Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2019-07-29][nuasmenintas sprendimas byloje][eI-3029-811-2017].docx
Bylos nr.: eI-3029-811/2017
Bylos rūšis: administracinė byla
Teismas: Vilniaus apygardos administracinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Socialinių paslaugų priežiūros departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 191717258 atsakovas
VšĮ "Šalia marių" 304070419 pareiškėjas
Kategorijos:
Socialinė apsauga

?

                                        Administracinė byla Nr. eI-3029-811/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00982-2017-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 7.9; 41; 55.1.3

 (S)

 

img1 

 

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2017 m. birželio 28 d.

Vilnius

 

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Petkevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jolitos Rasiukevičienės ir Ernesto Spruogio,

dalyvaujant pareiškėjos atstovėms G. D. ir advokatei Ievai Darandei,

atsakovo atstovams K. S. ir advokatei Renatai Cibulskienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos VšĮ „Šalia marių“ skundą atsakovui Socialinių paslaugų priežiūros departamentui prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

Pareiškėja VšĮ „Šalia marių“ kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti Socialinių paslaugų priežiūros departamento prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Departamentas) direktoriaus 2017-02-21 įsakymą Nr. V1-80 „Dėl atsisakymo išduoti licenciją VšĮ „Šalia marių“ (toliau – ir Įsakymas); 2) įpareigoti Departamentą iš naujo spręsti licencijos Institucinė socialinė globa (ilgalaikė, trumpalaikė) suaugusiems asmenims su negalia, senyvo amžiaus asmenims (veiklos rūšis; ilgalaikė (trumpalaikė) socialinė globa; socialinės globos įstaigos tipas; socialinės globos namai; tikslinė grupė, kuriai licencija suteiktų teisę teikti socialinę globą; senyvo amžiaus asmenys, suaugę ir senyvo amžiaus asmenys su sunkia negalia), veiklos adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Licencija), išdavimo klausimą.

Skunde paaiškino, kad Departamentas neteisėtai ir nepagrįstai ginčijamu Įsakymu atsisakė išduoti Licenciją. Pareiškėjos nuomone, Įsakymo motyvai nepagrįsti, o Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 24 str. 4 d. 2 p. ir Socialinės globos normų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007-02-20 įsakymu Nr. A1-46, 4 priedo „Senyvo amžiaus asmenų ir suaugusių asmenų su negalia ilgalaikės (trumpalaikės) socialinės globos normos, taikomos socialinės globos namams ir grupinio gyvenimo namams“ (toliau – Normos) 16.10 papunkčio reikalavimai taikomi netinkamai. Normų 16.10 papunktis nenustato imperatyvaus reikalavimo keltuvo tipui bei draudimo socialinės globos namuose ir grupinio gyvenimo namuose įrengti nuožulnų keltuvą. Keltuvas atitinka aukščiausius saugumo ir kokybės standartus, pirktas iš patikimo pardavėjo, turi oficialų pasą ir instrukciją, atlikus patikrinimą, yra pripažintas tinkamu naudoti, jame integruota speciali atlenkiama kėdė. Nesutinka su pažymoje nurodytu teiginiu, kad nuožulnus keltuvas dėl naudojimo ypatumų gali sukelti grėsmę laiptais vaikštantiems asmenims, kadangi tokiais keltuvais prekiaujančios įmonės būtent akcentuoja šio keltuvo kompaktiškumą, pažymint, jog dėl kompaktiško dizaino platforma užima mažai vietos ir neužtveria laiptų.

Pažymėjo, kad siekė gauti Licenciją teikti socialinę globą specialiai šiam tikslui naujai pastatytame name. Tai, kad namas pastatytas naujai ir jo paskirtis specifinė, patvirtina techninis projektas ir Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas. Atitinkamai, namo projektas buvo suderintas su kompetentinga institucija, atsakinga už žmonių su negalia teisių bei teisėtų interesų apsauga statybos procese. Lietuvos žmonių su negalia aplinkos pritaikymo asociacija pripažino, kad pagal projektą globos namuose numatytas įrengti nuožulnus keltuvas bei kiti sprendiniai užtikrins galimybę lengvai ir saugiai judėti globos namų gyventojams. Tačiau priėmus ginčijamą Įsakymą susiklostė situacija, kai vienos iš įstaigų, esančių prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, žmonių su negalia reikmėms keltus reikalavimus ir suderintą projektą specialiai globos namų įrengimui pastatytas namas kitos prie tos pačios ministerijos esančios įstaigos, pripažįstamas netinkamu tai veikai, kuriai buvo statomas. Pažymėjo, kad šios dvi įstaigos atstovauja tos pačios visuomenės grupės interesus. Vienbučio gyvenamojo namo su globos namų patalpomis projekto derinimą ir Įsakymo priėmimą skiria nedidelis laiko tarpas, per kurį neįvyko jokių esminių pasikeitimų reglamentuojant reikalavimus žmonių su negalia reikmėms.

Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjos skundą su pareiškėjos išdėstytais argumentais nesutiko ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodo, kad Įsakymas yra pagrįstas, priimtas vadovaujantis teisės aktų nuostatomis bei atsakovui suteiktais įgaliojimais. Paaiškino, kad Normos nenustato imperatyvaus reikalavimo keltuvo tipui ir draudimo globos namuose įrengti nuožulnųjį keltuvą. Normų tikslas yra apibūdinti socialinės globos kokybės reikalavimus, o ne detaliai sureglamentuoti statinio ir jame esančios įrangos technines charakteristikas. Koks turi būti naudojamas keltuvo tipas, sprendžiama atsižvelgiant tiek į pastate esančių patalpų išsidėstymą, tiek ir į planuojamų teikti socialinės globos paslaugų pobūdį. Normos yra privalomi minimalūs kokybiniai reikalavimai visoms globos įstaigoms, todėl jos įstaigoms nenurodo, kokias konkrečias priemones taikyti, siekiant įgyvendinti asmens teisę į laisvą judėjimą, taip paliekant teisę įstaigai pačiai pasirinkti būdus: teikti paslaugas vieno aukšto pastate, įsirengti vertikalius keltuvus (lifto tipo), liftą, pandusus. Atsakovui įstatymu yra pavesta formuoti globos įstaigoms keliamų reikalavimų praktiką, todėl aplinkos pritaikymui senyvo amžiaus asmenų socialinės globos namuose (kai pastatas daugiau nei 1 aukšto) yra keliamas reikalavimas įrengti liftus arba paprastesnius įrenginius  vertikalius keltuvus. Šis reikalavimas yra orientuotas į paslaugų gavėją, atsižvelgiant į jo specialiuosius poreikius. Nurodo, kad globos namai turi sudaryti sąlygas gyventojams kasdieniame gyvenime lengvai ir saugiai judėti įstaigos patalpose ir teritorijoje. Socialinės globos gavėjų mobilumas turi būti užtikrinamas vertikaliais keltuvais (lifto tipo keltuvais) ir/ar liftais, pandusais. Pareiškėjos nurodomas nuožulnus keltuvas kyla ir leidžiasi atviroje erdvėje virš laiptų, o tai net ir visiškai sveikam žmogui gali sukelti nesaugumo jausmą. Be to, tokio tipo keltuvas valdomas mygtuko paspaudimu, t. y. keltuvas kyla, kol mygtukas laikomas nuspaustu. Neįgaliajam dažniausiai sunkiai įmanoma nuolat laikyti įspaustą mygtuką, nes tam reikia atitinkamos jėgos rankose ar pirštuose. Taip pat, norint išvengti susidūrimo su žmogumi, lipančiu laiptais, mygtuką reikia aktyviai valdyti reaguojant į situaciją, kas yra sudėtinga nevisiškai orientuotiems žmonėms. Taigi tokio tipo keltuvais asmenims su specifiniais poreikiais faktiškai yra sudėtinga naudotis savarankiškai, be personalo pagalbos, todėl jų judėjimo laisvė nėra užtikrinama. Pareiškėja planuoja teikti paslaugas 16 asmenų, iš kurių 10 yra asmenys su sunkia negalia, kas reiškia, kad jiems reikalinga dar labiau pritaikyti aplinką, kad būtų užtikrintas visų paslaugų gavėjų mobilumas. Orias ir poreikius atitinkančias sąlygas gali užtikrinti tik liftas ar vertikalus keltuvas, nes paslaugų gavėjai, būdami sunkios būklės, gali turėti poreikį būti transportuojami kartu su lovomis. Be to, tokio pobūdžio įranga užtikrintų seno asmens psichologinio saugumo poreikį. Atsakovas neginčija, kad pareiškėjos įrengtas nuožulnus keltuvas atitinka tiek statybos techninių reglamentų nuostatas, tiek saugumo standartus, tačiau šis nuožulnus keltuvas netinka globos namų paslaugų gavėjų laisvam ir saugiam judėjimui užtikrinti dėl savo naudojimo specifikos ir paslaugų gavėjų specifinių poreikių.

