Civilinė byla Nr. e2A-815-440/2023

Teisminio proceso Nr. 2-42-3-00074-2022-8

Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.1.1.; 2.4.1.2.; 2.4.2.3.; 2.4.2.8; 3.3.1.18.4; 3.3.2.4. 

 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. spalio 26 d.   

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuotų asmenų N. V., E. K., S. K., M. A. G., D. B., P. T., J. M., M. M., A. G., S. N. atskirąjį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2023 m. liepos 3 d. nutarties atnaujintoje civilinėje byloje Nr. eA2-123-750/2023 pagal suinteresuotų asmenų N. V., E. K., S. K., M. A. G., D. B., P. T., J. M., M. M., A. G., S. N. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2YT-1087-999/2022 pagal pareiškėjo R. V. pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, valstybės įmonė Turto bankas.

Teismas

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Pareiškėjas R. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su prašymu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pagal įgyjamąją senatį jis įgijo nuosavybės teisę į teisiškai viešajame registre neregistruotą pastatą-trąšų sandėlį, pastatytą 1980 m., žymimą indeksu (duomenys neskelbtini), plotas 742,5 kv. m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), kurį sąžiningai ir nepertraukiamai valdo nuo 1995 m. kovo 6 d. iki šiol.

2.       Prašyme nurodė, kad 1992 m. likviduojantis Šilalės rajono Piliakalnio žemės ūkio įmonei, Šilalės rajono Pajūrio agrarinės reformos tarnyba už pajus dalijo žemės ūkio įmonės turtą. A. U. už pajus 1992 m. buvo paskirtas trąšų sandėlis, esantis (duomenys neskelbtini). A. U. už pajus perdavus trąšų sandėlį, jam buvo išduotas nuosavybės teisės liudijimas, tačiau pastarasis sandėlio viešajame registre neįregistravo. A. U. įsigytas trąšų sandėlis buvo nereikalingas, todėl jis jį pardavė pareiškėjui, kadangi šis tuo laikotarpiu pradėjo ūkininkauti. (duomenys neskelbtini) pareiškėjas su A. U. pasirašė pirkimo–pardavimo sutartį (toliau – ir pirkimo–pardavimo sutartis), pagal kurią A. U. pareiškėjui pardavė trąšų sandėlį. Trąšų sandėlio A. U. nebuvo įregistravęs viešajame registre, todėl sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį patvirtinti notarine tvarka nebuvo galimybės. Pareiškėjas nežinojo, ar A. U. gaunant už pajus trąšų sandėlį, buvo išduoti kokie nors nuosavybės teises patvirtinantys dokumentai. Nuo to laiko, kai pareiškėjas nusipirko trąšų sandėlį, tapo faktiniu šio nekilnojamojo turto savininku, todėl jis pradėjo jį natūroje naudoti ir valdyti nuo 1995 m. nepertraukiamai ir netrukdomai, t. y. sandėlyje laikė pašarus gyvuliams šerti ir žemės ūkio techniką. Pareiškėjas trąšų sandėliu naudojasi iki šiol. Pareiškėjas ketindamas įteisinti jam nuosavybės teise priklausiusį trąšų sandėlį kreipėsi į valstybės įmonę (toliau – VĮ) Registrų centrą. Tačiau VĮ Registrų centras 2022 m. vasario 28 d. priėmė „Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojo sprendimą prašymą atmesti“ Nr. 30322365, nurodydamas, kad pareiškėjas nepateikė nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų. Iš šio sprendimo matyti, kad daiktinės teisės į trąšų sandėlį nebuvo įregistruotos.

4.       Pareiškėjai N. V., E. K., S. K., M. A. G., D. B., P. T., J. M., M. M., A. G., S. N. (toliau – ir suinteresuoti asmenys) pateikė prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2YT-1087-999/2022. Prašė atnaujinti procesą minėtoje civilinėje byloje Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 366 straipsnio 1 dalies 3 ir 7 punktų pagrindais, ir panaikinti Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2022 m. gegužės 4 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2YT-1087-999/2022. 

5.       Prašyme nurodė, kad teismas išnagrinėjo civilinę bylą Nr. e2YT-1087-999/2022 ir priėmė sprendimą nedalyvaujant procese minėtiems suinteresuotiems asmenims, kurie yra teisėti nekilnojamojo daikto, į kurį įgyjamosios senaties būdu įgijo pareiškėjas, savininkai. A. U. nebuvo perduotas trąšų sandėlis už turėtus pajus. Trąšų sandėlis buvo perduotas asmenims pagal pridėtą prie prašymo teismui sąrašą asmenų, pageidaujančių įsigyti privatizavimo objektus pagal pajus. Nuo pat įsigijimo, t. y. nuo 1992 m., iki šiol daugelis iš pajininkų už pajus įsigytu trąšų sandėliu naudojosi ir šiuo metu naudojasi. Sąraše yra ir didesnę vertę pajų įnešusių asmenų, todėl teigti, kad vienam A. U. už pajus buvo skirtas trąšų sandėlis, negalima.

6.       Suinteresuotas asmuo R. V. dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2YT-1087-999/2022 prašė atsisakyti atnaujinti procesą minėtoje byloje Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2022 m. gegužės 4 d. priimto sprendimo. Prašymas yra nepagrįstas, kadangi jie neturėjo teisės tokį prašymą paduoti, be to prašymas paduotas 2022 m. spalio 14 d., praleidus CPK 368 straipsnio 1 dalyje nurodytą terminą. Neįtraukti į bylos nagrinėjimą asmenys nepateikė jokių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2YT-1087-999/2022.

7.       Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė (toliau – VĮ) Turto bankas parašymui neprieštaravo.

