Pranešėja Neringa Švedienė
Teisėjas Petras Smaliukas

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2008 m. spalio 16 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų kolegija, susidedanti iš
kolegijos pirmininkės Neringos Švedienės,
kolegijos teisėjų Almos Urbanavičienės ir Henricho Jaglinskio,
sekretoriaujant Violetai Kamašinienei,
dalyvaujant ieškovės atstovei advokatei Ingridai Ivanovienei,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo D. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2008 m. gegužės 7 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-297-67/2008 pagal ieškovės G. G. ieškinį atsakovui D. V. dėl tėvo valdžios apribojimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, tretysis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos tarnyba.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,
n u s t a t ė:
Ieškovė G. G. 2007-08-20 pateikė ieškinį, prašydama:
1) neterminuotai apriboti tėvo (atsakovo) valdžią sūnui G. V. ,
2) nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su motina (ieškove), bei priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė kartu su atsakovu gyveno nuo 1992 m. 1995-02-20 jiems gimė sūnus G. V. . Atsakovui atsisakius geruoju pripažinti tėvystę, tai buvo padaryta teismine tvarka ir 1998-11-26 buvo išduotas tėvystės nustatymo liudijimas, bei iš atsakovo priteistas išlaikymas po 170 Lt kas mėnesį. Ieškovė su atsakovu gyvena viename bute. Nuo 1995 m. pradžios santykiai pablogėjo, atsakovas girtauja, triukšmauja, vartoja smurtą prieš vaiką. 2001 ir 2002 metais ieškovė kreipėsi į teismo medicinos tarnybą, siekiant nustatyti vaiko patirtų sužalojimų sunkumo laipsnį. 2004 metais kreipėsi į medikus dėl vaiko psichinės būklės. Medikai nustatė, kad vaikui tikslinga ilgalaikė psichologinė pagalba. Nuo to laiko niekas nepasikeitė, vaikas bijo tėvo, kieme tėvas skleidžia apie sūnų įvairius gandus, dėl ko vaikui sunku bendrauti su bendraamžiais. Namuose ne vieną kartą lankėsi policijos pareigūnai. 2005-10-26 atsakovas buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 181 str. 2 d., tačiau ir tai nesudrausmino atsakovo. Vaikas buvo gydomas Naujininkų poliklinikoje pas psichiatrą bei lankė psichologą Socialinės paramos centre, pagalbos šeimai tarnyboje (LR CK 3.180 str., 3.182 str. 1 d.).
Atsakovas D. V. nepateikė atsiliepimo į ieškinį.
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2008-05-07 sprendimu ieškinį patenkino visiškai. Teismas nusprendė neterminuotai apriboti tėvo D. V. valdžią sūnui G. V. ir nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su motina G. G. , priteisiant iš atsakovo 118 Lt žyminio mokesčio ir 600 Lt išlaidų už antrinės teisinės pagalbos teikimą valstybės naudai. Teismas pažymėjo, kad atsakovas teismo posėdyje nurodė, jog su ieškiniu sutinka iš dalies, t.y. neprieštarauja, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su jo motina, tačiau nesutiko dėl tėvo valdžios apribojimo neterminuotai, kadangi vaiko nemušė ir jo atžvilgiu fizinio smurto nenaudojo, rūpinosi šeima, pirko daiktus. Atsakovas prašė ieškinį dalyje dėl tėvo valdžios apribojimo neterminuotai atmesti, o ieškinį dalyje dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su jo motina tenkinti. Teismas, įvertinęs administracinėje byloje Nr. A9-03272-432/05 ir vaiko vystimosi istorijoje AH Nr. 0200937 bei jo gydymo stacionare ligos istorijoje Nr. 50 esančią rašytinę medžiagą, išklausęs šalių, jų atstovų paaiškinimus, nepilnamečio vaiko parodymus bei Vilniaus m. VTAT išvadą, konstatavo, kad yra pagrindas apriboti atsakovo, kaip tėvo, valdžią