 m3/h našumo.
33. 2021-12-16 Atsakovė pateikė pretenziją Ieškovei, kurioje nurodė, kad aukščiau minima situacija susiklostė dėl projektavimo klaidų - neteisingai parinktų cirkuliacinių siurblių arba neteisingai įvertintos pasijungimo į kontūrą vietos. Pretenzijoje Atsakovė nurodė, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.703 str., Sutarties III bendrųjų sąlygų 7.15, 12.6. punktais, Ieškovė, kaip rangovas per 5 kalendorines dienas nuo pretenzijos gavimo dienos, turi pašalinti nustatytus trūkumus - pateikti situacijos sprendimo būdus suderinimui su Atsakove ir AB „Klaipėdos energija“ ir suderinus, sprendimą įgyvendinti ne vėliau kaip iki 2022-02-01. Taip pat Ieškovė buvo informuota, kad jeigu per 5 kalendorines dienas nebus pateiktas situacijos sprendimas, vadovaujantis Sutarties III bendrųjų sąlygų 12.6. punktu, Atsakovė bus priversta kreiptis į trečiuosius asmenis, kad dėl Ieškovės kaltės atsiradusi problema būtų išspręsta, tačiau, visos su tuo susijusios išlaidos turės būti atlygintos Ieškovės.
34. Kadangi Ieškovė pretenzijoje nurodyto reikalavimo neįvykdė, Atsakovė 2022-01-14 pateikė pranešimą Ieškovei dėl Atsakovės patirtų išlaidų arba kitaip tariant nuostolių atlyginimo. Nuostolių suma - 25 176,26 Eur be PVM, kurią sudaro 19 686,11 Eur išlaidos, susijusios su prekių įsigijimu bei darbais iš trečiųjų asmenų, o likusi suma Atsakovės vykdyti darbai (elektromontuotojų – 192 val., derintojo – 44 val., programuotojo – 40 val., technologo derintojo – 22 val., komandiruotpinigiai).
35. Teismų praktikoje nurodoma, jog yra keturios civilinės atsakomybės taikymo sąlygos: 1) asmens neteisėti veiksmai, 2) dėl jų atsiradusi žala, 3) asmens kaltė ir 4) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos CK 6.246–6.249 str. Tačiau, CK 6.256 str. yra numatyta, kad „kai sutartinės prievolės neįvykdo ar netinkamai ją įvykdo įmonė (verslininkas), tai ji atsako visais atvejais, jei neįrodo, kad prievolės neįvykdė ar netinkamai ją įvykdė dėl nenugalimos jėgos, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kita.“ Šiuo atveju Rangovo projektavimo ir Sutarties vykdymo klaidų kaltė bei Ieškovės sutartinė atsakomybė yra preziumuojama ir Atsakovei jos papildomai įrodinėti nereikia. Ieškovės kaip projektuotojo atsakomybė taip pat nustatoma ir vadovaujantis CK 6.703 str. nuostatomis, kurios nurodo - Projektuotojas (tyrinėtojas) atsako už netinkamą techninių dokumentų parengimą ar tyrinėjimo darbų atlikimą, taip pat už statinio statybos darbų perdirbimą dėl netinkamai atliktų projektavimo (tyrinėjimo) darbų arba netinkamai parengtų techninių dokumentų bei už darbų (dokumentų) trūkumus, kurie buvo nustatyti darbų pagal parengtus techninius dokumentus vykdymo metu ar priimant tyrinėjimo darbų rezultatą, ar naudojant šių darbų pagrindu sukurtą objektą (1 d.); Jeigu nustatomi techninių dokumentų ar tyrinėjimo darbų trūkumai, rangovas privalo užsakovo reikalavimu neatlygintinai ištaisyti techninių dokumentų trūkumus ar iš naujo atlikti tyrinėjimo darbus bei atlyginti užsakovui nuostolius, jeigu rangos sutartis nenustato ko kita.
36. CK 6.252 straipsnis „Šalių susitarimai dėl civilinės atsakomybės netaikymo ar jos apribojimo” nustato, kad šalių susitarimas dėl civilinės atsakomybės už nuostolius (žalą), padarytus dėl skolininko tyčios ar didelio neatsargumo, netaikymo ar jos dydžio apribojimo negalioja, todėl Sutartyje II ir Sutartyje III numatyti rangovo atsakomybės ribojimui numatyta 30 procentų sutarties kainos netaikoma. Ieškovo veiksmai vertinami kaip didelis neatsargumas.
37. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, yra visi pagrindai nustatyti sutartinę Ieškovės atsakomybę dėl netinkamų projektavimo sprendinių, kurie sąlygojo Atsakovės patirtus nuostolius. Iš viso Atsakovės patirtų nuostolių suma pagal Sutartį II ir Sutartį III yra – 44 413,23 Eur.
38. Vertinant Ieškovės skolą Atsakovei – 8 114,50 Eur bei atlygintinų nuostolių dydį - 44 413,23 Eur, viso Atsakovės reikalavimą Ieškovei sudaro 52 527,73 Eur, kurią priešieškiniu prašoma priteisti iš Ieškovės Atsakovės naudai.
Ieškovės atsiliepimo į priešieškinį argumentai
39. Ieškovė prašo priešieškinį atmesti, Atsakovės reikalavimai pagal Pirmąją sutartį (Klaipėdos katilinės elektrostatinio filtro įrengimas) buvo pateikti praleidus ieškinio senaties terminą.
40. Atsakovė savo reikalavimus Ieškovei, kylančius iš Pirmosios sutarties (dėl netesybų), aiškiai suformulavo 2023 m. liepos 12 d. rašte (ieškinio priedas Nr. 22). Vadinasi, Atsakovė šią dieną jau manė turinti čia aprašytą reikalavimo teisę Ieškovės atžvilgiu. Tačiau Atsakovė šį savo reikalavimą Teismui pateikė tik 2024 m. rugpjūčio 21 d. pateiktu priešieškiniu. Šis priešieškinis pateiktas praėjus daugiau nei trylikai mėnesių po to, kai Atsakovė pirmą kartą suformulavo savo reikalavimus Ieškovei. Vadinasi, šis Atsakovės reikalavimas teisme pateiktas reikšmingai praleidus CK 1.125 str. 5 d. nustatytą sutrumpintą šešių mėnesių ieškinio senaties terminą.
Dėl reikalavimo priteisti delspinigius nepagrįstumo
41. Atsakovė neturėjo teisės skaičiuoti delspinigių pagal Pirmąją sutartį, nes Ieškovė nepraleido Pirmosios sutarties įvykdymo termino. Atsakovė nepagrįstai teigia, kad Ieškovė nustatytu laiku neįvykdė prievolės parengti techninį darbo projektą. Vadovaujantis Pirmosios sutarties specialiųjų sąlygų 2 punktu, techninis darbo projektas turėjo būti parengtas per 6 mėnesius nuo Sutarties pasirašymo dienos. Sutartis šalių buvo pasirašyta 2022 m. kovo 22 d. Atitinkamai, terminas techninio darbo projekto parengimui baigėsi 2022 m. rugsėjo 22 d. Šiuo terminu techninis darbo projektas buvo parengtas ir perduotas Atsakovui, tą patvirtina abiejų šalių atstovų pasirašytas atliktų darbų aktas (ieškinio priedas Nr. 2).
42. Sutartinei prievolei esant įvykdytai laiku, pagrindo delspinigių skaičiavimui nėra. Pati Atsakovė iki pat 2023 m. liepos 12 d., t. y. per daugiau nei devynis mėnesius nuo Sutarties vykdymo pabaigos, apie jokį delspinigių skaičiavimą niekada nė neužsiminė. Atsakovės teiktos pretenzijos dėl tikrų ar tariamų techninio darbo projekto trūkumų taipogi nesuteikia Atsakovei teisės skaičiuoti delspinigių, juolab jų skaičiuoti nuo techninio darbo projekto parengimo termino datos iki pranešimo apie vienašalį Pirmosios sutarties nutraukimą datos.
43. Pirmosios sutarties bendrųjų sąlygų 8.2 punktas numato, kad „pažeidęs kalendoriniame Darbų atlikimo grafike ar Sutartyje numatytus Darbų atlikimo tarpinius ar galutinius terminus arba laiku ir tinkamai nepašalinęs trūkumų (įskaitant ir garantinius trūkumus) pagal rašytinį reikalavimą, Rangovas moka Užsakovui Specialiųjų sąlygų SS dalyje nurodyto dydžio (0,2 proc.) delspinigius nuo Sutarties kainos be PVM už kiekvieną uždelstą dieną.“ Taigi, vadovaujantis šiuo punktu, delspinigiai už trūkumų šalinimą galimi tik tuo atveju, jei Atsakovė būtų pareikalavusi Ieškovės ištaisyti trūkumus, o Ieškovė tuos trūkumus būtų pavėlavusi ištaisyti; delspinigiai šiuo atveju būtų skaičiuotini už laikotarpį, kuriuo Ieškovas pavėlavo tinkamai ištaisyti sutartinio darbo trūkumus. Tačiau, savo priešieškinyje Atsakovė neįrodinėja aplinkybių, kad ir kiek laiko Ieškovė tinkamai neištaisė kokių nors parengto techninio darbo projekto trūkumų.
