Civilinė byla Nr. e2-9296-1101/2024
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-03437-2023-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.1; 2.6.1.4; 3.2.6.5
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. spalio 4 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Laura Matusevičiūtė,
sekretoriaujant Tatjanai Gribanovai,
dalyvaujant ieškovės Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos atstovei R. R.,
atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Ortogama“ atstovui advokatui Giedriui Murauskui, advokato padėjėjui Arnui Bareikai, įgaliotam atstovui P. G.,
trečiajam asmeniui D. B.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Ortogama“ dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo – D. B.
Teismas
n u s t a t ė :
1. Ieškovė Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – VLK arba ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB)„Ortogama“ (toliau – atsakovė), prašydama priteisti iš atsakovės 17 875,76 Eur žalos atlyginimo, 5 proc. procesinių palūkanų, skaičiuojamų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė ieškinyje ir kituose procesiniuose dokumentuose nurodo, kad atsakovė ir VLK 2019 m. gruodžio 23 d. buvo sudariusios sutartį dėl ortopedijos techninių priemonių kompensavimo 2020 metams (toliau – sutartis). Kadangi sutarčių sudarymą su ortopedijos įmonėmis reglamentuoja viešoji teisė, todėl ortopedijos įmonė ir VLK privalėjo laikytis teisės aktų reikalavimų bei negalėjo šalių susitarimu pakeisti viešosios teisės reikalavimų. Pagrindiniai teisės aktai taikomi ginčo laikotarpiu: Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymas, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. kovo 31 d. įsakymas Nr. V-234 „Dėl Ortopedijos techninių priemonių ir medicinos priemonių kompensavimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Aprašas), Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2012 m. liepos 5 d. įsakymas Nr. V-698 „Dėl Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis kompensuojamų ortopedijos techninių priemonių ir medicinos priemonių bei jų bazinių kainų sąrašų patvirtinimo“. Vilniaus teritorinei ligonių kasai (toliau – Vilniaus TLK) 2021 metais buvo pavesta atlikti UAB „Ortogama“ patikrinimą. Vadovaujantis minėtais teisės aktais ir sutartimi šalys susitarė, kad įmonė laikysis šių teisės aktų reikalavimų išduodama ir gamindama ortopedijos technines priemones apdraustiesiems. Vilniaus teritorinei ligonių kasai 2021 metais buvo pavesta atlikti UAB „Ortogama“ patikrinimą bei patikrinti įmonės apdraustiesiems privalomuoju sveikatos draudimu pagamintų ortopedijos techninių priemonių skyrimo ir išdavimo pagrįstumą laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. Patikrinimas buvo atliktas dviem etapais (patikrinimas ir ekspertizė), antrojo etapo metu buvo atlikta ekspertizė. Atlikus ekspertizę buvo nustatyti atsakovės pažeidimai, teikiant ortopedinių techninių priemonių užsakymus 7 pacientams, ir žala Privalomojo draudimo sveikatos draudimo fondo biudžetui. Po patikrinimo atlikimo atsakovė buvo pateikusi prašymą, kuri nagrinėjo Vilniaus TLK Taikinimo komisija. Komisija savo sprendimu pasiūlė žalos dydį sumažinti, todėl galutinis ieškinyje prašomas atlyginti žalos dydis toks, koks nustatytas galutiniame sprendime. Atsižvelgiant į ekspertizės metu nustatytus ir įmonės padarytus pažeidimus (neteisėtus veiksmus) įmonė turi atlyginti 17 875,76 Eur, nes nesilaikė Aprašo ir sutarties reikalavimų ir pacientams išdavė priemones, kurios negalėjo būti šiems asmenims kompensuojamos PSDF biudžeto lėšomis, nes asmenų mobilumo lygis neatitiko Apraše nustatytų reikalavimų, kad pacientai galėtų kompensuotais protezais naudotis. Nors sutartyje ir numatyta, kad įmonė turi atlyginti PSDF biudžetui padarytą žalą (6.7 punktas), tačiau iki šiol įmonė nėra atlyginusi žalos, todėl ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu.