8.       Suinteresuotas asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilalės skyrius atsiliepime nurodė, jog dėl tos priežasties, kad išnagrinėjus bylą paaiškėjo naujos aplinkybės, kurios sudaro pagrindą abejoti byloje priimtu teismo sprendimo teisėtumu ir pagrįstumu, manė, kad tikslinga atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2YT-1087-999/2022.

9.       Tauragės

10.       Pareiškėjas palaikė prašymą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pagal įgyjamąją senatį jis įgijo nuosavybės teisę į teisiškai viešajame registre neregistruotą pastatą-trąšų sandėlį, pastatytą 1980 m., žymimą indeksu (duomenys neskelbtini), plotas 742,5 kv. m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), kurį sąžiningai ir nepertraukiamai valdo nuo 1995 m. kovo 6 d. iki šiol. Nurodė, kad sandėlis priklausė ir paaiškino, kad jis nusipirko trąšų sandėlį iš A. U.. Šis pasiūlė jam pirkti. Dėl šio objekto pirkimo jie sudarė (duomenys neskelbtini) sutartį. Sandėlis priklausė A. U., nepamena ar minėtas asmuo jam rodė minėto statinio nuosavybės dokumentus. Minėtas sandėlis buvo Piliakalnio kolūkio, kai bendrovė iširo jis buvo perduotas A. U., jis valdė ir ūkio laikais, negali atsakyti ar jam vienam buvo perduotas. Su A. U. sudarė sutartį, sumokėjo 4000 litų. Minėtą sutartį surašė A. U. duktė D. K., o jie pasirašė. Jis nuo 1995 m. naudojasi sandėliu. P. T. apylinkės teismo Šilalės rūmų 2022m. gegužės 4 d. priimtą sprendimą palikti galioti bei nurodė, kad suinteresuoti asmenys savarankiškų reikalavimų šioje byloje nepareiškė.

11.       Suinteresuoti asmenys, suinteresuotų asmenų atstovas advokatas G. L. prašė tenkinti jų reikalavimą – panaikinti Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2022m. gegužės 4 d. priimtą sprendimą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

12.       Tauragės

13.       Teismas nurodė, kad bylos nagrinėjimo ribas po jos atnaujinimo apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindas (Lietuvos respublikos civilinio proceso kodekso (toliau-ir CPK 370 straipsnio 4 dalis). Teismas akcentavo, kad Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai procesas atnaujinamas CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, teismas, nagrinėjantis bylą iš naujo, visų pirma turi nustatyti, kokias konkrečiai materialines teises ir (ar) teisėtus interesus nagrinėjamoje byloje turi į ją anksčiau neįtrauktas asmuo ir ar dėl jų buvo nuspręsta teismo sprendimu. Turi būti išnagrinėta, ar pasitvirtino tos aplinkybės, kurios sudarė pagrindą priimti nutartį atnaujinti procesą byloje. Atnaujinus bylos nagrinėjimą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu ir nagrinėjant bylą, esminė aplinkybė sprendžiant dėl byloje priimto teismo sprendimo teisėtumo yra tai, ar dėl neįtraukto į bylą asmens nedalyvavimo procese buvo pažeistos jo materialinės teisės ir teisėti interesai, bet ne tai, jog asmuo nebuvo įtrauktas į procesą ir dėl to negalėjo naudotis procesinėmis teisėmis. Turi būti nagrinėjamos tik tos aplinkybės, kurios susijusios su neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiosiomis teisėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-05-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-262/2013). Atnaujinus bylą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, teismo procesas turi būti pakartotas tam, kad anksčiau į bylos nagrinėjimą neįtrauktas asmuo galėtų pasinaudoti visomis savo procesinėmis teisėmis nuo pat bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pradžios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-10-24 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-312-823/2019).

14.       Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju procesas atnaujintas byloje dėl nuosavybės įgijimo pagal įgyjamąją senatį nustatymo, suinteresuotiems asmenims tvirtinant, kad Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2022 m. gegužės 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-1087-999/2022 nustatytas daikto – pastato-trąšų sandėlio, esančio adresu (duomenys neskelbtini), įgijimas pagal įgyjamąją senatį pareiškėjui, kad jie taip pat turėjo tokią teisę.

15.       Teismas akcentavo, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: pirma, pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas. Antra, daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis). Trečia, asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką. Tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvalydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis). Ketvirta, visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai. Teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys). Teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybes teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado, pavyzdžiui, atvejai, kai daiktą sandoriu (teisėtu pagrindu) perleidžiantis asmuo pats nebuvo daikto savininkas. Daikto valdymas laikomas teisėtu ir atsiradusiu sąžiningai, kol neįrodyta priešingai (CK 4.23 straipsnio 2 dalis, 4.26 straipsnio 2 dalis). Penkta, visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis). Daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas. Valdymo viešumo sąlyga nustatyta, siekiant sudaryti galimybę daikto savininkui (jeigu toks yra) įgyvendinti savo teisę į daiktą, pavyzdžiui, pareikšti ieškinį dėl daikto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo. Atviro daikto valdymo sąlyga pagal CK 4.68 straipsnį nuosavybės teisei įgyjamąja senatimi pripažinti gali būti nustatyta nepriklausomai nuo to, ar daikto valdymo faktas buvo įregistruotas viešame registre. Šešta, daiktas valdomas nepertraukiamai. Pagal CK 4.71 straipsnio 1 dalį daikto valdymas laikomas nepertraukiamu, kai asmuo daiktą nepertraukiamai valdė nuo valdymo teisės į daiktą įgijimo iki nuosavybės teisės į tą daiktą įgijimo įgyjamąja senatimi, CK 4.33 straipsnio 1, 2 dalyse nustatyta, kad nekilnojamojo daikto valdymas baigiasi, kai valdytojas ne tik praranda galimybę paveikti daiktą pagal savo valią, bet ir kai nesiima jokių priemonių šią galimybę susigrąžinti arba kai valdytojo bandymai susigrąžinti poveikį daiktui buvo nesėkmingi. Nepertraukiamas valdomo daikto naudojimas pagal paskirtį nėra būtina nepertraukiamo valdymo sąlyga. Svarbu daiktą valdyti taip, kad būtų aišku, jog asmens valdymas tęsiasi, t, y. jis neatsisakė daikto valdymo. Septinta, visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už ji į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas). Aštunta, valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą – pareiškėjas nekilnojamąjį daiktą valdė ne mažiau kaip 10 metų; kilnojamąjį daiktą – ne mažiau kaip 3 metus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-02-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-10-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-462/2013).

