Baudžiamoji byla Nr. 1-108-814/2017

                 Proceso Nr. 1-03-1-00014-2016-6)

                Procesinio sprendimo kategorija:

(S)

     1.2.32.10.1; 2.3.6.4.2; 2.3.6.4.5;2.4.1.2

JONAVOS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. gegužės 9 d.

Jonava

Jonavos rajono apylinkės teismo teisėja Lina Šafronienė,

sekretoriaujant Rasai Šaltienei,

dalyvaujant prokurorei Ramunei Brazdeikytei,

kaltinamajam M. G.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. G., gim. (duomenys neskelbtini) Jonavos r., a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nevedęs, neteistas, nuo 2014 m. kovo 4 d. profesinės karo tarnybos karys, tarnaujantis Lietuvos kariuomenėje, turintis eilinio laipsnį, nuo 2016 m. rugpjūčio 1 d. paskirtas į Lietuvos kariuomenės (duomenys neskelbtini), vairuotojo pareigas (2017 m. kovo 8 d. Krašto apsaugos ministro įsakymu Nr. P-348 nuo 2017 m. kovo 17 d. profesinės karo tarnybos sutartis nutraukta), kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 323 straipsnio l dalį.

Teismas

n u s t a t ė :

M. G., būdamas Lietuvos kariuomenės (duomenys neskelbtini) vairuotojo pareigose, tai yra būdamas profesinės karo tarnybos kariu, eiliniu, tyčia, be pateisinamos priežasties nuo 2016 m. rugsėjo 16 d. 08 val. 00 min. neatvyko į tarnybos vietą - Batalioną, dislokuotą adresu: (duomenys neskelbtini),, iki kol 2017 m. kovo 8 d. Krašto apsaugos ministro įsakymu Nr. P-348 nuo 2017 m. kovo 17 d. su juo buvo nutraukta profesinės karo tarnybos sutartis ir jis išleistas iš profesinės karo tarnybos į atsargą, tai yra, neatvykdamas į tarnybos vietą ilgiau negu dešimt dienų, dezertyravo.

