Civilinė byla Nr. e2A-1153-587/2024
Teisminio proceso Nr. 2-28-3-03139-2022-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.5; 2.6.18.3;3.1.7.6;3.2.6.12.2.
(S)
Kauno apygardos teismas
N u t a r t i s
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. spalio 16 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Žemaitienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo P. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. balandžio 11 d. sprendimo ir Kauno apylinkės teismo 2024 m. balandžio 16 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-281-451/2024 pagal ieškovo P. K. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Statybų kokybės garantas“ dėl skolos priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas P. K. (toliau – ir ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Statybų kokybės garantas“ (toliau – ir atsakovė), kuriuo prašė priteisti iš atsakovės 5 400,00 Eur skolą, 8 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas ieškinyje ir dublike nurodė, kad ieškovas su atsakove susitarė, kad ieškovas atliks namų fasadų 430 kv. m. (duomenys neskelbtini) statybos baigimo ir apdailos darbus. Atsakovė 2021 m. gruodžio 2 d. sumokėjo ieškovui už darbus 1 000,00 Eur, 2022 m. vasario 2 d. – 1 200,00 Eur, 2022 m. balandžio 4 d. – 300,00 Eur. 2022 m. gegužės 9 d. atsakovė priėmė dalį atliktų darbų, už kuriuos sumokėjo likusius 200,00 Eur. 2022 m. rugpjūčio 2 d. atsakovė sumokėjo ieškovui už darbus 1 000,00 Eur. Tačiau ieškovui pabaigus visus darbus atsakovė ėmė vengti priimti ir apmokėti atlikus likusius darbus 6 400,00 Eur sumai ir 2022 m. spalio 7 d. pareikalavus juos priimti bei už juos apmokėti iki 2022 m. spalio 21 d., atsakovė apskritai nustojo bendrauti su ieškovu. Ieškovas kreipėsi į atsakovę su 2022 m. spalio 30 d. pretenzija, prašydamas priimti ir apmokėti už darbus iki 2022 m. lapkričio 10 d., tačiau atsakovė darbų nepriėmė ir jų neapmokėjo. Dublike nurodė, kad nagrinėjamoje byloje buvo atlikta teismo ekspertizė, kurioje nustatyta, kad atliktų darbų vertė 9 271,42 Eur be statybinių medžiagų kainos. Neatliktų darbų bei defektų taisymo kaina yra 1 226,01 Eur. Dėl visų darbų neatlikimo pažymėtina, kad Ekspertizės akte nurodyta, jog neatliktų darbų vertė vos 11,29 Eur. Ieškovas niekada neatsisakė jų pabaigti. Kita vertus, atsakovė niekada nereikalavo, kad būtų užsandarintas plyšys tarp vitrinos ir sienos. Atsakovė nurodė, kad ieškovo atlikti darbai turi trūkumų. Ieškovas niekada neatsisakė tuos trūkumus pašalinti ar kompensuoti jų kainą kitu būdu. Tačiau atsakovė iš pradžių leidusi šalinti trūkumus, vėliau ieškovui uždraudė tą daryti.
3. Atsakovė pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovė nurodė, kad ieškovas atsakovės užsakymu turėjo atlikti statomo gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini) fasado darbus (be medžiagų). Nepradėjus atlikti darbų, ieškovas pradėjo prašyti avansinių mokėjimų už būsimus darbus. Atsakovė geranoriškai atliko avansinius mokėjimus, viso 3 700,00 Eur. Teigia, kad ieškovas vengė išrašyti sąskaitas faktūras pagal atliktus darbus, tačiau po ilgų raginimų 2022 m. gegužės 9 d. išrašė sąskaitą faktūrą už darbus, darytus adresu (duomenys neskelbtini) – 430 kv. m. (nors bendra namo fasado kvadratūra, kurioje turėjo būti atlikti darbai, 365 kv. m., o struktūra turėjo būti dedama tik ant 323 kv. m.) ir pateikė ją atsakovei. Taip pat ieškovo buvo prašoma pateikti PVM sąskaitą faktūrą ir už 2022 m. rugpjūčio 2 d. avansinį mokėjimą, tačiau ieškovas tai padaryti atsisakė, grasindamas atsakovei, kad dėl sumokėto avansinio mokėjimo atsakovei kils problemos, ieškovui neišrašius sąskaitos. Atsakovė nurodė, kad 2022 m. lapkričio 14 d. komisija, susidedanti iš atsakovės direktoriaus, darbų vadovo K. R., techninės prižiūrėtojos J. K., apžiūrėjusi statinį sudarė defektinį aktą, kuriame užfiksavo defektus, padarytą žalą bei nustatė, kad preliminari defektų šalinimo kaina yra 6 054,32 Eur. Nurodė, kad atsakovė yra sumokėjusi ieškovui 3 700,00 Eur už atliktus darbus su defektais adresu (duomenys neskelbtini). Teigia, kad ieškovas išrašė ir pateikė 2022 m. gegužės 9 d. sąskaitą faktūrą NP Nr. 2 – 2 700,00 Eur (už 1 000,00 Eur pervestus 2022 m. rugpjūčio 2 d. ieškovas sąskaitos taip ir neišrašė). 2022 m. spalio 2 d. sąskaita xxx Nr. 3 yra išrašyta už tuos pačius darbus. Atsakovės teigimu, ieškovas neatliko jokių kitų darbų nei kitame nei tame pačiame objekte, o atlikti darbai yra nekokybiški ir nebaigti. Triplike nurodė, kad iš šalių susirašinėjimo matyti, kad ieškovas vėlavo atlikti darbus, atsakovė nuolat jo klausė, kodėl jis nedirba, o ieškovas nuolatos išsisukinėdavo ir žadėdavo padaryti, prašydavo avanso už darbus. Atsakovė nurodė, kad ekspertizės aktas yra neišsamus, jame nenurodyti visi defektai, neaptarti visi nebaigti darbai, neužfiksuoti visi padaryti sugadinimai, kurie užfiksuoti antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole. Taip pat ekspertas neatliko tyrimo ir nepamatavo tinko, struktūrinio tinko storių, jų tolygumo, kas atsakovo įsitikinimu, turėjo įtakos defektų atsiradimui. Taip pat į ieškovo tariamai atliktų darbų sąmatą ekspertas įtraukė darbus, kurių ieškovas niekada neatliko.
I. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2024 m. balandžio 11 d. sprendimu ieškovo ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovui P. K. iš atsakovės UAB „Statybų kokybės garantas“ 1 987,07 Eur skolą, 8 (aštuonių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. sausio 9 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 336,58 Eur bylinėjimosi išlaidas, priteisti atsakovei UAB „Statybų kokybės garantas“ iš ieškovo P. K. 2 101,40 Eur bylinėjimosi išlaidas, likusioje dalyje ieškinį atmetė.
