Civilinė byla Nr. e2A-501-643/2022
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-38668-2019-2
Procesinio sprendimo kategorija 2.6.18.2
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. kovo 8 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Donatos Kravčenkienės, Margaritos Stambrauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Rūtos Veniulytės-Jankūnienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi uždarosios akcinės bendrovės „Aderealis“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Aderealis“ ieškinį dėl vartojimo ginčo nagrinėjimo iš esmės, pareikštą atsakovei J. A., trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų – Cubo Design S.R.L., išvadą duodanti institucija – Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Aderealis“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslino, prašydama išspręsti tarp šalių kilusį ginčą iš esmės ir netenkinti atsakovės J. A. prašymo dėl sumokėtų pinigų grąžinimo už pagamintus netinkamos kokybės virtuvės baldus, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba išnagrinėjo (toliau – ir VVTAT) šalių ginčą ir 2019 m. lapkričio 22 d. nutarimu Nr. 10-1910 patenkino atsakovės reikalavimą bei įpareigojo ieškovę grąžinti atsakovei už virtuvės baldus sumokėtus pinigus – 3 845 Eur.
3. Šalys, nesudarios rašytinės sutarties, susitarė dėl virtuvės baldų užsakymo, kurio atsakovė iš ieškovės užsakė pagal individualų projektą, specialius dizainerio eskizus, įvertinant nestandartinį buto išplanavimą, pagaminti virtuvės baldus („n“ formos baldai, stalviršis įmontuojamas į palangę, dalis stalčių po palange).
4. Šalys 2018 m. birželio 26 d. preliminariai susitarė dėl baldų kainos, trijų mėnesių pristatymo termino. Ieškovės nuomone, atsakovei baldų pristatymo terminas neturėjo reikšmės, nes užsakymo sudarymo metu, atsakovės bute vyko remontas. Ieškovė parengė projektą, pagal kurį baldus gamino Italijos baldų gamintojas Cubo Design S.R.L. Procesas užtruko dėl gamintojo vykdomo modernizavimo. Atsakovei nesurinkti virtuvės baldai buvo pristatyti, 2019 m. gegužės 8 d. išrašyta PVM sąskaita faktūra DT Nr. 169, kurią atsakovė apmokėjo.
5. Pristačius atsakovei baldus, atsakovė atsisakė ieškovės paslaugos - surinkti baldus, nurodžiusi, kad baldus surinks kitas asmuo. Ieškovė tai sužinojusi informavo atsakovę, kad itališkų baldų surinkimo procesas yra specifinis ir jį turi atlikti tik kvalifikuotas specialistas.
6. Atsakovė 2019 m. gegužės 28 d. pareiškė ieškovei pretenziją dėl pristatytų virtuvės baldų netinkamos kokybės, su kuria ieškovė nesutiko. Baldai pritaikyti tik atsakovės butui, atsakovė buvo įspėta apie itališkų baldų surinkimo ypatumus ir kad tokius baldus gali surinkti tik kvalifikuotas meistras. Paaiškino, kad pas ieškovę kvalifikuoti meistrai nedirba, yra sudaromos sutartys dėl baldų surinkimo su tokias paslaugas teikiančiais asmenimis. Po baldų pristatymo nurodė, kad jų surinkimo kaina – 450 Eur su PVM ir atsakovė šios paslaugos atsisakė. Išdėstė nuomonę, kad atsakovės pretenzijoje ieškovei nurodyti trūkumai - nekvalifikuoto meistro veiksmų pasekmė, atsiradę po baldų perdavimo atsakovei. Ieškovė atsakovei nurodė, jog gali pakeisti virtuvės baldų dalis, kurios būtų įvertintos kaip gamybinis brokas, tačiau gamybiniam brokui nėra priskiriama frezavimo nuosklembos, nes virtuvės baldų korpusas pagamintas iš drėgmei atsparios medžiagos, kuri sutvirtinama klijais.
7. Ieškovė nesutinka su VVTAT specialistų 2019 m. rugsėjo 18 d. parengta Gaminio vertinimo išvada, nes joje neįvertinti ieškovės argumentai, be to, ji prieštarauja ieškovės 2020 m. sausio 31 d. pateiktai trečiojo asmens - Cubo Design S.R.L. išvadai, kurioje gamintojas nurodė, kad virtuvės baldų trūkumai negali būti priskiriami gamybiniam brokui. Pažymėjo, kad VVTAT išvados neteisingos ir neatitinka standartų, nes specialistai vertino nesurinktus virtuvės baldus, t. y. negalutinę prekę. Gamybos broku nėra laikoma virtuvės baldų detalių kraštų šerpetos, virtuvės baldų detalių krašto dalies neužlaminavimas. Detalių mechaniniai pažeidimai atsirado dėl jų netinkamo surinkimo, nes korpusai turi būti klijuojami. Kadangi baldai buvo gaminami pagal individualų užsakymą, atsakovė pasirinko neproporcingą teisių gynimo būdą. Atkreipė dėmesį, kad baldai turi ISO9001 sertifikatą, jų gamyboje taikomos Tarptautinės standartizacijos organizacijos (ISO) parengtos taisyklės ir gairės. Pažymėjo, kad pristačius atsakovei virtuvės baldus, 2019 m. gegužės 8 d. važtaraštyje nėra duomenų, kad baldų detalių mechaniniai pažeidimai būtų atsiradę iki jų perdavimo atsakovei. Patvirtino, kad baldų surinkimo instrukcija atsakovei pateikta nebuvo.
8. Trečiasis asmuo Cubo Design S.R.L. pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad jo teikiamose medžiagose nėra gamybos trūkumų, nes tik neteisingas baldo surinkimas gali padaryti baldų pažeidimus ar defektus.
9. Atsakovė pateikė atsiliepimą, kuriame prašo ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
10. Paaiškino, kad į ieškovę, kaip baldų ir jų įrangos gamyba besiverčiančią įmonę, kreipėsi 2018 metų balandžio mėnesį ir susitarė dėl virtuvės baldų užsakymo. Patvirtino, kad rašytinė sutartis dėl virtuvės baldų sudaryta nebuvo, tačiau šalys žodžiu suderino pagrindines sutarties sąlygas: užsakomų baldų kainą, 3 mėnesių baldų pagaminimo terminą. Pažymėjo, kad šalys bendravo elektroniniais laiškais ir telefonu. Atsakovė 2018 m. birželio 28 d. ieškovei sumokėjo 2 690 Eur avansą. Pagal susitarimą virtuvės baldai turėjo būti pristatyti iki 2018 metų lapkričio mėnesio, tačiau pristatyti nebuvo, o ieškovė atsakovei pažadėjo pagamintus baldus pristatyti iki 2018 m. gruodžio 15 d. Šį terminą ieškovė taip pat nukėlė, todėl atsakovė 2019 m. kovo 15 d. kreipėsi į VVTAT, prašydama įpareigoti ieškovę sugrąžinti už baldus sumokėtą 2 690 Eur avansą.
11. Ieškovė atsakyme VVTAT nurodė, kad virtuvės baldai bus pagaminti nuo 2019 m. balandžio 12 d. iki 2019 m. balandžio 19 d. ir bus pristatyti atsakovei pilnai atsiskaičius su ieškove, nes ji yra sumokėjusi 70 procentų kainos. Atsakovė, gavusi ieškovės pranešimą, kad virtuvės baldai pagaminti, saugomi sandėlyje ir bus pristatyti per 10 dienų nuo visiško atsiskaitymo, 2019 m. gegužės 6 d. sumokėjo atsakovei 1 155 Eur, t. y. visą 3 845 Eur sumą, nurodytą ieškovės sąskaitoje faktūroje DT Nr. 091.
12. Virtuvės baldai buvo pristatyti 2019 m. gegužės 8 d. Pažymėjo, kad virtuvės baldai buvo perkami be montavimo paslaugos, tačiau su ieškove buvo sutarta, kad šią paslaugą bus galima užsisakyti po pristatymo ir jos kaina sudarys 10 procentų baldų kainos. Po to, kai baldai buvo pristatyti, ieškovė nurodė, kad virtuvės baldų montavimas kainos 450 Eur be PVM, todėl šios paslaugos atsakovė neužsisakė. Tą pačią dieną dėl baldų surinkimo susitarė su meistru Ž. P., kuris turi baldų restauravimo ir projektavimo diplomą, ilgametę baldų gaminimo ir montavimo patirtį. Baldai buvo pradėti išpakuoti kartu su meistru. Išpakavus 5 dėžes paaiškėjo, kad yra daug nekokybiškų, brokuotų detalių (prastai sulaminuoti kraštai, frezavimo defektai, skylės išpjautos kiaurai pažeidžiant baldų plokštės vientisumą, nudaužti kai kurių detalių kampai) ir meistras atsisakė juos montuoti. Apie virtuvės baldų kokybės trūkumus nedelsiant buvo informuotas ieškovės vadovas D. T. ir pakviestas atvykti toliau išpakuojant baldus, tačiau ieškovės vadovas atvykti atsisakė.
13. Ieškovei 2019 m. gegužės 28 d. buvo pateikta pretenzija, kurioje buvo prašoma grąžinti sumokėtą už baldus pinigų sumą. Ieškovė 2019 m. birželio 3 d. atsakymu pretenzijos netenkino, motyvuojant tuo, kad pagal individualų užsakymą pagaminti virtuvės baldai negali būti grąžinami. Atsakovė 2019 m. birželio 7 d. VVTAT pateikė patikslintą prašymą, kuriame papildomai nurodė, kad ieškovė virtuvės baldus pristatė 2019 m. gegužės 8 d., t. y. praėjus ilgesniam nei 10 mėnesių terminui po avanso sumokėjimo, kad dėl virtuvės baldų montavimo su ieškove iš anksto susitarta nebuvo, kad virtuvės baldus montuoti atvykęs meistras šią paslaugą atsisakė suteikti dėl brokuotų detalių. Prašė nutraukti sutartį ir grąžinti už virtuvės baldus sumokėtus 3 845 Eur. VVTAT ieškovę ir atsakovę informavo kada ir kur bus apžiūrimi virtuvės baldai, tačiau 2019 m. rugpjūčio 26 d. ieškovės atstovas į apžiūrą neatvyko. Po apžiūros buvo parengta išvada, kurioje nurodyta, kad virtuvės baldų detalės turi esminių gamybos defektų. Atsakovė pažymėjo, kad ieškovė kartu su užsakytais virtuvės baldais neperdavė atsakovei jokių virtuvės baldų surinkimo, montavimo, naudojimo ir priežiūros instrukcijų. Kartu su virtuvės baldais nebuvo pateikti klijai.
