Civilinė byla Nr. 2-223-516/2015

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02021-2014-7

Procesinio sprendimo kategorija: 110.1. (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. vasario 19 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Gudžiūnienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „VAATC“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 6 d. nutarties, kuria iš dalies tenkintas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, civilinėje byloje Nr. 2-3154-619/2014 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto fondas“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „VAATC“ dėl žalos atlyginimo, ir

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ginčas byloje kilo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo ir teisėtumo.

Ieškovas UAB „Nekilnojamojo turto fondas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui UAB „VAATC“, prašydamas priteisti iš atsakovo 250 000 Lt žalos atlyginimą, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas bei visas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio reikalavimams užtikrinti prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovo kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą bei turtines teises, priklausančias atsakovui ir esančias pas atsakovą ar trečiuosius asmenis, o tokio turto bei turtinių teisių nesant ar esant nepakankamai – atsakovui priklausančias lėšas, leidžiant atsakovui išmokėti įmonės darbuotojams su darbo santykiais susijusias išmokas ir mokėti mokesčius valstybei. Ieškovas taip pat prašė įpareigoti atsakovą nevykdyti ieškovui priklausančio turto (bėgių, elektros transformatorinės bei elektros tinklų) griovimo, iškėlimo, naikinimo ar kitokių veiksmų, kuriais būtų sugadintas ar sunaikintas ieškovo valdomas kilnojamasis ir/ar nekilnojamasis turtas valstybinės žemės sklype, esančiame Jočionių g. 13, Vilniuje. Ieškovas nurodė, kad tik teismui pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, bus užkirstas kelias žalai didėti, o priešingu atveju atsakovas ir toliau tęs bėgių demontavimo ir transformatorinės bei elektros tinklų griovimo darbus, o tai dar labiau pažeis ieškovo interesus.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2014 m. spalio 6 d. nutartimi ieškovo prašymą tenkino iš dalies ir įpareigojo atsakovą UAB „VAATC“ nevykdyti ieškovui UAB „Nekilnojamojo turto fondas“ priklausančio turto (bėgių, elektros transformatorinės bei elektros tinklų) griovimo, iškėlimo, naikinimo ar kitokių veiksmų, kuriais būtų sugadintas ar sunaikintas ieškovo valdomas kilnojamasis ir / ar nekilnojamasis turtas, esantis valstybinės žemės sklype, Jočionių g. 13, Vilniuje.

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra akivaizdžių aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, kad negalėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas.

Teismas pažymėjo, kad nors ieškinio suma sudaro 250 000 Lt, atsakovas yra pelningai veikiant įmonė (jos grynasis pelnas sudaro virš 2 000 000 Lt per metus, be to, įmonė turi didelės vertės – 56 569 348 Lt– ilgalaikį turtą, todėl įvertinus atsakovo finansinę padėtį, nėra pagrindo konstatuoti, kad egzistuoja grėsmė ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymo perspektyvai. Teismas atkreipė dėmesį, kad pats ieškovas nenurodė, o teismas nenustatė jokių aplinkybių, patvirtinančių galimą atsakovo nesąžiningumą, bandymą perleisti turimą turtą tretiesiems asmenims ar kaip nors kitaip pabloginti savo finansinę padėtį bei aplinkybių, įrodančių, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymo galimybė sumažėtų. Teismo nuomone, pritaikius atsakovo turto ir / ar piniginių lėšų areštą, būtų sutrikdyta normali atsakovo ūkinė komercinė veikla bei būtų pažeista šalių teisėtų interesų pusiausvyra.

