Civilinė byla Nr. e2A-979-230/2017
Teisminio proceso Nr. 2-17-3-01297-2016-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.9.1.; 2.4.4.8.; 2.6.29.2.; 2.6.39.2.8.; 3.3.1.18.1.; 3.3.1.20.
(S)
Kauno apygardos teismas
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2017 m. gegužės 10 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalės Burdulienės, Nijolios Indreikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Albinos Rimdeikaitės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Būsto paskolų draudimas“ apeliacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Būsto paskolų draudimas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Beržų kompleksas“, tretiesiems asmenims Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijai, akcinei bendrovei Šiaulių bankas, J. R., A. U., bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Jonavos apdaila“ dėl skolos priteisimo.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą ir civilinę bylą,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Būsto paskolų draudimas“ ieškinyje teismo prašė priteisti iš atsakovės UAB „Beržų kompleksas“ 15 025,68 Eur skolą, 78,70 Eur minimalius nuostolius, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad 2008 m. kovo 3 d. Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos nariai ir patalpų savininkai UAB „Jonavos apdaila“, UAB „Beržų kompleksas“, A. U. ir J. R. nutarė dalyvauti būsto renovacijos programoje, t. y. atlikti daugiabučio namo modernizavimo darbus ir parengti investicinį būsto renovacijos projektą. 2008 m. kovo mėn. konsultantas G. Z. parengė investicijų projektą, pagal kurį daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), modernizavimo darbų kaina buvo numatyta 532 119,00 Eur (1 837 300 Lt), o už investicijų projektą, techninį projektą, darbų pirkimo organizavimą ir priežiūrą – 13 264,60 Eur (45 800 Lt). 2008 m. rugsėjo 3 d. susirinkime bendrijos nariai nutarė pasirašyti paskolos gavimo sutartį su AB Šiaulių bankas, bendrijos nariai įsipareigojo grąžinti laiku jiems priklausančią kredito ir palūkanų dalį pagal paskolos grąžinimo grafiką. 2008 m. spalio 10 d. AB Šiaulių bankas ir daugiabučio namo savininkų bendrija sudarė būsto kreditavimo sutartį, pagal kurią bankas bendrijai suteikė 202 734,01 Eur (700 000 Lt) būsto kreditą. 2008 m. spalio 14 d. draudikas UAB „Būsto paskolų draudimas“ ir bendrija sudarė kreditų daugiabučiams namams modernizuoti draudimo sutartį ir taip apdraudė būsto kredito grąžinimą. AB Šiaulių bankas 2014 m. gegužės 30 d. raštu įspėjo daugiabučio namo savininkų bendriją dėl įsipareigojimų bankui nevykdymo ir 2014 m. birželio 6 d. pateikė draudikui pranešimą apie draudžiamąjį įvykį bei paraišką draudimo išmokai gauti. Daugiabučio namo savininkų bendrija pažeidimų nepašalino, informuodama, kad to nepadarė dėl bendrijos narės UAB „Jonavos apdaila“, dalies daugiabučio namo patalpų savininkės, kuriai buvo pervestos kredito lėšos daugiabučio namo modernizavimo eigoje už atliktus statybos darbus, įsiskolinimo bendrijai. Bendrija informavo naudos gavėją ir draudiką apie bankroto bylos iškėlimą UAB „Jonavos apdaila“ bei Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) patvirtintą kreditorinį reikalavimą BUAB „Jonavos apdaila“ byloje, kurį sudaro 80 579,24 Eur (įkeitimu užtikrintas finansinis reikalavimas) ir 5 738,31 Eur (trečios eilės finansinis reikalavimas). Bendrija ir toliau nevykdė prievolės bankui, nemokėjo kredito įmokų būsto kreditavimo sutartyje numatytais terminais, dydžiais ir tvarka bei pažeidė teisėtus banko (naudos gavėjo pagal draudimo sutartį) interesus. Dėl netinkamo bendrijos įsipareigojimų vykdymo pagal 2008 m. spalio 10 d. kreditavimo sutartį ieškovė AB Šiaulių bankas išmokėjo ieškinyje nurodytą sumą, kuri nėra atlyginta. Ieškovės teigimu, sprendimą skolintis priėmė visi bendrijos nariai, o jo negrąžinant visi bendrijos nariai savo kaltais veiksmais ieškovei sukėlė žalos, dėl to jų atsakomybė yra solidari, o ieškovė turi teisę reikalauti, kad skolą grąžintų visi, keli ar vienas bendraturtis, t. y. kreditorius turi teisę pasirinkti, kam reikšti ieškinį.
2. Atsakovė UAB „Beržų kompleksas“ su ieškiniu nesutiko ir rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Tarp šalių nėra ginčo, kad atsakovė jai priklausančią proporcingą dalį prievolių, susijusių su daugiabučio namo modernizavimu, nustatytais terminais ir tvarka įvykdė. Proporcingos dalies prievolių neįvykdė tik trečiasis asmuo BUAB „Jonavos apdaila“, todėl šie reikalavimai turėtų būti reiškiami BUAB „Jonavos apdaila“.
3. Trečiasis asmuo Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrija su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad visos gautos paskolos lėšos buvo pervestos UAB „Jonavos apdaila“ už jos vykdomus renovacijos darbus. Pastato bendrasavininkai UAB „Beržų kompleksas“, A. U. ir J. R. savo dalį sumokėjo, todėl visa likusi skola yra tik BUAB „Jonavos apdaila“ nesumokėta dalis.
4. Tretieji asmenys A. U. ir J. R. su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad nei jie, nei atsakovė UAB „Beržų kompleksas“ nėra skolingi bendrijai, sudariusiai su banku sutartį, ir kredito įstaigoms, nes visus jų įsipareigojimus perėmė vykdyti tiesiogiai UAB „Jonavos apdaila“, kuri buvo ne tik bendrijos narė, bet ir vykdė pastato renovacijos darbus. Visus įsipareigojimus, susijusius su pastato renovacija, tretieji asmenys įvykdė tiesiogiai UAB „Jonavos apdaila“, dalį sumokant pinigais, o kitą dalį – perleidžiant dalį patalpų UAB „Jonavos apdaila“ nuosavybėn. Bendrijai liko skolinga tik BUAB „Jonavos apdaila“.
5. Trečiasis asmuo AB Šiaulių bankas prašė ieškinį tenkinti ir nurodė, kad dėl netinkamo Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos įsipareigojimų vykdymo pagal 2008 m. spalio 10 d. kreditavimo sutartį ieškovė AB Šiaulių bankas yra išmokėjusi 24 824,48 Eur sumą. Kredito gavėjas iki šiol netinkamai vykdo savo įsipareigojimus bankui pagal kreditavimo sutartį.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Jonavos rajono apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 30 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės UAB „Būsto paskolų draudimas“ atsakovei UAB „Beržų kompleksas“ 3 560,61 Eur bylinėjimosi išlaidas, o valstybei – 25,08 Eur bylinėjimosi išlaidas.