14. Nesutinka su ieškovės pozicija, jog virtuvės baldų pristatymo terminas nebuvo svarbus, nes dėl ieškovės 10 mėnesių nevykdomų įsipareigojimų, atsakovė ir jos šeima buvo priversta gyventi be virtuvės. Pažymėjo, kad virtuvės baldams, jų korpusinėms detalėms, skirtingai nuo kitų baldų, keliami aukšti kokybės reikalavimai, kadangi jų funkcija ne tik estetinė, bet ir praktinė - tokių baldų korpusinės detalės privalo atitikti specifinius virtuvės poreikius, t. y. būti atsparios drėgmei, temperatūros pokyčiams ir tai atsakovei buvo svarbu. Kadangi ieškovė, kuri veikia profesionalioje baldų rinkoje, neįvykdė pareigos perduoti kokybės reikalavimus ir šalių susitarimą atitinkantį rezultatą - virtuvės baldus - atsakovė turi teisę reikalauti iš ieškovės grąžinti už virtuvės baldus sumokėtus pinigus – 3 845 Eur.
15. Išvadą duodanti institucija VVTAT pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad ne teismo tvarka spręsdama šį ginčą, vertino ginčo šalių pateiktus rašytinius įrodymus (dokumentus), paaiškinimus, esamą teisinį reglamentavimą ir priėmė jais pagrįstą sprendimą, t. y., vadovaudamasi Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 28 straipsnio nuostatomis, nutarė tenkinti vartotojos J. A. reikalavimą, pripažindama pagrįstu vartotojos reikalavimą grąžinti už virtuvės baldus sumokėtus pinigus.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
16. Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiamu 2021 m. lapkričio 10 d. sprendimu nusprendė ieškinį atmesti; nutraukti tarp ieškovės UAB „Aderealis“, juridinio asmens kodas 303221291, ir atsakovės J. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2018 m. gegužės 8 d. sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį, kurią patvirtina UAB „Aderealis“ 2019 m. gegužės 8 d. PVM sąskaita faktūra DT Nr. 169; priteisti atsakovei J. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės UAB „Aderealis“, juridinio asmens kodas 303221291, 3 845 Eur sumą, sumokėtą už baldus, ir 2 660 Eur bylinėjimosi išlaidas; įpareigoti ieškovę UAB „Aderealis“, juridinio asmens kodas 303221291, sumokėjus atsakovei priteistą sumą, savo sąskaita atsiimti virtuvės baldus – 36 dėžes iš atsakovės J. A.; priteisti iš ieškovės UAB „Aderealis“, juridinio asmens kodas 303221291, valstybei 23 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidas.
17. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė ir atsakovė susitarė, kad atsakovė iš ieškovės pirks virtuvės baldus, pagamintus Italijoje pagal ieškovės parengtą schemą. Virtuvės baldų montavimo kaina – apie 10 procentų baldų kainos. 2019 m. gegužės 8 d. PVM sąskaita faktūra DT Nr. 169 patvirtina šalių susitarimą, kad ieškovė įsipareigojo parduoti atsakovei „virtuvės baldus nuo eskizų“ už 3 845 Eur. Siuntinys 2019 m. gegužės 8 d. buvo perduotas atsakovei. Atsakovė ieškovei 2019 m. gegužės 8 d. PVM sąskaitoje faktūroje DT Nr. 169 nurodytą virtuvės baldų kainą 3 845 Eur sumokėjo – 2018 m. birželio 28 d. buvo sumokėta 2 690 Eur, o 2019 m. gegužės 8 d. likusi pinigų suma. Ieškovė atsakovei sutartu terminu baldų nepristatė, atsakovė inicijavo neteisminį ginčo nagrinėjimą VVTAT. Ieškovė 2019 m. balandžio 29 d. elektroniniu laišku informavo, jog virtuvės baldai yra pagaminti, saugomi gamintojo sandėlyje ir bus pristatyti atsakovei per 10 dienų nuo visiško atsiskaitymo už virtuvės baldus, t. y. nuo 1 155 Eur sumokėjimo į ieškovės sąskaitą. Ieškovė 2019 m. gegužės 29 d. elektroniniu laišku informavo VVTAT, kad virtuvės baldai jau yra gauti, tačiau iki jų montavimo baldai nėra apžiūrėti ir neįvertinta jų kokybė. Atsakovė 2019 m. birželio 7 d. pateikė patikslintą prašymą, kuriuo prašė nutraukti sutartį ir grąžinti už virtuvės baldus sumokėtus 3 845 Eur, nes baldai pristatyti praėjus daugiau nei po 10 mėnesių nuo avanso sumokėjimo, atvykęs baldus montuoti meistras, išpakavęs dalį dėžių, atsisakė surinkinėti baldus dėl blogos jų kokybės. Teismas taip pat nurodė, kad apžiūrėjus baldus 2019 m. rugsėjo 18 d. surašyta Gaminio vertinimo išvada Nr. 1ŠE-172.
18. Sprendime nurodyta, kad atsakovė yra vartotoja, kuri iš ieškovės – juridinio asmens, vykdančio komercinę veiklą, savo asmeninių poreikių tenkinimui įsigijo virtuvės baldus, todėl tarp šalių susiklostė vartojimo pirkimo – pardavimo santykiai. Dėl šios priežasties teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymu (toliau - VTAĮ) ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nuostatomis, reglamentuojančiomis vartojimo santykius. Reikalavimai parduodamo daikto kokybei įtvirtinti CK 6.333, CK 6.363, CK 6.363 straipsniuose. Trūkumai konstatuoti 2019 m. rugsėjo 18 d. Gaminio vertinimo išvadoje Nr. 1ŠE-172. Virtuvės baldų vertinimą atlikusi A. Š., kuri buvo apklausta liudytoja, patvirtino išvadą, nurodė baldų trūkumus ir paaiškino jų atsiradimo priežastis. Atsakovė pateikė UAB „Metalas ir mediena“ 2021 m. spalio 14 d. virtuvės baldų vertinimo konsultacinį aktą, sudarytą specialiųjų žinių turinčių asmenų, kuris patvirtina Gaminio vertinimo išvadoje Nr. 1ŠE-172 nurodytą baldų kokybės vertinimą.
19. Teismas kritiškai įvertino ieškovės pateiktą MB „Statinių diagnostika“ 2021 m. birželio 7 d. techninio vertinimo ekspertizės konsultacinis aktą, jis yra parengtas liudytojo Ž. P., kurio kvalifikacija yra statybos vadovas. Liudytojas Ž. P. nurodė, kad jo parengtas aktas turėjo būti patvirtintas baldininko specialiąsias žinias turinčio asmens, tačiau teismui pateiktame akte tokio patvirtinimo nėra. Liudytojo Ž. P. parodymai, kad MB „Statinių diagnostika“ 2021 m. birželio 7 d. techninio vertinimo ekspertizės konsultacinis aktą turėjo pasirašyti ir ieškovė, sudaro pagrindą nurodytą dokumentą vertinti kaip neobjektyvų.
20. Teismas konstatavo, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, kad, šalims nesusitarus dėl virtuvės baldų montavimo, atsakovei nebuvo pateikta baldų naudojimo, priežiūros ir surinkimo instrukcija, o tai reiškia, kad ieškovė pažeidė jai CK 6.2286 straipsnio 1 dalyje nustatytą prievolę suteikti vartotojui būtiną, teisingą, išsamią ir neklaidinančią informaciją apie parduodamą daiktą, todėl teismas atmetė visus ieškovės argumentus apie itališkų baldų surinkimo ypatumus, jų gamyboje leidžiamus nukrypimus dėl surinkimo ypatumų. Sutarties vykdymas patvirtina, kad ieškovė nedėjo pastangų, kad būtų išspręstos problemos, vilkino jų sprendimo procesą, nevykdė bendradarbiavimo pareigos ir atsakovė neturėjo pagrindo tikėtis, jog ieškovė pašalins baldų trūkumus.
21. Teismas taip pat pažymėjo, kad pagal CK 6.363 straipsnio 11 dalies nuostatas, daikto trūkumai, išaiškėję per 6 mėnesius nuo daikto perdavimo, laikomi buvusiais perdavimo metu, pardavėjui nepaneigus nurodytos prezumpcijos, daroma išvada, kad daikto perdavimo momentu jau egzistavo daikto kokybės trūkumai, už kuriuos atsako pardavėjas. Atsakovė dėl pristatytų baldų defektų į atsakovę kreipėsi iš karto po jų pristatymo, todėl yra pagrindas išvadai, kad virtuvės baldų perdavimo atsakovei metu egzistavo aukščiau konstatuoti jų kokybės trūkumai, už kuriuos atsako ieškovė - pardavėjas. O tai reiškia, kad ieškovės atstovų argumentai, jog baldų trūkumai galėjo atsirasti po jų perdavimo atsakovei atmetami kaip nepagrįsti. Ieškovė, pažeidusi sutarties vykdymo terminus, atsakovei pristatė virtuvės baldų detales, kurios turi esminių gamybos defektų, nepateikusi virtuvės baldų surinkimo, montavimo, naudojimo ir priežiūros instrukcijos, padarė sutarties esminį pažeidimą. Dėl ieškovės esminio sutarties pažeidimo atsakovė įgijo netinkamos kokybės daiktą, kurio negali naudoti pagal jo tikslinę paskirtį, todėl ieškovė pagrįstai reikalauja nutraukti sutartį ir grąžinti sumokėtą kainą. Pirkėjo – vartotojo teisė vienašališkai nutraukti sutartį ir pareikalauti iš pardavėjo grąžinti sumokėtą daikto kainą, kai jam parduotas netinkamos kokybės daiktas, yra įstatymo suteikta teisė, kuria vartotojas gali pasinaudoti palankesnėmis nei įprasta sutarčių teisėje nustatytomis sutarčių pasibaigimo sąlygomis.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
22. Ieškovė UAB „Aderealis“ pateikė teismui apeliacinį skundą, kuriame prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 10 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - tenkinti ieškinio reikalavimus.
