KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. gegužės 29 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėjas Artūras Šafronas, sekretoriaujant Daivai Masionienei, dalyvaujant ieškovui P. V., jo atstovui advokatui Vytautui Garlai, atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovui Dariui Matulevičiui viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo P. V. ieškinį atsakovui UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl sveikatai padarytos žalos atlyginimo ir išlaidų priteisimo

n u s t a t ė:

              Ieškovas ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 40000,-Lt žalos sveikatai atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovo.

              Ieškovas ir jo atstovas paaiškino, jog ieškovui pradėjus dirbti atsakovo įmonėje, jam buvo nustatytas 40% darbingumo lygis. Atsakovui ši aplinkybė buvo žinoma. Ieškovui dirbant pas atsakovą, jam nebuvo sudarytos saugios darbo sąlygos, buvo reikalaujama dirbti papildomus darbus, kurių dėl ieškovo darbingumo ir sveikatos stovio, neprivalėjo dirbti. Ieškovas dirbdamas nesaugiose darbo sąlygose, patyrė traumą, iš darbo vietos buvo išvežtas medikų gydymui. Po gydymo ligoninėje, ieškovui buvo nustatytas 20% darbingumo lygis. Valstybinė darbo inspekcija patikrinusi pas atsakovą darbo sąlygas nustatė pažeidimus. Dėl darbdavio kaltės ieškovas neteko darbingumo, patyrė išgyvenimą, nepatogumus, todėl atsakovas turi bent iš dalies kompensuoti padarytą skriaudą ir atlyginti neturtinę žalą sveikatai. Ieškovo atstovas nurodė, kad ieškinys reiškiamas Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.283str. pagrindu, reglamentuojančiu žalos atlyginimą sveikatos sužalojimo atveju. Priežastinį ryšį nurodė atsakovo neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, jog atsakovas nevykdė pareigos užtikrinti saugias darbo sąlygas, kad vykdant darbdavio pavestus darbus, darbuotojas jų negalėjo saugiai atlikti.

              Atsakovas su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti.

              Atsakovo atstovas paaiškino, kad ieškinys atmestinas, nes nėra materialinės atsakomybės pagrindo, nėra būtinųjų sąlygų: neteisėtos darbdavio veiklos ir darbdavio kaltės bei priežastinio ryšio tarp darbdavio neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo. Ieškovo darbingumo sumažėjimas buvo sąlygotas ieškovo ligos iki darbo sutarties sudarymo, o ne dėl netinkamų ieškovui darbo sąlygų.

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Atsakovas yra neįgaliųjų socialinės įmonės statusą turinti įmonė, įdarbinanti asmenis, kurie turi tam tikras negalias ir yra praradę profesinį ar bendrąjį darbingumą bei negalintys lygiomis teisėmis konkuruoti darbo rinkoje (b.l. 46-52, 74). 2008-07-08 tarp ieškovo ir atsakovo sudaryta darbo sutartis Nr. 636, pagal kurią ieškovas įdarbintas šaltkalvio-derintojo pareigose (b.l. 9). Prieš sudarant darbo sutartį, 2005-08-25 neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Panevėžio teritorinio skyriaus, išduotoje pakartotinio darbingumo įvertinimo pažymoje DL-1, Nr. 0032221, ieškovui buvo nustatytas 40% darbingumo lygis iki senatvės pensijos amžiaus sukakties dienos, tai yra, įsidarbinimo metu ieškovas buvo iš dalies darbingas (b.l 12). Darbingumo lygio priežastis - liga arba būklė. Diagnozės kodas pagal TLK-10 I48 (prieširdžių virpėjimas ir plazdėjimas); I50 (širdies veiklos (kraujotakos) nepakankamumas); I050 (dviburė stenozė (mitralinė stenozė)). Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2005-08-25 išvadoje dėl darbo pobūdžio ir sąlygų nurodyta, jog ieškovas iš dalies darbingas, negali dirbti padidintu psichoemociniu krūviu (b.l. 13). Nuo 2009-08-10 ieškovo prašymu, ieškovas buvo pervestas dirbti į pakuotojo pareigas (b.l. 11,14). Ieškovo prašymu 2011-06-27, ieškovas atleistas iš darbo pagal LR DK 127 str. 2 d. (darbo sutarties nutraukimas pagrįstas darbuotojo neįgalumu, trukdančiu tinkamai atlikti darbą) (b.l. 18,19). Prieš nutraukiant darbo sutartį, 2011-06-23 neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Panevėžio teritorinio skyriaus, išduotoje pakartotinio darbingumo įvertinimo pažymoje DL-1, Nr. 0532014, ieškovui buvo nustatytas 20 % darbingumo lygis iki 2011-10-22 (b.l. 23). Darbingumo lygio priežastis - liga arba būklė. Diagnozės kodas pagal TLK-10 - I34.1 (dviburis (vožtuvo) prolapsas), I48 (prieširdžiu virpėjimas ir plazdėjimas); Z95.2 (širdies vožtuvo protezas); I50 (širdies veiklos (kraujotakos) nepakankamumas); 120.8 (kitos krūtinės anginos formos); I11.0 (hipertenzinė (širdies liga) (kardiopatija) su (staziniu) širdies (miokardo) nepakankamumu).

