Civilinė byla Nr. e2-820-254/2021

Teisminio proceso Nr.2-56-3-00644-2019-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2; 

 (S)

2.6.10.2.4.1; 2.6.10.5.1; 2.6.10.5.2; 2.6.11.16; 3.1.7.6.

Kauno apygardos teismas

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. balandžio 6 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalė Burdulienė,

sekretoriaujant Laurai Gintvainytei, Ievai Juzvikienei,

dalyvaujant ieškovės atstovams S. C., advokatui R. M.,

atsakovės atstovui N. Ž.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vlantana“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Adampolis“ dėl nuostolių atlyginimo.  

Teismas 

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovė UAB „Vlantana“ kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė priteisti iš atsakovės UAB „Adampolis“ 136 170,82 Eur nuostolių atlyginimą, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas, pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo datos ieškovės UAB „Vlantana“ ir atsakovės UAB „Adampolis“ 2017 m. birželio 14 d. sudarytos pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 170614 01 AL 7.5 punktą ir priteisti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Patikslintu ieškiniu ieškovė prašė sumažino ieškinio reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo ir prašė priteisti iš atsakovės 119 543,32 Eur nuostolių atlyginimą, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

3.       Ieškovė nurodė, kad su atsakove 2017 m. birželio 14 d. sudarė pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią atsakovė įsipareigojo parduoti ieškovei sunkvežimius: 25 pirmos komplektacijos MAN vilkikus už 63 350 Eur ir 35 antros komplektacijos MAN vilkikus už 63 850 Eur. Šios pirkimo–pardavimo sutarties 4.2 punkte numatyta, kad atsakovė įsipareigoja pristatyti ir perduoti ieškovei sunkvežimius 2017 metais pagal elektroniniu paštu tarp šalių atskirai sutartą grafiką. 2017 m. rugsėjo 15 d. atsakovė pateikė ieškovei sutarties objektu esančių vilkikų pagaminimo ir atidavimo planą, o 2017 m. rugsėjo mėn. antrojoje pusėje ir atnaujintą planą. Ieškovės teigimu, elektroniniu paštu gautame šalių sutartame pristatymo plane buvo numatyta, jog visi 60 vilkikų bus pagaminti nuo 2017 m. rugsėjo 7 d. iki 2017 m. spalio 11 d., t. y. 57 vilkikai bus pagaminti 2017 m. rugsėjo mėn. ir tik 3 vilkikai – 2017 m. spalio mėn. pradžioje.  Tarp šalių buvo susiklostę įprasti komerciniai santykiai, kad atsakovė perduodavo ieškovei sunkvežimius praėjus nuo 3 iki 11 dienų po numatytos jų pagaminimo datos.

4.       Ieškovė nurodė, kad pristačiusi 35 vilkikus (paskutinis pristatytas 2017 m. rugsėjo 26 d.) atsakovė neteisėtai atsisakė pristatyti likusius 25 vilkikus. Ieškovė su atsakove už visus pristatytus vilkikus atsiskaitė, todėl atsakovė neturėjo jokio teisinio pagrindo nepristatyti likusių vilkikų. Atsakovė 2017 m. rugsėjo 26 d. elektroniniame laiške ir kituose elektroniniuose laiškuose ėmė reikšti pretenzijas, jog ieškovė neturėjo teisės eksportuoti įsigytų vilkikų į kitas Europos Sąjungos valstybes ir prašė susigrąžinti jau parduotus. Ieškovė su tuo nesutiko. Mano, kad tokie atsakovės veiksmai pažeidžia šalių sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį, taip pat Konkurencijos įstatymo bei Sutarties dėl Europos Sąjungos Veikimo nuostatas. Ieškovės įsitikinimu, atsakovė tikėtinai sudarė draudžiamus susitarimus dėl rinkos pasidalijimo, draudžiamą susitarimą dėl vilkikų pardavimo kainų fiksavimo (vilkikų perpardavimui taikomo antkainio nustatymo) su MAN gamykla Vokietijoje ir (ar) su kitais MAN automobilių platintojais, esančiais Europos Sąjungos valstybėse narėse.

5.       Ieškovė 2017 m. spalio 13 d. ir spalio 25 d. pretenzijomis prašė tęsti sutarties vykdymą. Pirmojoje pretenzijoje nebuvo nurodyta, kad tai yra pranešimas apie esminį sutarties pažeidimą, ir šios pretenzijos negalima vertinti kaip sutarties nutraukimo, nes ji neatitinka CK 6.217 ir 6.218 straipsnių nuostatoms. Atsakovė 2017 m. spalio 26 d. raštu nurodė ieškovei, kad ji 2017 m. rugsėjo 26 d. yra skolinga 75 000 Eur ir taip pažeidė Sutarties 2.3 punkte numatytą prievolę, todėl pagal 2.4 punktą atsakovė turi teisę sustabdyti prievolių vykdymą. Be to, nurodė, kad ieškovė už dalį vilkikų atsiskaitė vėluodama. Ieškovė 2018 m. sausio 2 d. raštu atsakovei nurodė, kad jai nesuprantamos Sutarties nevykdymo priežastys, o atsakovė 2018 m. sausio 4 d. raštu nurodė, kad jos pozicija nesikeičia.

6.       Ieškovė nesutinka, kad pažeidė Sutarties sąlygas, kuomet sumokėdama už atsakovės pristatytus vilkikus panaudojo visą likusį 75 000 Eur avansą. Jos vertinimu, pagal Sutartį sumokėtas avansas neatliko užtikrinimo funkcijos, todėl ieškovė turėjo teisę jį naudoti, atsiskaitydamas pagal atsakovės pateiktas sąskaitas.