Teismas, prima facie įvertinęs ieškinio argumentas, taip pat nustatė, kad iki ieškinio pateikimo dienos atsakovas išgriovė ir sunaikino 510 metrų ieškovo nuosavybės teise valdomų bėgių, dėl ko ieškovas patyrė nuostolių ir dėl šių nuostolių atlyginimo kreipėsi į teismą. Kadangi atsakovas ir toliau tęsia bėgių demontavimo darbus, o ieškovas dėl to patiria vis didesnę žalą, teismas nusprendė, kad yra pagrindas uždrausti atsakovui vykdyti bėgių demontavimo darbus.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atsakovas UAB „VAATC“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 6 d. nutartį ir ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti, nurodant, kad nutartis vykdytina skubiai. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

1. Ieškovas pareiškė iš esmės nepagrįstą ieškinį. Ieškovas, tvirtindamas, kad būtent jam nuosavybės teise priklauso ožinio krano pokraniniai bėgiai (kuriuos demontuoja atsakovas), nepateikė jokių nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. vasario 11 d. (civilinėje byloje Nr. 2A-653-565/2014) atmetė UAB „Nekilojamojo turto fondas“ pareiškimą dėl nuosavybės teisės į ožinio krano pokraninius bėgius pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo. Be to, neaišku, kokią žalą ieškovas gali patirti dėl sklype, adresu Jočionių g. 13, Vilnius, esančių elektros pastočių, kurios yra tuščios (elektros transformatorių nėra).
2. Ieškovas nenurodė jokių realių ar bent tikėtinų grėsmių, kad galbūt palankaus ieškovui sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas. Ieškovas turi visas galimybes įstatymų nustatyta tvarka gauti patirtų nuostolių atlyginimą (kompensaciją).
3. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pažeis viešąjį interesą bei sukels didesnę žalą, nei priemonių netaikymas. Atsakovas įgyvendina iš dalies Europos Sąjungos lėšomis finansuojamą valstybinį projektą. Įgyvendinant šį projektą, buvo pasirašyta rangos sutartis, pagal kurią mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiai turi būti pabaigti ir pradėti eksploatuoti 2015 m. gruodžio 1 d. Darbai pagal rangos sutartį intensyviai vykdomi, t. y. sklypas, esantis Jočionių g. 13, Vilniuje, ruošiamas minėtų įrenginių statybai. Projekto neįvykdžius iki nustatyto termino, finansavimas nebus skiriamas. Taigi laikinosiomis apsaugos priemonėmis yra stabdomas didelės vertės bei reikšmingo visuomenei projekto įgyvendinimas. Atliekų tvarkymas, atitinkantis aplinkosauginius reikalavimus, taip pat negrąžintinos finansinės paramos (143 990 000 Lt) įsisavinimas neabejotinai yra viešasis interesas. Konkuruojant kelioms teisinėms vertybėms prioritetiškai turi būti ginama ta vertybė, kurios neapgynus atsirastų didesnė žala. Šiuo atveju turėtų būti ginamas viešasis poreikis operatyviai įgyvendinti projektą, vykdomą viso Vilniaus regiono mastu.
4. Atsakovui nebuvo įteikti teismo procesiniai dokumentai, todėl atsakovas negalėjo realizuoti savo teisės pateikti atsiliepimą į ieškovo pareikštą prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Teismas išnagrinėjo ieškovo prašymą, nesilaikydamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 148 straipsnio.

Ieškovas UAB „Nekilnojamojo turto fondas“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 6 d. nutartį palikti nepakeistą, o atsakovo skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai argumentai:

1. Ieškovas ožinio krano pokraninius bėgius valdo ne nuosavybės, o valdymo teisės pagrindu, todėl aplinkybių, kad ieškovas yra atsakovo neteisėtai sunaikintų bėgių savininkas, ieškovas neįrodinėjo. Vien faktas, kad sunaikinamas kito asmens turtas, reiškia, jog yra padaroma žala. Ieškovui priklausančios elektros pastotės yra funkcionuojančios, reikalingos elektros energijai tiekti į ieškovui priklausančius pastatus, kuriuose veiklą vykdo daugybė įmonių ir asmenų. Faktas, kad pastotėse nėra transformatorių, neleidžia daryti išvados apie jų nereikalingumą ar nefunkcionavimą. Pastotės skirtos iš žemės ateinantiems elektros kabeliams sujungti. Be to, skunde dėstoma argumentacija dėl ieškinio reikalavimo pagrįstumo yra pateikta vertinant materialiuosius ieškinio reikalavimus, nors ieškinys šioje stadijoje neturi būti nagrinėjamas iš esmės. Nėra akivaizdžių duomenų, kad negalėtų  būti priimtas ieškovui palankus sprendimas.
2. Nagrinėjamu atveju yra aktualios prevencinės paskirties laikinosios apsaugos priemonės, užkertančios kelią žalai atsirasti. Atsakovas žemės sklype ir toliau tęsia statybos darbus ir šalina visus jame esančius objektus. Iki ieškinio pateikimo dienos žemės sklype yra išlikusi dalis ieškovui priklausančių bėgių (apie 520 metrų), elektros tinklai ir pastotės. Netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, gali būti padaroma dar didesnė žala ir taip apsunkinamas teismo sprendimo įvykdymas. Be to, atsakovas, nepaisant pritaikytų priemonių, toliau naikina turtą. 2014 m. spalio 23 d. atsakovas nutraukė ieškovui priklausantį kabelį, dėl ko padarė 23 578,01 Lt žalą.
3. Teismo taikytos priemonės nestabdo projekto įgyvendinimo, neriboja ir nedraudžia statybos darbų. Priemonėmis yra draudžiama naikinti ar kitaip gadinti ieškovo turtą. Atsakovas privalo įgyvendinti projektą ir įsisavinti Europos Sąjungos lėšas, nepažeisdamas trečiųjų asmenų teisių, teisėtų interesų. Vieno privataus asmens (atsakovo) verslo veikla neturi būti sureikšminama, paminant kito (ieškovo) interesus ir teises.
4. Įstatymas įtvirtina teismo diskrecijos teisę spręsti dėl pranešimo apie klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą atsakovui. CPK 148 straipsnis šiuo atveju netaikytinas, nes priemonės nebuvo keičiamos.

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektą sudaro Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 6 d. nutarties dalies, kuria taikyta laikinoji apsaugos priemonė – atsakovas UAB „VAATC“ įpareigotas nevykdyti ieškovui UAB „Nekilnojamojo turto fondas“ priklausančio turto (bėgių, elektros transformatorinės bei elektros tinklų) griovimo, iškėlimo, naikinimo ar kitokių veiksmų, kuriais būtų sugadintas ar sunaikintas ieškovo valdomas kilnojamasis ir / ar nekilnojamasis turtas, esantis valstybinės žemės sklype, Jočionių g. 13, Vilniuje, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad minėtos nutarties dalis, kuria atmestas prašymas takyti laikinąją apsaugos priemonę – turto areštą, atskiruoju skundu nėra skundžiama, todėl dėl šios pirmosios instancijos teismo nutarties dalies pagrįstumo ir teisėtumo apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas bei nustatyta grėsmė teismo sprendimo neįvykdymui. Civiliniame procese vyrauja rungimosi principas. Juo grindžiama įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė, pagal kurią kiekviena šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 str.). Taigi ieškovui, prašančiam byloje taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tenka pareiga įrodyti, kad minėtos sąlygos egzistuoja. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra pagrindo.

