Civilinė byla Nr. e2A-259-1070/2025
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-06671-2024-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.4.2.3.; 1.4.2.8.; 3.3.1.19.2.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. vasario 11 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ievos Navickaitės-Sakalauskienės, Svetlanos Paninos (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Astos Pikelienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės profesinės sąjungos ir susivienijimo Įkalinimo įstaigų medicinos darbuotojų profesinės sąjungos „Solidarumas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės biudžetinės įstaigos Lietuvos kalėjimų tarnybos ieškinį atsakovei profesinei sąjungai ir susivienijimui Įkalinimo įstaigų medicinos darbuotojų profesinei sąjungai „Solidarumas“ dėl rašto panaikinimo ir baudos skyrimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė biudžetinė įstaiga (toliau – BĮ) Lietuvos kalėjimų tarnyba (toliau – ir LKT) padavė teismui ieškinį, kuriuo prašė pripažinti, kad atsakovė Įkalinimo įstaigų medicinos darbuotojų profesinė sąjunga „Solidarumas“ (toliau – ir Profesinė sąjunga) piktnaudžiavo savo teisėmis priimdama 2024 m. kovo 26 d. raštą Nr.3-S „Dėl nesutikimo skirti tarnybinę nuobaudą A. T.“ ir reikšdama nesutikimą dėl jos narei A. T. taikytinos drausminės nuobaudos, panaikinti atsakovės 2024 m. kovo 26 d. raštą Nr.3-S ir skirti jai baudą ieškovės naudai, nustatant baudos dydį teismo nuožiūra.
2. Ieškinys grindžiamas tuo, kad 2023 m. ieškovės įstaigoje atliktos inventorizacijos metu nustatytas trūkumas (duomenys neskelbtini) skyriuje pas materialiai atsakingą (duomenys neskelbtini) A. T. – nerastas deguonies koncentratorius. Šis objektas nebuvo rastas ir atliekant inventorizaciją 2022 m. Aplinkybių tikslinimo metu A. T. atsakė raštu, kad iki 2022 m. vasaros deguonies koncentratorius buvo naujas, nenaudotas bei supakuotas laikomas jos skyriuje; 2022 m. vasaros pradžioje deguonies koncentratorius po A. T. darbo valandų (duomenys neskelbtini) skyriuje budinčios slaugytojos ir budinčio gydytojo sprendimu buvo paskolintas kitam skyriui bei naudojamas tame skyriuje iki šio skyriaus uždarymo 2022 m. liepos mėn.; uždarius skyrių, deguonies koncentratorius negrąžintas. 2024 m. sausio 23 d. protokolu užfiksavus trūkumą, konstatuota, kad savo veiksmais A. T. galbūt pažeidė ieškovės 2023 m. kovo 20 d. įsakymu patvirtinto (duomenys neskelbtini) pareigybės aprašymo 4.10 punktą, kuriame nurodyta, kad „yra materialiai atsakingas už skyriaus inventorių, kontroliuoja jo techninę būklę, veda apskaitą, inicijuoja susidėvėjusio inventoriaus nurašymą“. 2024 m. vasario 12 d. raštu ieškovė informavo atsakovę Profesinę sąjungą apie atliekamą patikrinimą dėl (duomenys neskelbtini) A. T., galbūt padariusios darbo drausmės pažeidimą. 2024 m. vasario 7 d. ieškovės direktoriaus įsakymo pagrindu sudaryta komisija dėl (duomenys neskelbtini) skyriaus (duomenys neskelbtini) A. T. galimai padaryto darbo drausmės pažeidimo (toliau – ir Komisija) pasiūlė Darbo pareigų pažeidimo išvadoje (toliau – ir Išvada) LKT Personalo valdymo skyriui kartu su Nacionaliniu bendrųjų funkcijų centru parengti įsakymą dėl A. T. įspėjimo apie galimas pakartotinio pažeidimo pasekmes bei supažindinti darbuotoją su Išvada. 2024 m. kovo 26 d. rašte atsakovė Profesinė sąjunga nurodė, kad susipažinusi su Išvada nesutinka su ja, prašo sudaryti naują komisiją, įtraukiant į ją Profesinės sąjungos atstovą, bei inicijuoti naują tarnybinį patikrinimą atvejui nustatyti. Atsakovės rašte buvo nurodyta, kad į Komisijos sudėtį nebuvo įtrauktas jos atstovas, kad ji nesutinka su pateiktomis 2022 m. atliktos metinės inventorizacijos išvadomis, su kuriomis pati darbuotoja nebuvo supažindinta. Pasak ieškovės, atsakovė kaip profesinė sąjunga, gavusi Išvadą, turėjo teisę pateikti savo nuomonę dėl Išvados pagrįstumo, tačiau, gavusi ieškovės prašymą dėl sutikimo skirti darbuotojai A. T. įspėjimą apie galimas pakartotinio pažeidimo pasekmes, atsakovė turėjo įvertinti įspėjimo skyrimo pagrįstumą tik tuo aspektu, ar minėtas įspėjimas nėra skiriamas darbuotojai dėl jos narystės bei veiklos profesinėje sąjungoje. Skundžiamame atsakovės rašte nenurodyta konkrečių aplinkybių dėl skiriamos nuobaudos ryšio su A. T. veikla profesinėje sąjungoje. Skundžiamu raštu atsakovė piktnaudžiavo jai suteikta teise, nepagrįstai nesutikdama su jos narei skirtina nuobauda, ir tokiu būdu suvaržė ieškovės kaip darbdavės teisę skirti darbuotojai drausminę nuobaudą. Tokiu būdu atsakovė vilkino procesą, trukdydama ieškovei įgyvendinti jos savarankišką teisę skirti darbuotojai nuobaudą, pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 24 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą pareigą. Ieškovės teigimu, už tai atsakovei turi būti skirta DK 217 straipsnio 2 dalyje numatyta bauda.
