Civilinė byla Nr. e2A-211-653/2019
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-34867-2017-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1; 2.4.2.9.1; 3.1.14.10; 3.3.1.18.1
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. rugsėjo 27 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Andriaus Ignoto, Jelenos Šiškinos (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Rūtos Veniulytės-Jankūnienės, sekretoriaujant Aleksui Navickui,
dalyvaujant ieškovei R. S., atsakovų (aplieantų) atstovui adv. R. Č.,
žodine apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantų (atsakovų) V. K., A. S. ir O. Z. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1605-862/2018 pagal ieškovės R. S. ieškinį atsakovams V. K., A. S., O. Z. dėl teisės gauti statybą leidžiantį dokumentą pripažinimo, ir
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė R. S. ieškiniu (e. b. 1 t., b. l. 1–4) prašė pripažinti ieškovės teisę gauti statybas leidžiantį dokumentą pagal architektų K. K. ir R. J. 2017-03-01 parengtą projektą dėl garažo paskirties pastato ir stoginės statybos žemės sklype (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas), nesant Žemės sklypo bendraturčių V. K., A. S. ir O. Z. sutikimui; priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje paaiškino, kad ieškovė ir atsakovai yra Žemės sklypo bendraturčiai. Ieškovei ir atsakovams taip pat priklauso tame pačiame žemės sklype ir esančios atskiros gyvenamosios paskirties pastate patalpos – butai. Ieškovė nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), įsigijo 2008-03-07 pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu, kurios sudedamoji dalis buvo 1996-11-30 žemės sklypo planas, kuriuo žemės sklypo bendraturčiai nustatė naudojimosi sklypu tvarką, pagal kurią ieškovei priskirta naudotis šiame plane A indeksu pažymėta sklypo dalis. Atsakovai 2009-03-23 rašytiniu sutikimu neprieštaravo, jog ieškovė jai priskirtoje žemės sklypo dalyje statytų garažą. Nesutarimai tarp bendraturčių prasidėjo ieškovei išsiaiškinus, jog jai priskirto žemės ploto dalis yra mažesnė nei turėtų būti, nes šioje dalyje atsakovai yra pastatę statinius. Dėl ieškovei priskirtoje naudotis žemės sklypo dalyje esančių atsakovų statinių (garažų ir tvoros) tarp bendraturčių kilo ginčai, kurie nagrinėjami teismuose: atsakovai siekia įteisinti savavališkai pastatytą garažą, yra iškelta byla dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos. Kadangi tarp ieškovės ir atsakovų yra konfliktiški santykiai, ieškovė apie sprendimą jai priskirtoje naudotis žemės sklypo dalyje statyti statinius informavo atsakovus per Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Vilniaus miesto skyrių 2017-06-23 raštu. Apie sprendimą statyti statinius 2017 metų liepos – rugpjūčio mėnesiais atsakovai taip pat buvo informuoti Vilniaus rajono 7-jam notarų biurui išsiuntus atsakovams raštus dėl jų sutikimo bei architektų K. K. ir R. J. 2017-03-01 projektą dėl garažo paskirties pastato ir pagalbinio statinio stoginės statybos. Iki 2017-09-14 atsakovų nuomonė gauta nebuvo.
3. Atsakovai V. K., A. S. ir O. Z. atsiliepime į ieškinį su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (e. b. 2 t., b. l. 1–6).
4. Atsiliepime nurodė, kad ieškovė žemės sklypo dalį kartu su žemės sklype esančio gyvenamojo namo butu įsigijo 2008-03-07 pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu tokios būklės, kuri buvo turto įsigijimo metu, t. y. galiojant žemės sklypo naudojimosi tvarkai, įformintai Nekilnojamojo turto registre registruotu 1996-11-30 Žemės sklypo planu ir esant žemės sklype tiems statiniams (garažui ir tvorai), kurie ieškovės iniciatyva buvo pripažinti savavališkomis statybomis. Paaiškino, kad tvora bylos nagrinėjimo metu yra nugriauta. Atsakovų nuomone, ieškovei buvo žinoma, kad jai naudotis priskirta žemės sklypo dalis nėra pritaikyta joje laikyti ir judėti transporto priemonėms, nes į ieškovei priskirtą sklypą galima patekti per bendro naudojimo plotą, kuriame auga kelių metų senumo eglės. Pažymėjo, kad atsakovai negavo 2017 metų vasarą jiems per notarę siųstų dokumentų. Apie ieškovės ketinimą statyti statinius žemės sklype atsakovų atstovui tapo žinoma dalyvaujant kitoje byloje 2017-08-21. Atsakovui V. K. susisiekus su notare, jam 2017-09-25 elektroniniu paštu buvo atsiųsti ieškovės dokumentai, į kuriuos buvo atsakyta visų atsakovų vardu per jų advokatą 2017-10-04 raštu, atsisakant duoti ieškovei sutikimą. Atsakovai nesutinka duoti sutikimo, nes žemės sklype yra užfiksuota savavališka statyba, kuriai esant galimi tik savavališkų statybų šalinimo darbai, o ieškovė nesiekia šalinti savavališkos statybos padarinių; architektų K. K. ir R. J. parengta 2017-03-01 projektine dokumentacija neatitinka galiojančios žemės sklypo naudojimosi tvarkos ir nusistovėjusių faktinių naudojimosi žemės sklypu sąlygų; pateikta projektinė dokumentacija neišsami, jos sprendiniai netinkami, nes: joje nėra nurodoma tiksli statinio buvimo vieta (atstumai iki žemės sklypo išorinių ir vidinių ribų), joje nurodyti prieštaraujantys matmenys, joje nenurodoma, kaip bus sprendžiami savavališkų statybų, privažiavimo į A dalį klausimai, nėra pateikiami duomenys apie atstumą iki gyvenamojo namo, nėra pateikiami sprendiniai dėl lietaus nuotekų surinkimo infrastruktūros, nenurodomi konkretūs statybos darbai, statybos paskirtis, atlikimo terminai. Pateiktas projektas rodo, kad ieškovė rengiasi visiškai užstatyti jai individualiam naudojimui galimai priskirtiną žemės sklypo dalį, todėl ieškovė naudosis bendrojo naudojimo žemės ploto dalimi ir pažeis kitų bendraturčių interesus. Žemės sklypo perimetro užstatymas neleis pakliūti saulės šviesai ir šilumai į žemės sklypo vidurį, o tai neigiamai įtakos namų valdos savybes. Atsakovų nuomone, ieškovė negali būti statytoja, nes tam prieštarauja gretimo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), savininko teises įgyvendinanti NŽT ir gretimų žemės sklypų savininkai.