neterminuotai sūnui ir nustatyti vaiko gyvenamąją vietą kartu su jo motina ieškove. Teismas pažymėjo, kad atsakovas žiauriai elgėsi su vaiku, kad nesurūpino juo. Teismas nustatė, kad atsakovas išlaikymą vaikui moka su įsiskolinimu, nes jis dirba brolio A. V. individualioje įmonėje ir jo mėnesio pajamas sudaro vos 257 Lt. Teismas pažymėjo, kad atsakovas, kaip tėvas, nuo numatytų įstatyme pareigų vykdymo nusišalino. Teismas konstatavo, kad atsakovas pažeidė įstatymo nuostatas, nes vengė atlikti savo pareigą auklėti vaiką, piktnaudžiavo savo, kaip tėvo, valdžia, netinkamai elgėsi su sūnumi, darė jam žalingą įtaką ir sūnumi materialiai nesirūpino dėl savo kaltės. Teismas, spręsdamas klausimą, kokiam terminui apriboti atsakovo, kaip tėvo valdžią, atsižvelgė į tai, kad teismui nebuvo pateikta duomenų, kad padėtis gali pasikeisti, jog atsakovas nedarys žalos vaiko vystimuisi ir juo visapusiškai rūpinsis. Teismas nenustatė pagrindų, leidžiančių atsakovui apriboti tėvo valdžią terminuotai ir atsakovo, kaip tėvo, valdžią sūnui apribojo neterminuotai, nes atsakovas neįgyvendino tėvo valdžios vaiko interesams apsaugoti. Teismas, atsižvelgdamas į šalių ir jų atstovų išreikštą valią, vaiko interesus, taip pat į Vilniaus miesto vaikų teisių apsaugos tarnybos išvadą, vaiko gyvenamąją vietą nustatė su ieškove (CK 3.59 str., 3.155 str., 3.169 str. 2 d., 3.174 str. 2 d., 3.180 str., CPK 96 str. 1 d.).
Atsakovas D. V. pateikė apeliacinį skundą, prašydamas iš dalies panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2008-05-07 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinio dalyje dėl tėvo valdžios apribojimo neterminuotai netenkinti. Teismo sprendimas šioje dalyje neteisėtas ir nepagrįstas. Teismas nevisiškai išsiaiškino visas aplinkybes, neteisingai įvertino konkrečius veiksmus. Atsakovas labai myli savo sūnų, tačiau vaikas emociškai susijęs su motina, kuri jam daro įtaką ir neleidžia bendrauti su atsakovu. Atsakovas stengėsi tai suprasti ir įvertinti sūnaus psichologinę savijautą, todėl per prievartą nenorėjo bendrauti, nes vaikas nuo pat gimimo turėjo sveikatos problemų. Atsakovas pripažino, kad tarp jo ir ieškovės būdavo asmeninių nesutarimų, jie dažnai konfliktuodavo, todėl tokie santykiai neigiamai paveikė vaiką. Atsakovo nuomone, dėl tokios situacijos buvo kaltas ne tik atsakovas, bet ir ieškovė, kuri yra labai konfliktiška, neprognozuojama, turinti sveikatos problemų, nuolat vartojanti antidepresantus. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovė įrodė, jog atsakovas žiauriai elgėsi su vaiku. Atsakovas niekada su vaiku žiauriai nesielgė. Ieškovė rašė pareiškimus policijai po kiekvieno konflikto su atsakovu, bet jos skundai nepasitvirtindavo. Atsakovo nuomone, ieškovė tokiu būdu norėjo jam atkeršyti. Teismo argumentai, kad atsakovas visai nesirūpino vaiku, taip pat nepagrįsti, kadangi atsakovas nuolat moka išlaikymą, kuris buvo jam priteistas teismo sprendimu. Atsakovas aprūpino vaiką būstu, t.y. vaikas su ieškove nuolat gyvena atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute. Atsakovas apmoka visus komunalinius mokesčius, taip pat perka maistą. Atsakovo nuomone, jo veiksmai, poelgiai ir asmeninės savybės nebuvo žalingi ir negali turėti neigiamos įtakos vaikui. Atsakovas iš pirmos santuokos turi 2 vaikus, kuriuos užaugino dorais žmonėmis. Atsakovas darė viską, kad vaikas galėtų pakovoti už save, mokino savigynos, kol buvo geresni santykiai su ieškove, kartu važiuodavo į kaimą. Atsakovo nuomone, neterminuotai apribojant tėvo valdžią, daromas ypatingai žalingas poveikis vaikui, nes jis netenka tėvo.