Pažymėtina, kad pareiškėja klaidina teismą, kad Lietuvos žmonių su negalia aplinkos pritaikymo asociacija bei Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyrius pripažino, jog pagal projektą pareiškėjos globos namuose numatytas įrengti nuožulnus keltuvas bei kiti sprendiniai užtikrins galimybę lengvai ir saugiai judėti globos namų gyventojams, kadangi nei Lietuvos žmonių su negalia aplinkos pritaikymo asociacijai, nei savivaldybių administracijoms nėra priskirta kompetencija, vadovaujantis Normomis, vertinti paslaugų kokybę, tame tarpe ir laisvo, lengvo, savarankiško bei saugaus judėjimo užtikrinimo socialinės globos namų gyventojams. Vertindamas, ar globos institucija užtikrins paslaugų gavėjui laisvą mobilumą, Departamentas atsižvelgia į įvairius aspektus (paslaugų gavėjų grupę ir poreikius, pastatą) ir tik tada priima sprendimą, ar planuojama teikti globa atitiks reikalavimus, taip pat formuoja visiems vienodai taikomą praktiką.

Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovės palaikė skunde išdėstytas aplinkybes ir prašė skundą tenkinti. Pareiškėjos atstovė advokatė I. Darandė teismo posėdžio metu paaiškino, kad Europos Sąjungos valstybėse nuožulnus keltuvas laikomas tinkamu užtikrinant asmens transportavimą. Specialistai, kurie atliko patikrinimą, matė, kad ginčo pastate yra dvi laiptinės – viena laiptinė su keltuvu, kita laiptinė – be. Atsakovas negali aiškinti teisės normų plečiamai ir kelti didesnius, nei minimalius, reikalavimus. Reikalavimas įsigyti konkretų keltuvą nėra laikomas socialinei priežiūrai keliamų reikalavimų taikymo praktikos formavimu, kadangi toks reikalavimas nėra niekur reglamentuotas. Be to, atsakovas nagrinėjamoje byloje nepagrįstai remiasi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017-02-13 sprendimu administracinėje byloje Nr. I-775-535/2017, kadangi skiriasi nurodytos ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės. Iš byloje esančių nuotraukų matyti, kad nuožulnus keltuvas nėra įrengtas atviroje erdvėje, keltuvas eina palei laiptus. Atsakovo atsiliepime nurodyti sprendimai nebuvo nurodyti nei Įsakyme, nei pažymoje. Pareiškėjos atstovė G. D. pažymėjo, kad atvykus Departamento specialistams patikrinti jos patalpas, jai buvo nurodyta, kad Licencija globos namams nebus išduodama, nenurodant jokių Licencijos neišdavimo motyvų. Jai tik buvo pasakyta, kad Licencijos neišduodamos tokio tipo keltuvams. Pareiškėjos atstovės teismo posėdžio metu patvirtino, kad prieš gaunant Licenciją nežinojo apie Rekomendacijas dėl socialinės globos normų reikalavimo, pritaikant aplinką neįgaliųjų poreikiams, įgyvendinimo (toliau – ir Rekomendacijos), o klausimyno 6 punkte pareiškėja nurodė vertikalų keltuvą, kadangi nebuvo galimybės pasirinkti nuožulnaus keltuvo.