16.       Teismo vertinimu nustatyta, kad pagal Aktą Nr. 17, kuriuo trąšų sandėlis buvo perleistas A. U., kuris, teisme apklaustų liudytojų teigimu, juo naudojosi, jo žinioje buvo minimo sandėlio raktai. Suinteresuoti asmenys žinojo, kad trąšų sandėliu naudojasi A. U., tačiau pretenzijų dėl to nereiškė. Pagal byloje pateiktus duomenis, teismas negalėjo nustatyti, koks būtent turtas pagal pajus buvo perleistas suinteresuotiems asmenims. Teismas laikė, kad suinteresuotų asmenų pateiktos privatizavimo dokumentų kopijos tarp jų ir „Asmenų, pageidaujančių įgyti privatizavimo objektų pasirašant sąrašas“ neįrodo, jog suinteresuoti asmenys įgijo ar turėjo teisę įgyti būtent ginčo trąšų sandėlį ar jo dalį. Nors ir suinteresuoti asmenys teigė, kad sandėlio dalis jiems priklauso, tačiau teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, kad jie tuo daiktu nesinaudojo, prieštaravimų A. U. dėl sandėlio valdymo ir naudojimosi juo nereiškė.

17.       (duomenys neskelbtini) sutartimi A. U. už pajus nupirktą sandėlį (duomenys neskelbtini), pardavė pareiškėjui R. V. nuosavybės teise už 4 000,00 Lt. Duomenų, kad ši sutartis būtų byloje nuginčyta, pateikta nėra. Pagal CK 4.69 straipsnio 1 dalies reguliavimą privačios pareiškėjo nuosavybės objektu gali būti tik teisėtai, pagal statybos vykdymo metu galiojusių teisės aktų reikalavimus pastatytas pastatas.

18.       Teismas vertino, kad byloje esantys duomenys yra pakankami pripažinti, jog trąšų sandėlis buvo pastatytas, sukurtas teisėtai, todėl galėjo būti privačios nuosavybės objektas ir pripažintas įgytu pareiškėjo nuosavybėn pagal įgyjamąją senatį. Teismas taip pat nusprendė, jog pareiškėjas byloje leistinais ir pakankamais įrodymais įrodė ir visas kitas būtinas nuosavybės teisės pagal įgyjamąją senatį pripažinimui sąlygas, nustatytas CK 4.68–4.71 straipsniuose, t. y. pareiškėjas praeityje ir šiuo metu nebuvo ir nėra įgijęs iki galo nuosavybės teisės į 742,50 kv. m ploto pastatą – trąšų sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), jokiu kitu CK 4.47 straipsnyje apibrėžtu būdu. Teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, kad pareiškėjas trąšų sandėlį teisėtai, sąžiningai, atvirai ir nepertraukiamai valdo daugiau nei 10 metų. 

19.       Remiantis nurodytomis aplinkybėmis, teismas nusprendė, kad suinteresuotų asmenų prašymas panaikinti Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2022 m. gegužės 4 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2YT-1087-999/2022 jame nurodytais motyvais yra nepagrįstas, todėl jį atmetė.

                                                III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į skundą argumentai

20.       Atskiruoju skundu suinteresuoti asmenys N. V., E. K., S. K., M. A. G., D. B., P. T., J. M., M. M., A. G., S. N. (toliau – ir apeliantai) prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2023 m. liepos 3 d. nutartį atnaujintoje civilinėje byloje Nr. eA2-123-750/2023 ir išspręsti klausimą iš esmės – suinteresuotų asmenų prašymą dėl Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2022 m. gegužės 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2YT-1087-999/2022 panaikinimo tenkinti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

20.1.                      Nors pirmosios instancijos teisme nagrinėjant apeliantų prašymą dėl proceso atnaujinimo, suinteresuotų asmenų bei liudytojų parodymais buvo atskleistos pareiškėjo neteisėtos pastato – trąšų sandėlio – užvaldymo aplinkybės, tačiau teismas nepagrįstai jas interpretavo išimtinai pareiškėjo naudai. Nesuprantama ir visiškai neaiški aplinkybė, kaip A. U. (duomenys neskelbtini) su pareiškėju sudaręs pirkimo–pardavimo sutartį iki pat savo mirties naudojosi trąšų sandėliu ir kaip grupės pajininkų įgaliotas asmuo valdė sandėlio raktus. Iš liudytojų ir suinteresuotų asmenų teismui duotų parodymų matyti, kad A. U. neleisdavo naudotis sandėliu svetimiems asmenims, t. y. ne pajininkams. Nė vienam iš suinteresuotų asmenų A. U. nėra pasakojęs, kad jis trąšų sandėlį ar savo pajaus dalį yra pardavęs. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme buvo akcentuojama, kad ginčo objektas yra nekilnojamasis daiktas, todėl, vadovaujantis CK 1.74 straipsnio 1 dalies 1 punktu, tokio tipo sandoris privalėjo būti sudarytas notarine tvarka.