5. Teismas nustatė, kad tarp ieškovo ir atsakovės susiklostė statybų rangos teisiniai santykiai dėl namo, esančio (duomenys neskelbtini), fasadų apdailos darbų. Susitarimas tarp šalių sudarytas žodžiu, todėl byloje nėra dokumento patvirtinančio susitarimo sąlygas. Ieškovas teigė, kad buvo sutarta dėl 11 100,00 Eur vertės darbų ir teigė, kad šiuos darbus atliko. Dėl atliktų darbų defektų ieškovas sumažino darbų kainą iki 9 100,00 Eur. Atsakovė teigė, kad jeigu ieškovas būtų atlikęs darbus pilna apimtimi, pilnai užbaigęs, nebūtų sugadinęs kitų statinio dalių, ieškovui už darbus atsakovė būtų turėjusi sumokėti 6 184,95 Eur. Iš kartu su ieškiniu pateiktų mokėjimo nurodymų nustatė, kad atsakovė ieškovui yra sumokėjusi 3 700,00 Eur. Atsakovė 2021 m. gruodžio 2 d. sumokėjo 1 000,00 Eur, 2022 m. vasario 2 d. – 1 200,00 Eur, 2022 m. balandžio 4 d. – 300,00 Eur, 2022 m. gegužės 9 d. – 200,00 Eur, 2022 m. rugpjūčio 2 d. – 1 000,00 Eur. Mokėjimai buvo atliekami avansu ir tik vėliau išrašytos sąskaitos faktūros už atliktus darbus. Ieškovas atsakovei yra pateikęs dvi sąskaitas faktūras apmokėjimui: 2022 m. gegužės 9 d. – 2 700,00 Eur ir 2022 m. spalio 7 d. – 6 400,00 Eur sumai. Pagal byloje pateiktas ieškovo išrašytas sąskaitas faktūras ieškovas savo darbą įvertino 9 100,00 Eur, o atsakovė, pagal byloje pateiktus mokėjimus yra apmokėjusi 3 700,00 Eur. Byloje kilo ginčas dėl darbų kainos ir jų kokybės.
6. Iš ieškovo ir atsakovės susirašinėjimo teismas nustatė, kad dėl darbų kainos buvo sutarta ir ji nustatyta 16,00 Eur už kvadratinį metrą. Nors ieškovas ir atsakovė nesutiko dėl ploto, kuriame buvo atlikti darbai, teismas sprendė, kad darbų atlikimo plotas yra 400,53 kvadratiniai metai, kaip išmatavo atsakovės samdytas matininkas. Teismas atmetė kaip nepagrįstus ieškovo argumentus, kad darbų plotas turi būti skaičiuojamas pagal sąskaitoje ieškovo nurodytą kvadratūrą. Iš bylos šalių paaiškinimų nustatė, kad sąskaitos buvo išrašomos netiksliai, t. y. atliekami mokėjimai ir tik vėliau pateikiamos sąskaitos, neatsižvelgiant kokie darbai ir kokiame plote faktiškai buvo atlikti. Teismo vertinimu nėra pagrindo remtis plane nurodoma kvadratūra, nes į ją įeina langai ir durys. Nors atsakovė teigė, kad už garažo sienos (41,86 kv. m) šiltinimo darbus (klijavimas ir armavimas) turi būti skaičiuojamas mažesnis įkainis, tačiau 2024 m. kovo 14 d. teismo posėdžio metu atsakovės atstovas nurodė, kad darbų į etapus neskirstė ir buvo sutarta dėl bendros kainos. Todėl teismas neturi pagrindo spręsti, kad už darbus, atliktus garažo sienai, turi būti skaičiuojama mažesnė kaina, nes pats atsakovės atstovas nurodė, kad kaina buvo bendra kvadratiniam metrui. Iš šalių pateikto susirašinėjimo teismas padarė išvadą, kad dėl kainos buvo derimasi, tačiau galutinai ji nustatyta 16 Eur už kvadratinį metrą. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, teismas sprendė, kad šalys buvo sutarusios dėl darbų kainos ir ji buvo 16 Eur už kvadratinį metrą. Nustatęs, kad darbų plotas yra 400,53 kvadratiniai metai, teismas laikė, kad galutinė darbų kaina yra 6 408,48 Eur (400,53 x 16).
7. Teismas nustatė, kad atsakovė yra sumokėjusi ieškovui 3 700,00 Eur, todėl likusi neapmokėta darbų kainos dalis yra 2 708,48 Eur. Ieškovui neapmokėta darbų kainos dalis priklausytų, jeigu jis būtų tinkamai įvykdęs rangos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus.
8. Siekiant nustatyti ar ieškovo atlikti darbai turi trūkumų, byloje buvo paskirta ekspertizė, kurią atlikus, ekspertas pateikė ekspertizės aktą. Ekspertizės akte nurodoma, kad pastato dviejų butų gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini) fasado šiltinimo darbai atlikti nepilnai (neužsandarintas plyšys tarp vitrinos ir sienos, vertė 11,29 Eur). Atliekant pastato dviejų butų gyvenamojo namo fasado šiltinimo darbus, naudojant klijuojamą nevėdinamą sistemą, buvo pažeistas Statybos techninio reglamento STR 2.04.01:2018 „Pastatų atitvaros“. Dėl reglamento 21.1. punkto nesilaikymo, kai kuriose fasado vietose matomi nežymūs spalvos netolygumai. Reikalinga perdažyti sieną ašyje 1–1. Perdažymo kaina 1 058,33 Eur. 2024 m. kovo 14 d. teismo posėdžio metu ekspertas nurodė, kad tinkas padengtas leistinose ribose, atsakovės nurodomi nukrypimai yra leistini ir neįtakoja viso proceso.
9. Teismas nustatė, kad pačios bylos šalys neginčijo fakto, jog darbai atlikti su trūkumais. Ieškovas trūkumus pripažino, tiek pateiktame šalių susirašinėjime, tiek ir bylos nagrinėjimo metu. Į bylą pateiktame antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo akte taip pat nustatyti ir foto nuotraukose matomi trūkumai (netolygi sienos spalva, sienų kraštuose matosi armavimo tinklas, prie garažo latako nekokybiškas struktūrinio tinklo sujungimas, ties garažo stogu, vidinėje namo dalyje nekokybiškai padarytas struktūros sujungimas su sienos danga).
10. Teismas, remdamasis įrodymų visuma, sprendė, kad ieškovo atlikti darbai yra su trūkumais. Ekspertizės akte nurodoma, kad vieną iš namo sienų reikia perdažyti. Namo sienos spalvos netolygumo ieškovas neginčijo, šalys šio trūkumo pašalinimą derino ir į bylą pateiktame susirašinėjime. Teismo vertinimu, šį trūkumą galėjo įtakoti tiek netinkamų medžiagų naudojimas (skirtingų sistemų medžiagos, kaip nurodyta ekspertizės akte), tiek ir ieškovui netinkamai, netolygiai padengus medžiagas. Ekspertizės metu medžiagų storis nebuvo matuojamas, todėl iš ekspertizės negalima nustatyti, kad sienos nelygumus sąlygojo tik netinkamų medžiagų naudojimas, kaip nurodo ekspertas. Be to, ekspertas teismo posėdžio metu nurodė, kad sienos spalvos netolygumai gali atsirasti ir dėl nevienodu storiu padengtų medžiagų (nevienodas medžiagų storis gali lemti šešėlių susidarymą ir taip atrodo, kad spalva nevienoda). Kadangi nei viena iš šalių neįrodė, kad sienos spalvos netolygumas atsirado dėl kitos šalies veiksmų (išimtinai dėl netolygaus padengimo arba išimtinai dėl netinkamų medžiagų naudojimo), o žala yra akivaizdi ir matoma, teismo vertinimu, protingiausia ir sąžiningiausia būtų šią žalą padalinti bylos šalims per pus, žalos dydį imant ekspertizėje nurodyta sienos perdažymo kainą. Todėl dėl šio trūkumo darbų kaina mažintina 529,16 Eur (1058,33 Eur /2). Vertinant žalos atsiradimą priešingai, būtų nepagrįstai perkelta žalos atsiradimo našta vienai iš šalių.