7. Teismas nustatė, kad ieškovė reiškia reikalavimą dėl įsipareigojimų nevykdymo pagal 2008 m. spalio 10 d. kreditavimo sutartį, sudarytą tarp AB Šiaulių bankas ir Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos, pagal kurią bankas suteikė 202 734,01 Eur (700 000 Lt) būsto kreditą daugiabučio namo renovacijai, bei pagal 2008-10-14 kreditų daugiabučiams namams modernizuoti draudimo sutartį, sudarytą su ieškove, kuria buvo apdraustas būsto kredito grąžinimas. Daugiabučio namo atnaujinimo ir modernizavimo investicijų projektus įgyvendino daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai, įsteigę ir įstatymų nustatyta tvarka įregistravę bendriją bei bendrijos įstatų tvarka priėmę sprendimą dėl jo įgyvendinimo. Bendrija pati nepriima sprendimo nei dėl gyvenamojo namo modernizavimo, nei dėl jo finansavimo būdo (taip pat ir kredito ėmimo), ji tik vykdo butų ir kitų patalpų savininkų daugumos priimtus sprendimus. Kreditas suteikiamas modernizuojamo daugiabučio namo savininkams, nes būtent jų lėšomis (išskyrus valstybės ar savivaldybės teikiamą paramą) vykdomas modernizavimas, o bendrija, būdama investicinio projekto administratorė, atstovauja savininkams santykiuose su kitais subjektais, dalyvaujančiais butų modernizavimo projektuose (bankais, rangovais ir kt.), t. y. išoriniuose santykiuose. Bendrija, būdama projekto administratorė, turi bendradarbiavimo pareigą bankui, privalo reikalauti iš savininkų mokėti įmokas nustatytais terminais, tinkamai administruoti savininkų perduodamas lėšas, laiku jomis atsiskaityti su banku, grąžinant kredito dalį ir mokant palūkanas, teikti bankui informaciją apie atskirų savininkų kredito (ne)grąžinimą, tačiau neprivalo įvykdyti savininkų prievolių nutraukus kreditavimo sutartį, nesant tam tikslui sukauptų ir bendrijos administruojamų savininkų lėšų. Taigi namo bendrija neatsakinga už namo atnaujinimui ir modernizavimui gauto kredito grąžinimą, kadangi tai yra butų ir kitų patalpų savininkų prievolė.
8. Teismas nesutiko su ieškovės pozicija, kad kreditorius turi diskrecijos teisę reikalauti, jog skolą grąžintų visi, keli ar vienas bendraturtis ir nurodė, kad nagrinėjamu atveju visi bendrijos nariai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas, susijusias su renovacijų projekto įgyvendinimu. 2008 m. rugsėjo 3 d. vykusio Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos narių susirinkimo metu bendrijos nariai įsipareigojo grąžinti laiku jiems priklausančią kredito ir palūkanų dalį pagal paskolos grąžinimo grafiką. Taigi kiekvienas bendrijos narys sutiko prisiimti proporcingus įsipareigojimus, neprisiimdamas įsipareigojimų už kitus bendrijos narius. Tiek bendrijai sudarant kredito sutartį su AB Šiaulių bankas, tiek kredito draudimo sutartį su ieškove, 2008 m. rugsėjo 3 d. susirinkimo protokolas Nr. 10 buvo nurodytas sandorių sudarymo pagrindu. Tokiu būdu ieškovei turėjo būti žinoma, kad bendrijos nariai atskirai įsipareigoja įvykdyti tik proporcingą dalį prievolių, susijusių su daugiabučio namo modernizavimu. Bendrijos nariui įvykdžius proporcingą dalį prievolių, susijusių su daugiabučio namo modernizavimu, bendrijos narys už kitų narių prievolių vykdymą neatsako. Taigi, teismo vertinimu, ieškovė, siekdama susigrąžinti bankui išmokėtas sumas, turėtų jas proporcingai paskaičiuoti kiekvienam bendrijos nariui tenkančiai daliai, o ne prašyti visą bankui išmokėtą sumą priteisti iš vieno bendrijos nario.
9. Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, nustatė, kad atsakovė UAB „Beržų kompleksas“ už proporcingą namo modernizavimo išlaidų dalį iš viso sumokėjo 246 407,95 Eur (850 797,40 Lt) (įskaitant pradinį įnašą). Bendra daugiabučio namo renovacijos darbų kaina sudarė – 501 347,02 Eur (1 731 051 Lt), o bendra pastato kvadratūra 1 353,66 m2, iš kurių 527 m2 priklausė atsakovei UAB „Beržų kompleksas“ (arba 558,81 m2 skaičiuojant kartu su bendro naudojimo patalpomis). Tokiu būdu atsakovei UAB „Beržų kompleksas“ tenkanti proporcinga daugiabučio namo renovacijos išlaidų dalis yra 195 174,39 Eur (673 898,15 Lt) (arba 206 956,05 Eur (714 577,85 Lt) skaičiuojant kartu su bendro naudojimo patalpomis). Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad atsakovė UAB „Beržų kompleksas“ proporcingą prievolių už daugiabučio namo modernizavimą dalį yra įvykdžiusi.