Dėl reikalavimo priteisti baudą nepagrįstumo
44. Atsakovės reikalavimas priteisti baudą dėl Pirmosios sutarties nutraukimo yra nepagrįstas dėl to, kad Atsakovės atliktas Pirmosios sutarties nutraukimas buvo neteisėtas ir nesukuriantis Pirmosios sutarties šalims teisių ir pareigų.
45. Atsakovė apie Pirmosios sutarties nutraukimą pranešė 2023 m. birželio 13 d., t. y. tada, kai Pirmoji sutartis buvo jau iš esmės įvykdyta. Kaip minėta, esminė sutartinio darbo dalis buvo techninio darbo projekto parengimas - šis darbas jau buvo atliktas ir perduotas Atsakovei 2022 m. rugsėjo 22 d. 2023 m. birželio mėnesį buvo baigiami ar jau ir visai baigti viso objekto statybos darbai - t. y. Ieškovo parengtas techninis darbo projektas buvo ne tik parengtas, bet iš esmės Atsakovės jau panaudotas pagal jo tiesioginę paskirtį.
46. Atsakovė Pirmosios sutarties nutraukimo teisėtumą grindžia Sutarties bendrųjų sąlygų 17.6 punktu, kuriame yra nurodyta, kad esminiu sutarties pažeidimu, suteikiančiu teisę užsakovui nutraukti sutartį, yra laikoma tai, kad rangovas nepašalina darbų trūkumų per nustatytus terminus. Atsakovas teigia, kad 2023 m. gegužės 25 d. raštu ji esą pareikalavusi Ieškovės pašalinti darbų trūkumus, o Ieškovei to nepadarius, Atsakovė įgijusi teisę nutraukti Pirmąją sutartį. Tačiau Atsakovės rašte trūkumams pašalinti buvo suteikta viena kalendorinė diena. Tai liudija, kad šis raštas buvo pateiktas ne tam, kad Ieškovei būtų suteiktas terminas sutartinio darbo trūkumų pašalinimui, o tam, kad per šį akivaizdžiai neadekvatų terminą į Atsakovės raštą nesureagavus, būtų formalus pagrindas Sutarčiai nutraukti. Toks Atsakovės elgesys yra pripažintinas piktnaudžiavimu savo teise, kurį draudžia CK 1.137 str. 3 d.
47. Atsakovės nurodytų pagrįstų darbų trūkumų buvo nedaug, jie buvo mažareikšmiai bei netrukdė pagal paskirtį naudoti Ieškovės parengto techninio darbo projekto, be to, iki Atsakovės pateikto pranešimo apie Pirmosios sutarties nutraukimą, jie buvo ištaisyti. Tai įvertinus, vienašališkas Pirmosios sutarties nutraukimas nėra galimas atsižvelgiant į Lietuvos sutarčių teisėje galiojantį ir taikomą favor contractus principą.
Dėl reikalavimų, kildinamų iš 2020 m. rugsėjo 4 d. (antrosios) ir 2020 m. spalio 22 d. (trečiosios) sutarčių
48. Atsakovės reikalavimai pagal šias dvi sutartis sudaro 44 113,23 Eur ir susideda iš: 19 236,97 Eur nuostolių, kuriuos Atsakovė neva patyrė Ieškovei netinkamai įvykdžius Antrąją sutartį; 25 176,26 Eur nuostolių, kuriuos Atsakovė neva patyrė Ieškovei netinkamai įvykdžius Trečiąją sutartį. Ieškovė su nė vienu iš šių reikalavimų nesutinka.
49. Atsakovės reikalavimai negali būti tenkinami todėl, kad šalių sudarytu Taikos susitarimu Ieškovė jau yra atlyginusi Atsakovei nuostolius pagal Antrąją ir Trečiąją sutartis iki šiose sutartyse numatytos atsakomybės ribojimo sumos. Net ir tuo atveju, jei Taikos susitarimo nelaikytume susitarimu dėl nuostolių atlyginimo (nors tam ir nėra jokio pagrindo), Ieškovės Atsakovei atlygintina suma negalėtų viršyti Antrojoje ir Trečiojoje sutartyse numatytos atsakomybės ribojimo sumos, sudarančios 8 358 Eur Antrosios sutarties atveju ir 7 392 Eur Trečiosios sutarties atveju.
50. (duomenys neskelbtini) šilumos siurblio projekte vožtuvų įrengimo sprendinį, kurio tinkamumas kvestionuojamas priešieškiniu, pasirinko bei duomenis jam suteikė pati Atsakovė.
51. Spręsdama (duomenys neskelbtini) šilumos siurblio vožtuvų problemas Atsakovė elgėsi neekonomiškai ir nesivadovavo Ieškovės, kaip projektuotojos, rekomendacijomis, ir dėl to pati yra atsakinga už savo patirtas išlaidas.
52. Atsakovė nėra įrodžiusi Antrosios sutarties pagrindu reikalaujamų priteisti nuostolių realumo.
53. Atsakovė neįrodė, kad Trečioji sutartis buvo įvykdyta su kokiais nors trūkumais, o Byloje esantys duomenys liudija jos pagrindu parengtą projektą esant tinkamą ir atitinkantį teisės aktų reikalavimus.
54. Atsakovė taip pat neįrodė nuostolių, kuriuos priešieškinyje kildina iš Trečiosios sutarties, realumo, būtinumo ir protingumo.
k o n s t a t u o j a:
II. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl pirmosios sutarties
55. Byloje nustatyta, kad 2023 m. sausio 11 d. atliktų darbų pagal 2023 m. kovo 16 d. sutartį Nr. 24005_220076G2RBEI / 22014S1KK (Sutartis) pasirašytas Ieškovo, Atsakovo nepasirašytas.
56. Atsakovas teigia, kad darbų atlikimas fiksuojamas galutiniu atliktų darbų aktu, o tokio dokumento nepasirašius, (i) Atsakovui nekyla pareiga atsiskaityti su Ieškovu; (ii) Atsakovas teigia, kad Ieškovo atliktas darbas buvo su trūkumais; (iii) Atsakovas teigia, kad jam nebuvo perduoti visi pagal Sutartį privalomi perduoti dokumentai; (iv) Atsakovas teigia nutraukęs su Ieškovu sudarytą Sutartį ir dėl to neprivaląs mokėti Ieškovui už atliktus darbus.
57. Atsakovas teigia, kad neturi pareigos mokėti likusios skolos pagal Sutartį, nes darbai pagal Sutartį yra laikomi tinkamai atliktais tik tada, kai yra pasirašomas galutinis visų atliktų darbų aktas; šalims galutinio atliktų darbų akto nepasirašius, Atsakovas neturi pareigos atsiskaityti su Ieškovu.
58. CK 6.662 straipsnyje nustatyta, kad užsakovas privalo rangos sutartyje numatytais terminais ir tvarka dalyvaujant rangovui apžiūrėti ir priimti atliktą darbą (jo rezultatą). Užsakovas, pastebėjęs nukrypimus nuo sutarties sąlygų, bloginančius darbų rezultato kokybę, ar kitus trūkumus, privalo nedelsdamas apie tai pranešti rangovui. Atliktų darbų priėmimas įforminamas aktu, kuriuo užsakovas be išlygų ar su išlygomis patvirtina priėmęs, o rangovas – perdavęs atliktus darbu.
59. Aplinkybė, kad užsakovui kyla pareiga atsiskaityti už rangovo atliktus ir jo faktiškai pradėtus valdyti darbus (jų rezultatus) net ir nesant įstatymuose nustatyta tvarka pasirašyto darbų perdavimo–priėmimo akto, įrodančio tinkamą darbų perdavimo procedūrą, atsispindi ir kasacinio teismo nutartyse. Pavyzdžiui, vienoje iš bylų, kurioje buvo nustatyta, kad baigiamasis darbų perdavimo–priėmimo aktas nebuvo pasirašytas nei abiejų šalių, nei vienašališkai, tačiau darbai objekte buvo atlikti, objektas pripažintas tinkamu naudoti ir dalis statybos darbų rezultato net buvo perleista tretiesiems asmenims, kasacinis teismas nurodė, kad, pripažįstant perdavimo– priėmimo akto svarbą siekiant konstatuoti tinkamą rangos sutarties įvykdymą ir atitinkamai pareigą atsiskaityti už atliktus darbus, taip pat tarp ginčo šalių susiklosčiusią situaciją vertinant formaliuoju aspektu, tektų pripažinti, jog rangovas neturi reikalavimo teisės, o užsakovas neturi pareigos galutinai atsiskaityti už darbus, atliktus pagal statybos rangos sutartį. Kasacinis teismas pažymėjo, kad toks teisinis susiklosčiusios situacijos vertinimas šiame ginčo nagrinėjimo etape lemtų itin formalią teismo poziciją, kuri iš esmės neatitiktų CPK 2 straipsnyje įtvirtintų civilinio proceso tikslų – rangovo reikalavimo teisės paneigimas todėl, kad nėra parengtas darbų perdavimo–priėmimo aktas, nors darbai pagal statybos rangos sutartį yra atlikti, suponuotų rangovo pareigą, norint gauti reikalavimo patenkinimą, tinkamai sudaryti darbų perdavimo– priėmimo aktą ir vėl pareikšti ieškinį teisme, nurodant jame tą patį reikalavimą, tačiau grindžiant jį kitu pagrindu. Todėl kasacinis teismas minėtoje byloje, nepaneigdamas darbų perdavimo– priėmimo akto svarbos, pripažino, kad ginčas pagrįstai teismų buvo išspręstas iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2011).
60. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, nesant darbų perdavimo–priėmimo akto, gali kilti darbų atlikimo laiko, kokybės ir kitų klausimų, tačiau vien šio akto nepateikimas byloje nepaneigia užsakovo teisės į atlyginimą už atliktus darbus, jei darbų perdavimą galima nustatyti kitais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2011). Pareiga mokėti už atliktus darbus atsiranda pradėjus faktiškai jais naudotis ir nėra siejama tik su abišaliu atliktų darbų perdavimo – priėmimo akto pasirašymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2007). Perdavimo–priėmimo akto nebuvimas pats savaime neatleidžia užsakovo nuo pareigos atsiskaityti už tinkamai atliktus darbus, tačiau, spręsdamas dėl rangovo reikalavimo sumokėti už darbus pagrįstumo, tokiais atvejais teismas privalo nustatyti reikšmingas faktines aplinkybes, kurios patvirtintų tinkamą užsakovo informavimą apie darbų baigtį ir kvietimą pasirašyti jų perdavimo aktą, užsakovo atsisakymą tokį aktą pasirašyti ir turėtą realią galimybę pareikšti pretenzijas dėl darbų trūkumo arba faktinį darbų perėmimą ir pradėjimą jais naudotis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-672-313/2015). Pareiga mokėti už atliktus darbus atsiranda pradėjus faktiškai naudotis darbais ir nėra siejama tik su abišaliu atliktų darbų perdavimo - priėmimo akto pasirašymu.
61. Taigi, siekiant nustatyti, ar užsakovas turi pareigą atsiskaityti už rangovo atliktus darbus, svarbu nustatyti ne formalų faktą ar šalys yra pasirašiusios atliktų darbų aktą, o įvertinti, ar rangovas yra atlikęs sutartyje numatytą darbą. Akto nepasirašymo aplinkybė ginčo atveju dažniausiai reiškia tik ginčo tarp užsakovo ir rangovo buvimą, tačiau negali būti aiškinamas kaip išsprendžiantis tokį ginčą užsakovo naudai. Faktas, kad užsakovas nėra pasirašęs galutinio atliktų darbų akto, patvirtina tai, kad tarp šalių dėl Ieškovo atliktų darbų yra kilęs ginčas, tačiau savaime nepatvirtina, kad Ieškovas darbų būtų neatlikęs ar atlikęs juos netinkamai.
62. Ieškovo teigimu, techninio darbo projekto parengimas sudaro esminę Ieškovo įsipareigojimų pagal Sutartį dalį: techninio darbo projekto vertė, šalių susitarimu, sudaro 31 750 EUR, kai bendra sutarties vertė, atmetus šalių susitarimu nedarytus geodezinius ir geologinius tyrinėjimus ir pridėjus papildomu susitarimu Atsakovo įsigytus darbus, yra 33 930 EUR, neįskaitant PVM. Taigi, vertinant pinigine išraiška, Atsakovo priimtas techninis darbo projektas sudarė daugiau nei 93 procentus nuo sutartinio darbo vertės. Atsakovas taip pat yra priėmęs ir darbus, numatytus papildomame susitarime Nr. 1. Taigi, vieninteliai Sutartyje numatyti, tačiau atliktų darbų aktu Atsakovui neperduoti darbai yra projekto vykdymo priežiūros atlikimas, kurie šalių susitarimu yra įvertinti 1 500 EUR be PVM suma, kas sudaro apie keturis procentus nuo Sutarties vertės. Atsakovas teigia, kad Ieškovo Sutarties pagrindu parengtas techninis darbo projektas turėjo trūkumų, kurie nebuvo pašalinti.
63. Ieškovas teigia, kad tam tikri techninio darbo projekto trūkumai buvo aptarti šalių ikiteisminiame susirašinėjime 2023 m. pavasarį, tačiau ir tada daugelis trūkumų Atsakovo buvo nurodomi nepagrįstai. Iš Atsakovo 2023 m. kovo 27 d. rašte nurodytų 17 trūkumų, juos išnagrinėjus, pagrįsti pasirodė iš viso trys. Šie trūkumai buvo ištaisyti, pakoreguotas bylas Ieškovas Atsakovui pateikė balandžio 26 ir gegužės 16 d. (elektroninių laiškų kopijos, dubliko priedai Nr. 1 ir 2).
64. Teismas sutinka su Ieškovu, kad techninio darbo projekto trūkumai buvo ištaisyti, todėl negali būti laikomi kliūtimi pasirašyti galutiniam darbų priėmimo aktui arba atsiskaitymui už Sutarties pagrindu suteiktas paslaugas.
65. Techninio darbo projekto tinkamumą patvirtina jau vien tai, kad Atsakovas pagal jį atliko su statytoju AB „Klaipėdos energija“ sudarytoje rangos sutartyje numatytus darbus. Techninis darbo projektas yra dokumentas, kuriuo vadovaujantis yra pasiekiami techninio projekto ir darbo projekto tikslai: jo pagrindu gaunamas statybą leidžiantis dokumentas, parenkami statybos produktai ir įrenginiai, gaminami konstrukcijų ir inžinerinių sistemų elementai, vykdomi statybos darbai, atliekamos statybos užbaigimo procedūros (statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 13, 14, 15 p.).
66. Į bylą pateiktas statytojo AB „Klaipėdos energija“ patvirtinimas, patvirtina, kad ir techninis darbo projektas, kurio pagrindu šie darbai buvo atlikti, buvo parengtas tinkamai. Jei techninis darbo projektas butų parengtas netinkamai, turėtų esminių klaidų, trūkumų ar netikslumų, juo remiantis nebūtų galima pasiekti šių reglamente įtvirtintų tikslų, sėkmingai atlikti statybos darbų bei atlikti statybos užbaigimo procedūrų.
67. Atsakovas teigia, kad Ieškovas jam neperdavė techninio darbo projekto bylų DWG formatu. Atsakovas reikalavo, o Ieškovas neperdavė ne šiaip kokių nors dokumentų DWG formatu, o dokumentų, kurie būtų atkoreguoti pagal Atsakovo statybos metu darytus pakeitimus (sutartinėje komunikacijoje tai vadinama „red pen“ brėžiniais). Tokį prašymą Atsakovas išsakė 2023 m. gegužės 25 d. rašto priede (ieškinio priedas Nr. 14). Tuo tarpu techninio darbo projekto pradinės versijos DWG failai Ieškovo Atsakovui buvo pateikti ir Atsakovo buvo priimti (2022 m. rugsėjo 22 d. lydraštis pridedamas, dubliko priedas Nr. 3).
68. Ieškovo teigimu, jis neprivalėjo rengti “red pen“ brėžinių pagal Sutartį, ir perduoti jų jokia forma Atsakovui, ar tai bebūtų PDF, ar DWG failai. Ieškovo komerciniame pasiūlyme Nr. 21158 (Sutarties priedas Nr. 1, žr. ieškinio priedo Nr. 1 7-8 lapus), skiltyje „Pasiūlyme nenumatyta“, 16 punkte aiškiai išskirta, kad į pasiūlymo apimtis nėra įtrauktas „red-pen“ brėžinių taisymas (galėjo būti vykdomas papildomu šalių susitarimu) bei išpildomosios dokumentacijos parengimas. Kaip nurodyta Sutarties specialiosiose sąlygose, šis komercinis pasiūlymas yra laikomas darbų pagrindu. Kadangi „red pen“ brėžinių parengimas buvo aiškiai išskirtas kaip nepatenkantis į Sutarties apimtis, Ieškovas to daryti neprivalėjo nepriklausomai nuo to, ar Atsakovas šį darbą įsipareigojo pateikti statytojui.
69. „Red pen” brėžiniai yra architektūriniai brėžiniai, kurie buvo atspausdinti, peržiūrėti ir pažymėti su klaidomis, pakeitimais ir pataisymais. Žymėjimai paprastai daromi raudonu rašalu, kad būtų lengviau juos rasti. Ieškovas logiškai nurodė, kad „red pen“ brėžinių parengimas apima ne tik projektuotojo rengiant pradinę dokumentaciją padarytų klaidų ar netikslumų ištaisymą, tačiau ir rangovo iniciatyva atliktų pakeitimų įtraukimą. Ieškovas 2023 m. gegužės 16 d. pateikė Atsakovui projekto bylas, kuriose buvo ištaisyti Ieškovo projekte padaryti netikslumai, tačiau nebuvo taisomi Atsakovo iniciatyva padaryti pakeitimai.
70. Atsakovas taip pat teigia esą pats perbraižęs Ieškovo parengtus dokumentus DWG formatu ir tuomet pateikęs juos statytojui AB „Klaipėdos energija“. Šie Atsakovo teiginiai nėra pagrįsti įrodymais: Atsakovas nepateikė jokių duomenų, kuriais vadovaujantis būtų galima įsitikinti tokio Atsakovo teiginio pagrįstumu ar teisingumu.