7.       Ieškovės teigimu, ji dėl neteisėtų atsakovės veiksmų patyrė 119 543,32 Eur nuostolių. Ji paaiškino, kad 2017 m. birželio 12 d. su BAS Trucks B.V. sudarė MAN vilkikų pardavimo sutartį Nr. VL20170608/BT02, kuria įsipareigojo parduoti 25 vienetus vilkikų MAN TGX 18.500 4X2 BLS specifikacijos tipas 1 (vieneto kaina 68 500 Eur), o taip pat 25 vienetus vilkikų MAN TGX 18.500 4X2 BLS specifikacijos tipas 2 (vieneto kaina 70 000 Eur). Dėl atsakovės tyčia įvykdyto Sutarties pažeidimo, ieškovė prarado galimybę pristatyti 19 MAN vilkikų BAS Trucks B.V. bendrovei. Ieškovė nepristatė BAS Trucks B.V. 6 MAN 1-osios komplektacijos vilkikų ir 13 MAN 2-osios komplektacijos vilkikų. Ieškovė pardavusi vieną MAN 1-osios komplektacijos vilkiką turėjo uždirbti 5 150 Eur pelno, o pardavusi vieną MAN 2-osios komplektacijos vilkiką turėjo uždirbti 6 150 Eur pelno. Taigi, nepardavus 6 MAN 1-osios komplektacijos vilkikų (6 x 5 150 = 30 900 Eur) ir 13 MAN 2-osios komplektacijos vilkikų (13 x 6 150 = 79 950 Eur), ieškovė negavo 110 850 Eur dydžio pelno, iš kurio grynasis pelnas, atėmus 16 627,50 Eur pelno mokestį, sudaro 94 222,50 Eur. Ieškovė taip pat nurodė patyrusi 25 320,82 Eur nuostolių bylinėjantis su BAS Trucks B. V. dėl nepristatytų MAN vilkikų, kurie buvo nepristatyti todėl, jog atsakovė pažeidė šalių 2017 m. birželio 14 d. pirkimo–pardavimo sutartį. Ieškovės vertinimu, Sutartis neįvykdyta dėl didelės atsakovės tyčios, todėl ji turi atlyginti ieškovei nuostolius net ir tada, kai sudarydama Sutartį tokio dydžio nuostolių dėl jos nevykdymo ieškovė negalėjo numatyti.

8.       Atsakovė prašė ieškinį atmesti ir priteisti jos turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė, kad šalys 2017 06 14 sudarė pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 17061401-AL dėl 60 vienetų vilkikų pardavimo. Jos įsitikinimu, atsakovė savo įsipareigojimus vykdė savalaikiai ir tinkamai. Iš sutartyje numatytų 60 vienetų vilkikų buvo perduota 35 vienetai. Kiti 25 vienetai sutartų vilkikų dar tik ateityje turėjo būti pagaminti ir perduoti ieškovei. Atsakovė, veikdama sąžiningai ieškovės atžvilgiu, kas kartą pateikdavo el. paštu preliminarias vilkikų pagaminimo ir atidavimo datas, tačiau jos kaskart kisdavo dėl transporto gamybos tempų ir galimybių jas transportuoti į Lietuvą bei transporto priemonių paruošimo terminų jas atiduoti pirkėjui. Tuo tarpu ieškovės ieškinyje nurodyti argumentai, kad grafikas buvo derintas ir yra galutinis, nėra pagrįstas, nes el. paštu siųstas grafikas yra tik orientacinis/informacinis, o gamybos ir pristatymo terminai kintantys. Ieškovė teigia, kad pagal jos tariamus numatytus terminus visi likę 25 sunkvežimiai jai turėjo būti pristatyti ne vėliau kaip nuo 2017 m. rugsėjo 22 d. iki 2017 m. spalio 17 d., kas reiškia, jog ieškovė be teisinio pagrindo vienašališkai 2017 m. spalio 13 d. nutraukė sutartį žinodama, kad terminai yra net teoriškai nepasibaigę.

9.       Atsakovė atsiliepime ir 2021 m. kovo 4 d. rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad atsakovė turėjo pagrindą nepristatyti vilkikų, kadangi ieškovė su atsakove pilnai neatsiskaitė, be to vėluodavo atsiskaityti. Atsakovės vertinimu, ieškovė padarė šiuos Sutarties esminius pažeidimus:

9.1.                      Ieškovė avansinę įmoką vėliausiai turėjo sumokėti iki 2017 06 19, tačiau raginama atsakovės sumokėjo tik 2017 07 12 – pradelsė 23 kalendorines dienas;

9.2.                      Atsakovė 2017 09 15 ieškovei perdavė 15 transporto priemonių, išrašė dvi PVM sąskaitas faktūras: Nr. KAD-0039192 (dėl 11 transporto priemonių) ir KAD-0039264 (dėl 4 transporto priemonių). Bendra mokėtina už abi sąskaitas suma yra 1 149 802,50 Eur. Ieškovė sumokėti turėjo iki 2017 09 18. Iš bendros mokėtinos sumos (pagal išrašytas sąskaitas) minusuojasi perduotų vilkikų skaičiaus avanso dalis ((sutarties 2.3 p), 15 vnt. x 3000 Eurų = 45 000 Eur), todėl ieškovė privalėjo sumokėti 1 104 802,50 Eur. Ieškovė 2017 09 28 pavedimu sumokėjo 1 086 802,50 Eur, t. y. 18 000 Eur mažiau ir dar pavedime nurodė, kad minusuoja 63 000 Eur avansą, t. y. panaudojo avanso dalį už 15 vnt. atiduotų vilkikų ir neteisėtai be pagrindo panaudojo 18 000 Eur avansą už 6 vnt. būsimų ateityje turėjusių būti pristatytų vilkikų. Ieškovė vėlavo atsiskaityti 10 kalendorinių dienų;

9.3.                      2017 09 22 UAB „Adampolis“ perdavė, o UAB „Vlantana“ priėmė 8 transporto priemones. Buvo išrašyta 2017 09 19 PVM sąskaita faktūra Nr. KAD-0039413 615 648 eurų sumai. Iš bendros mokėtinos sumos minusuojant perduotų vilkikų skaičiaus avanso dalį – 24 000 Eur, ieškovė privalėjo sumokėti 591 648 Eur sumą iki 2017 09 25 datos. Ieškovė vėlavo sumokėti 3 kalendorines dienas. 2017 09 28 atliko pavedimą 462 341 Eur sumai ir tik iš dalies apmokėjo PVM sąskaitą faktūrą, liko nesumokėta 129 307 eurų. 2017 09 28 ieškovės įsiskolinimas už jau pateiktus 23 vilkikus buvo 147 307 Eur ( 18 000 Eur pagal PVM sąskaitas faktūras Nr. KAD-0039192 ir Nr. KAD-0039264 (ieškovės nurodymu panaudotas būsimų pristatyti 6 vnt. vilkikų avansas ir 129 307 Eur skola pagal sąskaitą Nr. KAD-0039413). 2017 10 05 ieškovė atliko 147 307 eurų dydžio pavedimą, tokiu būdu padengė įsiskolinimą pagal tris sąskaitas: Nr. KAD-0039192, Nr. KAD-0039264 ir Nr. KAD-0039413.