3. Atsakovė Įkalinimo įstaigų medicinos darbuotojų profesinė sąjunga „Solidarumas“ atsiliepime į ieškinį prašė atmesti ieškovės reikalavimus. Nurodė, kad ieškovė neįrodė, jog jos sprendimas dėl atsakomybės taikymo A. T. yra pagrįstas ir teisėtas. Atsakovė turi teisę reikalauti panaikinti darbdavės sprendimus pagal Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo 18 straipsnį. Atsakovė kaip profesinė sąjunga privalo atstovauti ir ginti darbuotoją nuo neteisėtų ir nepagrįstų veiksmų, nukreiptų prieš jį. Pasak atsakovės, ji turėjo teisę dalyvauti A. T. darbo pareigų pažeidimo tyrime ir pateikti savo nuomonę pagal 2023 m. Nacionalinės kolektyvinės sutarties 16 punktą. Ieškovė informavo atsakovę apie pradėtą tyrimą praėjus 6 dienoms nuo Komisijos sudarymo ir procedūros pradžios, taip ignoruodama Nacionalinės kolektyvinės sutarties 16 punktą bei darbuotojos kaip profesinės sąjungos narės atstovavimo institutą. Ieškovė pati piktnaudžiavo savo padėtimi, o atsakovė yra specifinį statusą turinti įstaiga, nesiekianti pelno, jos turtą sudaro narių įnašai. Be to, pasak atsakovės, ieškovė vadovavosi negaliojančiomis DK nuostatomis dėl drausmės nuobaudų skyrimo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. spalio 17 d. sprendimu patenkino ieškovės BĮ Lietuvos kalėjimų tarnybos ieškinį: panaikino atsakovės Įkalinimo įstaigų medicinos darbuotojų profesinės sąjungos „Solidarumas“ 2024 m. kovo 26 d. raštą Nr. 3-S „Dėl nesutikimo skirti tarnybinę nuobaudą A. T.“; pripažino, kad atsakovė priimdama nurodytą 2024 m. kovo 26 d. raštą Nr. 3-S ir reikšdama nesutikimą dėl jos narei skiriamo įspėjimo apie galimas pakartotinio darbo pareigų pažeidimo pasekmes, piktnaudžiavo savo teisėmis; skyrė atsakovei 500 Eur baudą, priteisdamas ją ieškovei.
5. Teismas nustatė, kad (duomenys neskelbtini) A. T. buvo materialiai atsakinga už deguonies koncentratorių 525KS pagal pareigybių aprašymo 4.10 punktą. Pagal 2023 m. gruodžio 1 d. apskaitos duomenis buvo atlikta LKT nematerialiojo turto, ilgalaikio materialiojo turto, atsargų metinė inventorizacija pas materialiai atsakingus asmenis. Inventorizacijos metu nustatyta, kad pas materialiai atsakingą (duomenys neskelbtini) A. T. buvo užfiksuotas trūkumas: nerastas deguonies koncentratorius 525KS. 2024 m. sausio 25 d. darbuotoja A. T. nurodė raštu, kad nuo 2021 m. balandžio 20 d. yra materialiai atsakinga už deguonies koncentratorių 525KS, kad iki 2022 m. vasaros aparatas buvo nenaudotas (naujas) ir supakuotas laikomas (duomenys neskelbtini) skyriaus inventoriaus saugojimo patalpoje, o vėliau paskolintas kitam skyriui ((duomenys neskelbtini) korpusas), bet negrąžintas. Ieškovė siekė paskirti darbuotojai įspėjimą apie galimas pakartotinio darbo pareigų pažeidimo pasekmes, nes darbuotoja tinkamai nevykdė savo pareigų.
6. Teismas taip pat nustatė, kad ieškovė informavo atsakovę apie atliekamą patikrinimą dėl A. T. galbūt padaryto darbo drausmės pažeidimo 2012 m. vasario 12 d. raštu Nr. 1S-984 „Dėl informacijos pateikimo“. Ieškovės direktoriaus 2024 m. vasario 7 d. įsakymu sudaryta Komisija pateikė 2024 m. kovo 14 d. darbo pareigų tyrimo išvadą „Dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus (duomenys neskelbtini) A. T. veiksmų įvertinimo“, kuria, be kita ko, pasiūlė ieškovės Personalo valdymo skyriui kartu su Nacionaliniu bendrųjų funkcijų centru parengti įsakymą dėl A. T. įspėjimo apie galimas pakartotinio darbo pareigų pažeidimo pasekmes. 2024 m. kovo 26 d. raštu „Dėl nesutikimo skirti tarnybinę nuobaudą A. T.“ atsakovė informavo ieškovę, kad nesutinka su šios pateikta išvada ir prašė skirti naują komisiją, įrašant ir atsakovės atstovą, bei inicijuoti naują tarnybinį patikrinimą atvejui nustatyti, savo nesutikimą grįsdama tuo, kad į Komisijos sudėtį nebuvo įtrauktas atsakovės atstovas. Rašte taip pat nurodyta, kad atsakovė nesutinka su pateiktomis 2022 m. gruodžio 27 d. atliktos metinės inventorizacijos išvadomis dėl nerasto deguonies koncentratoriaus, su kuriomis nebuvo supažindinta darbuotoja A. T.. Ieškovės Imuniteto ir vidaus kontrolės skyriaus vyriausioji tyrėja 2024 m. balandžio 5 d. tarnybiniu pranešimu informavo ieškovės direktorių, kad atsakovės rašte pateikiama informacija neatitinka tikrovės, pasiūlė skųsti įstatymo nustatyta tvarka raštą dėl atsakovės nesutikimo skirti A. T. tarnybinę nuobaudą.
7. Teismas konstatavo, kad atsakovės rašte nenurodyta konkrečių aplinkybių dėl skiriamo įspėjimo apie galimas pakartotinio darbo pareigų pažeidimo pasekmes ryšio su darbuotojos dalyvavimu profesinėje sąjungoje. Atsakovė išreiškia nuomonę rašte dėl jos narės padarytos veikos, jos kvalifikavimo, skirtino įspėjimo, tačiau nenurodo ir nepagrindžia ryšio tarp skirtino įspėjimo apie galimas pakartotinio darbo pareigų pažeidimo pasekmes ir darbuotojos dalyvavimo profesinėje sąjungoje. Teismas nurodė, kad negalima vien tik formaliais pagrindais neduoti sutikimo skirti darbuotojai įspėjimą apie galimas pakartotinio darbo pareigų pažeidimo pasekmes, nes tokiu būdu yra varžoma darbdavės galimybė vykdyti savo funkcijas. Teismas vertino kaip svarbią aplinkybę tai, kad darbuotoja dirba itin atsakingą darbą, kad medicinos sritis susijusi su žmonių sveikata ir gyvybe, todėl yra būtina, jog darbuotojai tinkamai vykdytų savo darbines pareigas. Tais atvejais, kai darbuotojas nedaro to, darbdavys turi turėti galimybę konstatuoti padarytą darbo pareigų pažeidimą, nes priešingu atveju tokie darbuotojų veiksmai trukdytų darbdavei vykdyti savo tiesiogines funkcijas, tai keltų grėsmę tretiesiems asmenims.
8. Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškinį, nurodė, kad ieškovės siektinas skirti darbuotojai įspėjimas apie galimas pakartotinio darbo pareigų pažeidimo pasekmes nesusijęs su darbuotojos veikla profesinėje sąjungoje, bet [susijęs] su jos tiesioginių pareigų nevykdymu, dėl kurio dingo deguonies koncentratorius. Dėl šių aplinkybių teismas sprendė, kad ieškovė turėjo pagrindą kreiptis į atsakovę su prašymu pateikti raštišką sutikimą skirti trečiajam asmeniui įspėjimą apie galimas pakartotinio darbo pareigų pažeidimo pasekmes. Teismas padarė išvadą, kas atsakovės atsisakymas duoti raštišką sutikimą skirti A. T. įspėjimą apie galimas pakartotinio darbo pareigų pažeidimo pasekmes yra nepagrįstas ir pažeidžiantis darbdavės interesus, nes A. T. elgesys galėjo suvaržyti darbdavės siekį užtikrinti medicinos įstaigos pagrindinių funkcijų tinkamą vykdymą ir sukelti skaudžias pasekmes asmenų sveikatai ir gyvybei.
9. Teismas, konstatavęs, kad darbdavė turi pareigą įspėti darbuotoją apie galimybę nutraukti darbo sutartį už tokį patį pakartotinį darbo pareigų pažeidimą (DK 58 straipsnio 4 dalis), nurodė, jog atsakovės raštas yra teisiškai nepagrįstas, todėl nusprendė panaikinti jį. Teismas priėjo išvadą, kad atsakovė piktnaudžiavo savo teisėmis priimdama skundžiamą raštą ir nesutikdama dėl jos narei A. T. skiriamo įspėjimo apie galimas pakartotinio darbo pareigų pažeidimo pasekmes, kad atsakovė vilkino įspėjimo apie galimas pakartotinio darbo pareigų pažeidimo pasekmes pateikimo darbuotojai terminą, todėl paskyrė atsakovei DK 217 straipsnio 2 dalies pagrindu 500 Eur baudą. Teismas motyvavo tokio dydžio baudos paskyrimą tuo, kad atsakovė yra ne pelno siekianti organizacija, nurodyto dydžio bauda atgrasys ją nuo piktnaudžiavimo ateityje.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
10. Atsakovė Įkalinimo įstaigų medicinos darbuotojų profesinė sąjunga „Solidarumas“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą atmesti ieškinį. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad darbuotoja A. T. nėra profesinės sąjungos atstovaujamojo ar valdymo organo narė, bet tik profesinės sąjungos narė, nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnio 2 dalį nereikalingas atsakovės sutikimas dėl drausminės nuobaudos skyrimo šiai darbuotojai. Kartu teismas padarė prieštaraujančią jo nustatytai aplinkybei išvadą, kad ieškovė turėjo pareigą gauti atsakovės sutikimą įspėti A. T. apie galimybę nutraukti darbo sutartį už tokį patį pakartotinį darbo pareigų pažeidimą. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas į bylą pateiktą ieškovės raštą „Dėl sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą A. T.“, neatsižvelgė į tai, kad iš šio rašto turinio neaišku, ko prašė ieškovė iš atsakovės, t. y. ar ieškovė klausė atsakovės nuomonės dėl tarnybinės nuobaudos, ar drausminės nuobaudos, ar įspėjimo darbuotojai - profesinės sąjungos narei. Ieškovė paduotu ieškiniu reikalavo panaikinti neprivalomą kitos šalies nuomonę, nesukuriančią ieškovei materialinių teisinių padarinių. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovė gali reikalauti panaikinti tokio pobūdžio kitos šalies nuomonę. Tokiu procesiniu sprendimu pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo aukštesnės instancijos teismo praktikos, kurioje pasisakyta, kad tokio pobūdžio nesukuriantis teisinių pasekmių ieškinio reikalavimas turi būti paliktas nenagrinėtu, nes ieškovės ginčijamas atsakovės atsisakymas duoti sutikimą atleisti trečiuosius asmenis iš darbo nėra privaloma atsakomybės taikymo už darbo pareigų pažeidimus procedūros sudedamoji dalis (Kauno apygardos teismo 2024 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1512-945/2024). Pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti panaikintas, nes atsakovės pirmininkės 2024 m. kovo 26 d. raštas Nr. 3-S „Dėl nesutikimo skirti tarnybinę nuobaudą A. T.“ nesukuria atsakovei materialinių teisinių padarinių, o skundžiamas teismo sprendimas atima iš atsakovės galimybę kritikuoti ieškovę ir reikšti prašymus (Profesinių sąjungų įstatymo 3 straipsnis).
10.2. Pirmosios instancijos teismas be pagrindo vadovavosi kasacinio teismo praktika, nurodyta, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 24 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-248/2012, nes šioje nutartyje pasisakyta dėl profesinės sąjungos valdymo organo sutikimo, atleidžiant ar skiriant drausmines nuobaudas profesinės sąjungos valdymo organo nariams. A. T. nėra atsakovės valdymo organo narė. Šiuo atveju teisės aktuose nenumatyta darbdavės pareiga gauti išankstinį profesinės sąjungos sutikimą. Pirmosios instancijos teismas savo sprendime pats pripažino, kad atsakovė ne priėmė valdymo organo sprendimą, draudžiantį įspėti A. T., bet pateikė nuomonę. Todėl pirmosios instancijos teismas padarė klaidingą išvadą, kad trečiojo asmens elgesys galėjo suvaržyti darbdavės siekį užtikrinti medicinos įstaigos pagrindinių funkcijų tinkamą vykdymą ir sukelti skaudžias pasekmes kitų asmenų sveikatai ir gyvybei, kad šiuo atveju atsakovės atsisakymas duoti raštišką sutikimą skirti A. T. įspėjimą apie galimas pakartotinio darbo pareigų pažeidimo pasekmes yra nepagrįstas ir pažeidžiantis darbdavės interesus. Atsakovės pirmininkės raštas negali pažeisti darbdavės interesų, nes nesukuria šiai materialinių teisinių padarinių ir nekliudo įspėti A. T. apie galimybę nutraukti darbo sutartį už tokį pat pakartotinį darbo pareigų pažeidimą. Atsakovė nepriėmė sprendimo, ribojančio darbdavės teisę, interesą įspėti A. T. apie galimybę nutraukti darbo sutartį už tokį patį pakartotinį darbo pareigų pažeidimą.
