Civilinė byla Nr. 2YT-752-1054/2022
Teisminio proceso numeris: 2-10-3-00066-2022-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.7.2
(S)
PLUNGĖS APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R T I S
2022 m. balandžio 28 d.
Skuodas
Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų teisėja Giedrė Kandratavičienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos Palangos miesto savivaldybės administracijos patikslintą skundą dėl atsisakymo ginti viešąjį interesą, suinteresuoti asmenys Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra, Klaipėdos apygardos prokuratūra.
Teismas
n u s t a t ė :
pareiškėja kreipėsi į teismą prašydama panaikinti 2021 m. gruodžio 8 d. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės V. Š. nutarimą ir panaikinti 2021 m. rugsėjo 10 d. Klaipėdos apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės E. R. nutarimą bei grąžinti Palangos miesto savivaldybės administracijos 2021 m. gegužės 14 d. skundą Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai svarstyti iš naujo. Skunde nurodė, kad tyrimo metu buvo netinkamai įvertintos pareiškėjos nurodytos aplinkybės dėl valstybei priklausančio nekilnojamojo ir kilnojamojo turto (duomenys neskelbtini) su statiniais bei jame buvusių kilnojamųjų daiktų, perleidimo, neįsigilinta į teisinės situacijos esmę, netirti valstybės turto savininko sprendimai, kurių pagrindu nekilnojamieji daiktai ir kilnojamieji daiktai tapo skirtingų savininkų nuosavybe, galimas neteisėtumas.
Suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra pateikė atsiliepimą į skundą, kuriuo prašo civilinę bylą dalyje dėl pareiškėjos reikalavimo panaikinti Klaipėdos apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės 2021 m. rugsėjo 10 d. nutarimą 4VI-45, nutraukti ir pareiškėjos skundo dalį dėl Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės 2021 m. gruodžio 8 d. nutarimo Nr. 13.12-89, atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodė, kad teismui gali būti skundžiamas tik aukštesniojo prokuroro nutarimas, todėl pareiškėjos reikalavimas panaikinti Klaipėdos apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės 2021 m. rugsėjo 10 d. nutarimą yra nenagrinėtinas teisme. Be to, nurodė, kad aukštesnioji prokurorė tirdama pareiškėjos skundą tai atliko ne formaliai, analizavo skunde pateiktą informaciją, tyrimo metu surinktą medžiagą, ją teisiškai įvertino. Nutarimas surašytas argumentuotai, išanalizavus visas sprendimo priėmimui reikšmingas aplinkybes, atlikus jų teisinį kvalifikavimą, vadovaujantis nagrinėjamam klausimui aktualiais teisės aktais.
Suinteresuotas asmuo Klaipėdos apygardos prokuratūra pateikė atsiliepimą į skundą, kuriuo prašo civilinę bylą dalyje dėl pareiškėjos reikalavimo panaikinti Klaipėdos apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės 2021 m. rugsėjo 10 d. nutarimą, nutraukti. Nurodo, kad teismui gali būti skundžiamas tik aukštesniojo prokuroro nutarimas, kuriuo atmestas skundas, o ne prokuroro nutarimas atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones, todėl Klaipėdos apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimas nėra šios bylos dalykas.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
skundas atmestinas.
Pareiškėja, teikdama skundą, pateikė šiuos prašymus: 1) panaikinti 2021 m. rugsėjo 10 d. Klaipėdos apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės E. R. nutarimą; 2) panaikinti 2021 m. gruodžio 8 d. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės V. Š. nutarimą; 3) grąžinti Palangos miesto savivaldybės administracijos 2021 m. gegužės 14 d. skundą Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai svarstyti iš naujo.
Pažymėtina, jog, vadovaujantis Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 5 dalimi, aukštesniojo prokuroro nutarimas, kuriuo atmestas skundas dėl prokuroro nutarimo atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones, gali būti skundžiamas bendrosios kompetencijos teismui per 30 kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos gavimo dienos. Iš šios įstatymo formuluotės matyti, jog skundžiamas gali būti tik aukštesniojo prokuroro nutarimas. Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjos skundo dalis dėl Klaipėdos apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės E. R. 2021 m. rugsėjo 10 d. nutarimo panaikinimo paliktina nenagrinėta.