3. Atsakovė UAB „Ortograma“ atsiliepime į ieškinį prašo ieškinį atmesti.
4. Atsakovė UAB „Ortograma“ atsiliepime ir kituose procesiniuose dokumentuose nurodo, kad yra nuo 2010 m. veikianti bendrovė, kuri daugiau nei 12 metų specializuojasi ortopedinių techninių priemonių srityje, gamindama įvairių tipų galūnių protezus, individualius įtvarus ir batų įdėklus. Neginčija, kad 2019 m. gruodžio 23 d. UAB „Ortogama“ ir VLK buvo sudariusi sutartį dėl apdraustųjų aprūpinimo ortopedijos techninėmis priemonėmis, pagal kurią bendrovė įsipareigojo pagaminti ir apdraustiems pacientams išduoti ortopedines technines priemones, o VLK įsipareigojo sumokėti už pagamintas ir pacientams išduotas ortopedines technines priemones. Ši sutartis galiojo nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. Vilniaus TLK 2021 m. atliktus bendrovės patikrinimą bei surašius ekspertizės pažymą buvo nustatyta 26 770,18 Eur žala Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui. Bendrovė nesutiko su ekspertizės pažymoje nustatyta sukelta žala, todėl pateikė skundą Vilniaus TLK taikinimo komisijai. Pažymi, kad visi ginčo objektu esančių ortopedinių techninių priemonių užsakymai buvo vykdomi per Ortopedijos informacinę sistemą ir buvo ne tik peržiūrėti VLK specialistų, bet ir neautomatiniu būdu patvirtinti VLK specialistų dar iki faktinės ortopedinių techninių priemonių gamybos pradžios. Anot atsakovės, tarp šalių nėra ginčo dėl fakto, kad visi ginčo objektu esantys ortopedinių techninių priemonių užsakymai buvo visa apimtimi ir tinkamai įvykdyti, t. y. pritaikyti ir pagaminti protezai pagal individualius pacientų poreikius. Taip pat nėra ginčo, kad atsakovė UAB „Ortogama“ su užsakymais pateikė VLK visus privalomuosius užsakymų dokumentus. Šeši iš septynių civilinėje byloje ginčo objektu esantys ortopedinių techninių priemonių užsakymai buvo pateikti ir įvykdyti galiojant paskelbtai ekstremaliai padėčiai dėl COVID-19 pandemijos, kai buvo ribojamos galimybės kontaktuoti su pacientais dėl didelės rizikos užsikrėsti COVID-19 virusine infekcija. Dėl pandemijos metu ribojamo kontakto su pacientais, gydytojai turėjo ypač ribotas galimybes realiai (gyvai) vykdyti pacientų apžiūras, bendrauti su pacientais bei abejoti faktine paciento medicinine būkle, lyginant su turimais medicininiais dokumentais. Atsakovės vertinimu, su ieškiniu pateikti Ekspertizės pažyma ir protokolas negali būti laikomi pakankamais įrodymais nustatant atsakovės veiklos pažeidimus, todėl ieškinys turi būti atmestas.
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. gruodžio 5 d. sprendimu nusprendė ieškinį atmesti ir priteisti atsakovei UAB „Ortogama“ iš ieškovės 7 300,00 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
6. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. kovo 19 d. nutartimi panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 5 d. sprendimo dalį dėl 8 057,13 Eur žalos, padarytos teikiant paslaugas pacientams R. V., G. S. ir B. P., ir šiose dalyse grąžino bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
7. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad atsakovė UAB „Ortogama“ dalyvavo apdraustųjų aprūpinimo ortopedijos techninėmis priemonėmis procese ne vien kaip „ortopedijos įmonė“, bet ir kaip asmens sveikatos priežiūros įstaiga, t. y. kaip įstaiga, kurioje dirbo fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytoja D. B., paskyrusi ginčijamas ortopedijos technikos priemones pacientams B. P., G. S. ir R. V. Spręsdamas dėl atsakovės UAB „Ortogama“ civilinės atsakomybės, teismas turėjo pasisakyti dėl darbuotojos D. B. kaltės, kuri byloje buvo apklausta kaip liudytoja. Anot apeliacinės instancijos teismo, tokia gydytojos procesinė padėtis nebuvo tinkama sprendžiant atsakovės netiesioginės atsakomybės klausimą, kas galėjo lemti neteisingo teismo sprendimo priėmimą. Apeliacinės instancijos teismas konstatavęs, kad pirmosios instancijos teismas neįtraukė į bylą trečiojo asmens ir netinkamai apibrėžė bylos nagrinėjimo ribas, nutarė bylos dalį dėl 8 057,13 Eur žalos, padarytos teikiant paslaugas pacientams R. V., G. S. ir B. P., grąžinti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
8. Bylą nagrinėjant iš naujo teismo 2024 m. kovo 29 d. nutartimi nutarta įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, atsakovės pusėje, gydytoją D. B.
9. Trečiasis asmuo D. B. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašo ieškinį atmesti.
10. Trečiasis asmuo D. B. pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodo, kad nėra ginčo sutarties dalyvė, todėl gali pateikti paaiškinimus tik dėl savo, kaip gydytojos, darbo pareigų ir priskirtų funkcijų atlikimo tiek, kiek tokių darbo pareigų atlikimas susijęs su nagrinėjama civiline byla. Pirmiausia pažymi, kad visi ginčijami ortopedinių priemonių užsakymai buvo įvykdyti esant išskirtinėms gydytojų darbo sąlygoms – pirmą kartą visuotinai taikant COVID-19 pandemijos ribojimus darbui su pacientais. Ginčijami ortopedinių techninių priemonių užsakymai buvo pateikti ir įvykdyti galiojant Lietuvos Respublikoje paskelbtai ekstremaliai padėčiai dėl COVID-19 pandemijos, kai buvo ribojamos galimybės kontaktuoti su pacientais dėl didelės rizikos užsikrėsti COVID-19 virusine infekcija, bei dėl rizikos platinti virusinės infekcijos užkratą kontaktinio darbo su pacientais metu. Esant tokioms pacientų konsultavimo sąlygoms, gydytojai (įskaitant gydytojus-reabilitologus) privalėjo pasitikėti pacientų teikiamais duomenimis nuotolinės konsultacijos metu, atsižvelgiant į anksčiau naudoto protezo pacientų patirtį bei nuotoliu vertinant pacientų paaiškinimus dėl jų fizinio mobilumo. Ginčijamų ortopedinių priemonių užsakymų vykdymo metu teikiant gydytojo-reabilitologo konsultaciją, neegzistavo jokia patvirtinta nuotolinio pacientų konsultavimo tvarka. Pasak trečiojo asmens, byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kurie leistų pripažinti, jog pacientams R. V., G. S. ir B. P. neteisėtai buvo paskirtos techninės ortopedinės priemonės, kurias pagamino atsakovė. Taip pat nėra pakankamai įrodymų, iš kurių galima būtų spręsti, kad minėtiems pacientams buvo netinkamai nustatytas mobilumo lygis ortopedinių techninių priemonių paskyrimo metu.
11. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė R. R. palaikė ieškinį dalyje dėl trijų pacientų R. V., G. S. ir B. P., prašė ieškinį šioje dalyje tenkinti, nes mobilumas šiems pacientams buvo nustatytas netinkamai, ką, anot atstovės, nustatė ir apeliacinės instancijos teismas. Papildomai paaiškino, kad kol nėra atliktas patikrintas, nėra galimybės spręsti dėl pacientui R. V. 2024 m. gegužės 20 d. nustatyto II mobilumo lygio pagrįstumo. Patikrinimas, kurio pagrindu prašoma priteisti žalą, buvo atliktas analizuojant dokumentus, pacientai nebuvo lankomi, su jais nebuvo bendrauta. Nėra ginčo, kad protezai buvo pagaminti ir perduoti pacientams. Pabrėžė, kad nustatant pacientams mobilumą nebuvo įvertinti e. sveikatoje esantys duomenis, kas turėjo esminės reikšmės pacientų mobilumo vertinimui ir nustatymui.
12. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovai palaikė savo poziciją, išdėstytą procesiniuose dokumentuose, prašė atmesti ieškinį dalyje dėl trijų pacientų R. V., G. S. ir B. P. Papildomai paaiškino, kad tarp I mobilumo lygio (kai protezai neskiriami) ir II mobilumo lygio (kai protezai skiriami) yra menkas ir subjektyvus skirtumas vertinant pacientų būklę. Anot atstovų, ieškovė laikydamasi pozicijos, kad trims pacientams II mobilumo lygis buvo nustatytas nepagrįstai, patikrinimo metu su pacientais nebendravo, netikrino jų mobilumo lygio, kas yra ypač svarbu susidariusioje situacijoje. Pacientui R. V. protezas buvo atnaujintas, t. y. nebuvo gaminamas naujas protezas pirmą kartą. Pagamintas protezas buvo perduotas šiam pacientui ir buvo jo naudojamas, ką patvirtina posėdžio metu papildomai pateikti įrodymai, remiantis kuriais 2024 m. gegužės 20 d. pacientui vėl buvo nustatytas II mobilumo lygis. Įmonės vadovas P. G. papildomai paaiškino, kad pacientams besikreipiant su prašymais dėl protezų, jau pradžioje išsiaiškinama, kokioje mobilumo stadijoje jie yra, kokia jų motyvacija. Pažymėjo, kad nėra suprantamos situacijos, kai turėjęs protezą pacientas vėliau protezo negauna. Taip pat paaiškino, kad gaminant protezus yra aplankomi pacientai, atliekami protezų matavimai, kurių metu papildomai patikrinama, ar asmenys geba atsistoti ir judėti. Gydytojos D. B. atlyginimas yra fiksuotas ir jo dydis nepriklauso nuo to, kiek pagaminta protezų.
13. Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo D. B. parodė, kad dirba gydytoja reabilitologe 43 metus, dirba ne tik UAB „Ortogama“, bet ir (duomenys neskelbtini). COVID-19 pandemijos metu konsultacijos buvo teikiamos nuotoliniu būdu, jeigu pacientai sutikdavo. Tais atvejais, kai nuotolinių konsultacijų metu kildavo klausimų dėl pacientų būklės, jiems buvo skiriamos kontaktinės konsultacijos atvykstant į įstaigą. Pacientams R. V., G. S. ir B. P. protezai buvo skiriami ne pirmą kartą, o pakartotinai. Konsultacijos su šiais pacientais vyko nuotoliniu būdu, be vaizdo transliacijos, nes pacientai neturėjo tokių techninių galimybių. Konsultacijų pradžioje buvo išsiaiškinama, ar pacientas jau turi protezą, ar naudojasi ir kiek naudojasi protezu. Ji užtikrinta, kad teisingai nustatė minėtų pacientų mobilumo lygį. Pačias konsultacijas su pacientais nelabai atsimena, nes jų labai daug. Tik atsimena, kad dėl paciento R. V. buvo bendrauta telefonu su socialine darbuotoja, kuri patikino, kad pacientas vaikšto ligoninės koridoriais. Dėl G. papildomai paaiškino, kad tai jog prieš 7 mėnesius pacientas galimai buvo gulintis, kaip nurodyta jo šeimos gydytojo dokumentų įrašuose, nereiškia, kad jis yra nemobilus. Jeigu pacientas gali nueiti į tualetą ar pavalgyti, tokiu atveju jis jau laikomas mobilus ir jam gali būti gaminamas protezas. Bendrai pasisakant, ji konsultacijų metu vertindavo pacientų medicininius dokumentus tik tais atvejais, kai patys pacientai atveždavo tokius dokumentus.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
Ieškinys atmestinas.
