Civilinė byla Nr. e2-1320-1101/2022

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-21295-2021-3

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.4.2.9.1.; 2.6.1.3.6; 2.6.1.5.; 3.2.6.1

                                                                (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. kovo 7 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Laura Matusevičiūtė,

sekretoriaujant Agnei Ūzaitei,

dalyvaujant ieškovės atstovei advokato padėjėjai Ingridai Varanavičei,

atsakovės atstovui V. L.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės ,,Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini) dėl turtinės žalos atlyginimo.

Teismas

nustatė:

1.                      Ieškovė AB ,,Lietuvos draudimas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, pareikštu atsakovei UAB (duomenys neskelbtini), prašydama priteisti iš atsakovės 1 061 Eur dydžio turtinės žalos atlyginimą, 110,23 Eur dydžio kompensacines palūkanas, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

2.                      Ieškinyje nurodė, kad 2019 m. rugpjūčio 18 d. įvykio metu dėl vandens prasiskverbimo buvo padaryta žala butui, esančiam (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Bute buvo sulietos koridoriaus lubos, sienos, durys, stovo plokštė, virtuvės lubos. Įvykio metu minėtas butas buvo apdraustas būsto draudimu. Vadovaujantis draudimo sutartimi, įvykis buvo pripažintas draudžiamuoju. Ieškovė apskaičiavo, kad buto remonto kaina sudaro 1 061 Eur ir kompensavo atsiradusią žalą išmokėdama tokio dydžio draudimo išmoką. Ieškovės apdraustam turtui padaryta žala trūkus bendro naudojimo stovui. Pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, administratore paskirta atsakovė, todėl ji privalėjo prižiūrėti jos administruojamo pastato bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomus objektus, tinkamai juos eksploatuoti.

3.                      Atsiliepime į ieškinį atsakovė nurodė su juo nesutinkanti ir prašė jį atmesti. Nurodė, jog turto sugadinimo aktas surašytas vienašališkai, nepranešus apie įvykį atsakovei ir nepakvietus jos dalyvauti apžiūroje. Buto savininkė taip pat nepranešė namo administratorei apie buto suliejimą ir dėl žalos atlyginimo nesikreipė. Atsakovės pastatų ūkio valdymo sistemoje nėra įrašo apie 2019 m. rugpjūčio 18 d. įvykusį įvykį. UAB ,,Grinda“ taip pat pranešė, kad 2019 m. rugpjūčio 18 d. iškvietimų dėl avarijų atsakovės administruojamuose namuose taip pat nebuvo. Atsakovė dėl buto apliejimo į avarinę tarnybą nesikreipė. Šios aplinkybės lėmė, kad UAB (duomenys neskelbtini) negalėjo atlikti buto apžiūros, fotofiksacijos ir sudaryti apžiūros aktą, kuris leistų teismui įvertinti žalos apimtį ir priimti pagrįstą sprendimą byloje. Abejonių dėl žalos nustatymo objektyvumo kelia ir tai, kad aplieto buto savininkė atsakovei rašė iš AB ,,Lietuvos draudimas“ tarnybinio el. pašto, o tai leidžia teigti, kad buto savininkė yra ilgametė ieškovės darbuotoja. Vertinant atsakovės veiksmų teisėtumą, pažymėtina, kad karšto vandens tiekimo vamzdžiai pagal projektą yra pravesti iš šilumos punkto namo rūsyje per butuose įrengtas nišas iki viršutinio aukšto, šiuo atveju per (duomenys neskelbtini)butus ir ta pačia niša grįžta iki šilumokaičio. Butai yra privati nuosavybė, todėl savininkai nišas uždengia pasirinktomis apdailos medžiagomis, jas nudažo arba užklijuoja tapetais. Norint apžiūrėti vamzdžius (stovus) reikėtų nuardyti apdailą, kuri nuosavybės teise priklauso buto savininkui, todėl bendrosios nuosavybės objektų administratorius, vykdantis nuolatinę techninę inžinerinių sistemų priežiūrą, negali atlikti vamzdžių (stovų) vizualinių apžiūrų ir nustatyti jų būklės. Šis faktas žinomas kiekvienam daugiabučiame name gyvenančiam buto savininkui. Rengiant atsakymą į ieškovės pretenziją buvo atliktas detalesnis tyrimas ir nustatyta, kad 2019 m. rugpjūčio 12 d. prakiuro bendro naudojimo karšto vandens vamzdis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, bute. Avarija buvo likviduota sustabdant karšto vandens tiekimą ir uždedant apkabą ant vamzdžio. Ieškovė nenurodė, kokį teisės aktą atsakovė pažeidė ar netinkamai jį vykdė ir nepateikė tokių įrodymų. Ieškovė netyrė priežasčių, dėl kurių prakiuro karšto vandens tiekimo vamzdis ties (duomenys neskelbtini), Vilniuje, butu, todėl neturi pagrindo tvirtinti, kad karšto vandens vamzdis trūko dėl netinkamos sistemos priežiūros. Atsakovė yra namo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, administratorė, o ne valdytoja. Be butų savininkų sutikimo atsakovė negali daryti bendrajai nuosavybei ūkinio ar fizinio poveikio. Namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, 2014 m. balandžio 14 d. apžiūros akte pažymėta, kad karšto vandens stovų uždaromoji armatūra vietomis susidėvėję. Atsižvelgdama į tai, atsakovė 2015 m. liepos mėn. pasiūlė minėto namo butų savininkams balsuoti dėl namo atnaujinimo, dėl užsikemšančių vamzdžių pakeitimo ir dėl karšto ir šalto vandens stovų pakeitimo plastikiniais vamzdžiais, tačiau, kaip matosi iš 2015 m. liepos 15 d. protokolo, dauguma savininkų nebalsavo, o buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, savininkė nepritarė kaupti lėšas pasiūlytoms priežiūros priemonėms. Atsakovė 2016 m. kovo mėn. sudarė minėto namo bendro naudojimo objektų atstatomojo remonto darbų ilgalaikį (2016-2019 m.) metų planą, kuriame pasiūlė kaupti įmokas geriamojo ir karšto vandens cirkuliacijos stovų keitimo darbams, tačiau butų Nr. (duomenys neskelbtini) savininkai nepritarė, o kiti nebalsavo, todėl lėšos atstatomajam remontui nebuvo pradėtos kaupti. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovė bendrosios dalinės nuosavybės  objektus prižiūrėjo laikydamasi (duomenys neskelbtini) nuostatų, laiku ir nustatyta tvarka vykdė apžiūras, atliko kitus priežiūros darbus.