Kaltinamasis M. G., apklaustas teisiamajame posėdyje, kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad tarnybą pradėjo 2014 m. kovo 1 d. (duomenys neskelbtini), pėstininkų kuopoje. Tarnavo virš dviejų metų. Iš pradžių viskas buvo gerai, kol vieną dieną neužkliuvo kuopos vadui. Nuo tada kuopos vadas ėmė jį spausti, akylai stebėti. Dėl tokio vado elgesio jis negalėjo normaliai vykdyti paskirtas užduotis, pervargo. Jeigu būdavo kas nors negerai, visada kaltino jį. Jo tiesioginis vadas buvo būrininkas, perkeltas iš oro gynybos bataliono. Vadas tarnyboje su pėstininkais neturėjo patirties, nelabai gaudydavosi situacijose, paskirdavo užduotis, po to jas atšaukdavo, keisdavo sprendimus. Pabradėje dalyvavo ilgose pratybose. Tiesioginiam vadui, tiesiogine to žodžio prasme, pavargo smegenys ir jis keitė sprendimus. Kariai stovėdavo pasimetę, nežinodavo, ką reikia daryti. Vadas jį vadino „dalbajobu“, žemino prieš visus karius ir tai tęsėsi kelias paras. „Dalbajobu“ jis buvo vadinamas visiems girdint per radijo ryšį. Po to buvo nuspręsta jį pašalinti iš šio bataliono ir perkelti į (duomenys neskelbtini), batalioną. Ten turėjo būti degalistu, trečios klasės specialistu, tačiau buvo įrašytas vairuotoju, nors neturėjo vairuotojo pažymėjimo. Perkėlus į kitą dalinį, kaupėsi nuoskaudos, iškilo kitų problemų, mirė jo mama, trūko pinigų, turėjo globoti nepilnametį brolį. Jis prašė nutraukti tarnybos sutartį, tačiau vadovybė nesutiko. Jis dezertyravo dėl pažeminimų. Į tarnybą nevyko nuo 2016 m. rugsėjo 16 d. Po apsilankymo karo policijoje jis į tarnybos vietą negrįžo, nes spalio 1 d. buvo šeštadienis ir jam į tarnybą nereikėjo. Spalio 3-4 d. jis į tarnybą nevyko. Spalio 5 d. kreipėsi į Jonavos polikliniką, kur jam nustatė ūmų bronchitą ir išdavė nedarbingumo pažymą iki spalio 11 dienos. Spalio 12-14 dienomis į tarnybą nėjo, nes neturėjo tam motyvacijos. Spalio 15-16 dienomis buvo savaitgalis, o spalio 17 d. jis vėl kreipėsi į Jonavos polikliniką, kur jam buvo nustatyta peršalimo liga ir išduotas nedarbingumo pažymėjimas nuo spalio 17 dienos iki spalio 21 dienos. Spalio 21 d. buvo penktadienis, todėl tą dieną ir spalio 22-23 dienomis į tarnybą nėjo. Sutartis buvo pasirašyta keturiems metams. Tarnauti jam buvo likę pusantrų metų. Dezertyravęs atlyginimo negavo, gavo tik maistpinigius. Maistpinigius pervesdavo jam į sąskaitą. Per nebuvimo tarnyboje laiką yra sirgęs. Buvo pristatęs pažymą apie ligą, gal ir gavo nedarbingumo išmoką. Jo tėvas važinėja po Europą, negali tinkamai rūpintis jo broliu. Tėtis jam padeda materialiai. 2017-03-17 su juo buvo nutraukta sutartis ir išleistas į atsargą, neatvykus į tarnybos vietą ilgiau nei 10 dienų. Šiuo metu nedirba, užsiregistravęs darbo biržoje. Gailisi dėl nusikalstamos veikos padarymo. Su civiliniu ieškiniu sutinka, daiktų kariuomenei negrąžino. Dezertyravimo metu nesislapstė, buvo namuose.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis ir prokurorė sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 273 str. nuostatomis, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Teismo nustatytos faktinės nusikalstamos veikos įvykdymo aplinkybės bei kaltinamojo M. G. kaltė be jo paties visiško prisipažinimo įrodyta baudžiamojoje byloje surinktų bei teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų visuma, o būtent: 

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas V. M. parodė, kad jis yra Lietuvos kariuomenės (duomenys neskelbtini), vado pavaduotojas, vykdantis savo būrio vado pareigas. Jo būryje eilinis M. G. turėjo užimti vairuotojo pareigas. Jis buvo M. G. viršininkas. Tiesioginis jo vadas buvo srž. A. K.. Eil. M. G. pažįsta nuo 2016 metų rugpjūčio mėnesio. Su M. G. palaikė tik tarnybinius santykius. 2016 m. rugsėjo 16 d. 8.00 val. eil. M. G. neatvyko į tarnybos vietą be pateisinamos priežasties. Dar iki dezertyravimo M. G. jam yra sakęs, kad nori išvykti į užsienį dirbti, kadangi jam trūksta pajamų pragyvenimui. Nuo 2016 rugsėjo 16 d. M. G. atsiuntė nedarbingumo pažymą, kad tris dienas sirgo (b. l. 49-50).

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. K. parodė, kad jis yra Lietuvos kariuomenės (duomenys neskelbtini), profesinės karo tarnybos karys. Iki 2016 m. spalio 23 d. tarnavo (duomenys neskelbtini), remonto skyriaus ginkluotės priežiūros specialisto pareigose. 2016 metais jo pavaldume tarnavo profesinės karo tarnybos karys eilinis M. G., kuris tuo metu turėjo užimti vairuotojo pareigas. Jis buvo jo tiesioginis viršininkas. Eil. M. G. pažįsta nuo 2016 metų rugpjūčio mėnesio. Su M. G. palaikė tik tarnybinius santykius. 2016 m. rugsėjo 16 d. 8.00 val. eil. M. G. neatvyko į tarnybos vietą be pateisinamos priežasties. Dar iki dezertyravimo M. G. jam yra sakęs, kad nori išvykti į užsienį dirbti, kadangi jam trūksta pajamų pragyvenimui, kad jis išlaiko nepilnametį brolį, yra jo globėjas. Iki 2017 m. vasario 13 d. jis į tarnybos vietą neatvyko, išduotų karinių daiktų nepridavė (b. l. 45-47).