9.4.                      2017 09 26 UAB „Adampolis“ perdavė, o UAB „Vlantana“ priėmė 12 transporto priemonių. Buvo išrašyta 2017 09 22 PVM sąskaita faktūra Nr. KAD-0039558 927 102 Eur sumai. Iš bendros mokėtinos pagal išrašytą sąskaitą sumos minusavus perduotų vilkikų skaičiaus avanso dalį ((sutarties 2.3 p), 12 vnt. x 3000 Eur = 36 000 Eur), viso mokėtina suma buvo 891 102 Eur. Sumokėti UAB „Vlantana“ privalėjo 2017 09 27, tačiau sumokėjo tik 2017 10 11, vėluodama 14 kalendorinių dienų. Ieškovė atliko pavedimą 816 102 Eur sumai, t. y. 75 000 Eur mažiau negu privalėjo sumokėti, pavedime nurodė, kad „sumokėtas avansas“. Tai yra, ieškovė 75 000 Eur nesumokėtą sumą sudengė su ateityje būsimų pristatyti 25 vnt. vilkikų avansu (25 vnt. x 3000 eurų = 75 000 Eurų). Daugiau mokėjimų ieškovė neatliko, jokiais veiksmais net ir konkliudentiniais nesiekė sumokėti avanso, tokiu būdu nebeliko avansinės įmokos kitiems 25 vnt. ateityje pristatomiems vilkikams. Nepalikdama avansinės įmokos, kuri privaloma pagal šalių pasirašytą sutarti, ieškovė UAB „Vlantana“ tik dar kartą patvirtino, jog atsisako nuo sutarties vykdymo.

10.       Atsakovės vertinimu, UAB „Adampolis“ veiksmuose nėra jokių sąlygų civilinei atsakomybei kilti. Priešingai – ieškovė grubiai pažeidė esmines sudarytos Sutarties sąlygas, įsipareigojimus vėlavo vykdyti bendrai 50 kalendorinių dienų, o atlikdama paskutinį mokėjimą panaudojo avanso dalį už ateityje turėjusių būti pristatytų 25 vnt. vilkikų.

11.       Atsakovė nesutinka su ieškovės nurodoma aplinkybe, kad ji eksportuodama vilkikus jokių išlaidų ir sąnaudų nepatyrė, todėl nesutinka su nuostolių dydžiu. Ieškovės prašomi priteisti nuostoliai privalo būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis ir negautos pajamos neturi būti suprantamos kaip visa tikėtina gauti iš veiklos suma. Atskaičius iš visų pajamų (įplaukų) sąnaudas, gaunamas apmokestinamasis pelnas, nes tik nuo šios sumos atskaičius pelno mokestį pagal Pelno mokesčio įstatymą asmeniui liktų grynasis pelnas. Iš byloje ieškovės pateiktos 2017 06 12 pirkimo–pardavimo sutarties su BAS Trucks matyti, jog ieškovė privalėjo parduodamus vilkikus pristatyti BAS Trucks įmonei į Olandiją. Tai reiškia, kad ieškovė neabejotinai privalėjo patirti išlaidų vilkikų transportavimui, t. y. kuro išlaidų, vilkikų draudimo, kelių mokesčių, asmenų/darbuotojų išlaidų (samdymas/atlyginimas) transporto priemonių gabenimui į Olandiją ir asmenų grįžimui į Lietuvą.

II.       Teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12.       Byloje nustatyta, kad ieškovė UAB „Vlantana“ su atsakove UAB „Adampolis“ 2017 m. birželio 14 d. sudarė pirkimo–pardavimo sutartį (toliau – Sutartis), pagal kurią atsakovė įsipareigojo parduoti ieškovei 60 vienetų MAN sunkvežimių. Pagal Sutarties Priedą Nr. 1 atsakovė UAB „Adampolis“ įsipareigojo UAB „Vlantana“ parduoti 25 vilkikus MAN TGX 18.500 4X2 BLS (1 komplektacija) už 63 350 Eur, o taip pat 35 vilkikus MAN TGX 18.500 4X2 BLS (2 komplektacija) už 63 850 Eur.  Šalių ginčas, kilęs iš šios sutarties vykdymo.

13.       Ieškovė UAB „Vlantana“ pradiniu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės UAB „Adampolis“ 136 170,82 Eur nuostolių atlyginimą, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas, pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo datos ieškovės UAB „Vlantana“ ir atsakovės UAB „Adampolis“ 2017 m. birželio 14 d. sudarytos pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 170614 01 AL 7.5 punktą ir priteisti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Šis ginčas buvo išspręstas Kauno apygardos teismo 2019 m. gruodžio 13 d. sprendimu, kuriuo ieškovės ieškinys buvo atmestas. Teismas nustatė, kad atsakovei adresuotame 2017 m. spalio 13 d. rašte ieškovė nurodė, jog laiko pirkimo–pardavimo sutartį nutraukta dėl atsakovės kaltės. Atsakydama į šį raštą atsakovė 2017 m. spalio 24 d. raštu nurodė, kad ji jokių sutartinių įsipareigojimų nepažeidė ir laikosi nuomonės, jog ieškovė sutartį vienašališkai nutraukė nesant teisinio pagrindo. Teismas sprendė, kad būdama verslo subjektu ieškovė suprato, jog nutraukus sutartį, ji neįsigys vilkikų, nebegalės jų perparduoti ir užsidirbti pelno, todėl nenustatęs atsakovės neteisėtų veiksmų, teismas ieškinį atmetė.

