Civilinė byla Nr. 2A-84-413/2012
pirmosios instancijos teismo teisėja Vida Jegorovienė;
procesinio sprendimo kategorijos: 125.10.3;54.1; 42.10;
121.15.; 121.18.;121.21.
(S)
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. sausio 16 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Algimanto Kukalio ir Ramūno Mitkaus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „Statybos technika“ apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 29 d. galutinio sprendimo panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-11935-429/2011 pagal ieškovo UAB „Toirenta“ ieškinį atsakovui UAB „Statybos technika“ dėl skolos, delspinigių ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas dokumentinio proceso tvarka kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 410,00 Lt skolą, 28,72 Lt delspinigius ir bylinėjimosi išlaidas (b.l. 3). Reikalavimas buvo grindžiamas šalių 2009 m. spalio 7 d. sudaryta Įrangos (biotualeto) nuomos sutartimi, pagal kurią ieškovas iki sutarties nutraukimo išnuomojo atsakovui įrangą, o pastarasis įsipareigojo už ją mokėti mėnesinį 120 Lt dydžio nuomos ir 50 Lt vienkartinį vieno biotualeto aptarnavimo mokestį per 30 dienų nuo sąskaitos – faktūros gavimo datos, jei sutarties prieduose nenumatyta kitaip, ir 0,02 proc. delspinigius už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną nuo laiku neapmokėtos sumos. Ieškovas nurodė, kad atsakovas prievolę įvykdė iš dalies ir liko skolingas 410 Lt pagal neapmokėtas 2009 m. gruodžio 31 d., 2010 m. sausio 31 d. ir 20410 m. vasario 28 d. sąskaitas-faktūras Nr. TOI 2012971, Nr. TOI 2013153, Nr. TOI 2013214.
Teismas 2011 m. balandžio 8 d. preliminariu sprendimu ieškinį patenkino pilnai. Priteisė iš atsakovo UAB „Statybos technika“ ieškovo UAB „Toirenta“ naudai 410 Lt skolą, 28,72 Lt delspinigius ir 27,00 Lt žyminį mokestį bei 9,10 Lt išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu, valstybei (b.l. 58-59).
Atsakovas pateikė prieštaravimus, prašydamas panaikinti preliminarų sprendimą ir ieškinį atmesti. Nurodė, kad dėl klimatinių sąlygų ieškovo išnuomota įranga tapo netinkama naudotis ir apie tai atsakovas informavo ieškovą žodžiu. Ieškovo atsakingas asmuo patvirtino, kad biiotuoletas bus išvežtas. Po pokalbio telefonu atsakovas apmokėjo ieškovui už 2009 m. spalio ir lapkričio mėnesius sutektas paslaugas ir daugiau iš jo jokių apmokėjimo dokumentų negavo. Todėl sprendė, kad sutartis buvo nutraukta žodiniu šalių susitarimu (b.l. 62-65).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. birželio 29 d. galutiniu sprendimu Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. balandžio 8 d. preliminarų sprendimą paliko nepakeistą ir priteisė iš atsakovo UAB „Statybos technika“ valstybei 14,56 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (b.l. 78-80).