Ieškovė G. G. atsiliepime į apeliacinį skundą prašė jį atmesti, paliekant galioti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2008-05-07 sprendimą.
Apeliacinis skundas atmestinas. Įstatymų leidėjas, reglamentuodamas vaikų teises ir pareigas, nustatė, kad sprendžiant bet kokį su vaiku susijusį klausimą, vaikas, sugebantis suformuluoti savo pažiūras, turi būti išklausytas tiesiogiai ir priimant sprendimą į jo norus turi būti atsižvelgta, jei tai neprieštarauja paties vaiko interesams. Vaiko auklėjimo, raidos, materialiųjų ir kitokių priemonių visuma turi padėti vaikui tapti subrendusia, savarankiškai gyventi visuomenėje pasirengusia asmenybe. Tai, kad vaiko interesus gali suprasti ir įvertinti suaugę asmenys, nepanaikina vaiko išskirtinės teisės pačiam įvertinti savo interesus, tuo užsitikrinant galimybę augti deramai, be moralinių traumų ir įtampos, bei tobulėti.
Kai tėvas vengia atlikti savo pareigą auklėti vaiką, piktnaudžiauja tėvo valdžia, žiauriai elgiasi su vaiku, daro žalingą įtaką vaikui savo amoraliu elgesiu arba nesirūpina vaiku, teismas gali priimti sprendimą dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo, kuris gali būti taikomas tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvas daro ypatingą žalą vaiko vystimuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti.
Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklaustas nepilnametis G. V. (gim. 1995 m.) parodė (b.l. 45-46), kad tėvas jį nuolat mušdavo, kad jis bijo tėvo, kuris juo nesirūpina ir nelanko jo nei per šventes, nei per gimtadienį, kad motina juo rūpinasi ir jam gera gyventi su motina. Teisėjų kolegija pažymi, kad G. V. šiuo metu yra 13 metų amžiaus ir gali pats įvertinti savo gyvenimo ir ugdymo sąlygas. Tai, kad G. išreiškė norą gyventi su motina, parodo, kad nepilnametis, palyginęs motinos rūpinimąsi juo ir tėvo elgesį, padarė išvadas ir išreiškė savo valią gyventi su motina.
Pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai išaiškino faktines bylos aplinkybes, teisingai ir tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus.
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos tarnybos 2007-09-06 rašto duomenimis (b.l. 21-22), atliktu G. buities tyrimu (b.l. 23), pabendravus su berniuku, kuris išreiškė savo norą gyventi su motina, bet ne su tėvu, kuris dažnai girtauja ir smurtauja.
Apeliacinės instancijos teismas kritiškai vertina apelianto argumentą, kad vaiko motina neleidžia bendrauti vaikui su atsakovu. Pats tėvas vengia atlikti savo pareigą auklėti vaiką, nes nuo 2006 metų nėra lankęsis sūnaus mokykloje, nebendravo su klasės auklėtoja ir nedalyvavo mokyklos ir klasės renginiuose (b.l. 63).
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs:
- G. V. vystymosi istoriją ir Teisės medicinos specialisto 2000 m. išvadą (b.l. 5) ir 2001 m. išvadą (b.l. 6) dėl to, kad G. V. padaryti sužalojimai buvo lengvi, nesukėlę trumpalaikio sveikatos sutrikimo;
- 2004 m. išrašus iš medicininių dokumentų (b.l. 7, 8) dėl to, kad G. V. nurodė, kad jį tėvas skriaudžia ir muša, kad jis pastoviai kęsdavo tėvo žeminimą ir agresiją;
- 2004 m. gydymo stacionare ligos istoriją dėl to, kad G. V. yra patyręs tėvo smurtą;
- 2005 m. administracinio teisės pažeidimo bylą dėl tėvo elgesio nepilnamečio sūnaus G. V. akivaizdoje, daro išvadą, kad tėvas daro ypatingą žalą sūnaus G. vystimuisi ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovo žiaurus elgesys su sūnumi G. sudaro teisinį pagrindą apriboti neterminuotai tėvo valdžią sūnui.