10. Teismas taip pat nustatė, kad paskolą AB Šiaulių bankas pervedė tiesiogiai į BUAB „Jonavos apdaila“, kuri privalėjo vykdyti namo renovacijos ir modernizavimo darbus, atsiskaitomąją sąskaitą. Atsiskaitymas už renovavimo darbus vyko tiesiogiai tarp rangovo UAB „Jonavos apdaila“ ir bendrijos narių. Byloje pateikta UAB „Jonavos apdaila“ pažyma patvirtina, kad UAB „Beržų kompleksas“, A. U. ir J. R. atsiskaitė už visus renovavimo darbus, tuo pačiu ir atliktus už paskolą. UAB „Jonavos apdaila“ visą laiką pripažino savo įsipareigojimus pagal kredito sutartį ir 2011 m. bendrijai įkeitė 3 butus, vėliau sutartinė hipoteka vienam butui buvo panaikinta tam, kad UAB „Jonavos apdaila“ galėtų atsiskaityti su vienu iš kreditorių – UAB „Lemora“, kuri prieštaravo šios įmonės restruktūrizavimui. Teismas nesutiko su ieškovės ir UAB „Jonavos apdaila“ administratoriaus argumentais, kad būtent UAB „Jonavos apdaila“ yra atsiskaičiusi pagal kreditavimo sutartį. Teismas nustatė, kad Kauno apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 29 d. nutartimi UAB „Jonavos apdaila“ buvo iškelta bankroto byla. Kauno apygardos teismo 2015 m. balandžio 27 d. nutartimi patikslintas Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos įkeitimu užtikrintas kreditorinis finansinis reikalavimas – 82 197,56 Eur ir trečios eilės kreditorinis reikalavimas – 7 651,96 Eur. Taigi, BUAB „Jonavos apdaila“ yra skolinga Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijai už įkeitimu užtikrintą kreditorinį finansinį reikalavimą – 82 197,56 Eur. Prievolės grąžinti proporcingą kredito dalį neįvykdė tik trečiasis asmuo BUAB „Jonavos apdaila“, šią aplinkybę trečiasis asmuo BUAB „Jonavos apdaila“ pripažino. Bendrijos kreditorinio reikalavimo patvirtinimas UAB „Jonavos apdaila“ bankroto byloje patvirtina, kad būtent BUAB „Jonavos apdaila“ yra skolinga namo bendrijai nurodytą sumą, kurią bendrija gavusi iš BUAB „Jonavos apdaila“ už parduotą hipoteka įkeistą turtą galėtų bei privalėtų padengti įsiskolinimą AB Šiaulių bankas pagal kreditavimo sutartį. Būtent bendrijos kreditorinio reikalavimo, kurio suma sutampa su pradine AB Šiaulių bankas nurodyto įsiskolinimo bankui pagal kreditavimo sutartį suma, patvirtinimas UAB „Jonavos apdaila“ bankroto byloje įrodo, kad įsipareigojimus pagal kredito sutartį likusią negrąžintą sumą privalės įvykdyti BUAB „Jonavos apdaila“.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
11. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Būsto paskolų draudimas“ prašo panaikinti Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovė neturi teisės pasirinkti iš ko reikalauti išmokėtos draudimo išmokos atlyginimo. Bendrija yra savarankiškas ribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo su tam tikrais veikimo ir atsakomybės ypatumais, t. y. prieš kreditorius (išorinių teisinių santykių dalyvius) atsako tik tiek, kiek tam tikslui bendrijos nariai (vidinių teisinių santykių dalyviai) skyrė lėšų. Taigi ieškovės ir bendrijos narių tiesioginiai, t. y. su kiekvienu atskirai, sutartiniai teisiniai santykiai nesieja(-o), todėl esant situacijai, kai sutartinių teisinių santykių dalyvė – bendrija – nėra pajėgi vykdyti prisiimtų įsipareigojimų dėl bendrijos narių neveikimo ar tarpusavio susitarimų, tokiu atveju turėtų būti taikomos deliktinės atsakomybės teisės normos ir prieš ieškovę jos pasirinkimu turėtų atsakyti visi, keli ar vienas bendraturtis, t. y. turėtų būti taikoma bendrijos narių solidari atsakomybė (CK 6.6 straipsnio 3 dalis).
1.2. Bendrijos nariai aiškiai susitarė dėl kredito paėmimo, tačiau nebuvo sprendžiama, kuriems savininkams ir kokio dydžio kreditas reikalingas, kokia bus taikoma paskolos grąžinimo procedūra kiekvienam bendrijos nariui, kokios jo atsakomybės ribos. Kreditavimo sutartyje taip pat nėra aptarta, kokio dydžio kredito dalį turi grąžinti kiekvienas iš bendrijos narių. Kadangi bendrijos nariai nei tarpusavyje, nei su banku nesusitarė dėl kiekvieno iš jų prievolės įvykdymo dalies/apimties ir būdo, tai kreditorius turi teisę pasirinkti, kuriam iš jų vienam, keliems ar visiems reikšti reikalavimą pagal neįvykdytą prievolę pagal kreditavimo sutartį.
1.3. Bendrijos narių 2008 m. rugsėjo 3 d. susirinkimo protokolu Nr. 10 bendrijos nariai per bendriją, kaip juridinį asmenį, nusprendė sudaryti kreditavimo sutartį su AB Šiaulių bankas ir draudimo sutartį su ieškove bei įsipareigojo tarpusavyje grąžinti laiku jiems pagal 2008 m. spalio 10 d. sudarytą kredito sutartį priklausančią kredito ir palūkanų dalį, tai darant pagal paskolos grąžinimo grafiką, t. y. kredito gavėjai buvo visi bendrijos nariai. Tačiau 2008 m. spalio 22 d. vienas iš bendrijos narių - UAB „Jonavos apdaila“ - vienašališkai įsipareigojo vienas vykdyti gauto kredito grąžinimą ir bendrija kredito grąžinimo reikalavo tik iš UAB „Jonavos apdaila“. Tačiau apie tokią tarpusavio teisinių santykių savireguliaciją nei bankas, nei ieškovė nieko nežinojo ir sutikimo nebuvo davę, o vienašališkai pakeisti prievolės įvykdymo sąlygas ar atsisakyti ją vykdyti yra draudžiama. Tokie vidiniai bendrijos narių susitarimai negali saistyti ir nesaisto ieškovės teisės reikalauti susigrąžinti išmokėtas draudimo išmokas iš vieno, kelių ar visų bendrijos narių, kurie visi vienbalsiai priėmė sprendimą skolintis lėšas iš banko.
1.4. Bendrijos nariai (bendraturčiai) prisiėmė dvejopo pobūdžio įsipareigojimus, t. y. įsipareigojimą sumokėti išorinių teisinių santykių dalyviui, t. y. rangovui UAB „Jonavos apdaila“ už atliekamus/atliktus statybos rangos darbus ir įsipareigojimą grąžinti kreditą bankui. Prievoliniai santykiai, kylantys pagal rangos sutartį, nėra laikomi šio ginčo objektu ir šioje byloje nėra ginčo, kad su UAB „Jonavos apdaila“, kaip rangovu, už atliktus statybos rangos (modernizavimo) darbus buvo atsiskaityta. Tačiau šiuo atveju ginčas yra kilęs dėl bendrijos narių (bendraturčių) tinkamo įsipareigojimo atsiskaityti pagal prievolę bankui pagal kreditavimo sutartį ir ieškovei pagal draudimo sutartį įvykdymo. Taigi teismas šiuo atveju atsakovės atsiskaitymą su rangovu (tiesiogiai ir/ar per bendriją) nepagrįstai laikė kaip atsakovės atsiskaitymą (prievolės vykdymą) pagal kreditavimo sutartį su banku ir nepagrįstai konstatavo, jog pagal įsipareigojimus, kylančius iš kredito sutarties, atsakomybė kyla tik UAB „Jonavos apdaila“, nes kiti bendrijos nariai jai už rangos darbus atsiskaitė. Pareiga grąžinti kreditą ir mokėti palūkanas nevykdoma nuo 2012 m. vasario 9 d., o byloje nėra įrodymų, kad kredito gavėjai po šios datos tiesiogiai ar per bendriją būtų vykdę kreditavimo sutartį bankui.