11. Teismo vertinimu, kiti darbų trūkumai (matomas armavimo tinklas, prie garažo latako nekokybiškas struktūrinio tinklo sujungimas, ties garažo stogu, vidinėje namo dalyje nekokybiškai padarytas struktūros sujungimas su sienos danga) yra išimtinai susiję su ieškovo atliktais darbais ir negali būti siejami su netinkamų medžiagų naudojimu. Kadangi tai yra nedideli ir pataisomi trūkumai, nei viena iš šalių nepateikė duomenų kiek šių trūkumų šalinimas kainuotų, teismas sprendė, kad bendra rangos darbų kaina dėl nurodomų trūkumų mažintina 3 procentais, t. y. 192,25 Eur (6 408,48 x 3 proc.).
12. Atsižvelgęs į teismo nustatytą rangos darbų kainą (6 408,48 Eur), atsakovės sumokėtą kainos dalį (3 700,00 Eur) bei rangos darbų trūkumus (529,16 Eur ir 192,25 Eur), teismas ieškinį tenkino iš dalies, ieškovui iš atsakovės priteisė 1 987,07 Eur (6 408,48 Eur – 3 700,00 Eur – 529,16 Eur – 192,25 Eur).
13. Kauno apylinkės teismas 2024 m. balandžio 16 d. papildomu sprendimu priteisė atsakovei UAB „Statybų kokybės garantas“ iš ieškovo P. K. 481,58 Eur bylinėjimosi išlaidas. Teismas, nustatė, kad priimat sprendimą byloje atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos buvo paskirstytos, tačiau ne visos. Teismas nepaskirstė atsakovės patirtų 520,00 Eur bylinėjimosi išlaidų sumokėtų matininkui, apskaičiuojant atliktų darbų plotą. Taip pat atsakovė patyrė 242,00 Eur išlaidų, susijusių su faktinių aplinkybių konstatavimu, kurias sumokėjo antstoliui S. U. Teismo vertinimu, išlaidos, susijusius su sumomis, sumokėtomis matininkui bei išlaidos, susijusios su antstolio faktinių aplinkybių konstatavimu, yra pagrįstos, ir buvo būtinos siekiant įrodyti atsakovės atsikirtimus į ieškinį, yra betarpiškai susijusios su byla, todėl priteisiamos proporcingai atmestiems ieškinio reikalavimas iš ieškovo.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
14. Apeliaciniu skundu ieškovas P. K. prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2024 m. balandžio 11 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-281-451/2024 ir patenkinti ieškinį visiškai, t. y. priteisti iš atsakovės UAB „Statybų kokybės garantas“ ieškovo P. K. naudai 5 400 Eur, priteisti iš atsakovės ieškovo naudai aštuonių procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. balandžio 16 d. papildomą sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-281-451/ 2024 ir atmesti atsakovės prašymą dėl papildomų bylinėjimosi išlaidų priteisimo visiškai; priteisti iš atsakovės ieškovo naudai bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme (122 Eur sumokėtą žyminį mokestį, 1100 Eur ekspertizės atlikimo išlaidas ir 2410 Eur advokato pagalbos išlaidas), taip pat bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme (78 Eur žyminį mokestį ir advokato pagalbos išlaidas). Apeliacinis skundas grindžiamas sekančiais argumentais:
14.1. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas sutartinę darbų kainą, pažeidė įrodymų rinkimo, tyrimo ir vertinimo taisykles, kadangi turėjo ištirti ir įvertinti visą šalių susirašinėjimą, įvertinti jo patikimumą, pašalinti prieštaravimus pačiame susirašinėjime ir prieštaravimus tarp jo ir šalių paaiškinimų, kitų bylos įrodymų, taip pat bylos šalių elgesio ir tik tuomet daryti tokią svarbią išvadą. Ieškovas kategoriškai nesutiko su atsakovės nurodyta 16 Eur/1 kv. m. visų darbų kaina. Darbų kainos skaičiavimai buvo papildomai padaromi atsakovės susirašinėjimuose persiųstuose exel failuose, kurių nė vieno ji taip ir nepateikė teismui. Ieškovas negali pateikti šių failų, kadangi atsakovė juos yra ištrynusi. Ieškovas juos bandė tiek su savo atstovo, tiek teismo pagalba, išreikalauti iš (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini) (internetinis įmonės puslapis (duomenys neskelbtini), puslapis „(duomenys neskelbtini)“ platformoje https:// (duomenys neskelbtini)), kuri yra „(duomenys neskelbtini)“ platformos savininkė ir valdytoja, visą elektroninį susirašinėjimą su visais persiųstais elektroniniais dokumentais tarp ieškovo P. K. ir atsakovės vadovo S. B. profilių „P. K.“ ir „S. B.“ per „(duomenys neskelbtini)“ internetinę platformą laikotarpiu nuo 2021 m. spalio 1 d. iki 2022 m. spalio 1 d., tačiau nesėkmingai. Pirmosios instancijos teismas užmiršo, kad tokį paklausimą (duomenys neskelbtini) buvo pateikęs, ir niekaip nevertino jo neįvykdymo pasekmių. Neturint viso ir išsamaus šalių susirašinėjimo per (duomenys neskelbtini) programą, išskaitant atsakovės ištrintus failus ir atskiras frazes, nebuvo teismui pagrindo laikyti šalių susirašinėjimą patikimu įrodymu pagal įrodymų patikimumo taisykles ir remiantis vien jame pateikta fraze, ignoruojant kitus byloje esančius įrodymus, galų gale, elementarios logikos dėsnius, nustatant šalių sutartą darbų kainą.
14.2. Net iš dalies atsakovės pateikto susirašinėjimo (duomenys neskelbtini) platformoje matyti, kad darbai turėjo būti atliekami etapais, dar 2021 metais negalėjo būti žinoma ir sutarta visų darbų kaina, o papildomai vėliau sutarti atlikti ir etapais atliekami darbai turėjo būti apmokami papildomai. Šį faktą patvirtino ir Ekspertizės akto išvados dėl bendros darbų vertės (kainos), iš kurios matyti, kad visų ieškovo atliktų darbų vertė – 15 113,20 Eur (be PVM). Todėl nepagrįsta ir nelogiška teigti, jog šalys dar 2021 metų pabaigoje, net nežinodamos visų galutinės darbų apimties, susitarė vos dėl 6 408,48 Eur darbų kainos, kurių rinkos vertė 15 113,20 Eur. Todėl toks teismo darbų kainos dydžio nustatymas ne tik pažeidžia įrodymų išsamumo, patikimumo kriterijus, bet ir elementarios logikos dėsnius.
14.3. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė ir į pačios atsakovės teiginių vidinius prieštaravimus dėl darbų kainos nustatymo. Atsiliepime į ieškinį nesąžiningos atsakovės nurodyta tariamai sutarta darbų atlikimo kaina buvo 4 788 Eur, nenurodant konkretaus įkainio, pagal kurį ji apskaičiuota, triplike ši kaina jau išaugo iki 6 184,95 Eur, nurodant du įkainius: 16 Eur/1 kv. m ir 10,66 Eur/ 1 kv. m, o 2024 m. kovo 14 d. teismo posėdyje atsakovė pateikė dar ir trečiąją darbų kainos apskaičiavimo metodiką. Atsakovės vadovas nurodė, kad darbų kaina buvo nustatoma tik pagal 16 Eur/ 1 kv. m įkainį, ką patvirtina šalių susirašinėjimas per „(duomenys neskelbtini)“ programėlę, o galutinė sutarta visų rangos darbų kaina 4 788 Eur. Tačiau 430 kv. m x 16 Eur/ 1 kv. m sudaro ne 4 788 Eur, o 6 880 Eur sumą. Be to, netgi jeigu imant ieškovo nurodytus plotus - 365 kv. m, kuriame, pasak atsakovės atsiliepimo į ieškinį teiginių (atsiliepimo į ieškinį 7, 14 p.), turėjo būti atliekami darbai, arba 323 kv. m plotą, ant kurio turėtų būti dedama struktūra, taip pat gautumėm ne atsakovės nurodytą 4 788 Eur sumą, o atitinkamai 365 kv. m x 16 Eur/1 kv. m lygu 5 840 Eur ir 323 kv. m x 16 Eur lygu 5 168 Eur sumas. Ekspertizės akte ekspertas J. G. nustatė, jog atliktų darbų trūkumų šalinimo ir neatliktų darbų rinkos vertė sudaro vos 1070 Eur. Tuo tarpu atsakovė, siekdama nesąžiningai išvengti apmokėjimo, be kitų išgalvotų priežasčių, išgalvojo, kad tokių trūkumų šalinimo kaina kone atitinka pačių darbų atlikimo sutartinę kainą ir sudaro 6 054,32 Eur.