Tai, kad apeliantas teigia mylintis savo sūnų G. ir stengiasi jį suprasti, nesudaro teisinio pagrindo tenkinti apeliacinį skundą, nes apeliantas nepateikė įrodymų, patvirtinančių atsakovo elgesio dėl sūnaus G. pasikeitimą ir atkūrimą normalių sūnaus ir tėvo tarpusavio santykių, siekiant užtikrinti darnią ir psichologiškai saugų berniuko vystymąsi. Atsakovas kritiškai nevertina savo elgesio, nes vien subjektyvūs atsakovo samprotavimai, kad tėvo poelgiai ir asmeninės savybės nebuvo žalingi ir negali turėti neigiamos įtakos vaikui, savaime nereiškia, kad galima tenkinti apeliacinį skundą.
Tai, kad vaikas nuo pat gimimo turėjo sveikatos problemų, nereiškia, kad galima traumuoti vaiką ir jį mušti, ar dėl tarpusavio nesutarimų su vaiko motina elgtis netinkamai buityje vaiko akivaizdoje. Tai, kad vaikas su ieškove nuolat gyvena atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute, kad atsakovas iš pirmos santuokos turi 2 pilnamečius vaikus, nesuteikia jokių teisinių privilegijų atsakovui, kaip tėvui, sprendžiant klausimą dėl tėvo valdžios apribojimo neterminuotai dėl sūnaus G.. Atsakovas neįrodė, kad jis rūpinasi vaiko poreikiais ir elgiasi su sūnumi tinkamai, kad yra aplinkybių, įrodančių, kad padėtis dėl tėvo elgesio su sūnumi gali pasikeisti.
Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmiausia būtina atsižvelgti į nepilnamečio G. interesus bei nuomonę, atitinkančią jo interesus, nes būtina užtikrinti darnią ir psichologiškai saugią berniuko raidą, o tėvo elgesys su vaiku daro ypatingą žalingą poveikį vaikui. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad nurodytų aplinkybių ir įrodymų visuma sudarė teisinį pagrindą neterminuotai apriboti tėvo valdžią sūnui G., nustatant vaiko gyvenamąją vietą su motina.
Byloje nėra duomenų dėl teismo šališkumo, nes visos bylai reikšmingos aplinkybės, susijusios bylos nagrinėjimo dalyku, išnagrinėtos tinkamai. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje nėra įrodymų, sudarančių teisinį pagrindą tenkinti apeliacinį skundą, nes negalima pažeisti prioritetinį nepilnamečio vaiko interesų gynimą. Kolegija nevertina kitų argumentų kaip teisiškai nereikšmingų šios bylos nagrinėjimo dalykui.
Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą sprendimą, kuris yra teisėtas ir pagrįstas, materialinės ir procesinės teisės normos pritaikytos tinkamai, nėra LR CPK 329 str., 330 str. numatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti pakeistas ar panaikintas apeliaciniame skunde nurodytais motyvais. Skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas, nes byla išspręsta teisingai (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 16 str., 19 str., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str., 8 str., 10 str., 11 str., LR CK 1.5 str., 3.177 str., 3.182 str., 3.183 str., CPK 2 str., 5 str.- 8 str., 17 str., 177 str. - 179 str., 185 str., 313 str., 320 str., 328 str.).
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, atmetus apeliacinį skundą, apeliantui nėra atlyginamos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme. Atsakovas turi atlyginti valstybei 440 Lt bylinėjimosi išlaidų (b.l. 106) dėl antrinės teisinės pagalbos, suteiktos ieškovei apeliacinės instancijos teisme, apmokėjimo (LR CPK 79 str., 80 str., 93 str., 96 str. 98 str., 99 str.).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija
n u t a r ė:
Palikti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2008 m. gegužės 7 d. sprendimą nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo D. V. 440 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai dėl antrinės teisinės pagalbos apmokėjimo.
Kolegijos pirmininkė Neringa Švedienė
Teisėjai Alma Urbanavičienė
Henrichas Jaglinskis