Administracinė byla Nr. AS-386-415/2024
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-09992-2023-9
Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
2024 m. lapkričio 6 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (pranešėjas), Jolantos Malijauskienės ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo E. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gruodžio 22 d. nutarties administracinėje byloje pagal
pareiškėjo E. V. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos vyriausiajai rinkimų komisijai dėl rašto panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
Pareiškėjas E. V.
(toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos (toliau – ir VRK) 2023 m. gruodžio 18 d. raštą „Dėl aukotojų asmens kodų“ (toliau – ir Raštas); 2) įpareigoti VRK pateikti argumentuotą ir įstatymais grįstą išaiškinimą dėl susidariusios situacijos.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. gruodžio 22 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.
Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2023 m. gruodžio 12 d. pateikė Lietuvos Respublikos vyriausiajai rinkimų komisijai pareiškimą, kuriuo prašė tarpininkauti, kad Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Valstybinė mokesčių inspekcija) viršininkas kuo greičiau tenkintų pareiškėjo nusiųstus prašymus ir pateiktų trijų asmenų, paaukojusių pareiškėjo rinkiminei kampanijai daugiau nei 50 eurų, slaptus duomenis, t. y. asmens kodus, be kurių politinės kampanijos dalyvio iždininkui nėra galimybės aukas nustatyta tvarka tinkamai apskaityti. Lietuvos Respublikos vyriausioji rinkimų komisija Raštu, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos rinkimų kodekso 113 straipsniu, informavo pareiškėją, kad asmenys, aukojantys aukas, išskyrus mažas aukas, privalo patys nurodyti savo asmens kodą, priešingu atveju, tokia auka, nenustačius aukotojo tapatybės, būtų laikytina nepriimtina ir turėtų būti grąžinta aukotojui, todėl Lietuvos Respublikos vyriausioji rinkimų komisija neturi teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymo dėl tarpininkavimo. Be to, Raštu pareiškėjui pasiūlyta susisiekti su asmenimis, paaukojusiais pareiškėjo politinei kampanijai aukas, jei jie pareiškėjui yra žinomi, ir paprašyti jų nurodyti savo asmens kodus pareiškėjui arba pareiškėjo politinės kampanijos iždininkui. Taip pat Rašte rekomenduojama skleidžiant informaciją apie galimybę aukoti pareiškėjo politinei kampanijai, nurodyti ne tik politinės kampanijos sąskaitos numerį, bet ir informuoti rinkėjus apie tai, kad jie nurodytų asmens kodus, priminti jiems apie pareigą deklaruoti pajamas, jei aukojama daugiau nei 50 eurų.
Teismas vertino, kad pareiškėjas siekia inicijuoti teisminį ginčą dėl Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos Rašto, kuriuo jis informuotas, kad nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą dėl tarpininkavimo, kuris pareiškėjui nesukelia jokių teisinių padarinių ir pagal savo pobūdį nepriskirtinas prie individualių teisės aktų, skųstinų administraciniam teismui.
Teismas konstatavo, kad Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos Raštas yra informacinio pobūdžio, juo nebuvo pareiškėjui sukurtos pareigos, jame nėra viešojo administravimo subjekto patvarkymų (įpareigojimų), todėl Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos Raštas negali būti administracinės bylos nagrinėjimo objektu. Teismas pažymėjo, kad teisė kreiptis į teismą nereiškia galimybės kreiptis į teismą dėl asmens abstraktaus pobūdžio suinteresuotumo, kai teismo sprendimas negalėtų sukelti pareiškėjo norimo rezultato ir bylinėjimasis teisme būtų beprasmis.
III.
Pareiškėjas
padavė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gruodžio 22 d. nutartį ir priimti pareiškėjo skundą nagrinėti.
Pareiškėjas
pažymi, kad Valstybinė mokesčių inspekcija, atsakydama į pareiškėjo prašymą pranešti rinkimų politinės kampanijos dalyviui paaukojusių asmenų asmens kodus, nurodė, kad pareiškėjas šiuo klausimu pagal kompetenciją turi kreiptis į VRK. Pareiškėjas paaiškina, kad teisės aktai suteikia iždininkui galimybę registruojant fizinių asmenų aukas kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją, kad būtų patikrinta, ar gautos lėšos atitinka teisės aktų reikalavimus, todėl pareiškėjas kreipėsi į Valstybinę mokesčių inspekciją, kuri nukreipė pareiškėją į VRK. Pareiškėjo teigimu, VRK, kaip institucija, organizuojanti ir aiškinanti rinkimų kampanijos procedūras, privalėjo tarpininkauti ir aiškiai atsakyti, kokiu būdu pareiškėjui įgyvendinti prievolę registruoti auką ir įvesti aukotojo asmens kodą, jei asmuo savanoriškai tokių duomenų nenurodė, o teisės aktai to aiškiai nereglamentuoja. Pareiškėjas pažymi, kad už pažeidimus registruojant aukas numatytos didelės baudos. Atsižvelgdamas į nurodytus argumentus pareiškėjas nesutinka su teismo vertinimu, kad VRK Raštas yra tik informacinio pobūdžio.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
Atskiruoju skundu ginčijamas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gruodžio 22 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą konstatavus, kad jis nenagrinėtinas ABTĮ nustatyta tvarka, pagrįstumas ir teisėtumas.
Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pareiškėjo ginčijamas Raštas yra informacinio pobūdžio dokumentas, nesukeliantis pareiškėjui teisinių pasekmių.
Pareiškėjas
su tokiu teismo vertinimu nesutinka ir teigia, kad tokie išaiškinimai neatitinka faktinės situacijos.
Teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad pagal ABTĮ 5 straipsnio 1 dalį kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą konstatavo, kad pagal ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies nuostatas, skundą dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Tokiu būdu įstatyme yra įtvirtinta asmens procesinė teisė kreiptis į teismą ir nustatyta, jog tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo manytų, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakankamas asmens subjektyvus suvokimas apie jo teisių ar teisėtų interesų pažeidimą (žr., pvz., 2009 m. rugpjūčio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-505/2009).
Šių nuostatų kontekste svarbu akcentuoti, kad skundo priėmimo stadijoje nėra sprendžiama dėl materialiosios teisės ar įstatymų saugomų interesų turėjimo, t. y. negalima atsisakyti priimti skundo dėl materialiojo teisinio pobūdžio motyvų. Materialiojo teisinio pobūdžio aplinkybės, susijusios su pareiškėjo teise į reikalavimo patenkinimą, turi būti analizuojamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Jei bylos nagrinėjimo metu nustatoma, kad besikreipęs teisminės gynybos asmuo neturėjo materialiosios reikalavimo teisės arba tokia teisė išnyko, ši aplinkybė yra reikšminga teismui priimant byloje atitinkamą procesinį sprendimą dėl bylos baigties (2011 m. rugsėjo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-321/2011). Teisėjų kolegija akcentuoja, kad pagal bendrą principą, administracinis teismas skundo priėmimo stadijoje negali vertinti, ar asmens teisės iš tikrųjų yra pažeistos, ir negali atsisakyti priimti skundą, konstatavęs, kad asmens teisės nėra pažeistos. Išimtys iš šio bendro principo gali būti siejamos su tam tikrais akivaizdumo kriterijais, kai skundo priėmimo stadijoje nekyla jokia pagrįsta abejonė, jog skundo dalykas nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai. Tačiau tokie išimtiniai atvejai turi būti ypač argumentuotai nurodomi (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-186-822/2017). Skundo priėmimo stadijoje vertinama tik formali skundo atitiktis reikalavimams, kuriuos tokiems procesiniams dokumentams nustato ABTĮ, ir nėra sprendžiama dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo ir teisėtumo; teismas, sprendžiantis skundo priėmimo klausimą, visų pirma patikrina, ar nėra neigiamų procesinių prielaidų, kurioms esant ginčo nagrinėjimas teisme apskritai yra negalimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-862-525/2016; kt.).
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas kreipėsi į viešojo administravimo subjektą (VRK), siekdamas gauti administracinę paslaugą. VRK, nurodžiusi aktualų teisinį reguliavimą, iš esmės atsisakė įvykdyti pareiškėjo reikalavimą, todėl teisės aktų nustatyta tvarka pareiškėjas turi teisę į teisminę viešojo administravimo subjekto veiksmų patikrą. Teisėjų kolegija, įvertinusi Rašto turinį, pareiškėjo skundo pagrindą ir dalyką, sprendžia, jog šiuo atveju nėra pagrindo pripažinti, jog ginčijamas aktas akivaizdžiai nesukelia jokių teisinių pasekmių ir negali būti administracinio ginčo objektu. Minėta, pareiškėjo materialinio teisinio suinteresuotumo klausimas gali būti sprendžiamas tik nagrinėjant administracinį ginčą iš esmės.
Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai skundo priėmimo stadijoje sprendė, kad pareiškėjo ginčijamas aktas nesukelia teisinių pasekmių, todėl neteisėtai atsisakė priimti pareiškėjo skundą pagal ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą, todėl pareiškėjo atskirasis skundas yra tenkinamas iš dalies, o pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama, pagal kompetenciją perduodant skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjo E. V.
atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gruodžio 22 d. nutartį ir perduoti Regionų administraciniam teismui iš naujo spręsti pareiškėjo skundo priėmimo klausimą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Gintaras Kryževičius
Jolanta Malijauskienė
Dainius Raižys