14.4. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas darbų kainą, nepagrįstai neatsižvelgė į CK 6.193–6.195, 6.198 straipsniuose ir suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje numatytas sutarčių aiškinimo taisykles. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas žodinės rangos sutarties turinį, nepagrįstai ignoravo CK 6.193 straipsnio 4, 5 dalis, pagal kurias kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai. Visais atvejais sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai ir sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai, pažeidimas. Aiškinant sutartį, pirmosios instancijos teismas privalėjo atsižvelgti į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių tarpusavio santykių praktiką, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir papročius. Pirmosios instancijos teismas žodinės rangos sutarties turinį (rangos sutarties kainą) nustatė iš pavienės atsakovės frazės, pateiktos per (duomenys neskelbtini) programą. Būtent atsakovės iniciatyva šalių rangos sutartis buvo sudaryta ne raštu, o žodžiu. Atsakovė sąmoningai nesudarė rangos sutarties su ieškovu, nepasirašinėjo jokių aktų, ką patvirtino atsakovės atstovas 2024 m. kovo 14 d. teismo posėdyje. Atsakovės teigimu, tokiu būdu atsakovės vadovui - „seno sukirpimo žmogui“ lengviau tvarkyti reikalus. Atsakovė netgi akcentavo, kad atsakovė, nors ir būdama profesionali statybos įmonė, su subrangovais beveik niekada nesudarinėja sutarčių ir tuo netgi didžiuojasi. Iš dabartinės įvykių eigos matyti, kad atsakovė tokiu būdu jau iš anksto planavo apgauti ieškovą ir nesumokėti jam už atliktus darbus. Nagrinėjamu atveju, nesant rašytinės sutarties, kurioje būtų numatyta darbų kaina, darbai turėjo būti apmokami pagal faktiškai padaryto konkretaus darbo rinkos vertę. Dėl darbų vertės ginčo su atsakove net nebuvo, kad ji atitinka rinkos vertę patvirtino ir ekspertas Ekspertizės aktu. Atsakovė 2023 m. kovo 14 d. teismo posėdyje pripažino, kad jokių darbo atlikimo griežtų terminų nebuvo nustatyta, neatliktų darbų ir defektų suminė vertė vos apie 1 000 Eur, kas patvirtinta Ekspertizės akte, byloje priešieškinis dėl kitų pastato dalių (langų, garažo durų) sugadinimo byloje nepareikštas. Todėl atsakovės nurodyti kaltinimai nepagrįsti ir negalėjo būti pagrindu sumažinti rinkos vertę atitinkančią darbų kainą, nurodytą ieškovo sąskaitose faktūrose.
14.5. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nukrypo nuo bylos esmės ir nepagrįstai pasidavė atsakovės išvedžiojimams dėl darbų atlikimo ploto neteisingo nurodymo ieškovo sąskaitose faktūrose, taip pat nepagrįstai nusprendė, kad šiuo atveju atsakovė pagrįstai pirko tokias brangias matininko paslaugas, kuomet visi pastato plotai yra žinomi iš statybos dokumentų. Atsakovė dėl šio ploto niekada nereiškė priekaištų ieškovui, o ir neturėjo teisės reikšti, nes visais statybų dokumentais disponavo, būtent, ji ir, būtent, ji nurodė į sąskaitas įrašyti tokį plotą. Atsakovė ilgą laiką apmokėdavusi ieškovo sąskaitas, kuomet reikėjo apmokėti už galutinius darbus, staiga kažkodėl ėmė „samdyti“ net už 520 Eur matininką ir skaičiuoti namo išorės plotą. Ir staiga nustatė ypač didelius, neva, ieškovo deklaruotus ir faktinius namo išorės ploto neatitikimus, kurie skiriasi daugiau negu 70 kv. m. Neįtikėtina, kad iki šiol tokių neatitikimų atsakovė, pati būdama generaliniu rangovu, ir rengdama namo projektą, disponuodama visais statybos dokumentais, nepastebėjo. Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nukrypo nuo bylos esmės, nepagrįstai pats sugalvojo rangos sutarties sąlygas, pagal kurias reikia perskaičiuoti sąskaitose nurodytą darbų plotą, nepagrįstai nurodydamas, kad darbų plotas yra 400,53 kvadratiniai metrai, todėl galutinė darbų kaina buvo 6 408,48 Eur (400,53 x 16).
14.6. Sprendime nurodytas 16 Eur/kv. m įkainis neatitinka CK 6.228 straipsnio reikalavimų užtikrinti šalių lygybės principą. Teismo nustatyta darbų kainos nustatymo apskaičiavimo tvarka, atsižvelgus į atsakovės, kaip generalinio rangovo dominavimą ir savo valios ieškovui primetimą (tiek dėl sutarties sudarymo formos, tiek dėl sutarties kainos nustatymo, tiek dėl atsiskaitymo už darbus ir kt.) neatitinka šalių esminės lygybės kriterijaus. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad, esant byloje nurodytoms aplinkybėms, normalu, jog net 15 113,20 Eur vertės darbus ieškovas privalėjo atlikti vos už 6 408,48 Eur ir nepagrįstai patenkino vos 32 proc. ieškinio, dėl ko apskritai bylinėjimasis ieškovui tapo netgi nuostolingu dėl atsakovės naudai priteistų ypač didelių bylinėjimosi išlaidų. Tokia situacija visiškai neatitinka CK 6.228 straipsnyje įtvirtinto reikalavimo įvertinti šalių sutartinius santykius per šalių lygybės kriterijų.