Vienu iš argumentų, pagrindžiančiu skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties dalies nepagrįstumą, apeliantas atskirajame skunde nurodo netinkamą  preliminarų (prima facie) ieškinio pagrįstumo vertinimą. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su šiuo atskirojo skundo argumentu. Skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas, atlikęs pareikštų reikalavimų pagrįstumo preliminarų vertinimą, pripažino, kad nagrinėjamu atveju nėra galimybės nustatyti akivaizdžių aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, jog pagal ieškovo UAB „Nekilnojamojo turto fondas“ pareikštus reikalavimus negalėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas, tuo pačiu nėra galimybės vien šiuo pagrindu teigti, jog negalėtų pasunkėti arba tapti negalimas ir tokio sprendimo įvykdymas. Pagal susiformavusią teismų praktiką, teismas, prieš įvertindamas grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą, turėtų preliminariai (lot. prima facie) įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Šio išankstinio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar, išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Priešingu atveju, teismui padarius išvadą, jog pareikšti reikalavimai yra galbūt nepagrįsti ir ieškovui palankus teismo sprendimas negalėtų būti priimtas, būtų paneigta teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimo būtinybė, o tuo pačiu ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-652/2010, 2010 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-535/2010; 2013 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-363-2013 ir kt.). Kita vertus, tai nėra ieškiniu pareikštų materialiųjų reikalavimų pagrįstumo vertinimas, kuris atliekamas bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Šis vertinimas neturi prejudicinės galios bylos išsprendimui, nes ieškovas bylos nagrinėjimo metu turi teisę pakeisti ieškinio pagrindą ar dalyką, pateikti naujus įrodymus ir t. t. Taigi į klausimą, ar ieškovo materialusis teisinis reikalavimas yra pagrįstas, bus atsakyta tik ištyrus visus įrodymus, nustačius bylai teisiškai reikšmingas aplinkybes ir jas teisiškai kvalifikavus, t. y. išnagrinėjus bylą iš esmės.

Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovas UAB „Nekilnojamojo turto fondas“, pareikšdamas byloje reikalavimą priteisti iš atsakovo UAB „VAATC“ 250 000 Lt žalos atlyginimą, grindė jį tuo, kad atsakovas vykdo ožinio krano pokraninių bėgių demontavimo darbus ir išgriaudamas bei sunaikindamas dalį ožinio krano pokraninių bėgių, padarė ieškovui žalos. Siekiant išvengti tolesnio žalos didėjimo, kaip prevencinę užtikrinimo priemonę, ieškovas prašė įpareigoti atsakovą UAB „VAATC“ nevykdyti ieškovui UAB „Nekilnojamojo turto fondas“ priklausančio turto (bėgių, elektros transformatorinės bei elektros tinklų) griovimo, iškėlimo, naikinimo ar kitokių veiksmų, kuriais būtų sugadintas ar sunaikintas ieškovo valdomas kilnojamasis ir / ar nekilnojamasis turtas, esantis valstybinės žemės sklype, Jočionių g. 13, Vilniuje. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, turėtų būti preliminariai įvertinti pareikšti reikalavimai pagal ieškovo pateiktus įrodymus, pažymi, kad ieškovas su ieškiniu (t.y. proceso stadijoje, kurioje sprendžiamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas) nėra pateikęs įrodymų, jog turtas (bėgiai, elektros transformatorinė bei elektros tinklai), kurio atžvilgiu yra prašoma taikyti minėtą laikinąją apsaugos priemonę, uždraudžiant atlikti veiksmus, didinančius žalą, nuosavybės ar kitu teisniu pagrindu priklauso ieškovui UAB „Nekilnojamojo turto fondas“. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovas net neginčija apelianto nurodomos aplinkybės, jog minėtas turtas nuosavybės teise jam nepriklauso. Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovas nurodo, kad ožinio krano pokraninius bėgius valdo ne nuosavybės, bet valdymo teisės pagrindu. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad pagal CK 1.74 straipsnį ne tik nuosavybės, bet ir kitų daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą perleidimo ir daiktinių teisių bei nekilnojamojo daikto suvaržymo sandoriai turi būti sudaromi notarine forma. Į bylą pateikta UAB „Nekilnojamojo turto fondas“ ir UAB „Termesta“ 2008 m. rugpjūčio 7 d. pirkimo – pardavimo sutartis, kuria ieškovas grindžia iš UAB „Termesta“ įgytą ožinio krano (kuris tikėtina yra kilnojamasis daiktas) ir pokraninių bėgių (kurie pagal CK 4.2 straipsnio 2 dalies nuostatas tikėtina yra nekilnojamieji daiktai) valdymo teisę, nėra patvirtinta notaro. Daikto valdymas yra daiktinė teisė, todėl ši teisė gali būti perleidžiama sudarant notarinės formos pirkimo-pardavimo sutartį, o šios formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį (CK 1.93 straipsnio 3 dalis). Dėl nurodytų aplinkybių darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl vienos iš sąlygų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti – preliminaraus ieškinio vertinimo – neatsižvelgė į tai, kad ieškovas į bylą nepateikė įrodymų, jog turtas, iš kurio kildinamas materialusis ieškinio reikalavimas byloje ir kurio atžvilgiu yra prašoma taikyti laikinąją apsaugos priemonę, priklauso ieškovui nuosavybės ar valdymo, kaip savarankiškos daiktinės teisės, pagrindu, todėl nepagrįstai įpareigojo atsakovą UAB „VAATC“ nevykdyti ieškovui UAB „Nekilnojamojo turto fondas“ priklausančio turto griovimo, iškėlimo, naikinimo ar kitokių veiksmų, kuriais būtų sugadintas ar sunaikintas ieškovo valdomas kilnojamasis ir / ar nekilnojamasis turtas, esantis valstybinės žemės sklype, Jočionių g. 13, Vilniuje. Kaip jau buvo minėta, nesant bent vienos iš laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų, taikyti šias priemones nėra pagrindo. Be to, atsižvelgiant į tai, kad ieškovui, prašančiam byloje taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tenka pareiga įrodyti, jog egzistuoja laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, pažymima, kad ieškovas UAB „Nekilnojamojo turto fondas“  turi teisę pateikti pirmosios instancijos teismui papildomus įrodymus, patvirtinančius, kad jis yra turto, kurio atžvilgiu prašo atsakovą UAB „VAATC“ nutraukti atitinkamus veiksmus, valdytojas, kartu pateikdamas naują prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Apeliacinės instancijos teismui konstatavus, jog neegzistuoja viena iš būtinų sąlygų taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl teismas atskirai dėl jų nepasisako.