              Nagrinėjamoje byloje tarp šalių ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo, sutrikus darbuotojo sveikatai, atliekant darbines funkcijas.

Dėl civilinės atsakomybės

Darbo sutarties šalis, padariusi kitai šaliai žalą, privalo ją atlyginti įstatymo nustatyta tvarka (DK 245 str.). Materialinė atsakomybė atsiranda dėl teisės pažeidimo, kuriuo vienas darbo santykio subjektas, neatlikdamas savo darbo pareigų arba netinkamai jas atlikdamas, padaro žalą kitam subjektui. Darbdavio materialinė atsakomybė kitai darbo sutarties šaliai darbuotojui atsiranda, kai yra sutrikdoma darbuotojo sveikata: jis suluošinamas, ištinka mirtis, suserga profesine liga. Be bendrųjų civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, priežastinio ryšio, kaltės, žalos ir nuostolių (CK 6.246–6.249 str.), pagal darbo teisę materialinei darbdavio atsakomybei kilti dar yra reikalingos dvi papildomos atsakomybės sąlygos: 1) pažeidėjas ir nukentėjusioji šalis teisės pažeidimo metu turi būti susiję darbo santykiais, 2) žala turi atsirasti dėl darbo veiklos (DK 246 str.). Jei nėra visų būtinų sąlygų atsakomybei kilti, darbdavys tokios žalos atlyginti neprivalo. DK 260 str. 1 d. numatyta, kad kiekvienam darbuotojui turi būti sudarytos tinkamos, saugios ir sveikatai nekenksmingos darbo sąlygos, numatytos Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme. To paties str. 2 d. numatyta, kad užtikrinti darbuotojų saugą ir sveikatą privalo darbdavys. Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 11 str. 1 d. nustatyta, kad darbdavio pareiga yra užtikrinti darbuotojų saugą ir sveikatą visais su darbu susijusiais aspektais, 46 str. 1 d. numatyta, jog darbdavys, kuris savo veikimu arba neveikimu pažeidė darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktus ir tuo neužtikrino saugių ir sveikų darbo sąlygų, atsako įstatymų nustatyta tvarka.