4.                      Ieškovė pateikė dubliką, kuriame prašė ieškinį tenkinti visiškai. Nurodė, jog byloje nėra duomenų, kad 2017 m. ar 2018 m. būtų keltas klausimas dėl bendro naudojimo inžinerinės įrangos keitimo. Be to, nėra duomenų, ar organizuojant balsavimus daugiabučio namo butų savininkams buvo pateikta informacija apie planuojamų darbų kainas, mastą ir pan., t. y. ar savininkai sprendimo priėmimui turėjo visą reikalingą informaciją.

5.                      Atsakovė pateikė tripliką, kuriame nurodė, jog atsakovės su atsiliepimu į ieškinį pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina konkrečius atsakovės veiksmus vykdant savo pareigas, todėl turėtų būti įvertinti. Lėšas atstatomajam remontui privaloma kaupti dar iki tol, kol bus nustatyta būtinybė atlikti remonto darbus. Kita vertus, butų savininkai pirmiau dėl remonto darbų turi priimti sprendimą (jiems pritarti), o po administratorius, gavęs pritarimą, organizuoja darbų (paslaugų) pirkimą. Darbų kaina paaiškėja, kai paslaugų tiekėjai pateikia savo pasiūlymus su darbų sąmatomis.

6.                      Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė palaikė savo procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes ir reikalavimus bei prašė ieškinį tenkinti. Pažymėjo, kad atsakovės neteisėti veiksmai pasireiškė teisės aktuose nustatytų pareigų nevykdymu – apžiūros nebuvo vykdomos tinkamai; teisės aktai nenustato galimybės neapžiūrėti bendro naudojimo vamzdynų, esančių butuose; nebuvo organizuojami susirinkimai dėl būtinybės keisti vamzdžius. Susidėvėjimo laipsnį nustato ne butų savininkai, o namo administratorė. Vamzdis buvo nusidėvėjęs, dėl to trūko ir atsirado žala. Jeigu atsakovė būtų tinkamai vykdžiusi savo pareigas, tokio įvykio galėjo būti išvengta.