71. Ieškovas pagrįstai teigia, kad Atsakovas, elgdamasis teisėtai, nebūtų galėjęs pats perbraižyti Ieškovo parengtų dokumentų. Pastatų ar kitų statinių projektai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 4 str. 2 d. 9 p., yra priskiriami autorių teisių objektams. Teisės atgaminti ar adaptuoti kūrinį pagal to paties įstatymo 15 str. 1 d. 1 ir 4 p., yra priskirtinos turtinėms autorių teisėms. Turtinės autorių teisės Sutartimi Atsakovui nebuvo perduotos, Atsakovui taip pat nebuvo jokiu kitu būdu leista naudotis turtinėmis autorių teisėmis Ieškovo sukurto kūrinio (techninio darbo projekto) atžvilgiu.
72. Techninis darbo projektas yra vientisas dokumentas, kuris rengiamas ir įforminamas laikantis norminiuose dokumentuose nustatytų reikalavimų. Be kita ko, Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 24 str. 19 d. nustatyta, kad statinio projektą pasirašo statinio projektuotojas ar jo įgaliotas asmuo, statinio projekto vadovas, statinio projekto dalių vadovai, statinio architektai ir statinio projekto rengėjai.
73. Ieškovas teigia, kad nei jo skirtas projekto vadovas, nei projekto dalies vadovai, nei kiti projekto rengėjai tokių failų nepasirašė. Būdami nepasirašyti Statybos įstatyme nurodytų asmenų, tokie „perbraižyti“ DWG failai apskritai neturi techninio darbo projekto statuso, niekas neatsako už jų kokybę, niekas negali patvirtinti, kad šie dokumentai apskritai „perbraižyti“ teisingai. Šie dokumentai taip pat ir nebuvo sudėtinės techninio darbo projekto dalys.
74. Atsakovas laikosi pozicijos, kad dėl esminio pažeidimo vienašališkai nutraukė su Ieškovu sudarytą Sutartį ir dėl to nebeturintis pareigos apmokėti už Ieškovo Sutarties pagrindu atliktus darbus. Ieškovo teigimu, vienašališkai nutraukta nebuvo, o Atsakovo pranešimai apie Sutarties nutraukimą buvo absoliučiai nepagrįsti, neteisėti ir dėl to nesukuriantys Sutarties šalims jokių teisių ar pareigų.
75. CK 6.217 straipsnis „Sutarties nutraukimas” reglamentuoja, kas nustatant, ar sutarties pažeidimas yra esminis, ar ne, turi būti atsižvelgiama į tai: 1) ar nukentėjusi šalis iš esmės negauna to, ko tikėjosi iš sutarties, išskyrus atvejus, kai kita šalis nenumatė ir negalėjo protingai numatyti tokio rezultato; 2) ar pagal sutarties esmę griežtas prievolės sąlygų laikymasis turi esminės reikšmės; 3) ar prievolė neįvykdyta tyčia ar dėl didelio neatsargumo; 4) ar neįvykdymas duoda pagrindą nukentėjusiai šaliai nesitikėti, kad sutartis bus įvykdyta ateityje; 5) ar sutarties neįvykdžiusi šalis, kuri rengėsi įvykdyti ar vykdė sutartį, patirtų labai didelių nuostolių, jeigu sutartis būtų nutraukta.
76. Byloje nustatyta, kad Atsakovas apie Sutarties nutraukimą pranešė 2023 m. birželio 13 d. , t. y. tada, kai Ieškovo teigimu, Sutartis buvo jau iš esmės įvykdyta. Teismas sutinka, kad esminė sutartinio darbo dalis buvo techninio darbo projekto parengimas - šis darbas jau buvo atliktas ir perduotas Atsakovui 2022 m. rugsėjo 22 d. 2023 m. birželio mėnesį buvo baigiami ar jau ir visai baigti viso objekto statybos darbai - t. y. Ieškovo parengtas techninis darbo projektas buvo ne tik parengtas, bet iš esmės Atsakovo jau panaudotas pagal jo Sutarties specialiųjų sąlygų 2 punkto lentelės 11-oji eilutė „Sulaikoma kainos dalis“ numato, kad 10 procentų kainos yra sulaikoma iki pagrindinės rangos sutarties pabaigos. Kadangi techninis darbo projektas yra parengtas, o pagrindinė rangos sutartis yra baigta vykdyti, ką patvirtino statytojas AB „Klaipėdos energija, Ieškovas yra įgijęs teisę į visą apmokėjimą už techninį darbo projektą. Techninio darbo projekto kaina, neįskaitant PVM, yra 31 750 EUR; Atsakovo sumokėta suma sudaro 27 187,50 EUR. Taigi, likusi Atsakovo Ieškovui nesumokėta suma už techninio darbo projekto parengimą sudaro 4 562,50 EUR neįskaitant PVM, arba 5 520,63 EUR, įskaitant PVM. Ši skola yra priteistina iš Atsakovo.
77. Ieškovas Sutartyje nustatyta tvarka yra atlikęs ir statinio projekto vykdymo priežiūrą. 2022 m. kovo 17 d. įsakymu Nr. 024-22-PV Ieškovas paskyrė projekto rengimo komandą, įskaitant projekto vadovą V. L.. Vadovaujantis STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 1 priedo 2.11 punktu, viena iš projekto vadovo funkcijų yra vadovauti projekto vykdymo priežiūrai.
78. Vadovaujantis STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“ VI skyriaus nuostatomis, projekto vykdymo priežiūros vadovas, įgyvendindamas savo funkcijas, lankosi statybvietėje, sprendžia su projekto sprendinių įgyvendinimu susijusius klausimus, tikrina ar statinys statomas laikantis projekto sprendinių ir daro apie tai įrašus į statybos darbų žurnalą, pasirašo paslėptų statinio konstrukcijų ir paslėptų statybos darbų patikrinimo aktus ir kita.
79. Ieškovas nurodė, kad atliekant projekto vykdymo priežiūrą projekto vadovas bei jo vadovaujama projekto vykdymo priežiūros grupė vykdė šias reglamento priskirtas funkcijas: lankėsi statybvietėje, tikrino atliekamus statybos darbus, darė įrašus statybos darbų žurnale (žurnalo ištrauka, ieškinio priedas Nr. 28), pasirašinėjo paslėptų darbų aktus (paslėptų darbų aktas, ieškinio priedas Nr. 29).
80. Teismo vertinimu, Statybos projektas buvo sėkmingai užbaigtas, o objekto rangos sutartis (apėmusi tiek projektavimo, tiek projekto vykdymo priežiūros paslaugas) yra visiškai įvykdyta. Šią aplinkybę patvirtina minėtas statytojo pateiktas patvirtinimas apie Atsakovo įsipareigojimų pagal statybos rangos sutartį įvykdymą.
81. Šalis sieja projektavimo darbų sutartis (CK 6.670 straipsnis). Užsakovas privalo sumokėti rangovui (projektuotojui) sutartyje nustatytą kainą užbaigus visus darbus iš karto arba atliktų darbų etapus (CK 6.704 straipsnio 1 punktas),.
82. Atsižvelgiant į tai, kad projektavimas atliktas ir projekto vykdymo priežiūra Ieškovo yra atlikta, iš Atsakovo Ieškovui priteistina visa Sutartyje numatyta projekto vykdymo priežiūros kaina, sudaranti 1 500 EUR neįskaitant PVM, arba 1 815 EUR įskaitant PVM. Ši suma yra priteistina iš Atsakovo Ieškovui. Bendra skolos už techninį darbo projektą ir projekto vykdymo priežiūrą suma sudaro 7 335,63 EUR.
83. Vadovaujantis CK 6.37 str. 2 d. skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 str. 2 d. nustato, kad kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Iš Atsakovo Ieškovo naudai yra priteistinos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, skaičiuojamos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo
Dėl priešieškinio reikalavimo pagal Pirmąją sutartį
84. Atsakovas priešieškiniu prašo priteisti netęsybas: 3393 Eur baudą (10 proc. 33250 Eur Sutarties kainos) ir 4721,50 Eur netęsybas, skaičiuojamas nuo 2022-09-22 (praėjus 6 mėnesių laikotarpiui) iki paskutinės Sutarties galiojimo dienos – 2023-07-03.
85. Pagal CK kodekso 1.125 str. 5 d. ieškiniams dėl netesybų (baudos, delspinigių) išieškojimo taikomas sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas. Vadovaujantis CK 1.127 str. 1 d., ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, kuri, savo ruožtu, suprantama, kaip diena, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). CK 1.126 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad reikalavimą apginti pažeistą teisę teismas priima nagrinėti nepaisydamas to, kad ieškinio senaties terminas pasibaigęs. Pagal šio straipsnio 2 dalį ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis to reikalauja. Ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti, jeigu teismas nepripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbios priežasties (CK 1.131 straipsnio 1, 2 dalys).
86. Kasacinio teismo išaiškinta, kad ieškinio senaties termino eigos pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu (objektyvusis momentas), bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimą (subjektyvusis momentas), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistą teisę tik žinodamas, kad ši pažeista. Teismas, siekdamas tinkamai nustatyti ieškinio senaties termino pradžią, visų pirma turi nustatyti teisės pažeidimo momentą, kuris yra pradinis etapas, nustatant konkrečią ieškinio senaties eigos pradžios datą pagal subjektyvųjį momentą. Sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu laikytina diena, kada asmuo faktiškai suvokia, kad jo teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti. Kai asmuo nurodo, kad apie savo teisės pažeidimą sužinojo ne pažeidimo dieną, o vėliau, teismas turi įvertinti, ar šis apie savo pažeistą teisę sužinojo ne vėliau, negu analogiškoje situacijoje turėjo sužinoti apdairiai ir rūpestingai su savo teisėmis besielgiantis asmuo. Be to, teismas turi atsižvelgti į teisės pažeidimo nustatymo sudėtingumą, atsakovo veiksmų ar neveikimo įtaką ieškovo subjektyviam susiklosčiusios situacijos vertinimui, kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-317/2008).