Teismas sutinka su ieškinio argumentais, kad atsakovas privalėjo užtikrinti saugias naudojimosi darbo priemonėmis sąlygas, tačiau neužtikrino darbuotojos saugumo, nebuvo pakankamai rūpestingas ir nesiėmė reikiamų priemonių tiek, kiek jų buvo galima protingai tikėtis iš darbdavio. Tokia išvada darytina dėl tokių priežasčių. Pirma, atsakovas yra neįgaliųjų socialinės įmonės statusą turinti įmonė, įdarbinanti asmenis, kurie turi tam tikras negalias ir yra praradę profesinį ar bendrąjį darbingumą bei negalintys lygiomis teisėmis konkuruoti darbo rinkoje. Todėl atsakovui keliami didesni reikalavimai. Antra, Darbo inspekcija atlikus patikrinimą nustatė, kad pažeidžiant Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 19str. 2d. reikalavimus, nesiima priemonių darbuotojų saugai ir sveikatai užtikrinti, pilnai neorganizuojama vidinė kontrolė, nes nustatyta eilė pažeidimų (b.l. 22). Atkreiptinas dėmesys, jog aplinkybė, kad atsakovas tik po Darbo inspekcijos patikrinimo, įpareigotas pašalinti pažeidimus, pasirūpinant darbuotojų saugumo priemonėmis, kurios anksčiau nebuvo įgyvendintos, sudaro pagrindą išvadai, jog atsakovas laiku neužtikrino darbuotojo saugumo, nes nebuvo rūpestingas ir nesiėmė reikiamų priemonių tiek, kiek jų buvo galima protingai tikėtis iš darbdavio. Trečia, Darbo inspekcijos patikrinimo metu nustatyta, jog krovinių pervežimui naudojami hidrauliniai keltuvai be stabdžių, tai yra tinkami naudoti ant lygios ir tvirtos dangos. Ceche, kuriame dirbo ieškovas neįvertintas rizikos veiksnys hidraulinių vėžimėlių stūmimas – traukimas. Taip pat nustatyta, kad nepaženklintos pavojingos zonos ties grindų nuolydžiais, pakilimais ir slenksčiais teritorijoje, kurioje naudojami minėti hidrauliniai vėžimėliai. Neatlikta faktinė darbo laiko analizė pervežant krovinius hidrauliniai vežimėliais. Darbo inspekcija nurodydama paminėtus pažeidimus, padarė išvadą, jog dirbant su hidrauliniais keltuvais – vežimėliais yra pažeidimai. Todėl teismas sutinka su ieškovo nurodyta aplinkybe, kad atliekamam darbui reikalinga papildoma fizinė jėga, kurios naudojimas turėjo neigiamos įtakos ieškovo sveikatai. Ketvirta, Ekspertizės akto Nr. EKG 4991260/14(01) išvadoje nustatyta, kad ieškovui dirbant pas atsakovą nuo 2009-08-10 iki 2011-06-23 sveikatos pokyčius galėjo sąlygoti sunkus fizinis krūvis (išvados 1-mas p.) (b.l. 141-150).

Darbdavio pareiga pagal darbuotojų saugos ir sveikatos būklę įmonėje spręsti, kokias kolektyvines saugos priemones naudoti, organizuoti jų įrengimą ir, jeigu jos nepakankamai apsaugo darbuotojus nuo rizikos, darbuotojus aprūpinti asmeninėmis apsaugos priemonėmis, nustatyta Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 25 str. 3 p.. Nurodytos teisinės pareigos nevykdymas reiškia darbdavio neteisėtą neveikimą, tai – viena iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų (CK 6.246 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-11-10 nutartis byloje Nr. 3K-3-476/2008).