10.3. Pirmosios instancijos teismas, pripažinęs, kad apskųstas atsakovės raštas yra piktnaudžiavimas teise, tokiu būdu atėmė iš atsakovės galimybę laisvai organizuoti savo veiklą, kritikuoti darbdavio sprendimus, reikšti nuomonę, prieštaraujančią darbdavio sprendimams bei reikšti darbdaviui prašymus. Pirmosios instancijos teismo paskirta atsakovei 500 Eur bauda sutrikdo ir riboja jos kaip nekomercinės įstaigos aktyvią veiklą. Tokiu būdu yra pažeidžiamas visuomeninis interesas turėti veiksmingą ir nepriklausomą darbuotojų socialinių teisių ir interesų gynimo instituciją. Nacionalinės kolektyvinės sutarties 16 punkto pagrindu darbdavio lygmens profesinė sąjunga turi teisę dalyvauti pareigų pažeidimo ar tarnybinio nusižengimo tyrime ir pateikti savo nuomonę. Pirmosios instancijos teismas, nurodęs, kad atsakovė piktnaudžiavo savo teise, neatsižvelgė į tai, kad ir ieškovė taip pat piktnaudžiavo savo teisėmis, nes pažeidė Nacionalinės kolektyvinės sutarties 16 punktą, neinformuodama atsakovės apie darbo pareigų pažeidimo tyrimo pradžią bei nesudarė galimybės atsakovės atstovams dalyvauti tame tyrime.
10.4. Teismas spręsdamas ieškinio pagrįstumo klausimą, neatsižvelgė į tai, kad inventorinio deguonies koncentratoriaus trūkumas buvo nustatytas dar 2022 m. spalio 27 d., o protokolas surašytas 2022 m. gruodžio 27 d. Visi terminai dėl teisėtų procedūrų, susijusių su darbuotoja, vykdymo buvo pasibaigę. Ieškovė, nesilaikydama įstatymo nustatytų procedūrų ir terminų, nepagrįstai ir neteisėtai kreipėsi į atsakovę dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo.
11. Ieškovė BĮ Lietuvos kalėjimų tarnyba atsiliepime į apeliacinį skundą prašo palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 17 d. sprendimą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovė piktnaudžiavo savo teisėmis. Pasak ieškovės, atsakovė vilkino įspėjimo apie galimas pakartotinio darbo pareigų pažeidimo pasekmes pateikimo darbuotojai terminą, trukdė ieškovei įgyvendinti šios teisę skirti drausminę nuobaudą darbuotojai. Ginčijamame atsakovės rašte nebuvo nurodytos aplinkybės dėl skiriamos nuobaudos ryšio su darbuotojos veikla profesinėje sąjungoje. Atsakovė skundžiamame rašte išreiškė savo nuomonę dėl jos narės padarytos veikos, jos kvalifikavimo, teiktų paaiškinimų vertinimo. Kartu atsakovė nesutiko su Išvados siūlymu skirti darbuotojai įspėjimą apie galimas pakartotinio pažeidimo pasekmes. Atsakovė turėjo įvertinti įspėjimo skyrimo pagrįstumą tik tuo aspektu, ar įspėjimas apie galimas pakartotinio pažeidimo pasekmes nėra skiriamas dėl darbuotojos narystės bei veiklos profesinėje sąjungoje.
11.2. Byloje nustatyta, kad ieškovės siektinas skirti įspėjimas apie galimas pakartotinio darbo pareigų pažeidimo pasekmes nesusijęs su trečiojo asmens veikla profesinėje sąjungoje, kad įspėjimas siejamas su darbuotojos tiesioginių pareigų nevykdymu, dėl kurio dingo deguonies koncentratorius. Pirmos instancijos teismas, nustatęs šias aplinkybes, pagrįstai sprendė, kad šios aplinkybės sudarė pagrindą ieškovei kreiptis į atsakovę su prašymu pateikti raštišką sutikimą trečiajam asmeniui skirti įspėjimą apie galimas pakartotinio darbo pareigų pažeidimo pasekmes.
11.3. Pirmosios instancijos teismo išvados dėl darbdavės pareigos kreiptis į profesinę sąjungą siekiant paskirti darbuotojai – profesinės sąjungos narei įspėjimą yra teisingos bei pagrįstos ir kasacinio teismo praktika, ir teisės aktais. Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo ir įvertino visus byloje surinktus įrodymus bei šių įrodymų visumą, įvertino šiuos įrodymus laikydamasis ginčui aktualių teisės aktų nuostatų. Teismas priėmė sprendimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teisingumo ir protingumo kriterijais. Apeliaciniame skunde nenurodytos aplinkybės, pagrindžiančios netinkamai pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimą, nukrypimą nuo suformuotos teismų praktikos šios kategorijos bylose.
11.4. Atsakovė nepagrįstai nurodo, kad buvo praleisti terminai procedūroms, susijusioms su darbuotojos veiksmų vertinimu, atlikti. LKT direktoriaus 2024 m. vasario 7 d. įsakymu sudaryta Komisija darbuotojos A. T. galbūt padaryto darbo drausmės pažeidimui tirti baigė savo tarnybinį patikrinimą 2024 m. kovo 14 d., o išvadą dėl tarnybinio patikrinimo pateikė atsakovei 2024 m. kovo 25 d. Apeliantė neteisingai nurodo, kad ji nebuvo informuota apie tarnybinį tyrimą ir jai nebuvo suteikta galimybė dalyvauti jame. Atsakovei apie pradėtą tyrimą buvo pranešta prieš 3 darbo dienas, ji turėjo galimybę sudalyvauti Komisijos veikloje.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
13. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 17 d. sprendimo, kuriuo atsakovės Profesinės sąjungos nesutikimas su įspėjimo darbuotojai-Profesinės sąjungos narei skyrimu pripažintas piktnaudžiavimu teise ir atsakovei paskirta bauda, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl esminių faktinių bylos aplinkybių
14. Byloje nustatyta, kad A. T. yra LKT (duomenys neskelbtini) skyriaus (duomenys neskelbtini) bei atsakovės Įkalinimo įstaigų medicinos darbuotojų profesinės sąjungos „Solidarumas“ narė.
15. Abi ginčo šalys bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu iš esmės pripažino, kad jų santykius reguliuoja ir byloje pateikta Nacionalinė kolektyvinė sutartis (CPK 182 straipsnio 5 punktas). Šios Nacionalinės kolektyvinės sutarties 16 punkte įtvirtinta, kad darbdavys prieš pradėdamas tirti darbo pareigų pažeidimą ar tarnybinį nusižengimą, privalo nedelsdamas apie tai informuoti darbdavio lygmens profesinę sąjungą; darbdavio lygmens profesinė sąjunga turi teisę dalyvauti pareigų pažeidimo ar tarnybinio nusižengimo tyrime ir pateikti savo nuomonę; sudarius komisiją darbo pareigų pažeidimui ar tarnybiniam nusižengimui ištirti, darbdavio lygmens profesinė sąjunga turi teisę į šią komisiją deleguoti savo atstovą. Nacionalinės kolektyvinės sutarties 21 punkte taip pat įtvirtinta, kad profesinių sąjungų renkamų organų nariai negali būti atleisti iš darbo darbdavio iniciatyva ar darbdavio valia, jų būtinosios darbo sutarties sąlygos negali būti pablogintos, palyginti su ankstesnėmis jų būtinosiomis darbo sutarties sąlygomis ar su kitų tos pačios kategorijos darbuotojų būtinosiomis darbo sutarties sąlygomis, be išankstinio įstaigoje veikiančios profesinės sąjungos sutikimo.