Atsakovo atstovės teismo posėdžio metu palaikė atsiliepime į pareiškėjos skundą išdėstytus argumentus ir prašė skundą atmesti. Atstovė advokatė Renata Cibulskienė paaiškino, kad jeigu klausimyne nebūtų nurodomas keltuvas, įstaigos darbuotojai nebūtų važiavę tikrinti pastato. Departamentas turi formuoti praktiką, kad keltuvas užtikrintų lengvą asmenų transportavimą. Departamentas mano, kad jis turi teisę skelbti rekomendacijas. Pareiškėja turėjo konsultuotis ne su privačiais konsultantais, o su Departamentu. Rekomendacijose nurodoma, kad turi būti įrengiamas vertikalus keltuvas. Įsakyme nesivadovavo Rekomendacijomis, kadangi tai būtų dar vienas pagrindas skųsti Įsakymą. Departamentas neaiškina teisės normų plečiamai, o naudojasi jam suteikta galimybe formuoti teisės normų taikymo praktiką, ar nuožulnus liftas užtikriną saugų asmenų transportavimą. Departamento atstovė G. D. papildomai paaiškino, kad praktika dėl nuožulnių keltuvų netaikymo globos įstaigose būtent ir atsirado dėl to, kad seni žmonės nenori tokiais keltuvais naudotis. Globos įstaigose keltuvai naudojami nuolatos. Jeigu žmogus negali laikyti nuspaudęs keltuvo mygtuko, tokį asmenį turi kažkas lydėti. Departamentas vertina keltuvų atitiktį tuo aspektu, ar yra užtikrinamas lengvas ir saugus asmenų transportavimas.

Skundas tenkintinas.

Byloje ginčas kilo dėl Įsakymo, kuriuo atsisakyta pareiškėjai išduoti Licenciją, teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje esanti medžiaga patvirtina, kad Departamentas 2017-02-09 atliko pareiškėjos globos namų, esančių (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Globos namai), atitikties licencijavimo sąlygoms vertinimą ir 2017-02-20 parengė pažymą Nr. LVP-20 „Dėl VšĮ „Šalia marių“ atitikties licencijavimo sąlygoms vertinimo“ (toliau – ir Pažyma), kurioje, be kita ko, nustatė, kad gyvenamosios patalpos (patalpų pritaikymas neįgaliųjų poreikiams) neatitinka Normų 16.10 papunktyje nustatytų reikalavimų: globos namuose asmenims neužtikrinta galimybė lengvai judėti socialinės globos įstaigos teritorijoje ir patalpose. Globos namuose įrengtas nuožulnus keltuvas neužtikrina galimybės lengvai ir saugiai judėti asmenims, turintiems judėjimo, koordinacijos sutrikimų ar judantiems su pagalbinėmis priemonėmis. Nuožulnus keltuvas dėl naudojimo gali kelti grėsmę laiptais vaikštantiems asmenims. Departamentas, vadovaudamasis Pažymoje pateiktomis išvadomis, Įstatymo 24 str. 1 d. 2 p. ir Normų 16.10 papunkčiu, atsisakė pareiškėjai išduoti Licenciją.

Pareiškėja tiek skunde, tiek jos atstovės bylos nagrinėjimo metu tvirtino, kad su priimtu Įsakymu nesutinka, nes iš ginčijamo Įsakymo visiškai neaišku, kuo remiantis nustatyta, jog Globos namuose įrengtas nuožulnus keltuvas vertinamas kaip neužtikrinantis galimybės lengvai ir saugiai judėti asmenims, turintiems judėjimo, koordinacijos sutrikimų ar judantiems su pagalbinėmis priemonėmis.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 str. nustato individualaus administracinio akto bendruosius reikalavimus. Minėto straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Individualiame administraciniame akte taip pat turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka (2 dalis).

Aiškindamas minėtas įstatymo nuostatas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) yra pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Akte turėtų būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą (LVAT 2014-12-18 sprendimas administracinėje byloje Nr. A822-1440/14; LVAT 2014-03-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A662-839/14; LVAT 2009-03-27 nutartis administracinėje byloje Nr. A756-420/2009). Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (LVAT 2014-10-20 nutartis administracinėje byloje Nr. A602-827/2014; LVAT 2010-08-24 sprendimas administracinėje byloje Nr. A756-2197/2011). Administracinio sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar tai darant tik iš dalies, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo (LVAT 2014-12-18 sprendimas administracinėje byloje Nr. A822-1440/2014). 

Kaip matyti iš Įsakymo turinio, jame tik nurodoma, kad Globos namai neatitinka Normų 16.10 papunktyje nustatytų reikalavimų: Globos namuose asmenims neužtikrinta galimybė lengvai judėti socialinės globos įstaigos teritorijoje ir patalpose (Globos namuose įrengtas nuožulnus keltuvas neužtikrina galimybės lengvai ir saugiai judėti asmenims, turintiems įvairių judėjimo sutrikimų (turintiems koordinacijos sutrikimų, judantiems su pagalbinėmis priemonėmis ir kt.). Pažymoje, kurios pagrindu priimtas Įsakymas, papildomai nurodyta, kad nuožulnus keltuvas dėl naudojimo ypatumų gali kelti grėsmę laiptais vaikštantiems asmenims.