5. Ieškovė pateikė patikslintą ieškinį (e. b. 4 t., b. l. 1–4), kuriuo prašo pripažinti ieškovės teisę gauti statybas leidžiantį dokumentą pagal architektų K. K. ir R. J. 2018-01-04 parengtą projektą dėl garažo paskirties pastato statybos Žemės sklype, nesant žemės sklypo bendraturčių V. K., A. S. ir O. Z. sutikimui; priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad savo reikalavimą tikslina, atsižvelgdama į atsakovų nuomonę, išdėstytą atsiliepime bei posėdyje, į rekomenduojamus maksimalius teritorijų užstatymo rodiklius. Siekiant nepažeisti atsakovų teisių ir interesų, statinys bus statomas tik ieškovei priskirtoje naudotis žemės sklypo dalyje, atsisakant stoginės statybos. Architektų K. K. ir R. J. 2018-01-04 parengtame projekte teikiami bendrieji statinio rodikliai, apskaičiuotas garažo statybai užstatymo tankis pagal tikslius 2017-12-11 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo esančiu duomenis, pagal projektą preliminarus orientacinis atlikimo laikotarpis būtų iki 14 mėnesių.
6. Atsakovai atsiliepime į patikslintą ieškinį (e. b. 4 t., b. l. 38–41) nurodė, kad 2018-01-04 projekte nurodomi kiti sprendiniai, nei tie, su kuriais buvo supažindinti atsakovai. Atsakovai neturėjo galimybės pasisakyti dėl teikiamų sprendinių, todėl vien ši priežastis yra pagrindas ieškiniui atmesti. Nors 2018-01-04 projekte padaryti pakeitimai, sumažinant numatomo pastatyti statinio užstatymo plotą, tačiau neišnyko priežastys sudarančios pagrindą neduoti sutikimo: nepašalintos savavališkos statybos, neišnagrinėta byla dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos, ieškovė nėra gavusi gretimų sklypų savininkų sutikimo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. kovo 9 d. sprendimu (e. b. 4 t., b. l. 62–67) ieškovės ieškinį tenkino visiškai: pripažino ieškovės R. S. teisę gauti statybas leidžiantį dokumentą pagal architektų K. K. ir R. J. 2018-01-04 parengtą projektą dėl garažo paskirties pastato statybos Žemės sklype, nesant žemes sklypo bendraturčių atsakovų V. K., A. S. ir O. Z. sutikimo; priteisė ieškovei iš atsakovų lygiomis dalimis 75 Eur bylinėjimosi išlaidų.
8. Teismas byloje esančiais duomenimis nustatė, kad ieškovei ir atsakovams bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis priklauso Žemės sklypas. Ieškovė 2018-03-07 nuosavybės teise įsigijo butą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini), ir 140/848 dalį Žemės sklypo. Nekilnojamųjų daiktų pirkimo ir pardavimo 2008-03-07 sutarties dalis yra 1996 m. žemės sklypo planas, kuris suskirstytas naudojimosi plotais, pažymėtais A-E raidėmis. Naudojimosi plotas pažymėtas A raide priskirtas naudotis S. G., t. y. asmeniui, kurio teises ir pareigas perėmė ieškovė. Raide E pažymėtas plotas priskirtas naudotis visiems žemės sklypo bendrasavininkiams. Teismas nustatė, jog bendraturčiai faktiškai žemės sklypu naudojasi vadovaudamiesi 1996 metų plane nurodytais jiems priskirtais žemės naudojimosi plotais. Tarp ieškovės ir atsakovų vyksta ginčas dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo. Teismų sprendimais buvo panaikintas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Sąlygų sąvado skyriaus vedėjo 2009-09-30 patvirtintas ir išduotas projektavimo sąlygų sąvadas Nr. RPS 2181 ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2009-11-25 statybos leidimas Nr. NS/1174/09-1246 dėl garažų paskirties statinio statybos, kuris buvo išduotas atsakovams. Priimti teismų sprendimai taip pat patvirtina, kad atsakovų reikalavimas panaikinti jiems surašytus savavališkos statybos, adresu: (duomenys neskelbtini), aktus nebuvo patenkintas. Šiuo sprendimu atsakovams buvo nustatytas 6 mėnesių terminas nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentaciją, kuri susijusi su garažų paskirties pastatu, esančiu: (duomenys neskelbtini) ir, sumokėjus Statybos įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą, išskyrus Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytą statybą leidžiantį dokumentą; neįvykdžius šio nurodymo per nustatytą terminą, savo lėšomis likviduoti savavališkos statybos padarinius. Kiti teismų priimti sprendimai patvirtina, kad buvo atmestas atsakovų ieškinys dėl sutikimo statybos projektui pagal architektės M. M. parengtus ir 2014-10-28 suderintus priešprojektinius pasiūlymus, pareikštas ieškovei, taip pat jog buvo atmestas atsakovų prašymas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-11-17 sprendimo įvykdymo atidėjimo (termino pratęsimo). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-02-08 sprendimu buvo patenkintas atsakovų ieškinys dėl pripažinimo teisės gauti statybą leidžiantį dokumentą, nesant bendrasavininkės sutikimo, pareikštas ieškovei, tačiau minėtas teismo sprendimas neįsiteisėjęs. Taigi, teismas patvirtino, kad tarp ieškovės ir atsakovų jau eilę metų tęsiasi nesutarimai dėl naudojimosi žemės sklypu, todėl sutiko su ieškovės pozicija, kad, esant šalių konfliktiniams santykiams, nėra galimybės žemės sklypo bendrasavininkiams aktualius klausimus, susijusius su žemės sklypo naudojimu ir valdymų, spręsti geranoriškai be trečiųjų asmenų įsikišimo.