16. 2024 m. vasario 12 d. raštu „Dėl informacijos pateikimo“ ieškovės Imuniteto ir vidaus tyrimų skyrius pranešė atsakovei, kad, vadovaudamasis Nacionaline kolektyvine sutartimi, informuoja, jog šiame skyriuje atliekamas patikrinimas dėl (duomenys neskelbtini) A. T., kuri savo veiksmais galbūt padarė darbo drausmės pažeidimą.
17. 2024 m. kovo 14 d. ieškovės Komisija parengė Darbo pareigų pažeidimo išvadą dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus (duomenys neskelbtini) A. T. veiksmų įvertinimo. Išvadoje konstatuota, kad ieškovės Nematerialiojo turto, ilgalaikio materialiojo turto ir atsargų inventorizacijos komisijos 2024 m. sausio 23 d. protokole nurodyta, jog inventorizuojant ilgalaikį materialinį turtą (duomenys neskelbtini) skyriuje pas materialiai atsakingą (duomenys neskelbtini) A. T. užfiksuotas trūkumas – nerastas deguonies koncentratorius, 525KS. Išvadoje nurodyta, kad savo veiksmais A. T. pažeidė LKT direktoriaus 2023 m. kovo 20 d. įsakymu patvirtinto (duomenys neskelbtini) pareigybės aprašymo 4.10 punktą, nes nuo 2022 m. gruodžio 27 d. iki Išvados surašymo nenustatyta, kur yra dingęs deguonies koncentratorius 525KS. Išvadoje pasiūlyta laikyti baigtu tarnybinį patikrinimą dėl A. T. darbo pareigų pažeidimo; pavesti LKT Personalo valdymo skyriui kartu su Nacionaliniu bendrųjų funkcijų centru parengti įsakymą dėl A. T. įspėjimo apie galimas pakartotinio pažeidimo pasekmes bei supažindinti darbuotoją su Išvada; pradėti ikiteisminį tyrimą dėl dingusio deguonies koncentratoriaus pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnį.
18. 2024 m. kovo 26 d. raštu „Dėl nesutikimo skirti tarnybinę nuobaudą A. T.“ atsakovė nurodė ieškovei, kad susipažinusi su Išvada, informuoja, jog nesutinka dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo A. T.. Atsakovės teigimu, į ieškovės Komisiją dėl darbo pareigų pažeidimo tyrimo nebuvo įtraukta atsakovė, kuri privalėjo būti informuota apie sudaromą komisiją ir kartu su šia komisija atlikti tarnybinį patikrinimą. Pasak atsakovės, buvo pažeistos darbuotojo atstovavimo nuostatos, įtvirtintos Nacionalinės kolektyvinės sutarties 16 punkte, darbuotoja A. T. nebuvo supažindinta su 2022 m. gruodžio 27 d. atliktos metinės inventorizacijos išvadomis dėl nerasto deguonies koncentratoriaus. Nors deguonies aparato trūkumas nustatytas 2022 m. gruodžio 27 d., darbuotojai taikoma 2023 m. kovo 20 d. ieškovės direktoriaus patvirtintos (duomenys neskelbtini) pareigybės aprašymo nuostata dėl materialinės atsakomybės. Atsakovė taip pat nurodė minėtame rašte, kad darbuotojos kaltė nenustatyta, neatliktas nuoseklus vidaus tarnybinis patikrinimas, pateikta medžiaga suponuoja išvadą, kad tarnybinės nuobaudos procedūra inicijuota galbūt ne tam darbuotojui. Atsakovė nurodė, kad nesutinka su išvada ir prašo sudaryti naują komisiją, įrašant į ją ir atsakovės atstovą, bei inicijuoti naują tarnybinį patikrinimą.
19. 2024 m. balandžio 5 d. LKT Imuniteto ir vidaus tyrimų skyriaus tyrėja pateikė ieškovės direktoriui tarnybinį pranešimą, kuriuo pranešė, kad gavo atsakovės 2024 m. kovo 26 d. raštą, kad jame pateikta informacija neatitinka tikrovės, todėl siūlo perduoti ieškovės Teisės skyriui atsakovės raštą apskųsti teisės aktų nustatyta tvarka.
20. Nustatyta, kad ieškovei padavus ieškinį teisme pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą patenkinti ieškovės reikalavimus, vadovaudamasis Profesinių sąjungų įstatymo 10 straipsnio 4 dalimi, 21 straipsnio 2 dalimi, DK 58 straipsnio 4 dalimi, 161 straipsnio 2 dalimi, 217 straipsnio 2 dalimi. Be to, pirmosios instancijos teismas vadovavosi kasacinio teismo išaiškinimais, nurodytais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2003 m. gruodžio 29 d. nutarimo 5.3 punkte, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. spalio 16 d. nutartyje, priimtoje, civilinėje byloje Nr. 1001/2000; 2012 m. gegužės 24 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-248/2012. Atsakovei skundžiant pirmosios instancijos teismo sprendimą tuo pagrindu, kad ieškovei apskritai nebuvo būtinas atsakovės sutikimas dėl įspėjimo skyrimo darbuotojai, toliau pasisakoma dėl darbdavės pareigos kreiptis į profesinę sąjungą siekiant įspėti darbuotoją pagal DK 58 straipsnio 4 dalį.
Dėl darbdavės pareigos kreiptis į profesinę sąjungą siekiant įspėti darbuotoją pagal DK 58 straipsnio 4 dalį
21. Profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad darbdavys negali atleisti iš darbo darbuotojo, išrinkto į įmonėje, įstaigoje, organizacijoje veikiančios profesinės sąjungos atstovaujamąjį ir (arba) valdymo organą laikotarpiu, kuriam jie išrinkti, darbdavio iniciatyva nesant darbuotojo kaltės negavęs tos profesinės sąjungos atstovaujamojo ir (arba) valdymo organo išankstinio sutikimo. Profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodytiems darbuotojams skiriant drausmines nuobaudas, išskyrus drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo, taip pat reikalingas išankstinis profesinės sąjungos atstovaujamojo ir (arba) valdymo organo sutikimas.