20.2.                      Byloje esantys dokumentai patvirtina faktus apie įvykusį nekilnojamojo daikto privatizavimo procesą, kas buvo grupės atstovai, kokie asmenys tapo pajininkais ir  kas buvo įgaliotas paimti nuosavybės teisės liudijimą. Tačiau jokiu būdu asmuo, šiuo atveju grupei atstovauti paskirtas A. U., paėmęs nuosavybės teisės liudijimą, netampa privatizuojamo objekto – trąšų sandėlio – nuosavybės teisių savininku. A. U., pajininkų grupės įgaliotam atstovui, išduoto nuosavybės teisės liudijimo nė viena šalis į bylą negalėjo pateikti. Archyve jo taip ta nėra, todėl ši abejonė nepašalinta. Antra vertus – bet kokiu atveju esamų išlikusių dokumentų pagrindu akivaizdu ir aišku, kad prerogatyvą įgyti nuosavybės teisę į ginčo nekilnojamąjį daiktą turėjo suinteresuoti asmenys, nekilnojamąjį daiktą įgiję teisėtu būdu – privatizuojant.

20.3.                      Pirmosios instancijos teismas atmesdamas suinteresuotų asmenų prašymą detaliai, paminėdamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, mini visus 8 punktus reikalavimų, kada nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas. Tačiau kai kurių nutartyje minimų punktų reikalavimai iš esmės prieštarauja realiai situacijai. V. C. raštą dėl išsikėlimo su žemės ūkio technika, padargais ir kitais daiktais pareiškėjas įteikė tik įsiteisėjus teismo sprendimui. Todėl šis faktas tik įrodo tai, kad pareiškėjas trąšų sandėlio nevaldė. Pirmosios instancijos teismas netinkamai interpretavo, kad neva turto priėmimo–perdavimo aktas gali būti nuosavybės teisių perleidimo dokumentas, nesvarbu, kokia terminologija vartojama, jeigu jame yra pažymėta apie teisių perleidimą iš vieno asmens kitam. Priimtu sprendimu pažeidžiamos suinteresuotų asmenų teisės, prieštarauja subjektų lygiateisiškumo, nuosavybės neliečiamumo, teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių, neleistinumo piktnaudžiauti teise ir civilinių teisminės gynybos principais.

21.       Atsiliepimu į atskirąjį skundą pareiškėjas R. V. prašo suinteresuotų asmenų N. V., E. K., S. K., M. A. G., D. B., P. T., J. M., M. M., A. G., S. N. atskirąjį skundą atmesti ir palikti nepakeistą Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2023 m. liepos 3 d. nutartį atnaujintoje civilinėje byloje Nr. eA2-123-750/2023. Atsiliepimą į atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

21.1.                      Pagal (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutartį pareiškėjas įsigijo trąšų sandėlį už 4 000,00 Lt iš A. U.. Pasirašant minėtą pirkimo–pardavimo sutartį pareiškėjas žinojo, kad A. U. jokių jam nuosavybės teise priklausančio sandėlio dokumentų neturėjo. Kadangi trąšų sandėlis nebuvo registruotas viešajame registre, pas notarą sudaryti ir patvirtinti pirkimo–pardavimo sutarties negalėjo, todėl namuose pasirašė rašytinę sutartį apie trąšų sandėlio priklausomumą ir pinigų perdavimo faktą. Minėta pirkimo–pardavimo sutartis yra galiojanti, nenuginčyta. Kadangi trąšų sandėlis nebuvo įregistruotas viešajame registre, pareiškėjas negalėjo įteisinti žemės sklypo po trąšų sandėliu. Pareiškėjas kreipėsi į Klaipėdos regioninio valstybės archyvo Tauragės filialą, iš kurio gavo archyvinius dokumentus (jie yra byloje). Iš archyvo dokumentų matyti, kad trąšų sandėlis buvo perduotas A. U., nenurodant, kad šis sandėlis yra fizinių asmenų grupės nuosavybė. Be to, trąšų sandėlis privatizuotas ir (duomenys neskelbtini) A. U. išduotas nuosavybės teisės liudijimas. Tačiau archyve nėra jokių duomenų, kad trąšų sandėlis buvo privatizuotas ir perduotas fizinių asmenų grupei.