9. Teismas laikė, jog notarės J. Š. 2017-09-14 liudijimai patvirtina, kad per šią notarę kiekvienam atsakovui buvo išsiųsti ieškovės 2017-07-25 prašymai pateikti nuomonę dėl sutikimo (nesutikimo) ieškovei gauti statybą leidžiantį dokumentą bei 2017-03-01 garažo paskirties pastato ir stoginės statybos projektas. Notarės J. Š. 2017-09-14 liudijimai taip pat patvirtina, kad iki 2017-09-14 atsakovai notarų biurui atsakymų nebuvo pateikę. Ieškovų atstovo 2017-10-04 raštas patvirtina, kad 2017 metų rugsėjo mėnesį atsakovams neabejotinai buvo žinomas ieškovės ketinimas vykdyti garažo ir stoginės statybas pagal 2017-03-01 garažo paskirties pastato ir stoginės, adresu (duomenys neskelbtini), statybos projektą. Atsakovų vardu minėtu raštu buvo išreikštas nesutikimas. Ieškovė, atsižvelgusi į atsakovų atstovo argumentus, patikslino savo reikalavimą. Architektų K. K. ir R. J. 2018-01-04 parengtame projekte yra įvertinti ir išspręsti atsakovų nurodyti 2017-03-01 projekto trūkumai: ieškovė atsisakė stoginės statybos, yra pateikti visi statinio matmenys bei nurodyti atstumai, išspręstas lietus surinkimo klausimas. Kartu su šiuo projektu pateikti architekto K. K. bendrieji statinio rodikliai. Ieškovė patvirtino, kad statinys bus statomas tik toje žemės sklypo dalyje, kuri jai priskirta asmeniškai naudotis pagal 1996 metų planą. Teismas laikė, jog ieškovei atsisakius stoginės statybos atitinkamai atsižvelgta į atsakovų poziciją dėl užstatymo sklype tankio ir šviesos patekimo į sklypą ribojimo, taigi buvo pašalinti atsakovų nurodyti projektinio pasiūlymo trūkumai.
10. Kadangi ieškovė pakeitė savo poziciją dėl statybų apimties, teismas nesutiko su atsakovų pozicija, kad ieškovės patikslintas reikalavimas negali būti patenkintas vien dėl tos priežasties, jog atsakovams šis projektas nebuvo pateiktas vertinimui ikiteisminėje stadijoje. Teismas vertino, jog būtent atsakovams yra surašyti savavališkos statybos aktai ir būtent atsakovų pareiga yra vykdyti įsiteisėjusį Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-11-17 sprendimą, t. y. pašalinti savavališkos statybos padarinius, todėl nagrinėjamu atveju nėra sąžininga ir teisinga atsakovams savo nesutikimą grįsti būtent šiais argumentais. Nesutiko su atsakovų pozicija, kad ieškovės reikalavimas negali būti tenkinamas dėl to, kad sklype yra savavališkos statybos bei dėl to, kad ji galimai nėra gavusi gretimų savininkų sutikimų, kadangi nagrinėjamu atveju yra sprendžiamas klausimas dėl vieno iš dokumentų – bendrasavininkių sutikimo, reikalingo pateikti kreipiantis dėl statybos leidimo išdavimo, klausimas, o ne statybų leidimo išdavimo klausimas.
11. Teismas vertino, jog tai, kad tarp šalių tebevyksta ginčas dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos ir tai, kad atsakovai pasodino medžius bendrojo naudojimo sklypo dalyje, sudarydami kliūtis ieškovei patekti į jai priskirtą sklypo dalį, nesudaro pagrindo netenkinti ieškovės reikalavimo šioje byloje, nes bendrasavininkiai žemės sklypu privalo naudotis taip, kad nebūtų pažeidžiami visų bendrasavininkių interesai. Būtent atsakovų veiksmais sudaromos kliūtis ieškovei tokiomis pačiomis teisėmis kaip ir atsakovams naudotis bendrosios dalinės nuosavybės teise jiems priklausančiu žemės sklypu, nes atsakovai turi galimybę patekti į jiems asmeniniam naudojimui priskirto sklypo dalis tiek su transporto priemonėmis, tiek be jų, o ieškovei tokios galimybės atsakovų veiksmais yra ribojamos. Atsakovai žemės sklype yra pasistatę statinius – garažus, ir, nors jie pripažinti savavališkomis statybomis, siekia juos išsaugoti, tačiau nesutinka, jog analogišką statinį ieškovei priskirtoje žemės sklypo dalyje statytųsi ieškovė. Šios aplinkybės leido teismui daryti išvadą, kad būtent atsakovai savo veiksmais trukdo įgyvendinti ieškovei tas teises, kuriomis naudojasi patys atsakovai, ir jų atsisakymas duoti savo sutikimą ieškovės parengtai projektinei dokumentacijai nepagrįstai ir neproporcingai varžo ieškovės teises ir teisėtus interesus.
III. Apeliacinio skundo argumentai
12. Apeliaciniu skundu (e. b. 4 t., b. l. 74–80) atsakovai prašė panaikinti kaip neteisėtą ir nepagrįstą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškovės reikalavimai būtų atmesti.
13. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad ieškovė teismui buvo pateikusi ieškinį, kurį vėliau patikslinimo. Teismas, pasisakydamas dėl 2017-03-01 projekto ir dėl pirminiame ieškinyje nurodyto reikalavimo, projektą iš esmės pripažino ydingu, tačiau byloje nebuvo pateiktas joks ieškovės atsisakymas nuo pirminio ieškinio, taip pat nebuvo priimtas joks procesinis sprendimas dėl tokio ieškinio reikalavimo. Konstatuotina, kad pirmos instancijos teismas nepasisakė dėl visų pareikštų reikalavimų, todėl yra Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 329 str. 2 d. 7 p. numatytas pagrindas konstatuoti absoliutų teismo sprendimo negaliojimo pagrindą. Nors patikslintame ieškinyje buvo suformuluotas naujas reikalavimas dėl 2018-01-04 projekto, toks ieškinys turėjo būti paduotas laikantis visų procesinių reikalavimų, t. y. turėjo būti derinamas su atsakovais, apmokestintas žyminiu mokesčiu. Ieškovei pakeitus ir ieškinio pagrindą, ir jo dalyką, ieškinio reikalavimai pagal 2018-01-04 projektą turėjo būti laikomi kaip naujas ieškinys.
14. Nagrinėjama byla parodo, kad ieškovė neturėjo intencijos derinti jos statybos projekto sprendinių nei pagal atsakovų pastabas, nei pagal faktinę situaciją, ką patvirtina atsakovų atsiliepime į ieškinį išdėstytos aplinkybės – faktas, kad atsakovų advokatui Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinės bylos Nr. e2-15594-960/2017 2017-08-21 posėdžio metu ieškovė pateikė informaciją apie rengiamą projektą, tačiau paties 2017-03-01 datos projekto nepateikė, jį siuntė atsakovams tokiu būdu, kad jie tikėtina jo negautų – paštu, kai šalių atveju yra galimybė pranešimus apie korespondenciją sunaikinti, faktas, kad pati ieškovė pripažino tiek 2017-03-01, tiek 2018-01-04 projektus rengusi pagal neegzistuojančią Žemės sklypo naudojimosi tvarką. Ieškovė turėjo pateikti duomenis, kad 2018-01-04 datos projekto planuojamų statybų sprendiniai atitinka šiuo metu esamas Žemės sklypo naudojimo sąlygas ir tos statybos nepažeis kitų asmenų, įskaitant ir atsakovų, teises, kad atsakovai su tokiais sprendiniais nesutiko.