87. Teismui įvertinus faktines bylos aplinkybes, daroma išvada, kad apie teisę skaičiuoti delspinigius Atsakovas būtų turėjęs sužinoti pasibaigus techninio darbo projekto parengimo terminui, kuris, pagal Pirmosios sutarties nuostatas, buvo 2022 m. rugsėjo 22 d.
88. Kaip minėta, statybos projektas buvo sėkmingai užbaigtas, o objekto rangos sutartis (apėmusi, be kita ko, tiek projektavimo, tiek projekto vykdymo priežiūros paslaugas) yra visiškai įvykdytą. Šią aplinkybę neginčijamai patvirtina statytojo AB „Klaipėdos energija” pateiktas patvirtinimas apie Atsakovo įsipareigojimų pagal statybos rangos sutartį įvykdymą.
89. Apie teisę reikalauti sumokėti baudą Atsakovas būtų turėjęs sužinoti ne vėliau kaip sutarties nutraukimo dieną; apie Pirmosios sutarties nutraukimą Atsakovas Ieškovą informavo 2023 m. birželio 13 d. Įvertinant Sutarties 17.6 p. nustatytą 20 dienų terminą, Atsakovas turėjo vertinti, kad Pirmoji sutartis buvo nutraukta 2023 m. liepos 3 d.
90. Atsakovas savo reikalavimus Ieškovui, kylančius iš Pirmosios sutarties, aiškiai suformulavo 2023 m. liepos 12 d. rašte (ieškinio priedas Nr. 22). Vadinasi, konstatuotina, kad Atsakovas šią dieną jau manė turįs čia aprašytą reikalavimo teisę Ieškovo atžvilgiu.
91. Atsakovas reikalavimą dėl netęsybų priteisimo teismui pateikė tik 2024 m. rugpjūčio 21 d. pateiktu priešieškiniu, nors Ieškovo ieškinys dėl Pirmosios sutarties vykdymo teisme nagrinėjamas nuo 2023-10-10. Atsakovo priešieškinis pateiktas praėjus daugiau nei trylikai mėnesių po to, kai Atsakovas pirmą kartą suformulavo šiuos savo reikalavimus Ieškovui. Teismo vertinimu, Atsakovo reikalavimas teisme pateiktas žymiai praleidus Civilinio kodekso 1.125 str. 5 d. nustatytą sutrumpintą šešių mėnesių ieškinio senaties terminą.
92. Teismas, vadovaudamasis Civilinio kodekso 1.126 str. 2 d. bei 1.131 str. 1 d. Atsakovo priešieškinio dalį dėl baudos ir delspinigių priteisimo atmeta dėl praleisto ieškinio senaties termino.
93. Teismas taip pat iš esmės vertina, ar Atsakovo reikalavimai dėl delspinigių bei baudos priteisimo pagrįsti.
94. Atsakovas teigia, kad Ieškovas nustatytu laiku neįvykdė prievolės parengti techninį darbo projektą. Vadovaujantis Pirmosios sutarties specialiųjų sąlygų 2 punktu, techninis darbo projektas turėjo būti parengtas per 6 mėnesius nuo Sutarties pasirašymo dienos. Sutartis šalių buvo pasirašyta 2022 m. kovo 22 d. Atitinkamai, terminas techninio darbo projekto parengimui baigėsi 2022 m. rugsėjo 22 d. Šiuo terminu techninis darbo projektas buvo parengtas ir perduotas Atsakovui, tą patvirtina abiejų šalių atstovų pasirašytas atliktų darbų aktas (ieškinio priedas Nr. 2), todėl pagrindo delspinigių skaičiavimui taip pat nėra.
95. Atsakovo teiktos pretenzijos dėl tikrų ar tariamų techninio darbo projekto trūkumų nesuteikia Atsakovui teisės skaičiuoti delspinigius nuo techninio darbo projekto parengimo termino datos iki pranešimo apie vienašalį Pirmosios sutarties nutraukimą datos. Pirmosios sutarties bendrųjų sąlygų 8.2 punktas numato, kad „pažeidęs kalendoriniame Darbų atlikimo grafike ar Sutartyje numatytus Darbų atlikimo tarpinius ar galutinius terminus arba laiku ir tinkamai nepašalinęs trūkumų (įskaitant ir garantinius trūkumus) pagal rašytinį reikalavimą, Rangovas moka Užsakovui SS dalyje nurodyto dydžio delspinigius nuo Sutarties kainos be PVM už kiekvieną uždelstą dieną.“
96. Atsakovas priešieškiniu reikalauja tokio dydžio delspinigių, kokių galėtų reikalauti Ieškovui visiškai techninio darbo projekto neparengus. Toks reikalavimas yra nelogiškas, nes net jei techniniame darbo projekte ir buvo nustatyti tam tikri trūkumai (kuriuos Ieškovas pašalino), tai šį techninį projektą Atsakovas vis dėlto galėjo naudoti ir naudojo pagal jo tiesioginę paskirtį, t. y. tam, kad įvykdytų su AB „Klaipėdos energija“ sudarytą statybos rangos sutartį. Teismo vertinimu, reikalavimas priteisti delspinigius nepagrįstas.
97. Kaip jau nustatyta, Atsakovas apie Pirmosios sutarties nutraukimą pranešė 2023 m. birželio 13 d., t. y. tada, kai Pirmoji sutartis buvo jau iš esmės įvykdyta. Kaip minėta, esminė sutartinio darbo dalis buvo techninio darbo projekto parengimas - šis darbas jau buvo atliktas ir perduotas Atsakovui 2022 m. rugsėjo 22 d. 2023 m. birželio mėnesį buvo baigiami ar jau ir visai baigti viso objekto statybos darbai - t. y. Ieškovo parengtas techninis darbo projektas buvo ne tik parengtas, bet iš esmės Atsakovo jau panaudotas pagal jo tiesioginę paskirtį.
98. Sutarties bendrųjų sąlygų 17.6 punktu, kuriame yra nurodyta, kad esminiu sutarties pažeidimu, suteikiančiu teisę užsakovui nutraukti sutartį, yra laikoma tai, kad rangovas nepašalina darbų trūkumų per nustatytus terminus. Atsakovas teigia, kad 2023 m. gegužės 25 d. raštu jis esą pareikalavo Ieškovo pašalinti darbų trūkumus, o Ieškovui to nepadarius, Atsakovas įgijo teisę nutraukti Pirmąją sutartį. Atsakovo šiame rašte nustatytas terminas trūkumams pašalinti buvo 2023 m. gegužės 26 d., t. y. trūkumų šalinimui Atsakovo raštu buvo suteikta viena kalendorinė diena. Pagrįsta ieškovo pozicija, kad šis raštas buvo pateiktas ne tam, kad Ieškovui būtų suteiktas terminas sutartinio darbo trūkumų pašalinimui, o tam, kad Atsakovas, Ieškovui per šį neadekvatų terminą į Atsakovo raštą nesureagavus, įgytų formalų pagrindą Sutarčiai nutraukti. Atsakovas dirbtinai siekė sukurti pagrindą sutarties nutraukimui, tuo vėliau grindžiant atsisakymą atsiskaityti už atliktus darbus. Atsakovo veiksmuose yra piktnaudžiavimo teise požymiai (CK 1.137 str. 3 d.).
99. Teismo vertinimu, Atsakovo nurodytų pagrįstų darbų trūkumų buvo nedaug, jie buvo mažareikšmiai bei niekaip netrukdė pagal paskirtį naudoti Ieškovo parengto techninio darbo projekto, be to, iki Atsakovo pateikto pranešimo apie Pirmosios sutarties nutraukimą, jie buvo ištaisyti. Tai įvertinus, vienašališkas Pirmosios sutarties nutraukimas nėra galimas atsižvelgiant į Lietuvos sutarčių teisėje galiojantį ir taikomą favor contractus principą. Aiškindamas jo turinį, kasacinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad sutarties nutraukimas yra išimtinis sutarties šalių teisių gynimo būdas, todėl jo taikymui turi būti konstatuotas pakankamas įstatyminis ir faktinis pagrindas, civilinės apyvartos stabilumas, kaip būtina visuomenės ekonominio gyvenimo, raidos prielaida, yra viešasis interesas, o sutartiniuose teisiniuose santykiuose prioritetas turi būti teikiamas sutarties išsaugojimui, o ne jos nutraukimui (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugpjūčio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2013).
100. Pirmosios sutarties nutraukimas nepagrįstas, todėl reikalavimas priteisti baudą, mokėtiną sutarties nutraukimo atveju, nepagrįstas.
Dėl priešieškinio reikalavimų priteisti nuostolius dėl netinkamo 2020 m. rugsėjo 4 d. ir 2020 m. spalio 22 d. sutarčių vykdymo.