23. Pasisakydama dėl reikšmingų faktinių aplinkybių nurodo, kad susirašinėjimas el. paštu patvirtina, kad šalys tarėsi tiek dėl gamybos, tiek dėl montavimo darbų atlikimo (montavimo darbų kaina buvo nurodoma atskirai). Dėl to jokių pagal individualų užsakymą gaminamo gaminio surinkimo instrukcijų ieškovė atsakovei nerengė, nes tam nebuvo poreikio, kadangi gaminio surinkimą ruošėsi atlikti pati. 2019 m. gegužės 8 d. nesurinkti virtuvės baldai buvo pristatyti į atsakovės butą. Pristatymo metu jokios pretenzijos dėl baldų kokybės nebuvo pareikštos, šalys susitarė dėl baldų montavimo paslaugos ir ieškovė užsakė kvalifikuotą meistrą, tačiau atsakovė šios paslaugos atsisakė, nepaisiusi ieškovės įspėjimo. Ieškovė teismo posėdžio metu taip pat paaiškino, kad bendravo su atsakove telefonu ir elektroniniu paštu, apsikeitė gaminio nuotraukomis. Ieškovė ėmėsi priemonių sukontaktuoti su baldų gamintoju dėl baldų defektų įvertinimo ir defektinių dalių pakeitimo. Ieškovė, būdama iš esmės tik tarpininku, operatyviai negalėjo priimti sprendimo dėl baldų kokybės tinkamumo/netinkamumo, o laukė trečiojo asmens įvertinimo, kuris buvo pateiktas tik 2020 m. sausio 31 d.
24. Apeliantės teigimu, teismas sprendime išėjo už ieškinio ribų, kadangi sprendė dėl šalių sudarytos sutarties nutraukimo ir ieškovės įpareigojimo savo sąskaita atsiimti iš atsakovės virtuvės baldus, nors tokio priešpriešinio reikalavimo atsakovė byloje nebuvo pareiškusi.
25. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovei pristatytas gaminys turėjo kokybės trūkumų. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kaip atrodytų ir ar atitiktų kokybės reikalavimus galutinis gaminys - surinkta virtuvė. Liudytojas N. P. paaiškino, kad surinkus gaminių didžioji dauguma trūkumų nesimatytų ir nedarytų įtakos baldo funkcionalumui, techninėms savybėms ar estetiniam vaizdui. Taigi, daugelis VVTAT 2019 m. rugsėjo 18 d. Gaminio vertinimo išvadoje nurodytų trūkumų nebūtų laikomi trūkumais, jeigu surinkimo metų būtų padarytos tinkamos korekcijos. Baldų gamintojo paaiškinimai patvirtina, kad detalių nelaminuotus kraštus ir paviršius su šerpetomis VVTAT nepagrįstai priskyrė gamykliniam brokui, kadangi tinkamai surinkus virtuvės baldus šių detalių neturi matytis. Atskirų detalių vertinimas nurodytu atveju neleidžia konstatuoti netinkamos paties gaminio - virtuvės komplekto kokybės, kadangi toks gaminys taip ir nebuvo pagamintas.
26. Teismas netinkamai įvertino ieškovės pateiktą įrodymą - techninio vertinimo ekspertizės konsultacinį vertinimo aktą, suteikdamas kitiems į bylą pateiktiems įrodymams pranašumą prieš jį. MB „Statinių diagnostika“ 2021 m. birželio 7 d. techninio vertinimo ekspertizės konsultacinį aktą surašė Ž. P., kuris turi aukštojo mokslo - diplomuoto inžinieriaus statybininko kvalifikaciją, kuriam suteikta teisės eiti ypatingojo statinio statybos vadovo ir ypatingojo statinio statybos techninės priežiūros vadovo pareigas, kiek tai susiję su įvairios paskirties statiniais, įskaitant gyvenamuosius statinius, teisė atlikti pastatų energetinio efektyvumo sertifikavimą. Konsultacinis aktas atitinka specialisto (eksperto) išvadai turiniui keliamus reikalavimus, susideda iš aplinkybių ir vertinimui pateiktos medžiagos aprašymo, specialisto kvalifikacijos aprašymo, vertinimui pateiktų klausimų, vertinimo metu panaudotos medžiagos, tiriamosios dalies ir išvadų, atsakant į konkrečius vertinimui pateiktus klausimus. Ž. P. patvirtino akte nurodytas išvadas, kurias pagrindžia ieškovės atstovo paaiškinimai, trečiojo asmens raštas. Formali aplinkybė, jog akto nepasirašė medžiagų pardavėjas, teismo nepagrįstai buvo įvertinta kaip lemianti akto neobjektyvumą, kadangi aktą turi pasirašyti (patvirtinti) būtent jį parengęs specialistas.
27. Apeliantė kritiškai vertina UAB „Metalas ir mediena“ 2021 m. spalio 14 d. virtuvės baldų vertinimo konsultacinį aktą, kuris neatitinka specialisto išvadai keliamų nei formos, nei turinio reikalavimų. Akte nurodyta, kad atliktas „nuotraukų vertinimas“, tačiau nenurodytas nei vertinimo dalykas, nei užsakovas, nei tyrimui pateikti klausimai, nei tyrimui panaudota medžiaga. Akte nenurodyta nei viena konkreti jį rengusių specialistų išvada, visur vartojamas žodis „galimai“. Be to, aktą surašiusios įmonės darbuotojai net nenurodė, su kuriais gaminiais jie lygina virtuvės baldų nuotraukas. Teigia, kad teismas nevertino kitų ieškovės pateiktų įrodymų (paaiškinimų, jog virš 13 metų dirba baldų pardavimo srityje, gamintojo Cubo Design s.r.l. 2020 m. sausio 31 d. rašto, fotonuotraukas, kurios patvirtina, kad gaminys buvo apgadintas jo surinkimo metu, nulaužti gaminio kraštai, krovinio važtaraštis, kuris patvirtino, kad atsakovė gaminio priėmimo metu ir kurį laiką po to jokių pretenzijų dėl gaminio kokybės nepareiškė).
28. Apeliantės teigimu, atsakovė nereiškė pretenzijų gaminio pristatymo metu. Atsakovė neteikė pretenzijų dėl jų dalių netinkamos kokybės, nenurodė jų prekių važtaraštyje, kuris buvo pasirašytas 2019 m. gegužės 8 d. Byloje nėra jokių duomenų, kad baldų detalių mechaniniai pažeidimai būtų atsiradę iki jų perdavimo atsakovei. Atsakovės pretenzija buvo pareikšta tik praėjus 20 dienų po gaminio pristatymo. Atsakovės parodymai dėl baldų pristatymo aplinkybių buvo nenuoseklūs. Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad „tą pačią dieną 2019 m. gegužės 8 d. dėl baldų surinkimo paslaugų kreipiausi į kvalifikuotą meistrą <...> 2019 m. gegužės 8 d. savo namuose buvau kartu su meistru <...> meistrui išpakavus penkias dėžes su baldų dalimis, jis atsisakė juos montuoti“. Tuo tarpu teismo posėdžio metu nurodė, jog baldų pristatymo metu buvo viena, iš pradžių tarėsi su ieškove dėl baldų surinkimo ir tik po to kreipėsi į meistrą, kadangi jai netiko ieškovės pasiūlyta surinkimo kaina.
29. Ieškovės įsitikinimu, CK 6.363 str. 11 d. taikytina tuo atveju, jeigu eksploatavimo metu atsirado paslėpti prekių defektai, kurių nebuvo įmanoma nustatyti priminės apžiūros metu. Ši norma nepanaikina pirkėjo pareigos apžiūrėti pristatytus daiktus jų priėmimo metu ir pareikšti pretenzijas dėl akivaizdžių daiktų sugadinimų (kuriuos, atsižvelgiant į nuotraukų pobūdį, buvo galima nustatyti iš karto). Nurodytu atveju rizika atsakovei perėjo nuo daiktų priėmimo iš vežėjo UAB „Delamode“, pasirašius 2019 m. gegužės 8 d. važtaraštį. Priėmus prekę ir perdavimo metu patvirtinus, jog perdavimo metu prekė pažeidimų neturėjo, vartotojui reiškiančiam pretenziją dėl prekės pažeidimų egzistavusių pristatymo metu kyla pareiga įrodyti, jog už atsiradusį pažeidimą atsakingas pardavėjas. Vartotojui patvirtinus, jog prekė priėmimo metu trūkumų neturėjo, tačiau po kelių dienų reiškiant pretenziją dėl priėmimo metu egzistavusių pažeidimų kylą pareiga įrodyti, jog už pažeidimus yra atsakingas pardavėjas. Atsakovė nepareiškė pretenzijų nei prekių pristatymo metu, nei dar 20 dienų po to. Kaip parodė liudytojas N. P., kai jis atidarinėjo vieną iš dėžių, ji jau buvo atidaryta ir naujai užklijuota. Tokio neatitikimo pristatymo metu atsakovė negalėjo nepastebėti, ir nenurodė to kurjeriui, tad akivaizdu, kad dėžes atidarinėjo pati atsakovė ar su ja susiję asmenys. Atsakovės parodymai dėl trūkumų atsiradimo yra nenuoseklūs. Atsakovė paaiškino, kad baldų detalės po pristatymo buvo laikomos garaže (rūsyje), tuo tarpu surinkimas vyko namo pirmajame aukšte, galimai apgadinimai atsirado pernešant daiktus. Pažeidimų nuotraukos įrodo, kad pažeidimai grynai mechaninio pobūdžio. Atsakovei neįrodžius, kad virtuvės baldų detalių mechaniniai pažeidimai atsirado iki jų pristatymo, ieškovei negali pereiti atsakomybė už netinkamą gaminio kokybę.
30. Pasisakydama apie gaminio trūkumus, kurie galėjo atsirasti baldų surinkimo metu, nurodo, kad atsakovės pasamdytas meistras N. P. nurodė, kad nepaisė ieškovės pateiktų rekomendacijų dėl virtuvės baldų surinkimo technikos, o fotonuotraukos patvirtina, kad baldai po pristatymo jau buvo pradėti rinkti, į detales įstatyti kaiščiai. Atskiri mechaniniai baldų pažeidimai atsirado atsakovei bandant savais metodais surinkti ir sumontuoti šiuos baldus.