Bylos rašytinių įrodymų pagrindu teismas sprendė, kad ieškovas 2009 m. spalio 7 d. pristatė atsakovui nuomojamą įrangą – biotualetą Nr. 7055, o 2009 m. spalio 12 d. tą pačią nuomojamą įrangą atsiėmė ir 2011 m. spalio 12 d. pakeitė kita (pastatė kitą nuomojamą įrangą – biotualetą Nr. 8033) (b.l. 41-43, 9). Teismas nurodė, kad atsakovas neįrodė, jog jis 2009 m. lapkričio 30 d. informavo ieškovą žodžiu (telefonu) atsiimti nuomojamą įrangą (biotualetą Nr. 8033), kad ieškovo atstovas įsipareigojo naudojimui netinkamą (užšalusią) įrangą atsiimti. Sutartis galėjo būti nutraukta tik apie tai informavus kitą šalį raštu (sutarties 5.1, 5.2 punktai). Teismo nuomone, pagal CK 6.189 straipsnį teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai. Teismas pažymėjo, kad įstatymas numato abiem sutarties šalims vienodą pareigą tinkamai laikytis sutarties sąlygų. Pagal CK 1.64 straipsnio 3 dalį tylėjimas laikomas asmens valios išraiška tik įstatymų ar sandorio šalių susitarimo numatytais atvejais. Tarp šalių pasirašytoje sutartyje neaptarta galimybė tylėjimu išreikšti valią dėl sutarties nutraukimo. Todėl teismas sprendė, kad atsakovas susiklosčiusioje situacijoje turėjo pareigą tinkamai įforminti sutarties nutraukimą. Teismas sutiko su atsakovo atstovo pastebėjimu, kad pateiktose PVM sąskaitose – faktūrose nėra atsakovo įmonės darbuotojo parašo, patvirtinančio, kad atsakovui minėti mokėjimo dokumentai yra įteikti (b.l. 10-12, 44-46), tačiau teismas sprendė, kad atsakovui nepateikus jokių įrodymų, patvirtinančių, kad minėtos PVM sąskaitos – faktūros atsakovui nebuvo pateiktos, jam išlieka pareiga atsiskaityti už įrangos nuomą bei jos aptarnavimą.
III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „Statybos technika“ prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 29 d. galutinį sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškovo ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas (b.l. 86-90). Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1) Pirmos instancijos teismas neteisingai aiškino šalių sudarytos Įrangos nuomos sutarties sąlygas. Iki 2009 m. lapkričio 30 d. atsiskaitymai vyko remiantis sutarties 4.2 punktu ir už ieškovo suteiktas paslaugas 2009 metų spalio ir lapkričio mėnesiais atsakovas pilnai atsiskaitė. Nuo 2009 m. lapkričio 30 d. atsakovas negavo už ieškovo 2009 m. gruodžio mėn., 2010 m. sausio ir vasario mėn. suteiktas paslaugas teismui pateiktų sąskaitų-faktūrų Nr. TOI2012971, Nr. TOI2013153, Nr. TOI2013214, jose nėra atsakovo parašų, sąskaitos nebuvo pateiktos kartu su skolų suderinimo aktu, todėl iki teismo proceso pradžios atsakovas neturėjo galimybės pareikšti jokių pretenzijų dėl suteiktų ar nesuteiktų paslaugų ir jų kokybės;
2) Teismas neteisingai taikė ir aiškino įrodinėjimą reglamentuojančias teisės normas, nurodydamas, kad atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog ginčijamų sąskaitų – faktūrų jis nėra gavęs. Atsakovas negali pateikti įrodymų apie objektyviai neegzistuojančius faktus, taigi teismas iškėlė atsakovui neįvykdomus reikalavimus. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę būtent ieškovas UAB „TOIRENTA“ privalėjo įrodyti, jog įvykdė nustatytas pareigas pagal Sutartyje numatytas sąlygas ir pateikė atsakovui mokėjimų dokumentus, o ne priešingai, jog atsakovas turėjo įrodyti, kad tokių sąskaitų negavo;
3) Pirmos instancijos teismas netinkamai aiškino Sutarties nuostatas dėl jos nutraukimo ir užsakymų priėmimo bei užsakymų atsisakymo. Tarp šalių įrangos nuomos sutartis nebuvo nutraukta, todėl neaišku kuo remiantis teismas priėjo tokios išvados. Byloje kilo ginčas dėl konkretaus užsakymo priėmimo ir atsisakymo nuo jo. Sutartyje yra numatytos skirtingos sąlygos jos nutraukimui ir konkretaus užsakymo atsiėmimui. Sutartis galėjo būti nutraukta pagal 5.2 punktą, tačiau konkrečios įrangos užsakymas, jos atsisakymas bei aptarnavimas galėjo būti vykdomas pagal Sutarties 1.1 ir 2.3 punktus, t.y. tiek rašytiniais, tiek žodiniais susitarimais.