7.                      Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas palaikė savo procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes ir prašė ieškinį atmesti. Byloje nėra aišku, kokioje vietoje trūko vamzdis, ar buvo įmanoma ar trūkimas buvo nepasiekiamoje, sunkiai prieinamoje, nematomoje vietoje, ar akivaizdžiai galėjo būti pastebėtas, ar atsakovė turėjo galimybę realiai jį patikrinti techninės priežiūros metu. Akivaizdu, kad ieškovė netyrė įvykio ir nesiaiškino jo kilimo priežasties.  Byloje pateikti įrodymai, kad atsakovė vykdė savo pareigas – statinio apžiūros aktai, balsavimo raštu protokolai ir kt. dokumentai. Priešingai nei teigia ieškovės atstovė, atsakovė atliko statinio apžiūras kaip nustato teisės aktai; nuolatiniai stebėjimai taip pat buvo vykdomi.

Teismas

k o n s t a t u o j a:

Ieškinys atmestinas.

8.                      Nustatyta, kad 2019 m. rugpjūčio mėn. buvo sulietas butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Būsto draudimo liudijimas patvirtina, kad šis butas buvo ieškovės apdraustas būsto draudimu; draudimo laikotarpis – nuo 2019 m. birželio 22 d. iki 2020 m. birželio 21 d. Įvykis pripažintas draudžiamuoju, ieškovė apskaičiavo ir draudėjai išmokėjo 1 061 Eur dydžio draudimo išmoką. Šio namo ((duomenys neskelbtini), Vilniuje) administratore paskirta atsakovė UAB (duomenys neskelbtini).

9.                      CK 6.1015 straipsnio 1 dalis nustato, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtos sumos iš atsakingo už padarytą žalą asmens.Prašydama priteisti iš atsakovės, kaip namo administratorės, 1 061 Eur dydžio nuostolius (žalą), ieškovė atsakovės atžvilgiu prašo taikyti deliktinę civilinę atsakomybę. Tam, kad atsirastų ši turtinė prievolė, reikalinga nustatyti būtinąsias sąlygas: atsakovės neteisėtus veiksmus, ieškovės patirtą žalą (nuostolius), priežastinį ryšį tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir ieškovės patirtos žalos, atsakovės kaltę (CK 6.245-6.249 straipsniai). Pirmąsias tris iš nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų turi įrodyti ieškovė (CPK 178 straipsnis). Nenustačius bent vienos iš nurodytų sąlygų, civilinė atsakomybė atsakovės atžvilgiu netaikytina.

10.                      Byloje iš esmės nėra ginčo dėl to, kad minėtas butas ((duomenys neskelbtini), Vilniuje) buvo aplietas trūkus bendro naudojimo karšto vandens vamzdžiui (perdangoje tarp Nr. (duomenys neskelbtini) butų). Ieškovė atsakovės atsakomybę dėl žalos draudėjos butui padarymo kildina iš atsakovės, kaip daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administratorės, netinkamo pareigų atlikimo.

11.                      Atsakovė, vykdydama bendrosios dalinės nuosavybės objektų nuolatinę techninę priežiūrą, turi vadovautis Aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-971 patvirtintu Statybos techniniu reglamentu STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“.

12.                      Sutiktina su atsakove, jog vien faktas, kad trūko bendro naudojimo vamzdis, savaime nereiškia atsakovės neteisėtų veiksmų.Atsakovė pateikė į bylą įrodymus, kad ji vykdė daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pagrindinių konstrukcijų, inžinerinės įrangos nuolatinę periodinę (kasmetinę) apžiūrą ir stebėjimą, siūlė kaupti lėšas senų vamzdžių demontavimui ir naujų sumontavimui, tačiau namo gyventojai tam nepritarė. Kita vertus, kaip nurodė atsakovė, butų savininkai nišas uždengia pasirinktomis apdailos medžiagomis, jas nudažo arba užklijuoja tapetais, todėl norint apžiūrėti vamzdžius (stovus) reikėtų nuardyti apdailą, kuri nuosavybės teise priklauso buto savininkui. Dėl šios priežastiesatsakovė, vykdanti nuolatinę techninę inžinerinių sistemų priežiūrą, negali atlikti vamzdžių (stovų) vizualinių apžiūrų ir nustatyti jų būklės. Atsakovė pateikė įrodymus, kad butų savininkams siunčiamuose mokėjimo pranešimuose, be kita ko,nurodydavo, kad butų savininkai, aklinai užsandarinę nišas, kuriose yra šalto, karšto ir kanalizacijos vamzdžiai, yra pažeidę inžinerinių sistemų eksploatavimo taisykles; vamzdynų nišos gali būti uždengtos tik nuimama apdaila.

