Civilinė byla Nr. e2-854-424/2025
Teisminio proceso numeris 2-48-3-03115-2024-5
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.5.2.1.;
2.3.4.4.2.; 3.2.6.1.;
(S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. birželio 20 d.
Trakai
Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teisėja Ramunė Valiulytė,
sekretoriaujant Elenai Plyševskajai,
dalyvaujant ieškovui O. S., ieškovo atstovei advokatei Redai Matuliūkštei, atsakovei S. Č., atsakovės atstovei advokatei Evelinai Polujanskaitei, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Jurgitai Vaisėtaitei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo O. S. ieškinį atsakovei S. Č. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo vaikui priteisimo bei bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo, išvadą teikianti institucija - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos,
n u s t a t ė :
ieškovas prašo pakeisti nepilnamečio vaiko M. S., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą ir nustatyti ją su ieškovu O. S.; nustatyti sekančią nepilnamečio vaiko M. S., gim. (duomenys neskelbtini), bendravimo tvarką su atsakove S. Č.:
1) mama su dukra M. S. bendrauja porinių mėnesio savaičių penktadieniais, pasiimdama dukrą iš jos gyvenamosios vietos 10 val., ir grąžindama į jos gyvenamąją vietą sekmadienį 20 val.;
2) kiekvienais kalendoriniais neporiniais metais Kūčių ir Šv. Kalėdų pirmą dieną mama su dukra M. S. bendrauja pasiimdama dukrą iš jos gyvenamosios vietos Kūčių dieną 10.00 val. ir grąžindama į jos gyvenamąją vietą Šv. Kalėdų pirmą dieną 20.00 val. Kiekvienais kalendoriniais poriniais metais Kūčių ir Šv. Kalėdų pirmą dieną dukra M. S. bendrauja su tėvu;
3) kiekvienais kalendoriniais poriniais metais Šv. Kalėdų antrą dieną ir per Naujųjų metų šventę (gruodžio 31 d. ir sausio 1 d.), mama su dukra M. S. bendrauja pasiimdama dukrą iš jos gyvenamosios atitinkamos šventės dieną 10.00 val. ir grąžindamas dukrą Šv. Kalėdų antrą dieną bei atitinkamai Naujųjų metų šventės metu - sausio 1 dieną, 20.00 val. į jos gyvenamąją vietą. Kiekvienais kalendoriniais neporiniais metais Šv. Kalėdų antrą dieną ir per Naujųjų metų šventę (gruodžio 31 d. ir sausio 1 d.) dukra M. S. bendrauja su tėvu;
4) Kiekvienais kalendoriniais neporiniais metais Šv. Velykų pirmą dieną mama bendrauja su dukra M. S. pasiimdama dukrą iš jos gyvenamosios vietos pirmąją Šv. Velykų dieną 10.00 val. ir grąžindama dukrą į jos gyvenamąją vietą Šv. Velykų pirmą dieną 20.00 val. Antrą Šv. Velykų dieną dukra praleidžia su tėvu. Kiekvienais kalendoriniais poriniais metais Šv. Velykų pirmą dieną dukra M. S. praleidžia su tėvu. Antrą Šv. Velykų dieną dukra praleidžia su mama, mama pasiima dukrą iš jos gyvenamosios vietos Šv. Velykų antrą dieną 10.00 val. ir grąžina ją Šv. Velykų antrą dieną 20.00 val. į jos gyvenamąją vietą;
5) dukra M. S. kiekvienais metais su mama praleidžia Motinos dieną (pirmą gegužės sekmadienį), o su tėvu Tėvo dieną (pirmą birželio sekmadienį);
6) kiekviena iš šalių kiekvienais metais praleidžia su dukra ne trumpesnes kaip 14 (keturiolikos) dienų nepertraukiamas atostogas;
7) šalių tarpusavio susitarimu, iš anksto raštu (el. paštu ar SMS žinute) informavus apie tai Ieškovą ir jam sutikus, bendravimo tvarka gali būti keičiama. Tokiu atveju apie atvykimo bendrauti su vaiku laiką Atsakovė prieš vieną dieną informuoja Ieškovą SMS žinute ar el. paštu.;
priteisti iš atsakovės S. Č., išlaikymą nepilnamečiui vaikui M. S., gim. (duomenys neskelbtini), po 320 Eur (tris šimtus dvidešimt eurų) periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymui skirtas lėšas pavesti valdyti ieškovui O. S. uzufrukto teise.
Priteisti iš atsakovės S. Č. 1280 Eur išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiui vaikui M. S., gim. (duomenys neskelbtini), nuo 2024-07-26 iki ieškinio padavimo teismui dienos (už 4 mėnesius po 320 Eur);
priteisti visas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas nurodė, kad ieškovas ir atsakovė S. Č. susilaukė dukters M. S., gim. (duomenys neskelbtini). Šalys santuokos sudariusios nebuvo. 2024-05-02 Vilniaus miesto apylinkės teismas sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-2442-534/2024, nusprendė nustatyti nepilnamečio vaiko M. S. gyvenamąją vietą su motina, priteisti iš atsakovo O. S. nepilnamečiui vaikui M. S. išlaikymą po 320 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo ieškinio padavimo dienos iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, priteisti iš atsakovo O. S. nepilnamečiui vaikui M. S. 320 Eur išlaikymo įsiskolinimo, paskirti vaikui M. S. išlaikymui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoja ieškovę, nustatyti atsakovo O. S. bendravimo su nepilnamečiu vaiku M. S. tvarką, pagal kurią: 1) tėvas O. S. su dukra M. S. bendrauja porinių mėnesio savaičių penktadieniais, pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos 10 val., ir grąžindamas į jos gyvenamąją vietą sekmadienį 20 val.; 2) tėvas O. S. su dukra M. S. bendrauja kiekvienos savaitės antradieniais, trečiadieniais ir ketvirtadieniais, pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos 10 val. ir grąžindamas dukrą į jos gyvenamąją vietą tos pačios dienos 20 val.; 3) kiekvienais kalendoriniais neporiniais metais Kūčių ir Šv. Kalėdų pirmą dieną tėvas O. S. su dukra M. S. bendrauja pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos Kūčių dieną 10.00 val. ir grąžindamas į jos gyvenamąją vietą Šv. Kalėdų pirmą dieną 20.00 val. Kiekvienais kalendoriniais poriniais metais Kūčių ir Šv. Kalėdų pirmą dieną dukra M. S. bendrauja su mama S. Č.; 4) kiekvienais kalendoriniais poriniais metais Šv. Kalėdų antrą dieną ir per Naujųjų metų šventę (gruodžio 31 d. ir sausio 1 d.), tėvas O. S. su dukra M. S. bendrauja pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos atitinkamos šventės dieną 10.00 val. ir grąžindamas dukrą Šv. Kalėdų antrą dieną bei atitinkamai Naujųjų metų šventės metu - sausio 1 dieną, 20.00 val. į jos gyvenamąją vietą. Kiekvienais kalendoriniais neporiniais metais Šv. Kalėdų antrą dieną ir per Naujųjų metų šventę (gruodžio 31 d. ir sausio 1 d.) dukra M. S. bendrauja su mama S. Č.; 5) Kiekvienais kalendoriniais neporiniais metais Šv. Velykų pirmą dieną tėvas O. S. bendrauja su dukra M. S. pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos pirmąją Šv. Velykų dieną 10.00 val. ir grąžindamas dukrą į jos gyvenamąją vietą Šv. Velykų pirmą dieną 20.00 val. Antrą Šv. Velykų dieną dukra praleidžia su mama S. Č.. Kiekvienais kalendoriniais poriniais metais Šv. Velykų pirmą dieną dukra M. S. praleidžia su mama S. Č.. Antrą Šv. Velykų dieną dukra praleidžia su tėvu O. S., tėvas pasiima dukrą iš jos gyvenamosios vietos Šv. Velykų antrą dieną 10.00 val. ir grąžina ją Šv. Velykų antrą dieną 20.00 val. į jos gyvenamąją vietą; 6) dukra M. S. kiekvienais metais su mama S. Č. praleidžia Motinos dieną (pirmą gegužės sekmadienį), o su tėvu O. S. Tėvo dieną (pirmą birželio sekmadienį). Tėvas O. S. minėtą dieną bendrauja su dukra, pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos 10.00 val. ir grąžindamas dukrą į jos gyvenamąją vietą 20.00 val.; 7) Šalių tarpusavio susitarimu, iš anksto raštu (el. paštu ar SMS žinute) informavus apie tai Ieškovę ir jai sutikus, bendravimo tvarka gali būti keičiama. Tokiu atveju apie atvykimo bendrauti su vaiku laiką Atsakovas prieš vieną dieną informuoja Ieškovę SMS žinute ar el. paštu. Vilniaus apygardos teismas 2024-08-13 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-1611-580/2024, nutarė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 2 d. sprendimą pakeisti dalyje dėl išlaikymo įsiskolinimo dydžio ir nustatyti, kad iš atsakovo O. S. nepilnamečio vaiko M. S. naudai priteisiama 640 Eur (šeši šimtai keturiasdešimt eurų) išlaikymo įsiskolinimo; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 2 d. sprendimą pakeisti dalyje dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos, išdėstytos 1 ir 2 punktuose, ir bendravimo tvarkos 1 ir 2 punktą išdėstyti tokiu būdu: 1) tėvas O. S. su dukra M. S. bendrauja porinių mėnesio savaičių penktadieniais, pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos 10 val., ir grąžindamas į jos gyvenamąją vietą sekmadienį 19 val.; 2) tėvas O. S. su dukra M. S. bendrauja neporinių mėnesio savaičių dienomis, pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos antradienį 10 val., ir grąžindamas į jos gyvenamąją vietą trečiadienį 19 val.