31. Teismas taip pat nepagrįstai suabsoliutino aplinkybę dėl surinkimo instrukcijų atsakovei nepateikimo, neatsižvelgdamas į įvykių kontekstą. Instrukcijų nepateikimas nereiškia, kad visa atsakomybė automatiškai perkeliama pardavėjui, jeigu vartotojus gaminio atžvilgiu atlieka neapdairius veiksmus. Atsakovė nuo pat pradžių buvo informuota, kad virtuvės baldų surinkimą turi atlikti tik reikiamą kvalifikaciją ir patirtų turintis meistras. Trečiojo asmens raštuose ir MB „Statinių diagnostika“ išvadoje nurodoma, jog tokio pobūdžio detalių pažeidimai atsirado dėl netinkamo montavimo, tai nėra gamybos defektai. Vartotojas, manantis, kad pardavėjas ar paslaugų teikėjas pažeidė jo teises ar teisėtus interesus, susijusius su vartojimo sutartimi, pirmiausia privalo raštu kreiptis į pardavėją ar paslaugų teikėją ir nurodyti savo reikalavimus, išskyrus atvejus, kai vartotojas tiesiogiai kreipiasi į teismą. Apeliantė vadovavosi CK 6.248 straipsnio 4 dalimi ir nurodė, kad atsakovei pačiai atsisakius siūlomos baldų surinkimo paslaugos ir nepaisant ieškovės rekomendacijų dėl itališkų baldų surinkimo būdo, savavališkai ėmusios baldų surinkimo veiksmų, neturint instrukcijų ir nežinant technologijos, nepagrįstai pripažino, kad už pristatytų virtuvės detalių defektus yra atsakinga vien ieškovė.
32. Apeliantė nurodo, kad teismas pritaikė netinkamą ir neproporcingą atsakovės teisių gynimo būdą. Virtuvės baldai buvo pagaminti individualiu atsakovės užsakymu ir buvo skirti išimtinai jos butui, ieškovė neturi jokių galimybių jų parduoti kitam klientui ar panaudoti kitur. Jeigu VVTAT parengtoje Gaminio vertinimo išvadoje nurodyti trūkumai (jų dalis) būtų pasitvirtinę, nekokybiškos detalės galėtų būti nesunkiai pakeistos kokybiškomis, ir toks trūkumų šalinimo būdas būtų pats ekonomiškiausias ir paprasčiausia įgyvendinamas. 2019 m. birželio 3 d. rašte ieškovė prašė atsakovės nufotografuoti ir atsiųsti detalės ir dėžių numerius, kuriuos ji norėtų pakeisti. Ieškovė posėdyje paaiškino, kad detalių pakeitimas įvyktų per mėnesį, ir net nebūtų vertinamas reikalavimo jas keisti pagrįstumas, tuo tarpu, pati atsakovė netinkamai bendradarbiavo, pastarojo proporcingumo reikalavimo įpareigojimas laikytis suformuluotas ir kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 24 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-247/2014).
33. Atsakovė J. A. pateikė teismui atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
34. Pasisakydama dėl ieškinio ribų peržengimo nurodo, kad teismas pats savo iniciatyva rezoliucinėje dalyje turi nurodyti ginčo išsprendimo rezultatą, panašų į VVTAT nutarimo rezoliucinę dalį, todėl neperžengė ieškinio ribų. Juo labiau, teismas pagerino ieškovės padėtį, kadangi įpareigojo atsiimti baldus, iš esmės tokiu būdu apgindamas ieškovę.
35. Dėl baldų kokybės trūkumų nurodo, kad pagal CK 6.363 straipsnio 11 dalį, daikto trūkumai, išaiškėję per 6 mėnesius nuo daikto perdavimo, laikomi buvusiais perdavimo metu, šia nuostata įgyvendinami Europos Sąjungos teisės aktai. Tokiu atveju, jau verslininkas turi pateikti įrodymų, kad neatitikimo nebuvo prekės pateikimo momentu, ir įrodyti, kad jo priežastis ar kilmė yra po šio pateikimo buvęs veikimas ar neveikimas. Atsakovei pakanka pateikti duomenis apie virtuvės baldų detalių kokybės neatitikimą per 6 mėn. nuo jų perdavimo, o ieškovė privalo įrodyti, kad šie neatitikimai atsirado ne iki prekių pristatymo. Teigia, kad baldai buvo pristatyti 2019 m. gegužės 8 d., į ieškovę kreiptasi 2019 m. gegužės 28 d., t. y. nepraėjus 6 mėnesiams. Teismo posėdyje baldų montuotojas nurodė, kad baldai nekokybiški, nes blogai ir nekokybiškai išgręžtos skylės, dėl ko drėgmei juos paveikus, jie nelaikys, nepaisant to, kad sumontavus nekokybiškos vietos gali užsidengti, buvo nulūžęs vienos detalės kampas, nurodė daug daugiau baldų detalių trūkumų, tačiau jie grupuotini taip: a) neužlaminuotos arba blogai užlaminuotos detalių vietos, dėl to drėgmė gali paveikti baldus taip, kad jie gali išsipūsti, nusilupti baldų laminatas; b) blogai išpjautos baldų dalys gali matytis ir vizualiai; c) išlūžusios ar blogai išpjautos baldų dalys gali nelaikyti. Trūkumus patvirtina tiek išvada, tiek VVTAT atstovė teismo posėdyje, kuri yra tyrusi apie 400 atvejų, susijusių su baldų kokybe, tame tarpe ir itališkų baldų. UAB „Metalas ir mediena“ virtuvės baldų detalių konsultaciniame akte taip pat pažymėta, kad detalių defektai yra dėl gamybos. Pastarieji įrodymai patvirtina, kad iš nekokybiškų virtuvės baldų dalių negali būti sumontuoti tokie virtuvės baldai, kurie atitiktų elementarius kokybinius standartus, visų pirma, susijusius su baldo atsparumu drėgmei, garams, ir net saugumui (turima galvoje pažeistos kai kurių detalių vietos, kurios yra tvirtinimo prie sienos dalis), antra, vizualinius, kai matosi nekokybiškai išpjautos ir užlaminuotos dalys.
36. Tuo tarpu, ieškovė nepateikė jokių pakankamų įrodymų, kurie patvirtintų, kad virtuvės baldų neatitikimai atsirado dėl nuo jos nepriklausančių veiksmų ar neveikimo po prekių perdavimo. Ieškovė remiasi į bylą jos pačios pateiktų techninio vertinimo ekspertizės konsultaciniu aktu. Šio dokumento įrodomoji galia abejotina dėl to, kad jį surašė neturintis jokių ekspertinių žinių apie baldų gamybą ir montavimą asmuo, aktas parengtas mačus tik nuotraukas, neturint baldų projekto.
37. Pasisakydama dėl CK 6.363 straipsnio 11 dalies taikymo atsakovė nurodo, kad nėra pagrindo teigti, jog CK 6.363 straipsnio 11 dalis taikoma tik tada, kada prekė turi paslėptus trūkumus. CK 6.363 straipsnio 11 dalis netaikoma, tik jeigu tai yra nesuderinama su daikto ar jo trūkumo pobūdžiu (Panevėžio apygardos teismo 2020 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-498-278/2020). Ginčo atveju išpakuoti ir įvertinti 36 dėžių nebuvo objektyvios galimybės. Specialistė patvirtino, jog baldų detalių pakuotes sunku atidaryti, jų buvo daug, jas visas atidaryti ir patikrinti baldų detalių kokybę būtu labai sudėtinga, kurjeris tokių veiksmų atlikimo nelaukia. Vartotojas gana dažnai nėra kompetentingas vertinti prekės trūkumu, jei jie nėra akivaizdūs, o būtent, nustatyti ar visos reikiamos baldų detalių vietos tinkamai užlaminuotos, ar surinkus baldus, jų nepaveiks drėgmė.
38. Nurodo, kad suinteresuoto asmens paaiškinimai ir parodymai civilinėje byloje yra subjektyvūs, nes jis veikia ieškovės pusėje. Pažymi, kad asmuo, būdamas suinteresuotas bylos baigtimi, siekdamas sau naudingo teismo sprendimo, gali teikti aiškinimus ne visus, o dalį jų nutylėdamas. Dėl pastarųjų priežasčių, trečiojo asmens dokumentuose pateikiami teiginiai apie ne va tai Tarptautinės standartizacijos organizacijos (ISO) taisyklių ir gairių laikymąsi turi būti vertinami ypač kritiškai.
39. Atsakovė taip pat pasisako dėl ieškovės pateikto akto teisinio vertinimo. Liudytojas Ž. P., kuris parengė aktą, nėra įrašytas į teismo ekspertų sąrašą, jo nesaisto teismo eksperto atsakomybė, liudytoją pasamdė ieškovė. Posėdyje patvirtino, kad gyvai baldo detalių nematė, neturi jokios baldų schemos, projekto ar brėžinio, ant akto nėra jokio baldininko reikalingo parašo, o pats Ž. P. nėra baldininkas.
40. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pagal CK 6.3591 straipsnį, jeigu vartojimo pirkimo-pardavimo sutartyje numatytas daiktų gabenimas ir pardavėjas išsiunčia daiktus pirkėjui, daiktų atsitiktinio žuvimo ar sugedimo rizika pereina pirkėjui, kai jis ar jo nurodytas asmuo, išskyrus vežėją, priima daiktus. Atsakovės teigimu, nei CK 6.3591 straipsnis, nei CK 6.363 straipsnio 11 dalis nenumato to, kad CK 6.363 straipsnio 11 dalis netaikoma, jeigu vartojimo pirkimo-pardavimo sutartyje numatytas daiktų gabenimas ir pirkėjas priima daiktus. Pastarosios nuostatos reguliuoja visiškai skirtingus teisinius santykius. Atsitiktinio žuvimo ir sugedimo rizika reiškia atsitiktinį daikto žuvimą ar sugedimą, kuris įvyksta dėl atsitiktinių ar nenugalimos jėgos aplinkybių, už kurias neatsako nei pardavėjas, nei pirkėjas. Taigi, CK 6.3591 straipsnis numato tai, kad pardavėjas neatsako už perduoto vartotojui daikto žuvimą ar sugedimą, kuris įvyko po daikto perdavimo. Tai nesudaro pagrindo teigti, kad CK 6.3591 straipsnio taikymas vartotojui perkelia daikto trūkumų iki daikto perdavimo momento buvimo įrodinėjimo naštą vartotojui. Pagal kasacinio teismo praktiką, pardavėjas, esant įstatyme ar sutartyje nustatytam kokybės garantijos terminui, nebus laikomas atsakingu už daiktų trūkumus, jeigu įrodys, kad šie atsirado po daiktų perdavimo pirkėjui dėl jo netinkamo naudojimosi daiktu arba trečiųjų asmenų kaltės, arba nenugalimos jėgos. Taigi, prekės kokybės garantijos laikotarpiu ne pirkėjas turi įrodinėti, kad kokybės trūkumai atsirado iki daiktų perdavimo pirkėjui, o pardavėjas, siekdamas pašalinti savo atsakomybę, turi įrodinėti, kad daikto kokybės trūkumai atsirado po daikto perdavimo. Jei CK 6.3591 straipsnio taikymas reikštų CK 6.363 straipsnio 11 dalies netaikymą, tai bet kuris verslininkas, pristatęs vartotojui nekokybišką prekę per kurjerį, kurios trūkumų nėra protingos galimybės pastebėti jos priėmimo metu, išvengtų atsakomybės už nekokybišką prekę, o vartotojui būtų užkirsta galimybė pasinaudoti bet kuria savo teisių gynybos priemone, nes visada būtų laikoma, kad pats vartotojas yra atsakingas už daikto kokybės trūkumus, kurių prekės priėmimo metu neturėjo protingos galimybės pastebėti.