1.5. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovė, J. R. ir A. U. vykdė tik prisiimtą įsipareigojimą, susijusį su pareiga sumokėti modernizuojamo daugiabučio statybų rangovui už jo atliktus statybos rangos darbus, tačiau šių pavedimų, mokėjimų ar turto perleidimo rangovui UAB „Jonavos apdaila“ ir pastarojo vienasmenių pareiškimų apie tariamą minėtų bendrijos narių atsiskaitymą pagal kredito sutartį sutapatinimas neva šiais mokėjimais buvo vykdomi įsipareigojimai, susiję su kreditavimo sutarties vykdymu, negali būti laikomas pagrįstu, nes realiai atsakovė ir kiti bendrijos nariai įsipareigojimų pagal kreditavimo sutartį nevykdė, o buvo vykdomi įsipareigojimai, susiję su statybos ranga. Taigi įsipareigojimą grąžinti pasiskolintas lėšas bankui pagal kreditavimo sutarties sąlygas vykdė vienintelė bendrijos narė ir modernizacijos rangovė UAB „Jonavos apdaila“ savo, kaip rangovo, uždirbtais pinigais/gautu atlygiu. Be to, vykdant daugiabučio namo modernizacijos statybos rangos darbus, UAB „Jonavos apdaila“ atliko statybos rangos darbus individualiuose bendrijos narių patalpose – butuose, kurie buvo skirti tik šių patalpų savininkams.
1.6. Teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus ne tik dėl ieškovės pateiktų grąžintino kredito proporcijų, bet ir dėl to, kad netinkamai įvardino grąžintino kredito dydį, nes nurodė, kad grąžintino kredito suma po savivaldybės dotacijos buvo 165 495,83 Eur ir neatsižvelgė į kredito gavėjų turimas sumokėti palūkanas už pasiskolintus pinigus, kas taip pat sudaro bankui grąžintiną prievolės pagal kredito sutartį dalį. Tikrosios grąžintino kredito sumos ir grąžintino kredito proporcijos bendrijos nariams niekaip negalima buvo išskaičiuoti, nes bendrija, atsakovė ar tretieji asmenys šių proporcijų neišskaičiavo ir tokių duomenų nepateikė.
1.7. Teismas neturėjo teisinio pagrindo skundžiamame sprendime teigti, kad tretieji asmenys J. R. ir A. U. už kredito, skirto modernizacijai, grąžinimą yra atsiskaitę ir visą kreditą turi grąžinti tik UAB „Jonavos apdaila“, nes byloje turėjo būti tiriama, ar savo prievoles pagal kreditavimo sutartį įvykdė tik atsakovė, o ne tretieji asmenys.
1.8. Bendra ieškovės išmokėta draudimo išmokų suma bankui vykdant kreditavimo sutartį yra 39 961,40 Eur, todėl ieškovės turima reikalavimo suma dėl išmokėtų draudimo išmokų nėra padengta ir ieškovė turi pagrįstą reikalavimo teisę į atsakovę ir priešingai, nei skundžiamame sprendime nurodo teismas, ieškovė banko interesų nepažeidžia, nes teisę susigrąžinti išmokėtas draudimo išmokas ieškovei pripažino ir pats teismas skundžiamu sprendimu.
1.9. Teismo atsakovei priteistos bylinėjimosi išlaidos neatitinka rekomendacijose patvirtintų maksimalių dydžių. Be to, šiuo atveju nėra pagrindo priteisti net ir maksimalaus atlyginimo advokato pagalbai apmokėti, kuris nurodytas ir rekomendacijose, nes teikta atstovavimo kokybė, teiktos pagalbos kiekis bei įkainis už tai nėra proporcingas patirtų išlaidų sumai.
12. Atsakovė UAB „Beržų kompleksas“ atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodo, kad bendraturčių atsakomybės už bendrų prievolių vykdymą ribos yra aiškiai apibrėžtos imperatyvių teisės normų, kuriomis remiantis bendraturčių atsakomybė apribojama taikant proporciją pagal kiekvienam bendrataučiui priklausančią turto dalį. Atsakovė proporcingą dalį prievolių, susijusių su daugiabučio namo modernizavimu, įvykdė, o bendrijos nariui įvykdžius proporcingą dalį prievolių, susijusių su daugiabučio namo modernizavimu, bendrijos narys už kitų narių prievolių vykdymą neatsako. Mokėjimus atsakovė atlikinėjo ne tik tiesiogiai UAB „Jonavos apdaila“, kaip projekto rangovui, tačiau ir pačiai bendrijai, kaip projekto administratorei. Sumokėdama jai priklausančių įmokų dalį už namo renovaciją į bendrijos vardu atidarytą sąskaitą banke, atsakovė tinkamai įvykdė savo pareigą grąžinti dalį kredito bankui, tai yra, įvertinus tai, atsakovė už proporcingą dalį namo modernizavimo išlaidų iš viso sumokėjo 850 797,40 Lt (įskaitant pradinį įnašą), iš kurių 550 000 Lt tiesiogiai sumokėjus bendrijai, darytina išvada, kad proporcingą dalį prievolių už daugiabučio namo modernizavimą ir kredito grąžinimą atsakovė įvykdė, o kreditas ir palūkanos iš esmės buvo padengtos atsakovės lėšomis.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl apeliacinio skundo ribų ir ginčo esmės
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis), kurios nagrinėjamu atveju nenustatytos. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė (CPK 329 straipsnis).
14. Byloje nustatyta, kad 2008 m. rugsėjo 3 d. Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos (nariai UAB „Beržų kompleksas“, UAB „Jonavos apdaila“ ir A. U. bei J. R.) susirinkime (protokolo Nr. 10), bendrijai dalyvaujant būsto renovacijos programoje, paskolai gauti buvo nutarta: 1) pasirašyti paskolos gavimo sutartį su AB Šiaulių bankas, bendrijos nariai įsipareigoja grąžinti laiku jiems priklausančią kredito ir palūkanų dalį pagal paskolos grąžinimo grafiką; 2) suteikti įgaliojimus bendrijos pirmininkei R. K. sudaryti kreditavimo sutartį ir BDP draudimo sutartį. 2008 m. spalio 10 d. AB Šiaulių bankas ir Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrija, atstovaujama įgalioto asmens R. K., sudarė kreditavimo sutartį dėl 700 000 Lt kredito suteikimo, galutinis kredito grąžinimo terminas 2018-10-30. UAB „Būsto paskolų draudimas“, remdamasi nurodytu butų savininkų susirinkimo, įvykusio 2008 m. rugsėjo 3 d., protokolu Nr. 10 ir 2008-10-10 sudaryta kreditavimo sutartimi, išdavė draudimo liudijimą ir apdraudė draudėjo (bendrijos) prievolę bankui grąžinti kreditą, sumokėti palūkanas kreditavimo sutartyje nustatytais terminais, dydžiais bei tvarka.
15. Byloje taip pat nustatyta, kad vienas bendrijos narių – šiuo metu bankrutavusi UAB „Jonavos apdaila“ (bankroto byla iškelta Kauno apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 29 d. nutartimi) atliko rangos darbus, t. y. daugiabučio namo renovacijos darbus pagal bendrijos su ja pasirašytą rangos sutartį. Be to, bendrija ir UAB „Jonavos apdaila“ 2008 m. spalio 22 d. pasirašė sutartį dėl kredito, gauto iš AB Šiaulių bankas, mokėjimo, pagal kurią UAB „Jonavos apdaila“ įsipareigojo grąžinti kreditą pagal kredito gražinimo grafiką bei kiekvieną mėnesį mokėti priskaičiuotas kredito palūkanas, taip pat įsipareigojo kreditą naudoti rekonstravimo darbams. Rekonstrukcija baigta 2009 m. gruodžio 28 d., ką patvirtina šią dieną surašytas pripažinimo tinkamu naudoti aktas.