Ieškovas dukrą M. S. iš atsakovės paėmė 2024 m. liepos 26 d. 10 val., jie susitarė, kad dukrą į jos motinos gyvenamąją vietą ieškovas grąžins sekmadienį (2024-07-28) 19-20 val. 2024 m. liepos 28 d. ieškovas atvyko į atsakovės gyvenamąjį vietą ((duomenys neskelbtini)) su tikslu grąžinti dukrą M. S., tačiau atsakovė durų neatidarė, ieškovo su dukra neįsileido ir vaiko nepaėmė. Dukra M. S. iki šiol yra su jos tėvu ieškovu. Atsakovė 2024 m. liepos mėnesį teigė, kad serga, tačiau ieškovui 2024-07-26 paimant dukrą ji nieko nesakė. Per visą šį laiką atsakovė taip ir neatskleidė priežasčių, kodėl negali prižiūrėti dukros, kiek laiko truks jos liga, galų gale, kokia tai liga ir ar toks sveikatos sutrikimas apskritai leidžia jai tinkamai pasirūpinti mažamete dukra.
Ieškovas 2024-07-31 su prašymu kreipėsi į Vilniaus miesto apskrities vaiko teisių apsaugos skyrių Trakų rajone ir prašė nustatyti atsakovės buvimo vietą, ar dėl ligos atsakovė gali pasirūpinti dukra M. S. bei pripažinti, kad atsakovė savo veiksmais padarė vaiko teisių pažeidimus.
Daugiau nei mėnesį laiko ieškovas apskritai neturėjo jokių žinių iš atsakovės, vėliau atsakovė parašė SMS žinutę, pasiteiravo kaip sekasi dukrai, tačiau nei paskambinti, nei jos aplankyti nepageidavo. Nuo 2024-07-26, tada kai atsakovė paliko dukrą ieškovui iki ieškinio pateikimo teismui, atsakovė dukrą M. S. aplankė tik keturis kartus, nei karto nepasiteiravo, ar dukrai visko užtenka, ar nereikia prisidėti prie jos išlaikymo. Visą šį laiką nuo 2024-07-26 ieškovas dukrą išlaiko vienas. Po to, kai nieko nepranešusi ir nepaaiškinusi priežasčių atsakovė dingo, ieškovas nebepasitiki atsakove kaip motina. Įtarimų kelia jos elgesys iki šiol, kadangi atsakovė dažnai parašo SMS žinutę, paklausdama kaip sekasi, tačiau jokio atsakymo iš ieškovo nesulaukusi ji neskambina ir su vaiku pasimatyti nebando, o kitą dieną tik pakartoja analogiško turinio žinutę tik jam deklaratyviai parodytų savo pasidomėjimą vaiku. atsakovei atvykus aplankyti dukros, ieškovas nedaro kliūčių jų bendravimui, atsakovė net būna pakviesta į ieškovo namus, kai atvyko neįspėjusi ieškovo.
Tarp šalių santykiai nėra konfliktiški, todėl ieškovas mano, kad dėl vaiko bendravimo tvarkos su motina nesklandumų nekils ir ateityje.
Dukrai jau yra 1 metai ir 7 mėnesiai, ji su tėvu jaučiasi saugi ir yra prie jo prisirišusi. Ieškovas su dukra gyvena jo tėvams nuosavybės teise priklausančiame gyvenamajame name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), dukrai yra sudarytos tinkamos sąlygos augti ir sveikai vystytis. Ieškovas bandys ją leisti į lopšelį, kad galėtų grįžti į darbą, tačiau bet kokiu atveju yra pasiruošęs pilnai pasirūpinti savo dukra, šiuo metu finansiškai jam padeda jo tėvai. Ieškovas yra sveikas ir darbingas, turintis darbo patirties, todėl susirasti darbą jam nebus sunku, o šiuo metu vienintelė priežastis, kodėl ieškovas nedirba, yra ta, kad augina savo mažametę dukrą M. S.. Ieškovo manymu, vaikas turi turėti pastovią gyvenamąją vietą, iš atsakovės elgesio akivaizdu, kad ji pastovumo vaikui suteikti negali, o pastovumas tokio amžiaus vaikui tai suteikia saugumą jausmą. Per visą šį laiką dukra M. S. ypatingai prisirišo prie tėvo, yra jo mylima, maitinama, globojama, todėl jos staigus grąžinimas vaiko motinai itin pakenktų vaiko interesams.
Iš esmės pasikeitusios aplinkybės yra vaiko motinos atsakovės vaiko atidavimas tėvo globon, nenurodant nei priežasčių, nei laiko tarpo, o tėvui pradėjus auginti dukrą, atsakovė dėl savo pačios veiksmų prarado ryšį su dukra. Dukra įprato prie savo gyvenamosios aplinkos, jaučiasi saugi globojama tėvo, turės galimybę (duomenys neskelbtini) lankyti darželį, ieškovas yra sveikas ir darbingas, todėl gali išlaikyti savo nepilnametį vaiką, tuo tarpu atsakovės elgesys kelia abejonių, ar ji gali dėl sveikatos būklės pasirūpinti vaiku, ar apskritai nori auginti dukrą ir sugeba užtikrinti jai saugias gyvenimo sąlygas, kadangi tiek pats vaiko palikimas, tiek nenoras bendrauti su dukra leido kilti pasekmėms – dukros ir atsakovės ryšio praradimui.
Ieškovas paaiškino, kad tai ne pirmas kartas, kai motina palieka vaiką tėvui ilgesniam laikotarpiui. Yra buvę ir anksčiau tokių atveju, kai motina palikdavo vaiką ieškovui, paaiškindama, kad guli ligoninėje, kad jai yra blogai su psichika. Savo ligos ji neatskleidžia. Ieškovas pripažino, kad atsakovė pranešė ieškovui apie tai, kad ketina gultis į ligoninę, tačiau ieškovas, ja nepatikėjo ir galvojo, kad ji meluoja. Tą vakarą, kai atėjo laikas vaiką parvežti mamai, mama nekėlė ragelio iš pradžių, tačiau atsiliepusi pasakė, kad vaiko paimti negali, liepė su vaiku daryti, ką nori. Pasakė, kad guli ligoninėje. Prašė nurodyti ligoninę, kurioje guli, kad atvežtų vaiką pabūti kartu su ja. Tačiau atsakovė nenurodė ligoninės, kurioje guli, motyvuodama tuo, kad vaikų ten neįleidžia. Atsakovė atsirado po dviejų mėnesių ir pareiškė, kad nori pasiimti vaiką. Per aštuonis mėnesius atsakovė vaiko aplankyti buvo atvykusi 7 kartus. Vaiko palikimas ieškovui, vaikui nekelia jokio pavojaus. Ji negali rūpintis vaikui, nes ji serga. Ji elgiasi keistai, pas ją rankos dreba. Nuo vaiko gimimo realiai vaiku rūpinasi daugiau dienų ieškovas nei atsakovė. Atsakovė reikalavo grąžinti vaiką jai, tačiau ieškovas atsisakė. Reikalavo pateikti duomenis apie atsakovės sveikatos būklę, nes atsakovė teigia, kad jos ligos yra įtakotos vaiko.
Vaiko ir motinos ryšys yra nutrūkęs, vaikas neatpažįsta mamos. Vaikas savo senelę (ieškovo motiną) vadina mama. Vaikas pas mama neina ant rankų. Bendrauja taip lyg bendrautu su bet kokiu žmogumi, kuris myli vaikaus. Per septynis mėnesius atvežė vaiko vežimėlį, kurį atsakovas pats vaikui buvo nupirkęs.
Atsakovė nesilaikė nustatytos bendravimo tvarkos, vaiką ieškovui duodavo tada kada jai patogu, kad vaikas būtų pas ieškovą. Jei ieškovas prašo paimti vaiką pvz. prie jūros nusivežti, ji neduoda. Parenka tokias dienas, kai ieškovas vaiko nepaima ir iš kart bėga pas antstolius. Antstoliui ne kartą yra rodytos ir trumposios žinutės tarp ieškovo ir atsakovės iš kurių matyti, kad atsakovė neleidžia vaiko paimti. Arba būna situacijų, kai ji leidžia paimti vaiką tarkim savaitgaliui, tačiau po to ji pati dingsta. Atsakovė leisdavo matytis su vaiku daugiau ir ilgiau, nei buvo nustatyta teismo sprendimu. Ieškovas dėl bendravimo tvarkos paaiškino, kad vaiko motinai išreiškus norą bendrauti su vaiku dažniau nei numatyta bendravimo tvarkoje, jis kliūčių nedarytų ir susitarus su atsakovė galėtų nukrypti nuo prašomos nustatyti bendravimo tvarkos.