41. Tiek teismo proceso metu, tiek skunde ieškovė pati nurodo, kad baldų korpusai turi būti suklijuoti, o ne susukti varžtais. Ieškovė laikosi pozicijos, kad daugelis baldų trūkumų nebūtų laikomi trūkumais, jeigu surinkimo metu būtų padaryta tinkama izoliacija, su vandeniu besiliečiančių paviršių padengimas silikonu, tačiau su baldais nebuvo pristatyti baldams reikalingi specialūs klijai ir silikono medžiaga, todėl baldai nebuvo pilnos komplektacijos.
42. Atsakovė taip pat pasisako dėl vartotojo informavimo pareigos. Pagal įprastą praktiką pirkėjui kartu su prekėmis pateikiama baldų montavimo instrukcija (CK 6.363 straipsnio 6 dalis). Tokią praktiką patvirtina ir specialistės paaiškinimai, duoti teismo posėdyje. Ieškovė tokios instrukcijos nepateikė. Pažeidus teisę į informaciją, vartotojas turi teisę reikalauti grąžinti sumokėtą kainą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-205-916/2018). Atsakovei buvo suformuota tokia situacija, kurioje ji arba turėjo mokėti beveik 160 Eur brangiau nei buvo anksčiau nurodyta baldų surinkimo kaina, arba jai montavimo paslaugų ieškovės montuotojas neteiks. Ieškovė teigia, kad baldai turi būti suklijuojami su specialiais klijais, bet šių klijų su baldais nepateikė ir apie tai atsakovė nebuvo informuota.
43. Atsakovė nurodo, kad ieškovė aplinkybę, jog baldų detalės buvo sveikos iki perdavimo, grindžia tuo, kad jas atsakovė priėmė, jas su pakuotėmis nešė iš garažo į kitą patalpą, ir iš to padarė prielaidą, kad jos buvo sveikos iki montavimo. Pastarieji įrodymai yra nepakankami netiesioginiai įrodymai, kurie nesudaro pagrindo teigti, jog baldai buvo sugadinti po perdavimo atsakovei. Atkreipia dėmesį, kad specialistė posėdžio metu nurodė, jog tarp jos vertintų buvo detalės, kurios buvo išpakuotos jai dalyvaujant, ženklų, kad baldų detalės būtų buvusios išpakuotos ankščiau, ji nepastebėjo.
44. Atsakovės pozicija buvo nuosekli, kadangi atsiliepime buvo padaryta klaida bei atsakovė posėdyje patikslino, jog montuotojas su ja buvo 2019 m. gegužės 28 d., o ne 8 d.
45. Pasisakydama dėl savo teisių gynimo būdo nurodo, kad iš 2019 m. birželio 3 d. ieškovės atsakymo į pretenziją nebuvo galimybės nustatyti, kad ieškovė būtų sutikusi keisti nekokybiškas detales kitomis. Aiškinant CK 6.363 straipsnį, pirkėjui suteikiama teisė pasirinkti jam naudingiausią pažeistos teisės dėl netinkamos kokybės daikto pagaminimo (pardavimo) gynimo būdą, tarp jų ir pareikalauti grąžinti sumokėtą kainą. Teisė pareikalauti grąžinti kainą yra specialus vartotojo teisių gynimo būdas, kurio taikymo galimybė nėra sąlygota daikto nepašalinamų trūkumų egzistavimu, taigi jis gali būti taikomas ir tada, kai daikto trūkumai gali būti pašalinami. Keitimas turi būti atliekamas ne tik nemokamai, bet ir per protingą laiką bei nesukeliant didelių nepatogumų vartotojui.
46. Iš egzistuojančių faktinių aplinkybių atsakovė daro išvadą, kad baldų detalių gamyba ir pristatymas trunka apie 5 mėnesius. Atsakovė virtuvės baldų komplektą užsakinėjo dėl to, kad ji yra būtina buityje. Atsakovei baldai turėjo būti pristatyti dar iki 2018 m. rudens vidurio. Tai reiškia, kad papildomai baldų atsakovė laukė ir negalėjo turėti patogios buities bei estetiškos virtuvės dar 6 mėn., o kai baldai buvo pristatyti su nekokybiškomis detalėmis, kurių, kaip teismo posėdžio metu paaiškėjo, ieškovės vadovas nekokybiškomis nelaiko, aišku, kad jų nebūtų keitęs. Atsakovė buvo priversta iš kitų asmenų nusipirkti kitą kokybišką virtuvę. Virtuvės pagaminimas pagal individualų užsakymą dar nereiškia, jog tai savaime yra pagrindas taikyti kitą nei kainos grąžinimas vartotojo teisių gynimo būdą. Kadangi atsakovė jau įsigijo kitą virtuvę, vienintelis jos interesų tinkamas gynybos būdas yra tik kainos grąžinimas, nes nekokybiška virtuvė pareiškėjai nėra reikalinga, todėl tik kainos grąžinimas nesukeltų didelių nepatogumų atsakovei. Virtuvės šoninės dalys ar visa virtuvė gali būti realizuojama arba eksponuojama.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados
47. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Civilinio proceso kodekso (CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
48. Teismas nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas. Byloje ginčas kilo dėl VVTAT 2019 m. lapkričio 22 d. nutarimo Nr. 10-1910 ir ginčo vartojimo teisinių santykių srityje išsprendimo iš esmės.
Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių
49. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad nuo 2017 m. gruodžio mėnesio tarp šalių vyko derybos, kurių metu buvo sutarta, kad atsakovė iš ieškovės pirks virtuvės baldus, pagamintus Italijoje pagal ieškovės parengtą schemą. Rašytinė sutartis nebuvo sudaryta. Bendras baldų pagaminimo ir pristatymo terminas – 2,5 mėnesio, virtuvės baldų montavimo kaina – apie 10 procentų baldų kainos. Ieškovė parengė baldų schemą bei šalys susitarė dėl virtuvės baldų kainos, kuri yra nurodyta ieškovės sudarytoje 2019 m. gegužės 8 d. PVM sąskaitoje faktūroje DT Nr. 169, kuri patvirtina ir šalių susitarimą, kad ieškovė įsipareigojo parduoti atsakovei „virtuvės baldus nuo eskizų“ už 3 845 Eur.
50. CMR važtaraštis 972878 patvirtina, kad siuntėjas Cubo Design S.L.R. gavėjai ieškovei UAB „Aderealis“ išsiuntė krovinį - 36 dėžes, kuris 2019 m. gegužės 8 d. buvo perduotas atsakovei.
51. Atsakovė ieškovei 2019 m. gegužės 8 d. PVM sąskaitoje faktūroje DT Nr. 169 nurodytą virtuvės baldų kainą 3 845 Eur sumokėjo 2018 m. birželio 28 d. – 2 690 Eur, o 2019 m. gegužės 8 d. likusią pinigų sumą.
52. Nustatyta, kad atsakovei sutartu terminu ieškovė baldų nepristatė, todėl atsakovė 2019 m. kovo 13 d. pateikė VVTAT prašymą įpareigoti ieškovę sugrąžinti už baldus sumokėtą avansą. VVTAT 2019 m. balandžio 9 d. gavo ieškovės pranešimą, jog nuo 2019 m. balandžio 12 d. iki 2019 m. balandžio 19 d. atsakovei virtuvės baldai bus pristatyti tik esant 100 proc. apmokėjimui. Ieškovė 2019 m. balandžio 29 d. elektroniniu laišku informavo, jog virtuvės baldai yra pagaminti, saugomi gamintojo sandėlyje ir bus pristatyti atsakovei per 10 dienų nuo visiško atsiskaitymo už virtuvės baldus, t. y. nuo 1 155 Eur sumokėjimo į ieškovės sąskaitą.
53. 2019 m. gegužės 28 d. atsakovė pareiškė ieškovei pretenziją dėl pristatytų virtuvės baldų netinkamos kokybės, į kurią ieškovė 2019 m. birželio 3 d. atsakė raštu.
54. VVTAT atsakovė 2019 m. birželio 7 d. pateikė patikslintą prašymą, kuriuo prašė nutraukti sutartį ir grąžinti už virtuvės baldus sumokėtus 3 845 Eur, nes baldai pristatyti praėjus daugiau nei po 10 mėnesių nuo avanso sumokėjimo, atvykęs baldus montuoti meistras, išpakavęs dalį dėžių, atsisakė surinkinėti baldus dėl blogos jų kokybės.
55. VVTAT 2019 m. rugsėjo 18 d. surašė Gaminio vertinimo išvada Nr. 1ŠE-172, kurioje nustatyta, jog virtuvės baldai pristatyti nesurinkti ir nesumontuoti, t. y. pristatytos virtuvės baldų detalės. Virtuvės baldų detalių kraštai su šerpetomis, kurios atsirado gamybos metu supjaunant detales. Virtuvės baldų detalių paviršiai pažeisti gamybos metu frezuojant detalių skyles ir griovelius bei gręžiant skyles, todėl atsirado detalių paviršių šerpetos. Virtuvės baldų detalės krašto dalis gamybos metu neužlaminuota, todėl paviršius su šerpetomis. Padaryta išvada, kad virtuvės baldai turi esminių gamybos defektų, t. y. virtuvės baldų detalių kraštai, paviršius prie išfrezuotų skylių, griovelių, išgręžtų skylių yra su šerpetomis, detalės krašto dalis gamybos metu neužlaminuota. Vartotojai raštu nepateiktos virtuvės baldų surinkimo, montavimo, naudojimo ir priežiūros instrukcijos. Šias aplinkybes patvirtina UAB „Metalas ir mediena“ 2021 m. spalio 14 d. virtuvės baldų vertinimo konsultacinis aktas.