14.       Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovės apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. gruodžio 13 d. sprendimo, 2020 m. lapkričio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-753-330/2020 dėl ieškovės UAB „Vlantana“ reikalavimo pripažinti sutarties dalį negaliojančia priėmė naują sprendimą – pripažino ieškovės ir atsakovės 2017 m. birželio 14 d. sudarytos pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 170614 01 AL 7.5 punktą negaliojančiu nuo šios sutarties sudarymo dienos. O bylos dalį dėl ieškovės UAB „Vlantana“ reikalavimų priteisti žalos (nuostolių) atlyginimą ir procesines palūkanas perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

15.       Teisėjų kolegija nurodė, kad iš bylos medžiagos nustatyta, jog 2017 m. spalio 13 d. ieškovė parašė atsakovei raštą dėl pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 170614 01 AL, kuriame, be kita ko, nurodė „Tuo atveju, jeigu iki 2017 m. spalio 20 d. negausime iš Pardavėjo oficialaus atsakymo dėl sutarties nevykdymo priežasčių ir Šalių tarpusavio derybų būdu nebus išspręstos Sutarties nutraukimo teisinės pasekmės, UAB „Vlantana“ Sutarties nutraukimo data laikys šio rašto išsiuntimo datą“. Teisėjų kolegija sprendė, kad nors 2017 m. spalio 13 d. rašte naudojamos tekstinės formuluotės nėra pakankamai aiškios ir tikslios, tačiau aukščiau pacituota rašto dalis aiškinant ją lingvistiškai reikštų, jog, ieškovės nuomone, atsakovė savo veiksmais yra pažeidusi šalių sudarytą sutartį (jos nevykdydama dėl ieškovei nežinomų priežasčių), o nesulaukus atsakovės atsakymo, paneigiančio tokią ieškovės nuomonę, šio rašto išsiuntimo datą ieškovė laikys sutarties nutraukimo data, jeigu šalys derybų būdu neišspręs sutarties nutraukimo teisinių pasekmių. Teisėjų kolegija rašte išdėstytas formuluotes dėl sutarties pasibaigimo laikė išimtinai sąlyginio pobūdžio, nes galimą sutarties vienašalį nutraukimą ir jo momentą ieškovė susiejo mažiausiai su dviem ateityje atsirasiančiomis arba neatsirasiančiomis sąlygomis – atsakovės atsakymo dėl sutarties nevykdymo priežasčių gavimu arba negavimu, taip pat su sutarties nutraukimo teisinių pasekmių suderinimu arba nesuderinimu šalių derybomis. O nei ieškovei, nei atsakovei neišreiškus savo valios dėl pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo, šalių veiksmų (pasireiškę sutartinių įsipareigojimų nevykdymu ar netinkamu vykdymu) nevertino kaip sudarytos pirkimo–pardavimo sutarties vienašališko nutraukimo. Konstatavo, kad 2017 m. birželio 14 d. pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo nutraukta, todėl galiojančia sutartimi prisiimtų įsipareigojimų nevykdymas gali būti vertinamas kaip sutarties šalies neteisėti veiksmai (CK 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.246 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija pirmosios instancijos teismo sprendime padarytas išvadas, kad nutraukusi sutartį ieškovė prisiėmė neigiamas tokio veiksmo pasekmes, už kurias atsakovė nėra atsakinga, laikė nepagrįstomis, padarytomis netinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes ir joje esančius įrodymus, todėl bylos dalį dėl ieškovės reikalavimų priteisti iš atsakovės žalos (nuostolių) atlyginimą ir procesines palūkanas perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. 

16.       Ieškovės nuomone, atsakovės neteisėti veiksmai buvo konstatuoti Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 26 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-753-330/2020, tačiau su tokia ieškovės nuomone teismas nesutinka. CPK 182 straipsnio 2 punktas kaip prejudicinius faktus įvardija aplinkybes, nustatytas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, t. y. baigiamuoju teismo aktu. Teismo sprendimo prejudicinė galia reiškia, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų faktų ir teisinių santykių šalys, kiti dalyvaujantys byloje asmenys ir jų teisių perėmėjai nebegali ginčyti kitose bylose (CPK 279 straipsnio 4 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad viena iš sąlygų, leidžiančių konstatuoti prejudicinių faktų buvimą, yra nustatymas, kad aplinkybė, dėl kurios faktinės prejudicijos daromos išvados, buvo įrodinėjimo dalykas ar jo dalis anksčiau išnagrinėtoje byloje. Taigi vien tai, kad išnagrinėtoje byloje apie aplinkybę, dėl kurios faktinės prejudicijos daromos išvados, pasisakyta, tačiau ta aplinkybė nebuvo tos bylos nagrinėjimo dalykas ar jo dalis, savaime nesudaro pagrindo teigti, kad pagal CPK 182 straipsnio 2 punktą atsiranda to fakto prejudicija. Svarstant, ar dėl konkretaus teismo sprendime paminėto fakto atsirado jo prejudicija, reikia įvertinti, koks tiksliai faktas ar aplinkybės buvo nustatomi teismo sprendimu, atsižvelgiant į nagrinėjamą ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-377-695/2017, 31 punktas). 

