Civilinė byla Nr. 2A-2088-390/2017

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-15923-2016-9

Procesinio sprendimo kategorija: 2.2.1.8; 3.1.7.6; 3.2.4.11; 3.3.1.18.1.

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. gruodžio 14d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedant iš teisėjų Algimanto Kukalio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Rūtos Palubinskaitės ir Arūno Rudzinsko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. J. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. J. patikslintą ieškinį atsakovui D. G. dėl asmens garbės ir orumo įžeidimo, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

1. Ginčo esmė

1. Ieškovas ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo D. G. 130 Eur turtinės žalos ir 1 070 Eur neturtinės žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas ir teismo sprendimu pripažinti atsakovo 2011-01-19 pareiškime Nr. (duomenys neskelbtini) apie ieškovą paskleistus duomenis, neatitinkančiais tikrovės ir žeminančiais asmens garbę bei orumą: „Mano kaimynas yra konfliktiškas asmuo, kurio turi bijoti visi gyventojai“, „kadangi jis grasina susidoroti“, „Bijome kreiptis pagalbos, kadangi V. J. sužinojęs apie tokį pareiškimą gali imtis veiksmų prieš mane ir mano šeimą, vaiką“, „Prašome apie pareiškimą neinformuoti, nes girdėjome, kad jis turi psichinę ligą. Prašome neatidėliotinai jo atžvilgiu imtis veiksmų“.
2. Nurodė, kad atsakovas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Garliavos policijos nuovadai 2011-01-19 įteikė pareiškimą, kurį Garliavos policijos nuovada 2011-01-20 užregistravo numeriu (duomenys neskelbtini) Šiame pareiškime atsakovas sąmoningai tyčia paskleidė tikrovės neatitinkančią, ieškovo garbę ir orumą žeminančią informaciją. Ši informacija pakirto Garliavos policijos nuovadoje policijos pareigūnais dirbančių S. N. L. ir V. B. pasitikėjimą ieškovu, sudarė sąlygas tokias žinias paskleisti psichikos priežiūros įstaigoms, teisėsaugos institucijoms, ieškovo namo laiptinės gyventojams. Gindamasis nuo atsakovo paskleistų tikrovės neatitinkančių žinių, ieškovas kreipėsi į antstolį S. U. dėl faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo ir turėjo 130,00 Eur išlaidų, šią sumą laiko turtine žala. Taip pat ieškovas patyrė ir 1 070 Eur neturtinę žalą, kuri pasireiškė dvasiniu sukrėtimu, ilgalaikiais dvasiniais išgyvenimais, pažeminimu ir reputacijos pablogėjimu, ilgalaikiais nepatogumais ir baime būti ne dėl ligos patalpintu į psichiatrijos ligoninę, buvo priverstas gaišti laiką dėl tikrovės neatitinkančių žinių nepaneigimo, taip pat ilgalaike emocine įtampa ir nerimu, ilgalaikiu bendravimo galimybių su kaimynais sumažėjimu, elgsenos pasikeitimais.

2. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Kauno apylinkės teismas 2017 m. gegužės 29 d. sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas atsakovui ir valstybei.
4. Teismas nurodė, kad atliekant atsakovo 011-01-19 pareiškimo Garliavos policijos nuovadai tyrimą buvo apklausti ieškovo kaimynai, užklausti duomenys seniūnijoje, priimtas sprendimas, vadovaujantis atitinkamais norminiais aktais, kreiptis į medikus dėl ieškovo psichikos būklės patikrinimo ir įvertinimo (2 t., b. l. 9, 178-188).
5. Policijos pareigūnas, prieš priimdamas nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą gali rinkti duomenis, reikalingus pareiškimo patikslinimui (BPK 168 straipsnis), ką šiuo konkrečiu atveju ir padarė tyrėjas V. B. – apklausė kaimynus, užsiklausė duomenų iš (duomenys neskelbtini) seniūnijos. Kadangi informacija buvo renkama susijusi su pareiškimo tyrimu, todėl teismas tai nelaikė atitinkamų duomenų paskleidimu tretiesiems asmenims. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad ieškovo nurodomi duomenys, buvo paskleisti viešai, per visuomenės informavimo priemones, interneto tinklalapiuose, elektroniniu paštu ar pan.
6. Teismas atmetė ieškovo argumentą, kad jis buvo pažemintas teisėsaugos pareigūnų ir teisėjų akivaizdoje, kadangi nurodyti asmenys atliko savo pareigas, o Konstitucijos 29 straipsnis ir kiti įstatymai įpareigoja juos būti nešališkais ir laikytis lygybės įstatymui ir teismui prezumpcijos.
7. Teismas sprendė, kad atsakovo pareiškime nurodyti teiginiai dėl ieškovo konfliktavimo, atsakovo dvejonės dėl galimų ieškovo veiksmų, galėjo būti hiperbolizuoti, tačiau jie nelaikytini ieškovo teisių ir laisvių pažeidimu, t. y. nesąžiningų (melagingų) duomenų pateikimu.
8. Teismas pažymėjo, kad išnagrinėjęs surinktą medžiagą tyrėjas V. B. 2011-02-18 nutarimu atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą medžiagoje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal D. G. pareiškimą, tačiau šis nutarimas nepatvirtina aplinkybės, jog atsakovo pareiškime buvo nurodyta akivaizdžiai melaginga, tikrovės neatitinkanti informacija.
9. Įvertinęs įrodymų visumą ir nenustatęs vienos iš būtinų sąlygų CK 2.24 straipsnio taikymui – duomenų paskleidimo fakto, teismas ieškinį atmetė.
10. Teismas konstatavo, jog tikėtina, kad ieškovui apie pareiškimą tapo žinoma 2015 metais, todėl ieškinio senaties terminas nėra suėjęs ir atsakovo prašymą jį taikyti atmetė (CK 1.124 straipsnis, 1.125 straipsnis).

3. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

11. Apeliaciniu skundu ieškovas V. J. prašo:

1. Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 metų gegužės 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą- ieškovo ieškinį patenkinti;
2. Priteisti iš atsakovo D. G. ieškovui V. J. jo turėtas bylinėjimosi išlaidas;
3. Prijungti prie nagrinėjamos bylos baudžiamojo proceso medžiagą Nr. (duomenys neskelbtini);
4. Į bylą trečiuoju asmeniu įtraukti Kauno apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą;
5. Į apeliacinės instancijos teismo posėdį bylą nagrinėjant žodinio proceso tvarka šaukti liudininkus: T. R., L. S. Z., V. R., V. S., K. T., S. N. L., R. P., D. Ž., G. P., A. L., A. S., A. S., A. J.;
6. Atlikti atsakovo D. G. vardu surašyto 2011-01-19 pareiškimo rašysenos ekspertizę Lietuvos teismo ekspertizės centre, Lvovo g. 19A, LT-09313 Vilnius ir ekspertams pateikti ieškovo pateiktus klausimus;
7. CPK 300 str. pagrindu kreiptis į prokuratūrą paaiškėjus nusikalstamoms atsakovo D. G., rusų kolonisto S. N. L. ir V. B. veikoms.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismas netinkamai taikė CK 2.24 straipsnio nuostatas.  Atsakovas iš viso neįrodinėjo ir neįrodė, kad jo paskleisti duomenys atitinka tikrovę. Teismas nepagrįstai atsisakė skirti atsakovo vardu surašyto 2011-01-19 pareiškimo rašysenos ekspertizę, kuri patvirtintų, kad pareiškimą surašė ne atsakovas, ir taip būtų nustatytas duomenų paskleidimo trečiajam asmeniui faktas. Teismo išvada, kad nebuvo nustatyta ieškinio tenkinimui viena iš būtinų sąlygų – duomenų paskleidimas, yra nepagrįsta ir neteisėta.
2. Teismas nepagrįstai sprendė, kad 2011-02-18 nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą nepatvirtina, kad atsakovas nurodė akivaizdžiai tikrovės neatitinkančią informaciją apie ieškovą.
3. Teismas iš viso  nenagrinėjo ieškinio šeštojo reikalavimo – pripažinti atsakovo 2011-01-19 pareiškime apie ieškovą paskleistus duomenis neatitinkančiais tikrovės ir žeminančiais ieškovo asmens garbę bei orumą ir nepagrįstai darė išvadą, kad atsakovas pareiškime pateikė savo nuomonę, nuogąstavimus.
4. Teismas pažeidė CPK 47 straipsnio 1 dalį, nes atsisakė į bylą įtraukti trečiuoju asmeniu Kauno apskrities VPK, nors teismo sprendimas jam gali turėti teisines pasekmes.
5. Teismas pažeidė CPK 190 straipsnį, nes be pagrindo atsisakė apklausti ieškovo liudytojus, kurie patvirtintų aplinkybes dėl duomenų paskleidimo faktus.
6. Teismas nepagrįstai atsisakė į bylą išreikalauti ir ištirti baudžiamojo proceso medžiagą Nr. (duomenys neskelbtini), nes joje esantys rašytiniai įrodymai patvirtintų aplinkybes, kad atsakovas duomenis apie ieškovą paskleidė 2011-01-19 pareiškimą surašiusiam asmeniui.
7. Teismas nepagrįstai ir neteisėtai atsisakė į bylą priimti įrodymus (teiktus 2017-04-19, 2017-04-25, 2015-05-02), kurie yra svarbūs teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl apeliantas prašo juos priimti ir tirti.
8. Teisėjos E. K. veiksmas (neveikimas) nagrinėjant bylą rodo jos šališkumą.
9. Kadangi būtina apklausti liudytojus, ištirti rašytinius įrodymus ir atsakovui pateikti naujų klausimų, todėl prašo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
1. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas, kurio interesams atstovauja advokatė E. M. Šlapikienė, prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
1. Apeliantas teigia, kad teismo sprendimas yra nepagrįstas, bet nenurodo jokių argumentų pagrindžiančių tokią  jo poziciją, tik  asmeninę nuomonę.
2. Apeliacinio skundo argumentai dėl teismo šališkumo yra pagrįsti tuo, jog teismas netenkino įvairių ieškovo procesinių prašymų, tačiau prašymų netenkinimas savaime nereiškia teismo šališkumo.
3. Ieškovas neįrodė, kad duomenys apie ieškovą buvo paskleisti  tretiesiems asmenims, nesusijusiems su ikiteisminio tyrimo veiksmais. Ieškovo argumentai dėl duomenų paskelbimo  yra tik ieškovo įvykusių ar net neįvykusių įvykių interpretacija be jokių juos pagrindžiančių duomenų.
4. Ieškovas prašė pripažinti apie jį paskleistus duomenis, neatitinkančius tikrovės, šiuo atveju teismui nenustačius, jog tokie duomenys buvo paskleisti, negalėjo būti nagrinėjamas ir išvestinis reikalavimas - paskleistų duomenų atitikimas tikrovei.
5. Pažymėtina, kad teisėjos nušalinimo klausimas įstatymo nustatyta tvarka buvo išspręstas –  teisėja nenušalinta nesant nušalinimo pagrindų.
6. Apelianto prašymas nagrinėti apeliacinį skundą žodinio proceso tvarka atmestinas kaip neargumentuotas ir nepagrįstas.

            Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

4. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

     Dėl įrodymų priėmimo

13. Apeliantas apeliaciniu skundu prašo prie bylos prijungti rašytinius įrodymus, kuriuos teikė pirmosios instancijos teismui, tačiau teismas atsisakė juos priimti. Apeliantas taip pat prašo prijungti prie nagrinėjamos bylos baudžiamojo proceso medžiagą Nr. (duomenys neskelbtini) bei apklausti skunde nurodytus liudytojus, skirti rašysenos ekspertizę 2011-01-19 atsakovo pasirašytam pareiškimui. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti, ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taigi įstatymo nustatytais atvejais apeliacinės instancijos teismui suteikta teisė nepriimti naujų įrodymų ir kartu užtikrinti galimybę sukliudyti proceso šalims piktnaudžiauti procesu. Tuo siekiama skatinti greitesnį bylos išnagrinėjimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apelianto visi pateikti prašymai netenkintini, nes galėjo būti teikiame ir ištirti nagrinėjant ieškovo ieškinį. Akcentuotina ir tai, kad apelianto teikiami įrodymai ir reiškiami prašymai taip pat ir nepatvirtina reikšmingų bylai spręsti aplinkybių, todėl negali būti laikomi pagrįstais ir įrodymai priimti nagrinėjant apeliacinę bylą ( CPK 180, CPK 314 straipsniai).       

     Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo žodinio proceso tvarka

14.Apeliantas prašė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis, t. y. jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Pažymėtina, kad pagal CPK 322 straipsnio nuostatas, apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka turi teisę, atsižvelgdamas į šalių motyvuotus prašymus, jei, teismo nuomone, žodinis bylos nagrinėjimas, atsižvelgiant į bylos esmę, yra būtinas. Nagrinėjamu atveju, faktinės bylos aplinkybės iš esmės yra aiškios ir atskleistos, šalių pozicijos išdėstytos procesiniuose dokumentuose, be to, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, šalys davė paaiškinimus žodžiu ir nėra pagrindo daryti išvadą, jog apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą rašytinio proceso tvarka, pagal esamą bylos medžiagą negalėtų dėl šalių ginčo priimti teisingo sprendimo. Atsižvelgiant į tai, apelianto prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka netenkintinas.

15. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

16.Vienu iš apeliacinio skundo argumentų apeliantas nurodo teismo šališkumą. Teisėjų kolegija tokį argumentą laiko nepagrįstu ir jį atmeta.

17. Siekiant užtikrinti realų teisės į nešališką ir objektyvų teismą įgyvendinimą, CPK normose įtvirtintas nušalinimo institutas. Byloje dalyvaujantis asmuo, manantis, kad jo bylą nagrinėjantis teisėjas gali būti neobjektyvus ir šališkas, gali, remdamasis CPK 65-66 straipsniuose nurodytomis aplinkybėmis, teikti motyvuotą teisėjo nušalinimo pareiškimą (CPK 68 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra akcentuojama, kad visos aplinkybės, sudarančios pagrindą tiek teisėjui nušalinti, tiek pačiam nusišalinti, turi būti pagrįstos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. lapkričio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje    A. S. v. B. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-1074/2000; 2003 m. kovo 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. A. v. R. P., bylos Nr. 3K-3-279/2003; 2011 m. sausio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. Š. v. Molėtų pradinė mokykla, bylos Nr. 3K-3-23/2011). Iš esmės tokios pat pozicijos laikomasi ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje: sprendžiant klausimą dėl nešališkumo, turi būti nustatyta realių faktų, kurie kelia abejonių dėl (teisėjų) nešališkumo (The Coeme and Others v. Belgium, no. 32492/96, 22.6.2000; par. 121, Salov v. Ukraine, no. 65518/01, 6.9.2005; kt.).

18. Byloje nustatyta, kad nagrinėjančiai bylą teisėjai nušalinimas buvo pareikštas ir toks nušalinimas 2017m. gegužės 5d. Kauno apylinkės teismo pirmininko pavaduotojos nutartimi pripažintas nepagrįstu ir atmestas. Atskirai akcentuotina, kad asmuo, reikšdamas nušalinimą, turi pagrįsti, jog egzistuoja pakankamas pagrindas manyti, kad byla bus išnagrinėta neobjektyviai ir šališkai, t.y. nurodyti konkrečias aplinkybes ir pateikti jas patvirtinančius įrodymus, kurie patvirtintų tokį pagrindą egzistuojant. Byloje apelianto pareikštas nušalinimas jo pareiškime nurodytais motyvais bylą nagrinėjančiai teisėjai įstatymų nustatyta tvarka išnagrinėtas. Kitų pagrindų bylą nagrinėjančiai teisėjai nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo nenustatyta. Kaip matyti iš bylos nagrinėjimo eigos, kad bylos nagrinėjimo metu apeliantui buvo leista pasinaudoti visomis jam suteiktomis įstatymu procesinėmis teisėmis, todėl apeliacinės instancijos teismui apelianto apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl teismo šališkumo, nesudaro pagrindo abejoti bylą nagrinėjančios teisėjos nešališkumu.

19. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 47 straipsnio 1 dalis numato, kad tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų dėl ginčo dalyko, gali įstoti į bylą ieškovo arba atsakovo pusėje iki baigiamųjų kalbų pradžios, jeigu bylos išsprendimas gali turėti įtakos jų teisėms arba pareigoms. Tai reiškia, kad jų interesą byloje lemia tai, jog nuo bylos baigties gali priklausyti jų materialiosios teisės ir pareigos po to pradėtame regresiniame procese arba kartais ir byloje priimtas sprendimas gali pabloginti trečiojo asmens padėtį.