101. Atsakovas priešieškiniu taip pat reikalauja jam iš Ieškovo priteistus nuostolius, Atsakovo teigimu jo patirtus dėl to, kad Ieškovas netinkamai įvykdė 2020 m. spalio 22 d. sutartį Nr. 20047S1VP dėl absorbcinio šilumos siurblio sistemos su priklausiniais projektavimo darbų (duomenys neskelbtini) (Antroji sutartis) ir 2020 m. rugsėjo 4 d. sutartį Nr. 24005_200575G2ASET dėl absorbcinio šilumos siurblio įrengimo (duomenys neskelbtini) projektavimo darbų (Trečioji sutartis). Atsakovo reikalavimai pagal šias dvi sutartis sudaro 44 113,23 EUR ir susideda iš: 19 236,97 EUR nuostolių, kuriuos Atsakovas patyrė Ieškovui netinkamai įvykdžius Antrąją sutartį; 25 176,26 EUR nuostolių, kuriuos Atsakovas patyrė Ieškovui netinkamai įvykdžius Trečiąją sutartį.
102. Byloje nustatyta, kad šalys 2021 m. gegužės 27 d. sudarė susitarimą dėl ginčų išsprendimo ir atsiskaitymo už darbus (toliau - Taikos susitarimas), kuriuo tarpusavio susitarimu išsprendė ginčą, kilusį dėl Antrosios ir Trečiosios sutarčių vykdymo, atlygintinų nuostolių dydžio bei Atsakovo atlikto įskaitymo teisėtumo. Esminės Taikos susitarimo sąlygos buvo šios: Taikos susitarimu buvo 30 procentų sumažinta Antrosios ir Trečiosios sutarčių kaina (Taikos susitarimo 1 ir 2 punktai); Atsakovas atsisakė pretenzijų dėl iki Taikos susitarimo įsigaliojimo dienos nustatytų trūkumų, įsipareigojo jų nereikšti ateityje, Taikos susitarimo apimtyse neinicijuoti jokių teisminių ar neteisminių procesų dėl reikalavimų, susijusių su nuostolių ir / ar žalos atlyginimu, išskyrus Taikos susitarime numatytas išimtis (Taikos susitarimo 4 punktas); Taikos susitarimas nepanaikino Atsakovo teisės reikšti reikalavimų dėl garantinių trūkumų šalinimo (Taikos susitarimo 4 punktas); į Taikos susitarimo apimtis neįėjo Atsakovo kliento AB „Klaipėdos energija“ reikalavimai atlyginti nuostolius Atsakovui, kurie bus tiesiogiai susiję su Ieškovo darbais pagal Trečiąją sutartį (Taikos susitarimo 6 punktas).
103. Taikos susitarime minimos Atsakovo pretenzijos, susijusios su Antrosios sutarties vykdymu, Atsakovo buvo pareikštos 2021 m. gegužės 4 d. raštu Nr. 10.1/2021-AXS-254. Todėl pagrįsta išvada, kad šalys jau 2021 m. sudarytu Taikos susitarimu išsprendė tarpusavio pretenzijas dėl nuostolių, susijusių su Antrosios ir Trečiosios sutarties vykdymu, atlyginimo.
104. Taikos susitarimo 4 punktu, Atsakovas įsipareigojo Taikos susitarimo apimtyse neinicijuoti jokių teisminių ar neteisminių procesų dėl reikalavimų, susijusių su nuostolių ir / ar žalos atlyginimu, išskyrus Taikos susitarime numatytas išimtis.
105. Kaip minėta, Taikos susitarime yra numatytos dvi tokios išimtys: (i) Atsakovas turi teisę reikalauti tik garantinių trūkumų šalinimo bei (ii) Ieškovas turi kompensuoti Atsakovo nuostolius, jei Atsakovas atlygino nuostolius ar netesybas AB „Klaipėdos energija“ pagal Trečiąją sutartį. Atsakovo priešieškinyje keliami reikalavimai nepriskirtini nė vienai iš šių dviejų išimčių.
106. Pagrįstas Ieškovo argumentas, kad Priešieškiniu keliamos Atsakovo pretenzijos Ieškovui buvo pareikštos jau po Taikos susitarimo sudarymo. Atsakovo pretenzijos patenka į Taikos susitarimu apribotos atsakomybės ribas.
107. Tiek Antrosios, tiek Trečiosios sutarties specialiosiose sąlygose esančią nuostatą, kuri Ieškovo atsakomybę pagal kiekvieną iš šių sutarčių apriboja suma, lygia 30 procentų nuo sutarties kainos.
108. Taikos susitarimu, kurio dalykas, be kita ko, buvo ir ginčo dėl atlygintinų nuostolių išsprendimas (Taikos susitarimo preambulės D punktas), Antrosios ir Trečiosios sutarčių kaina buvo sumažinta tokia suma, kuri yra lygi Ieškovo atsakomybės apribojimui pagal kiekvieną iš šių sutarčių.
109. Pagrįsta ieškovo pozicija, kad Taikos susitarimu Ieškovas atlygino Atsakovo patirtus nuostolius pagal Antrąją ir Trečiąją sutartis, iki tos ribos, kuri yra numatyta kaip Ieškovo atlygintinų nuostolių riba tiek pagal Antrąją, tiek ir pagal Trečiąją sutartį. Priešieškiniu reikalaujamas atlyginimas viršija sumas, kurias šalys abipusiu susitarimu numatė kaip Ieškovo atsakomybės ribą.
110. CK 6.193 str. nustatytos sutarčių aiškinimo taisyklės, atsižvelgti į tikruosius sutarties šalių ketinimus sudarant sutartį. Ieškovas Taikos susitarimu jau sutiko atlyginti Atsakovo nuostolius iki atsakomybės ribojimo sumos; toks Ieškovo elgesys yra protingas, suprantamas ir ekonomiškai prasmingas tik tada, jei tokiu būdu yra išsprendžiamos visos kitos sutarties šalies pretenzijos dėl nuostolių atlyginimo. Priešingu atveju, t. y. jei tarsime, kad Ieškovas Taikos susitarimu ne tik sutiko atlyginti Atsakovo patirtus nuostolius iki 30 procentų ribos tiek pagal Antrąją, tiek pagal Trečiąją sutartį, tačiau ir paliko galimybę Atsakovui toliau teikti neapibrėžtas pretenzijas dėl nuostolių atlyginimo, tai reikštų, kad Ieškovas sudarydamas Taikos susitarimą elgėsi neprotingai, t. y. blogino savo padėtį pagal Antrąją ir Trečiąją sutartį, didino savo atsakomybės pagal šias sutartis ribą, nieko už tai negaudamas mainais. Jei šalių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys. Todėl konstatuotina, kad Ieškovo pateikiamas Taikos susitarimo aiškinimas yra pagrįstas bei atitinkantis Civiliniame kodekse įtvirtintas sutarčių aiškinimo taisykles.
111. Taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus. Taikos sutarties pagrindu atsiradusi šalių prievolė jos dalyko atžvilgiu pripažįstama nedalia (CK 6.983 straipsnis).
112. Teismo vertinimu, Taikos susitarimu Atsakovas atsisakė bet kokių reikalavimų dėl žalos atlyginimo pagal Antrąją ir Trečiąją sutartis, išskyrus išimtį, aprašytą Taikos susitarimo 6 punkte (dėl AB „Klaipėdos energija“ pateiktų reikalavimų Atsakovui). Pagrįstas ieškovo argumentas, kad Atsakovo teisė reikalauti garantinių trūkumų šalinimo (Taikos susitarimo 4 punktas) nėra susijusi su galimų piniginių nuostolių atlyginimu, ir apima tik teisę reikalauti pataisyti netinkamai atliktus projektavimo darbus ir užsakovui pateikti tokių pataisytų darbų rezultatą.
113. CK 6.193 str. 1 d. nustatyta, kad jei šalių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys.
114. Nelogiškas aiškinimas, kad Ieškovas Taikos susitarimu ne tik sutiko atlyginti Atsakovo patirtus nuostolius iki 30 procentų ribos tiek pagal Antrąją, tiek pagal Trečiąją sutartį, tačiau ir paliko galimybę Atsakovui toliau teikti neapibrėžtas pretenzijas dėl nuostolių atlyginimo, tai reikštų, kad Ieškovas sudarydamas Taikos susitarimą elgėsi neprotingai, t. y. blogino savo padėtį pagal Antrąją ir Trečiąją sutartį, didino savo atsakomybės pagal šias sutartis ribą, nieko už tai negaudamas mainais.
115. Teismas atmeta Atsakovo reikalavimus dėl iš Antrosios ir Trečiosios sutarčių kylančių nuostolių atlyginimo ir dėl to, kad Ieškovas yra padengęs Atsakovo pagal šias sutartis kylančius nuostolius iki atsakomybės ribos, kuri šalių susitarimu buvo įtvirtinta tiek Antrojoje, tiek Trečiojoje sutartyse.
116. Antrosios sutarties kaina, ją sumažinus 30 procentų, kaip tai aptarta Taikos susitarime, sudaro 27 860 EUR; Trečiosios sutarties kaina, ją sumažinus 30 procentų, sudaro 24 640 EUR.
117. Trisdešimt procentų sutarties kainos atsakomybės riba, skaičiuojant ją nuo Taikos susitarimu perskaičiuotos sutarčių kainos, sudarytų 8 358 EUR Antrosios sutarties atveju ir 7 392 EUR Trečiosios sutarties atveju. Taigi, priteistina nuostolių suma negalėtų viršyti 15 750 EUR.