14.7. Papildomu sprendimu, proporcingai atmestiems ieškinio reikalavimams, atsakovei iš ieškovo priteista 481,58 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias atsakovė patyrė sumokėdama 520,00 Eur matininkui ir 242,00 Eur išlaidas, susijusias su faktinių aplinkybių konstatavimu, kurias sumokėjo antstoliui S. U. Apelianto nuomone, išlaidos matininkui patirtos be byloje esančio reikalo (galimai dėl kitų asmeninių atsakovės išskaičiavimų – namo registracijos VĮ Registrų centre), namo plotą galima buvo nustatyti ir iš namo statybos dokumentų, be to, šios išlaidos neekonomiškos, nepagrįstai didelės. Antstolis turi teisę tik konstatuoti faktus, tačiau neturi teisės atlikti pastato, jo dalių atitikimo kokybės reikalavimams ar namo projektui vertinimo. Didžioji protokolo dalis skirta vertinti namų, adresu (duomenys neskelbtini), atskirų dalių, kaip pavyzdžiui, namų tinkavimo baigtumą, kokybę, apdailos baigtumą ir kokybę, atitikimą statybos projektui, tinko prie lauko durų kairiojo krašto privedimo kokybę ir pan. Tokius vertinimus pagal įstatymą turi teisę atlikti tik statybų ekspertai, turintys reikiamą kvalifikaciją ir turintys tą daryti įstatymo nustatyta tvarka, kaip, pavyzdžiui, ekspertizę nagrinėjamoje byloje atlikęs teismo ekspertas J. G. Antstoliams darbų kokybės, baigtumo vertinimas faktų konstatavimo momentu negalimas, jis laikytinas neteisėtu, peržengiančiu antstolio kompetencijos ribas. Tokiu būdu antstolis pažeidė įstatymą, siekdamas sukurti teismui įrodymą, kuriuo remiantis sprendžiama civilinė byla. Todėl jo atliktų veiksmų pažeidimas laikytinas pakankamai rimtu ir užtraukiančiu antstoliui bent jau drausminę atsakomybę. Todėl ieškovas 2023 m. spalio 29 d. prašymu prašė teismą nesivadovauti į bylą atsakovės pateiktu 2023 m. gegužės 3 d. antstolio S. U. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu Nr. 44 (4 t., b. l. 101), priimant teismo sprendimą, taip pat priimti atskirąją nutartį ir kreiptis į Antstolių rūmus dėl drausminės bylos antstoliui S. U. inicijavimo dėl aukščiau nurodytų pažeidimų atliekant antstolio pareigas. Taigi, minėtas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas buvo ne tik beprasmis, nes visi trūkumai jau buvo įvertinti teismo eksperto Ekspertizės akte, bet ir neteisėtas dėl aukščiau nurodytų priežasčių. Atitinkamai teismas nepagrįstai vertino matininkui ir antstoliui patirtas atsakovės išlaidas kaip bylinėjimosi išlaidas ir nepagrįstai jas paskirstė papildomu sprendimu.
15. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė UAB „Statybų kokybės garantas“ prašo atmesti apelianto P. K. apeliacinį skundą, palikti nepakeistus Kauno apylinkės teismo 2024 m. balandžio 11 d. sprendimą ir Kauno apylinkės teismo 2024 m. balandžio 16 d. papildomą sprendimą, priteisti atsakovei iš apelianto patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
15.1. Teismas pagrįstai vadovavosi į bylą pateiktu šalių susirašinėjimu. Ieškovas iš esmės šio susirašinėjimo neginčijo, tik nurodė, kad neva susirašinėjimas pateiktas nepilnas. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, susidarė įspūdis, kad ieškovo atstovas nebuvo susipažinęs su šalių susirašinėjimu arba tiesiog selektyviai teikė jo vertinimą. Tokia pat pozicija ieškovo atstovo reiškiama ir apeliaciniame skunde. Teismas visapusiškai ištyrė visą byloje esantį susirašinėjimą ir jo turinį, kuriame ne kartą buvo nurodyta šalių sutarta darbų kaina, t. y. 16 Eur/kv. m, bei iš jo pagrįstai sprendė apie šalių suderintą darbų kainą. Jokių kitų įrodymų, kad šalys būtų sutarę kokią nors kitokią darbų kainą, ieškovas nepateikė, nes jų paprasčiausiai nebuvo. Ieškovo kelta versija, kad sutarta darbų kaina buvo eksperto nustatyta darbų kaina ir sąskaitą jis jau sumažino trūkumų šalinimo kaina, yra išgalvota, nereali ir neįrodyta.
15.2. Iš šalių susirašinėjimo akivaizdu, kad sutarus darbų kainą, ieškovui pasirodė per dideli mokėtini mokesčiai, bei jis siekė tiesiog gauti apmokėjimą grynaisiais pinigais, o atsakovei nesutikus, pradėjo grasinti teismais, pradėjo grasinti, kad reikės atsakyti už avansinius mokėjimo pavedimus bei galiausiai pareiškė nepagrįstą ieškinį.
15.3. Dar 2022 m. gegužės mėn. ieškovas žadėjo pabaigti darbus, o jie dar nebuvo baigti 2022 m. rugsėjo mėn. Teismas nemažino darbų kainos dėl vėlavimo juos atlikti, todėl iš esmės ieškovo apeliacinio skundo motyvai, susiję su tariamai nepagrįstomis pretenzijomis dėl vėlavimo, yra nereikšmingi.
15.4. Pačiam ieškovui pripažinus susirašinėjimą, teismas pagrįstai juo rėmėsi. Vien ta aplinkybė, kad ieškovas, kuris atstovaujamas profesionalaus teisininko, neapsižiūrėjo ir galimai pamiršo, kad pats ieškovas susirašinėjime yra patvirtinęs kainą, jokiu būdu nereiškia, kad susirašinėjimas yra neleistinas įrodymas byloje. Be to, net ir apeliaciniame skunde, apeliantas sąmoningai nurodo kitą šalių susirašinėjimo nuotrauką, nurodydamas, kad teismas ja rėmėsi darydamas išvadą apie kainą nei iš tiesų teismas nurodė teismo sprendime.
15.5. Nors teismas ir kreipėsi į (duomenys neskelbtini) dėl pilno susirašinėjimo pateikimo, tačiau atsakymo negavo, niekaip nepagrindžia susirašinėjimo neleistinumo. Atsakovė į bylą yra pateikusi visą susirašinėjimą, kuris gali būti sudėliotas pagal datas, tik keliant susirašinėjimą į EPP jis išsimėtė. Tačiau realiai byloje yra pilnas ir nuoseklus šalių susirašinėjimas. Tuo tarpu ieškovas neprašė atidėti teismo posėdžio, dėl to, kad negautas atsakymas iš (duomenys neskelbtini), neprašė kreiptis pakartotinai, todėl nėra pagrindo teigti, kad teismas pamiršo ir neįvertino neįvykdymo pasekmių. Šis klausimas teismo buvo pakeltas ir ieškovas sutiko tęsti ir baigti bylos nagrinėjimą (duomenys neskelbtini) neįvykdžius reikalavimo. Atsakymas nėra gautas iki šiol.
15.6. Apeliantas skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai nesivadovavo atsakovės nurodyta tariamai sutarta darbų kaina – 11 100 Eur. Tokia kaina yra išgalvota ir neteisinga, ji net nebuvo nurodyta ieškovo teiktuose procesiniuose dokumentuose bei buvo sugalvota tik ieškovui duodant paaiškinimus teismo posėdyje. Šalių susirašinėjimas patvirtina, kad šalių sutarta kaina buvo 16 Eur kv. m, tokią kainą teismo posėdyje duodamas paaiškinimus nurodė ir atsakovės vadovas. Ieškovo išgalvotos kainos nepatvirtina jokie byloje esantys įrodymai.
15.7. Eksperto nurodyta darbų kaina yra neteisinga ir netiksli, nes ieškovas neatliko didelės dalies darbų (pvz. neplovė sienų vandeniu naudojant aukšto slėgio įrenginį, nedažė sienų, kadangi struktūra jau buvo su spalva, neatliko ir kitų darbų). Be to, remtis eksperto nurodyta, netikslia darbų kaina šiuo atveju nebuvo jokio pagrindo, kadangi šalys buvo susitarę dėl darbų kainos (kv. m kainos) bei sutartą kainą galima nustatyti byloje esančiais įrodymais.