14. Remiantis byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad ieškovė Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos ir UAB „Ortogama“ 2019 m. gruodžio 23 d. sudarė sutartį Nr. 1SUT-476 dėl ortopedijos techninių priemonių kompensavimo. Kaip matyti iš sutarties, ieškovė šią sutartį sudarė siekdama įgyvendinti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. V-234 patvirtinto Ortopedijos techninių priemonių kompensavimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis tvarkos aprašo reikalavimus. Pagal sutarties 1.1 punktą, šios sutarties objektas – privalomuoju sveikatos draudimu apdraustų asmenų aprūpinimas pagal užsakymą ir serijiniu būdu gaminamomis medicinos priemonėmis (prietaisais) – ortopedijos techninėmis priemonėmis, kurių gamybos ir (ar) pritaikymo išlaidos kompensuojamos iš 2020 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Kaip nustatė apeliacinės instancijos teismas, atsakovė UAB „Ortogama“, kaip ortopedijos įmonė pagal minėtą sutartį, iš esmės prisiėmė dviejų rūšių įsipareigojimus, t. y. 1) pagaminti ortopedijos technines priemones ir garantuoti jų kokybę (Sutarties 3.15, 3.16 punktai) bei 2) administruoti paslaugos teikimą pacientams, t. y. surinkti duomenis ir pagrįsti, jog teikiama paslauga atitinka kompensavimo iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto sąlygas.
15. Nagrinėjamu atveju Valstybinė ligonių kasa ieškiniu prašo priteisti žalą iš atsakovės remiantis bendra sutarties 6.7 punkto nuostata, numatančia, kad įmonė atlygina PSDF biudžetui padarytą žalą, tačiau faktiškai ieškovė atsakovės padarytą žalą sieja ne su jos neįvykdytais konkrečiais sutartyje numatytais įsipareigojimais, susijusiais su ortopedijos technikos priemonės gamyba (aprūpinimu), o su tuo, kad ortopedijos įmonės pagamintos priemonės buvo nepagrįstai paskirtos pacientams. Tarp šalių nėra ginčo dėl fakto, kad visi ginčo objektu esantys ortopedinių techninių priemonių užsakymai buvo visa apimtimi ir tinkamai įvykdyti, t. y. pritaikyti ir pagaminti protezai pagal individualius pacientų poreikius perduoti pacientams.
16. Kaip matyti iš šalių sutarties, joje nėra reglamentuotas ortopedijos techninių priemonių paskyrimo klausimas. Pagal sutartį ortopedijos įmonei nėra nustatyta teisė priimti sprendimą dėl ortopedijos techninių priemonių skyrimo, o tai taip pat reiškia, kad įmonė negali atsakyti ir už tokios priemonės skyrimo pagrįstumą. Pagal Aprašą, kuris reglamentuoja ne tik sutarčių sudarymą su ortopedijos įmonėmis, bet ir ortopedijos techninių priemonių skyrimo bei finansavimo klausimus, ortopedijos techninių priemonių skyrimo klausimą sprendžia gydytojai specialistai, o jų veiklą šioje srityje reguliuoja viešosios teisės normos, gydytojo profesinės veiklos standartai bei etikos normos. Taigi pagal sutartį ir Aprašą ortopedijos įmonės nėra priskirtos prie subjektų, kurie sprendžia dėl ortopedijos techninių priemonių skyrimo ir jos taip pat negali būti laikomos atsakingomis už šių priemonių skyrimo pagrįstumą. Tačiau, kaip nustatė apeliacinės instancijos teismas, nagrinėjamu atveju faktinės aplinkybės patvirtina, kad atsakovė UAB „Ortogama“ dalyvavo apdraustųjų aprūpinimo ortopedijos techninėmis priemonėmis procese ne vien kaip „ortopedijos įmonė“, bet ir kaip asmens sveikatos priežiūros įstaiga (ASPĮ), t. y. kaip įstaiga, kurioje dirbo fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytoja D. B., paskyrusi ginčijamas ortopedijos technikos priemones pacientams B. P., G. S. ir R. V.