20. Teisėjų kolegija įvertinusi apelianto apeliacinio skundo motyvą susijusį su prašymu į bylos nagrinėjimą įtraukti trečiuoju asmeniu Kauno apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą sprendžia, kad bylos išsprendimas ir joje priimtas sprendimas neturi ir neturės įtakos minimo policijos komisariato teisėms arba pareigoms. Be to, apeliantas ir nenurodė, kokias reikšmingas bylai aplinkybes toks subjektas gali atskleisti bei nenurodė aplinkybių, kaip priimtas sprendimas gali įtakoti jo materialines teises ir pareigas.

21. Byloje kilo ginčas dėl to, ar atsakovo pareiškime policijos tyrėjui, nagrinėjusiam ikiteisminio tyrimo pradėjimo klausimą, yra ieškovo garbę ir orumą žeminančių ir tikrovės neatitinkančių žinių paskleidimas.

22. Asmens garbės ir orumo gynimą reglamentuojančio CK 2.24 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Preziumuojama, kad paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, kol juos paskleidęs asmuo neįrodo priešingai.

23. Bylos medžiaga nustatyta, kad 2011 metų sausio 19d. atsakovas kreipėsi su pareiškimu į Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato Garliavos policijos nuovadą (toliau - Garliavos PN). Pareiškime nurodė, kad gyvena greta V. J. buto, kaimynas ( ieškovas) yra konfliktiškas asmuo, kurio turi bijoti visi gyventojai, nes jis grasina susidoroti, girdėjo, jog jis ketina įsigyti ginklą, nežino, kam jį panaudos, prieš gyventojus ar prieš save, gyventojai bijo kreiptis pagalbos, kadangi V. J. sužinojęs apie tokį pareiškimą gali imtis veiksmų prieš atsakovą, jo šeimą, vaiką. Pareiškime buvo prašoma neinformuoti V. J., nes atsakovas nurodo, kad girdėjo, jog jis turi psichinę ligą, taip pat prašo neatidėliotinai imtis veiksmų. Kaip rodo ikiteisminio tyrimo medžiaga, kad šio pareiškimo pagrindu buvo apklausti ieškovo kaimynai L. S. Z., V. R., V. S., K. T., T. R., kurie patvirtino aplinkybes nurodytas atsakovo pareiškime. 2011-02-18 Garliavos PN tyrėjas V. B. priėmė nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą nenustačius nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo. Nutarime nuspręsta, vadovaujantis LR psichikos sveikatos priežiūros įstatymo 23 str. ir LR policijos veiklos įstatymo 19 str. 5 p., kreiptis į medikus dėl V. J. psichikos būklės patikrinimo ir įvertinimo.

24. Apelianto nuomone, atsakovas kreipdamasis į policijos pareigūnus pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją ir ši informacija buvo paskleista psichikos priežiūros įstaigoms, teisėsaugos institucijoms, ieškovo namo laiptinės gyventojams, kuri žemina ieškovo garbę ir orumą ir yra neteisinga. Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad nebuvo duomenų paskleidimo fakto ir nėra vienos iš būtinų sąlygų taikyti CK 2. 24 straipsnio nuostatas. Apeliantas savo apeliacinį skundą iš esmės argumentuoja tuo, kad priimant teismo sprendimą neteisingai buvo pritaikytos materialinės teisės normos.

25. Baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus, greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas (BK 1 straipsnis). BPK 2 straipsnyje įtvirtinta nuostata, jog prokuroro ir ikiteisminio tyrimo įstaigos pareiga kiekvienu atveju, kai paaiškėja nusikalstamos veikos požymių, pagal savo kompetenciją imtis visų įstatymų numatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika.

26. Remiantis CK 2.24 straipsniu, asmens garbė ir orumas ginami, kai nustatomas faktas, jog yra paskleisti asmens garbę ir orumą žeminantys ir tikrovės neatitinkantys duomenys. Paskleidimas sietinas su tam tikrų duomenų apie asmenį pranešimu tretiesiems asmenims. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pripažįstama, kad garbė ir orumas pagal CK 2.24 straipsnį ginami nustačius tokių faktų visetą: pirma, žinių paskleidimo faktą, antra, faktą, kad žinios yra apie ieškovą, trečia, faktą, jog žinios žemina asmens garbę ir orumą, ir, ketvirta, faktą, kad paskleistos žinios neatitinka tikrovės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 14 d. nutartis Z. O., V. O. v. UAB „Didelis pliusas“ byloje Nr. 3K-3-390/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2012).