15. Aplinkybė, kad 2018-01-04 projektu ieškovė atsisakė stoginės statybos, nereiškia teismo nurodytų kitų aplinkybių, kad tokiu būdu yra pateikti visi statinio matmenys bei nurodyti atstumai, išspręstas lietaus vandens surinkimo klausimas. Šių aplinkybių pirmos instancijos teismas netikrino, jo argumentai deklaratyvūs. Jokių naujų matmenų ieškovė naujame projekte nenurodė ir jų net nepatikslino. Priešingai, kaip ji nurodė, duodama paaiškinimus paskutinio posėdžio 2018-02-19 metu, ji yra kalbėjusi su savo architektais ir statinio, numatyto 2018-01-04 datos projekte, statybos turėtų vykti neva 2 cm atstumu nuo ribos, skiriančios jos individualiam naudojimuisi skirtą Žemės sklypo dalį A nuo atsakovui V. K. naudotis priskirtos dalies B, tačiau tame projekte tai nenurodyta, paties statinio duomenys neperskaičiuoti. Kaip ir nenurodyta kaip bus išspręstas lietaus nuotekų vandens surinkimas/pašalinimas. Tai, kad statinys turi lietvamzdžius, reiškia tai, kad vanduo paklius ant paviršinio grunto, ten kaupsis ir iš ten nepasišalins, kas sukels papildomą drėgmę, gadins atsakovų turtą. 2018-01-04 datos projekte nėra nurodyta jokių lietaus vandens nuotekų nuvedimo tinklų, nors ieškovė būtent akcentuoja būtinumą prie jų prisijungti, nors nenurodo kurioje vietoje ir kur eitų jos lietaus nuotekų tinklai.
16. Teigia, kad leistino užstatymo tankio rodiklis yra 40 proc., o gyvenamojo namo užimtos (juo užstatytas) Žemės sklypo dalies plotas 204 kv. m, vadinasi, laisvas užstatymui plotas sudaro 135,20 kv. m, kai viso Žemės sklypo plotas 848 kv. m. Ieškovės dalis Žemės sklypo bendroje dalinėje nuosavybėje yra 140/848, o tai reiškia, kad iš neužstatyto Žemės sklypo 135,20 kv. m ploto ji galėtų užstatyti 22,32 kv. m jo dalį. Ieškovės pateiktame užstatymo tankio rodiklio 2017-12-18 datos paskaičiavime, nurodoma, kad pastačius ieškovės statinį, užstatyto ploto bus 27,09 proc., kas reiškia, kad ieškovės statinys užims 25,72 kv. m plotą, nors toje pačioje dokumentacijoje nurodoma, kad to statinio plotas 20,70 kv. m. Taigi, iš teismo sprendimo taip ir nėra aišku, dėl kokio ploto statinio statybos teismas pripažino ieškovei teisę gauti statybas leidžiantį dokumentą.
17. Atkreipia dėmesį, jog žemės sklypui nustatyta naudojimosi juo tvarka Nekilnojamojo turto registre 1996-11-30 registruotu Žemės sklypo planu ir teisme vyksta ginčas tik dėl tos tvarkos pakeitimo, t. y. jog ieškovė nesilaiko galiojančios tvarkos. Aplinkybė, kad ieškovė šiuo metu nori savo naudojamą Žemės sklypo dalį pritaikyti važiuoti transporto priemone, į ją patekti per kitiems bendraturčiams individualiam naudojimuisi priskirtas Žemės sklypo dalis, kurios pagerintos šių asmenų lėšomis, rodo ne ieškovės teisių pažeidimą, bet jos siekį pasigerinti savo naudojimosi Žemės sklypu sąlygas atsakovų sąskaita, kas nėra sąžininga. Aplinkybė, kad atsakovai su tokiais reikalavimais nesutinka arba sutinka tik esant atitinkamoms kitų Žemės sklypo naudojimo sąlygų korekcijoms, negali būti vertinama kaip ieškovės teisių varžymas. Iš Nekilnojamojo turto registre 1996-11-30 registruoto Žemės sklypo plano matyti, kad ieškovė gali pilnai privažiuoti prie gyvenamojo namo, įskaitant įėjimo į jos butą, naudojantis bendrojo naudojimo teritorija ir nėra jai jokio būtinumo tai daryti per dalis, kurios priskirtos kitų bendraturčių naudojimuisi. Tas pats pasakytina ir apie medžius, kurie neva trukdo ieškovei pateikti į jos naudojimuisi priskirtą A dalį ir neva specialiai tuo tikslu pasodinti bendrojo naudojimo teritorijoje. Pagal kokius duomenis teismas tai nustatė – nėra nurodoma, tačiau faktiniai duomenys šiuo teiginius paneigia. Šiuo metu atstumas nuo gyvenamojo namo iki individualiam naudojimuisi priskirtų Žemės sklypo dalių yra ne didesnis kaip 2,5 m, kas reiškia, kad tokio pločio savaime nepakanka pravažiuoti transporto priemone ir tokia tikslui jis negali būti naudojamas vien dėl šio parametro. Taigi, Žemės sklype nėra jokių galimybių privažiuoti prie ieškovės naudojamos Žemės sklypo A dalies bendrojo naudojimo teritorija ir tai sąlygoja galiojanti Žemės sklypo naudojimosi tvarka, patvirtinta visų bendraturčių. Be to, pirmos instancijos teismo nurodomi medžiai yra atsakovo V. K. individualiam naudojimuisi priskirtoje Žemės sklypo dalyje ir privažiavimo prie ieškovės naudojamos Žemės sklypo dalies per tų medžių užimamą plotą nebuvimą sąlygoja apspręstas toks dalies naudojimo pobūdis – žalioji zona, privažiavimo apskritai nebuvimas, o ne kokie nors atsakovų specialūs veiksmai.
