VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. vasario 28 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Irena Paulauskienė viešame teismo posėdyje, dalyvaujant atsakovo atstovei Jurgitai Saulėnaitei išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. V. (R. V.) skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė:

Pareiškėjas R. V. kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašo iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Vilniaus AVPK) priteisti 15 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Paaiškina, kad laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2015 m. rugsėjo 30 d. periodiškai buvo konvojuojamas iš Lukiškių TI-K į Vilniaus rajono apylinkės teismą. Tiek specialiame konvojavimui skirtame automobilyje, tiek teismo posėdžių salėje buvo laikomas su antrankiais. Dėl tokio pareigūno elgesio patyrė pažeminimą.

Atsakovės atstovas Vilniau AVPK atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodo, kad nuo momento, kai konvojaus viršininkas praneša teismo posėdžio pirmininkui apie konvojuojamųjų pristatymą, iki teismo posėdžio pabaigos konvojaus viršininkas vykdo teismo posėdžio pirmininko nurodymus dėl konvojuojamųjų apsaugos teismo posėdžio metu. Teismo posėdžių salėje konvojuojamieji laikomi su antrankiais, uždėtais ant priekyje laikomų rankų. Įvertinęs konvojuojamojo kriminogeninę charakteristiką, jo fizinę, psichologinę sveikatos būklę, teismo pirmininkas gali leisti antrankius nuimti. Teisėjo nurodymo nuimti pareiškėjui antrankius nebuvo gauta.

Atkreipia dėmesį, kad nagrinėjama byla buvo didelės apimties, dalyvavo daug proceso dalyvių, o teismo salėje nebuvo įrengtų stiklinių ar grotinių atitvarų saugiam konvojuojamųjų laikymui. Laikant konvojuojamuosius asmenis be antrankių specialiai tam nepritaikytoje teismo salėje, būtų ne tik pažeisti teisės aktai reglamentuojantys konvojaus darbo organizavimą, bet ir būtų sudarytos realios sąlygos kilti neprognozuojamoms grėsmėms kitiems salėje buvusiems proceso dalyviams bei pareigūnams.

            Nurodo, kad laikotarpiu nuo 2013-08-26 iki 2014-07-29 konvojuojant pareiškėją buvo atliekamas teisminis konvojus - konvojus, kuris saugo ir konvojuoja konvojuojamuosius į teismus ir į išvažiuojamuosius teismo posėdžius (taisyklių 4.5. punktas).

Aktualiu laikotarpiu galiojusių Taisyklių 194 punktas nustatė, kad „konvojuojamieji iš specialiųjų automobilių, specialiųjų autobusų į teismo posėdžių salę paprastai lydimi prieš įeinant į ją kitiems asmenims, o atgal - kitiems asmenims išėjus. Lydimiems konvojuojamiesiems antrankiai uždedami rankas laikant už nugarosH. Taisyklių 195 punktas nustatė, kad „nuo momento, kai konvojaus viršininkas praneša teismo posėdžio pirmininkui apie konvojuojamųjų pristatymą, iki teismo posėdžio pabaigos konvojaus viršininkas vykdo teismo posėdžio pirmininko nurodymus dėl konvojuojamųjų apsaugos teismo posėdžio metu. Teismo posėdžių salėje konvojuojamieji laikomi su antrankiais, uždėtais ant priekyje laikomų rankų. Įvertinęs konvojuojamojo kriminogeninę charakteristiką, jo fizinę, psichologinę sveikatos būklę, teismo pirmininkas gali leisti antrankius nuimti.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Skundas atmestinas.

Byloje kilo ginčas dėl pareiškėjo laikymo su antrankiais konvojavimo ir teismo posėdžių metu ir dėl to atsiradusios neturtinės žalos atlyginimo.

Atsakovės atstovas pateikė duomenis apie laikotarpius kuomet pareiškėjas buvo konvojuojamas iš Lukiškių TI-K į Vilniaus rajono apylinkės teismą. Pareiškėjas šių duomenų neginčija, todėl teismas neturi pagrindo jais abejoti. Iš pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėjas į teismą buvo vežamas 2013 m. rugpjūčio 26 d., 2013 m. lapkričio 4 d., 2013 m. lapkričio 27 d., 2014 m. sausio 7 d., 2014 m. vasario 26 d., 2014 m. kovo 18 d., 2014 m. balandžio 29 d., 2014 m. gegužės 27 d., 2014 m. gegužės 28 d., 2014 m. birželio 17 d., 2014 m. liepos 29 d. (b. l. 6-7).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad nagrinėjant administracinių teismų kompetencijai priskirtas bylas dėl žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio) atlyginimo, taikomos CK normos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A6-317/2007, 2010 m. birželio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-850/2010,                   2011 m. balandžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-150/2011).

CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės.

Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis).

Pažymėtina, kad neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis, jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt.

Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnis nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro  2005 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 1R-240/1V-246 patvirtintų Konvojavimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 221 punktas nustato, kad konvojuotojai prievartą (psichinę ir fizinę), specialiąsias priemones (antrankius, tramdomuosius marškinius ar surišimo priemones, lazdas, asmens apsaugai skirtas dujas, tarnybinius šunis ir kitas įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytas priemones), šaunamąjį ginklą konvojavimo metu naudoja jų tarnybą ar tarnybinę veiklą reglamentuojančių įstatymų ir šių taisyklių nustatytais pagrindais.

Taisyklių 223 punktas įtvirtina, kad Viešojo saugumo pajėgų, Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų konvojuotojai antrankius arba surišimo priemones taip pat naudoja: ypatingojo konvojaus metu, konvojuodami konvojuojamuosius, kurie yra linkę pabėgti, užpulti konvojų, žaloti save ar kitus asmenis, taip pat įtariamus, kaltinamus ar nuteistus už labai sunkių nusikaltimų padarymą. Antrankiai šiems asmenims gali būti nuimti tik teismo posėdžio metu ir tik leidus šio posėdžio pirmininkui, taip pat konvojuojamąjį palydėjus į tualetą, konvojuodami konvojuojamuosius transporto priemonėmis, kuriose nėra įrengtų kamerų, kol konvojuojamasis bus nuvežtas į įstaigą ar kitą paskirties punktą. Jei tokia transporto priemone konvojuojami du ar daugiau konvojuojamieji, jie gali būti kartu surakinami antrankiais, vieno konvojuojamojo dešinę ranką prirakinant prie kito konvojuojamojo kairės rankos.

Taisyklių 195 punkte nustatyta, kad nuo momento, kai konvojaus viršininkas praneša teismo posėdžio pirmininkui apie konvojuojamųjų pristatymą, iki teismo posėdžio pabaigos konvojaus viršininkas vykdo teismo posėdžio pirmininko nurodymus dėl konvojuojamųjų apsaugos teismo posėdžio metu.

Remiantis byloje esančiais konvojuojamų sąrašais darytina išvada, kad kad pareiškėjas buvo konvojuojamas ne vienas, o su kitais suimtaisiais kitose bylose (b. l. 12-32).

Konvojuojamųjų elgesys, kaip teigė atsakovės atstovas, remdamasis tarnybiniu pranešimu, (b. l. 10-11), buvo įžūlus ir iššaukiantis, todėl pareigūnai vykdydami nurodytų Taisyklių reikalavimus turėjo teisėtą pagrindą juos surakinti antrankiais konvojavimo metu.

Iš byloje pateikto tarnybinio pranešimo, kurio pagrįstumu teismas neturi pagrindo abejoti taip pat matyti, kad skundų, prašymų ar pretenzijų dėl konvojavimo metu netinkamo Konvojaus pareigūnų elgesio atžvilgiu ar netinkamų konvojavimo sąlygų nei iš R. V. nei iš kitų konvojuojamųjų Vilniaus aps. VPK VTV Areštinės ir konvojaus skyrius negavo (b. l. 10-11).

Teismo posėdžių metu pareigūnai yra pavaldūs teismo posėdžio pirmininkui, taigi nuimti pareiškėjui antrankius buvo galima tik gavus jo leidimą. Kad atsakovas  nevykdė teismo posėdžio pirmininko nurodymų pareiškėjas nepateikė. Šiuo atveju nėra pagrindo teigti, kad pareigūnai tyčia siekė sukelti pareiškėjui nepatogumus, jį pažeminti ar kaip kitaip jį išskirti iš kitų į teismo posėdžius konvojuojamų asmenų, nes, kaip ir minėta, buvo laikytasi Taisyklių reikalavimų, kurie jiems yra privalomi. Atsižvelgęs į tai kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad Vilniaus AVPK pareigūnai pareiškėjo atžvilgiu neatliko jokių neteisėtų veiksmų, veikė pagal teisės aktų nustatytą tvarką, todėl jo reikalavimas dėl neturtinės žalos atmestinas kaip nepagrįstas.

Šios teisės normos kontekste pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų veiklos, kitų teismų teisėjų, taip pat prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir antstolių procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu. Todėl pareiškėjo nurodyta aplinkybė, susijusi su neturtine žala, atsiradusia naudojant antrankius teismo posėdžių metu, negali būti vertinama administracinio proceso tvarka. Dėl minėto teismo posėdžio metu priimto sprendimo, pareiškėjas gali kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą (Specialiosios teisėjų kolegijos bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti 2014 m. balandžio 2 d. nutartis Nr. T-41/2014).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais ir 132 straipsnio 1 dalimi (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija),

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškėjo R. V. (R. V.) skundą atmesti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja                                                                                                               Irena Paulauskienė