Normų 4 priedo 16.10 papunktyje nurodyta, kad asmeniui, turinčiam specialiųjų poreikių, ar darbingo amžiaus asmeniui su negalia užtikrinta pritaikyta aplinka, reikalinga kasdieniniam gyvenimui bei paslaugoms gauti. Asmeniui užtikrintos galimybės lengvai judėti socialinės globos įstaigos teritorijoje ir patalpose, saugiai naudotis poilsio ir rekreacijos zonomis, esančiomis socialinės globos įstaigos teritorijoje. Grupinio gyvenimo namuose asmenys, pagal galimybes, naudojasi saugiomis bendruomenės rekreacijos zonomis, sporto aikštelėmis ir pan. Sulyginus minėtą normą su Įsakyme ir Pažymoje nurodytais motyvais matyti, kad Departamentas iš esmės atkartojo Normų 4 priedo 16.10 papunktyje nustatytą reikalavimą užtikrinti galimybę laisvai ir saugiai judėti globos įstaigos teritorijoje ir jos patalpose, tačiau visiškai nemotyvuodamas ir nedetalizuodamas minėto reikalavimo. Šiuo atveju, nei Įsakyme, nei Pažymoje nėra išdėstyti aiškūs motyvai, pagrindžiantys Globos namų neatitikimą Normų 4 priedo 16.10 papunkčio reikalavimams. Ginčijamame Įsakyme ir Pažymoje nėra paaiškinama, kodėl Globos namuose įrengtas nuožulnus keltuvas vertinamas kaip neužtikrinantis galimybės lengvai ir saugiai judėti judėjimo negalią turintiems asmenims, taip pat nenurodoma, kaip laiptais vaikštantiems asmenims ir kokią grėsmę gali kelti nuožulnus keltuvas dėl jo naudojimo ypatybių. Pažymėtina, kad aplinkybes, susijusias su Globos namų neatitikimų Normų 16.10 papunktyje nustatytiems reikalavimams, Departamentas paaiškino atsiliepime į skundą. Atsakovo atstovė advokatė I. Darandė teismo posėdžio metu taip pat nurodė, kad pareiškėja privalėjo vadovautis Rekomendacijomis, kuriose nurodoma, jog globos namuose, kur nuolat gyvena senyvo amžiaus asmenys, suaugę asmenys su negalia, turintys įvairių judėjimo sutrikimų, turintys koordinacijos sutrikimų ir pan., turi būti įrengti vertikalūs keltuvai, t. y. lifto tipo keltuvai su šachta ir/ar liftai, pandusai.

Pagal LVAT suformuotą administracinių teismų praktiką, administracinio akto priėmimo motyvai pagal įstatymą privalo būti nurodomi pačiame administraciniame akte. Skundžiamo sprendimo priėmimo motyvų nurodymas teismo proceso metu neturi būti vertinamas ir nedaro įtakos nemotyvuoto sprendimo teisėtumui (LVAT 2013-06-13 sprendimas administracinėje byloje Nr. A502-940/2013; LVAT 2015-01-08 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1-502/2015). Teismas nėra įgalintas atsižvelgti į skundžiamų teisės aktų priėmimo pagrindų papildymus, teikiamus atsiliepimų ar kitokių procesinių veiksmų metu, jei tie papildymai savo esme yra visiškai nauji teisės aktų priėmimo pagrindimo pagrindai. Priešingu atveju, teisminės gynybos besikreipusiam asmeniui taptų sunku apsiginti, o teismui apibrėžti bylos nagrinėjimo ribas bei priimti sprendimą, todėl kai yra skundžiamas teisės aktas, yra vertinama, kokiais faktiniais pagrindais jis priimtas bei kokia teisinė kvalifikacija pritaikyta. Tai ir yra bylos nagrinėjimo ribos. Tik esant konkretiems teisės aktų priėmimo pagrindams, aiškiam teisiniam įvertinimui, įmanoma pasisakyti dėl tokių skundžiamų sprendimų teisėtumo bei pagrįstumo (LVAT 2014-04-09 nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1068/2014).