16. Ieškovė pagal AB Šiaulių bankas, Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijai (toliau – bendrija) nevykdant įsipareigojimų pagal kreditavimo sutartį, 2015 m. gegužės 20 d. ir 2015 m. lapkričio 18 d. priėmė sprendimus dėl atitinkamai 3 128,87 Eur ir 11 842,81, iš viso 15 025,68 Eur draudimo išmokos išmokėjimo, kuriuos ieškinyje prašė priteisti iš atsakovės – vienos iš bendrijos narių UAB „Beržų kompleksas“, kadangi bendrijos nariai nevykdė įsipareigojimų grąžinti kreditą ir, ieškovės nuomone, yra solidariai atsakingi už ieškovei padarytą žalą, atsiradusią ieškovei išmokėjus bankui draudimo išmoką.
17. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė, kadangi sprendė, kad bendrijos nariai prisiėmė įsipareigojimus pagal kredito sutartį proporcingai savo daliai ir todėl nėra atsakingi už kitų bendrijos narių prievolių nevykdymą. Teismas taip pat sprendė, kad atsakovė UAB „Beržų kompleksas“ yra įvykdžiusi savo proporcingą prievolių, atsiradusių dėl daugiabučio namo modernizavimo, dalį, o įsipareigojimų pagal kredito sutartį yra neįvykdęs kitas bendrijos narys – UAB „Jonavos apdaila“, kuri kartu buvo rangovas ir pagal susitarimą su bendrija įsipareigojo vykdyti kredito grąžinimą.
18. Ieškovė prašo sprendimą panaikinti, kadangi mano, kad teismas netinkamai taikė materialines teisės normas, nes bendrijos narių ir banko nesieja tiesioginiai sutartiniai santykiai, todėl jie atsako pagal deliktinės atsakomybės teisės normas ir atsako solidariai (CK 6.6 straipsnio 3 dalis). Kadangi bendrijos nariai nei tarpusavyje, nei su banku nesusitarė dėl kiekvieno iš jų prievolės įvykdymo dalies (apimties) ir būdo, todėl kreditorius turi teisę pasirinkti, kam reikšti reikalavimus dėl neįvykdytos prievolės, t. y. kuriam nors vienam iš jų, keliems ar visiems. Apeliantė taip pat ginčija teismo išvadas, kad bendrijos nariai atsiskaitydami su rangovu UAB „Jonavos apdaila“, tuo pačiu vykdė prievolę grąžinti kreditą ir mokėti palūkanas, kadangi nei bankas, nei ieškovė nežinojo ir nedavė sutikimo bendrijai pasirašyti su UAB „Jonavos apdaila“ kredito grąžinimo sutartį, ir tokie bendrijos vidiniai susitarimai negali turėti įtakos ieškovės teisei reikalauti grąžinti išmokėtas draudimo išmokas iš vieno, kelių ar visų bendrijos narių. Todėl teismas nepagrįstai konstatavo, kad dėl įsipareigojimų pagal kredito sutartį nevykdymo yra atsakinga tik UAB „Jonavos apdaila“.
Dėl daugiabučio namo bendrijos narių atsakomybės pagal kredito sutartį pobūdžio (solidarios ar dalinės-proporcinės)
19. Tarp šalių nekyla ginčo, kad bendrija bendrijos narių susirinkimo nutarimo pagrindu sudarė kredito sutartį su AB Šiaulių bankas dėl kredito daugiabučio namo modernizavimui, atnaujinimui suteikimo ir jo grąžinimo bei palūkanų mokėjimo. Nėra ginčo ir dėl teismo sprendimo motyvų, kad bendrija neprivalo vykdyti butų ir kitų patalpų savininkų prievolių grąžinti kreditą ir nėra už tai atsakinga, kadangi tai yra butų ir kitų patalpų savininkų prievolė. Ieškovė ir pati to neteigia, o atvirkščiai, ieškinyje prašo priteisti draudimo išmoką, išmokėtą bankui bendrijos nariams neįvykdžius prievolių pagal kredito sutartį, iš vieno bendrijos narių – atsakovės UAB „Beržų kompleksas“. Būtent nuo šio momento išsiskiria šalių ir teismo pozicijos dėl bendrijos narių atsakomybės pagal kredito sutartį pobūdžio, nes teismas sprendė, kad bendrijos nariai, remiantis CK 4.82 straipsnio 3 dalimi, prievoles pagal kredito sutartį turi vykdyti proporcingai savo daliai, o ieškovės teigimu, ši bendrijos narių prievolė yra solidari, remiantis deliktinę atsakomybę reglamentuojančiomis normomis, kadangi bendrijos narių ir kreditą suteikusio banko nesieja tiesioginiai sutartiniai santykiai.
20. Nėra jokių abejonių, kad daugiabutis namas, kaip nuosavybės objektas, butų ir patalpų savininkų yra valdomas bendrosios dalinės nuosavybės teise. CK 4.76 straipsnyje numatyta, kad kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų teisės į bendrąja daline nuosavybe esantį turtą taip pat grindžiamos proporcingumo principu, t. y. butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas (CK 4.82 straipsnio 3 dalis).
21. Bendrija veikia tik kaip jos dalyvių atstovė, padedanti įgyvendinti bendraturčių bendrosios nuosavybės teisę, ji neįgyja savininko teisių ir pareigų, o veikia bendraturčių vardu ir interesais. Bendrija, įgyvendindama bendraturčių valią modernizuoti jiems nuosavybės teise priklausantį daugiabutį gyvenamąjį namą, kartu sudaryti sutartis su rangovais, kredito įstaigomis, iš esmės yra tik bendraturčių atstovas, organizuojantis projekto parengimą bei įgyvendinimą. Toks santykių modelis patvirtina, kad prievolės pagal tokias sutartis subjektais yra bendrijos nariai, kurie ir turi vykdyti prievolę, nagrinėjamu atveju – grąžinti kreditą. Tai patvirtina ir Aukščiausiojo Teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Citadele“ v. Daugiabučio namo Tilžės g. 139 savininkų bendrija, bylos Nr. 3K-3-220/2013, 2013 m. rugsėjo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-452/2013).