22. Pagal DK 58 straipsnio 4 dalį darbo sutartis dėl darbuotojo padaryto antro tokio paties darbo pareigų pažeidimo gali būti nutraukta tik tada, jeigu ir pirmasis pažeidimas buvo nustatytas, darbuotojas turėjo galimybę dėl jo pasiaiškinti ir darbdavys per vieną mėnesį nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos darbuotoją įspėjo apie galimą atleidimą už antrą tokį pažeidimą.
23. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, pasisakydamas 1999 m. sausio 14 d. nutarime dėl tuo metu galiojusios Profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnio 3 dalies normos, pagal kurią darbuotojams, išrinktiems į renkamuosius profesinės sąjungos organus ir nenutraukusiems su darbdaviu sudarytos darbo sutarties, skiriant drausmines nuobaudas reikalingas išankstinis profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimas, konstatavo, kad ši norma reguliuoja profesinės sąjungos narių, kurie yra išrinkti į renkamuosius profesinės sąjungos organus, darbo ir socialines garantijas. Šios garantijos tokiems profesinės sąjungos nariams yra numatytos tam, kad jie dėl savo darbo renkamuosiuose profesinės sąjungos organuose nebūtų kaip nors diskriminuojami, t. y. kad su jais nebūtų susidorota už jų veiklą šiuose organuose (pavyzdžiui, be pagrindo paskiriant drausmines nuobaudas ir kt.), taip pat kad darbo šiuose organuose laikotarpiu jiems būtų išsaugotos lygios su kitais darbuotojais teisės (Konstitucinio Teismo 1999 m. sausio 14 d. nutarimas, priimtas byloje Nr. 8/98).
24. Kasacinio teismo praktikoje taip pat yra išaiškinta, kad pagal Profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnio 2 dalį joje įtvirtinta garantija taikoma šioje teisės normoje nurodytiems darbuotojams – įmonėje veikiančios profesinės sąjungos renkamojo organo nariams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2010).
25. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, susipažinusi su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nustatė, kad teismas vadovavosi Profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnio 2 dalimi, neištyręs ir nenustatęs aplinkybės dėl darbuotojos A. T. statuso Profesinėje sąjungoje. Byloje buvo pateikta atsakovės informacija apie tai, kad A. T. yra Profesinės sąjungos narė. Šioje informacijoje nebuvo nurodyta, kad A. T. yra išrinkta į Profesinės sąjungos atstovaujamąjį ar valdymo organą. Apeliaciniame skunde atsakovė taip pat nurodo, kad A. T. nėra / nebuvo išrinkta į Profesinės sąjungos atstovaujamąjį ar valdymo organą.
26. Šiuo atveju svarbu ir tai, kad Nacionalinėje kolektyvinėje sutartyje nebuvo numatyta ieškovės pareiga gauti iš Profesinės sąjungos sutikimą dėl nuobaudos skyrimo šios narei. Nacionalinėje kolektyvinėje sutartyje yra kalbama tik apie tam tikras garantijas Profesinės sąjungos renkamo organo nariui (žr. šio sprendimo 15 punktą, Nacionalinės kolektyvinės sutarties 21 punktas). Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, pagrįstas atsakovės apeliacinio skundo argumentas, kad ieškovei siekiant įspėti darbuotoją-profesinės sąjungos narę A. T. nebuvo būtinas atsakovės rašytinis sutikimas. Dėl to pirmosios instancijos teismas vadovaudamasis Profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnio 2 dalimi, padarė neteisingą išvadą, jog ieškovei buvo būtinas atsakovės sutikimas siekiant įspėti darbuotoją pagal DK 58 straipsnio 4 dalį.
27. Teisėjų kolegija, nustačiusi, kad ieškovei siekiant paskirti įspėjimą savo darbuotojai pagal DK 58 straipsnio 4 dalį Profesinės sąjungos sutikimas dėl šio įspėjimo nagrinėjamu atveju nebuvo privalomas, sutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas padarė klaidingą išvadą, kad atsakovės atsisakymas duoti raštišką sutikimą skirti A. T. įspėjimą apie galimas pakartotinio darbo pareigų pažeidimo pasekmes pažeidė darbdavės interesus. Kaip teisingai nurodyta apeliaciniame skunde, atsakovės nesutikimas su įspėjimo skyrimu šiuo atveju turėjo būti vertinamas ir ieškovės, ir pirmosios instancijos teismo kaip nuomonė, kurią turi teisę reikšti Profesinė sąjunga, kai sprendžiami tam tikri klausimai, susiję su jos nariais (žr. šio sprendimo 15 punktą, Nacionalinės kolektyvinės sutarties 16 punktas).
28. Nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo pirmosios instancijos teismui vadovautis kasacinio teismo praktika, nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2003 m. gruodžio 29 d. nutarimo 5.3 punkte, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. spalio 16 d. nutartyje, priimtoje, civilinėje byloje Nr. 1001/2000; 2012 m. gegužės 24 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-248/2012.
29. Vienoje byloje priimtas įsiteisėjęs teismo sprendimas kaip teismo precedentas gali būti taikomas kitoje byloje tik tada, kai pastarosios nagrinėjamos bylos esminės faktinės aplinkybės, lemiančios tos pačios teisės taikymą, yra tapačios arba iš esmės panašios, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Pagrindinis kriterijus, lemiantis jau išnagrinėtoje bylose priimto įsiteisėjusio teismo sprendimo kaip precedento taikymą, yra esminės faktinės bylos aplinkybės, kurių buvimas lemia teisinių santykių kvalifikavimą ir atitinkamų teisės normų taikymą. Teismui konkrečioje nagrinėjamoje byloje nenustačius esminių jos faktinių aplinkybių, kitoje byloje priimto teismo sprendimo kaip precedento taikymas yra negalimas, nes tai neatitiktų teismo precedento taikymo sąlygų. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-701/2020 61 punktą).
30. Visų pirma, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2003 m. gruodžio 29 d. nutarime nėra 5.3 punkto. Antra, šio nutarimo 11.1 punkte taip pat nurodyta, kad Senato nutarimo priėmimo metu DK 134 straipsnio 1 dalyje nustatyta garantija darbuotojų atstovams (draudimas atleisti iš darbo pagal DK 129 straipsnį be išankstinio atitinkamo organo sutikimo) taikoma tik tiems darbuotojams, kurie išrinkti į darbuotojų atstovaujamuosius-renkamuosius organus.
31. Pirmosios instancijos teismo cituojamoje kasacinio teismo praktikoje buvo pasisakyta dėl darbuotojo-profesinės sąjungos nario, ėjusio šios institucijos renkamo organo nario pareigas, garantijų. Kaip minėta pirmiau, šioje byloje esminė faktinė aplinkybė, kurios pirmosios instancijos teismas netyrė ir nenustatė, buvo Profesinės sąjungos narės statusas šioje įstaigoje (žr. šio sprendimo 23, 24 punktus). A. T. nėjo profesinės sąjungos renkamo organo narės pareigų. Todėl šioje byloje negalėjo būti taikomi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. spalio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 1001/2000; 2012 m. gegužės 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-248/2012 išaiškinimai, pateikti dėl profesinės sąjungos nario, einančio renkamo profesinės sąjungos organo nario pareigas.