17.       Teismas remdamasis šia kasacinio teismo praktika konstatuoja, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 26 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-753-330/2020 nustatyta aplinkybė, jog 2017 m. spalio 13 d. raštu dėl pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 170614 01 AL ieškovė vienašališkai nenutraukė šalių pasirašytos sutarties, yra prejudicinis faktas, kuris iš naujo neįrodinėtinas. Taip pat pažymėtina, kad 2020 m. lapkričio 26 d. nutartimi Sutarties 7.4 punkto sąlyga, kad šalys, sudarydamos šią Sutartį pareiškia ir patvirtina, kad pardavėjas jokiais atvejais neatsako už pirkėjo dėl šios Sutarties pažeidimų ar dėl netinkamos sunkvežimių kokybės arba gedimų patirtą netiesioginę žalą (nuostolius), t. y. negautas pajamas, pripažinta negaliojančia. Tačiau teismas visiškai nesutinka su atsakove, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 26 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-753-330/2020 buvo nustatyti atsakovės neteisėti veiksmai dėl galiojančia sutartimi prisiimtų įsipareigojimų nevykdymo (CK 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.246 straipsnio 1 dalis). Pirmiausia, apeliacinės instancijos teismas tik nurodė, kad  galiojančia sutartimi prisiimtų įsipareigojimų nevykdymas gali būti vertinamas kaip sutarties šalies, o ne atsakovės, neteisėti veiksmai (CK 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.246 straipsnio 1 dalis). Taip pat pažymėtina, kad byla dėl ieškovės reikalavimo taikyti atsakovei civilinę sutartinę atsakomybę buvo perduota pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo ir todėl šio reikalavimo dalyje nėra priimta įsiteisėjusio teismo sprendimo, kuriame būtų nustatyti atsakovės neteisėti veiksmai, kaip viena iš sąlygų dėl civilinės sutartinės atsakomybės jai taikymo. Todėl dėl sutartinės civilinės atsakomybės taikymo nagrinėjamoje byloje bus sprendžiama pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, įtvirtintas CK 6.245–6.262 straipsniuose, suponuojančias pareigą nustatyti būtiną atsakomybės taikymui sąlygų visetą bei atsižvelgti į kitas prievolės fakto ir dydžio nustatymui reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-196-687/2018).

18.       Byloje aktualus Sutarties 2.2 ir 2.3 punktų sąlygų aiškinimas. CK 6.193 straipsnyje įtvirtinta, kad, aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti siekiama nustatyti tikruosius jos šalių ketinimus, tai teismas daro atsižvelgdamas į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes. Sutartis – tai suderintos šalių valios išraiška, todėl aiškinant sutartį turi būti nagrinėjami bendri sutarties šalių ketinimai, siekiama nustatyti suderintą šalių valią (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-705/2013). Esminiai sutarčių aiškinimo principai (nagrinėti tikruosius sutarties šalių ketinimus ir aiškinti sutartį sąžiningai) lemia būtinybę aiškinant sutarties sąlygas atsižvelgti ne tik į jų lingvistinę reikšmę, tačiau įvertinti ir sutarties šalių elgesį, jų subjektyvią nuomonę dėl sutarties sąlygų turinio bei sutarties sudarymo metu buvusį sąlygų suvokimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2013).

19.       Nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad sistemiškai aiškinant Sutartį rašytinės sutarties tekstas yra aiškus ir suprantamas. Ieškovė Sutarties 2.2, 2.3 ir 2.4 punkto sąlygas aiškina taip, kad pagrįstų savo byloje užimtą poziciją. Ieškovės įsitikinimu,  atsakovė neturėjo pagrindo pasinaudoti teise sustabdyti savo prievolių vykdymą todėl, kad ieškovė apmokėdama už jai perduotus 35 vnt. vilkikų panaudojo visą 180 000 Eur avansą, kurį sumokėjo pagal 2.2 punktą po Sutarties pasirašymo. Atsakovė nurodo, kad ieškovė 75 000 Eur avanso, apmokėdama už jai perduotus vilkikus pagal paskutinę išrašytą PVM sąskaitą faktūrą, negalėjo panaudoti, nes šia avanso dalimi galėjo būti mažinamas apmokėjimas tik atsakovei ateityje perduodant likusius 25 vilkikus, todėl už perduotus 35 vnt. vilkikų ieškovė liko skolinga atsakovei 75 000 Eur, kas suteikė atsakovei teisę sustabdyti savo prievolių vykdymą.  

20.       Sutarties 2.2 punkte šalys susitarė, kad pirkėjas įsipareigoja sumokėti 180.000,00 Eur avansinę įmoką į pardavėjo banko sąskaitą per 3 (tris) darbo dienas po sutarties pasirašymo. Sutarties 2.3 punkte numatyta, kad likusią Prekės kainos dalį, t. y. 4.440.385,00 Eur (likusi Prekės kainos dalis apskaičiuojama tuo metu atsiimamų vilkikų skaičių padauginus iš vieno vilkiko kainos su PVM ir minusavus anksčiau padarytą mokėjimo avansą už tuo metu atsiimamus vilkikus), pirkėjas įsipareigoja apmokėti sekančią darbo dieną po priėmimo perdavimo akto pasirašymo. Pirkėjas savo įsipareigojimą sumokėti likusią kainos dalį gali įvykdyti pasirašant trišalę sutartį tarp Pirkėjo, Lizingo bendrovės (ar kito Finansuotojo) ir Pardavėjo, kuria užtikrinama, kad į nurodytą Pardavėjo sąskaitą bus pervesta likusi Prekės kainos dalis.

21.       Ieškovės įsitikinimu, sumokėdama už perduodamus/atsiimamus vilkikus ji galėjo savo nuožiūra naudoti pagal 2.2 punkte numatytą ir jos sumokėtą avansą. Atsakovės tvirtinimu, ieškovė apmokėdama už perduodamus vilkikus turėjo teisę atsakovės išrašytoje sąskaitoje faktūroje nurodytą kainą sumokėti minusavus avansą už tuo metu perduodamus vilkikus, t. y. po 3000 Eur už kiekvieną, kuomet buvo susitarta dėl 60 vnt. vilkikų pardavimo ir sumokėtas 180 000 Eur (180 000 Eur : 60 vnt.).