15.8. Atsakovė 2022 m. spalio 7 d. sąskaitos nepriėmė ir atsisakė ją apmokėti, kadangi ji yra nepagrįsta. Apie darbų trūkumus ieškovas buvo informuotas ir tai patvirtina šalių susirašinėjimas. 2022 m. gegužės 9 d. sąskaita faktūra išrašyta ieškovo atsižvelgiant į atsakovės padarytus avansinius mokėjimus, visa suma buvo pilnai apmokėta avansu dar prieš išrašant sąskaitą, todėl esminės reikšmės sąskaitoje nurodytas plotas neturėjo, sąskaita buvo skirta tik įforminti avansinius mokėjimus, kadangi to prašė atsakovės buhalterė. Sąskaitoje nurodytas plotas neatitinka nei faktinio ploto, nei projektinio ploto, ir yra visiškai nepagrįstas. Teismas padarė pagrįstą ir teisingą išvadą, kad „Iš bylos šalių paaiškinimų nustatyta, kad sąskaitos buvo išrašomos netiksliai, t. y. atliekami mokėjimai ir tik vėliau pateikiamos sąskaitos, neatsižvelgiant kokie darbai ir kokiame plote faktiškai buvo atlikti.“
15.9. Ieškovas nėra vartotojas, abi šalys yra verslininkai. Sutarties kaina yra aiškiai nustatoma iš šalių susirašinėjimo raštu. Vien ta aplinkybė, kad ieškovas vienašališkai sugalvojo padidinti darbų kainą pasinaudojant aplinkybe, kad šalys nebuvo sudariusios rašytinės sutarties, neleidžia ieškovui vienašališkai didinti darbų kainos.
15.10. CK 6.198 str. 1 d. šiuo konkrečiu atveju netaikytina, kadangi šalys buvo susitarusios dėl konkrečios darbų kainos, todėl skundo argumentai, kad nesant rašytinės sutarties kaina turėjo būti nustatoma pagal faktiškai padaryto darbo rinkos vertę yra nepagrįsti.
15.11. Darbų kiekis buvo svarbus kainai nustatyti, todėl, atsiradus ginčui dėl kiekio, atsakovė pagrįstai kreipėsi į matininką. Ieškovo nurodytas darbų kiekis 430 kv. m yra visiškai nepagrįstas ir neteisingas. Statybinėje dokumentacijoje yra mažesnis darbų kiekis nei nustatė matininkas, ką nurodė ir ekspertas ekspertizės akte. Atsižvelgiant į tai, atsakovė pagrįstai kreipėsi į matininką ploto nustatymui, o pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi profesionalaus matininko atliktais matavimais, kurie netgi yra palankūs ieškovui, nes matininko nustatytas plotas yra didesnis, nei nustatytas eksperto, pagal statybinę dokumentaciją.
15.12. Būtent ieškovas yra savo srities profesionalas, verslininkas ir nėra silpnesnioji šalis ar vartotojas, kaip bandoma įrodyti apeliaciniame skunde. Ieškovas teikė statybos rangos paslaugas pagal suderintą šalių kainą, vien ta aplinkybė, kad elgdamasis nesąžiningai, pasitaręs su advokatu išrašė nepagrįstą sąskaitą faktūrą bei reikalavo nepagrįstos sumos už darbus, neleidžia ieškovo laikyti silpnesniąja šalimi. Priešingai, teismui nustačius piktnaudžiavimo teise faktą, teismas ieškovo teises iš viso turėtų atsisakyti ginti.
15.13. Teismo papildomas sprendimas yra pagrįstas ir teisingas. Atsakovė matininką dėl ploto nustatymo samdė jau prasidėjus teisminiam ginčui, tai galima matyti tiek iš pateiktos sąskaitos faktūros, tiek iš plano datos. Matininkas samdytas kilus tarp šalių ginčui dėl faktinio darbų ploto. Matininko nustatytu plotu pasirėmė ir teismas priimdamas sprendimą. Manytina, kad tiek išlaidos, susijusius su sumomis, sumokėtomis matininkui, tiek išlaidos, susijusios su antstolio faktinių aplinkybių konstatavimu, yra pagrįstos, būtinos siekiant įrodyti atsakovės atsikirtimus į ieškinį, yra betarpiškai susijusios su byla, todėl turėtų būti priteistinos proporcingai iš ieškovo. Prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, taip pat priskiriamos būtinos ir pagrįstos išlaidos, susijusios su antstolių vykdomu faktinių aplinkybių konstatavimu ir dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Šiuo atveju antstolis konstatavo statinio būklę, pateikė fotofiksaciją, iš kurios galima spręsti apie ieškovo atliktų darbų trūkumus. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas buvo reikšmingas įrodymas ir juo pasiremta priimant galutinį teismo sprendimą.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
I. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
16. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
17. Byloje ginčas kilo dėl rangos darbų kiekio, kainos ir kokybės.
18. Byloje nustatyta, kad tarp šalių susiklostė statybų rangos teisiniai santykiai dėl namo, esančio (duomenys neskelbtini), fasadų apdailos darbų, ginčo dėl to nėra. Rašytinės sutarties tarp šalių nėra, dėl to ginčo taip pat nėra, todėl byloje nėra dokumentų patvirtinančių susitarimo sąlygas – terminą, per kurį turėjo būti atlikti darbai, darbų kainą, darbų neįvykdymo ar nesavalaikio įvykdymo pasekmes ir kt.
19. CK 6.644 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti.
20. Ieškovas teigia, kad buvo sutarta dėl 11 100,00 Eur darbų kainos ir teigia, kad šiuos darbus atliko, dėl defektų sumažino darbų kainą iki 9 100,00 Eur. Atsakovė teigia, kad jeigu ieškovas būtų atlikęs darbus pilna apimtimi, pilnai užbaigęs, nebūtų sugadinęs kitų statinio dalių, ieškovui už darbus atsakovas būtų turėjęs sumokėti 6 184,95 Eur.
21. Byloje nustatyta, kad atsakovė ieškovui yra sumokėjusi 3 700,00 Eur, tai patvirtina byloje pateikti mokėjimo nurodymai, ginčo dėl to nėra. Taip pat nėra ginčo, jog mokėjimai buvo atliekami avansu ir tik vėliau už atliktus darbus išrašytos sąskaitos-faktūros. Ieškovas pateikė atsakovei dar dvi papildomas sąskaitas faktūras apmokėjimui – 2022 m. gegužės 9 d. – 2 700,00 Eur sumai ir 2022 m. spalio 7 d. – 6 400,00 Eur sumai. Atsakovė nesutinka jų apmokėti, nurodo, kad darbus apmokėjo, kiti darbai atlikti nekokybiškai, vėluojant, apgadinant atitinkamas namo dalis – langus ir kt.
22. Taigi ieškovas laiko, kad už darbą jam turi būti sumokėta iš viso 9 100,00 Eur, atsakovė yra apmokėjusi 3 700,00 Eur. Atsakovė laiko pilnai atsiskaičiusi dėl 21 punkte nurodytų priežasčių (darbų nekokybės, vėlavimo, kitų namo dalių apgadinimų).
23. Kaip teisingai nustatė pirmos instancijos teismas, ieškovas įrodinėjo, kad su atsakove buvo sutarta dėl 11 100,00 Eur vertės darbų atlikimo, darbus skirstant į tris etapus. Atsakovė teigė, kad darbų kaina buvo numatyta 16,00 Eur už kvadratinį metrą, nepriklausomai nuo atlikimo etapų.