Vadovaujantis DK 246 str. žala darbuotojui atlyginama, kai yra nustatytos visos atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai (neveikimas), žala, priežastinis ryšys, kaltė (jeigu nėra taikoma atsakomybė be kaltės), pažeidėjas ir nukentėjusioji šalis teisės pažeidimo metu buvo susiję darbo santykiais, žalos atsiradimas yra susijęs su darbo veikla. Ginčo byloje egzistuoja visos nurodytos atsakomybės sąlygos. Nagrinėjamu atveju neteisėti veiksmai šiuo atveju pasireiškia atsakovo neveikimu – darbdavys privalėjo užtikrinti darbuotojo saugumą, tačiau nesiėmė reikiamų priemonių, t.y. krovinių pervežimui naudojami hidrauliniai keltuvai be stabdžių, ceche, kuriame dirbo ieškovas neįvertintas rizikos veiksnys hidraulinių vėžimėlių stūmimas – traukimas, nepaženklintos pavojingos zonos ties grindų nuolydžiais, pakilimais ir slenksčiais teritorijoje, kurioje naudojami minėti hidrauliniai vėžimėliai, neatlikta faktinė darbo laiko analizė pervežant krovinius hidrauliniai vežimėliais. Ieškovas įrodinėja, kad dirbant padidintu fiziniu krūviu, turėjo įtakos sveikatos būklei, patyrė neturtinę žalą, egzistuoja ryšys tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir kilusios žalos – t. y., jei hidraulinių vežimėlių be stabdžių, ant kurių sudėta produkcija, nereikėtų stūmti – traukti, būtų pažymėtos pavojingos vietos bei atlikta faktinė darbo laiko analizė, ieškovui nebūtų kilusi žala. Esant šioms aplinkybėms, darbdavio kaltė yra preziumuojama. Civilinėje teisėje padaryta žala yra atlyginama ir nesant atsakovo tyčinės kaltės formos. Asmuo laikomas kaltas, jeigu nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Įstatymas visiems nurodo bendro pobūdžio pareigą elgtis taip, kad žalos neatsirastų (CK 6.263 str.). Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog darbdavys neužtikrino saugių darbo sąlygų, neįvertino darbų atlikimo metu buvusių rizikos veiksnių, todėl yra kaltas dėl ieškovo sveikatos pokyčių. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog egzistuoja visos atsakovo civilinės atsakomybės sąlygos.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

Ieškovas iš atsakovo prašė priteisti 40000,-Lt ( 11584,80Eur) neturtinės žalos.

Lietuvos Respublikos Konstitucija garantuoja kiekvienam asmeniui teisę į neturtinės žalos atlyginimą (30 str. 2 d.). Atsakingas už asmens sveikatai padarytą žalą asmuo privalo nukentėjusiajam asmeniui atlyginti ne tik visus patirtus nuostolius (tiesioginius ir netiesioginius), bet ir neturtinę žalą (CK 6.283 str. 1 d., 6.250 str. 1 ir 2 d.). DK 250 str. nustatyta, kad darbo sutarties šalys privalo atlyginti viena kitai padarytą neturtinę žalą. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta asmens sveikatai (CK 6.250 str. 2 d.). Neturtinės žalos dydis, išreikštas pinigais, laikomas bendraisiais nuostoliais, kurių konkretus dydis, skirtingai nei turtinės žalos atlyginimo atveju, nėra įrodinėjamas, bet nustatomas pagal teisiškai reikšmingų kriterijų visumą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad išgyvenimai yra ypač dideli, jeigu jie sukeliami dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų – sveikatos sužalojimo, gyvybės atėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-04-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-255/2005). Esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, neigiami veiksniai sveikatos būklei, sumažėjęs darbingumas, įtaka tolesniam ieškovo gyvenimui. Nagrinėjamu atveju dėl atsakovo neteisėtų veiksmų ieškovo sveikatos pokyčiai lėmė sumažėjusį darbingumą. Iš bylos medžiagos ir ieškovo nurodytų aplinkybių ieškinyje bei elgesio teismo posėdžio metu matyti, kad ieškovas prieš pradėdamas dirbti atsakovo įmonėje turėjo širdies stimuliatorių. Ieškovas nurodė, kad negalėjo dirbti prie generatoriaus sukurto magnetinio lauko, kuris trikdė stimuliatoriaus darbą. Todėl suprasdamas, kad dėl savo sveikatos stovio ir būklės ieškovas negali dirbti tokioje aplinkoje, pakeitė darbo vietą. Dirbdamas pakuotoju, patyrė didesnį fizinį krūvį, kuris įtakojo sveikatos pokyčiams. Tai suprasdamas, kad ir šios darbo sąlygos nėra tinkamos, ieškovas nurodė, kad kreipėsi į darbdavį, jog būtų atleistas dėl sveikatos stovio, kad darbdavys išmokėtų kompensaciją. Tačiau atsakovui nesutikus, ieškovas dirbo toliau. Todėl manytina, kad ieškovas suprato, jog padidėjęs fizinis krūvis turi įtakos jo sveikatos stoviui, tačiau nesiėmė jokių veiksmų šiai rizikai sumažinti, yra atsakingas rūpintis sveikata.