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas J. L. parodė, kad jis yra profesinės karo tarnybos karys. Tarnauja (duomenys neskelbtini) vyresniojo specialisto pareigose. Eil. M. G. nepažinojo iki 2017 metų kovo 13 d., kai jau buvo tvarkomi dokumentai dėl jo atleidimo. Jis įteikė jam atsiskaitymo su daliniu lapą, supažindino su įsakymais dėl jo atleidimo. Apie tai, kad eil. M. G. neatvyksta į tarnybą žinojo, kadangi tvarkė dokumentus dėl jo atleidimo iš profesinės karo tarnybos. Šiuo metu, t. y. nuo 2017 m. kovo 17 d., eil. M. G. iš profesinės karo tarnybos yra atleistas. M. G. atleidimas užtruko iki 2017 m. kovo 17 d. todėl, kad Batalionas laukė, koks bus priimtas sprendimas jo atžvilgiu ikiteisminiame tyrime, užtruko jo mokymosi išlaidų paskaičiavimas, kurį vykdė Lietuvos kariuomenės Finansų ir apskaitos departamentas. 2017 m. vasario mėn. 6 d. gavus Karo policijos 2017-02-02 raštą Nr. ITVS-57, jis inicijavo dokumentų parengimą dėl M. G. atleidimo iš tarnybos (b. l. 55-57).

2014-01-10 M. G. pateikė prašymą priimti į profesinę karo tarnybą (b. l. 11).

2014-03-04 Profesinės karo tarnybos sutartimi nustatyta, kad su M. G. sudaryta profesinė karo tarnybos sutartis (b. l. 12-13).

2014-02-28 Lietuvos kariuomenės krašto apsaugos savanorių pajėgų vado įsakymu M. G. priimtas į profesinę karo tarnybą (b. l. 14).

Iš 2016-08-01 (duomenys neskelbtini), bataliono vado įsakymo matyti, kad M. G. paskirtas į pareigas batalione (b. l. 15).

M. G. Karo medicinos ekspertinės komisijos pripažintas tinkamu profesinei karo tarnybai pagal A sveikatos grupę (b. l. 24).

2013-11-21 M. G. prisiekė Lietuvos Respublikai (b. l. 25).

Iš Lietuvos kariuomenės (duomenys neskelbtini), bataliono 2016-09-27 rašto dėl kario savavališko pasišalinimo iš tarnybos vietos Nr. IS-569 bei su juo pateiktų dokumentų matyti, kad eil. M. G. neatvyko į tarnybos vietą be pateisinamos priežasties (b. l. 5).

Iš 2017-03-27 Lietuvos kariuomenės (duomenys neskelbtini), bataliono rašto Nr. IS-200 matyti, kad eil. M. G. į tarnybos vietą neatvyko nuo 2016-09-16 iki 2017-03-17; nuo tarnybos eil. M. G. nušalintas nebuvo, nes nušalinti neprivaloma; M. G. nebuvo mokamas tarnybinis atlyginimas, nes jo tarnybos apskaitos žiniaraščiuose buvo aiškiai nurodyta, kad jo nėra tarnyboje be pateisinamos priežasties; jam buvo mokama tik maistpinigiai kaip asmeniui, turinčiam kario statusą; už nedarbingumą buvo sumokėta todėl, kad tai yra pateisinama priežastis neatvykti į tarnybos vietą; priemonių surasti eil. M. G. buvo imtasi informuojant raštu Karo policiją ir bandant susisiekti su juo telefonu; kadangi jis buvo profesinės karo tarnybos karys, jam nebuvo nustatytas kareivinių režimas, jis pats, būdamas profesinės karo tarnybos kariu, privalėjo suvokti, kad neatvykimas į tarnybą be pateisinamos priežasties užtraukia baudžiamąją atsakomybę; nėra nustatyta tvarkos, kad profesinės karo tarnybos karį būtų privaloma atvesdinti į tarnybos vietą iš namų, jei jis neatvyksta pats; tarnybinis patikrinimas dėl eil. M. G. neatvykimo į tarnybos vietą pakartotinai nebuvo pradėtas todėl, kad jis nuo 2016 m. rugsėjo 16 d. nei karto tarnyboje nepasirodė; nebuvo pagrindo traktuoti jo veiką kaip pakartotiną dezertyravimą; į batalioną jis nepristatė jokių nedarbingumo pažymėjimų (b. l.45).