22.       Pažymėtina, kad byloje nekilo ginčo dėl atsakovės 2021 m. kovo 4 d. rašytiniuose paaiškinimuose nurodytų ieškovės atliktų mokėjimų (šio sprendimo 9.2 – 9.4 punktai), kuomet jie pagrįsti byloje esančiai dokumentais. Įvertinus ieškovės atliktus mokėjimus pagal PVM sąskaitas faktūras Nr. KAD-0039192, Nr. KAD-0039264 ir Nr. KAD-0039413 (sprendimo 9.2, 9.3 punktas), teismas daro išvadą, kad ieškovė už atsakovo perduotus 23 vnt. vilkikų pagal šias PVM sąskaitas faktūras atsiskaitė būtent taip, kaip ir buvo sutarta Sutarties 2.3 punkte, t. y. likusią vilkikų kainą apskaičiuodama minusavo anksčiau sumokėto  avanso suma už tuo metu perduotus/atsiimamus vilkikus.

23.       Pastebėtina, kad ieškovė šias sąskaitas apmokėdavo vėluodama ir nepilnai. PVM sąskaitą faktūrą Nr. KAD-0039413 615 648 eurų sumai už 8 vnt. perduotų vilkikų, ją sumažinus perduotų vilkikų skaičiaus avanso dalimi – 24 000 Eur (8 vnt. x 3 000 Eur) iki 591 648 Eur, ieškovė turėjo apmokėti iki 2017 09 25, o apmokėjo 2017 09 28 atliktu pavedimu tik iš dalies – 462 341 Eur ir liko skolinga 129 307 eurų. 2017 09 28 ieškovės įsiskolinimas už jau pateiktus 23 vilkikus buvo 147 307 Eur ( 18 000 Eur pagal PVM sąskaitas faktūras Nr. KAD-0039192 ir Nr. KAD-0039264, ieškovės nurodymu panaudotas būsimų pristatyti 6 vnt. vilkikų avansas ir 129 307 Eur skola pagal sąskaitą Nr. KAD-0039413). 2017 10 05 atlikdama 147 307 eurų dydžio pavedimą ieškovė padengė įsiskolinimą pagal sąskaitas Nr. KAD-0039192, Nr. KAD-0039264 ir Nr. KAD-0039413 ir grąžino be pagrindo sunaudotą 18 000 Eur avansą būsimų 6 vnt. vilkikų sąskaita (147 307 Eur – 18 000 Eur). Jeigu sutikti su ieškove, kad ji savo pasirinkimu galėjo naudoti (įskaityti į kainą) sumokėtą avansą, tai paskutinę PVM sąskaitą faktūrą Nr. KAD-0039413 ji būtų permokėjusi 18000 Eur suma.

24.       Teismo vertinimu, šios aplinkybės leidžia nustatyti, kad apskaičiuodama likusią Prekės kainos dalį ieškovė suprato ir vykdė Sutarties 2.3 punkto nuostatas taip, kaip šalys ir buvo susitarę. Ieškovė apskaičiuodama mokėtiną sumą pagal aptariamas tris PVM sąskaitas faktūras atsiimamų vilkikų skaičių padaugino iš vieno vilkiko kainos su PVM ir minusavo anksčiau padarytą mokėjimo avansą (3000 Eur) už tuo metu atsiimamus vilkikus. Taigi, ieškovė Sutarties 2.3 punkto nuostatas vykdė taip, kaip šalys ir buvo susitarę, todėl jas aiškinti kitaip nėra jokio pagrindo. Pažymėtina, kad likusios mokėtinos kainos apskaičiavimo sąlyga buvo esminė, kadangi šalys šiuo punktu susitarė ir dėl kitos prekės kainos apmokėjimo galimybės. Pirkėjas savo įsipareigojimą sumokėti likusią kainos dalį galėjo įvykdyti pasirašęs trišalę sutartį tarp Pirkėjo, Lizingo bendrovės (ar kito Finansuotojo) ir Pardavėjo, kuria užtikrinama, kad į nurodytą Pardavėjo sąskaitą bus pervesta likusi Prekės kainos dalis. Todėl likusios prekės kainos apskaičiavimo ir mokėjimo sąlyga, įtvirtinta Sutarties 2.3 punkte, yra esminė sutarties sąlyga ir ieškovė likusios prekės kainos apskaičiavimą gerai suprato. Pažymėtina, kad būtent su šio punkto sąlyga buvo siejama ir sutarties šalių atsakomybė. Sutarties 7.4 punkte numatyta, kad tuo atveju, jeigu pirkėjas neatsiskaito su pardavėju Sutarties 2.2 ir/ar 2.3 punktuose nustatytais terminais, jis privalo mokėti pardavėjui 0,02 % dydžio delspinigių už kiekvieną pavėluotą dieną nuo nesumokėtos sumos.  

25.       Atsakovės tvirtinimu, ieškovė apmokėdama už jai 2017 09 26 perduotus 12 vnt. vilkikų  pagal 2017 09 22  PVM sąskaitą faktūrą Nr. KAD-0039558 927 102 Eur sumai liko skolinga 75 000 Eur. Šias aplinkybes patvirtina tokie atsakovės paaiškinimai: iš bendros mokėtinos pagal išrašytą sąskaitą sumos minusavus perduotų vilkikų skaičiaus avanso dalį ((sutarties 2.3 p), 12 vnt. x 3000 Eur = 36 000 Eur), viso mokėtina suma buvo 891 102 Eur. Sumokėti UAB „Vlantana“ privalėjo 2017 09 27, tačiau sumokėjo tik 2017 10 11, vėluodama 14 kalendorinių dienų. Ieškovė atliko pavedimą 816 102 Eur sumai, t. y. sumokėjo 75 000 Eur mažiau negu privalėjo sumokėti, bet pavedime nurodė, kad „sumokėtas avansas“. Atsakovės nuomone, ieškovė 75 000 Eur nesumokėtą sumą sudengė su būsimų pristatyti ateityje 25 vnt. vilkikų avansu (25 vnt. x 3000 eurų = 75 000 Eurų). Ieškovės atstovai neginčijo aplinkybės, kad sumokėdama pagal paskutinę PVM sąskaitą faktūrą Nr. KAD-0039558 ieškovė minusavo iš mokėtinos sumos likusį nepanaudotą 75 000 Eur avansą, nes jos netinkamu įsitikinimu su avanso panaudojimu galėjo elgtis savo nuožiūra.

