Nr. DOK-4117

Teisminio proceso Nr. 2-25-3-00140-2021-2

 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2022 m. rugpjūčio 11 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas), Gedimino Sagačio ir Jūratės Varanauskaitės,

susipažinusi su 2022 m. rugpjūčio 6 d. paduotu atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltikas“ kasaciniu skundu dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. birželio 2 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Atsakovė UAB „Baltikas“ padavė kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. birželio 2 d. nutarties peržiūrėjimo kasacine tvarka civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Tali Way“ ieškinį atsakovei UAB „Baltikas“ dėl nuostolių atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, – V. L., „Collicare Logistics“, AS, „Protan“, AS. Kasaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. birželio 2 d. nutartį ir Plungės apylinkės teismo 2022 m. sausio 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

Kasacinis skundas grindžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintu kasacijos pagrindu. 

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, kad kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Taigi kasacinis skundas gali būti priimtas tik tuo atveju, jeigu jame nurodytas bent vienas kasacijos pagrindas, numatytas CPK 346 straipsnyje, bei nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, patvirtinantys nurodyto kasacijos pagrindo buvimą (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialinės ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Atsakovė kasaciniame skunde nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. spalio 28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-276-421/2020, aiškindamas CMR konvenciją, suformulavo tokią teisės taikymo taisyklę: „Kai siuntėjas iki krovinio perdavimo vežėjui nesuteikia visos reikiamos informacijos, yra svarbu nustatyti, ar dėl šios pareigos (laiku) neįvykdymo atsirado kokia nors žala vežėjui, jei taip, tai pagal CMR konvencijos 11 straipsnio 2 dalį siuntėjas turės atlyginti vežėjui dėl to patirtus nuostolius, išskyrus atvejus, jeigu bus nustatyta, kad dėl kilusios žalos kaltas pats vežėjas.“ Atsakovė siūlo papildyti pateiktą išaiškinimą, nurodant, kad sprendžiant apie vežėjui nepateiktų dokumentų ar informacijos arba netikslių, nevisapusiškų ar neteisingų dokumentų arba informacijos įtaką vežėjo padarytam teisės pažeidimui, kuris sukėlė vežėjui nuostolius, turi būti analizuojama vežėjo padaryto teisės pažeidimo teisinė prigimtis, pobūdis, faktinės aplinkybės, pažeidimo teisinis kvalifikavimas ir pareigų, kurias vežėjas pažeidė, esmė. Atsakovės vertinimu, apeliacinės instancijos teismas privalėjo taikyti ne tik CMR konvenciją, bei taip pat aiškintis muitų teisės pažeidimo esmę, ieškovės elgesį vertinti per Sąjungos muitinės kodekso (SMK) nuostatas ir ieškovui Švedijos muitinės inkriminuotų SMK 139 straipsnio 1 dalies a) punkto, 79 straipsnio 1 dalies ir 79 straipsnio 3 dalies a) punkto reikalavimų pažeidimus. Atsakovės vertinimu, privaloma išsiaiškinti, ar su turimais dokumentais ieškovė galėjo vykdyti ir ar realiai vykdė SMK 127–139 straipsnių reikalavimus.

Atsakovė pažymi, kad CMR konvencijos autentiškame tekste skiriasi laikas iki kada vežėjui turi būti pridėti muitinės procedūroms reikalingi dokumentai ir pateikta informacija. Atsižvelgiant į tai, atsakovės vertinimu, byloje buvo neteisingai aiškinta ir taikyta CMR konvencijos 11 straipsnio 1 dalis, nes nepagrįstai buvo išplėstas atsakovės, veikusios kaip krovinio siuntėja, pareigų ratas, tai pat neteisingai buvo išaiškintas vežėjo aprūpinimo reikiamais dokumentais ir informacija laiko tarpas, nes teismai sprendė, kad tai turėjo būti padaryta iki krovinio perdavimo vežėjui momento, kai aktualios CMR konvencijos 11 straipsnio 1 dalies nuostatos to nereikalauja.

Atsakovė taip pat nurodo, kad CMR konvencijos 11 straipsnio 2 dalies taikymo prasme privalu nustatyti, kad krovinio siuntėjo netinkami veiksmai aprūpinant vežėją būtinais dokumentais tiesiogiai nulėmė vežėjo padarytą viešosios teisės pažeidimą, tačiau teismai savo sprendimuose apsiribojo lakoniškais teiginiais, kad jokia informacija apie bet kokias muitinės deklaravimo procedūras ieškovės vairuotojui nebuvo pateikta. Pažymima, kad byloje nebuvo nustatyta nei dokumentų, nei informacijos nepakankamumas, netikslumas ar klaidingumas, taip pat nenustatyta, kad prie važtaraščio pridėti dokumentai realiai buvo panaudoti atliekant muitinės ar kitokius formalumus, todėl teismų išvados apie atsakovės atsakomybę dėl dokumentų norvegų kalba netinkamumo, nesant jų turinio defektų nustatymo ir panaudojimo muitinės formalumų atlikimui yra nepagrįstos.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Pažymėtina, kad kasaciniame skunde nepakanka nurodyti tik byloje keliamą teisės klausimą, tačiau yra reikalinga pagrįsti ypatingą jo svarbą vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiami jame nurodomi kasacinio skundo pagrindai dėl jame nurodytų teisės normų pažeidimo. Kasacinis skundas pripažintinas neatitinkančiu CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Kasacinį skundą atsisakius priimti, grąžinamas už kasacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis (CPK 87 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 5 dalis).

Atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui. 

Grąžinti uždarajai akcinei bendrovei „Baltikas“, juridinio asmens kodas 164235663, 160 Eur (vieno šimto šešiasdešimties eurų) žyminį mokestį, sumokėtą 2022 m. liepos 26 d. Swedbank mokėjimo nurodymu Nr. IMA20220823.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai        Virgilijus Grabinskas

        Gediminas Sagatys

        Jūratė Varanauskaitė