22. Nagrinėjamu atveju kredito sutartis tarp bendrijos ir AB Šiaulių bankas buvo sudaryta remiantis 2008 m. rugsėjo 3 d. bendrijos narių susirinkimo nutarimu, kuriuo bendrijos nariai nutarė pasirašyti paskolos gavimo sutartį su AB Šiaulių bankas, o bendrijos nariai įsipareigoja grąžinti laiku jiems priklausančią kredito ir palūkanų dalį pagal paskolos grąžinimo grafiką, kartu buvo suteikti įgaliojimai bendrijos pirmininkei R. K. sudaryti kreditavimo sutartį, kredito draudimo sutartį. Bendraturčių susirinkimo nutarimas rodo, kad bendraturčiai sureguliavo savo pareigas grąžinant kreditą, t. y. jiems priklausančią dalį (vidiniai teisiniai santykiai) ir pavedė jas įgyvendinti jiems atstovaujančiai bendrijai (išoriniai teisiniai santykiai). Taigi šiuo atveju bendrijos pirmininkė, atstovaudama bendrijos narius, pasirašė kreditavimo sutartį, o tai reiškia, kad teises ir pareigas sukūrė atstovaujamiems asmenims – bendrijos nariams, nes CK 2.133 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vieno asmens (atstovo) sudarytas sandoris kito asmens (atstovaujamojo) vardu, atskleidžiant atstovavimo faktą ir neviršijant suteiktų teisių, tiesiogiai sukuria, pakeičia ir panaikina atstovaujamojo civilines teises ir pareigas. Todėl laikytinas nepagrįstu apeliacinio skundo argumentas, kad bendrijos narių ir banko nesiejo tiesioginiai sutartiniai santykiai, todėl jie, nevykdydami prievolės grąžinti bankui kreditą ir mokėti palūkanas, padarė neteisėtus deliktinius veiksmus ir jiems taikytina solidari atsakomybė.
23. Be to, CK 6.6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Ji atsiranda tik įstatymų ar šalių susitarimu nustatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus. Nagrinėjamu atveju tiek įstatymas (CK 4.82 straipsnio 3 dalis), tiek bendrijos narių susirinkimo nutarimas dėl kredito ėmimo ir jo grąžinimo nustato ne solidarią, bet proporcingą turimai nuosavybės daliai skolininkų pareigą. Apeliantė bendrijos narių solidariąją prievolę grindžia CK 6.6 straipsnio 3 dalimi, kurioje numatyta, kad solidarioji skolininkų pareiga preziumuojama, jeigu prievolė susijusi su paslaugų teikimu, jungtine veikla arba kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu. Tačiau, kaip jau nurodyta, šiuo atveju taikytina ne deliktinė, bet bendrijos narių sutartinė atsakomybė.
24. Dėl nurodytų argumentų apeliacinio skundo argumentai dėl solidarios bendrijos narių prievolės grąžinti kreditą ir mokėti palūkanas atmestini, o pirmosios instancijos teismo išvados dėl bendrijos narių dalinės (proporcinės) atsakomybės laikytinos neprieštaraujančiomis įstatymo reikalavimams ir atitinkančiomis faktines bylos aplinkybes.
Dėl atsakovės UAB „Beržų kompleksas“ prievolės grąžinti kreditą tinkamo įvykdymo
25. Byloje taip pat nekyla ginčo, kad bendrijos (jos narių) prievolė grąžinti bankui kreditą ir mokėti palūkanas nebuvo tinkamai vykdoma ir ieškovė dėl to bankui yra sumokėjusi prašomo priteisti dydžio draudimo išmoką. Tai reiškia, kad yra nustatytas bendrijos (bendrijos narių) prievolės grąžinti kreditą nevykdymas. Todėl esant bendrijos narių pareigai kreditą grąžinti proporcingai savo daliai, svarbu nustatyti, ar atsakovė – bendrijos narė UAB „Beržų kompleksas“ šią prievolę yra įvykdžiusi, nes bendrijos nariui įvykdžius jam tenkančią proporcingą kredito grąžinimo dalį, jis tampa neatsakingu už kito bendrijos nario prievolių nevykdymą, ką pagrįstai konstatavo ir pirmosios instancijos teismas.
26. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovė UAB „Beržų kompleksas“ prievolę grąžinti kreditą ir sumokėti palūkanas yra įvykdžiusi, o jos neįvykdė kita bendrijos narė ir projekto rangovė, šiuo metu bankrutavusi UAB „Jonavos apdaila“. Tokią išvadą pirmosios instancijos teismas padarė nustatęs, kad atsakovė, sumokėdama bendrijai ir tiesiogiai rangovei UAB „Jonavos apdaila“ tam tikras pinigų sumas, yra įvykdžiusi pareigą apmokėti visas daugiabučio namo modernizavimo išlaidas proporcingai savo daliai, tai teismas nustatė įvertinęs visus UAB „Beržų kompleksas“ atliktus mokėjimus bei nustatęs bendrą renovacijos darbų kainą. Teismas atsižvelgė į tai, kad AB Šiaulių bankas paskolą pervedė tiesiogiai rangovei UAB „Jonavos apdaila“, o atsiskaitymas už renovacijos darbus vyko tiesiogiai tarp UAB „Jonavos apdaila“ ir bendrijos narių, be to UAB „Jonavos apdaila“ visą laiką pripažino savo įsipareigojimus pagal paskolos sutartį ir bendrijai įkeitė tris jai priklausančius butus. Kad būtent UAB „Jonavos apdaila“ liko skolinga bankui už suteiktą kreditą, teismas sprendė atsižvelgdamas ir į tai, kad UAB „Jonavos apdaila“ bankroto byloje yra patvirtintas bendrijos reikalavimas, kurio suma sutampa su pradine AB Šiaulių bankas nurodyto įsiskolinimo bankui pagal kreditavimo sutartį suma.
27. Tačiau nagrinėjamo ginčo atveju yra svarbu nustatyti, ar bendrijos nariai, o būtent UAB „Beržų kompleksas“ yra įvykdęs savo prievoles pagal kredito sutartį, o ne nustatyti, ar šis bendrijos narys yra įvykdęs visas savo prievoles pagal daugiabučio namo modernizavimo programą, t. y. už atliktus rangos, projektavimo ir kitus darbus.
28. Bendrija, t. y. bendrijos nariai kredito sutartimi įsipareigojo kreditą bankui grąžinti iki 2018 m. spalio 30 d. dalimis ir terminais, nustatytais grąžinimo grafike, bei užtikrinti, kad grąžinimo grafike nustatytais terminais sąskaitoje būtų reikiama lėšų suma mokėjimams pagal grąžinimo grafiką atlikti (sutarties 2.2.3., 2.2.4. punktai). Todėl svarbu nustatyti, ar atsakovė, kai buvo nustatytas bendrijos grąžinti kreditą ir sumokėti palūkanas nevykdymas, dėl ko ieškovė išmokėjo draudimo išmoką, buvo įvykdžiusi jai tenkančią proporcingą kredito grąžinimo ir palūkanų sumokėjimo dalį.