Dėl ieškinio ribų (ne)peržengimo
56. Apeliantė visų pirma teigia, kad pirmosios instancijos teismas, ginčą vartojimo teisinių santykių srityje išnagrinėjęs iš esmės, peržengė ieškinio ribas. Nurodė, kad teismas nepagrįstai sprendė dėl šalių sudarytos sutarties nutraukimo ir ieškovės įpareigojimo savo sąskaita atsiimti iš atsakovės virtuvės baldus, nors tokio priešpriešinio reikalavimo atsakovė nebuvo pareiškusi. Nagrinėjamu atveju ieškovė nesutikdama su VVTAT, išnagrinėjusios individualų vartotojos ir pardavėjos ginčą, 2019 m. lapkričio 22 d. nutarimu Nr. 10-1910, kuriuo vartotojos atsakovės reikalavimas buvo patenkintas, įpareigojant UAB „Aderealis“ grąžinti už virtuvės baldus sumokėtus pinigus 3 845 Eur, pateikė teismui ieškinį išspręsti tarp šalių kilusį ginčą iš esmės ir netenkinti atsakovės J. A. prašymo dėl sumokėtų pinigų grąžinimo už pagamintus netinkamos kokybės virtuvės baldus.
57. Vartotojų teises, vartotojų teisių apsaugos sritis apibrėžia, vartotojų teisių apsaugos institucijų kompetenciją nustato, vartotojų teisių gynimo ne teisme tvarką reglamentuoja VTAĮ (VTAĮ 1 straipsnio 1 dalis). VTAĮ 12 straipsnio 1 dalies 5 punkte ir 22 straipsnio 1 dalies 6 punkte įtvirtinta Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos funkcija spręsti vartotojų skundus ne teisme. Išsprendusi ginčą Tarnyba gali priimti vieną iš šių sprendimų: 1) patenkinti vartotojo reikalavimus; 2) iš dalies patenkinti vartotojo reikalavimus; 3) atmesti vartotojo prašymą (VTAĮ 27 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, jog tai, kad teisės aktai nustato pareigą tam tikrą visuomeninį konfliktą iš pradžių spręsti ikiteismine tvarka, nepaneigia konstitucinės teisės pasinaudoti teismine gynyba. Tokios tvarkos įtvirtinimas nustatytas tam, kad tokiomis pačiomis kaip ir teisme sąlygomis kompetentingos institucijos būtų išnagrinėta ir išspręsta dar iki teismo. VTAĮ 29 straipsnio 1, 2 dalyse taip pat nurodyta, kad vartotojo kreipimasis į vartojimo ginčus nagrinėjančią instituciją neatima iš vartotojo (o ir pardavėjo, nesutinkančio su VVTAT nutarimu) teisės kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą CPK nustatyta tvarka su prašymu nagrinėti ginčą iš esmės; kreipimasis į teismą po vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimo dėl ginčo esmės priėmimo nelaikomas šios institucijos sprendimo apskundimu. VVTAT tik konstatuoja faktą, kad vartotojo teisės buvo pažeistos, tuo tarpu teismas turi išspręsti tarp šalių kilusį ginčą, tame tarpe, taikyti restituciją, jeigu tam yra pagrindas.
58. Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju nėra pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismas, ginčą išspręsdamas iš esmės ir pritaikydamas CK 6.363 straipsnio 7 dalies 4 punktą – išsprendžiant ginčą nutraukiant sutartį ir grąžinant vartotojui sumokėtą sumą, o ieškovei grąžinant daiktą – būtų peržengęs ieškinio ribas. Juo labiau, kad sutartį nutraukus dėl esminio pažeidimo, atsiranda įstatyme ir sutartyje įtvirtintų sutarčių nutraukimo padarinių, vienas jų – restitucija, ką pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir pritaikė. Akcentuotina, kad VVTAT nutarimas nėra apskundimo objektas (VTAĮ 29 straipsnio 2 dalis), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ginčą vartojimo teisinių santykių srityje išnagrinėjo iš esmės ir pritaikė CK įtvirtintą vartotojo teisių gynimo būdą.
Dėl nesąžiningų sutarties sąlygų
59. Pagal kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką teismas ex officio turi kvalifikuoti vartojimo sutartis ir atlikti tokių sutarčių nesąžiningų sąlygų kontrolę pagal CK 6.2284 straipsnio 2 dalyje (iki 2014 m. birželio 13 d. galiojusio CK 6.188 straipsnio 2 dalyje) išdėstytus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-272/2011; 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2012; 2017 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-245-611/2017, 47 punktas; 2018 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-17-701/2018, 37 punktas).
60. Vartojimo sutartys nuo komercinių, taip pat nuo kitų sutarčių yra atskiriamos pagal vartojimo sutarties šalių (subjektų) specifiką bei vartotojo tikslus. Kasacinio teismo praktikoje, remiantis teisės aktuose pateikta vartojimo sutarties samprata, suformuluoti esminiai požymiai, kuriuos atitinkanti sutartis kvalifikuojama kaip vartojimo: pirma, prekes ar paslaugas įsigyja fizinis asmuo; antra, fizinis asmuo prekes ir paslaugas įsigyja ne dėl savo ūkinės komercinės ar profesinės veiklos, o savo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti; trečia, prekes ar paslaugas teikia verslininkas (fizinis ar juridinis asmuo, veikiantis verslo tikslais) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-397/2011; 2012 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-67/2012; 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2012; 2016 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-358-248/2016, 31, 32 punktai). Taigi teismui konkrečiu atveju sprendžiant, ar sudaryta sutartis yra vartojimo, būtina identifikuoti sutarties šalis (vartotoją ir prekių (paslaugų) tiekėją) bei nustatyti, kokio tikslo, sudarydama sutartį, siekia viena iš sutarties šalių – vartotojas.
61. Visų pirma pažymėtina, kad ieškovė nei ginčą nagrinėjant VVTAT, nei teisme, neteigė ir neįrodinėjo, kad atsakovei sutarties pagrindu įgyjamos prekės bus naudojamos ūkinei komercinei ar profesinei veiklai vykdyti, ieškovė nekvestionavo aplinkybės, kad tarp šalių sudaryta sutartis kvalifikuotina kaip vartojimo. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad pagamintas ir parduotas virtuvės komplektas turėjo būti naudojamas atsakovės namų ūkyje, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad tarp šalių susiklostė vartojimo pirkimo-pardavimo teisiniai santykiai.
62. Vartojimo sutarties sąlygų nesąžiningumas ex officio turi būti vertinamas bet kurioje proceso stadijoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2012), todėl žodinės sutarties nuostatos privalo būti įvertintos šiuo aspektu.
63. Vartojimo sutartims greta bendrųjų sutarčių teisės taisyklių taikomos specialiosios, užtikrinančios didesnę vienos iš sutarties šalių – vartotojo – teisių apsaugą, taisyklės. Tais atvejais, kai šalių sudaryta sutartis kvalifikuojama kaip kylanti iš vartojimo teisinių santykių, bylą nagrinėjantis teismas sutarties sąlygas ex officio turi įvertinti pagal įstatyme įtvirtintus sąžiningumo kriterijus, nepriklausomai nuo to, kokius reikalavimus reiškia šalys.
64. CK 6.188 straipsnis apibrėžia, kokios vartojimo sutarčių sąlygos laikomos nesąžiningomis. Išsamiai vartojimo sutarčių sąlygų pripažinimo nesąžiningomis pagrindai ir procedūros pagal dabartinį reglamentavimą yra aptarti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018 nurodyta, kad kasacinis teismas apibendrintai yra išskyręs du nesąžiningų sutarčių sąlygų arba sąžiningumo kontrolės aspektus: procedūrinį (t. y. sąlygų įtraukimo į sutartį kontrolė) ir materialinį (sutarties turinio kontrolė) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-17-701/2018, 36 punktas). Procedūrinis sąžiningumo kontrolės aspektas dar kitaip vadinamas skaidrumo reikalavimu. Sutarčių sąlygos neatitinka skaidrumo reikalavimo, jei jos nėra išreikštos aiškiai ir suprantamai. Materialinis arba sutarties turinio kriterijus apima sutarties sąlygos vertinimą pagal CK nustatytą preziumuojamų nesąžiningų sąlygų sąrašą.
65. Byloje tarp šalių nėra ginčo dėl faktinės aplinkybės, kad tariantis buvo numatoma, kad virtuvės komplekto surinkimo kaina sieks 10 procentų baldų kainos, pati apeliantė nurodė, kad po baldų pristatymo atsakovei nurodė, kad jų surinkimo kaina – jau 450 Eur su PVM ir atsakovė šios paslaugos atsisakė. Taigi, po baldų pristatymo, atsakovei buvo atskleista, kad surinkimo kaina viršys prieš tai derintą kainą (10 proc. nuo baldų kainos). Iš šių aplinkybių konstatuotina, kad galutinė kaina (baldai plius surinkimas) atsakovei, kaip vartotojai, nebuvo atskleista, nebuvo aiškiai ir suprantamai sutarta su kliente, kadangi surinkimo paslauga į galutinę kainą nebuvo įtraukta, tokiu būdu kainą padarant visiškai neaiškią. Pristačius prekes ir atsakovei nurodžius, kad baldų surinkimo kaina didesnė, negu buvo tartasi, atsakovė pateko į situaciją, jog ji buvo priversta pirkti surinkimo paslaugą būtent iš ieškovės už bet kokią, išimtinai nuo ieškovės pasirinkimo priklausiusią kainą, kadangi priešingu atveju vartotoja negauna instrukcijos, kaip surinkti baldą naudojantis ne ieškovės meistro, bet savo pasirinktojo paslaugomis. Pažymėtina, kad apeliantė nenurodė jokių pagrįstų aplinkybių, dėl kurių baldo surinkimo kaina išaugo. Tokie apeliantės, kaip verslininkės, veiksmai yra akivaizdžiai nesąžiningi ir nesuderinami su vartotojo apsaugos standartais. Įvertinus tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirkimo - pardavimo sutarties sąlyga, kuria nustatyta neaiški, nekonkreti galutinė susitarimo kaina (aiškiai apibrėžiant tik baldų kainą, bet nefiksuojant baldų surinkimo kainos, tuo pačiu šios paslaugos užsakymą padarant neišvengiamu) pripažintina nesąžininga ir negaliojančia.