Nagrinėjamu atveju, atsižvelgdama į LVAT suformuotą praktiką, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovas, kaip viešojo administravimo subjektas, negali taisyti priimto ir ginčijamo administracinio akto trūkumų nurodydamas papildomą ir kitokį teisinį akto pagrindimą tai atlikdamas nagrinėjant ginčą teisme.

Teismas, įvertinęs Įsakymo ir Pažymos, kurios pagrindu priimtas Įsakymas, turinį, daro išvadą, kad ginčijamas Įsakymas neatitinka VAĮ 8 str. individualiam teisės aktui keliamų reikalavimų, todėl yra naikintinas, nes jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 91 str. 1 d. 3 p.). Teismui nusprendus panaikinti ginčijamą Įsakymą, nėra pagrindo plačiau pasisakyti dėl kitų pareiškėjos skunde nurodytų argumentų.

Teismas sutinka su atsakovo atsiliepime nurodytais argumentais, jog tik Departamentui, vadovaujantis Įstatymo 14 str. nuostatomis, priskirtina kompetencija vertinti paslaugų kokybę, formuoti bendrą socialinės globos normų ir bendrosioms socialinėms paslaugoms bei socialinei priežiūrai keliamų reikalavimų taikymo praktiką, taip pat išduoti licencijas teikti socialinę globą, sustabdyti ir naikinti jų galiojimą. Vadovaujantis Įstatymo 14 str. nustatyta Departamento kompetencija ir atsižvelgiant į tai, kad Įsakymas naikintinas kaip neteisėtas ir nepagrįstas, teismas įpareigoja Departamentą iš naujo spręsti licencijos Institucinė socialinė globa (ilgalaikė, trumpalaikė) suaugusiems asmenims su negalia, senyvo amžiaus asmenims (veiklos rūšis; ilgalaikė (trumpalaikė) socialinė globa; socialinės globos įstaigos tipas; socialinės globos namai; tikslinė grupė, kuriai licencija suteiktų teisę teikti socialinę globą; senyvo amžiaus asmenys, suaugę ir senyvo amžiaus asmenys su sunkia negalia), veiklos adresu (duomenys neskelbtini), išdavimo klausimą.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 str. 1 d. įtvirtinta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi pareiškėjos skundas tenkintinas, ji įgijo teisę į išlaidų atlyginimą. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 41 str. 1 d. nuostatas dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Nagrinėjamu atveju pareiškėja skunde suformulavo abstraktų prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau nepateikė ir nedetalizavo šių išlaidų konkretaus dydžio, apskaičiavimo ir jų pagrindimo, todėl išlaidų atlyginimo klausimas, priimant sprendimą, nesprendžiamas. Pareiškėjai išaiškintina, kad pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 45 str. 1 d. prašymai dėl išlaidų atlyginimo, nepaduoti teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, turi būti paduoti teismui ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 str., 88 str. 2 ir 3 p., 132 str., 133 str.,

 

nusprendžia:

 

Pareiškėjos VšĮ „Šalia marių skundą tenkinti.

Panaikinti Socialinių paslaugų priežiūros departamento prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2017-02-21 įsakymą Nr. V1-80 „Dėl atsisakymo išduoti licenciją VšĮ „Šalia marių“ ir įpareigoti Socialinių paslaugų priežiūros departamentą prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos iš naujo spręsti licencijos Institucinė socialinė globa (ilgalaikė, trumpalaikė) suaugusiems asmenims su negalia, senyvo amžiaus asmenims (veiklos rūšis; ilgalaikė (trumpalaikė) socialinė globa; socialinės globos įstaigos tipas; socialinės globos namai; tikslinė grupė, kuriai licencija suteiktų teisę teikti socialinę globą; senyvo amžiaus asmenys, suaugę ir senyvo amžiaus asmenys su sunkia negalia), veiklos adresu (duomenys neskelbtini), išdavimo klausimą.

        Sprendimas per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

 

 

Teisėjai                                                                                 Violeta Petkevičienė

 

 

                                                                                 Jolita Rasiukevičienė

 

 

             Ernestas Spruogis


Paminėta tekste:
  • I-775-535/2017
  • A-1-502/2015