Atsiliepimo į apeliacinį skundą negauta.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
CPK 320 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. CPK įtvirtintai ribotai apeliacijai būdinga tai, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje tiriama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų savo išvadoms pagrįsti, ar tuos įrodymus tinkamai ištyrė bei įvertino, ar nepažeidė įrodinėjimo taisyklių.
Byloje kilo ginčas dėl Sutarties sąlygų, reglamentuojančių jos nutraukimą (atsisakymą) formos (žodinė ar rašytinė), ir atsiskaitymo už paslaugas tvarkos. Taigi, nagrinėjamu atveju kyla procesinės ir materialinės teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir sutarties aiškinimą, taikymo ir aiškinimo klausimai.
Bylos duomenimis šalys 2009 m. spalio 7 d. sudarė Įrangos nuomos sutartį Nr. 3.24-603, pagal kurią ieškovas išnuomojo ir pristatė į atsakovo objektą biotualetą Nr. 8033, o atsakovas įsipareigojo įrangos nuomos laikotarpiu, nuo 2009 m. spalio 7 d. iki sutarties nutraukimo, sumokėti ieškovui 120 Lt dydžio nuomos mokestį už vieną mėnesį ir vienkartinį 50 Lt dydžio išnuomotos įrangos aptarnavimo mokestį (b.l. 6-9). Byloje nėra ginčo, kad už įrangos nuomą 2009 m. spalio ir lapkričio mėnesiais atsakovas pilnai atsiskaitė. Ginčas kilo dėl sekančių trijų mėnesių biotualeto nuomos fakto patvirtinimo, atsiskaitymo už įrangą tvarkos ir nuomos sutarties nutraukimo sąlygų. Ieškovas teigė, kad atsakovas naudojosi (nuomavo) ieškovo įranga iki 2010 m. kovo 1 d. ir liko skolingas 410 Lt (b.l. 5, 10-12), atsakovas nurodė, jog žodiniu pranešimu nuomos sutartis buvo nutraukta nuo 2009 m. gruodžio 1 d., kadangi dėl klimatinių oro sąlygų įranga tapo netinkama naudotis (užšalo), be to, ieškovas nesilaikė sutartyje numatytos atsiskaitymo tvarkos ir nepateikė atsakovui trijų sąskaitų – faktūrų už 2009 m. gruodžio – 2010 m. vasario mėnesius, kaip tai numatyta Sutarties 4.2 punkte, kas patvirtina atsakovo įrodinėjamą aplinkybę, jog Sutartis buvo nutraukta teisėtai. Tokius atsakovo argumentus pirmosios instancijos teismas teisingai pripažino nepagrįstais ir neįrodytais.
Teisėjų kolegija pažymi, kad sandoriais laikomi asmenų veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas (CK 1.63 str. 1 d.). Iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą, pripažįstamas sutarties neįvykdymu (CK 6.205 str.). Kai kyla šalių ginčas dėl sutarties ar konkrečios jos sąlygos galiojimo, sutarties rūšies, pobūdžio, šalių teisių ir pareigų apimties ar pan., teismas, spręsdamas ginčą, turi vadovautis ir sutarčių aiškinimo taisyklėmis, nustatytomis CK 6.193–6.195 straipsniuose, taip pat suformuluotomis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010; 2011 m. kovo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2011; kt.). CK 6.193 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas principas, pagal kurį visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes. Aiškinant sutartį, reikia atsižvelgti ir į įprastines sąlygas, nors jos sutartyje nenurodytos. Iš atsakovo paaiškinimų akivaizdu, kad po paskutinio apmokėjimo už įrangos nuomą (2009 12 16) ir tariamai žodinį sutarties nutraukimą, atsakovo objekte nuomojama įranga išbuvo 2-3 mėnesius, kas iš esmės sutampa su ieškovo pateiktų apmokėti sąskaitų – faktūrų už įrangos nuomą laikotarpiu (b.l. 77, 10-12). Pagal Sutarties 5.1 punktą ir jos priedą Nr. 1 šalys susitarė, kad įranga bus nuomojama nuo 2009 m. spalio 7 d. iki sutarties nutraukimo (b.l. 8). Sutarties nutraukimą reglamentuoja 5.2 punktas, pagal kurį sutartis nutraukiama rašytiniu susitarimu arba įspėjimu. Taigi nepagrįstu pripažintinas apelianto argumentas, kad pagal Sutarties 1.1 ir 2.3 punktus yra galimas žodinis sutarties nutraukimas (atsisakymas), kadangi tokia pozicija grindžiama netinkamu sutarties sąlygų aiškinimu.
