(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. rugsėjo 3 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintaras Pečiulis, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovo O. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutarties, kuria atmestas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, civilinėje byloje Nr. e2-2973-603/2020 pagal ieškovo O. Š. ieškinį atsakovei K. S. dėl skolos ir be pagrindo gautų pinigų priteisimo,

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovas O. Š. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės K. S. 55 168,34 Eur sumą.

2.       Savo reikalavimų užtikrinimui ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovei priklausantį butą, esantį Vilniuje, (Duomenys neskelbtini) , taip pat kitą atsakovės turtą, kurio vertė viršija minėto buto vertę, bet neviršija pareikšto reikalavimo dydžio. 

3.       Prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovas iš esmės motyvavo tuo, jog teismui patenkinus ieškinį, atsakovė neturėtų finansinių galimybių įvykdyti tokį teismo sprendimą.

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4.       Vilniaus apygardos teismas 2020 m. balandžio 2 d. nutartimi atmetė ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. 

5.       Teismas, preliminariai įvertinęs pareikšto reikalavimo pagrįstumo klausimą, padarė išvadą, kad nėra pagrindo manyti, jog ieškinys yra akivaizdžiai nepagrįstas ir dėl to negalėtų būti patenkintas.

6.       Spręsdamas klausimą dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės galimo teismo sprendimo įvykdymui, teismas pažymėjo, kad ieškovas, reikšdamas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, atsakovės nesąžiningumo neįrodinėjo. Teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, jog vien tai, kad atsakovė yra fizinis asmuo, nesudaro pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.

7.       Įvertinęs pateiktus duomenis, pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog šioje proceso stadijoje nenustatytas atsakovės nesąžiningumas ar kitokia grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui.

III.                      Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8.       Atskiruoju skundu ieškovas O. Š. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – tenkinti prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atskirajame skunde ieškovas nurodė teikiantis priedus, tačiau byloje kaip priedas prie atskirojo skundo esantis elektroninis dokumentas (priedai. zip failas) yra tuščias.

9.       Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

9.1.                      Atsakovė neturi realių galimybių įvykdyti teismo sprendimą, jei šis būtų palankus ieškovui.

9.2.                      Teismų praktika nenumato pareigos įrodinėti, kad atsakovė planuoja ateityje elgtis nesąžiningai.

9.3.                      Atsakovė geranoriškai neįvykdė teismo sprendimo, kuriuo civilinėje byloje Nr. e2-468-723/2020 iš atsakovės ieškovui priteistas 350 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.

9.4.                      Tarp ieškovo ir atsakovės yra susiklosčiusi itin konfliktinė situacija, dėl bendravimo su jų (ieškovo ir atsakovės) vaiku ieškovui turėjo būti išduotas ir antstoliui pateiktas vykdomasis raštas.

10.       Atsakovė atsiliepimu į atskirąjį skundą su skundu nesutiko, prašė jo netenkinti. Kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikti papildomi duomenys – elektroninis šalių susirašinėjimas, Vilniaus regiono aplinkės teismo sprendimo kopija, Vilniaus apygardos teismo nutarties kopija, antstolio pranešimo kopija.

11.       Atsiliepimas į atskirąjį skundą motyvuojamas šiais pagrindiniais argumentais:

11.1.                      Nesąžiningas yra pats ieškovas, kadangi siekia bet kokia kaina apriboti disponavimą ieškovei nuosavybės teise priklausančiu butu.

11.2.                      Pats ieškovas yra skolingas atsakovei, jo atžvilgiu antstoliai vykdo 9 vykdomąsias bylas, tačiau ieškovas turto Lietuvoje neturi.

11.3.                      Ieškovas neįrodė savo ieškinio reikalavimų pagrįstumo.

11.4.                      Ieškovas piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12.       Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atmestas ieškovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių apskųstos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.

13.       Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šios sąlygos yra kumuliacinės. Taigi, jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018 ir joje nurodytą praktiką).

14.       Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškinys yra prima facie (preliminariai) pagrįstas. Atskirajame skunde ieškovas dėl šios teismo išvados nepasisako. Vadinasi, teismo nuostata dėl pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtinos sąlygos apeliacine tvarka nekvestionuojama, todėl apeliacinės instancijos teismas šiuo klausimu plačiau nepasisako. 

15.       Ieškovas atskirąjį skundą iš esmės motyvuoja prasta atsakovės finansine padėtimi bei nurodo atsakovę esant nesąžininga, kadangi ji iki vykdomojo rašto išdavimo geranoriškai neatlygino ieškovui teismo priteistų bylinėjimosi išlaidų.

16.       Aktualioje (pastarųjų metų) Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra nuosekliai pasisakoma, kad tokios aplinkybės, kaip reikalavimo sumos dydis atsakovui ar atsakovo turimo turto apimtis, savaime nėra pakankamas pagrindas atsakovo turto bei piniginių lėšų areštui, jeigu į bylą nepateikiama duomenų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, t. y. jo veiksmus, kuriais specialiai siekiama sumažinti turimo turto masę (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2016 m. birželio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2016 m. birželio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2018 m. sausio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-25-464/2018).

17.       Šiame kontekste pažymėtina, kad, sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, asmens nesąžiningumas nepreziumuojamas, todėl pareiga įrodyti bylos šalies nesąžiningumą tenka tam asmeniui, kuris prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Taip pat pabrėžtina, kad asmens negalėjimas įvykdyti prievolės negali būti tapatinamas su nenorėjimu prievolę vykdyti. Taigi, sunki asmens finansinė padėtis negali būti pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

18.       Disponavimo turtu ribojimų nustatymo paskirtis yra konservacinė, o jų tikslas yra antrosios ginčijamų teisinių santykių šalies (atsakovo) turto išsaugojimas, jeigu kyla abejonių, kad šis turtas gali būti perleistas siekiant ateityje išvengti atsiskaitymo su savo kreditoriais ar prievolių jiems įvykdymo (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1494-464/2017). Tokia teismų praktikos nuostata lemia išvadą, jog laikinųjų apsaugos priemonių institutu siekiantis pasinaudotu asmuo turi pateikti konkrečių duomenų (informacijos) apie kitos šalies jau atliktus, atliekamus ar ketinamus atlikti veiksmus, kurie nesuderinami su sąžiningo elgesio standartu (turimo turto paslėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir pan.). Sąžiningumo aspektu gali būti vertinami tiek šalies veiksmai iki bylos iškėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo metu. Priešingu atveju, šis išimtinis ir atsakovo interesus itin varžantis procesinis institutas netaikytinas.

19.       Analizuojamu atveju ieškovas teikdamas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovės nesąžiningumo neįrodinėjo. Atskirajame skunde ieškovas atsakovės nesąžiningumą siejo su konfliktiškais jų santykiais bei 350 Eur priteistos sumos nesumokėjimu prieš išduodant vykdomąjį raštą. Apeliacinio teismo vertinimu, tik tokios aplinkybės nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – vien tai, jog atsakovė ne iš karto įvykdė prievolę sumokėti ieškovui sąlyginai nedidelę teismo priteistą sumą, nepagrindžia, kad atsakovė slepia ar ketina slėpti savo turtą, siekia jį apsunkinti kokiais nors būdais.

20.       Apibendrinus tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškovo prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, todėl skundžiama 2020 m. balandžio 2 d. nutartis paliekama nepakeista.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas                        Gintaras Pečiulis