Dėl nurodytų motyvų spręstina, kad atskirojo skundo argumentai yra pagrindas panaikinti apskųstą pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria taikyta laikinoji apsaugos priemonė – atsakovo UAB „VAATC“ įpareigojimas nevykdyti ieškovui UAB „Nekilnojamojo turto fondas“ priklausančio turto (bėgių, elektros transformatorinės bei elektros tinklų) griovimo, iškėlimo, naikinimo ar kitokių veiksmų, kuriais būtų sugadintas ar sunaikintas ieškovo valdomas kilnojamasis ir / ar nekilnojamasis turtas, esantis valstybinės žemės sklype, Jočionių g. 13, Vilniuje, ir klausimą išspręsti iš esmės – netenkinti ieškovo UAB „Nekilnojamojo turto fondas“ prašymo dalies dėl minėtos laikinosios apsaugos priemonė taikymo.

Nors apeliantas prašo atmetus ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nurodyti, kad nutartis vykdoma skubiai, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nutartis panaikinti laikinąsias priemones vykdomos įsiteisėjus šiai nutarčiai (CPK 152 str. 2 d.), apeliacinės instancijos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos (CPK 331 str. 6 d., 338 str.), todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo spręsti dėl skubaus nutarties vykdymo.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

n u t a r i a :

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 6 d. nutarties dalį, kuria atsakovas UAB „VAATC“ įpareigotas nevykdyti ieškovui UAB „Nekilnojamojo turto fondas“ priklausančio turto (bėgių, elektros transformatorinės bei elektros tinklų) griovimo, iškėlimo, naikinimo ar kitokių veiksmų, kuriais būtų sugadintas ar sunaikintas ieškovo valdomas kilnojamasis ir / ar nekilnojamasis turtas, esantis valstybinės žemės sklype, Jočionių g. 13, Vilniuje, ir klausimą išspręsti iš esmės –ieškovo UAB „Nekilnojamojo turto fondas“ prašymo taikyti šias laikinąsias apsaugos priemones netenkinti.

Teisėja                                                                                              Rasa Gudžiūnienė