118. Atsakovas taip pat atsikerta, kad CK 6.252 straipsnis „Šalių susitarimai dėl civilinės atsakomybės netaikymo ar jos apribojimo” nustato, kad šalių susitarimas dėl civilinės atsakomybės už nuostolius (žalą), padarytus dėl skolininko tyčios ar didelio neatsargumo, netaikymo ar jos dydžio apribojimo negalioja, todėl Antrojoje sutartyje ir Trečiojoje Sutartyje numatyti rangovo atsakomybės ribojimai netaikomai. Atsakovo teigimu, Ieškovo veiksmai vertinami kaip didelis neatsargumas.
119. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodo, kad didelis neatsargumas kaip kaltės forma pasireiškia neprotingu arba išskirtiniu rūpestingumo nebuvimu, kai asmuo nėra tiek rūpestingas, kiek akivaizdžiai būtina esamomis aplinkybėmis. Paprastas neatsargumas yra tada, kai veiksmai neatitinka tam tikro rūpestingumo standarto, reglamentuoto įstatyme, kurio tikslas apsaugoti kitus asmenis nuo tos konkrečios žalos, arba neatitinka rūpestingo žmogaus elgesio standarto, kuris protingai tikėtinas įvertinus aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-257-248/2020; 2021 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-421/2021). Teismo vertinimu, Atsakovės įrodinėjamos galimos projektavimo klaidos negali būti vertinamos kaip didelis neatsargumas. Tai įprasta projektuotojo veikla, nes klaidų taisymo tvarka aptarta Sutartyse, šalys galimų trūkumų šalinimą aptarinėjo įprasto būdu vertinant techninius sprendinius.
Dėl reikalavimų pagal Antrąją sutartį pagrstumo
120. Teismas ir iš esmės vertina Atsakovo reikalavimus dėl nuostolių. Atsakovas priešieškiniu nurodo, kad dėl netinkamai Ieškovo įvykdytos Antrosios sutarties Atsakovas patyrė 19 236,97 EUR dydžio nuostolius. Atsakovo teigimu, šie nuostoliai susidarė dėl to, kad dėl netinkamų projekto sprendinių turėjo atlikti netinkamo sprendinio demontavimo bei naujojo sprendinio montavimo bei paleidimo ir derinimo darbus.
121. Atsakovas priešieškinyje nurodė, kad Ieškovui dėl šios problemos pretenziją pateikęs 2022 m. balandžio 11 d., tačiau šalių susirašinėjimas šiuo klausimu prasidėjo dar 2022 m. sausio mėnesį. 2022 m. sausio 24 d. Atsakovo projektų vadovas A.G. pateikė elektroninį laišką. Ieškovas 2022 m. sausio 28 d. raštu pateikė atsakymą į Atsakovo elektroninį laišką, kuriame pažymėjo, kad reguliuojantys vožtuvai šiuo atveju buvo parinkti paties Atsakovo, ir Ieškovo tik įtraukta į rengiamą techninį darbo projektą. Taigi, konkretus sprendinys, dėl kurio tinkamumo Atsakovas dabar reiškia pretenzijas Ieškovui, buvo pasirinktas paties Atsakovo, todėl pats Atsakovas turėtų prisiimti atsakomybę dėl tokio sprendinio tinkamumo.
122. Atsakovas 2021 m. Ieškovui reiškė pretenzijas dėl to, kad skaičiuojant kiekius rangos darbų konkursui šis sprendinys Ieškovo rengtuose priešprojektiniuose darbų kiekiuose nebuvo numatytas. Atsakovo 2021 m. gegužės 4 d. rašte Atsakovas nurodo patyręs nuostolių „<...> dėl atsiradusio poreikio dėl balansinių vožtuvų su pavaromis - 14 079,00 Eur be PVM nuostolių, dėl rutulinių privirinamų sklendžių - 3 273 Eur be PVM.“ Taigi, Atsakovo ankstesnės pretenzijos (kurias, kaip minėta, Šalys išsprendė sudarydamos Taikos susitarimą) buvo dėl to, kad Ieškovas nenumatė balansinių vožtuvų bei rutulinių sklendžių, o priešieškiniu Atsakovas reiškia pretenzijas dėl to, kad Ieškovas šį sprendinį numatė.
123. Antrosios sutarties pagrindu parengtam projektui buvo atlikta ekspertizė (projekto ekspertizės aktas pridedamas). Ekspertizės akte nurodyta, kad projektas „<...> atitinka Reglamento (ES) Nr. 305/2011 nustatytus esminius statinių reikalavimus, privalomųjų projekto rengimo dokumentų, kitų LR įstatymų ir teisės aktų, normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimus.“
124. Ieškovas nurodė, kad 2022 m. sausio 28 d. rašte pateikė Atsakovui tris pasiūlymus, kuriuos įgyvendinus aptariama problema (t. y. negalėjimas uždaryti atskirų vamzdyno atkarpų) būtų išspręsta, ir tas būtų padaryta ekonomiškesniu būdu (pvz. vien pakeičiant vožtuvą tokiu, kuris užtikrintų sandarų sistemos uždarymą). Tačiau Atsakovas šiais Ieškovo pateiktais pasiūlymais nesinaudojo, ir be Ieškovo žinios suderino kitokį, brangesnį sprendinį su statytoju. Atsakovas apie šį pasirinktą sprendinį 2022 m. balandžio 19 d. informavo elektroniniu laišku.
125. Atsakovas, įrodinėdamas patirtų nuostolių sumą pateikė du dokumentus: paties Atsakovo parengt1 „techninį - komercinį pasiūlymą“, kuris nepagrindžia faktiškai Atsakovo patirtų išlaidų. Tai yra tik paties Atsakovo parengtas teorinis atliktinų darbų paskaičiavimas, kuris tačiau nepagrindžia, kad kažkokios išlaidos buvo patirtos faktiškai.
126. Konkrečius įrodymus Atsakovas yra pateikęs dėl dviejų ventilių įsigijimo, kuriuos Atsakovas įsigijo už bendrą 6 000 EUR sumą neįskaitant PVM. Tačiau nėra pateikta dokumentų, patvirtinančių kad ši sąskaita buvo apmokėta, ar įrodymų, kad šie ventiliai buvo įsigyti būtent (duomenys neskelbtini) šilumos siurblio projekto įgyvendinimui.
127. Pagrįsta Ieškovo argumentacija, kad Atsakovas reikalauja priteisti tiek naujos įrangos, tiek įrangos pakeitimo kaštus, tačiau pakeitęs ankstesniąją įrangą (vožtuvus, sklendes), Atsakovas ją išsaugojo arba turėjo išsaugoti. Pagrįsta Ieškovo argumentacija, kad ankstesnioji įranga taip pat turi tam tikrą vertę. Atsakovui ją išsaugojus nuosavybės teise, Atsakovas dėl to gavo tam tikrą naudą, kuri turėtų būti įskaitoma į nuostolių atlyginimą (CK 6.249 str. 6 d.), todėl bet kokios Atsakovo pretenzijos dėl nuostolių atlyginimo turėtų būti mažinamos tokios išsaugotos įrangos verte.
128. Teismas sprendžia, kad Atsakovas nuostolių pagal Antrąją sutartį neįrodė, todėl priešieškinis atmetamas ir šiuo pagrindu.
Dėl reikalavimų pagal Trečiąją sutartį
129. Atsakovas iš Trečiosios sutarties kylančius priešieškinio reikalavimus grindžia tuo, kad įrengti cirkuliaciniai termofikacinio vandens siurbliai (CS-10, CS-11) nepasiekia projektinio 470 m3/h našumo. Dėl šių aplinkybių Atsakovas pateikė Ieškovui 2021 m. gruodžio 16 d. pretenziją.
130. 2022 m. sausio 14 d. Atsakovas pateikė antrąją pretenziją, kuria nurodė, esą Ieškovas nebendradarbiauja su Atsakovu ir todėl Atsakovas pats pašalins nurodytus trūkumus bei tą padarys Ieškovo sąskaita.
131. Ieškovas 2022 m. sausio 19 d. pateikė atsakymą į pretenziją, kurioje nurodė šiuos esminius argumentus: Atsakovas nenurodė jokių konkrečių Ieškovo atlikto sutartinio darbo trūkumų ir tik visiškai spekuliatyviai teigė, kad siurblių projektinis našumas nebuvo pasiektas dėl projektavimo trūkumų; Faktinės aplinkybės paneigia Atsakovo teiginius, esą Ieškovas nebendradarbiavo su Atsakovu siekiant išspręsti su siurblių našumu susijusius klausimus; Nepakankamą siurblių pajėgumą tikėtinai nulėmė ne projektavimo klaidos, o nuo projektuotojo nepriklausančios faktinės aplinkybės: neatitinkanti projektavimo užduoties bei įtampos standarto elektros tinklo įtampa ir didesnis nei projektavimo eigoje pateiktas šilumos siurblio šilumokaičio hidraulinis pasipriešinimas; Atsakovo pateiktoje pretenzijoje nėra aptartas tariamų projekto trūkumų ryšys su tais darbais, kurie buvo nurodyti pretenzijos prieduose kaip Atsakovo patirtų nuostolių faktinis pagrindimas.