18. Ieškovės tiek 2017-03-01, tiek 2018-01-04 projektai parengti nesivadovaujant galiojančia Žemės sklypo naudojimosi tvarka. Teismas neteisingai konstatavo faktines aplinkybes. Šių projektų, kuriais grindžiamas ieškinys, Žemės sklypo planuose nurodoma, kad atsakovams individualiam naudojimuisi priskirtos Žemės sklypo dalys yra 14,02–14,33 m ilgio, o ieškovės naudojimui priskirta A dalis – 19,54 m ilgio. Tuo tarpu Nekilnojamojo turto registre 1996-11-30 registruoto Žemės sklypo plano duomenimis atsakovams individualiam naudojimuisi priskirtos Žemės sklypo dalys yra 18,50–19 m ilgio, o ieškovės naudojimui priskirta A dalis – 19,54 m. Taigi, būtent ieškovė pažeidžia atsakovų teises, nes neturėdama jokio teisinio pagrindo, projektuoja naudojimąsi tomis Žemės sklypo dalimis, kurios priskirtos naudotis atsakovams ir su pagerinimais, kurie ten įrengti jų sąskaita (trinkelių danga), be jokios adekvačios kompensacijos jiems, jų naudojamas dalis atvaizduoja savavališkai sumažintas kaip įvykusį faktą. Kad tik ieškovei priskirta naudotis A dalis trinkelėmis nėra išklota, patvirtino ir ji pati. Nėra jokio teismo ar administracinio sprendimo, kuris būtų nustatęs tokias Žemės sklypo naudojimo sąlygas, įskaitant dėl jo dalių dydžių, pagal kurias parengti ieškovės projektai statybas leidžiančiam dokumentui gauti, todėl nėra pagrindo teigti, kad kurio nors iš atsakovų veiksmai, kai jie nesutinka su tokia dokumentacija ar naudojasi jiems priskirta naudotis Žemės sklypo dalimi pagal nustatytą tvarką, yra neteisėti veiksmai ar nukreipti prieš kurį nors kitą bendraturtį. Jei ieškovė turi pretenzijų dėl esančios Žemės sklypo naudojimosi tvarkos, ji netenkina jos lūkesčių, tai ji gali ir turi visas pretenzijas reikšti tą turtą pardavusiems asmenims, nors pirkimo-pardavimo sutartimi ji buvo supažindinta tiek su Žemės sklypo planu, tiek su nustatytomis Žemės sklypo naudojimosi sąlygomis, tiek su faktine būkle – jame esančiais statiniais, kurie vėliau ieškovės iniciatyva buvo pripažinti savavališka statyba, tiek su jos A dalyje esančiomis naudmenomis (pieva), tiek su galimybių privažiuoti transporto priemone prie A dalies per Žemės sklypo bendrojo naudojimo teritoriją nebuvimu, tiek su kitų bendraturčių dalių dangos įrengimu betono trinkelėmis. Jei ieškovė nori pakeisti tas sąlygas pagal savo poreikius, tai visų pirma, ji turi įrodyti, kad pasikeitę poreikiai tokių pakeitimų reikalauja ir bet kuriuo atveju pasiūlyti kompensacijas kitiems bendraturčiams (atsakovams) dėl tokių pakeitimų neigiamo poveikio jų interesams. Tos sąlygos nėra pakeistos, todėl nei ieškovė, nei teismas negali vadovautis Žemės sklypo naudojimosi sąlygomis, kurios nėra nustatytos.
19. Nesutinka su teismo argumentu, kad ieškinio tenkinimui nesvarbu, ar ieškovės nurodomos statybos Žemės sklype apskritai galimos. Darbų aprašymas nėra galimas, jei pati statyba negalima. Ieškovės planuojamos statybos, kai jos reiškia esminių Žemės sklypo naudojimo sąlygų pakeitimą, gali būti leidžiamos tik pakeitus sąlygas, nes priešingu atveju jos vertintinos kaip neteisėtos. Žemės sklypo atveju nėra jokio teismo sprendimo, kuris būtų pakeitęs Žemės sklypo naudojimo tvarką, nustatytą Nekilnojamojo turto registre 1996-11-30 registruotu Žemės sklypo planu, todėl teismo sprendimas, ignoruojantis tas sąlygas, naikintinas kaip nepagrįstas. Pažymėjo, kad teismas ir konstatavo, jog ieškovės patvirtinimu, jos statinys bus statomas tik toje Žemės sklypo dalyje, kuri jai priskirta asmeniškai naudotis pagal 1996 metų planą, tačiau tai nereiškia konkrečios to statinio vietos Žemės sklype, tokia aplinkybė nėra nurodoma ir teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje, tokia sąlyga nėra nurodyta ir ieškinio reikalavime, dėl ko tokie pareiškimai vertinti kaip dviprasmiški ir nesudarantys pagrindo tenkinti ieškinį.
20. Ieškovė R. S. (e. b. 4 t., b. l. 83–87) atsiliepime į apeliacinį skundą su apeliaciniu skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, o teismo sprendimą palikti nepakeistu.
21. Ieškovei nesuprantama, kodėl atsakovai bando suklaidinti teismą, kuomet ieškovė, pirminiame ieškinyje prašė teisę gauti statybą leidžiantį pagal architektų K. K. ir R. J. 2017-03-01 dokumentą garažo ir stoginės statybai, kai minėti statiniai gali būti statomi tiek kartu ir tiek atskirai, o patikslintame ieškinyje pagal 2018-01-04 projektą ieškovė prašė teismo gauti tik garažo statybai. CPK nenustato ieškinio reikalavimo mažinimo apribojimų, kas reiškia, jog reikalavimo mažinimas nėra susijęs su ieškinio dalyko ar pagrindo keitimu. Juo labiau, kad pagal vieną 2017-03-01 ir kitą 2018-01-04 projektą, garažas statomas toje pačioje sklypo vietoje ir garažo išorės matmenys aukštis, ilgis ir plotas nėra skirtingi. Atsakovai ir jų atstovas neneigė, kad ikiteisminėje stadijoje ieškovė atsakovus informavo per notarą apie architektų K. K. ir R. J. 2017-03-01 projektą dėl garažo ir stoginės statybos. Taip pat atsakovams buvo siųstas ieškovės projektas susipažinimui per NŽT Vilniaus miesto skyrių. Teismas pagrįstai nurodė, jog ieškovės pateiktuose 2017-03-01 ir 2018-01-04 projektuose garažui statytis iš esmės yra tų pačių išmatavimų ir toje pačioje vietoje, kurie buvo nurodyti 2017-03-01 projekte ir atsakovams buvo pateikti ikiteisminėje stadijoje.
22. Teigia, jog į atsakovų pastabas buvo atsižvelgta, paskutiniame teismo posėdyje atsakovų atstovas trūkumų neįvardijo. Ieškovė aiškiai teismo posėdyje paaiškino, net rodydama pačiame projekte, kokiu atstumu yra atitraukiama nuo atsakovo sklypo B dalies jos statomas statinys, tą pripažįsta ir patys atsakovai, jog statinys nuo atsakovų atitraukiamas 2 cm, tai matyti iš projekto lapų. Ieškovei nesuprantama, kokius statinio duomenis ir kur juos reikėjo perskaičiuoti 2018-01-04 projekte. Dėl lietaus nuotekų pažymėjo, jog ji paskutiniame teismo posėdyje paaiškino, kad 2018-01-04 projekte lapo Nr. AS-01 yra nurodyta, kurioje vietoje bus pakabintas latakas ir lietvamzdis, projekte nurodytas ir vandens nuo stogo surinkimas – nuvedimas, kuris yra natūralus ir, kad šios konstrukcijos visos bus ieškovės sklypo A dalyje. Teismo posėdyje atsakovų atstovas jokių tam prieštaravimų nepareiškė, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad 2018-01-04 projekte vandens surinkimo klausimas išspręstas.