Iš 2017-03-09 VšĮ Jonavos Pirminės sveikatos priežiūros centro rašto Nr. S3-354 matyti, kad M. G. turėjo nedarbingumą nuo 2016-10-05 iki 2016-10-11 ir nuo 2016-10-17 iki 2016-10-21 (b. l. 82).

Teismas pažymi, kad dezertyravimas (BK 323 str.) yra trunkamasis nusikaltimas, ir šis nusikaltimas aprašytas formaliąja nusikaltimo sudėtimi. Esant formaliajai nusikaltimo sudėčiai, nusikaltimas laikomas baigtu nuo objektyvios veikos padarymo, o nusikaltimo padariniai yra už tokio nusikaltimo sudėties ribų. Kaltinamajam inkriminuojamo nusikaltimo sudėties objektyviosios pusės požymiai susiję su trukme, t. y. baudžiamoji atsakomybė pagal BK 323 str. už dezertyravimą kyla, jei kario pasišalinimas iš tarnybos vietos truko ilgiau kaip dešimt dienų.

Teismas konstatuoja, kad byloje esančių įrodymų visuma yra pakankama kaltinamojo M. G. kaltei, padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą, pagrįsti, nes M. G., būdamas profesinės karo tarnybos kariu, savavališkai nuo 2016 m. rugsėjo 16 d. be pateisinamų priežasčių neatvyko į tarnybos vietą, o 2017 m. kovo 17 d. su juo buvo nutraukta profesinės karo tarnybos sutartis, nes jo pasišalinimas truko ilgiau kaip dešimt dienų, t. y. dezertyravo. M. G. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 323 str. 1 d.

Šį apysunkį nusikaltimą M. G. padarė tiesiogine tyčia: jis suprato, kad negrįždamas į tarnybos vietą pažeidžia profesinės karo tarnybos sutartį, siekia išvengti likusio karo tarnybos laiko ir norėjo taip veikti.

Kaltinamojo M. G. baudžiamąją atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pavojingumo pobūdį (padarytas nusikaltimas krašto apsaugos tarnybai), pavojingumo laipsnį (apysunkis nusikaltimas), jo padarymo motyvus ir tikslus, tyčinės kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. M. G. anksčiau neteistas (b. l. 75), Jonavos PSPC PSC pas gydytoją psichiatrą dėl psichikos ir priklausomybės ligų nesilankė, nesigydė (b. l. 80), vieną kartą baustas administracine nuobauda (b. l. 76), Bataliono vadovybės M. G. charakterizuojamas patenkinimai, paskutinėje atestacijoje (2015-06-03–2016-05-11) vertinamas nepatenkinamai, charakteristikoje taip pat pažymėta, kad M. G. yra gavęs MPB vado padėką (2014-05-30), drausmine tvarka nebaustas (b. l. 77).

Įvertinus visas šias aplinkybes, vadovaujantis BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 61 straipsniu, kaltinamajam M. G. skiriama vienintelė Baudžiamojo kodekso 323 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, artima įstatymo nustatytam šios bausmės minimumui.