17. Atsakomybių paskirstymą tarp privalomuoju sveikatos draudimu apdraustų asmenų aprūpinimo medicinos priemonėmis proceso dalyvių nustato Aprašo 77–83 punktai. Remiantis Aprašo 83 punkto nuostatomis, UAB „Ortogama“ yra atsakinga už gydytojos D. B. suteiktų medicinos paslaugų kokybę, t. y. – už sprendimo skirti ortopedijos technines priemones pagrįstumą. Be to, UAB „Ortogama“ civilinę atsakomybę nustato ir bendrosios teisės normos, reglamentuojančios samdančio darbuotojus asmens civilinę atsakomybę už savo darbuotojo padarytą žalą (CK 6.264 straipsnio 1 dalis). Sistemiškai aiškinant nurodytas teisės nuostatas, nagrinėjamu atveju sprendžiant klausimą dėl atsakovės UAB „Ortogama“ civilinės atsakomybės būtina pasisakyta dėl darbuotojos D. B. kaltės, t. y. įvertinti, ar jos sprendimas skirti ortopedijos technines priemones pacientams B. P., G. S. ir R. V. atitiko viešosios teisės normas, gydytojo profesinės veiklos standartus ir etikos normas.
18. Byloje nėra ginčo, kad D. B. ortopedijos technines priemones pacientams B. P., G. S. ir R. V. paskyrė veikdama kaip UAB „Ortogama“ darbuotoja. Sprendžiant klausimą dėl atsakovės UAB „Ortogama“ darbuotojos D. B. kaltės toliau individualiai pasisakoma dėl kiekvieno paciento atvejo aplinkybių.
Dėl pacientų B. P. ir G. S.
19. Kaip matyti iš ieškovės pateiktų duomenų, byloje kvestionuojamas dešinės šlaunies (aukščiau kelio) protezo paskyrimas pacientui B. P. Anot ieškovės, šiuo atveju atsakovė pažeidė Aprašo 17 punktą, nes pacientui neteisingai buvo nustatytas II mobilumo lygis bei atitinkamai paskirtas galūnės protezas. Kaip matyti iš Ekspertizės pažymos, patikrinus šio paciento Elektroninėje sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinėje sistemoje esančius duomenis nustatyta, kad pacientas nuolat stebimas šeimos gydytojo, 2020 m. rugpjūčio 18 d. šeimos gydytojas nurodęs, kad pacientas yra gulintis, apysunkės būklės, paciento būklė nesikeičia jau 2 metus. Visuose vėliau kas mėnesį darytuose įrašuose yra nurodoma, kad paciento būklė nesikeičia. Kaip bylos nagrinėjimo metu paaiškino ieškovės atstovė, ekspertizės atlikimo metu tiesiogiai su pacientais nebuvo bendrauta bei buvo remtasi tik sveikatos sistemoje esančiais duomenimis. Byloje esančių duomenų visuma patvirtina, kad 2020 m. gruodžio 1 d. pacientas B. P. turėjo nuotolinę konsultaciją (be vaizdo konferencijos) telefonu su atsakovės darbuotoja gydytoja D. B. Konsultacija užregistruota SVEIDRA IS (2023-09-28 DOK – 153629). Nuotolinės konsultacijos metu nustačius šiam pacientui II mobilumo lygį, jam pakartotinai buvo skirta OTP – dešinės šlaunies protezas.
20. Taip pat byloje kvestionuojamas dešinės šlaunies (virš kelio) protezo paskyrimas pacientui G. S. Anot ieškovės, šiuo atveju atsakovė taip pat pažeidė Aprašo 17 punktą, nes pacientui neteisingai buvo nustatytas II mobilumo lygis bei atitinkamai paskirtas galūnės protezas. Kaip matyti iš Ekspertizės pažymos, patikrinus šio paciento Elektroninėje sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinėje sistemoje esančius duomenis nustatyta, kad 2020 m. sausio 4 d. šeimos gydytoje suteiktoje konsultacijoje nurodyta, jog pacientas yra gulintis, pacientui ne vienus metus skiriamos vienkartinės paklotės dėl šlapimo nelaikymo, būklė stabili, nesikeičianti. Byloje nepaneigta aplinkybė, kad 2020 m. rugpjūčio 5 d. šis pacientas turėjo nuotolinę konsultaciją telefonu (be vaizdo konferencijos) su atsakovės darbuotoja gydytoja D. B. Konsultacija užregistruota SVEIDRA IS (2023-09-28 DOK – 153629). Nuotolinės konsultacijos metu nustačius pacientui II mobilumo lygį, jam pakartotinai buvo skirta OTP – dešinės šlaunies protezas.
21. Aplinkybes, kad pacientai B. P. ir G. S. turėjo nuotolines konsultacijas telefonu posėdžio metu patvirtino ir pati gydytoja D. B. Gydytoja pakankamai išsamiai ir nuosekliai posėdžio metu paaiškino, kaip įprastai vyko konsultacijos nuotoliniu būdu, kokie klausimai pacientams buvo užduodami tikslu patikrinti jų judėjimo galimybes, į ką buvo atsižvelgiama sprendžiant dėl pacientų mobilumo ir jo lygio nustatymo. Taip pat gydytoja paaiškino, kad pacientams nustatytas mobilumas ir jo pagrįstumas negali būti tiesiogiai siejamas su pacientų sveikatos dokumentuose atliktais šeimos gydytojų įrašais, nes tokie įrašai daromi ne tikslu įvertinti asmenų mobilumą, o bendrai įvertinus jų būklę, kuri atsižvelgiant į pacientų amžių, turimas gretutines ligas gali labai keistis.