66. Išimtinai dėl netinkamų apeliantės veiksmų susiklostė situacija, kad vartotoja, nenorėdama mokėti didesnės, nei prieš tai sutarta, kainos, buvo priversta tokios paslaugos atsisakyti ir savo nuožiūra kreiptis į baldų surinkėją, negana to, byloje nėra ginčo, kad atsakovei nebuvo suteikta instrukcija, kaip surinkti baldus, klijai, tokie apeliantės veiksmai neatitinka vartotojo informavimo, išsamios informacijos suteikimo principų. Į šias aplinkybes atsižvelgtina toliau pasisakant dėl apeliantės argumentų dėl baldų apgadinimo neva netinkamai juos surenkant bei dėl pasirinkto vartotojos teisių gynimo būdo proporcingumo.
Dėl virtuvės baldų kokybės
67. Pažymėtina, kad nuo 2022 m. sausio 1 d. įsigaliojo CK pakeitimai, kuriais pakankamai stipriai pasikeitė ir CK 6.363 straipsnis, tačiau kadangi tiek ginčas, tiek pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas vadovaujantis iki pakeitimų galiojančiomis CK nuostatomis, jomis vadovautinasi ir nagrinėjant apeliacinį skundą, taipogi kasacinio ir kitų teismų išaiškinimais, galiojant iki 2022 m. sausio 1 d. galiojusiai CK redakcijai.
68. Esminė pardavėjo pareiga pagal pirkimo–pardavimo sutartį yra perduoti pirkėjui prekę, kurios kokybė ir kiti kriterijai atitinka pardavimo sutarties sąlygas, o jei sutartyje nėra nurodymų, – įprastus reikalavimus (CK 6.327, 6.333 straipsniai). Vartojimo pirkimo–pardavimo sutarčių atveju, be bendrųjų pirkimo–pardavimo sutartinių santykių reglamentavimo nuostatų, CK 6.350–6.370 straipsniuose įtvirtintos specialiosios teisės normos dėl didesnės pirkėjo – vartotojo teisių apsaugos, nustatant papildomus reikalavimus, kuriuos turi atitikti sutarties dalykas, pažeistų pirkėjo teisių gynybos būdus, kai jam parduotas netinkamos kokybės daiktas, daikto trūkumų prezumpciją ir kt. Toks teisinis reguliavimas grindžiamas vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, apsaugos doktrina. Silpnesniajai vartojimo sutarties šaliai ginti skirtas vartotojų teisių apsaugos institutas – valstybė riboja sutarties laisvės principą, imperatyviu reguliavimu įsikišdama į sutartinius santykius; šio instituto tikslas – vartojimo sutartinių santykių reguliavimu atkurti sutarties šalių lygybę, interesų pusiausvyrą.
69. Pagal vartojimo pirkimo–pardavimo sutartį pardavėjas – verslininkas įsipareigoja parduoti prekę pirkėjui – vartotojui, o pirkėjas įsipareigoja sumokėti kainą (CK 6.350 straipsnio 1 dalis). Vartojimo sutarčių atveju pardavėjas visais atvejais garantuoja daiktų kokybę (garantija pagal įstatymą) (CK 6.363 straipsnio 1 dalis). Ginčo metu galiojusioje CK 6.363 straipsnio 2 dalies redakcijoje buvo įtvirtinta bendro pobūdžio nuostata, kad parduodamas daiktas turi būti tinkamos kokybės, t. y. daikto savybės turi atitikti vartojimo pirkimo-pardavimo sutartį. Pardavėjas atsako pirkėjui už bet kokią daikto neatitiktį sutarčiai, esančią daikto perdavimo metu. Pagal to paties straipsnio 3 dalį, daikto savybės atitinka pirkimo–pardavimo sutartį, jeigu: 1) daiktas atitinka daikto gamintojo nurodytus pateikiamų norminių dokumentų reikalavimus; 2) daiktas tinka naudoti tam, kam tokios rūšies daiktai paprastai naudojami; 3) daiktas atitinka kokybinius rodiklius, kurių galima tikėtis atsižvelgiant į daikto prigimtį bei daikto gamintojo, jo atstovo ar pardavėjo viešai paskelbtus pareiškimus dėl daikto kokybės.
70. CK 6.333 straipsnio 2 dalyje atskleistas daikto kokybės garantijos turinys – tai pardavėjo pareiga garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sąlygas ir kad sutarties sudarymo metu nėra paslėptų daiktų trūkumų, dėl kurių daikto nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas jį ketino naudoti, arba dėl kurių daikto naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba apskritai nebūtų to daikto pirkęs, arba nebūtų už jį tiek mokėjęs. Šios bendrosios prekių kokybės nuostatos taikomos vartojimo pirkimo–pardavimo sutartims kartu su papildomomis ir palankesnėmis vartotojui nuostatomis, reglamentuojamomis CK 6.363 straipsnio 1–3 dalyse (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-581/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-158-469/2019).
71. CK 6.363 straipsnio 11 dalyje buvo įtvirtinta, kad jeigu neįrodoma kitaip, daikto trūkumai, išaiškėję per 6 mėnesius nuo daikto perdavimo, laikomi buvusiais perdavimo metu, išskyrus atvejus, kai tai yra nesuderinama su daikto ar jo trūkumo pobūdžiu. Kaip nustatyta, daiktai buvo gauti 2019 m. gegužės 8 d., o atsakovė į ieškovę kreipėsi 2019 m. gegužės 28 d., taigi, nepraleidusi įstatyme nustatyto termino. Atsižvelgiant į tai, būtent pardavėjai kilo pareiga įrodyti, kad daikto trūkumai atsirado po jų perdavimo atsakovei. Tuo tarpu apeliaciniame skunde pateikiamas nepagrįstas CK 6.363 straipsnio 11 dalies aiškinimas, jog ši norma taikytina tuo atveju, jeigu eksploatavimo metu atsirado paslėpti prekių defektai, kurių nebuvo įmanoma nustatyti priminės apžiūros metu, ši norma nepanaikina pirkėjo pareigos apžiūrėti pristatytus daiktus jų priėmimo metu ir pareikšti pretenzijas dėl akivaizdžių daiktų sugadinimų, jog perdavimo metu atsakovė neužsiminė apie kokius nors daikto trūkumus, ir dėl to jai perėjo atsakomybė dėl daiktų sugadinimo. Visų pirma, ši teisės norma neskirsto trūkumų į paslėptus ir akivaizdžius, todėl laikytina, kad ši įtvirtinta vartotojo teisių apsauga taikoma visais atvejais. Be to, aiškinimas, kad vartotoja turėjo priėmimo metu apžiūrėti prekes, laikytinas realybėje neįgyvendinamu, neatitinkančiu protingumo kriterijaus, kadangi praktikoje nebūtų įgyvendinama situacija, kuomet kurjeriui, pristačiusiam prekes, laukiant, vartotojas būtų priverstas apžiūrinėti, šiuo atveju, 36 supakuotas dėžes su detalėmis. Apeliantė taip pat nepagrįstai vadovaujasi CK 6.320 straipsnio 1 dalimi, kurioje nurodoma, kad daiktų atsitiktinio žuvimo ar jų sugedimo rizika pereina pirkėjui nuo to momento, nuo kurio pagal įstatymus ar sutartį pardavėjas laikomas tinkamai įvykdžiusiu savo pareigą perduoti daiktus. Įvertinus byloje esančius įrodymus apie daiktų kokybės trūkumus, jų pakartotinai necituojant, kadangi išsamiai aprašyti pirmosios instancijos teismo sprendime, negalima daryti išvados, kad tokio pobūdžio apgadinimai priskirtini objektyvioms, nuo pardavėjo nepriklausiusioms aplinkybėms – atsitiktiniam sugedimui, dėl kurių atsakomybė nuo perdavimo momento pereina pirkėjui. Daikto kokybės garantija bei atsakomybė dėl atsitiktinio sugadinimo yra du visiškai atskiri institutai, o pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad šiuo atveju taikytina būtent CK 6.363 straipsnio 11 dalis.
72. Apeliantė teigia, kad byloje nėra duomenų, ar atitiktų kokybės reikalavimus galutinis gaminys - surinkta virtuvė, surinkus gaminių didžioji dauguma trūkumų nesimatytų ir nedarytų įtakos baldo funkcionalumui, techninėms savybėms ar estetiniam vaizdui, jeigu būtų atliktos tinkamos korekcijos. Tokie apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti, kadangi gaminys yra specifinio panaudojimo – virtuvės baldų komplektas, kurio kokybei yra svarbu ne tik estetinis vaizdas, tačiau ir tam tikros savybės, tokios kaip atsparumas vandeniui, garams, karščiui, mechaniniam poveikiui. 2021 m. spalio 20 d. teismo posėdžio metu VVTAT atstovė A. Š. nurodė, kad žalsva spalva ant neužlaminuotos baldų detalės rodo, jog ji yra impregnuota, taip pat paaiškino, kad žalia spalva matosi tik ant vienos pažeistos baldo detalės, o ant kitų nesimato, dėl ko nėra neįrodyta, kad jos impregnuotos. Taip pat paaiškino, kad neužlaminuotas pažeistų baldo detalių vietas drėgmė paveiktų. Išdėstytų įrodymų pagrindu akivaizdu, kad iš nekokybiškų detalių surinkus galutinį gaminį, jis taip pat neatitiktų kokybės reikalavimų, baldo rinkimas nebūtų proporcingas ar ekonomiškas, o pardavėjos argumentai, kad tinkamai surinkus baldus trūkumų nesimatytų, nesuderinami su sąžiningo pardavėjo, atsakančio už daiktų kokybę, standartu.
73. Apeliantė taip pat nesutinka su įrodymų vertinimu, teigdama, kad teismas netinkamai įvertino ieškovės pateiktą įrodymą - MB „Statinių diagnostika“ 2021 m. birželio 7 d. techninio vertinimo ekspertizės konsultacinį aktą, suteikdamas kitiems į bylą pateiktiems įrodymams pranašumą prieš jį. Be to, kritiškai vertina atsakovės pateiktą UAB „Metalas ir mediena“ 2021 m. spalio 14 d. virtuvės baldų vertinimo konsultacinį aktą.
74. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas bylos įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Pagal įstatyme įtvirtintą laisvo įrodymų vertinimo principą dėl bet kokios į bylą pateiktos informacijos įrodomosios reikšmės sprendžia teismas, vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu, pagrįstu visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nurodytas išimtis (CPK 185 straipsnis). Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama vadinamąja tikėtinumo taisykle (tikimybių pusiausvyros principu). Kasacinio teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų faktų buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo absoliučiai nėra abejonių; išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje A. R. v. J. R. ir kt., bylos Nr. 3K-3-304/2008; 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje V. K. v. UAB „Jonviltė“, bylos Nr. 3K-3-101/2009; ir kt.). Todėl įrodinėjimo standartas, atsižvelgiant į civiliniame procese reikalaujamo teismo įsitikinimo laipsnį, taip pat neturi būti suabsoliutintas, t. y. pernelyg aukštai iškeltas.