21.2.                      Nė vienas iš suinteresuotų asmenų nuo 1992 m. gruodžio 9 d. iki šiol trąšų sandėlio nevaldė, nenaudojo, netvarkė, neremontavo. Trąšų sandėlis jiems nebuvo perduotas, jie neturėjo raktų, jame nesilankė ir nieko nesandėliavo. Taigi trąšų sandėlis virš trisdešimt metų nebuvo jų valdomas, naudojamas, prižiūrimas ir pan. Visi suinteresuoti asmenys patvirtino faktą, kad trąšų sandėliu nuo jo privatizavimo momento naudojosi ir jį valdė, laikė savo žinioje A. U.. Vadinasi, A. U., (duomenys neskelbtini) parduodamas trąšų sandėlį, jį pardavė kaip savo daiktą. Pareiškėjui nėra žinoma, koks buvo A. U. susitarimas, kaip jis atsiskaitė už trąšų sandėlį, tačiau iš archyvo dokumentų akivaizdu, kad nuosavybės teisės liudijimas buvo išduotas ir trąšų sandėlis realiai natūroje buvo perduotas būtent A. U.. Niekas iš Suinteresuotų asmenų nuo 1992 m. iki A. U. mirties (duomenys neskelbtini) pastarajam jokių pretenzijų nereiškė, savo pajų dalies nereikalavo. Šiuo konkrečiu atveju yra įvykdytos visos sąlygos. Pirma, pareiškėjas nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į trąšų sandėlį kitokiu, nei CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu ir nebuvo įregistravęs nuosavybės teisės į šį trąšų sandėlį. Antra, trąšų sandėlis nebuvo valstybės ar savivaldybės nuosavybė, nebuvo įregistruotas viešajame registre ar kito asmens vardu. Trečia, trąšų sandėlį pareiškėjas įgijo sąžiningai ir valdė jį sąžiningai visą valdymo laiką. Pareiškėjas visą laiką buvo ir yra įsitikinęs, jog trąšų sandėlį privatizavo A. U. ir teisėtai bei sąžiningai jam jį pardavė. Pareiškėjas nežinojo jokių kliūčių prieš įsigyjant trąšų sandėlį asmeninėn nuosavybėn. Ketvirta, visą valdymo laiką trąšų sandėlis buvo valdomas teisėtai. Suinteresuoti asmenys patvirtino, kad žinojo, jog pareiškėjas valdo trąšų sandėlį, kai kurie patvirtino, kad pareiškėjas remontavo trąšų sandėlį, tačiau nė vienas niekuomet jam nereiškė jokių pretenzijų, neginčijo jo valdymo fakto ir valdymo teisėtumo. Penkta, visą valdymo laiką pareiškėjas trąšų sandėlį valdė atvirai, nesislapstydamas (CK 4.68 straipsnis). Šešta, trąšų sandėlį pareiškėjas valdė nepertraukiamai ir niekuomet neatsisakė jo valdymo. Priešingai, siekė jį įteisinti ir įregistruoti viešajame registre. Septinta, visą valdymo laiką trąšų sandėlis buvo valdomas kaip savas, pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių į trąšų sandėlį. Suinteresuoti asmenys pripažino faktą, kad pareiškėjas atvirai naudojo sandėlį ir jį prižiūrėjo, remontavo. Aštunta, trąšų sandėlį pareiškėjas valdė, juo rūpinosi, prižiūrėjo nuo įgijimo momento, t. y. nuo (duomenys neskelbtini), ir valdo iki šiol daugiau nei dvidešimt penkeri metai.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Atskirasis skundas tenkinamas iš dalies.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

22.       Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą jo teisėtumo ir pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, ar teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

23.       Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nagrinėjamu atveju nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

24.       Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

25.       Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria suinteresuotų asmenų prašymas dėl Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2022 m. gegužės 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2YT-1087-999/2022 panaikinimo buvo atmestas, teisėtumas ir pagrįstumas.

Nustatytos faktinės aplinkybės 

26.       Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas 2022 m. kovo 4 d. kreipėsi į teismą prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pagal įgyjamąją senatį jis įgijo nuosavybės teisę į teisiškai viešajame registre neregistruotą pastatą-trąšų sandėlį, pastatytą 1980 m., žymimą indeksu (duomenys neskelbtini), plotas 742,5 kv. m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), kurį sąžiningai ir nepertraukiamai valdo nuo 1995 m. kovo 6 d. iki šiol. Tauragės apylinkės teismas Šilalės rūmų 2022 m. gegužės 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-1087-999/2022 pareiškėjo pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo tenkino. Remiantis LITEKO duomenimis nustatyta, kad 2022 m. spalio 14 d. pareiškėjai N. V., E. K., S. K., M. A. G., D. B., P. T., J. M., M. M., A. G., S. N. (toliau – ir suinteresuoti asmenys) pateikė prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2YT-1087-999/2022 ir panaikinti Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2022 m. gegužės 4 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2YT-1087-999/2022. Prašė atnaujinti procesą minėtoje civilinėje byloje CPK 366 straipsnio 1 dalies 3 ir 7 punktų pagrindais. Tauragės apylinkės teismas Šilalės rūmų 2022 m. gruodžio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eA2-5266-750/2022 pareiškėjų prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2YT-1087-999/2022 tenkino. Atnaujino procesą civilinėje byloje Nr. e2YT-1087-999/2022 pagal pareiškėjo R. V. pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos Šilalės skyrius, VĮ Turto banko CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytu pagrindu. Įtraukė N. V., E. K., S. K., M. A. G., D. B., P. T., J. M., M. M., A. G., S. N. suinteresuotais asmenimis civilinėje byloje Nr. e2YT-1087-999/2022 pagal pareiškėjo R. V. pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo. Paskyrė civilinę bylą Nr. e2YT-1087-999/2022 nagrinėti teismo posėdyje žodinio proceso tvarka.