22. Kaip minėta, iš esmės nagrinėjamu atveju gydytojos netinkami veiksmai siejami su tuo, kad ji neapžiūrėjo pacientų asmeniškai, nevertino jų medicininių dokumentų. Pasisakant dėl šių aplinkybių ir jų reikšmės pacientų mobilumo lygio nustatymui bei atitinkamai atsakovės atsakomybei pažymėtina, kad visi 3 pacientai buvo garbingo amžiaus, priklausė rizikos grupei, turėjo kitų gretutinių ligų, jiems buvo skiriami protezai pakartotinai.
23. Ieškovės pateiktoje Ekspertizės pažymoje išvados apie pacientų B. P. ir G. S. mobilumo lygio galimai netinkamą įvertinimą nustatytos iš esmės remiantis tik jų medicininiuose dokumentuose padarytais įrašais, kad pacientai yra gulintys. Kaip posėdžio metu paaiškino tretysis asmuo D. B. (gydytoja), nagrinėjamu atveju pacientai yra garbaus amžiaus, turi gretutinių ligų, todėl jų būklė gali nuolat keistis. Anot gydytojos, jeigu pacientas gali atsikelti iš lovos ir savarankiškai nueiti į tualetą ar pavalgyti, tai jis jau laikomas mobiliu. Be to, tarp I (kai protezai neskiriami) ir II mobilumo lygio (kai protezai skiriami) yra labai menkas ir subjektyvus skirtumas vertinant pacientų būklę. Anot gydytojos, nagrinėjamu atveju jai nekilo klausimų dėl šio paciento mobilumo, juo labiau atsižvelgus į prieš tai jam nustatytą mobilumo lygį ir paskirtą protezą.
24. Pasisakant dėl paciento B. P. Elektroninėje sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinėje sistemoje esančių duomenų, pažymėtina, kad 2020 m. rugpjūčio 18 d. gydytojui aplankius pacientą buvo vertinama jo būklė bendrai, apsilankymo metu nebuvo sprendžiama dėl protezo pacientui būtinumo. Atitinkamai nebuvo vertinama ir jo būklė mobilumo lygio nustatymo kontekste, jo gebėjimas judėti. Padarytas įrašas pakankamai trumpo turinio, nėra išsamiai atskleidžiantis paciento būklę vizito metu. Ikiteisminio tyrimo metu atliekant šio paciento ekspertizę buvo remtasi išimtinai minėtais šeimos gydytojo neišsamiais įrašais medicininiuose dokumentuose, paties paciento būklė nebuvo tirta, atitinkamai nebuvo vertinami ir būtinieji mobilumo lygio nustatymo kriterijai, kuriais remiantis ekspertas nustatė pacientui būtent I mobilumo lygį.
25. Pasisakant dėl paciento G. S. Elektroninėje sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinėje sistemoje esančių duomenų, pažymėtina, kad 2020 m. sausio 13 d. pacientas buvo atvykęs vizitui pas daktarą, vizito metu nebuvo pažymėta, jog ligonis nejudantis. 2020 m. vasario 27 d. įraše pažymėta, kad pacientas gulintis, tačiau gali sėdėti lovoje, neįgaliojo vežimėlyje. Kaip matyti iš įrašų visumos, šiam pacientui vienkartinės paklotės buvo skiriamos ne todėl, kad jis nevaikščiojo, o todėl kad turėjo šlapimo nelaikymą. 2020 m. gegužės 14 d., 2020 m. gegužės 18 d., 2020 m. birželio 29 d., 2020 m. liepos 10 d. konsultacijos pacientui buvo suteiktos telefonu, t. y. faktiškai nevertinant jo būklės tai dienai. Ikiteisminio tyrimo metu atliekant šio paciento ekspertizę buvo remtasi taip pat išimtinai minėtais šeimos gydytojo neišsamiais įrašais medicininiuose dokumentuose, paties paciento būklė nebuvo tirta, atitinkamai nebuvo vertinami ir būtinieji mobilumo lygio nustatymo kriterijai, kuriais remiantis ekspertas nustatė pacientui būtent I mobilumo lygį.
26. Šioje situacijoje taip pat svarbu pažymėti, kad šiai dienai pacientai B. P. ir G. S. yra mirę, todėl aplinkybių dėl šiems pacientams suteiktų konsultacijų, nustatyto mobilumo lygio ir skirtų protezų nėra galimybių nei patvirtinti, nei paneigti.
27. Atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjamu atveju šiems pacientams, kaip ir R. V., protezas buvo skiriamas pakartotinai, kas ypatingai svarbu vertinant gydytojos sprendimą teikti konsultacijas nuotoliniu būdu, taip pat jos išvadas dėl pacientų mobilumo lygio nustatymo ir protezų jiems skyrimo.
