Civilinė byla Nr. e2A-912-661/2020

Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-22138-2019-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 

3.4.5.13; 3.3.1.20

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m gegužės 19 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Alvydo Barkausko, teisėjų Andriaus Ignoto ir Jelenos Šiškinos, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (pareiškėjo) D. U. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo D. U. pareiškimą dėl įpareigojimo pakeisti civilinės būklės akto įrašą, suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Pareiškėjas D. U. kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašo Vilniaus miesto CMS 2019-07-02 išvadą Nr. A136-22280/19(2.4.1.55-TD1) pripažinti negaliojančia ir ją panaikinti; įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių papildyti gimimo įrašą tautybe „žydas“ ir išduoti naują gimimo įrašą.

2.       Pareiškėjas nurodė, kad jis gimė (duomenys neskelbtini). 2019 m. liepos 2 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius pateikė išvadą, kuria nusprendė netenkinti pareiškėjo prašymo papildyti gimimo įrašą „žydas“. Skundžiama išvada pažeidžia pareiškėjo bei jo šeimos teises ir teisėtus interesus. Teigia, kad pareiškėjas yra žydas, jis gimė Lietuvoje ir jo gimimo įraše nėra nurodoma tautybė, nes pareiškėjo tėvai nenorėjo nurodyti vaiko tautybės ir palikti pareiškėjui galimybę pačiam save identifikuoti.

3.       Suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyrius pateikė atsiliepimą, kuriame prašė pareiškimą spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos Civilinės būklės aktų registravimo įstatymo 12 straipsnį gimimo įraše vaiko tautybė gali būti įrašyta tik pagal tėvų tautybę. Vilniaus miesto CM skyriaus sutrinktuose dokumentuose ir pareiškėjo pateiktuose dokumentuose nėra pateikta jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių pareiškėjo reikalavimą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 11 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas konstatavo, jog Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyrius įvertinęs pareiškėjo pateiktus duomenis pareiškėjo prašymą papildyti įrašu apie tautybę – žydas, nepažeidė teisės aktų reikalavimų, tinkamai taikė Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo 12 straipsnio reikalavimus, Taisyklių 125 punkto nuostatas, įvertinęs ir teisiškai reikšmingą aplinkybę, kad pareiškėjo abu tėvai yra lietuviai, priėmė pagrįstą ir teisėtą išvadą, pareiškėjo nurodytais argumentais nėra pagrindo panaikinti, todėl pareiškėjo pareiškimas atmestinas kaip nepagrįstas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

5.       Apeliantas (pareiškėjas) D. U. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškimą patenkinti ir Vilniaus miesto CMS 2019-07-02 išvadą Nr. A136-22280/19(2.4.1.55-TD1) pripažinti negaliojančia ir ją panaikinti; įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių papildyti gimimo įrašą tautybe „žydas“ ir išduoti naują gimimo įrašą.

6.       Apeliantas nurodo, kad jis save sieja su žydų tauta - nuo paauglystės buvo augintas pagal Judaizmo tradicijas, žydų tautos šventes mini sinagogoje, laikosi papročių bei tradicijų. Pareiškėjo tėvo šeimoje būta žydų kilmės šaknų - tai liudija pavardės kilmės lingvistinė išvada, pareiškėjo ryšiai su žydų bendruomene jam gyvenant Švenčionyse. Tačiau svarbiausia tai, jog tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje teismų praktikoje nurodyta, jog asmuo neprivalo įrodinėti savo priklausymo tam tikrai tautybei. Tai reiškia, kad teismo išskirti argumentai, jog bendruomenės nariu pareiškėjas yra apie 2 metus arba jog sinagogoje lankosi tik pagrindinių švenčių metu, taip sumenkinant tautybės vaidmenį jo gyvenime, yra nepagrįsti nes, tai nėra pagrindinis įrodymas tautybės nustatymo atveju. Tai, kad pareiškėjas lankė žydų viešąją biblioteką, laikosi šabato, lankosi sinagogoje, yra kaip papildomos aplinkybės, įrodančios, kaip pareiškėjas gyveną savo gyvenimą kaip žydų tautos atstovas. Vis dėlto paties asmens suvokimas yra svarbiausia aplinkybė, į kurią turi būti atsižvelgiama sprendžiant dėl civilinės būklės įrašo pakeitimo, o tai patvirtina teismų praktika.

7.       Teismas visiškai nevertino to fakto, kad byloje ginčo nėra - Suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyrius pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad pareiškimą spręsti teismo nuožiūra.

8.       Suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo dėl pirmos instancijos teismo sprendimo spręsti teismo nuožiūra.

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

9.       Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalies normą bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 312 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas turi teisę peržengti apeliacinio skundo ribas tik tuo atveju, jeigu to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.).

10.       Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalimi, jeigu vaiko tėvai yra skirtingų tautybių, vaiko tautybė įrašoma tėvų susitarimu. Pagal 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-334 patirtintų Civilinės būklės aktų registravimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 43.2 punktą, jei tėvų tautybės skirtingos, tėvų susitarimu vaikui suteikiama tėvo arba motinos tautybė. Taigi esamas teisinis reguliavimas nustato, kad vaiko tautybė turi sutapti su vieno iš tėvų tautybe. Esant faktinei situacijai, kuomet pilnametis asmuo siekia pakeisti/papildyti įrašą savo gimimo įraše, teismas sprendžia, jog pareiškėjas turi teisę pasirinkti savo tautybę pagal tėvo arba motinos tautybę.