27.       Byloje pateikti duomenys, Klaipėdos regioninio valstybės archyvo Tauragės filialo 2022 m. liepos 11d. raštas Nr. 6RTA-283 bei jo priedai, kad 1992-1993 m. žurnalo skiltyje „Privatizuojamo objekto pavadinimas“ įrašyta „Trąšų sandėlis inv. Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) Piliakalnio ž.ū.į.“ skiltyje „Nuosavybės teisės liudijimą pasiėmusio asmens pavardė, vardas“ įrašyta U. A.“. Šilalės rajono žemės ūkio valdybos Pajūrio agrarinės reformos tarnybos archyvinio fondo dokumentuose, 1992-1993 m. Piliakalnio žemės ūkio įmonės perdavimo-priėmimo aktų byloje yra Trašų sandėlio inv. Nr. (duomenys neskelbtini) perdavimo-priėmimo aktas Nr. 172, kurį pasirašė V. J., A. G., A. U.. (duomenys neskelbtini) Pajų pasirašymo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) privatizuojamas Trąšų sandėlis (duomenys neskelbtini), kurį pasirašė A. U., M. M., N. V. . (duomenys neskelbtini) Pageidaujančių įsigyti privatizavimo objektą pasirašant pajus, grupės sutartis 1, susitarta pasirašyti privatizavimo objekto trąšų sandėlio (duomenys neskelbtini) pajus. Minimali pasirašomo pajaus vertė vienas tūkstantis rublių. Grupei atstovauti įgaliojami A. U., M. M., N. V.. Byloje esančiame dokumente „Asmenų, pageidaujančių įsigyti privatizavimo objektų pasirašant pajus sąrašas“ (data nenurodyta) nurodyta, kad pajus pasirašo ir įsipareigoja apmokėti visą jų vertę nurodytomis lėšomis: A. U., N. V., M. M., M. K., S. K., E. K., K. G., E. G., J. M., Z. M., A. M., M. G., A. C., S. N., P. T., E. K., J. B., P. Š., S. K., P. U., M. K., D. B., A. G., A. U., M. K., P. S., F. P., S. N., J. L.. Pajų bendra vertė sudaro 100,2 proc. Byloje pateikta (duomenys neskelbtini) sutartis, kad A. U. už pajus nupirktą sandėlį (duomenys neskelbtini), pardavė R. V. nuosavybės teise už 4000 Lt. VĮ Registrų centro 2022 m. spalio 9 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo duomenimis, pastatas – trąšų sandėlis, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise nuo 2002 m. birželio 9 d., 2022 m. gegužės 4 d. Apylinkės teismo sprendimu Nr. e2YT-1087-999/2022 nuosavybės teise įregistruotas R. V..

Dėl įgyjamosios senaties instituto taikymo sąlygų, CK 4.69 straipsnio aiškinimo ir taikymo

28.       CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų arba kilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip trejus metus, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą.

29.       Kasacinio teismo praktikoje apibendrinta, kad nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1) pareiškėjas nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė ir nėra įregistruotas viešajame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką; 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai; 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai; 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); 8) valdymas tęsėsi ne mažiau kaip dešimt metų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-263-701/2016, 25 punktas; 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-54-611/2018, 21 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

30.       Šių sąlygų buvimą ar nebuvimą teismas konkrečioje byloje nustato kaip faktines bylos aplinkybes, taikydamas įrodymus, įrodinėjimą, įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-263-701/2016, 26 punktas).

31.       Įgyjamoji senatis yra pirminis nuosavybės teisės įgijimo pagrindas, t. y. šiuo pagrindu asmuo įgyja nuosavybės teisę neperimdamas jos iš kito asmens, o iki nuosavybės teisės įgijimo įgyjamosios senaties pagrindu asmuo yra daikto valdytojas, kurio valdymas atitinka CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas, bet ne savininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-73-403/2021, 24 punktas).

32.       Bylose dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, skirtingai nei bylose dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, kuriose prašoma nustatyti daiktų valdymo nuosavybės teise faktą, pareiškėjai neturi įrodyti, kad jie yra daiktų savininkai. Atvirkščiai, jie neturi būti daiktų, į kuriuos prašo pripažinti įgijus nuosavybės teisę įgyjamosios senaties pagrindu, savininkai. Jie turi įrodyti, kad yra tokių daiktų valdytojai, valdymas atitinka CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas, o daiktai gali būti privačios nuosavybės teisės objektais ir nepriklauso nei valstybei, nei savivaldybei ir nėra registruoti kitų asmenų (ne valdytojų) vardu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-73-403/2021, 31 punktas).

33.       CK 4.23 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teisėtu laikomas daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė. Daikto valdymas laikomas teisėtu, kol neįrodyta priešingai. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad neteisėtu daikto valdymu laikomas per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas.

34.       Kasacinio teismo išaiškinta, kad CK 4.23 straipsnio 2 dalies nuostata, kurioje įtvirtinta, jog daikto valdymas laikomas teisėtu, kol neįrodyta priešingai, negali būti aiškinama kaip reiškianti, kad asmuo, pretenduojantis daiktą įgyti nuosavybės teise įgyjamosios senaties pagrindu, neturi nurodyti daikto teisėto įgijimo pagrindo, t. y. kurio nors iš nuosavybės teisės įgijimo pagrindų, ir nurodyti, kodėl jis šiuo pagrindu neįgijo nuosavybės teisės į daiktą. Toks minėtoje CK 4.23 straipsnio 2 dalies nuostatoje įtvirtintos normos aiškinimas išplaukia iš CK 4.70 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos sąžiningo įgijėjo sampratos, pagal kurią sąžiningu daikto įgijėju laikomas asmuo, kuris užvaldydamas daiktą turėjo būti pagrįstai įsitikinęs, kad niekas neturi daugiau už jį teisių į užvaldomą daiktą, – tai reiškia, kad tokiam asmeniui turi būti žinomas teisėtas pagrindas įgyti daikto valdymą, kuris jam suteikia daugiau teisių į daiktą nei kitiems asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-73-403/2021, 34 punktas).

35.       Pareiškėjas įrodinėjo, kad buvo įsitikinęs, jog tapo teisėtu trąšų sandėlio valdytoju pagal pirkimo–pardavimo sutartį, kurią sudarė su A. U., kuris 1992 m. likviduojantis Šilalės rajono Piliakalnio žemės ūkio įmonei už pajus, jį įsigijo. Kadangi daiktinės teisės į trąšų sandėlį nebuvo įregistruotos, pareiškėjas kreipėsi į teismą prašydamas nustatyti faktą, jog yra įgijęs šį nekilnojamąjį turtą (trąšų sandėlį) įgyjamosios senaties pagrindu.