13.                      Kaip matyti iš bylos duomenų, 2014 metais atsakovei atlikus statinio apžiūrą, nustatyta, kad karšto vandens įrenginių stovų armatūra vietomis yra susidėvėjusi (2014 m. balandžio 18 d. statinio apžiūros aktas). 2015 metais atsakovė suorganizavo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, namo butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimą, kurio metu, be kitų sprendimų, buvo siūloma pakeisti surūdijusius karšto ir šalto vandens stovus plastikiniais vamzdžiais (1.4 punktas), tačiau šiam siūlomam sprendimui namo gyventojai nepritarė. 2016 metais atsakovė sudarė minėto namo bendro naudojimo objektų atstatomojo remonto darbų ilgalaikį (2016-2019 m.) planą, kuriame pasiūlė kaupti įmokas geriamojo ir karšto vandens cirkuliacijos stovų keitimo darbams, tačiau namo butų ir kitų patalpų savininkai šiam sprendimui taip pat nepritarė. Kaip teisingai nurodė atsakovė, pastato administratoriaus ir pastato savininkų pareigos ir atsakomybė nėra tapačios; atsakovė negali be savininkų sutikimo administruojam pastatui daryti ūkinio ar fizinio poveikio. Ieškovės dublike nurodyta aplinkybė, kad atsakovė pateikė tik įrodymus, jog 2015 ir 2016 metais buvo organizuojami balsavimai keliant klausimus dėl bendro naudojimo inžinerinės įrangos modernizavimo, tačiau nėra duomenų, kad tokie klausimai būtų kelti 2017 ir 2018 metais, nereiškia netinkamo atsakovės, kaip namo administratorės pareigų vykdymo. Byloje nėra įrodymų, kad namo bendro naudojimo vamzdžiai buvo tokie susidėvėję, kad juos buvo būtina pakeisti. Tokios aplinkybės nėra nurodytos ir 2019 m. rugsėjo 27 d. statinio apžiūros akte.

14.                      Ieškovė neįrodė priežasčių, dėl kurių trūko bendro naudojimo karšto vandens stovas perdangoje ir tarp 7 ir 3 butų. Sutiktina su atsakove, jog šiuo atveju byloje įrodymų, patvirtinančių, kurioje konkrečioje vietoje ir dėl kokios priežasties trūko vamzdis, ar trūkimas buvo nepasiekiamoje, sunkiai prieinamoje, nematomoje vietoje, ar akivaizdžiai galėjo būti pastebėtas, ar atsakovė turėjo galimybę realiai jį patikrinti techninės priežiūros metu, taip pat nėra duomenų apie tai, kokią įtaką vamzdžio nusidėvėjimas padarė karšto vandens vamzdžio trūkimui. Siekiant tinkamai nustatyti faktines bylos aplinkybes buvo tenkintas ieškovės atstovės prašymas liudytoja byloje apklausti draudėją, tačiau pastarajai neatvykus į teismo posėdį, šio prašymo (dėl liudytojos apklausos) ieškovės atstovė nebepalaikė. Atsakovei nebuvo pranešta apie avariją, todėl ji neturėjo galimybės ištirti įvykio, nustatyti avarijos priežasties. Kaip minėta, pats savaime faktas, kad trūko bendro naudojimo vamzdis, nepatvirtina, kad jis buvo netinkamai prižiūrimas.

15.                      Esant nustatytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, jog ieškovė neįrodė atsakovės neteisėtų veiksmų, kaip būtinos civilinės atsakomybės sąlygos, todėl civilinė atsakomybė atsakovės atžvilgiu netaikytina.

16.                      Atmetus pagrindinį reikalavimą dėl žalos atlyginimo, atmestini ir išvestiniai reikalavimai dėl 110,23 Eur kompensacinių palūkanų, 6 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

17.                      Vadovaujantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, 92 straipsniu, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktu, iš atsakovės į valstybės biudžetą priteistinos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos – 6,34 Eur.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270-271 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės akcinės bendrovės ,,Lietuvos draudimas“, juridinio asmens kodas 110051834,valstybei 6,34 Eur (šešis eurus ir 34 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų byloje siuntimu, šias išlaidas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, teismui pateikiant apmokėjimą patvirtinantį dokumentą.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                  Laura Matusevičiūtė