32. Teisėjų kolegija, nustačiusi, kad atsakovės 2024 m. kovo 26 d. raštas turėjo būti vertinamas kaip nuomonė, toliau pasisako apie tai, ar buvo pagrindas pripažinti, jog atsakovė, reikšdama tokią nuomonę, piktnaudžiavo savo teise ir dėl to buvo būtina skirti jai DK 217 straipsnio 2 dalyje numatytą baudą.
Dėl baudos skyrimo DK 217 straipsnio 2 dalies pagrindu už profesinės sąjungos nuomonės išreiškimą
33. DK 161 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad įgyvendinant socialinę partnerystę, privalo būti laikomasi šalių lygiateisiškumo, geranoriškumo ir pagarbos teisėtiems savitarpio interesams, savanoriškumo ir savarankiškumo priimant šalis susaistančius įsipareigojimus, įsipareigojimų realaus įvykdymo ir kitų principų, kuriuos nustato darbo teisės normos, Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys ir žmogaus teisių standartai.
34. Pagal DK 217 straipsnio 2 dalį nagrinėdamas kolektyvinius darbo ginčus dėl teisės, darbo ginčą nagrinėjantis organas turi teisę darbo teisės normas ar šalių susitarimus pažeidusiai šaliai kitos šalies naudai skirti iki 3000 eurų baudą. Baudos dydis turi būti proporcingas pažeidimo sunkumui ir atgrasyti nuo teisės pažeidimo ateityje.
35. Profesinė sąjunga laikoma darbuotojų atstove (DK 165 straipsnio 2 dalis). DK 165 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad darbuotojų atstovavimas reiškia darbuotojų teisių ir interesų gynimą ir atstovavimą jiems santykiuose su kitomis socialinės partnerystės šalimis, darbo ginčus nagrinėjančiose ir socialinės partnerystės institucijose, teisių ir pareigų jiems sukūrimą ir keitimą ar kitokį dalyvavimą, nustatant darbuotojų darbo, socialines ir ekonomines teises ir pareigas darbo teisės normų nustatyta tvarka.
36. Profesinės sąjungos kaip atstovės taip pat individualiai gina savo narius ir jiems atstovauja individualiuosiuose darbo santykiuose (DK 165 straipsnio 3 dalis). Darbuotojų atstovai veikia laisvai ir nepriklausomai nuo kitų socialinės partnerystės šalių (DK 166 straipsnio 1 dalis).
37. Profesinių sąjungų įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad profesinės sąjungos atstovauja profesinės sąjungos nariams santykiuose su darbdaviu, jo įgaliotuoju atstovu. Profesinės sąjungos gina savo narių darbo ir ekonomines socialines teises bei interesus. Profesinių sąjungų įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad darbdavys privalo užtikrinti profesinių sąjungų veiklos sąlygas, numatytas kolektyvinėse ir kitose jų tarpusavio sutartyse.
38. Pagal DK 188 straipsnio 9 dalį, 190 straipsnį, kolektyvinė sutartis – tai kolektyvinių derybų baigiamasis aktas, profesinių sąjungų, darbdavių ir jų organizacijų sudarytas rašytinis susitarimas, kuriame nustatomos darbo teisės normos, šalių tarpusavio teisės, pareigos ir atsakomybė.
39. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.137 straipsnio 3 dalimi, piktnaudžiavimas teise – tai įgyvendinimas civilinių teisių tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai.
40. Šioje byloje nustatyta, kad atsakovė surašydama 2024 m. kovo 26 d. raštą, kuriame nesutiko su įspėjimo skyrimu Profesinės sąjungos narei A. T., išreiškė nuomonę dėl savo narės galbūt padaryto darbo drausmės pažeidimo tyrimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokiu būdu atsakovė pasinaudojo ir įstatymo, ir Nacionalinės kolektyvinės sutarties, reguliuojančios šalių santykius, suteiktomis teisėmis: teise ginti darbuotojos teises ir interesus individualiame ginče su darbdave bei teise pateikti savo nuomonę, tiriant darbuotojos pareigų pažeidimą, deleguoti į komisiją darbo pareigų pažeidimui ar tarnybiniam nusižengimui savo atstovą (DK 165 straipsnio 1, 3 dalys, Profesinių sąjungų įstatymo 10 straipsnio 4 dalis, Nacionalinės kolektyvinės sutarties 16 punktas). Atsakovė pasinaudojo šiomis teisėmis ne savitiksliai, bet buvus teisiniam pagrindui (buvo inicijuotas jos narės darbo pareigų pažeidimo tyrimas). Atsakovės pasinaudojimas šiomis teisėmis nepadarė žalos nei ieškovei, nei kitiems asmenims ir neprieštaravo šių teisių paskirčiai – ginti ir atstovauti savo narę santykiuose su šios darbdave.
41. Atsakovės naudojimasis minėtomis teisėmis pagal paskirtį, kai inicijuotas jos narės darbo pareigų pažeidimo tyrimas, nėra darbo teisės normų ar Nacionalinės kolektyvinės sutarties, reguliuojančios šalių santykius, pažeidimas. Todėl Profesinės sąjungos naudojimasis savo teisėmis, ginant jos narės teises ir interesus, negali būti vertinamas piktnaudžiavimu, už kurį gali būti paskirta bauda DK 217 straipsnio 2 dalies pagrindu (CK 1.137 straipsnio 3 dalis). Priešingai, tokiu būdu atsakovė įgyvendina savo teises bei pareigas, veikdama laisvai ir nepriklausomai nuo socialinės partnerystės šalies (DK 166 straipsnio 1 dalis). Šių Profesinės sąjungos teisių ir pareigų vykdymas negali būti paneigtas Profesinės sąjungos atstovaujamo asmens teisių sąskaita, siekiant įgyvendinti pirmosios instancijos teismo pacituotoje DK 161 straipsnio 2 dalyje nurodytus socialinės partnerystės principus. Todėl, teisėjų kolegijos nuomone, Profesinės sąjungos nubaudimas už pasinaudojimą pagal paskirtį savo teisėmis reikštų Profesinių sąjungų įstatymo 13 straipsnio 2 dalies pažeidimą, kadangi tokiu būdu ateityje atsakovei nebūtų užtikrintos jos veiklos sąlygos, numatytos ir Nacionalinės kolektyvinės sutarties 16 punkte, ir įstatymuose.