23. Nepagrįsti atsakovų argumentai, kad ieškovės statinys užims 25,72 kv. m plotą, nors pačioje dokumentacijoje nurodoma, kad pastato bendrasis plotas 20,70 kv. m. Pastebėta, kad atsakovai neskiria, kuo skiriasi pastato (statinio) užimtas žemės plotas bei kuo skiriasi užstatytoji sklypo dalis. Detalūs skaičiavimai, kaip skaičiuojamas pastato užimtas žemės plotas (užstatytas plotas), nurodyti Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių 128 punkte. Vadinasi, atsakovai specialiai siekia suklaidinti teismą, nes 2018-01-04 projekte nurodytas pastato (garažo) bendrasis 20,70 kv. m, o ne užstatytas plotas ir statinio rodiklis – užstatymo tankis 27,09 proc. paskaičiuotas su užstatytu statinio, o ne su bendruoju plotu. Beje, atsakovų nepagrįstos prielaidos neturi jokios prasmės, kadangi tokius skaičiavimus gali atlikti specialių žinių ir kvalifikaciją turintis asmuo.
24. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas buvo aktyvus, kadangi teismui užklausus teismo posėdžio metu atsakovų atstovo, kodėl jie inicijavo naudojimosi tvarkos pakeitimą, patys atsakovai nurodė, kad naudojimosi tvarka reikalinga, nes turi būti išlaikytas balansas tarp bendraturčių. Todėl tai tik patvirtina, jog ne visi bendraturčiai turi lygias teises naudotis netrukdomai turtu. Juolab, kad atsakovai tokias sąlygas turi pastoviai ir netrukdomai gali naudotis bendrosios nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, o ieškovė tokių sąlygų iš viso neturi, ką teismo posėdyje atsakovų atstovas patvirtino, jog atsakovai niekad neleido ieškovei įvažiuoti į sklypą ir dar atsakovai specialiai pasodino egles, taip sudarydami kliūtis bei ribodami ieškovei naudotis (įvažiuoti) jai priklausančią nuosavybę.
25. Iš 2009-04-07 UAB „Sklypų matavimai“ pateiktų įrodymų matyti, jog atsakovai statinius statėsi ne tik ieškovės sklypo dalyje, bet statybas atliko netgi svetimame sklype. Vis tiktai atsakovams patogu naudotis ilgai ieškovės bei gretimo žemės sklypo savininkų nuosavybe (turtu) ir dar neatlygintinai, nes niekad nesprendė su ieškove bei gretimo žemės sklypo valdytojais kompensavimo – atlyginimo klausimo, kai šiame apeliaciniame skunde tokį klausimą patys kelią. Atsakovai piktnaudžiauja teise, nes jie yra pažeidėjai, kai statybos darbus atlikinėjo be statybos leidžiančio dokumento, tendencingai ignoruoja ieškovę. Pirmosios instancijos teismas aiškiai ir nedviprasmiškai pasisakė rezoliucinėje dalyje nurodydamas ieškovės teisę gauti pagal konkretų garažo architektų K. K. ir R. J. 2018-01-04 parengtą projektą garažo statybai, o minėtame projekte nurodyta statomo statinio sklypo vieta, adresas, statytojas, taip pat tikslūs statinio išorės matmenys (aukštis, ilgis, plotas).
26. Teismo posėdyje šalys palikė procesiniuose dokumentuose nurodytą procesinę poziciją byloje.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
27. LITEKO duomenis tarp šalių vyko ginčai, susiję su ginčo sklypu ir jame esančiais pastatais. Tame tarpe Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. vasario 8 d. sprendimu pripažino ieškovų V. K., A. S. ir O. Z. teisę gauti statybas leidžiantį dokumentą pagal M. M. parengtą 2016 m. rugpjūčio 19 d. projektinę dokumentaciją dėl garažų paskirties pastato statybos žemės sklype (duomenys neskelbtini), nesant žemės sklypo bendrasavininkės atsakovės R. S. sutikimo.
28. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. balandžio 18 d. sprendimu nustatė žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) bendraturčių naudojimosi tvarką pagal M. K. parengtą 2017 m. kovo 24 d. planą ir naudojimosi juo sąlygas. Vilniaus apygardos teismas 2019-05-16 nutartimi (civilinė byla Nr. e2A-429-910/2019) pirmosios instancijos teismo sprendimą iš dalies pakeitė ir nustatė tokią žemės sklypo, esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), bendraturčių naudojimosi tvarką pagal M. K. (individualios veiklos pažymos Nr. 589738) 2017 m. kovo 24 d. parengtą planą ir juo naudojimosi sąlygas:
1.1. Bendraturčiai individualiai naudojasi žemės sklypo, esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) tokiomis dalimis:
1.1.1. R. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) atskirai naudojasi žemės sklypo, esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), 52 m2 dalimi, M. K. 2017 m. kovo 24 d. parengtame plane pažymėta indeksu A ir taškais bei linijomis 7-10-11-17-6-7;
1.1.2. V. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) atskirai naudojasi žemės sklypo, esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), 105 m2 dalimi, M. K. 2017 m kovo 24 d. parengtame plane pažymėta indeksu B ir taškais bei linijomis 17-11-12-16-17;
1.1.3. A. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) atskirai naudojasi žemės sklypo, esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), 78 m2 dalimi, M. K. 2017 m. kovo 24 d. parengtame plane pažymėta indeksu C ir taškais bei linijomis 16-12-13-15-16;
1.1.4. O. Z. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) atskirai naudojasi žemės sklypo, esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), 80 m2 dalimi, M. K. 2017 m. kovo 24 d. parengtame plane pažymėta indeksu D ir taškais bei linijomis 15-13-14-5-15.