132. Toliau bendravimas tarp Ieškovo ir Atsakovo dėl Trečiosios sutarties vykdymo nevyko daugiau kaip dvejus metus.
133. Ieškovo teigimu, nėra jokio pagrindo teigti, kad Ieškovas netinkamai įvykdė Trečiąją sutartį. Atsakovo pateiktose pretenzijose yra nurodoma, kad cirkuliaciniai termofikacinio vandens siurbliai nepasiekia projektinio 470 m3/h našumo. Atsakovo 2021 m. gruodžio 16 d. pretenzijoje nurodoma, kad Atsakovo įsitikinimu vykdant projektavimo darbus buvo neteisingai parinkti cirkuliaciniai siurbliai arba neteisingai įvertintos pasijungimo į kontūrą vietos. Toliau šie tariami projekto trūkumai Atsakovo nėra niekaip detalizuojami.
134. Teismas siūlė Atsakovui inicijuoti teismo ekspertizės, kuri vertintų techninius projekto sprendinius, atlikimą, tačiau Atsakovas šia galimybe nesinaudojo.
135. Sutiktina su Ieškovu, kad Atsakovas neįrodė Ieškovo parengto projekto trūkumų fakto: nėra nurodyta kokie konkrečiai parengto projekto sprendiniai buvo neteisingi ir kodėl (kokių techninės specifikacijos ar normatyvinių statybos techninių dokumentų nuostatų tokie sprendiniai neatitinka). Be to, iš Atsakovo 2021 m. gruodžio 16 d. pretenzijos turinio aiškėja, kad Atsakovas net pats nebuvo apsisprendęs, ką laiko projekto trūkumais - ar neteisingai parinktus cirkuliacinius siurblius, ar neteisingai įvertintas pasijungimo į kontūrą vietas.
136. Ieškovas taip pat pagrįstai nurodė, kad Ieškovo Trečiosios sutarties pagrindu parengtam projektui buvo atlikta projekto ekspertizė, kurios išvadoje nurodoma, kad parengtas projektas „<...> atitinka Reglamento (ES) Nr. 305/2011 nustatytus esminius statinių reikalavimus, privalomųjų projekto rengimo dokumentų, kitų Lietuvos Respublikos įstatymų ir teisės aktų, normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimus“ . Parengto projekto pagrindu taip pat buvo gautas statybą leidžiantis dokumentas.
137. Ieškovas nurodė, kad gamyklinių bandymų metu cirkuliaciniai siurbliai pasiekė 578,11 ir 563,52 m3/h darbo reikšmes (gamyklinių bandymų protokolai), taigi viršijo AB „Kauno energija“ techninėje specifikacijoje nurodytą 470 m3/h našumo reikalavimą. Dėl šios priežasties nėra pagrindo teigti, kad siurbliai buvo pasirinkti netinkamai.
138. Ieškovas nurodė, kad nepakankamą siurblių našumą tikėtinai nulėmė dvi nuo Ieškovo, kaipo projektuotojo, nepriklausančios aplinkybės.
139. Pirma, techninėje specifikacijoje (žr. 3.12 p.) numatyta, kad elektros įvado įtampa yra 400 V. 2021 m. gruodžio mėnesį pamatavus įtampą ant siurblių variklio gnybtų ji siekia tik 352 V (atlikto matavimo fotofiksacija. Mažėjant elektros įtampai, atitinkamai mažėja ir elektros srovės galia, o tuo pačiu ir tokios elektros srovės maitinamo įrenginio (šiuo atveju cirkuliacinio šilumos siurblio) našumas. Tokios įtampos elektros srovė yra tiekiama iš ESO tinklų, todėl projektuotojas šios aplinkybės įtakoti negali ir negali būti laikomas atsakingu už jos įtaką siurblių darbui.
140. Ieškovas nurodė, kad vadovaujantis manometrų parodymais buvo nustatyta, kad šilumokaičio hidraulinis pasipriešinimas prie 440 - 450 m/h srauto siekia 16 m H2O stulpo, kai pagal absorbcinio siurblio gamintojo pateiktus duomenis jis turėtų būti 108 kPa (kas atitinka 11,01 m H2O stulpo) prie 470 m3/h srauto (iš ko išeina, kad prie 470 m3/h našumo hidraulinis pasipriešinimas būtų dar didesnis, nei 16 m (gamintojo duomenų lapo kopija pridedama, ieškvo atsiliepimo į priešieškinį priedas Nr. 13). Dėl didesnio hidraulinio pasipriešinimo siurbliui dirbant tuo pačiu galingumu ir apsukomis, pro siurblį pratekės mažesnis vandens kiekis. Hidraulinį pasipriešinimą nustato ir projektuotojui pateikia įrangos gamintojas, o projektuotojas faktinių duomenų neatitikimą deklaruojamiems gali nustatyti tik įrangą sumontavus ir ėmus veikti.
141. Atsakovas nepaneigė, kad Ieškovas tinkamai parengė projektą, cirkuliacinių termofikacinio vandens siurblių našumo problemos buvo nulemtos ne projekto trūkumų, o nuo projektuotojo nepriklausančių aplinkybių, todėl konstatuotina, kad Ieškovas, vykdydamas Trečiąją sutartį, neatliko neteisėtų veiksmų.
142. Atsakovas priešieškinyje neįrodė pačių nuostolių egzistavimo fakto. Atsakovas nurodo, kad dėl Ieškovo neva netinkamai įvykdytos Trečiosios sutarties Atsakovas patyrė 25 176,26 EUR be PVM dydžio nuostolius, kuriuos sudaro 19 686,11 EUR išlaidos, Atsakovo patirtos įsigyjant prekes ir darbus iš trečiųjų asmenų, o likusią sumą sudarė paties Atsakovo atlikti darbai. Kaip nuostolius pagrindžiančius dokumentus Atsakovas pateikė aštuonias įvairių asmenų išrašytas PVM sąskaitas faktūras bei vieną atliktų darbų aktą.
143. Atsakovas nepagrindžia, kuo PVM sąskaitose faktūrose nurodytos prekės ir darbai yra susiję su tariamais Ieškovo parengto projekto trūkumais. Pateiktose sąskaitose nurodomi tik abstraktūs perkamų daiktų ar paslaugų pavadinimai,. Kai kuriais atvejais, dokumentuose apskritai nurodomi tik abstraktūs produktų kodai.
144. Atsakovas į Bylą nėra pateikęs ir jokių šių sąskaitų apmokėjimą patvirtinančių dokumentų. Nėra aišku, kas yra išrašęs Atsakovo pateiktą atliktų darbų aktą, kuriame kaip atlikti darbai yra nurodyti „DN250 sklendės sumontavimas ir izoliavimas“. Šiame akte nėra nurodyti nei darbus atlikusio asmens, nei darbų gavėjo rekvizitai. Dėl šių darbų atlikimo taip pat nėra pateikta PVM sąskaita faktūra.
145. Išlaidų, kurios Atsakovo teigimu susidarė dėl paties Atsakovo atliktų darbų, ir kurios, pagal priešieškinio 12 punkte nurodytas sumas turėtų sudaryti 5 490,15 EUR, Atsakovas negrindžia papildomais dokumentais.
146. Teismo vertinimu, Atsakovas neįrodė aplinkybės, kad aptariamas išlaidas faktiškai patyrė.
147. Teismas sprendžia, kad Atsakovas neįrodė savo patirtų nuostolių buvimo fakto ir dėl to Atsakovo priešieškinio reikalavimas dalyje dėl nuostolių pagal Trečiąją sutartį priteisimo turėtų būti atmestas šiuo pagrindu.
148. Kaip minėta, tiek pagal Antrąją, tiek pagal Trečiąją sutartis Ieškovo atsakomybės buvo ribojama suma, lygia 30 procentų nuo sutarties kainos.
149. Antrosios sutarties kaina, ją sumažinus 30 procentų, kaip tai aptarta Taikos susitarime, sudaro 27 860 EUR; Trečiosios sutarties kaina, ją sumažinus 30 procentų, sudaro 24 640 EUR.
150. 30 procentų sutarties kainos atsakomybės riba, skaičiuojant ją nuo Taikos susitarimu perskaičiuotos sutarčių kainos, sudarytų 8 358 EUR. Antrosios sutarties atveju ir 7 392 EUR Trečiosios sutarties atveju (iš viso 15 750 EUR), todėl priešieškinio reikalavimas priteisti iš viso 52 527,73 Eur nuostolių nepagrįstas.
Dėl bylos baigties
151. Teismas nusprendžia, kad ieškinys pagrįstas, todėl tenkinamas visiškai. Priešieškinys atmetamas visiškai, nes Atsakovas neįrodė nuostolių fakto ir Ieškovo kaltės bei praleido ieškinio senaties terminą.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
152. Ieškinį patenkinus visiškai, Ieškovui iš Atsakovo priteisiamos patirto bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro Ieškovo sumokėtas žyminis mokestis.
Teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 270 ir 307 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a :
Ieškinį patenkinti visiškai.
Priteisti ieškovei UAB „TEC Industry“ (kodas 166093084) iš atsakovės UAB „Axioma servisas“ (kodas 304602530) 7 335,63 Eur skolos, 6 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos, nuo bylos iškėlimo teisme 2023 m. spalio 10 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei 165 EUR bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovės UAB „Axioma servisas“ priešieškinį atmesti visiškai.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos teismą.
Teisėjas Andrius Ignotas