Netektas darbingumas neabejotinai sukėlė ieškovui stresą, neužtikrintumą savo ateitimi, visiškai sumažėjusią galimybę įsidarbinti, gauti didesnes pajamas, gyvenimiškų poreikių tenkinimui. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, prašoma ieškovo žala mažintina 50%. Iš atsakovo priteistina 5792,40Eur (20000,-Lt) ieškovo naudai (DK 250 str., CK 6.250 str.). Manytina, kad nurodyta suma yra pakankama piniginė satisfakcija kompensuojanti ieškovo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitus neturtinių vertybių pažeidimus.

Byloje ieškovui buvo teikiama 100 % apmokama teisinė pagalba, todėl bylinėjimosi išlaidos valstybei iš ieškovo nepriteistinos. Ieškinį patenkinus dalinai iš atsakovo, proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai, valstybei priteistina 173,77 Eur žyminio mokesčio, 124,98 Eur už antrinę teisinę pagalbą (CPK 96 str., 99 str.).

Byloje buvo atliekama teismo medicinos ekspertizė, kurią atliko Valstybinė teismo medicinos tarnyba prie LR teisingumo ministerijos. Byloje dėl ekspertizės atlikimo patirtos 459,91 Eur bylinėjimosi išlaidos (120, b.l.). Atsakovas, vykdydamas 2013-07-02 nutartį į teismo depozitinę sąskaitą įmokėjo 500 Lt (144,81 Eur) už ekspertizę (89-90, b.l.). Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys tenkintas iš dalies, klausimus ekspertams pateikė abi bylos šalys, ieškovas yra atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, tai iš atsakovo už ekspertizę ją atlikusiai įstaigai priteistina 200,11 Eur. Ekspertizės atlikimo išlaidų dalis, nuo kurios mokėjimo yra atleistas ieškovas, (114,99 Eur) padengtina iš valstybės lėšų (CPK 96 str.).

Teismo patirtos pašto išlaidos yra mažesnės, nei Civilinio proceso kodekso 96 str. 6 d. tvarka 2011 m. lapkričio 7 d. Teisingumo ministro ir Finansų ministro įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatyta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma, todėl ji iš atsakovo valstybei nepriteistina (CPK 96 str. 6 d.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 263 - 265 str., 268 str., 279 str.

n u s p r e n d ž i a:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ (į.k. (duomenys neskelbtini)) 5792,40 Eur (penkis tūkstančius septynis šimtus devyniasdešimt du Eur, 40 ct) žalos atlyginimo ieškovo P. V. (a.k. (duomenys neskelbtini) naudai.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ (į.k. (duomenys neskelbtini)) 200,11 Eur (du šimtus Eur, 11 ct) už ekspertizę (ekspertizės aktas Nr. EKG 49(126)/14(01)) Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR teisingumo ministerijos (į.k. 191351330, buveinė: Didlaukio g. 86E, Vilnius, a.s. Nr. (duomenys neskelbtini), AB Vilniaus bankas) naudai.

Ekspertizės išlaidų dalį (114,99 Eur (vienas šimtas keturiolika Eur, 99 ct) padengti iš valstybės lėšų.

Priteisti iš atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ (į.k. (duomenys neskelbtini)) 173,77 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt tris Eur, 77 ct) žyminio mokesčio, pinigus sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM, a.s. Nr. (duomenys neskelbtini), AB bankas Swedbank, įmokos kodas 5660. Kvitą pristatyti į 119 k.

Priteisti iš atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ (į.k. (duomenys neskelbtini)) 124,98 Eur (vieną šimtą dvidešimt keturis Eur, 98 ct) už suteiktą antrinę teisinę pagalbą, pinigus sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM, a.s. Nr. (duomenys neskelbtini), AB Swedbank, įmokos kodas 5630. Kvitą pristatyti į 119 k.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja              s                                                                                                                                            Artūras Šafronas