Atsakovė vaikui išlaikymo neteikė. Ieškovas pripažino, kad atsakovė pirko maisto produktus vaikui. Tačiau ji pirko tokius maisto produktus, kurių vaikas nevalgo. Vėliau jau derindavo, ką nupirkti vaikui su ieškovo mama. Atsakovė gauna ir vaiko pinigus. Nors vaikas pas ieškovą nuo 2024-07-26, ieškovas išlaikymą vaikui už liepos mėnesį pervedė atsakovei. Vaiko poreikiams ieškovas išleidžia 740 Eur. Ieškovas nurodė turintis santaupų.
Ieškovas pripažino, kad į atsakovės žinutes, kuriomis ji teiravosi apie vaiką, ieškovas neatrašydavo. Nuo to įvykio, kai atsakovė vaiko nepaėmė, ieškovas pats savo iniciatyva vaiko atsakovei nevežė. Laikotarpiu nuo gruodžio iki sausio atsakovė buvo atvykusi pasimatyti su vaiku. Tačiau atvyko kartu su savo motina. Atsakovės motina pradėjo filmuoti ieškovą, tarp ieškovo ir atsakovės motinos santykiai yra konfliktiški. Todėl vaiko ir motinos susitikimas nepavyko.
Ieškovo atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad atsakovė vaiką ieškovui ilgesniam laikui perduoda be tinkamo vaiko paruošimo, būtinų daiktų reikiamo kiekio tokiam ilgesniam laikui perdavimo. Duomenų pagrindžiančių, kad atsakovė tikrai gulėjo ligoninėje nėra ir tai kelia abejonių, ką atsakovė tuos du mėnesius veikė. Jei buvo poreikis pailsėti nuo vaiko, tai tokia priežastis nėra pateisinama. Nes vaikas yra labai mažo amžiaus ir vaiko nusistovėjusios tvarkos pakeitimas nesant objektyvių priežasčių lėmė ieškovo abejones dėl atsakovės sveikatos problemų egzistavimo. Atsakovės vaiko palikimas ieškovui ilgesniam laikui be pateisinamų priežasčių yra nevienkartinis atvejis. Todėl ieškovas turi pagrindą manyti, kad tokios situacijos ateityje gali kartotis. Iš ankstesnių įvykių matyti, kad buvo fiksuotas atsakovės alkoholio vartojimas ir vaiko palikimas, kas rodo pavojaus ženklus, kurie ir sukelia ieškovui abejones, ar tikrai tokio amžiaus vaikas gali saugiai gyventi su mama. Atsakovės elgesys su metų dar neturinčiu kūdikiu, neatitinka vidutiniškai rūpestingo asmens elgesio, kas irgi kelia ieškovo abejones.
Atsakovė su pareikštu ieškiniu nesutinka visiškai ir mano, jog jis turėtų būti atmestas kaip nepagrįstas. Ieškovas nepateikė jokių esminių ir objektyvių aplinkybių, leidžiančių spręsti, jog iš esmės pasikeitė aplinkybės, dėl kurių vaiko gyvenamoji vieta turėtų būti pakeista. Ieškovas piktybiškai nevykdo 2024-05-02 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-2442-534/2024 ir neužtikrina, jog šalių nepilnametė duktė M. S. gyventų kartu su jos motina, neužtikrinama bendravimo su vaiku tvarka taip, kaip ją nustatė teismas.
Ieškovas nuo 2024 m. vasaros savavališkai, nesilaikydamas Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendime nustatytos tvarkos negrąžino vaiko į jo gyvenamąją vietą ir iki šiol neužtikrina atsakovės teisės bendrauti ir gyventi su vaiku. Atsižvelgdama į tai, atsakovė 2024-09-12 su vykdomuoju raštu kreipėsi į antstolę B. Č., kuri pradėjo vykdomąją bylą Nr. 0129/24/01369.
2024-10-28 antstolė B. Č. su pareiškimu paskirti baudą dėl nevykdomo teismo sprendimo kreipėsi į Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.
Abejoti pareikšto ieškinio teisiniu pagrindu ir jame dėstomais motyvais duoda pagrindą ir tai, jog ieškovas nurodo aplinkybes, kurios neatitinka faktiškai susiklosčiusios situacijos. Kaip pavyzdžiui, Ieškinio 6 punkte (3 lape) nurodoma cit. „2024 m. liepos 28 d. Ieškovas atvyko į Atsakovės gyvenamąją vietą ((duomenys neskelbtini)) su tikslu grąžinti dukrą M. S., tačiau Atsakovė durų neatidarė, Ieškovo su dukra neįsileido ir vaiko nepaėmė“. Toliau ieškinio 9 punkte neteisingai nurodoma, jog cit. „per visą šį laiką Atsakovė taip ir neatskleidė priežasčių, kodėl negali prižiūrėti dukros, kiek laiko truks jos liga <...>“, o ieškinio 11 punkte, klaidinant teismą nurodoma, kad cit. „daugiau nei mėnesį laiko Ieškovas apskritai neturėjo jokių žinių iš Atsakovės“. Taigi, pareikšto ieškinio cituojamais teiginiais bandoma įtikinti teismą dėl atsakovės neatsakingo elgesio, nesirūpinimo vaiku, informacijos neteikimo Ieškovui. Kaip pavyzdžiui, nors ieškinio 25 punkte nurodoma, kad cit.: „iš esmės pasikeitusios aplinkybės yra vaiko motinos Atsakovės vaiko atidavimas tėvo globon, nenurodant priežasčių, nei laiko tarpo, o tėvui pradėjus auginti dukrą, Atsakovė dėl savo pačios veiksmų prarado ryšį su dukra“ pažymėtina tai, jog atsakovė niekuomet neperdavė vaiko globos tėvui (ieškovui). atsakovė visuomet siekė susigrąžinti vaiką ir jį auginti.
2024-07-27 likus vienai dienai iki laiko, kuomet ieškovas turėjo grąžinti vaiką atsakovei 15:17 val., atsakovė atsižvelgdama į tai, kad 2024-07-26 tolesniam gydymui ir reabilitacijai jai buvo paskirtas vizitas pas gydytojus, kurio atsakovė laukė jau itin ilgai, o vaikas jau buvo perduotas ieškovui, parašė pastarajam trumpąją SMS žinutę cit. (kalba netaisyta): „Labas, noriu tau pasakyti, kad vakar gavau reabilitacijos vietą, nes tada tu sirgai ir negalėjai manęs išleisti. Kadangi dabar bus gydymo ir relibitacojos kursas dvi savaites M. lieka pas jus, galėsite pasidžiaugti vaiku“.
Į šią trumpąją SMS žinutę ieškovas atsakė cit. (kalba netaisyta): „Tai yra tavo problema. As M. S. musu dukra grazinu, kaip buvau tave ispejas. Dukrite grazinu rytoj sekmad. valandas patikslinsiu. Jusu problemas manes niekas nelecia.ir prasau manes netrugdyti be reikalo. Tik apie dukra galime bendrauti“. Atsakovės turimomis žiniomis ieškovas nedirbantis ir aktualiu laikotarpiu neturėjęs jokio užimtumo dėl kurio objektyviai būtų negalėjęs pasirūpinti vaiku. Taigi, 2024-07-27 ieškovas, priešingai nei nurodoma buvo iš anksto informuotas dėl kokių objektyvių priežasčių atsakovė negalės pasiimti vaiko. Nepaisant to, ieškovas vis tiek atvyko į atsakovės gyvenamąją vietą ir bandė ieškoti joje atsakovės.
Atsakovė gydimąsi tuo laikotarpiu įrodinėja ir išrašų iš esveikata.lt internetinio puslapio ekrano nuotraukomis. Vėliau, net ir atsakovei pasveikus, atvykus pasiimti dukros, ieškovas vaiko jai neperdavė, bendravimas su vaiku ir jo lankymas galėjo vykti tik tuomet, jeigu ieškovas leidžia.
Ieškovui negrąžinant vaiko į jo gyvenamąją vietą atsakovė ne kartą trumposiomis SMS žinutėmis teiravosi ieškovo apie dukros būklę, klausė kada vaikas bus parvežtas ar ji pati galėtų jį parsivežti, tačiau ieškovas į daugelį atsakovės siųstų trumpųjų SMS žinučių neatsakydavo, jas ignoruodavo tuo sukeldamas itin didelius išgyvenimus ir skausmą mažamečio vaiko motinai (atsakovei). Atsakovė nesutinka su ieškovo argumentais neva ji nesidomėjimo vaiku ir deklaratyviai siuntė žinutes, nes akivaizdu, jog nesirūpinant vaiku, atsakovė ne tik kad nesiųstų trumpųjų SMS žinučių teiraujantis apie vaiką, bet ir pati nevyktų į ieškovo gyvenamąją vietą bandydama vaiką susigrąžinti, o tai, kad ji ne kartą buvo atvykusi pasiimti, ar, ieškovui neleidus vaiko pasiimti, atvyko bent pamatyti savo dukters, tai patvirtina ir pats ieškovas. Būtent tai įrodo, atsakovės realų suinteresuotumą, pastangas rūpintis vaiku ir paneigia ieškovo deklaratyvius teiginius.
Atsakovės rūpinimąsi vaiku patvirtina ir tai, jog siekdama, kad vaikas turėtų vietą ikimokyklinio ugdymo įstaigoje atsakovė dar 2024 m. sudarė sutartį su Vilniaus lopšeliu – darželiu „(duomenys neskelbtini)“ ir atliko už jį mokėjimą, vėliau, dėl ieškovo veiksmų (neleidžiant bendrauti ir pasiimti vaiko, taigi, dėl to nevedant jo į darželį) praradus vietą šiame lopšelyje – darželyje, buvo sudaryta kita ikimokyklinio ugdymo sutartis su lopšeliu darželiu „(duomenys neskelbtini)“.