28. Taip pat nagrinėjamos bylos kontekste negalima sureikšminti aplinkybių dėl 2020 m. COVID-19 susiklosčiusios ekstremalios situacijos ir paskelbtos pandemijos. Pasisakant dėl šių aplinkybių pažymėtina, kad tiek atsakovės veiklos patikrinimo atlikimo metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose, šalys vieningai laikėsi pozicijos, kad šiai bylai aktualiu laikotarpiu (2020 m. gegužės-gruodžio mėnesiais) nebuvo reglamentuota, kaip sveikatos įstaigos turėjo dirbti ir teikti pacientams paslaugas karantino metu, bei tik 2021 m. sausio 1 d. Sveikatos apsaugos ministerija reglamentavo nuotolinį konsultacijų teikimą. Tuo tarpu antrą kartą nagrinėjant bylą iš esmės 2024 m. rugpjūčio 20 d. teismo posėdyje, ieškovės atstovė pakeitė savo poziciją bei bendrai nurodė, kad 2020 m. birželio mėnesį buvo priimtas Sveikatos apsaugos ministro įsakymas, remiantis kuriuo pirminės konsultacijos pacientams turėjo būti teikiamos kontaktiniu būdu. Nurodydama šias aplinkybes, atstovė nepatikslino, kodėl tokie duomenys nebuvo pateikti ankstesnio proceso metu, taip pat nepateikė teismui ir paties įsakymo, kuriuo rėmėsi, nedetalizavo konkrečių įsakymo nuostatų, aktualių nagrinėjamai bylai. Kadangi šios aplinkybės buvo pateiktos įrodymų tyrimo stadijoje, atitinkamai dėl jų reikšmės neturėjo galimybės pasisakyti ir kiti proceso dalyviai. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad ieškovės atstovė poziciją dėl 2020 m. birželio mėnesį galimai priimto įsakymo pateikė jau įrodymų tyrimo stadijoje, į tai, kad pats įsakymas teismui nebuvo pateiktas ir jo nuostatos nebuvo ištirtos kitų byloje esančių įrodymų visumoje, papildomai dėl šio įsakymo vertinimo ir reikšmės nepasisako (CPK 178 straipsnis). Pažymėtina ir tai, kad byloje nėra objektyvių duomenų, kad aktualiu laikotarpiu gydytojas reabilitologas privalėjo skirti pacientams kontaktinius vizitus bei negalėjo konsultuoti pacientų nuotoliniu būdu (CPK 178 straipsnis).
Dėl paciento R. V.
29. Byloje ieškovė taip pat ginčija kairės šlaunies (virš kelio) protezo paskyrimą pacientui R. V. Anot ieškovės, šiuo atveju atsakovė taip pat pažeidė Aprašo 17 punktą, nes pacientui neteisingai buvo nustatytas II mobilumo lygis bei atitinkamai paskirtas galūnės protezas. Kaip matyti iš Ekspertizės pažymos, patikrinus šio paciento informacinėje sistemoje „Sveidra“ esančius duomenis nustatyta, kad pacientas atsakovės UAB „Ortogama“ paslaugų teikimo metu buvo gydomas VšĮ (duomenys neskelbtini), jam buvo teiktos slaugos ir palaikomojo gydymo paslaugos – negalinčių savęs aptarnauti ligonių, kurių bartelio indeksas iki 40 balų, slauga ir palaikomasis gydymas. Byloje nepaneigta aplinkybė, kad 2020 m. gegužės 26 d. šis pacientas turėjo nuotolinę konsultaciją telefonu (be vaizdo konferencijos) su atsakovės darbuotoja gydytoja D. B. Konsultacija užregistruota SVEIDRA IS (2023-09-28 DOK – 153629). Nuolatinės konsultacijos metu, nustačius pacientui II mobilumo lygį, jam pakartotinai buvo skirta OTP – kairės šlaunies protezas.
30. Ieškovės pateiktoje Ekspertizės pažymoje išvada apie šio paciento mobilumo lygio galimai netinkamą įvertinimą nustatyta taip pat iš esmės remiantis tik jo medicininiuose dokumentuose padarytais įrašais, kad pacientas yra gulintis, nevertinant paciento būklės kvestionuojamos išvados surašymo laikotarpiu, juolab nevertinant ir paciento sveikatos būklės eigos po protezo paskyrimo. Pasisakant dėl paciento R. V. sveikatos paslaugų informacinėje sistemoje esančių duomenų, pažymėtina, kad nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) šis pacientas gydėsi ligoninėje, kur jį išrašant pastarajam buvo rekomenduotas aktyvus režimas. Kaip matyti iš ligoninės įrašų, pacientas buvo su protezu, kas patvirtina ir taip byloje nenuginčytas aplinkybes, jog pacientui protezas buvo skirtas pakartotinai. Neginčytina, kad atsakovės paslaugų teikimo metu šis pacientas buvo gydomas VšĮ (duomenys neskelbtini), tačiau tai, teismo vertinimu, neturi esminės reikšmės gydytojos D. B. nustatyto mobilumo lygio pagrįstumui. Kaip paaiškino gydytoja posėdžio metu, šiuo atveju buvo bendrauta telefonu ir su ligoninės atstovais, kurie patikino, kad pacientas vaikšto ligoninės koridoriais, iki tualeto, t. y. yra mobilus, o ne gulintis. Kaip matyti iš 2024 m. rugpjūčio 19 d. atsakovės papildomai pateiktų duomenų, šiam pacientui pati ieškovė pateikė naują pranešimą apie galimybę atsinaujinti protezą ir po šeimos gydytojo bei reabilitologo konsultacijos nustatant II mobilumo lygį, R. V. buvo patvirtintas finansavimas kojos protezo atnaujinimui. Pažymėtina ir tai, kad į bylą pateikta vaizdo fiksacija (atsiliepimo į ieškinį priedas) su judančiu pacientu taip pat patvirtina atsakovės poziciją bei gydytojos paaiškinimus teismo posėdžio metu, kad paciento būklė dažnai gali būti kintanti dėl įvairaus pobūdžio ligų ir pan. ir mobilumo lygis gali padidėti arba sumažėti. Teismo vertinimu, byloje esančių duomenų visuma sudaro pagrindą išvadai, kad nagrinėjamu atveju atsakovės gydytoja D. B. pagal tuo metu buvusias aplinkybes tinkamai įvertino šio paciento sveikatos būklę, patikrino būtinus kriterijus bei nustatė jam būtent II mobilumo lygį.