26.       Teismas sprendžia, kad šalių sudarytos pirkimo–pardavimo sutarties 2.2 punkto nuostata dėl 180.000,00 Eur avansinės įmokos sumokėjimo į pardavėjo nurodytą banko sąskaitą per 3 (tris) darbo dienas po sutarties pasirašymo yra ne kas kita, kaip išankstinis mokėjimas už daiktus. CPK 6.315 straipsnio 1 dalis, reglamentuojanti bendrąsias pirkimo–pardavimo sutarčių nuostatas, nustato, jog jeigu sutartis numato, kad pirkėjas visą ar dalį kainos turi sumokėti iki daiktų perdavimo jam (išankstinis mokėjimas), tai pirkėjas kainą privalo sumokėti sutartyje nustatytu laiku. Jeigu pirkėjas iš anksto kainos nesumoka, pardavėjas turi teisę sustabdyti sutarties vykdymą (2 dalis). Nagrinėjamu atveju pagal Sutarties 2.2 punktą ieškovė sumokėjo atsakovei 180 000 Eur, atlikdama išankstinį mokėjimą už 60 vnt. vilkikų pardavimą, t. y. po 3000 Eur už kiekvieną vilkiką. Tokią išvadą suponuoja Sutarties 2.3 punkto nuostatos apie likusios prekės kainos apskaičiavimą. Atsakovė pristatė ieškovei 35 vilkikus, o ieškovė apmokėdama jų likusią kainą panaudojo visą likusį išankstinį mokėjimą už dar nepristatytus 25 vilkikus. Tai reiškia, kad Sutarties nuostatos dėl likusios kainos apmokėjimo už dar nepristatytus vilkikus jau negalėjo būti įgyvendinamos, nes ieškovė 75 000 Eur išankstiniu mokėjimu už dar ateityje pristatytinus 25 vilkikus, sumažino mokėtiną sumą už 2017 09 26 perduotus 12 vnt. vilkikų pagal 2017 09 22 PVM sąskaitą faktūrą Nr. KAD-0039558, išrašytą 927 102 Eur sumai, nors turėjo mokėtiną sumą sumažinti tik 36 000 Eur suma ir sumokėti atsakovei ne 816 102 Eur, o 891 102 Eur. Ieškovei už jai perduotus vilkikus apskaičiavus ir sumokėjus likusią kainą, minusavus išankstinį mokėjimą už dar ateityje pristatytinus 25 vilkikus, atsakovė turėjo pagrindo spręsti, kad neliko išankstinio mokėjimo, kuris numatytas Sutarties 2.2 punkte, nes ieškovė daugiau mokėjimų atsakovei neatliko ir nelaiko esanti jai skolinga.

27.       Pirmiau nurodytos aplinkybės suponuoja dvi išvadas: kad ieškovė pagal 2017 09 22 PVM sąskaitą faktūrą Nr. KAD-0039558 jai pristatytų vilkikų likusią kainą apmokėjo ne pilnai (skola 75 000 Eur) arba, kad ieškovė apmokėdama vilkikų kainą ją apskaičiavo įskaitydama išankstinį mokėjimą už dar nepristatytus vilkikus. Abiem atvejais konstatuojamas Sutarties 2.2 ir 2.3. punktų pažeidimas, suteikęs atsakovei teisę sustabdyti savo prievolių vykdymą (Sutarties 2.4 punktas, CK 6.315 straipsnio 2 dalis). Sutarties 2.4 punktu šalys susitarė, kad tuo atveju, jeigu pirkėjas vėluoja sumokėti bet kurią iš Sutarties 2.2 ir/arbą 2.3., punktuose nurodytų sumų, tai pardavėjas turi teisę sustabdyti savo prievolių pagal Sutartį vykdymą proporcingai tam laikotarpiui, kiek pirkėjas pažeidžia Sutartyje nustatytus atsiskaitymo terminus. Kaip jau minėta, ieškovė daugiau mokėjimų atsakovei neatliko.

28.       Ieškovės įsitikinimu, atsakovė atliko tyčinius neteisėtus veiksmus, pažeisdama sutartinius įsipareigojimus, kadangi iki 2017 m. rugsėjo 26 d. pristačiusi 35 sunkvežimius, nepristatė likusių 25 vilkikų, kurie pagal Sutartį ir susiklosčiusią komercinę praktiką turėjo būti pristatyti ne vėliau kaip iki 2017 m. spalio 17 d, t. y. atsisakė vykdyti Sutartį. Šiuos atsakovės argumentus paneigia ne tik pirmiau nurodytos aplinkybės dėl Sutarties vykdymo, tačiau ir šalių bendradarbiavimą pagrindžiantis susirašinėjimas elektroniniais laiškais.  

29.       Byloje nustatyta, kad 2017 m. spalio 13 d. ieškovė pateikė atsakovei raštą dėl pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 170614 01 AL, kuriame, be kita ko, nurodė, kad  „Atsižvelgiant į tai, kad pardavėjas nurodė, kad Sutartinių įsipareigojimų vykdyti neketina ir nesiima jokių aktyvių veiksmų tikslu įvykdyti savo sutartinius įsipareigojimus, tai yra perduoti transporto priemones pirkėjui, pirkėjas UAB „Vlantana“ laiko sutartį nutraukta dėl pardavėjo kaltės (įsipareigojimų nevykdymo) su visomis iš to išplaukiančiomis teisinėmis pasekmėmis. Tuo atveju, jeigu iki 2017 m. spalio 20 d. negausime iš pardavėjo oficialaus atsakymo dėl sutarties nevykdymo priežasčių ir šalių tarpusavio derybų būdu nebus išspręstos Sutarties nutraukimo teisinės pasekmės, UAB „Vlantana“ Sutarties nutraukimo data laikys šio rašto išsiuntimo datą“ (ieškinio priedas Nr. 9). Atsakydama į šį raštą atsakovė 2017 10 24 raštu nurodė, kad jokių Sutartinių įsipareigojimų nepažeidė, kad vykdo likusių transporto priemonių tiekimo procedūras ir protingų transporto priemonių tiekimo terminų nepažeidė. 2017 m. spalio 25 d. ieškovė pateikė atsakovei raštą „Dėl pirkimo-pardavimo sutarties Nr.: 170614 01 AL“ (ieškinio Priedas Nr. 11). Šiuo raštu ieškovė siekė išsiaiškinti sustabdyto Sutarties vykdymo priežastis ir tai, ar atsakovė pajėgs pilna apimtimi įvykdyti sutartinius įsipareigojimus iki  Sutartyje numatyto termino pabaigos (ieškinio priedas Nr. 11).