1.2. Bendraturčiai bendrai naudojasi žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), tokiomis dalimis:
1.2.1. R. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) – 88 m2;
1.2.2. V. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) – 179 m2;
1.2.3. A. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) – 133 m2;
1.2.4. O. Z. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) – 133 m2.
1.3. Naudojimosi žemės sklypu, esančiu Vilniuje, (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) nustatomos tokios naudojimosi tvarkos sąlygos:
1.3.1. Bendraturčiai naudojasi likusia, atskiram bendraturčių naudojimui nepriskirta žemės sklypo dalimi pagal jos tikslinę paskirtį – kaip žemės sklypo dalį, skirtą bendram naudojimui, gyvenamojo namo eksploatavimui, pravažiavimui. Ši bendro naudojimo žemės sklypo dalis turi būti palikta laisva pravažiavimui nuo bet kokių kliūčių, joje negali būti laikoma transporto priemonė ar kiti daiktai;
1.3.2. Kiekvienas bendraturtis turi teisę jam nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą (jo dalį) bei žemės sklype esančius statinius išnuomoti ar kitokiu būdu perduoti naudotis tretiesiems asmenims, pranešdamas apie tai kitiems bendraturčiams per protingą terminą.
29. Taigi, šios bylos nagrinėjimo metu minėtu teismo sprendimu buvo pakeista 1996-11-30 bendraturčiu susitarimu nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka, todėl apeliantų argumentai, susiję su žemės sklypo naudojimosi tvarkos pažeidimu, vertinami atsižvelgus į šiuo metu galiojančią teismo sprendimu nustatytą tvarką.
30. Tinkamu bendraturčio – galimo statytojo – būsimos rekonstrukcijos planų atskleidimu kitiems bendraturčiams teismų praktikoje pripažįstamas projektinių pasiūlymų (kaip jie apibūdinami Statybos įstatymo 2 straipsnio 31 dalyje, t. y. pasiūlymai, kurių tikslas – išreikšti projektuojamo statinio architektūros ir kitų pagrindinių sprendinių idėją ir kurie pateikiami kaip medžiaga projektuotojo parinkimo konkursui ir (ar) informacija visuomenei apie numatomą statinių projektavimą bei gali būti naudojami specialiesiems architektūros reikalavimams, specialiesiems saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimams, specialiesiems paveldosaugos reikalavimams parengti) pateikimas. Bendraturčio atsisakymas duoti sutikimą turi būti protingai motyvuotas, pagrįstas, atskleidžiantis pateikto projektinio pasiūlymo negatyvų poveikį, grėsmę jo, kaip bendraturčio, teisėms ir teisėtiems interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2009; 2009 m. gruodžio 21 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-571/2009).
31. Atmestinas apeliantų argumentas dėl proceso teisės normų pažeidimo nagrinėjant patikslintą ieškinį pagal 2018-01-04 parengtą projektą, nors prieš tai buvo pateiktas 2017-03-01 parengtas projektas. Šiuo atveju bylos dalykas iš esmės nepasikeitė – ieškovė siekia įgyvendinti statytojo teisę bendraturčiams priklausančiame žemės sklype, o tai, kad projektas bylos nagrinėjimo metu buvo patikslintas ieškovei įvertinus atsakovo nesutikimo argumentus, nereiškia, jog buvo suformuluotas naujas ieškinys. Toks procesinis dokumentas, kuriame nėra suformuluojami visiškai nauji ieškinio elementai, bet tik patikslinamos (iš dalies keičiamos) tam tikros faktinės aplinkybės, nepripažintinas nauju ieškiniu. Šiuo atveju ieškovė tinkamai naudojosi savo procesinėmis teisėmis, numatytomis CPK 42 str. 1 d., o pirmosios instancijos teismas pagrįstai tęsė bylos nagrinėjimą pagal patikslintą ieškinį, nespręsdamas klausimų, susijusių su naujo ieškinio priėmimu ir ankstesnių (vėliau patikslintų) reikalavimų išsprendimu iš esmės, nes, kaip buvo konstatuota, naujas ieškinys byloje nebuvo pateiktas. Pažymėtina ir tai, kad atsakovai turėjo galimybę pareikšti atsikirtimus dėl ieškovės pateikto 2018-01-04 projekto ir pirmosios instancijos teismas šiuos atskirtimus vertino. Bylos nagrinėjimo metu atsakovai išreiškė nesutikimą dėl pateikto 2018-01-04 projekto, todėl aplinkybė, jog konkrečiai šis projektas nebuvo atsakovams pateiktas suderinimui iki ieškinio pareiškimo teisinės reikšmės ginčo išsprendimu neturi.
32. Priešingai nei teigia apeliantai, iš ieškovės pateikto 2018-01-04 projekto matyti, kad jame yra nurodytos pažymėtų taškų koordinatės, matavimų schemoje išdėstyti atstumai tarp plane nurodytų taškų, plane aiškiai nurodyti planuojamo statyti pastato (garažo) matmenys, tame tarpe – statinio plotas 348 cm, ilgis – 739 cm, aukštis – 447,5 cm-381,5 cm. Apeliantai, kritikuodami projektą, konkrečiai nenurodė kokių duomenų plane trūksta ir kodėl šie duomenys yra svarbūs atsakovams, sprendžiant jų teisių pažeidimo aspektu. Be to, 2018-01-04 projekte lapo Nr. AS-01 yra aiškiai nurodyta, kurioje vietoje bus įrengtas latakas ir lietvamzdis, projekte nurodytas ir vandens nuo stogo surinkimas – nuvedimas, kuris yra natūralus ir, kad šios konstrukcijos visos bus ieškovės sklypo A dalyje. Taigi, nėra pagrindo pripažinti pagrįstu apeliantų teiginį, jog projekte nebuvo išspręstas lietaus vandens surinkimo klausimas. Taip pat 2018-01-04 projekte (šalia taško 17) pažymėtas 0,02 m atstumas iki atsakovui V. K. naudotis priskirtos dalies B. Tai, kad toks projektinis sprendimas yra netinkamas, kad vanduo paklius ant paviršinio grunto, ten kaupsis ir gadins atsakovų turtą, apeliantai grindžia tik deklaratyviais teiginiais, todėl jie laikomi nepagrįstais.