31. Teismo vertinimu, tai kad visų trijų pacientų mobilumo lygiai buvo nustatyti tiesiogiai nebendraujant su pacientais bei nesiremiant jų medicininiuose dokumentuose esančiais duomenimis, nesudaro pagrindo išvadai, jog pacientų mobilumas buvo įvertintas ir nustatytas netinkamai. Priešingai, byloje esančių duomenų visuma patvirtina, kad atsakovės gydytojos D. B. išvados dėl pacientų II mobilumo lygio atitiko faktinę tuo metu buvusią pacientų būklę. Tai, kad gydytojos įrašuose neaptarti visi būtini Apraše numatyti mobilumo lygio kriterijai nepaneigia išvadų dėl jiems nustatyto II mobilumo lygio pagrįstumo, nes visuma duomenų pacientų medicininiuose dokumentuose ir pačių pacientų nuotolinių konsultacijų metu suteikta gydytojai informacija, kuria gydytoja turėjo pasitikėti esant COVID-19 pandemijai, taip pat duomenis apie prieš tai pacientams nustatytą mobilumo lygį ir jiems paskirtus protezus, patvirtina, kad jie atitiko Apraše aptartus kriterijus II lygio mobilumui nustatyti. Taigi, vien tai, kad gydytoja pacientus konsultavo nuotoliniu būdu ir nesusipažino su visais jų sveiktos dokumentais nesudaro pagrindo spręsti, kad šiems pacientams mobilumo lygis buvo nustatytas netinkamai.
32. Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes bei padarytas išvadas, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pacientų B. P., G. S. ir R. V. atžvilgiu atsakovės atstovės gydytojos D. B. veikimas nevertintinas kaip pažeidžiantis šalių 2019 m. gruodžio 23 d. sutarties bei Kompensavimo aprašo nuostatas. Gydytoja atidžiai ir rūpestingai atliko jai tenkančias pareigas vertindama pacientų mobilumo lygį, todėl negali prisiimti kaltės dėl ieškovės prašomos atlyginti žalos atsiradimo. Atkreiptinas dėmesys, kad antrą kartą nagrinėjant bylą ieškovė nekonkretizavo kokius konkrečiai gydytojui taikomus profesinės veiklos standartus galimai pažeidė atsakovės gydytoja D. B. (CPK 178 straipsnis).
33. Įvertinus aktualiu laikotarpiu buvusią ekstremalią situaciją medicinos srityje, konsultacijų pobūdžio kardinalią kaitą pandemijos metu bei ieškovės neautomatinio patikrinimo duomenis, suteikus teisę gaminti Privalomojo sveikatos draudimo lėšomis finansuojamas ortopedijos technines priemones (protezus), teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju konstatuoti netinkamą, sutarties nuostatas pažeidžiantį, nerūpestingą atsakovės gydytojos D. B. veikimą nėra pakankamo pagrindo, nenustačius byloje tyčinio, galimai apgaulingo veikimo, išrašant siuntimą kompensuojamoms priemonėms gauti.
34. Konstatavus, kad nagrinėjamu atveju byloje neįrodytas atsakovės ir jos atstovės neteisėtas veikimas ir kaltė, išduodant ginčo ortopedijos technines priemones (protezus) pacientams B. P., G. S. ir R. V., kitos civilinės atsakomybės sąlygos nevertintinos, pažymint, kad civilinei atsakomybei įrodyti būtinas visų civilinės atsakomybės sąlygų pagrindimas. Nesant konstatuotai vienai iš civilinės atsakomybės sąlygų, sutartinė civilinė atsakomybė kilti negali ir žalos atlyginimo klausimas nesprendžiamas.
35. Dėl kitų byloje dalyvaujančių asmenų argumentų teismas plačiau nepasisako, nes jie nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
36. Atmetus ieškinį, atsakovei iš ieškovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 14 139,47 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti (CPK 93, 98 straipsniai).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 259 - 260 straipsniais, 265-267 straipsniais, 269-270 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a :
ieškinį atmesti.
Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Ortogama“ (kodas 302540418) iš ieškovės Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (kodas 191351679) 14 139,47 Eur (keturiolika tūkstančių vieną šimtą trisdešimt devynis eurus ir 47 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Laura Matusevičiūtė