29. Byloje, kaip jau virš nurodyta, yra nustatyta, kad bendrija ir UAB „Jonavos apdaila“ 2008 m. spalio 22 d. pasirašė sutartį dėl kredito, gauto iš AB Šiaulių bankas, mokėjimo, pagal kurią UAB „Jonavos apdaila“ įsipareigojo grąžinti kreditą pagal kredito gražinimo grafiką bei kiekvieną mėnesį mokėti priskaičiuotas kredito palūkanas, taip pat įsipareigojo kreditą naudoti rekonstravimo darbams. Tačiau toks bendrijos ir UAB „Jonavos apdaila“ susitarimas negali būti pripažintas bendrijos skolos bankui perkėlimu vienam iš bendrijos narių – UAB „Jonavos apdaila“, nes banko sutikimas tokiam skolos perkėlimui nebuvo gautas (CK 6.116 straipsnis). Šis susitarimas gali būti vertinamas tik kaip vidinis bendrijos narių susitarimas dėl kredito sutarties prievolių vykdymo tam tikros tvarkos, t. y. pavedimo tai atlikti vienam iš bendrijos narių, tačiau toks bendrijos narių susitarimas nesukelia jokių tiesioginių pasekmių kredito davėjui ir kredito sutarties įsipareigojimų vykdymui banko atžvilgiu. Bendrijos nariai, pavesdami prievolę grąžinti kreditą ir mokėti palūkanas vienam bendrijos nariui, patys prisiėmė riziką, jei prievolė šio asmens jų vardu nebus tinkamai įvykdyta. CK 6.38 straipsnyje numatyta, kad jeigu skolininkas, vykdydamas prievolę, naudojasi kitų asmenų pagalba, tai jis už tų asmenų veiksmus atsako kaip už savo, o byloje nustatyta, kad prievolė ginčo sumai bankui nebuvo įvykdyta nei pačios atsakovės, nei UAB „Jonavos apdaila“, kuriai bendrijos nariai pavedė tai padaryti.
30. Pažymėtina, kad ir UAB „Beržų kompleksas“ pateiktuose mokėjimuose niekada nebuvo nurodyta, jog kokios nors konkrečios įmokos buvo pervestos paskolos grąžinimui, o ir atsakovės mokėjimai atlikti iki nustatyto prievolės nevykdymo 2014-2015 m., kai tokie mokėjimai buvo numatyti pagal kredito sutarties priedą „Paskolos grąžinimo ir palūkanų mokėjimo grafiką“. Bendrijos pareikštas kreditorinis reikalavimas UAB „Jonavos apdaila“ bankroto byloje nepatvirtina, kad prievolės grąžinti kreditą nevykdė tik UAB „Jonavos apdaila“, o tik pagrindžia tai, kad bendrija ir jos nariai turi reikalavimą UAB „Jonavos apdaila“ dėl to, kad ši nevykdė pagal susitarimą prisiimto įsipareigojimo vykdyti kredito grąžinimą, t. y. kad bendrija turi tam tikrų pretenzijų vienam bendrijos nariui dėl kredito grąžinimo nevykdymo, tačiau tai nepatvirtina bendrijos narių prievolės bankui įvykdymo.
31. Dėl nurodytų priežasčių, teismui netinkamai aiškinus atsakovės prievolės grąžinti kreditą įvykdymo aplinkybes ir todėl netaikius tų materialinės teisės normų, kurios taikytinos nagrinėjamu atveju (dėl tinkamo prievolės įvykdymo), buvo padaryta nepagrįsta išvada, jog atsakovė UAB „Beržų kompleksas“ yra tinkamai įvykdęs prievolę dėl kredito grąžinimo įmokų ir palūkanų mokėjimo, dėl ko skundžiamas teismo sprendimas naikintinas, priimant naują sprendimą, kuriuo ieškovei priteistina iš atsakovės UAB „Beržų kompleksas“ jos proporcinga negrąžinto kredito ir palūkanų dalis, kurią už ją sumokėjo ieškovė, išmokėdama bankui draudimo išmokas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 330 straipsnis)
32. Iš byloje pateiktos bendrijos narių 2010 m. vasario 4 d. sutarties dėl patalpų atidalijimo matyti, kad UAB „Beržų kompleksas“ atidalintų patalpų plotas 614,17 kv. m, UAB „Jonavos apdaila“ – 726,10 kv. m, o A. U. ir J. R. – 62,57 kv. m, iš viso patalpų bendras plotas – 1 402,84 kv. m, taigi atsakovei UAB „Beržų kompleksas“ tenkančių patalpų dalis sudaro 43,78 % visų patalpų ir ji šia proporcinga dalimi yra atsakinga už negrąžinto kredito dalį ir tai sudaro 6 578,24 Eur (15 025,68 Eur x 43,78 %). Ši suma kaip atsakovei tenkanti neįvykdytos prievolės dalis priteistina ieškovei, išmokėjusiai dėl šios prievolės neįvykdymo draudimo išmoką.
33. Remiantis ta pačia proporcija, ieškovei iš atsakovės priteistina ir ieškovės paskaičiuotų minimalių nuostolių dalis, t. y. 34,45 Eur (78,70 x 43,78 %).
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme
34. CPK 98 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.
35. Ieškovė UAB „Būsto paskolų draudimas“ pirmosios instancijos teismo prašė priteisti iš atsakovės UAB „Beržų kompleksas“ bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro žyminis mokestis – 340 Eur ir kelionės išlaidos, iš viso 117,26 Eur (22,87 + 22,87 + 23,93 + 47,59). Atsakovė UAB „Beržų kompleksas“ bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme iš viso patyrė 4 560,61 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias prašė priteisti iš ieškovės.
36. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu atmesdamas ieškinį, įvertinęs tai, kad byloje nebuvo nagrinėjamas teisinis klausimas, reikalaujantis teismų praktikos analizės ar pasižymintis naujumu, procesiniams dokumentams parengti pakako nelabai didelių darbo ir laiko sąnaudų, byloje nebuvo teikiamas atsiliepimas į ieškinį, byla buvo išnagrinėta trijuose teismo posėdžiuose, atsakovės prašomą priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidų sumą sumažino iki 3 560,61 Eur.
37. Ieškovė apeliacinį skundą bylinėjimosi išlaidų dalyje grindžia tuo, jog atsakovei priteistos bylinėjimosi išlaidos neatitinka Rekomendacijose patvirtintų maksimalių dydžių. Be to, šiuo atveju nėra pagrindo priteisti net ir maksimalaus atlyginimo advokato pagalbai apmokėti, nes teikta atstovavimo kokybė, teiktos pagalbos kiekis bei įkainis už tai nėra proporcingas patirtų išlaidų sumai.
38. Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies dydžio, turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (pakeistu 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas.
39. Iš civilinėje byloje esančio atsakovės UAB „Beržų kompleksas“ atstovo advokato S. A. pateikto prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir jame esančių bylinėjimosi išlaidų detalizacijos matyti, kad atsakovė už dokumentų teisinę analizę, rašytinių paaiškinimų parengimą, Turto arešto aktų registro duomenų paiešką ją atstovavusiam advokatui sumokėjo 904,67 Eur (2016-10-11 PVM sąskaita faktūra), už kliento konsultavimą, įrodymų rinkimą ir analizę, rašytinių paaiškinimų parengimą, pasirengimą bylos nagrinėjimui teisme, atstovavimą teismo posėdyje, Nekilnojamojo turto registro duomenų paiešką – 2 252,34 Eur (2016-10-26 PVM sąskaita faktūra), už konsultacijas, įrodymų rinkimą, rašytinių paaiškinimų parengimą, pasirengimą bylos nagrinėjimui teisme, atstovavimą teismo posėdyje – 1 573 Eur (pagal 2016-11-23 PVM sąskaitą faktūrą).