33. Projekte, kurį rengė specialias žinias turintis specialistas, nurodyta, jog visi skaičiavimai atlikti pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis, įvertinus gyvenamojo namo rodiklius (bendrąjį plotą, užstatymo plotą). Matininkas nurodė, jog planuojamo pastato bendrasis plotas yra 20,70 m. Apeliantai teigdami, jog ieškovės statinys užims ne 20,70 kv.m, o 25,72 kv. m plotą, nepateikė įrodymų, patvirtinančių tokio apskaičiavimo pagrįstumą. Pirmosios instancijos teismas tenkino ieškovės reikalavimus - pripažino ieškovės R. S. teisę gauti statybas leidžiantį dokumentą pagal architektų K. K. ir R. J. 2018-01-04 parengtą projektą. Kaip minėta, šiame projekte nurodyta, jog planuojamo statyti statinio bendrasis plotas turi būti 20,70 kv. m., todėl teismas negalėjo suteikti ieškovei teisės statyti kitokio ploto statinį (25,72 kv.m., kaip nurodė apeliantai). Pritartina apeliantams, kad žemės sklypo užstatymo tankis gali būti svarbus, vertinant ar nebus pažeistos kitų bendraturčių teisės ir teisėti interesai. Tačiau šiuo aspektu kitų argumentų, išskyrus apeliantų abejones dėl planuojamo statinio ploto, apeliantai nenurodė, tuo tarpu pateiktas planas nesuteikia teisės ieškovei statyti didesnio nei nurodytą ploto pastatą. Taigi, šioje byloje kiti apeliantų nurodyti argumentai apie užstatymo tankio bei intensyvumo skaičiavimą yra pertekliniai, bei, kaip buvo minėta, neįrodyti. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, šiuo atveju yra sprendžiamas klausimas tik dėl vieno iš dokumentų – bendrasavininkių sutikimo, reikalingo pateikti kreipiantis dėl statybos leidimo išdavimo, klausimas, o ne dėl statybų leidimo išdavimo klausimas. Šioje byloje išreikšti tik projektuojamo statinio architektūros ir kitų pagrindinių sprendinių idėja, kuri vertinama atsakovų teisių pažeidimo ribose, tuo tarpu visi kiti klausimai, susiję su imperatyviais statybą leidžiančiais reikalavimais (tame tarpe pastatų užstatymo intensyvumas), bus sprendžiami viešojo administravimo subjektui sprendžiant dėl statybą leidžiančių dokumentų išdavimo. Kaip matyti iš apeliantų paaiškinimų, būtent toks procesas šiuo metu ir vyksta, sprendžiant dėl atsakovų, kaip statytojų, teisių įgyvendinimo.
34. Kaip buvo minėta, naudojimosi žemės sklypu tvarka, tame tarpe sąlygos dėl pravažiavimo per bendrai naudojamą žemės sklypo dalį, yra nustatyta įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Palyginus ieškovės pateiktą projektą su nustatyta naudojimosi tvarka, teismas nenustatė esminių skirtumų, tuo labiau, kad apeliantai neginčija fakto, jog ieškovė planuoja statinį (garažą) jai priklausančioje individualiam naudojimui priskirtoje žemės sklypo A dalyje. Pirmosios instancijos teismas pripažino ieškovės teisę gauti statybas leidžiantį dokumentą būtent dėl garažo paskirties pastato statybos; nustatytos naudojimosi žemės sklypu tvarkos laikymosi ar jos pakeitimų klausimai šioje byloje nebuvo ir negalėjo būti sprendžiami, nes tokie reikalavimai byloje nebuvo pareikšti. Taigi, aplinkybės dėl medžių buvimo atsakovo V. K. individualiam naudojimuisi priskirtoje Žemės sklypo dalyje ir privažiavimo prie ieškovės naudojamos Žemės sklypo dalies per tų medžių užimamą plotą šioje byloje yra pertekliniai, nesusiję su ginčo dalyku, tuo labiau, LITEKO duomenimis, kad dėl trukdymo naudotis žemės sklypu Vilniaus miesto apylinkės teisme yra nagrinėjama kita civilinė byla Nr. e2-25606-727/2019) pagal ieškovės ieškinį atsakovams. Akivaizdu, kad leidus ieškovei statyti garažą pagal pateiktą projektą be atsakovų sutikimo, tolesnis naudojimasis žemės sklypu turi atitikti teismo sprendimu patvirtintą naudojimosi žemės sklypu tvarką.
35. Palyginus šioje byloje pateiktą projektą su teismo sprendimu patvirtintu naudojimosi žemės sklypu planu, matyti, kad atsakovams individualiam naudojimuisi priskirtos Žemės sklypo dalys iš esmės sutampa ir yra 14,02 ilgio, o ieškovės naudojimui priskirta A dalis – 19,54 m ilgio ir būtent šioje dalyje projektuojamas statyti 20,70 kv. m. garažas. Esminių nesutapymų, leidžiančių manyti, jog projektuojamas pastatas – garažas bus statomas ne ieškovei individualiam naudojimui priskirtoje žemės sklypo dalyje, apeliantai nenurodė, todėl, net ir pripažinus projekto tam tikrus netikslumus, nėra pagrindo manyti, jog planuojamas statyti garažas pagal ieškovės pateiktą projektą pažeistų atsakovų daiktines teises. Kaip buvo minėta, projekte yra individualizuota planuojamo statini buvimo vieta – koordinatės, matmenys. Konkrečių duomenys, leidžiančių manyti, jog projektas turi esminių trūkumų, susijusių su planuojama statinio buvimo vieta, nurodytais statinio matmenimis, apeliantai nepateikė. Taigi, nėra pagrindo manyti, jog pateikta projektinė idėja pažeidžia atsakovų teises, kad statinys būtų statomas ne ieškovei individualiam naudojimui priskirtoje vietoje.
36. Vertinant kitas apeliantų nurodytas aplinkybes apie tai, jog statyba žemė sklype aplamai yra negalima, dar kartą pažymėtina, jog šioje byloje nesprendžiama dėl leidimo statybai išdavimo. Be to, apeliantų pozicija nėra nuosekli, atsižvelgus į tai, kad atsakovai taip pat siekia įgyvendinti statytojo teises, dėl ko kitoje minėtoje byloje teismas pripažino ieškovų V. K., A. S. ir O. Z. teisę gauti statybas leidžiantį dokumentą pagal M. M. parengtą 2016 m. rugpjūčio 19 d. projektinę dokumentaciją dėl garažų paskirties pastato statybos žemės sklype Vilniuje, (duomenys neskelbtini), nesant žemės sklypo bendrasavininkės atsakovės R. S. sutikimo.
37. Šioje byloje sprendžiama tik dėl atsakovų nesutikimo pagrįstumo ir jų galimų teisių pažeidimo, todėl apeliantų nurodytos aplinkybės apie kito gretimo sklypo bendraturčio nesutikimą su ieškovės planuojamais statybos sprendiniais nėra teisiškai reikšmingos šioje byloje.
38. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, todėl jų nepakartoja, o ieškovo apeliacinio skundo netenkina dėl aukščiau nurodytų motyvų.
39. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą bei apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino bei taikė teisės normas, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, todėl nėra pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą teismo sprendimą.
Vadovaudamasi CPK 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija
n u t a r ė:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Teisėjai Jelena Šiškina
Andrius Ignotas
Rūta Veniulytė-Jankūnienė