Nepagrįsti ir ieškinio motyvai dalyje dėl neva nekonfliktiškų ieškovo ir atsakovės santykių. Nesunku pastebėti, jog ieškovas ir atsakovė nesutarė nuo pat laikotarpio, kuomet jų santykiai nutrūko, būtent todėl atsakovė buvo priversta kreiptis į mediatorių, advokatą, o vėliau ir teikti ieškinį Vilniaus miesto apylinkės teismui dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir kt. Akivaizdu, jog šalių santykiams esant geranoriškiems ieškinys teismui nebūtų pareikštas, be to, konfliktiškus santykius pagrindžia ir ieškovo elgesys – vaiko negrąžinimas pagal teismo nustatytą tvarką, informacijos apie vaiką neteikimas, ieškinio teismui pateikimas.
Ieškovui negražinus vaiko į jo gyvenamąją vietą itin ilgą laiką buvo užvesta ir vykdomoji byla, vėliau iškelta civilinė byla dėl baudos ieškovui paskyrimo. Jau vien šios objektyvios aplinkybės yra pakankamos teigti, kad atsakovė neatidavė vaiko auginti tėvui, kaip kad nurodo ieškovas, nenustojo juo rūpintis, o priešingai, aktyviais veiksmais siekė užtikrinti savo teisę bendrauti ir matytis su vaiku.
2024-12-20 Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2VP-16984-1196/2024 dėl šių aplinkybių (ieškovo piktybiškai nevykdyto teismo sprendimo) ieškovui paskirta 200 eurų bauda. Be kita ko, ieškovas net ir nagrinėjant bylą dėl baudos dėl teismo sprendimo nevykdymo paskyrimo nurodė, jog tol, kol nesibaigs teismai, taigi, kaip galima suprasti kol nesibaigs pagal ieškovo ieškinį pradėta civilinė byla, vaiko jis atsakovei neperduos. Tokius savo teiginius ieškovas pagrindė ir veiksmais, prieš didžiausias metų šventes 2024-12-23 dieną atsakovei su savo motina atvykus pasiimti vaiko ir su juo pabendrauti, ieškovas visiškai apribojo tokią atsakovės teisę, važiuodamas automobiliu uždarė jo langą, kad atsakovė negalėtų turėti jokio kontakto su vaiku, ir taip tarsi šaipydamasis nuvažiavo toliau nuo atsakovės (tai patvirtina ir pridedamas vaizdo įrašas. Atsakovės nuomone, tokie ieškovo teiginiai, rodantys, jog jis ir toliau draus atsakovei matytis su vaiku ir juos patvirtinantys paminėti veiksmai patvirtina, kad ieškovas yra visiškai abejingas vaiko interesams, iškeliantis aukščiau savo paties principus ir įsitikinimus, o ne vaiko gerovę, todėl vaiko gyvenamoji vieta negalėtų būti nustatyta su juo.
Ieškinio argumentas dėl prarasto ryšio su vaiku yra nepagrįstas jokiais duomenimis, tai deklaratyvus teiginys, kurio nepagrindžia jokia bylos medžiaga. Net ir tuomet, kai ieškovas savavališkai nesilaikydamas teismo nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos nustatė kitą, „savo“ tvarką, pagal kurią kartkartėmis atsakovei atvykus į jo namus leisdavo pamatyti vaiką ir su juo pabendrauti, ieškovas žemindavo atsakovę, nevengė jai kritikos. Dėl tokių ieškovo veiksmų, o taip pat ir anksčiau jos atžvilgiu jo išsakytų grasinimų, dėl kurių atsakovė kreipėsi ir į policijos komisariatą, atsakovė yra įbauginta ieškovo, bijo jam prieštarauti ir išprovokuoti didesnę agresiją. Pagrįsdama šiuos teiginius atsakovė pateikė ieškovo anksčiau jai siųstus balso pranešimus, kuriuose aiškiai girdimi grasinimai susidoroti, vartojant tokius teiginius kaip cit. (pastaba: kalba netaisyta) „tu nieko neturėsi, (necenzūrinis žodis)“, „supjaustysiu tave gabalais“, „tu valgysi per šaukštelį tave maitins, (necenzūrinis žodis)“, „aš tau ne dovanų atvešiu, tau bus atveštinė procedūra“ ir pan. Ieškovas šiuos teiginius išsako itin agresyviai, pakeltu tonu, nevengdamas necenzūrinių keiksmažodžių, tuo baugindamas atsakovę. Nors šiuo metu ieškovas, manytina, elgdamasis atsargiau, balso pranešimų neįrašo, tačiau nevengia atitinkamai priešiškai elgtis, atsakovei atvykus susitikti su vaiku, demonstruoti nepagarbą, šaipymąsi ir pan. Tai patvirtina ir aplinkybė, jog ieškovas piktybiškai nevykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo, neatveža vaiko į atsakovės gyvenamąją vietą, neužtikrina bendravimo su vaiku tvarkos. Atsižvelgiant į tai, atsakovės nuomone, ieškinio pateikimas teismui, yra nulemtas ne ieškovo siekiu pasirūpinti vaiku, o siekiu atkeršyti, psichologiškai sugniuždyti atsakovę. Priešingu atveju, rūpindamasis būtent prioritetiniais mažamečio vaiko interesais, manytina, pats ieškovas ieškotų būdų kaip užtikrinti itin mažo amžiaus vaiko teisę bendrauti su motina, jausti jos meilę ir rūpestį.
Iš esmės pasikeitusiomis aplinkybėmis ieškovas iš esmės laiko jo paties dirbtinai sukurtą situaciją. Ieškovo nevykdomas Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas, net po to, kai už tai jam buvo paskirta bauda, informacijos apie vaiką neteikimas atsakovei taip pat negali būti pripažintas kaip svarbi pasikeitusi aplinkybė, nes tai sudarytų sąlygas sąmoningai manipuliuoti situacijomis, nesilaikyti teismo nustatytos tvarkos tuo pažeidžiant esminius teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus, mažamečio vaiko teises.
Ieškovui pažeidžiant mažamečio vaiko teisę bendrauti ir matytis su atsakove, kyla pakankama rizika, jog pakeitus vaiko gyvenamąją vietą ir nustačius ją su ieškovu, vaiko teisė bendrauti su motina ir motinos teisė bendrauti su vaiku nuolat bus pažeidžiama ir ribojama.
Ieškovo siūloma bendravimo tvarka iš esmės yra identiška šiuo metu pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą nustatytai tvarkai (tik būtų taikoma kitai šaliai), užtikrinanti teisę bendrauti ir matytis su vaiku. Todėl jei būtų tenkintas ieškovo ieškinys prieštaravimų toliai bendravimo tvarkai nereikštų.
Ieškovas reikalauja priteisti įsiskolinimą dėl išlaikymo, kai pagal įsiteisėjusį 2024-05-02 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-2442-534/2024 pareiga teikti išlaikymą vaikui tenka pačiam ieškovui. Atsakovė su šiuo reikalavimu nesutinka. Atsakovė yra vieniša dviejų vaikų mama, mokanti bankui paskolą už nekilnojamąjį turtą, taip pat, mokanti ir už vaiko darželį (į kurį atsakovė vaiką užregistravo, tačiau negali vesti dėl ieškovo veiksmų – nevykdomo teismo sprendimo). Ieškovo turtinė padėtis kaip jauno, sveiko vyro ir ateities perspektyvų akivaizdu, jog šiuo metu yra ženkliai geresnė. Atsakovė kai gimė šalių vaikas nebedirbo, gaudavo tik valstybės skiriamas išmokas, todėl tuo atveju, jei teismas spręs ieškinį tenkinti, atsakovės nuomone, ieškovas prie vaiko išlaikymo turėtų prisidėti didesne dalimi, juo labiau, kai kitų išlaikytinių ieškovas neturi.
Ieškovas, piktybiškai nevykdydamas įsiteisėjusio Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo, negrąžindamas dukters motinai neįgijo teisės reikalauti išlaikymo įsiskolinimo. Įsiskolinimas galėtų atsirasti jei atsakovė, būdama atsakinga už išlaikymo teikimą, šios pareigos vengtų. ieškovas savo veiksmais tiesiogiai trukdo motinai bendrauti su vaiku, juo rūpintis, išlaikymo įsiskolinimas negali būti priteistas. Reikalavimas priteisti išlaikymo įsiskolinimą remiasi teisinėmis prielaidomis, kurios yra prieštaringos – ieškovas siekia gauti naudą iš situacijos, kurią pats sukūrė, ignoruodamas teismo sprendimą. Toks elgesys laikytinas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis (CPK 95 straipsnis).
Atsakovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad liepos mėn. turėjo sveikatos. Nuo 2024-08-19 iki 2024-09-02 atsakovė gulėjo ligoninėje. Reabilitacija buvo nuo 2024-07-28 iki 2024-08-19. Reabilitacija vyko Vilniaus mieste. Reabilitacijos laikotarpiu pablogėjus sveikatos būklei, atsakovė buvo paguldyta į ligoninę. Tai, kad jos sveikatos būklė dabar yra gera ir gali pasirūpinti vaiku galėtų patvirtinti sveikatos išrašas. Jei toks bus reikalingas, ji ketina jį pateikti. Reabilitacijos laiku, vaiką labai norėjo pamatyti, tačiau nesusitikėjo, dėl to, kad tai būtų buvę emociškai sudėtinga.