40. Pagal Rekomendacijų 8.16 p. maksimalus užmokesčio už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai dydis yra 0,4 Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių). Rašytinių paaiškinimų (pagal 2016-10-11 PVM sąskaitą faktūrą) parengimo metu galiojo 2016 m. I ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) – 748 Eur. Atsižvelgiant į tai, maksimali priteistina suma už rašytinių paaiškinimų parengimą negali viršyti 299,20 Eur (748 x 0,4).
41. Rašytinių paaiškinimų (pagal 2016-10-26 ir 2016-11-23 PVM sąskaitas faktūras) parengimo metu galiojo 2016 m. II ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) – 771,9 Eur. Atsižvelgiant į tai, maksimali bendra priteistina suma už rašytinių paaiškinimų (pagal 2016-10-26 ir 2016-11-23 PVM sąskaitas faktūras) parengimą negali viršyti 617,52 Eur (771,9 x 0,4 x 2).
42. Pagal Rekomendacijų 8.19 p. maksimalus užmokesčio už vieną teisinių konsultacijų valandą, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo posėdžiui valandą dydis yra 0,1 Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių). Teisinių konsultacijų, dokumentų analizės, įrodymų rinkimo ir analizės, pasirengimo bylos nagrinėjimui, atstovavimo teisme (pagal 2016-10-11, 2016-10-26 ir 2016-11-23 PVM sąskaitas faktūras) metu galiojo 2016 m. II ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) – 771,9 Eur. Atsižvelgiant į tai, maksimali priteistina suma už teisinių konsultacijų, dokumentų analizės, įrodymų rinkimo ir analizės, pasirengimo bylos nagrinėjimui, atstovavimo teisme valandą negali viršyti 77,19 Eur (771,9 x 0,1). Atsakovės atstovas prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir klientui suteiktų teisinių paslaugų ataskaitose nurodė, jog kliento konsultacijos, dokumentų analizė, įrodymų rinkimas ir analizė, pasirengimas bylos nagrinėjimui, atstovavimas teisme iš viso truko 22 val. (pagal 2016-10-11 PVM sąskaitą faktūrą – 4 val., pagal 2016-10-26 PVM sąskaitą faktūrą – 10 val., pagal 2016-11-23 PVM sąskaitą faktūrą – 8 val.), todėl maksimali priteistina suma už atsakovės konsultavimą, dokumentų analizę, įrodymų rinkimą ir analizę, pasirengimą bylos nagrinėjimui, atstovavimą teisme negali viršyti 1 698,18 Eur (771,9 x 0,1 x 22) sumos.
43. Iš atsakovės atstovo pateiktų teisinių paslaugų ataskaitų matyti, jog atsakovė taip pat patyrė Turto arešto aktų registro duomenų paieškos išlaidas – 9,27 Eur ir Nekilnojamojo turto registro duomenų paieškos išlaidas – 1,74 Eur.
44. Taigi pagrįstomis atsakovės atstovavimo išlaidomis laikytinos bendros (maksimalios pagal Rekomendacijas) 2 625,91 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos.
45. Ieškovės UAB „Būsto paskolų draudimas“ ieškinys šiuo atveju tenkintinas 43,78 %, todėl ieškovei iš atsakovės UAB „Beržų kompleksas“ priteistinos 200,19 Eur (457,26 Eur x 43,78 % : 100 %) dydžio bylinėjimosi išlaidos, o atsakovei iš ieškovės UAB „Būsto paskolų draudimas“ priteistinos 1 476,29 Eur (2 625,91 Eur x 56,22% : 100 %) dydžio bylinėjimosi išlaidos.
46. Įskaičius šalių priešpriešinius vienarūšius reikalavimus dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme priteisimo, atsakovei iš ieškovės priteistinos 1 276,10 Eur (1 476,29 Eur – 200,19 Eur) dydžio bylinėjimosi išlaidos.
47. Byloje turėtos procesinių dokumentų išlaidos – 25,08 Eur priteistinos valstybei proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai, t. y. iš ieškovės priteistina 14,10 Eur (25,08 Eur x 56,22 %), o iš atsakovės UAB „Beržų kompleksas“ – 10,98 Eur (25,08 Eur x 43,78 %) (CPK 96 straipsnio 1 ir 2 dalys).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
48. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovė už apeliacinį skundą sumokėjo 340 Eur žyminį mokestį, o atsakovė už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą jį atstovavusiam advokatui sumokėjo 1 815 Eur.
49. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.11 p. maksimalus užmokesčio už atsiliepimo į apeliacinį skundą dydis yra 1,3 Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių). Atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimo metu galiojo 2016 m. III ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) – 793,3 Eur. Atsižvelgiant į tai, maksimali priteistina suma už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą negali viršyti 1 031,29 Eur (793,3 x 1,3). Atsakovės atstovo prašomos priteisti bylinėjimo išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą viršija minėtą sumą, todėl yra mažintinos iki maksimalios 1 031,29 Eur sumos.
50. Apeliacinį skundą tenkinus iš dalies, ieškovei iš atsakovės UAB „Beržų kompleksas“ priteistinos 148,85 Eur (340 Eur x 43,78 % : 100 %) dydžio bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme, o atsakovei iš ieškovės UAB „Būsto paskolų draudimas“ priteistinos 579,79 Eur (1 031,29 Eur x 56,22% : 100 %) dydžio bylinėjimosi išlaidos.
51. Įskaičius šalių priešpriešinius vienarūšius reikalavimus dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme priteisimo, atsakovei iš ieškovės priteistinos 430,94 Eur (579,79 Eur – 148,85 Eur) dydžio bylinėjimosi išlaidos.
52. Bendra atsakovei iš ieškovės priteistina bylinėjimosi išlaidų suma pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose suma – 1 707,04 Eur (1 276,10 Eur + 430,94 Eur).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
n u s p r e n d ž i a:
Panaikinti Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.
Ieškovės ieškinį patenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Beržų kompleksas“ (įmonės kodas 156628581) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Būsto paskolų draudimas“ (įmonės kodas 110076079) 6 578,24 Eur skolos ir 34,45 Eur dydžio nuostolius, iš viso 6 612,69 Eur.
Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Būsto paskolų draudimas“ (įmonės kodas 110076079) atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Beržų kompleksas“ (įmonės kodas 156628581) 1 707,04 Eur atstovavimo išlaidas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.
Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Būsto paskolų draudimas“ (įmonės kodas 110076079) 14,10 Eur, o iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Beržų kompleksas“ (įmonės kodas 156628581) 10,98 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidas valstybei, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB banke Swedbank, įmokos kodas 5660.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjai Dalė Burdulienė
Nijolia Indreikienė
Albina Rimdeikaitė