27. Kaip rodo byloje pateikti įrodymai ir byloje nustatytos faktinės aplinkybės, kad ikiteisminio tyrimo tyrėjas V. B. prisilaikydamas teisinio reglamentavimo ir baudžiamojo proceso normų, atliko procesinius veiksmus tirdamas atsakovo pareiškimą. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad išnagrinėjęs surinktą medžiagą tyrėjas V. B. 2011-02-18 nutarimu atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą medžiagoje Nr. 20-65-8-AP-32 pagal atsakovo pareiškimą, nes nebuvo nustatytas nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas. Tyrėjas, atsižvelgęs ne tik į atsakovo, bet ir į kitų ieškovo kaimynų paaiškinimus, seniūnijos raštą, inicijavo ieškovo pristatymą į psichikos sveikatos priežiūros įstaigą psichikos būklės patikrinimui ir įvertinimui. Apylinkės teismas pažymėjo, kad nurodytas nutarimas nepatvirtina aplinkybės, jog atsakovo pareiškime buvo nurodyta akivaizdžiai melaginga, tikrovės neatitinkanti informacija. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad tyrėjas vertino ne tik atsakovo, bet ir kitų apklaustų gyventojų paaiškinimus, Alšėnų seniūno pateiktus duomenis apie ieškovą. Byloje nenustatyta, kad tirdami atsakovo pareiškimą, jo turinį pareigūnai būtų atskleidę tretiesiems asmenims, kurie nebuvo susiję su skundo nagrinėjimu. Pagal formuojamą Kasacinio teismo praktiką tuo atveju, kai atitinkamo kreipimosi (pareiškimo, skundo) turinys tampa žinomu pareigūnams dėl jų tarnybinių pareigų, reglamentuotų teisės aktais, vykdymo, tai nelaikytina duomenų paskleidimu, jei ši informacija pareigūnų nėra pranešama tretiesiems (nesusijusiems su skundo, pareiškimo tyrimu, žinojimu) asmenims (Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. vasario 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. V. v. I. D. , bylos Nr. 3K-3-56/2004; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2006 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2006). Taigi, byloje neįrodytas duomenų apie ieškovą paskleidimo faktas, todėl pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad nebuvo įrodytas viešas žinių paskleidimas apie ieškovą ( CPK 176-185 straipsniai). Nenustačius vienos iš būtinų sąlygų CK 2. 24 straipsnio nuostatoms taikyti, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovo ieškinio netenkino ( CPK 263 straipsnis).

28. Nepripažįstant, kad byloje nebuvo nustatytas viešo paskleidimo faktas apie ieškovą kita ieškovo apeliacinio skundo argumentacija tampa neaktuali nagrinėjamam ginčui, todėl teisėjų kolegija jos neanalizuoja. Akcentuotina ir tai, kad apeliantas savo apeliaciniame skunde iš naujo nurodo ginčo faktines aplinkybes, kurias jau buvo nurodęs pateikdamas ieškinį.

29. Teisėjų kolegija įvertinusi pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytą motyvaciją, apeliacinio skundo bei atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus konstatuoja, kad apylinkės teismas nagrinėdamas bylą ir priimdamas sprendimą teisingai taikė tiek materialinės teisės, tiek ir procesinės teisės normas. Naikinti apylinkės teismo sprendimą apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas.

          Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

30.Atsakovas prašė priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas, pateikė duomenis, kad turėjo 400 Eur išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą paruošimą.

31.Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies ir 98 straipsnio nuostatas bylinėjimosi išlaidos ir išlaidos advokato pagalbai apmokėti atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas. Netenkinus ieškovo apeliacinio skundo, atsakovui iš ieškovo priteistinos 400 Eur bylinėjimosi išlaidos už advokato parengtą atsiliepimą į apeliacinį skundą. Atsakovo prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos advokato pagalbai apmokėti neviršija Rekomendacijų 8.11 punkte nustatyto maksimalaus dydžio.

           Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo V. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovui D. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) 400 Eur (keturi šimtai eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                      Algimantas Kukalis

                                                                      Rūta Palubinskaitė

                                                                      Arūnas Rudzinskas