Sprendžiant kitų pareiškėjos reikalavimų pagrįstumo klausimą, pažymėtina, jog Konstitucijos 118 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad prokuroras įstatyme nustatytais atvejais gina asmens, visuomenės ir valstybės teises bei teisėtus interesus. Konstitucinis Teismas, aiškindamas prokurorų konstitucinį statusą, yra nurodęs, kad prokuratūra – tai centralizuota, specifinius valdingus įgaliojimus turinti valstybinė institucija, ji nepriskiriama Konstitucijos 5 straipsnio 1 dalyje nurodytoms valstybės valdžią vykdančioms institucijoms. Ji nėra teisminės valdžios sudedamoji dalis, tačiau tai konstitucinį statusą turinti valstybės institucija (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2003 m. kovo 20 d. nutarimas). Pagal Konstitucijos 118 straipsnyje įtvirtintas nuostatas prokuroras yra specifinius valdingus įgaliojimus turintis valstybės pareigūnas, kuris, veikdamas pagal savo kompetenciją ir vykdydamas jam įstatymu nustatytas funkcijas, yra nepriklausomas ir klauso tik įstatymo. Konstitucijoje įtvirtinta prokuroro funkcija, pagal kurią prokuroras įstatyme nustatytais atvejais gina asmens, visuomenės ir valstybės teises bei teisėtus interesus, kuri yra detalizuota Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodyta, kad prokurorai, nustatę asmens, visuomenės, valstybės teisių ir teisėtų interesų pažeidimą, viešąjį interesą gina įstatymuose nustatytais atvejais ir tvarka pagal asmens, valstybės ar savivaldybių institucijos arba įstaigos pranešimą, pasiūlymą, pareiškimą, skundą arba savo iniciatyva, taip pat ir tais atvejais, kai kitų institucijų pareigūnai, tarnautojai ar jiems prilyginti asmenys, privalantys ginti šį interesą, nesiėmė priemonių pažeidimams pašalinti. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad prokurorų, kaip valstybės pareigūnų, įgaliojimai teisės aktuose negali būti apibūdinami kaip jų subjektinė teisė, kurią jie gali įgyvendinti savo nuožiūra, t. y. kaip tokia teisė, kuria jie gali pasinaudoti arba nepasinaudoti; tokie įgaliojimai – tai ir pareigos, kurias prokurorai ne tik gali, bet ir privalo įgyvendinti, jeigu yra įstatymuose nustatytos sąlygos (Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimas). Tai reiškia, kad prokuroras, kaip nepriklausomas įstatymų vykdymo priežiūros garantas, savo iniciatyva ar pagal kitų asmenų pareiškimus nustatęs viešojo intereso pažeidimą, privalo imtis priemonių, kad pažeistas viešasis interesas būtų apgintas, t. y. nustatęs viešojo intereso pažeidimą, visais atvejais privalo imtis priemonių, kad įstatymo nustatyta forma ir tvarka pažeidimas būtų pašalintas. Konstitucijoje nustatytas prokuratūros teisinis statusas taip pat reiškia, kad prokuroras kaip nepriklausomas, specifinius valdingus įgaliojimus turintis valstybės pareigūnas yra savarankiškas ir diskretiškas priimti sprendimus jam pavestais klausimais, todėl prokuroro veiksmų teisėtumas gali būti tikrinamas tik tokia apimtimi, kokia tiesiogiai nustatyta įstatyme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-501/2012).
Prokuratūros įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad prokuroro proceso veiklą kontroliuoja aukštesnysis prokuroras ir teismas. Aukštesnysis prokuroras gali panaikinti prokuroro priimtą procesinį sprendimą, priimdamas motyvuotą nutarimą (Prokuratūros įstatymo 15 straipsnio 4 dalis). Tai reiškia, kad prokuratūros, kaip centralizuotos valstybės institucijos, pareigūnų veiksmai kontroliuojami pirmiausia aukštesniojo prokuroro. Proceso dalyviai, nesutikdami su aukštesniojo prokuroro priimtu proceso sprendimu, gali įstatymų nustatyta tvarka sprendimą apskųsti teismui (Prokuratūros įstatymo 15 straipsnio 5 dalis). Teismas, nustatęs prokuroro padarytus proceso teisės normų pažeidimus, panaikina neteisėtą sprendimą (Prokuratūros įstatymo 4 straipsnio 3 dalis). Pareiškėja nesutiko su Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės 2021 m. gruodžio 8 d. nutarimu, kurį Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka apskundė bendrosios kompetencijos apylinkės teismui. Pastebėtina, kad įstatymų leidėjas nenustatė specialių taisyklių, kuriomis vadovaujantis turi būti sprendžiama dėl prokuratūros (prokuroro) nutarimo atsisakyti ginti viešąjį interesą civilinių teisių gynimo srityje teisėtumo ir pagrįstumo. Visgi, kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pabrėžiama, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl prokuroro veiksmų atsisakant ginti viešąjį interesą, patikrina, ar prokuroras, gavęs skundą dėl viešojo intereso pažeidimo, rinko įrodymus, juos analizavo ir vertino bei motyvavo savo išvadą, t. y. patikrina tik tai, ar prokuroras, priimdamas sprendimą dėl skunde nurodytų aplinkybių, nepažeidė proceso normų, nustatančių skundo tyrimo procedūrų (ar rinko faktinius duomenis dėl skunde nurodytų aplinkybių, juos analizavo bei vertino ir argumentavo savo išvadą dėl viešojo intereso pažeidimo nebuvimo). Teismas negali pažeisti prokuroro diskrecijos teisės priimti sprendimus pagal jam paskirtų klausimų kompetenciją ir neturi teisės nurodyti prokurorui, kokį sprendimą šis privalo priimti dėl viešojo intereso gynimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-75-916/2016; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-501/2012). Aptartas teisinis reguliavimas teismui leidžia apsiriboti tik skundžiamo prokuratūros nutarimo revizija procedūriniu aspektu ir nenagrinėti tų pareiškėjos skundo argumentų, kuriais pareiškėja nesutinka su prokuratūros sprendime atsisakyti ginti viešąjį interesą nurodyta išvada, jog viešasis interesas pažeistas nebuvo.