Vaikas visada tėvui buvo perduodamas su būtinais daiktais. Yra trumposios žinutės, kuriose nurodyta, kad vaikui yra įdėti vitaminai, vaistai. 2024-08-30 ieškovui parašė žinutę, kad išėjo iš ligoninės ir klausė, kada galėtų paimti vaiką. Bet ieškovas dvi savaites kol vyko reabilitacija atsakovei neatrašinėjo. Su ieškovu pavyko susisiekti tik per vaikų teisių atstovus. Tik po vaikų teisių apsaugos atstovų bendradarbiavimo ieškovas pradėjo atrašinėti į žinutes ir teikti informaciją apie vaiką. Ieškovui buvo pranešta, kad atsakovė 2024-09-10 vyksta pasiimti vaiko, tačiau atvykus į ieškovo namus, juose nerado nei vaiko, nei ieškovo. Buvo bandoma susisiekti su ieškovu ir jo mama, tačiau nepavyko. Atsakovė po šios dienos išsiėmė vykdomąjį raštą ir perdavė antstoliui vykdyti. Nebuvo taip, kad vaiko nematė motinos du mėnesius. Sekančią dieną vyko mediacija. Po mediacijos ieškovas atsakovės neprileido prie vaiko. Buvo kartu su savo tėvu ir nustūmė atsakovę nuo automobilio. Vaiko atvažiuodavo aplankyti į ieškovo namus kartu su vyresne dukra. Neigia ieškovo žodžius, kad per visą laikotarpį vaiką aplankė tik 8 kartus. Tvirtina lankiusi daugiau kartų. Yra atvejų, kad atvažiavus aplankyti vaiko, ieškovas atsakovę yra išvaręs, neva pas jį yra svečių. Ieškovas riboja bendravimą su vaiku, nurodo atsakovei, kiek laiko ir kur būti su vaiku. Jis neleidžia vaiko atsakovei kažkur išsivežti. Prie vaiko neprileidžia atsakovės motinos.
Atsakovė nurodo, kad turėjo sveikatos problemų. Ją gulinčią ligoninėje matė ieškovo giminaitė, dirbanti toje pačioje ligoninėje. Dabar atsakovė yra sveika ir savo vaiku gali pasirūpinti pati. Tuo metu ieškovas nedirbo, todėl vaiką perdavė jam, kaip vaiko atstovui pagal įstatymą. Vaiko neperdavė savo motinai, nes ji yra dirbanti.
Atsakovė nurodė, kad šiuo metu nedirba. Šiuo metu ji vis dar vaiko priežiūros atostogose, tačiau išmokų ji nebegauna. Tuo laikotarpiu kol vaikas buvo pas tėvą, atsakovė vaikui teikė išlaikymą kiekvieną mėnesį skirtingai. Atveždavo maisto produktų, drabužėlių, mokėjo už vaiko darželį (vaikas į darželį neina, bet buvo mokama už jį, kad neprarasti vietos darželyje). Mėnesinės išlaidos gaudavosi 150 Eur. Ieškovas teismo priteisto išlaikymo atsakovei per tą laikotarpį nemokėjo. Iki vaiko apėmimo, ieškovas vaikui priteistą išlaikymą mokėjo netvarkingai. Dėl to buvo kreiptasi į antstolius. Atsakovė vaiko išlaikymui negalėjo teikti daugiau, kadangi atsakovė turi paskolą ir tuos pinigus naudojo, tam, kad vaikui užtikrinti gyvenamąjį būstą. Sausio mėnesį išleido apie 300 Eur vaiko poreikių tenkinimui. Pinigais kol vaikas buvo pas tėvą atsakovė nemokėjo. Iš valstybės vaiko pinigus atsakovė gauna. Vaikui yra atidaryta sąskaita ir tuos pinigus atsakovė taupo vaikui. Atsakovei tiktų vaiko išlaikymo forma, jei atsakovas pirktų vaikui rūbus, drabužius ir t.t.
Dėl bendravimo tvarkos, atsakovė nurodė, kad norėtų konkretesnės bendravimo tvarkos, pvz., kad savaitę būtų vaikas pas tėvą, savaitę pas motiną, kad būtų paskirstyta 50/50. Todėl su ieškovo siūloma bendravimo tvarka nesutinka. Ir prieš tai nustatyta bendravimo tvarka nebuvo vykdoma. Kada ieškovas norėdavo tada vaiką ir pasiimdavo.
Atsakovės atstovė papildomai paaiškino, kad kol vyko ginčas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo pirmosios instancijos teisme, atsakovė visada sudarydavo sąlygas ieškovui bendrauti su vaiku. Ieškovas vis nurodydavo, kad ieško darbo, bet neranda, o radęs darbą negalėtų rūpintis vaiku. Ir tai kėlė atsakovės dvejones, kad galbūt ieškovui yra svarbu išvengti išlaikymo mokėjimo. Pirmosios instancijos teismui tenkinus atsakovės ieškinį didžiąja dalimi, o apygardos teismui perskirsčius bylinėjimosi išlaidas, atsakovei nebuvo atlygintos priteistos bylinėjimosi išlaidos. Šis faktas tik sustipina atsakovės nuomonę, kad ieškovas siekia atsakovę pastatyti į kuo nepalankesnę padėtį. Mamai vaikas nėra perduodamas, nepaisant mamos rodomo dėmesio vaikui.
Prieš paskiriant reabilitaciją, atsakovė atsakingai vaiką perdavė tėvui ir priešingai negu nurodoma, kad vaikas buvo perduotas be būtiniausių daiktų, vaikas buvo perduotas su visais jam reikalingais būtinais daiktais. Tą gali patvirtinti ir atsakovės mama, kurio dalyvavo perduodant vaiką. Ir objektyviai, jei būtų trūkę vaikui kažkokių daiktų, tai pats ieškovas būtų kreipęsis ir ieškojęs būdų, kaip tuos daiktus iš atsakovės paimti. Tokių žinučių ieškovas atsakovei nerašė, todėl negalima teigti, kad vaikas buvo perduotas tiesiog paprastai, kaip daiktas.
Asmens sveikata nekvestionuotina, kad yra labai svarbi. Atsakovei perdavus vaiką tėvui, kuriuo ji pasitiki, kad jis galės prižiūrėti jų vaiką, ir sakyti, kad mama negali prižiūrėti vaiką ir visokiais epitetais bandyti menkinti ją ir ieškovo siekis gauti išimtinai kažkokius duomenis apie atsakovės sveikatos būklę laikytinas bandymu kontroliuoti atsakovę.
Ieškovas byloje dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, nereiškė nei priešieškinio nei apeliacinio skundo, todėl manyti, kad ieškovas nemanė, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su mama kažkaip pažeidžia vaiko interesus. Per laikotarpį nuo įsiteisėjusio teismo sprendimo iki šio proceso, ieškovas niekur nesikreipė, kas leidžia daryti išvadą, kad ieškovas grėsmės vaikui nevertino. Ieškovo elgesys (siekis vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo) laikytinas kerštavimu atsakovės atžvilgiu. Prašoma išlaikymo suma yra lygiai tokia pati, kokia buvo priteista pirmosios instancijos teismo. Nors ieškovas nurodė, kad jam nėra jokio skirtumo, kokią išlaikymo sumą mokės atsakovė ir nurodė, kad galėtų ir nemokėti, Tačiau jam patarė kažkas, kad tai yra privaloma. Išlaikymo įsiskolinimo prašoma priteisti už tą laikotarpį, kai išlaikymas yra priteistas iš ieškovo. Tai rodo, kad byla yra keliama ne bandant apsaugoti vaiko interesus, kiek siekiant finansiškai sužlugdyti atsakovę. Atsakovė šiai dienai nedirba. Jos gaunamas pajamas sudaro tik tai valstybės skiriamos išmokos. Tai nustačius vaiko gyvenamąją vietą su tėvu, vaiko išlaikymo lėšų tvarkytojų būtų paskirtas ieškovas. Bylinėjimosi išlaidos apygardos teismo sprendimu nebuvo atlygintos atsakovei. Ieškovas nurodė, kad turi ir santaupų, vadinasi objektyviai turi galimybę vykdyti teismo sprendimą ir galėtų pervesti tą sumą atsakovei, kuri būtų skirtina vaikui. Ieškinys yra pagrįstas ne vaiko interesais, o būtent iš finansinės pusės. Tenkinus ieškinį, atsakovė papildomai būtų įpareigota turėti tam tikrus įsipareigojimus daugiau pačiam ieškovui, negu, kad vaikui. Vaikui ji ir taip šiai dienai skiria lėšų vaiko išlaikymui. Nuperka daiktų, maisto produktų, teiraujasi ieškovo ko vaikui trūksta.