42. Teisėjų kolegija, nustačiusi pirmiau nurodytas aplinkybes, konstatuoja, kad pagrįstas apeliacinio skundo argumentas, jog pirmosios instancijos teismui panaikinus atsakovės raštą, tokiu būdu iš šios buvo atimta galimybė kritikuoti darbdavio sprendimus, reikšti nuomonę, prieštaraujančią darbdavio sprendimams, bei prašymus. Tai prieštarauja DK 165 straipsnio 1, 3 dalių, 166 straipsnio 1 dalies, Profesinių sąjungų įstatymo 10 straipsnio 4 dalies, 13 straipsnio 2 dalies nuostatoms. Todėl yra pagrindas panaikinti skundžiamą teismo sprendimą, teisėjų kolegijai konstatuojant, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė materialiąsias teisės normas (DK 217 straipsnio 2 dalis, Profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnio 1, 2 dalys), neištyręs ir nenustatęs visų reikšmingų šios bylos nagrinėjimui aplinkybių, tarp jų – darbuotojos A. T. statuso Profesinėje sąjungoje (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis, 185 straipsnio 1 dalis, 265 straipsnio 1 dalis).
43. Apeliantė patvirtino apeliaciniame skunde byloje esančią informaciją apie tai, kad A. T. buvo Profesinės sąjungos narė, kuri nėjo renkamų atsakovės atstovaujamojo ar valdymo organų nario pareigų. Todėl panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą yra pagrindas apeliacinės instancijos teismui pačiam ištaisyti pirmosios instancijos teismo padarytas klaidas (CPK 329 straipsnio 1 dalis).
44. Byloje nustačius, kad ieškovei nebuvo būtinas atsakovės rašytinis sutikimas dėl šios narės įspėjimo pagal DK 58 straipsnio 4 dalį, o atsakovė, parengusi 2024 m. kovo 26 d. raštą, išreiškė savo nuomonę dėl A. T. galbūt padaryto darbo drausmės pažeidimo ir prašė įtraukti Profesinę sąjungą į darbo tvarkos nusižengimo tyrimo komisiją, t. y. naudojosi savo teisėmis pagal paskirtį, ieškinys turi būti atmestas. Teisėjų kolegija prieina šią išvadą, konstatuodama, kad naudojimasis pagal paskirtį savo teisėmis, įtvirtintomis ir įstatyme, ir Nacionalinėje kolektyvinėje sutartyje, nėra piktnaudžiavimas bei darbo teisės normų ar šalių susitarimų pažeidimas. Todėl nėra pagrindo naikinti atsakovės 2024 m. kovo 26 d. raštą, pripažinti jos elgesį rengiant šį raštą piktnaudžiavimu bei skirti už tai baudą (DK 217 straipsnio 2 dalis).
Dėl procesinės bylos baigties
45. Teisėjų kolegija, apibendrindama tai, kas pasakyta pirmiau, panaikina pirmosios instancijos teismo sprendimą, nustačiusi, kad priimant skundžiamą sprendimą netinkamai buvo pritaikytos materialinės teisės normos bei pažeistos procesinės teisės normos. Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą, priimamas naujas sprendimas atmesti ieškovės ieškinį, nustačius, jog atsakovė surašydama ginčijamą 2024 m. kovo 26 d. raštą naudojosi pagal paskirtį įstatymo ir Nacionalinės kolektyvinės sutarties suteiktomis teisėmis ginti savo narės teises bei interesus bei nepažeidė darbo teisės ir Nacionalinės kolektyvinės sutarties nuostatų (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
46. Teisėjų kolegija, panaikindama pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimdama naują sprendimą atmesti ieškinį, nepasisako dėl kitų apeliacinio skundo argumentų kaip teisiškai nereikšmingų šios bylos rezultatui. Konstatavus, kad nebuvo pagrindo išvadai apie atsakovės piktnaudžiavimą savo teisėmis, darbo teisės ir susitarimo nuostatų pažeidimą, neturi reikšmės tai, ar teisingai buvo nustatytas baudos dydis. Šios bylos nagrinėjimo dalykas nebuvo A. T. darbo drausmės pažeidimo tyrimo teisėtumas. Todėl neturi reikšmės ir apeliacinio skundo argumentas dėl to, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, jog visi terminai dėl teisėtų procedūrų, susijusių su darbuotoja, vykdymo buvo pasibaigę, o ieškovė nesilaikydama įstatymo nustatytų procedūrų ir terminų, nepagrįstai ir neteisėtai kreipėsi į atsakovę dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų, turėtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose
47. Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą bei priėmus naują sprendimą, yra pagrindas pakeisti pirmosios instancijos teismo bylinėjimosi išlaidų paskirstymą šioje byloje (CPK 93 straipsnio 5 dalis).
48. Nustatyta, kad nei viena iš ginčo šalių neturėjo bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme. Iš atsakovės valstybės naudai CPK 96 straipsnio 1 dalies pagrindu buvo priteistas 132 Eur žyminis mokestis. Teisėjų kolegijai panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir atmetus ieškinį, darytina išvada, kad nėra pagrindo iš atsakovės kaip bylą laimėjusios šalies valstybės naudai priteisti 132 Eur žyminį mokestį. Todėl naikinama ir pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria iš atsakovės valstybės naudai priteista 132 Eur žyminio mokesčio, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista.
49. Atsakovė šioje byloje turėjo 132 Eur žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinio skundo padavimą, išlaidas. Ieškovė neturėjo bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1, 3 dalimis, iš ieškovės atsakovės naudai priteisiama 132 Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme (CPK 79 straipsnio 1 dalis).
Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2 dalimi, 93 straipsnio 1, 3, 5 dalimis,
n u s p r e n d ž i a :
Patenkinti atsakovės profesinės sąjungos ir susivienijimo Įkalinimo įstaigų medicinos darbuotojų profesinės sąjungos „Solidarumas“ apeliacinį skundą.
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.
Atmesti ieškovės biudžetinės įstaigos Lietuvos kalėjimų tarnybos ieškinį atsakovei profesinei sąjungai ir susivienijimui Įkalinimo įstaigų medicinos darbuotojų profesinei sąjungai „Solidarumas“.
Priteisti iš ieškovės biudžetinės įstaigos Lietuvos kalėjimų tarnyba, juridinio asmens kodas 288697120, atsakovei profesinei sąjungai ir susivienijimui Įkalinimo įstaigų medicinos darbuotojų profesinei sąjungai „Solidarumas“, juridinio asmens kodas 304839981, 132 (vieno šimto trisdešimt dviejų) Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.
Teisėjos Ieva Navickaitė-Sakalauskienė
Svetlana Panina
Asta Pikelienė