Nurodytų teisės normų ir teisės aiškinimo bei taikymo taisyklių kontekste pabrėžtina, kad įrodinėjimo našta, t. y. pareiga įrodyti, jog prokuroras, vykdydamas teisės normų nustatytas procedūras, jų (procedūrų) nepažeidė, tenka atitinkamus veiksmus turinčiam atlikti prokurorui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12 ir 178 straipsniai). Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratūra ir Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūra pateikė teismui pareiškėjos Palangos miesto savivaldybės administracijos skundų nagrinėjimo medžiagą (12 tomų), iš kurios matyti, kad prokuratūra atliko eilę tyrimo veiksmų pareiškėjos skundams nagrinėti, t. y. rinko, nagrinėjo ir įvertino duomenis, reikalingus pareiškėjos prašymui ir skundui išnagrinėti: a) išsireikalavo duomenis iš VĮ Turto banko, Valstybės įmonės Registrų centro, Ekonomikos ir inovacijų ministerijos, Klaipėdos apskrities VPK KP Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos, (duomenys neskelbtini); b) tyrė ir analizavo pareiškėjos nurodytas aplinkybes bei argumentus; c) pateikė motyvuotas išvadas dėl iš esmės visų pareiškėjos argumentų. Teismo vertinimu, Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratūra tiek ginčijamame nutarime, tiek šioje byloje pateiktuose procesiniuose dokumentuose nurodė pakankamai argumentų ir aplinkybių, patvirtinančių, jog pareiškėjos kreipimaisi dėl viešojo intereso gynimo išnagrinėti tinkamai ir dėl jų priimti motyvuoti procesiniai sprendimai. Vien ta aplinkybė, kad pareiškėja turi kitokią nuomonę dėl jos kreipimųsi nagrinėjimo tvarkos, įrodymų rinkimo, jų analizavimo, aplinkybių vertinimo ir (ar) jos prašymo bei skundo išnagrinėjimo rezultatų, negali būti pakankamas pagrindas panaikinti skundžiamą nutarimą.
Iš byloje esančių duomenų negalima teigti, jog prokurorai savo pareigas atliko aplaidžiai ar netinkamai. Priešingai, byloje yra pakankamai duomenų, jog pareigūnai rinko faktinius duomenis, juos analizavo, vertino ir nutarimą (išvadą), kuriuo atsisakė teikti teismui ieškinį dėl viešojo intereso pažeidimo, argumentavo, t. y. byloje nustatyta, kad prokurorai, priimdami savo sprendimus dėl atsisakymo ginti viešąjį interesą, proceso normų nepažeidė. Teismas konstatuoja, kad priimant pareiškėjos skundžiamą Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratūros nutarimą nepažeistos CPK 49 straipsnio 1 dalies ir (arba) Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 dalies nuostatos, todėl nėra pagrindo panaikinti Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratūros priimtą nutarimą ir pareiškėjos skundas atmestinas.
Teismas, vadovaudamasis CPK 49, 290, 291 ir 442 straipsniais,
nutaria:
palikti nenagrinėtu pareiškėjos Palangos miesto savivaldybės administracijos skundo dalį dėl Klaipėdos apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės 2021 m. rugsėjo 10 d. nutarimo Nr. 4VI-45 „Atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones“ panaikinimo.
Atmesti pareiškėjos Palangos miesto savivaldybės administracijos skundą likusioje dalyje.
Grąžinti, po teismo nutarties įsiteisėjimo, Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūrai skundų nagrinėjimo medžiagą (12 tomų).
Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismą.
Teisėja Giedrė Kandratavičienė