Liudytoja L. Č. parodė, kad atsakovė yra jos dukra. Dukra turėjo sveikatos problemų, gulėjo ligoninėje. Tuo laikotarpiu vaikas buvo pas ieškovą. Po to, kai dukra grįžo iš ligoninės, ieškovas vaiko negrąžino. Su juo buvo neįmanomą susisiekti. Su liudytoja atsakovas apskritai nebendrauja. Kaltina tiek ją, tiek jos dukrą sukuriančias neigiamą aplinką vaikui. Atsakovę kaltina, kad ji blogą mama, tačiau nenurodo kokiu pagrindu tai teigia. Atsakovė buvo susitarusi su ieškovu perduoti mergaitę jam. Vaikas būdavo perduodamas su dviem krepšiais, kuriuose būdavo tiek vaiko būtini daiktai, tiek žaislai. Vaiko perdavimuose visada dalyvaudavo liudytoja, nes ieškovas su ieškove elgdavosi nepagarbiai, įžeidinėjo atsakovę. Kai dukra gavo reabilitacijos vietą ieškovas buvo apie tai informuotas. Jam buvo pasakyta, kad vaiko neparvežti, nes nebus kas ją paima. Ieškovas yra išreiškęs grasinimus. Keldavo klausimą, ar vaiką atiduosite jam gražiuoju ar kaip. Ieškovas niekada pats nebuvo atvežęs vaiko atsakovei. Visada liepdavo bendrauti per savo mama. Jai nėra žinoma tokių faktų, kad dukros aplinka būtų nustatyta kaip nesaugi augti vaikui. Po to, kai vaikas gyveno pas ieškovą, atsakovė teikė išlaikymą maistu, sauskelnėmis ir t.t., duomenų ko reikia vaikui ieškovas atsakovei neteikdavo. Todėl atsakovė savo nuožiūra matydama ko vaikui trūksta parūpindavo. Ieškovas visas atsakovės pastangas iškritikuodavo, jam viskas buvo negerai, maistas negeras, kombinezonas negražus per didelis ir t.t. Jos vertinimu vaikui gyventi yra saugu motina. O dėl ieškovo negali pasakyti, ar saugu vaikui su juo gyventi ar nesaugu. Tačiau ieškovas ne vieną kartą yra grasinęs tiek pačiai liudytojai, tiek atsakovei. Prie vyresnės atsakovės dukters ieškovas yra pasakęs, kad aš nupjausiu tavo mamai galvą. Pati ieškovo perduodama vaiką neįspėjo, kiek truks atsakovės reabilitacija ir kad ieškovui reikės vaiku rūpintis ilgiau, nes neturėjo tokių duomenų, kiek ji truks. Pradžioje dukra vyko į ligoninę, o paskui į reabilitaciją. Apie tai, kad dukra gulasi į ligoninę sužinojo po to kai vaikas buvo perduotas tėvui. Dukra problemų dėl priklausomybės ligų neturėjo.
Liudytojas M. S. parodė, kad ieškovas yra jo sūnus. Paaiškino, kad ieškovas labiau rūpinasi vaiku nei mama. Vaiką paėmus iš mamos, vaikui po akimis būdavo juodos dėmės, vaikas būdavo neramus. Tam, kad patvirtintų, kad vaiką atsakovei atiduoda sveiką, ieškovas kai paimdavo vaiką eidavo pas gydytoją ir prieš atiduodant vaiką eidavo pas gydytoją konstatuoti vaiko sveikatos būklę, kad vėliau nekiltų nesusipratimų. Motina vaiką aplanko tik kartą į mėnesį. Su sūnumi gyvena atskirai. Pas anūkę neteko būti tuo metu, kai jos atvykdavo aplankyti mama. Sūnų su anūke aplanko labai dažnai, taip pat ir sūnus su anūke atvažiuoja į svečius. Mergaitė jaučiasi gerai, visada linksma. Kai vaikui buvo tik mėnuo, teko važiuoti į atsakovės namus, ten buvo vaikų teisės ir atsakovei iš pareigūnų žodžių buvo nustatyta 1,26 promilės girtumas. Tuo atvejo metu šalių vaiko namuose nebuvo. Ieškovas buvo vaiką pasiėmęs. Namuose buvo tik vyresnioji mergaitė. Rugsėjo 13 d. kai šalys dalyvavo mediacijoje, su vaiku automobilyje buvo liudytojas.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau - Tarnyba) pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos (toliau – SPIS) duomenimis šeimoje M. S. atžvilgiu 2023 m. rugsėjo 18 d., 2023 m. spalio 18 d., 2023 m. spalio 19 d., 2023 m. spalio 30 d., 2023 m. lapkričio 13 d., 2024 m. kovo 3 d., 2024 m. balandžio 16 d., 2024 m. liepos 30 d. 2024 m. rugpjūčio 18 d., 2024 m. lapkričio 30 d. nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai, 2024 m. liepos 30 d. nustatytas galimas smurtas prieš vaiką.
2023 m. rugsėjo 20 d., 2023 m. lapkričio 14 d., 2023 lapkričio 15 d., 2024 m. gegužės 3 d., 2024 m. rugpjūčio 2 d., 2024 m. rugpjūčio 19 d. atliktas M. situacijos vertinimas. Nuo 2023 m. rugsėjo 20 d. iki 2024 m. gegužės 17 d. ir nuo 2024 m. rugpjūčio 20 d. iki dabar S. Č. taikomas Atvejo vadybos procesas Vilniaus miesto socialinių paslaugų centre. Nuo 2023 m. rugsėjo 27 d. iki 2024 m. birželio 6 d. ir nuo 2024 m. rugpjūčio 19d. iki 2024 m. rugsėjo 10 d. O. S. buvo taikomas Atvejo vadybos procesas Trakų rajono paramos šeimai ir vaikams centre.
Tarnybos vyriausioji specialistė apsilankė atsakovės gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini), bei nustatė, jog atsakovė bei jos nepilnametės dukros G. J. ir M. S. gyvena, ieškovės teigimu, jai nuosavybės teise priklausančiame, 3 kambarių, apie 65 kv. m ploto bute su visais patogumais. Miegamasis kambarys skirtas atsakovei bei kūdikiui, kitas kambarys – vyresnei dukrai. Apsilankymo metu buvo švaru ir tvarkinga, namuose yra visis reikalingi baldai, namų apyvokos daiktai, buitinė technika. Apsilankyta ieškovo gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini). Nustatyta, jog atsakovas gyvena, jo teigimu, jo močiutei priklausančiame, 2 aukštų, apie 120 kv. m name. Namuose yra virtuvė, taip pat 3 kambariai, dar 2 kambariai įrenginėjami antrame namo aukšte. Vanduo centralizuotas, šildymas autonominis kietu kuru. Apsilankymo metu namuose buvo švaru ir tvarkinga, šilta. Būdamas pas tėvą, vaikas būna visose patalpose, miega kambaryje su tėčiu. Kambaryje stovi vaikiška lovytė, yra daug vietos žaidimams, įrengtos vietos daiktams susidėti. Vaikui sudarytos tinkamos sąlygos jo poreikiams patenkinti. Namuose yra visi reikalingi baldai ir namų apyvokos reikmenys. Šeimose buvo lankytasi 2023 m. gruodžio mėnesį. Tiek ieškovo, tiek atsakovės gyvenamosios vietos nėra pasikeitusios, todėl laikytina, kad šeimos aplinkos sąlygos išliko tokios pačios.
Mažametė M. S. yra gimusi (duomenys neskelbtini) Dėl mažo amžiaus jos nuomonės išklausyti nėra galimybės.
2024 m. gegužės 2 d. Vilniaus miesto sprendimu nepilnametės M. S. gyvenamoji vieta nustatyta su motina, nustatyta bendravimo su vaiku tvarka, priteistas išlaikymas, tačiau šeimoje tiek iki teismo sprendimo, tiek po jo, kyla nesutarimų dėl vaiko priežiūros.
Informuoja, kad Tarnybos Skyriuje yra gauti: 2023 m. rugsėjo 15 d. pranešimas dėl vaiko teisių pažeidimo. Namuose neblaivi motina, su ja nepilnametė dukra. 2023 m. rugsėjo 18 d. pranešimas, kad O. S. paskirtas orderis dėl smurto artimoje aplinkoje. 2023 m. spalio 18 d. vaiko motinos kreipimasis dėl vaiko tėvo, kuris jai nuolat trukdo, kai vaikas būna pas jį. 2023 m. spalio 19 d. vaiko motinos kreipimasis, dėl bendravimo tvarkos su vaiku. 2023 m. spalio 30 d. policijos pranešimas, dėl vaiko tėvo nuolatinių grasinimų fiziniu susidorojimu vaiko motinai. 2023 m. lapkričio 13 d. gautas raštas dėl privalomos mediacijos nutraukimo. 2024 m. balandžio 16 d. vaiko motinos kreipimasis, kuriame nurodoma, kad vaiko tėvas atsisako prižiūrėti dukrą. 2024 m. balandžio 17 d. vaiko motinos kreipimasis, kuriame nurodoma, kad su vaiko tėvu niekaip nepavyksta susitarti dėl vaiko priežiūros. 2024 m. liepos 30 d. vaiko tėvo pranešimas, kad teismo nutartimi yra nustatyta bendravimo tarka, tačiau vaiko motina S. Č., jos nesilaiko. Vaiko tėvui nuvežus vaiką į motinos namus, durų niekas neatidarė į telefono skambučius neatsiliepė. 2024 m. rugpjūčio 1 d. dėl tų pačių pranešimo aplinkybių gautas vaiko tėvo prašymas.