24. Byloje buvo paskirta ekspertizė, kurią atlikus, ekspertas pateikė ekspertizės aktą. Ekspertizės akte nurodoma, kad pastato dviejų butų gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini) fasado šiltinimo darbai atlikti nepilnai, buvo pažeistas Statybos techninio reglamento STR 2.04.01:2018 „Pastatų atitvaros. Dėl reglamento 21.1. punkto nesilaikymo, kai kuriose fasado vietose matomi nežymūs spalvos netolygumai. Reikalinga perdažyti sieną ašyje 1 – 1. Perdažymo kaina 1 058,33 Eur. 2024 m. kovo 14 d. Teismo posėdžio metu ekspertas nurodė, kad tinkas padengtas leistinose ribose, atsakovės nurodomi nukrypimai yra leistini ir neįtakoja viso proceso. Be to šalys neginčijo fakto, kad darbai atlikti su trūkumais, tai patvirtino susirašinėjime, bei bylos nagrinėjimo metu. Į bylą pateiktame antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo akte taip pat nustatyti ir foto nuotraukose matomi trūkumai (netolygi sienos spalva, sienų kraštuose matosi armavimo tinklas, prie garažo latako nekokybiškas struktūrinio tinklo sujungimas, ties garažo stogu, vidinėje namo dalyje nekokybiškai padarytas struktūros sujungimas su sienos danga). Ekspertizės akte nurodoma, kad vieną iš namo sienų reikia perdažyti. Namo sienos spalvos netolygumo ieškovas neginčijo, šalys šio trūkumo pašalinimą derino ir į bylą pateiktame susirašinėjime. Ekspertas teismo posėdžio metu nurodė, kad sienos spalvos netolygumai gali atsirasti ir dėl nevienodu storiu padengtų medžiagų (nevienodas medžiagų storis gali lemti šešėlių susidarymą ir taip atrodo, kad spalva nevienoda).
25. Kadangi rašytinė sutartis tarp šalių sudaryta nebuvo, o ieškovo ir atsakovės pozicijos dėl rangos sutarties kainos išsiskyrė, pirmos instancijos teismas rėmėsi byloje pateiktu vieninteliu rašytiniu įrodymu dėl darbų kainos nustatymo – ieškovo ir atsakovės susirašinėjimu (atsiliepimo priedas „15.png“). Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad teismo argumentas, vadovautis šalių susirašinėjimu yra logiškas ir pagrįstas, kadangi kitokių įrodymų byloje nėra.
26. Iš susirašinėjimo matyti, kad dėl darbų kainos buvo sutarta ir ji nustatyta 16,00 Eur už kvadratinį metrą. Nors ieškovas ir atsakovė nesutarė dėl ploto, kuriame buvo atlikti darbai, pirmos instancijos teismas teisingai sprendė, kad darbų atlikimo plotas yra 400,53 kvadratiniai metai, kaip išmatavo atsakovės samdytas matininkas. Pirmos instancijos teismas teisingai atmetė kaip nepagrįstus ieškovo argumentus, kad darbų plotas turi būti skaičiuojamas pagal sąskaitoje ieškovo nurodytą kvadratūrą, kadangi byloje iš šalių paaiškinimų nustatyta, jog sąskaitos buvo išrašomos netiksliai, t. y. atliekami mokėjimai ir tik vėliau pateikiamos sąskaitos, neatsižvelgiant į tai, kokie darbai ir kokiame plote faktiškai buvo atlikti. Taip pat nebuvo pagrindo remtis plane nurodoma kvadratūra, nes, kaip teisingai nurodė pirmos instancijos teismas, į ją įeina langai ir durys. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pastato plotas nustatytas teisingai vadovaujantis objektyviais įrodymais (CPK 177, 178 straipsniai).
27. Taigi, imant šiuos du dydžius – darbų kainą už 1 kvadratinį metrą – 16 Eur ir 400,53 kvadratinių metrų plotą, minusuojant atsakovės sumokėtas sumas ieškovui, įvertinant atliktų darbų kiekį ir kokybę, pirmos instancijos teismas, pagrįstai priteisė ieškovui iš atsakovės 1 987,07 Eur papildomai už atliktus darbus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad tokia papildomai priteista suma yra įrodyta surinktais byloje rašytiniais įrodymais, šalių paaiškinimais, ekspertizės aktu (CPK 177, 178 straipsniai).
28. Nors atsakovė teigė, kad už garažo sienos (41,86 kv. m) šiltinimo darbus turi būti skaičiuojamas mažesnis įkainis, tačiau 2024 m. kovo 14 d. teismo posėdžio metu atsakovės atstovas nurodė, kad darbų į etapus neskirstė ir buvo sutarta dėl bendros kainos, taip pat susirašinėjime, kurį teikia pati atsakovė nurodoma 16 eurų už kvadratinį metrą kaina, jos nediferencijuojant. Todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai neturėjo pagrindo spręsti, kad už darbus atliktus garažo sienai turi būti skaičiuojama mažesnė kaina.
29. Rangovas laikomas tinkamai įvykdžiusiu pareigas pagal rangos sutartį, jeigu jo atlikti darbai (rezultatas) yra tinkamos kokybės. Rangos sutarties sudarymą bei konkrečius reikalavimus rangos sutarties dalykui, visų pirma, lemia užsakovo poreikis tam tikram darbui ar to darbo rezultatui, be to, darbo ar jo rezultato specifika. Kriterijai, pagal kuriuos turi būti sprendžiama, ar rangos darbai atitinka kokybės reikalavimus, įtvirtinti CK 6.663 straipsnyje – rangovo atliekamų darbų kokybė privalo atitikti rangos sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje kokybės sąlygos nenustatytos, – įprastai tokios rūšies darbams keliamus reikalavimus; darbų rezultatas jo perdavimo užsakovui momentu turi turėti rangos sutartyje nustatytas ar įprastai reikalaujamas savybes ir turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį protingą terminą; jeigu įstatymas ar rangos sutartis nustato atliekamų darbų privalomus reikalavimus, rangovas, veikiantis kaip verslininkas, privalo tų reikalavimų laikytis; rangos sutartyje šalys gali numatyti rangovo pareigą atlikti darbą pagal aukštesnius, nei nustatyti privalomi, reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-197-469/2020).
30. Apeliacinės instancijos teismas atmeta apeliacinio skundo argumentą, kad ieškovas atsakovės atžvilgiu yra silpnesnioji šalis, t. y. vartotojas ir sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai ir sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai, kadangi laikytina, jog ieškovas nėra vartotojas, jis yra rangos darbus atliekantis, verslą vykdantis, įmonę turintis asmuo. Atmestinas argumentas, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas darbų kainą, nepagrįstai neatsižvelgė į CK 6.193–6.195, 6.198 straipsnių nuostatas, kad kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovas nebuvo vartotojas atsakovės atžvilgiu, t. y. silpnesnioji šalis, todėl galėjo nesutikti dirbti be sutarties, pats siūlyti sudaryti sutartį raštu, kur būtų nustatytos visos griežtai apibrėžtos sąlygos (darbų terminai, kainos, apimtys ir kt.), tačiau sutikdamas dirbti be rangos sutarties, pats, kaip verslininkas žinojo to pasekmes, sudarė sąlygas interpretacijoms dėl tarpusavio susitarimų.
31. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad rangovas, specializuodamasis statybos darbų srityje, užsiimdamas ūkine komercine veikla, kurios tikslas – pelno siekimas, privalo turėti darbų atlikimui būtinus įgūdžius ir žinias, gerai žinoti savo teises bei pareigas ir veikti savo rizika. Tokio ginčo atveju netaikomos bendrosios procesinės įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklės. Ginčo dėl statybos rangos trūkumų atveju užsakovas privalo įrodyti tik defektų faktą ir neprivalo įrodinėti rangovo neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Rangovas, siekdamas išvengti atsakomybės, turi įrodyti CK 6.697 straipsnio 3 dalyje nurodytas jo atsakomybę šalinančias defektų atsiradimo priežastis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2014; 2020 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-197-469/2020; 2022 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-183-916/2022). Taigi, vadovaujantis šia teismų praktika, ieškovas negali būti vertinamas kaip silpnesnioji šalis.