36.       Pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas civilinę bylą Nr. e2YT-1087-999/2022 sprendė, kad yra visos būtinos sąlygos nekilnojamojo daikto (trąšų sandėlio) nuosavybės teisei įgyjamosios senaties pagrindu atsirasti. Byloje nebuvo ginčo dėl to, kad nuosavybės teisė į ūkio pastatą (trąšų sandėlį), dėl kurio įgijimo įgyjamosios senaties pagrindu juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo buvo pateiktas pareiškimas, nėra įregistruota viešajame registre. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas nėra įgijęs šio daikto jokiu kitu teisiniu nuosavybės atsiradimo pagrindu, valdo jį teisėtai ir nepertraukiamai daugiau nei dešimt metų, todėl nusprendė, jog yra pagrindas pripažinti pareiškėją įgijusiu nuosavybės teisę į trąšų sandėlį įgyjamosios senaties pagrindu.

37.       Kaip minėta apeliantams pateikus prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2YT-1087-999/2022 ir prašymą panaikinti Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2022 m. gegužės 4 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2YT-1087-999/2022, civilinės bylos nagrinėjimas buvo atnaujintas (CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktas). Nagrinėjamu atveju civilinėje byloje tarp šalių ginčas kyla dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį nustatymo. Pareiškėjas teigė, kad trąšų sandėlį pagal įgyjamąją senatį jis įsigijo teisėtai, kadangi jis jį valdė ir prižiūrėjo kaip savo, kai pajininkas A. U. jam jį pardavė pagal pirkimo–pardavimo sutartį. Tačiau suinteresuoti asmenys tvirtina, kad jie taip pat tokią teisę turėjo, kadangi trąšų sandėlį buvo įsigiję už pajus, kad įgijo nuosavybės teises.  

38.       Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjęs atnaujintą civilinę bylą skundžiama nutartimi civilinėje byloje Nr. eA2-123-750/2023 Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2022 m. gegužės 4 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2YT-1087-999/2022 paliko galioti konstatavęs, jog suinteresuoti asmenys prašymo dėl Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2022 m. gegužės 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2YT-1087-999/2022 panaikinimo nepagrindė. Teismas nustatė, jog trąšų sandėlis buvo pastatytas, sukurtas teisėtai, todėl galėjo būti privačios nuosavybės objektas ir pripažintas įgytu pareiškėjo nuosavybėn pagal įgyjamąją senatį. Be to, pirkimo–pardavimo sutartis, pagal kurią pareiškėjas įsigijo trąšų sandėlį, nebuvo nuginčyta. Teismo vertinimu nustatytos visos būtinos sąlygos nekilnojamojo daikto (trąšų sandėlio) nuosavybės teisei įgyjamosios senaties pagrindu atsirasti.

39.       Pažymėtina, kad remiantis CPK 442 straipsnio 1 punktu bylas dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo teismas nagrinėja ypatingosios teisenos tvarka (pagal CPK V dalyje įtvirtintas taisykles). Tiek civilinio proceso teisės doktrinoje, tiek teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-257/2013) pripažįstama, kad ypatingosios teisenos bylos yra nedispozityvios, t. y. jose teismas turi būti aktyvus (CPK 179 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-80-706/2017, 25 punktas).

40.       Taigi nagrinėjamu atveju nustatyta, kad nei pirmosios instancijos teismo 2022 m. gruodžio 14 d. posėdžio metu dėl civilinės bylos Nr. e2YT-1087-999/2022 atnaujinimo, nei teismo 2022 m. gruodžio 20 d nutartyje, kuria buvo atnaujintas minėtos bylos nagrinėjimas, pirmosios instancijos teismas neišaiškino suinteresuotiems asmenims teisės, kad suinteresuoti asmenys bylos nagrinėjimo metu CPK V dalyje nustatyta tvarka gali pateikti pareiškimus su savarankiškais reikalavimais. Nors teismas pareiškėjo atstovės prašymu ir uždavė klausimą ar bus reiškiami savarankiški reikalavimai, tačiau esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas šiuo atveju nebuvo pakankamai aktyvus (CPK 443 straipsnio 7 dalis).

41.       Remiantis LITEKO duomenimis nustatyta, kad suinteresuotų asmenų atstovas advokatas G. L. 2023 m. kovo 21 d. į bylą pateikė Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo teritorinio registratoriaus sprendimą Nr. 34642339, kuriuo pareiškėjų (apeliantų) 2023 m. kovo prašymą dėl nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą – trąšų sandėlį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), įregistravimo atmetė. Minėtu prašymu apeliantai siekė įregistruoti jiems nuosavybės teise priklausantį trąšų sandėlį, kurį įgijo už pajus. Tačiau Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo teritorinis registratorius minėtame sprendime nurodė, kad patikrinus minėto nekilnojamojo daikto elektroniniame dokumentų archyve saugomus dokumentus ir Nekilnojamojo turto registro įraše Nr. (duomenys neskelbtini) įrašytus duomenis, nustatyta, jog į nekilnojamąjį daiktą – trąšų sandėlį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ), esantį (duomenys neskelbtini) 2022-05-04 Tauragės apylinkės teismo sprendimo Nr. e2YT-1087-999/2022 pagrindu yra įregistruotos R. V. nuosavybės teisės. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo teritorinis registratorius minėtame sprendime taip pat nurodė, kad pareiškėjai kartu su prašymu dėl nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą – trąšų sandėlį įregistravimo dokumentų, patvirtinančių R. V. daiktinių teisių pasibaigimą ar pakeitimą į minėtą nekilnojamąjį daiktą, arba dokumentų, kurių pagrindu jau įregistruotos R. V. nuosavybės teisės įstatymų nustatyta tvarka, yra pripažintos neteisėtomis / negaliojančiomis ar panaikintos, nepateikė.