2024 m. rugpjūčio 16 d. gautas vaiko tėvo O. S. pranešimas, kad teismo nutartimi yra nustatyta bendravimo tvarka, tačiau vaiko motina S. Č., jos nesilaiko. Vaiko tėvui nuvežus vaiką į motinos namus, durų niekas neatidarė į telefono skambučius neatsiliepė, dukrytę parsivežė atgal. Vaiko motina neatlieka savo kaip mamos pareigos. Vertinant vaiko situaciją, buvo bendrauta su vaiko tėvu, kuris nurodė, kad jam niekas nepadeda, niekas nieko nedaro. Sakė: „ jūs turite sužinoti kuo serga mama ir iki kada man reikės prižiūrėti ir rūpintis vaiku. Man reikia dirbti, mokėti vaikui išlaikymą, maitinti dukrą, mokėti mokesčius. Vaiko motina telefonu neatsiliepia, į sms nereaguoja. Man reikia pagalbos. „Vaiko motina kartojo, kad turi sveikatos problemų, apie jos sveikatos problemas žino ir jos advokatė. Vaiko motina teigė, jog šiuo metu dėl sveikatos būklės dukra pasirūpinti neturi galimybės, jai dar pratęsta reabilitacija ir gydymas. Moteris į specialistės el. paštą atsiuntė iš e.sveikatos anamnezę ir skirtą medikamentinį gydymą. Vaiko motina prašė, kad tėvas pasirūpinti vaiku, ji tėvui rašo sms, skambina, bet tėvas neatsako. Vaiko motinos teigimu, ji nori žinoti, kaip sekasi dukrai. Nuo pirmos O. vaiko priežiūros dienos, buvo bandoma kiekvieną dieną gražiuoju bendrauti dėl M. S., visais būdais buvo bandoma susisiekti sms žinutėmis ir el. paštu, kaip numatyta teismo sprendime, tačiau mano prašymai buvo ignoruojami ir niekada nebuvo atsakyta. Didelę įtaką šis O. sprendimas, turėjo jo gydymo rezultatams, todėl teko jį pratęsti“. 2024 m. lapkričio 29 d. gautas pranešimas, kad vaiko tėvas nuo 2024 m. rugsėjo 2 d. negrąžina vaiko motinai. Vaiko situacijos vertinimo metu buvo bendrauta su motina, kuri nurodė, kad vaiko tėvas nesilaiko teismo nutarties ir ilgą laiką negrąžina vaiko motinai, nors vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su ja. S. pridūrė, kad dėl nutarties nesilaikymo ji kreipėsi į antstolį, tačiau ilgą laiką procesai nepajudėjo, moters nuomone, antstolė gali būti vaiko tėvo pažįstamas asmuo. Antstolė neatliko jokių veiksmų, kurie būtų privertę jos vaiko tėvą laikytis minėtos nutarties, taip pat pridūrė, kad pagal teismo nutartį šiandien tėvas turėtų būti su dukra, todėl jis turėtų teisę vaiko šiai diena negrąžinti. Vaiko tėvo telefonu atsiliepė jo motina, vaiko senelė, kuri nurodė, kad vaiko tėvas šiuo metu yra išvykęs. Senelė paaiškino, kad vaiko gyvenamoji vieta yra su motina, tačiau jos tėvas sprendimą apskundęs, kreipėsi į Trakų ir Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius. Pasak jos, šeimos ir jos teisinė informacija yra puikiai žinoma Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriui, teismo keliu prašoma, kad vaiko motina pateiktų išrašus dėl jos turimų psichinių problemų, dėl kurių bijoma atiduoti vaiką auginti jai. Ieškinio duomenimis, mažametė M. S. nuo 2024 m. liepos 26 d. gyvena su tėvu. Atsakovė 2024 m. liepos mėnesį teigė, kad serga, tačiau Ieškovui paimant dukrą ji nieko nesakė. Per visą šį laiką Atsakovė taip ir neatskleidė priežasčių, kodėl negali prižiūrėti dukros, kiek laiko truks jos liga, kokia tai liga ir toks sveikatos sutrikimas apskritai leidžia jai tinkamai pasirūpinti mažamete dukra. Nuo 2024 m. liepos 26 d. atsakovė dukrą M. S. aplankė keturis kartus.
O. S. nedirba nuo 2023 m. birželio 22 d. yra registruotas Užimtumo tarnyboje. Ieškovas kitų išlaikytinių neturi. Nėra duomenų apie jam nustatytą dalyvumo lygį. S. Č. yra vaiko priežiūros atostogose bei dirba. Nėra duomenų, kad jai būtų nustatytas dalyvumo lygis. Atsakovė turi dar vieną išlaikytinę.
Tarnybos nuomone, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, šalių paaiškinimus ir visą bylos medžiagą, jeigu teismas nustatytų, kad yra pagrindas pakeisti vaiko gyvenamąją vietą, vaiko gyvenamosios vietos pakeitimas neprieštarautų geriausiems vaiko interesams, kaip tik juos atitiktų. Vaikas jau ilgą laiką gyvena su tėvu, jis juo rūpinasi. Tokio amžiaus vaikui stabilios pastovios gyvenamosios vietos užtikrinimas yra būtinas vaiko emociniam vystymuisi, vaiko raidai, psichologinio ryšio formavimui. Todėl mano, kad gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu atitiktų geriausius vaiko interesus. Jeigu mažametės M. S. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su O. S., iš motinos S. Č. mažametei M. S. priteistinas išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės. Išlaikymui prašoma priteisti suma kas mėnesį po 320,00 Eur neprieštarauja geriausiems vaiko interesams, nors ir yra mažesnei teismų suformuluotos praktikos orientacinė priteistina suma. Dėl bendravimo tvarkos tarnyba pažymėjo, kad bendravimo tvarka turi būti nustatyta konkreti, nes šalių santykiai yra konfliktiški. O. S. prašoma nustatyti bendravimo tvarka neprieštarautų geriausiems vaiko interesams.
Teismas
konstatuoja:
Ieškinys atmetamas.
2023-07-20 gimimo išrašo duomenimis Nr. 161 nustatyta, kad O. S. ir S. Č. yra nepilnametės M. S., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai.
2024-05-02 Vilniaus miesto apylinkės teismas sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-2442-534/2024, vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su motina S. Č., vaikui priteistas išlaikymas iš tėvo po 320 Eur kiekvieną mėnesį, nustatyta tėvo bendravimo tvarka su vaiku. Ieškovas dukrą iš atsakovės paėmė 2024 m. liepos 26 d. 10 val. pagal nustatytą bendravimo tvarką ir šalių susitarimą atsakovas turėjo dukrą sekmadienį (2024-07-28) 19-20 val. grąžinti. 2024-07-28 ieškovui atvykus į atsakovės gyvenamąjį vietą su tikslu grąžinti dukrą M. S., atsakovės nebuvo namuose, ji vaiko nepaėmė. Šalių dukra iki šiol yra su jos tėvu ieškovu.
Dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo.
Kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaikų gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, vaikų gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų (CK 3.196 straipsnis). Spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą teismas turi nustatyti, su kuriuo iš tėvų nustačius vaikų gyvenamąją vietą, tai labiau atitiks vaiko interesus.
Pareiškus ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, reikia įrodyti, kad iš esmės pasikeitė aplinkybės, dėl kurių buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų ar vaikas buvo atiduotas gyventi kartu su kitais asmenimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-05-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-308/2014). Koks aplinkybių, dėl kurių buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų, pasikeitimas vertintinas kaip esminis, t. y. sudarantis pakankamą pagrindą spręsti klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, įstatyme nenustatyta, tačiau vystoma kasacinio teismo praktikoje pateikiant to pavyzdžių: tėvo, su kuriuo gyvena vaikas, elgesio, materialiosios padėties pasikeitimas, pablogėjęs vaiko auklėjimas, kito iš tėvų materialiosios padėties pagerėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001-03-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2001); kitos aplinkybės, dėl kurių esminio pasikeitimo sprendžiama kiekvienoje konkrečioje byloje. Pažymėtina, kad tais atvejais, kai reikalaujama nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, su kuriuo vaikas iki reikalavimo pareiškimo kartu negyveno, keičiant vaiko šeimos aplinką būtina nustatyti, jog esanti aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam būtų sukurta pakeitus vaiko gyvenamąją vietą nustatant ją su kitu iš jo tėvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-05-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006; 2008-10-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008; 2010-02-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010). Aplinkos, kurioje gyvena vaikas, stabilumas yra reikšmingas vaiko psichologinei būklei įtaką turintis veiksnys, todėl kai vaikas daugiau kaip vienerius metus gyvena tam tikroje aplinkoje, jos pakeitimo galimybė turi būti įvertinama ypač atidžiai.
Nagrinėjamu atveju ieškinio reikalavimas dėl nepilnametės dukters M. S. gyvenamosios vietos pakeitimo grindžiamas tuo, kad atsakovė paliko šalių vaiką prižiūrėti ieškovui motyvuodama tuo, kad serga. Neatskleidė priežasčių, kodėl negali prižiūrėti dukros, kiek laiko truks jos liga, galų gale, kokia tai liga ir ar toks sveikatos sutrikimas apskritai leidžia jai tinkamai pasirūpinti mažamete dukra. Ieškovui siekiant su vaiku aplankyti atsakove ligoninėje, kad atsakovė turėtų galimybę pamatyti vaiką, atsakovė nesutiko atskleisti kokioje ligoninėje guli ar kokioje gydymo įstaigoje atliekama reabilitaciją. Ieškovo teigimu atsakovė ilgą laiką nesidomėjo vaiku, todėl ieškovas nepasitiki atsakove, jos elgesį vertina kaip nerūpestingą, kadangi motina paliko vaiką rūpintis ieškovui.