Be to, teismas konstatuoja ir tai, kad M. G. asmenybė, jo teistumo nebuvimas, nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo leidžia manyti, jog bausmės, o kartu ir baudžiamosios atsakomybės, uždaviniai gali būti pasiekti ir be realaus paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo, todėl, teismo įsitikinimu, bausmės vykdymo atidėjimo instituto pritaikymas užtikrins teisingo nubaudimo principą. Bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu M. G. įpareigojamas pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Kadangi M. G. kaltu pilnai prisipažino, sutiko su sutrumpintu bylos įrodymų tyrimu, todėl, vadovaujantis LR BK 641 str., jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Lietuvos kariuomenė teismui iki įrodymų tyrimo pradžios pareiškė civilinį ieškinį dėl 1595,82 Eur žalos atlyginimo. Nurodė, kad pasišalinimo iš karinės tarnybos laikotarpiu kaltinamajam M. G. buvo sumokėtos išmokos, susijusios su tarnybiniais santykiais: maitinimosi išlaidų kompensacija - 1033,80 Eur, ligos pašalpa - 104,91 Eur, ir negrąžintos aprangos ir ekipiruotės likutinė vertė – 457,11 Eur. Teismas sprendžia, kad Lietuvos kariuomenės pareikštas civilinio ieškinio dydis yra patvirtintas byloje esančiais dokumentais (b. l. 133-165), pagrįstas kaltinamojo kaltę pagrindžiančiais įrodymais, kaltinamasis ieškinį pripažįsta, todėl ieškinys tenkintinas, priteisiant iš M. G. 1595,82 Eur turtinę žalą.

Civilinis ieškovas taip pat prašo priteisti 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

CK 6.37 ir 6.210 straipsniai reglamentuoja palūkanas vykdant pinigines prievoles. Kaip yra išaiškinęs kasacinis teismas, procesinių palūkanų paskirtis – skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymą. Pagrindas priteisti šias palūkanas yra skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju, o jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014). Nors CK 6.210 straipsnio 1 dalyje įtvirtina norma nustato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio, tačiau ji yra CK XVII skyriuje „Sutarčių neįvykdymo teisinės pasekmės“ ir nuteistojo atžvilgiu šioje byloje negali būti taikoma, nes jo civilinė atsakomybė yra ne sutartinė, o deliktinė. Pažymėtina, kad LAT yra pasisakęs, kad baudžiamojoje byloje pareiškiamu civiliniu ieškiniu gali būti sprendžiami tik deliktinės civilinės atsakomybės klausimai (BPK 109 straipsnis). Deliktinę atsakomybę reglamentuoja CK šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus trečiajame skirsnyje įtvirtintos normos, kurios nei palūkanų, nei delspinigių pagal prievolę atlyginti žalą nenumato. Nei delspinigiai, nei palūkanos nėra nusikaltimu padarytos turtinės žalos dalis, todėl jų priteisimas šiuo atveju negalimas. Atsižvelgiant į tai, civilinio ieškovo prašymas priteisti 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, atmestinas.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti iki bausmės vykdymo pradžios paliktina nepakeista, pradėjus vykdyti bausmę, panaikintina.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 302-307 str.,

n u s p r e n d ž i a :

M. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 323 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirti laisvės atėmimo bausmę 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, paskirtą laisvės atėmimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti M. G. galutinę bausmę – laisvės atėmimą 4 (keturiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams, įpareigojant per 1 (vieną) mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti ir dirbti visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį; nedirbant, visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį registruotis darbo biržoje; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Lietuvos kariuomenės, į. k. 188732677, buveinės adresas Šv. Ignoto g. 8/29, LT-  01120 Vilnius, civilinį ieškinį patenkinti. Jos naudai iš M. G. priteisti 1595,82 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus devyniasdešimt penkis eurus 82 ct) nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti.

Civilinį ieškinį dalyje dėl 5 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisimo, atmesti.

M. G. kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki bausmės vykdymo pradžios palikti nepakeistą, pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Jonavos rajono apylinkės teismą apeliaciniu skundu.

Teisėja                                                                  (parašas)                                                              Lina Šafronienė