42.       Taigi pirmosios instancijos teismo 2023 m. kovo 21 d. posėdžio metu pareiškėjo atstovės advokatės S. J. iniciatyva buvo sprendžiamas klausimas dėl trečiųjų asmenų savarankiškų reikalavimų pateikimo civilinėje byloje Nr. eA2-123-750/2023. Suinteresuotų asmenų atstovas iš pradžių teigė, kad šioje byloje suinteresuoti asmenys teiks savarankiškus reikalavimus, tačiau kiek vėliau, motyvuodamas tuo, kad, gavus atsakymą iš Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo teritorinio registratoriaus, savarankiškų reikalavimų neteiks, kadangi prašymas dėl Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2022 m. gegužės 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2YT-1087-999/2022 nėra išnagrinėtas ir minėtas sprendimas šiuo metu nėra panaikintas. Taigi nors ir šalių atstovai teismo posėdžio metu sprendė klausimą dėl suinteresuotų asmenų savarankiškų reikalavimų pateikimo šioje civilinėje byloje, tačiau pirmosios instancijos teismas nebuvo pakankamai aktyvus, t. y. neišaiškino suinteresuotiems asmenims jų teisės teikti savarankiškus reikalavimus šioje proceso stadijoje (CPK 443 straipsnio 7 dalis), nors jiems ir atstovavo atstovas, tačiau atsižvelgiant į atstovo paaiškinimus, turint omenyje, kad suinteresuoti asmenys turi interesą nustatyti ir įregistruoti nuosavybės teises, Prieš pradedant bylos nagrinėjimą iš esmės apeliacinės instancijos teismo vertinimu sprendžiant konkrečius klausimus trūko aiškumo dėl suinteresuotų asmenų pozicijos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nebuvo pakankamai aktyvus nagrinėjant šią civilinę bylą, kadangi CPK 443 straipsnio 8 dalis įtvirtina tai, jog teismas, nagrinėjantis bylą CPK V dalyje nustatyta tvarka, turi imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės.

43.       Be to, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje pateikti dokumentai patvirtina faktus apie įvykusį nekilnojamojo daikto privatizavimo procesą, t. y. tai, kas buvo grupės atstovai, kokie asmenys tapo pajininkais, kas buvo įgaliotas paimti nuosavybės teisės liudijimą. Tačiau byloje nėra pakankamai duomenų, kyla abejonių ar A. U. turėjo nuosavybės teisę, ar turėjo teisę parduoti trąšų sandėlį pareiškėjui, kadangi pajininkų grupės įgaliotam atstovui A. U. išduoto nuosavybės teisės liudijimo nė viena šalis į bylą negalėjo pateikti. Iš byloje pateiktų pareiškėjo paaiškinimų pareiškėjas nurodė, kad jo valdymo faktas prasidėjo sudarytos pardavimo sutarties pagrindu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu abejonės dėl nuosavybės įsigijimo, valdymo nagrinėjant atnaujintą civilinę bylą Nr. eA2-123-750/2023 pirmosios instancijos teisme, liko nepašalintos. Įvertinęs pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines aplinkybes, kuriomis teismas vadovavosi priimdamas sprendimą, apeliacinės instancijos teismo manymu klausimas dėl suinteresuotų asmenų nuosavybės į nekilnojamąjį daiktą, ginčo objektą  liko neišspręstas. Todėl, teismo vertinimu, tai sudaro pagrindą spręsti, kad neatskleista bylos esmė ir tuo pagrindu tikslinga grąžinti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Grąžinus bylą nagrinėti iš naujo, pirmosios instancijos teismas turėtų nustatyti, ar pagal (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutartį A. U. turėjo teisę parduoti trąšų sandėlį pareiškėjui, ar pareiškėjas, tiek pradėdamas valdyti ginčo turtą, tiek valdydamas jį visą įgyjamosios senaties laiką, turėjo pagrindą būti įsitikinęs, kad niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, ar suinteresuoti asmenys turi teises į ginčo daiktą, ar yra kliūčių, trukdančių įgyti pareiškėjui daiktą nuosavybėn, ir kitas teisingam bylos išsprendimui reikšmingas aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu nors pirmosios instancijos teismas akcentavo, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma (šios nutarties 15 punktas), tačiau nagrinėdamas bylą nenustatė faktinių aplinkybių visumos, kurių pagrindu galėtų būti priimtas pagrįstas ir teisėtas sprendimas.

44.       Atsižvelgdamas į tai, kas pirmiau nurodyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias nuosavybės teisės įgijimą pagal įgyjamąją senatį, nes neišanalizavo nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi sąlygų visumos, nevisapusiškai ištyrė byloje esančius duomenis ir nenustatė pareiškėjo prašymo pagrįstumui įvertinti reikšmingų faktinių bylos aplinkybių, dėl to galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Be to, nebuvo pakankamai aktyvus nagrinėjant bylą ypatingosios teisenos tvarka, neišaiškino suinteresuotiems asmenims teisės pareikšti savarankiškus reikalavimus (CPK 443 straipsnio 7 dalis). Dėl nurodytų pažeidimų pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir byla perduodama iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

45.       Vadovaudamasis išdėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, todėl Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2023 m. liepos 3 d. nutartis atnaujintoje civilinėje byloje Nr. eA2-123-750/2023 panaikintina ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalis 2 punktas, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

46.       Pareiškėjai pateikė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad pateikdamas apeliacinį skundą pareiškėjas sumokėjo 55,00 Eur žyminį mokestį, kitų bylinėjimosi išlaidų turėjimą patvirtinančių dokumentų nepateikė. Perdavus bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas paliekamas spręsti pirmosios instancijos teismui kartu su kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymu (CPK 93 straipsnis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas

n u t a r i a :

Panaikinti Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2023 m. liepos 3 d. nutartį atnaujintoje civilinėje byloje Nr. eA2-123-750/2023 ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

                 Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

     Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.  

Teisėja                                                      Vilija Valantienė