Atsakovė nesutikdama su reikalavimu teigia, kad nuo vaiko priežiūros nusišalino dėl pateisinamos objektyvios priežasties – ligos ir reabilitacijos. Faktą, kad negalėjo rūpintis vaiku reabilitacijos laikotarpiu nuo 2024-07-28 iki 2024-08-19, taip pat, kad gulėjo ligoninėje nuo 2024-08-19 iki 2024-09-02 atsakovė įrodinėja į bylą pateiktomis ekrano nuotraukomis iš e.sveikata sistemos iš kurių matyti, kad buvo lankomasi pas gydytojus (2024-07-28 UAB „Affidea Lietuva“ planinė pagalba; 2024-07-29 VŠĮ Centro poliklinika, fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas, planinė pagalba; 2024-07-20VŠĮ Centro poliklinika, gydytojas radiologas, atvyko su siuntimu; 2024-07-30 UAB „Affidea Lietuva“, gydytojas radiologas, planinė pagalba; 2024-08-12 VŠĮ Trakų pirminės sveikatos priežiūros centras, vaikų ligų gydytojas).. Iš Tarnybos išvados matyti, kad atsakovė tarnybos specialistei siuntė išrašą iš portalo e.sveikata su sveikatos anamneze ir skirtu medikamentiniu gydimu.
Ieškovas teigia, kad atsakovė paliko vaiką ieškovui jam iš anksto nepranešusi ir nenurodžiusi laikotarpio, kiek ilgai jam reikės rūpintis vaiku. Tačiau tokius teiginius paneigia atsakovės ieškovui siųstos trumposios žinutės, kuriose atsakovė 2024-07-27 rašė, kad gavo reabilitacijos vietą ir gydymas bei reabilitacija truks dvi savaites. Kitoje žinutėje rašė, kad baigus gydymo ir reabilitacijos kursą vaiką galės paimti 2024-08-13. Atsakovė ieškovui nurodė, kad reabilitacija ir gydymas vyks kitame mieste, tačiau teismo posėdyje paaiškino, kad visą laiką gydėsi Vilniaus mieste. Atsakovė taip pat nurodo, kad jai pirma buvo paskirta reabilitacija, o pablogėjus sveikatai buvo paguldyta į ligoninę, tačiau liudytoja, kuri yra atsakovės mama, teigė priešingai - kad pirmiausia atsakovė buvo išvežta į ligoninę, o po to jai buvo skirta reabilitacija. Nors atsakovės ir jos motinos paaiškinimai nesutampa, šios bylos kontekste nėra reikšminga kur atsakovė gydėsi pirmiau ligoninėje ar reabilitacijos įstaigoje. Svarbu tai, kad šie paaiškinimai, atsakovės susirašinėjimas su ieškovu, jos pateikti duomenys apie lankymasi gydymo įstaigose patvirtina, kad atsakovė turėjo sveikatos problemų ir turėjo teisę kreiptis į vaiko tėvą pagalbos rūpinantis vaiku.
Teismas pripažįsta, kad atsakovės nurodytos aplinkybės dėl to, jog ieškovas nevykdė teismo sprendimo, negrąžino vaiko mamai, nesistengė laikytis teismo nustatytos bendravimo tvarkos, lėmė vaiko ir motinos ryšio atšalimą. Nors ieškovui siekiant išlaikyti vaiko ryšį su motina ir siekiant net ir ligos atveju leisti bendrauti motinai su dukra, atsakovės atstovė nurodė, kad būtent ieškovo elgesys neleidžiant pasimatyti su vaiku ir neteikiant informacijos apie vaiką pablogino atsakovės gijimo procesą. Tačiau atsakovė nurodė, kad tuo laikotarpiu matyti dukters negalėjo motyvuodama tuo, kad buvo sunki emocinė būklė.
Abu tėvai, nepriklausomai nuo to, su kuriuo iš jų gyvena vaikas, turi vienodas teises ir pareigas. Teismo nustatyta atskirai gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarka neriboja tėvo teisių ir nesuteikia daugiau pareigų motinai, su kuria gyvena vaikas. Motinai laikinai negalint rūpinti vaiku, šią pareigą turi perimti tėvas ir tai negali būti traktuojama kaip vaiko teisių pažeidimas ir motinos pusės.
Ta aplinkybė, kad šiuo metu nepilnametė šalių dukra nepertraukiamai su tėvu gyvena jau 10 mėnesių, negali būti pagrindu keisti vaiko gyvenamąją vietą. Juo labiau, kad šis laikotarpis susidarė dėl to, kad tėvas negrąžino vaiko motinai, kai ši jau galėjo pasirūpinti vaiku ir reikalavo jį grąžinti. Dėl teismo sprendimu nustatytos tėvo bendravimo su vaiku tvarkos nesilaikymo Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2025-03-03 nutartimi Nr. e2VP 3153-1194/2025 ieškovui buvo skirta 3 Eur baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną S. Č. naudai. Baudą skaičiuojant nuo 2025 m. vasario 9 d.
Tarnybos apibendrinimai apie ieškovo ir atsakovės šeimas, sudaro pagrindą išvadai, kad nei ieškovo, nei atsakovės šeimoje nenustatyta aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos kaip keliančios nesaugią aplinką šalių dukrai. Išvadą teikianti institucija ir byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad šiuo metu abu tėvai turi panašias galimybes užtikrinti šalių nepilnametės dukters poreikį į būstą. Ieškovas gyvena jo teigimu, jo močiutei priklausančiame, 2 aukštų, apie 120 kv. m name. Atsakovė gyvena jos teigimu jai nuosavybės teise priklausančiame, 3 kambarių bute.
Vertinant šalių finansines galimybės, darytina išvada, kad jos nėra pasikeitusios nuo teismo sprendimo, kuriuo vaiko gyvenamoji vieta buvo nustatyta su motina. Ieškovas teismo posėdyje patvirtino, kad yra nedirbantis, gyvena iš santaupų. Atsakovė taip pat nedirbanti. Atsakovė turi dar vieną išlaikytinę. Nei ieškovui nei atsakovei dalyvumo lygis nėra nustatyti.
Byloje nenustatyta aplinkybių, atsiradusių po vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su motina 2024-05-02 teismo sprendimu, dėl kurių vaiko gyvenimas su motina prieštarautų vaiko interesams, keltų pavojų vaikui.
Nenustačius, kad iš esmės pasikeitė aplinkybės, dėl kurių buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su motina, keisti vaiko gyvenamąją vietą nėra pagrindo.
Atmetus ieškinio reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, atmetami ir ieškinio reikalavimai dėl bendravimo su vaiku tvarkos apkeitimo ir išlaikymo iš atsakovės priteisimo kaip išvestiniai.
Dėl išlaikymo įsiskolinimo
Pagal CK 3.200 straipsnį, išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos.
Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 1280 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2024-07-26 iki 2024-11-29, t. y. nuo faktinio dukters gyvenimo pas ieškovą iki ieškinio padavimo dienos. Ieškovas išlaikymo įsiskolinimo sumą skaičiuoja pagal tai, kad 2024-05-02 Vilniaus miesto teismo sprendimu iš ieškovo buvo priteistas 320 Eur išlaikymas nepilnametei dukrai. Todėl tokios pačios sumos reikalauja ir iš atsakovės. Atsakovė su šiuo reikalavimu nesutiko motyvuodama tuo, kad ieškovas reikalauja priteisti įsiskolinimą dėl išlaikymo, kai pagal įsiteisėjusį 2024-05-02 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-2442-534/2024 pareiga teikti išlaikymą vaikui tenka pačiam ieškovui. Atsakovė teikė parduotuvių kvitus, kuriais įrodinėjo, kad laikotarpiu, kai vaikas buvo pas ieškovą, ji išlaikymą teikė vaikui maisto produktais, drabužiais. Teismo posėdyje atsakovė nurodė, kad jos teikiamas išlaikymas dukrai per mėnesį sudarė apie 150 Eur. Šias aplinkybes ieškovas pripažino. Šalių vaikui gyvenant su atsakove, atsakovės vaikui skiriama išlaikymo suma nėra fiksuota. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė teikė vaikui išlaikymą maisto produktais, drabužiais, mokėjo už darželį siekdama išsaugoti jame vietą vaikui, ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo atmetamas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Atsakovė šioje byloje patyrė 2 484,01 Eur išlaidas advokato pagalba apmokėti. Atmetus ieškinį, iš ieškovo atsakovei priteisiamos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str.).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 98, 259, 260, 263–267, 268–270 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192, 3.208 straipsniais, 3.169 straipsnio 1 dalimi, 3.185 straipsnio 1 dalimi,
n u s p r e n d ž i a :
ieškinį atmesti.
Priteisti iš O. S. S. Č. 2484,01 Eur bylinėjimosi išlaidas.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.
Teisėja Ramunė Valiulytė