32. Pirmos instancijos teismas teisingai sprendė, kad šalys buvo susitarusios 16 eurų už kvadratinį metrą darbų kainos. Pačiam ieškovui pripažinus susirašinėjimą, pirmos instancijos teismas pagrįstai juo rėmėsi. Nustačius kad darbų plotas yra 400,53 kvadratiniai metai, pirmos instancijos teismas teisingai sprendė, kad visų atliktų darbų kaina buvo 6 408,48 Eur (400,53 x 16), ir įvertinus ekspertizės aktą, šalių paaiškinimus, rašytinius įrodymus – nuotraukas, susirašinėjimą, apmokėjimo dokumentus, pagrįstai priteisė 1 987,07 Eur. Pirmos instancijos teismas pagrįstai šioje dalyje nesivadovavo ekspertizės aktu dėl darbų kainos, nes byloje teisingai laikė įrodytą šalių susitartą kainą, o ne eksperto nustatytą vidutinę darbų kainą, kadangi šalys gali tarpusavio susitarimu nustatyti abiem priimtiną kainą, tai nustato sutarčių laisvės principas. Juolab, atsižvelgiant į tai, kad šioje nagrinėjamoje situacijoje nėra sutarties (kuri griežtai apibrėžia darbų terminus, nustatytų sankcijas už jų nesilaikymą ir pan.), priėmimo-perdavimo aktų, sąskaitos ieškovo buvo išrašomos tik po pinigų sumokėjimo, jų atsakovei reikėjo iš ieškovo prašyti, ieškovas vis vėluodavo atlikti darbus, buvo ne kartą ragintas, vis prašinėjo sumokėti avansu pinigų, neva tai jam reikia su kažkuo kitu skubiai atsiskaityti, tokia neapibrėžta situacija buvo naudinga ir ieškovui (nėra raštiškai įpareigojančių terminų, sankcijų už darbų savalaikį neatlikimą), dėl ko tikėtina jo kaina sąlyginai buvo mažesnė nei eksperto nurodyta darbų kaina.
33. Atmestinas apelianto argumentas, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas sutartinę darbų kainą, pažeidė įrodymų rinkimo, tyrimo ir vertinimo taisykles, nes neįvertino aplinkybės, kad ieškovas negali pateikti exel failų, kuriuose buvo susirašinėjimas įrodantis kitokią sutartą darbų kainą, nes atsakovė juos ištrynė. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad tokie ieškovo argumentai yra deklaratyvūs, kadangi jokių įrodymų apie kokius nors kitokius kainų derinimus nepateikė (CPK 177, 178 straipsniai). Taip pat nėra įrodytas bei pagrįstas argumentas, kad darbai turėjo būti atlikti etapais ir apmokėjimas numatytas kitoks.
34. Esant nustatytoms šioms aplinkybėms pirmos instancijos teismo sprendimo naikinti ar keisti nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl papildomo sprendimo
35. Papildomu sprendimu, proporcingai atmestiems ieškinio reikalavimams, atsakovei iš ieškovo priteista 481,58 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias atsakovė patyrė sumokėdama 520,00 Eur matininkui ir 242,00 Eur išlaidų, susijusių su faktinių aplinkybių konstatavimu.
36. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 277 straipsnio 1 dalies
3 punkte reglamentuojama, kad teismas, priėmęs byloje sprendimą, savo iniciatyva gali priimti papildomą sprendimą, jei nepaskirstė bylinėjimosi išlaidų.
37. Ieškovo nuomone, išlaidos matininkui, patirtos be reikalo, namo plotą galima buvo nustatyti ir iš namo statybos dokumentų, be to, šios išlaidos neekonomiškos, nepagrįstai didelės.
38. Kaip matyti iš byloje pateiktų įrodymų, atsakovė matininką dėl ploto nustatymo samdė jau prasidėjus teisminiam ginčui, tai galima matyti tiek iš pateiktos sąskaitos faktūros, tiek iš plano datos. Matininkas samdytas kilus tarp šalių ginčui dėl faktinio darbų ploto. Matininko nustatytu plotu pagrįstai pasirėmė ir pirmos instancijos teismas priimdamas sprendimą. Antstolis konstatavo statinio būklę, pateikė fotofiksaciją, iš kurios galima spręsti apie ieškovo atliktų darbų trūkumus. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas buvo įrodymas, kuriuo pasiremta priimant galutinį teismo sprendimą.
39. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šalys savo nuožiūra gali rinkti įrodymus byloje, juolab kai dėl atitinkamų faktinių aplinkybių kilo ginčas, buvo pasinaudota teise rinkti įrodymus tiesai nustatyti (CPK 177, 178 straipsniai). Prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, taip pat priskiriamos būtinos ir pagrįstos išlaidos, susijusios su antstolių vykdomu faktinių aplinkybių konstatavimu ir dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
40. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio nuostatomis, vienas iš patirtų išlaidų būtinumo vertinimo kriterijų yra tai, ar jos buvo reikalingos ieškinio reikalavimui/atsiliepimo argumentams pagrįsti. Bylinėjimosi išlaidų būtinumo kriterijų atitinka išlaidos, kurios skirtos, grindžiant ieškinio reikalavimą ar atsiliepimo atsikirtimams, reikalingiems įrodymams gauti ir bent iš dalies juos patvirtina.
41. Pirmos instancijos teismas teisingai vertino, kad išlaidos susijusius su sumomis sumokėtomis matininkui bei išlaidos susijusios su antstolio faktinių aplinkybių konstatavimu yra pagrįstos, ir buvo būtinos siekiant įrodyti atsakovo atsikirtimus į ieškinį, yra betarpiškai susijusios su byla, todėl pagrįstai buvo proporcingai priteistos, dėl ko keisti ar naikinti papildomo sprendimo apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo.
42. Apeliacinės instancijos teismas dėl kitų apelianto apeliaciniame skunde dėstomų argumentų detaliau nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010 ir kt.).
43. Esant nustatytoms šioms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliacinio skundo argumentais sprendimo bei papildomo sprendimo naikinti ar keisti nėra teisinio pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus bei nustatytas aplinkybes konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes bei vertino byloje esančius įrodymus atsižvelgdamas į Kasacinio teismo praktiką (CPK 177, 178, 185 straipsniai), teisingai aiškino CK 6.697, 6.663, 6.644 straipsnius, reglamentuojančius rangos teisinius santykius, teisingai taikė įrodinėjimo taisykles, teisingai nustatė, kad ieškovas nėra vartotojas, padarė pagrįstas, argumentuotas išvadas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, taip pat papildomu sprendimu, teisingai bei teisėtai proporcingai atmestiems ieškinio reikalavimams, atsakovei iš ieškovo priteisė papildomas bylinėjimosi išlaidas, todėl sprendimas bei papildomas sprendimas paliktini nepakeisti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
44. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
45. UAB „Statybų kokybės garantas“ patyrė 1573,00 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti surašant atsiliepimą į apeliacinį skundą, jos yra pagrįstos (PVM sąskaita faktūra), mažesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų (Rekomendacijų pakeitimas 2015 m. kovo 19 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-77) nuostatose nurodomą maksimalų dydį. Todėl atmetus apeliacinį skundą šios bylinėjimosi išlaidos priteistinos atsakovei iš ieškovo CPK 93, 98 straipsniai).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Kauno apylinkės teismo 2024 m. balandžio 11 d. sprendimą bei 2024 m. balandžio 16 d. papildomą sprendimą palikti nepakeistus.
Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Statybų kokybės garantas“, juridinio asmens kodas 303193415, iš ieškovo P. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1573,00 Eur (tūkstančio penkių šimtų septyniasdešimt trijų eurų) bylinėjimosi išlaidas patirtas apeliacinės instancijos teisme.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėja Lina Žemaitienė