Įrodinėjimo pareigos paskirstymas bylos šalims nustatytas CPK 178 straipsnyje – šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Įrodymų vertinimas reglamentuojamas CPK 185 straipsnyje – teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus šiame kodekse numatytas išimtis. Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 str. 1 d.). Taigi atsakovui teko pareiga leistinomis įrodinėjimo priemonėmis įrodyti, kad Sutartį jis nutraukė dėl to, kad išnuomota įranga, pasikeitus oro sąlygoms, tapo netinkama naudotis. Pagal Sutarties 7.6 punktą, tokiais įrodymais laikytini rašytiniai duomenys (susitarimai, pranešimai, pretenzijos ir pan.), akceptuoti priešingos sutarties šalies. Tačiau įrodinėjamai aplinkybei pagrįsti atsakovas tokių įrodymų nepateikė, todėl teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovas nurodytos aplinkybės neįrodė. Teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentu, jog pagal Sutarties 4.2 punktą jam neatsirado pareiga įrodinėti, kad jis negavo iš ieškovo ginčijamai sumai išrašytų sąskaitų-faktūrų, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad ši sutarties sąlyga (4.2 punktas) suformuluota neaiškiai, t.y. nenurodytas sąskaitų įteikimo kitai sutarties šaliai būdas, priemonės ir akceptavimo tvarka. Iš atsakovo atstovo paaiškinimų matyti, kad sąskaitos buvo pateikiamos atsakovui jo darbo vietoje (b.l. 77), taigi konkreti sąskaitų priėmimo ir įforminimo tvarka nebuvo numatyta. Todėl negalima daryti neabejotinos ir vienareikšmės išvados, kad sąskaitos-faktūros atsakovui nebuvo įteiktos. Be to, kaip jau minėta, ši Sutarties sąlyga turi būti aiškinama neatsiejamai su kitomis Sutarties nuostatomis. Pagal Sutarties 7.4 punktą, sutartis galioja iki tinkamo įsipareigojimų įvykdymo. Minėta, kad Sutartis nustatyta tvarka nebuvo nutraukta, nuomojama įranga atsakovo objekte išbuvo galimai iki 2010 m. kovo 1 d., atsakovas neįrodė, kad apie nuomojamos įrangos defektus ir negalėjimą ja naudotis informavo ieškovą, taigi pirmosios instancijos teismas, remdamasis ieškovo pateiktais rašytinais įrodymais, turėjo pagrįstą pagrindą ieškinį tenkinti.
Remdamasi išdėstytu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas ieškovo ieškinį tenkino pagrįstai, todėl naikinti teismo sprendimą apelianto nurodytais motyvais nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Apeliacinės instancijos teisme turėtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra mažesnės nei numatyta CPK 96 straipsnio 6 dalyje, todėl apeliacinį skundą atmetus, jos iš apelianto nepriteistinos.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a:
Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 29 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą.
Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjai Gintautas Koriaginas
Ramūnas Mitkus
Algimantas Kukalis