11.       Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad Vilniaus miesto CM skyrius 2019-07-02 išvada Nr. A136-2280/19(2.4.1.55-TDl) atsisakė tenkinti apelianto prašymą papildyti gimimo įraše (duomenys neskelbtini), kūdikio tautybę žydas, nesant teisinio pagrindo. Apeliantas kreipėsi į teismą, prašydamas įpareigoti Vilniaus miesto CM skyrių papildyti jo gimimo įrašą tautybe „žydas“ ir išduoti naują gimimo išrašą. Vilniaus miesto CM skyrius pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė apelianto pareiškimą spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, kad Vilniaus miesto CM skyriaus surinktuose dokumentuose ir pareiškėjo pateiktuose dokumentuose nėra pateikta jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių pareiškėjo reikalavimą. Vilniaus miesto CM skyrius nustatė, kad gimimo akto įraše (duomenys neskelbtini), tėvo tautybė yra lietuvis, motinos tautybė yra lietuvė, skiltyje „Duomenys apie kūdikį“ nėra grafos „Tautybė“. Byloje yra D. A. ir V. V. santuokos sudarymo akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), kopija, kur D. U. tautybė yra lietuvis. Vaiko gimimo įraše (duomenys neskelbtini) tėvo tautybė yra lietuvis. Byloje yra Lietuvos Respublikos gyventojų registro išrašo kopija, kur D. U. tautybė nurodyta lietuvis. Taigi, įrodymų apie tai, kad pareiškėjo vienas iš tėvų buvo žydas, pareiškėjas nepateikė ir šios aplinkybės neginčijo ir teismo posėdžio metu, taip pat nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog pareiškėjo vienas iš senelių buvo žydas (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).

12.       Pažymėtina, kad Civilinės būklės aktų registravimo tvarką, o šiuo atveju tiesiogiai ginčo objektu esančio civilinės būklės akto įrašo, tai yra gimimo akto įrašo papildymo tvarką reglamentuoja ir CK 2.18 – 2.19 straipsniai. Teisės aktas, reglamentuojantis civilinės būklės aktų registravimo tvarką, kuriame reglamentuojamas gimimo įrašų registravimas, civilinės būklės aktų įrašų keitimas, taisymas, atkūrimas ar anuliavimas yra Taisyklės, kurių 125 punktas numato, kad civilinės būklės aktų įrašai keičiami, taisomi ar pildomi, jeigu tai pakankamai pagrįsta. Pareiškėjas nenurodė aplinkybių, pagrindžiančių, kad nurodytos Lietuvos Respublikos CK normos, Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymas, nurodytas centrinio administravimo organo priimtas administracinis aktas - Taisyklės, prieštarauja atitinkamai Konstitucijai, įstatymams, įstatymų įgyvendinamiesiems aktams, teismui tokių abejonių taip pat nekilo. Taip pat pareiškėjas nepateikė jokių duomenų apie tai, kad jis kreipėsi į atitinkamus archyvus ir jam buvo nurodyta, jog duomenų, apie pareiškėjo senelių tautybę, nėra, taip pat kitų įrodymų, iš kurių galima būtų spręsti esant pagrįstą pagrindą pareiškėjo gimimo įrašą pildyti tautybę, nurodant žydas (CPK 178 straipsnis).

13.       Apeliantas taip pat nurodo, kad jo pareiškimas turi būti tenkinamas ir vadovaujantis Europos Žmogaus Teisių teismo sprendime Nr. 27138/04/2010 nurodytomis išvadomis, kadangi šio teismo sprendimų ir nagrinėjamos bylos aplinkybės panašios. Tačiau EŽTT pareiškėjo atstovės nurodytoje byloje nenustato konkrečių kriterijų, kuriems esant galima būtų spręsti apie asmens savęs priskyrimą atitinkamai tautybei. Minėta, Taisyklių 125 punktas numato, kad suinteresuoto asmens prašymu civilinės būklės aktų įrašai keičiami, taisomi ar pildomi, jeigu tai pakankamai pagrįsta ir tarp suinteresuotų asmenų nėra ginčo. Pirmosios instancijos teismas pakankami išsamiai ištyrė pateiktus pareiškėjo rašytinius įrodymus ir priėmė pagrįstą sprendimą, jog nurodytų duomenų nepakanka pareiškėjo prašymui dėl tautybės pakeitimo.

Dėl bylos baigties

14.       Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė visas reikšmingas šiai bylai faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė ginčo santykį reglamentuojančias teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo tenkinti apeliacinį skundą ir naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

15.       Kiti apeliacinio skundo argumentai iš esmės nėra teisiškai reikšmingi ir nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą teismo sprendimą, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas,

n u t a r i a :

 apelianto D. U. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai                                        Alvydas Barkauskas

                                        Andrius Ignotas

                                        Jelena Šiškina