75. Visų pirma pažymėtina, kad eksperto išvada gali būti laikoma tinkamu įrodymu, kai ji gauta civilinio proceso nustatyta tvarka, t. y. paskirta ir atlikta laikantis įstatymo nustatytos procedūros. Jeigu toks tyrimas buvo atliktas ne pagal teismo nutartį civilinėje byloje, tai, nepaisant jo tiriamojo mokslinio pobūdžio, gauta išvada negali būti laikoma įrodymu – eksperto išvada – CPK 216 straipsnio prasme. Toks dokumentas gali atitikti kitą įrodinėjimo priemonės rūšį, numatytą procesinio įstatymo, rašytinį įrodymą, kadangi jame gali būti žinių apie aplinkybes, turinčias reikšmės bylai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-549/2001; 2004 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-587/2004). Minėta išvada gali būti vertinama tik kaip privatus rašytinis įrodymas (CPK 197 str. 1 d.). Pažymėtina, kad privačių nuomonių gali būti daug ir įvairių (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. gruodžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-52/2009).
76. Ieškovės pateiktame MB „Statinių diagnostika“ 2021 m. birželio 7 d. techninio vertinimo ekspertizės konsultaciniame akte yra pareikšta asmeninė specialistų nuomonė, kuri nėra saistoma jokia atsakomybe, jokia priesaika, jokia rizika, gali priklausyti nuo prašiusio atlikti tyrimus asmens lūkesčių, pateikiamų dokumentų apimties bei kitų aplinkybių, todėl ši ataskaita nepripažintina oficialiu rašytiniu įrodymu, turinčiu didesnę įrodomąją galią (CPK 197 str. 2 d.). Apeliantė nurodo, kad šiame akte nurodytas aplinkybes patvirtina kiti byloje esantys įrodymai - ieškovės atstovo paaiškinimai, trečiojo asmens raštas, tačiau tokie argumentai vertintini kritiškai, kadangi tiek ieškovės atstovas, tiek trečiasis asmuo (kaip baldų gamintojas) veikia išimtinai ieškovės pusėje, turi tokį patį suinteresuotumą, kaip ir ieškovė. Asmuo, būdamas suinteresuotas bylos baigtimi, siekdamas sau naudingo teismo sprendimo, gali teikti aiškinimus ne visus, o dalį jų nutylėdamas, palankiai jam vaizduodamas aplinkybes arba dar kitaip jas iškreipdamas savo naudai. Jo parodymai gali būti nevisapusiški ir neobjektyvūs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-628/2008). Dėl nurodytų priežasčių negalima daryti išvados, kad MB „Statinių diagnostika“ 2021 m. birželio 7 d. techninio vertinimo ekspertizės konsultaciniame akte pateikta informacija yra pagrindžiama kitais byloje esančiais įrodymais.
77. Tuo tarpu, priešinga išvada darytina dėl UAB „Metalas ir mediena“ 2021 m. spalio 14 d. virtuvės baldų vertinimo konsultaciniame akte pateiktos informacijos, kadangi ją patvirtina kiti byloje esantys įrodymai (CPK 185 straipsnis), kurių objektyvumu ir nešališkumu nėra pagrindo abejoti – VVTAT 2019 m. rugsėjo 18 d. Gaminio vertinimo išvada Nr. 1ŠE-172, teismo posėdyje duotais VVTAT atstovės A. Š. paaiškinimais.
78. Įvertinus minėtų įrodymų visumą, kurią išsamiai įvertino pirmosios instancijos teismas, neabejotinai pagrįstai konstatuota, kad daiktų kokybės trūkumai egzistavo jau perdavimo atsakovei metu, pardavėja, turėdama tokią pareigą, neįrodė, kad ji nėra atsakinga dėl minėtų trūkumų. Konstatavus šią aplinkybę, ieškovės pozicija, kad apgadinimai atsirado neva dėl nekompetentingo jų surinkimo, vertintina kaip gynybinė ir nepagrįsta. Juo labiau, šie apeliantės argumentai vertintini kaip nepagrįsti atsižvelgiant į tai (žr. nutarties 65-66 punktus), kad pati atsakovė buvo ieškovės įstumta į tokią situaciją, kad neturėdama instrukcijos, klijų, nenorėdama permokėti už baldų surinkimą, turėjo kreiptis į specialistą savo nuožiūra. Galiausiai, byloje nėra pagrįstų, leistinų ir objektyvių įrodymų (apeliantės samprotavimai, kad baldai buvo pernešami iš vienos vietos į kitą, išpakuoti ir vėl supakuoti), patvirtinančių, kad apgadinimai atsirado dėl netinkamo jų surinkimo. Dėl to apeliacinio skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.
Dėl vartotojos pasirinkto savo pažeistų teisių gynybos būdo vertinimo proporcingumo aspektu
79. Pirkėjo – vartotojo teisės nusipirkus netinkamos kokybės daiktą įtvirtintos CK 6.363 straipsnyje. Kasacinio teismo praktikoje dėl šių įstatymo nuostatų aiškinimo pažymima, kad, skirtingai nei taikant CK 6.334 straipsnį, vartotojo galimybė pasinaudoti sutarties nutraukimo ir kainos grąžinimo institutu nėra siejama su sutarties pažeidimo esmingumu. Aiškinimas, kad CK 6.363 straipsnio 7 dalies 4 punkte įtvirtinto vartotojo teisių gynimo būdo taikymas yra galimas tik CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nurodytais pagrindais, neatitiktų teisinio reguliavimo bei vartojimo sutarties instituto tikslų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-581/2008). Pirkėjo – vartotojo teisė vienašališkai nutraukti sutartį ir pareikalauti iš pardavėjo grąžinti sumokėtą daikto kainą, kai jam parduotas netinkamos kokybės daiktas, yra įstatymo suteikta teisė, kuria vartotojas gali pasinaudoti palankesnėmis nei įprasta sutarčių teisėje nustatytomis sutarčių pasibaigimo sąlygomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-158-469/2019).
80. Pažymėtina, kad CK 6.363 straipsnio 7 dalies 4 punkte – nustatyta pirkėjo teisė vienašališkai nutraukti sutartį tiesiogiai nebuvo siejama su jokiais apribojimais, tačiau teismų praktika buvo nuosekliai formuojam ta linkme, kad vartotojo pasirinktas teisių gynimo būdas turi atitikti proporcingumo kriterijų. Kasacinio teismo išaiškinta, kad vartotojas turi teisę įsigyti nepriekaištingos kokybės daiktą, todėl net ir neesminiai daikto trūkumai gali būti pagrindas vartotojui nutraukti sutartį ir pareikalauti grąžinti sumokėtą kainą (CK 6.363 straipsnio 8 dalis). Pasinaudojimas tokiu teisių gynimo būdu nėra besąlygiškai siejamas su nepavykusiu trūkumų šalinimu arba galimybės pašalinti trūkumus nebuvimu. Tačiau, esant šalių ginčui, tokio vartotojo teisių gynimo būdo taikymas turi būti įvertinamas proporcingumo aspektu: ar jis nesukeltų kitai šaliai neadekvačių teisinių padarinių, ar jis yra protingas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-247/2014). Tai, ar galiojančio vartotojų teisių apsaugą užtikrinančio teisinio reglamentavimo kontekste kuris nors iš pasirinktų vartotojo teisių gynimo būdų, išdėstytų CK 6.363 straipsnio 4–8 dalyse, suderinamas su proporcingumo principu, sprendžia teismas, vadovaudamasis vartotojo teisių apsaugą užtikrinančiomis teisės aktų nuostatomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2013; 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-5-915/2018, 30 punktas).
81. CK 6.363 straipsnyje neįtvirtinta vartotojo teisių gynimo būdų hierarchija, sutarties pažeidimo atveju vartotojas yra laisvas pasirinkti vieną iš CK 6.363 straipsnyje įtvirtintų gynimo būdų, kiek tai neprieštarauja proporcingumo principui.
82. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pritaikytas vartotojos teisių gynimo būdas yra visiškai proporcingas jos teisių pažeidimui. Kasacinio teismo praktikoje tokia aplinkybė, kaip ilgas negalėjimas naudotis įsigytu daiktu, laikoma itin reikšminga sprendžiant dėl teisių gynimo būdo proporcingumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-158-469/2019). Kaip minėta, atsakovė tartis dėl baldų komplekto su ieškove pradėjo dar 2017 m. gruodį, visą šį laiką, apie penkis metus, nors yra sumokėjusi kainą, negalėjo naudoti virtuvės komplekto pagal paskirtį, negana to, patirdama papildomų nuostolių turėjo įsigyti kitą, kokybišką virtuvės komplektą. Daikto specifika – virtuvės baldų komplektas – taip pat suponuoja vertinimą, kad atsakovei šis daiktas buvo svarbus ir reikalingas kasdienei namų buityje, nelaikytinas prabangos preke, kurio negavus ilgą laiką žymaus netekimo nepasijustų. Vartotoja iš esmės negavo to, ko siekė sudarydamas pirkimo–pardavimo sutartį – turėti geros kokybės virtuvės baldų komplektą ir juo naudotis pagal paskirtį. Dėl to laikytina, kad sutarties nutraukimas ir restitucijos taikymas yra proporcinga priemonė. Juo labiau, kad baldai grąžintini ieškovei, todėl atlikus tam tikras korekcijas, pritaikius daiktą jis gali būti naudojamas ieškovės reikmėms.
Dėl bylos procesinės baigties
83. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas. Netenkinus apeliacinio skundo, apeliantė teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą neįgijo (CPK 98 straipsnis), tuo tarpu, tokią teisę įgijo atsakovė. Atsakovė pateikė prašymą priteisti 847 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Bylinėjimosi išlaidų realumą patvirtina 2021 m. gruodžio 30 d. PVM sąskaita faktūra ir 2021 m. gruodžio 30 d. mokėjimo nurodymas, prašomos priteisti išlaidos proporcingos, todėl priteistinos atsakovei iš ieškovės.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a:
uždarosios akcinės bendrovės „Aderealis“ apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovei J. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės UAB „Aderealis“, juridinio asmens kodas 303221291, 847 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjai Donata Kravčenkienė
Rūta Veniulytė-Jankūnienė
Margarita Stambrauskaitė