30.       Atsakovė 2017 m. spalio 26 d. rašte nurodė, kad niekada jokiu raštu neinformavo ieškovės, kad nebevykdys sutartinių įsipareigojimų, t. y. neatsisakė sutarties vykdymo. Atsakovė išdėstė aplinkybes dėl esminio Sutarties sąlygų pažeidimo – dėl vėlavimo atsiskaityti už laiku pateiktas transporto priemones, vengimo pilnai atsiskaityti už laiku pateiktas prekes, nes ieškovė liko skolinga atsakovei 75 000 Eur, jeigu manė, kad Sutarties vykdymas turi būti tęsiamas ir Sutartis nenutraukta lig šiol. Atsakovė ieškovės pažeidimus laikė esminiais sutarties sąlygų pažeidimais, todėl pagal Sutarties Nr. 170614 01 AL 2.4 punktą ji turėjo teisę sustabdyti savo prievolių pagal sutartį vykdymą proporcingai tam laikotarpiui, kiek pirkėja pažeidžia Sutartyje nustatytus atsiskaitymo terminus. Be to nurodė, kad ieškovė vietoje pilno atsiskaitymo 2017 10 13 raštu vienašališkai nutraukė Sutartį (ieškinio priedas Nr. 12). Ieškovė 2018 m. sausio 2 d. pateikė raštą atsakovei paaiškindama, kad vykdė sutartinius įsipareigojimus, sumokėjo 180 000 Eur avansą ir neegzistuoja jokios aplinkybės, kodėl pardavėja neturi galimybės suderinti vilkikų pristatymo datų, nurodė, kad dėl to galimai gali patirti žalą (ieškinio priedas Nr. 13). 2018 m. sausio 4 d. raštu atsakovė nurodė ieškovei, kad 2017 10 24 rašte aiškiai išdėstė argumentus ir aplinkybes dėl ko laiko, jog sutartiniai įsipareigojimai nebuvo vykdomi ir kuri sutarties šalis atsisakė vykdyti savo įsipareigojimus. Atsakovė pasiliko teisę ateityje reikalauti nuostolių atlyginimo (ieškinio priedas Nr. 14).

31.       Įvertinus šį šalių susirašinėjimą bendradarbiaujant dėl Sutarties vykdymo pažymėtina, kad ieškovė dar 2017 m. spalio 26 d. atsakovės raštu buvo patikinta, kad atsakovė neatsisako Sutarties, tačiau pasinaudodama 2.4 punktu ji sustabdė savo prievolių pagal Sutartį vykdymą proporcingai tam laikotarpiui, kiek pirkėja pažeidžia Sutartyje nustatytus atsiskaitymo terminus, nes ji liko skolinga 75 000 Eur. Teismas šio sprendimo 25 ir 26 punktuose nurodė kaip atsakovė paskaičiavo šią skolą už 2017 09 26 perduotus 12 vnt. vilkikų pagal 2017 09 22 PVM sąskaitą faktūrą Nr. KAD-0039558 ir sutinka su atsakove, kad ieškovė apskaičiuodama ir sumokėdama už šias prekes pažeidė Sutarties 2.3 punkto nuostatas, bei liko skolinga. Ieškovė skolos nepagrįstai nepripažįsta, tačiau Sutartis yra nenutraukta, nes taip buvo konstatuota Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 26 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-753-330/2020. Pastebėtina, kad Sutarties šalys 2.2 ir 2.3 punkte nurodytas sąlygas laikė esminėmis, kurių pažeidimas pagal Sutarties 8.2 punkto (a) ir 8.3 punkto sąlygos sudarė pagrindą Sutartį nutraukti. Teismas sutinka su atsakove, kad 2.3 punkto sąlygos dėl atsiskaitymo už pateiktas prekes pažeidimas suteikė teisė atsakovei sustabdyti savo įsipareigojimų vykdymą iki ieškovė pašalins Sutarties pažeidimą – sumokės 75 000 Eur skolą.

32.       Pagal CK 6.64 straipsnio 3 dalį, jeigu kreditorius pažeidžia prievolę, skolininkas laikomas jos nepažeidusiu; kol kreditorius laikomas pažeidusiu prievolę, skolininkas negali būti laikomas ją pažeidusiu. CK 6.58 straipsnio 7 dalis, taip pat ir CK 6.207 straipsnio 3 dalis numato, kad teise sustabdyti prievolės vykdymą šalys privalo naudotis sąžiningai ir protingai. Įvertinus aplinkybę, kad pagal 2017 09 22 PVM sąskaitą faktūrą Nr. KAD-0039558 ieškovė liko skolinga atsakovei 75 000 Eur ir šios skolos nepripažįsta lig šiol, o dar 2017 m. spalio 13 d. parašė raštą atsakovei, kurio turinys atskleistas sprendimo 29 punkte, kad Sutartį laikys nutraukta ir toliau jokių mokėjimų neatliko, šalių bendradarbiavimas elektroniniais laiškais dėl Sutarties vykdymo iš esmės pasibaigė 2017 m. pabaigoje, atsakovė nuosekliai laikėsi pozicijos, kad ieškovė atsisakė Sutarties, pranešusi apie jos nutraukimą, atsakovės prievolių sustabdymo teismas negali pripažinti neprotingu, nesąžiningu bei neteisėtu. Todėl teismas sprendžia, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovė atliko neteisėtus veiksmus, nepateikdama likusių pateikti pagal Sutartį 25 vnt. vilkikų, t. y. neįrodė vienos iš būtinųjų sąlygų sutartinei civilinei atsakovės atsakomybei kilti (CPK 12, 178 straipsniai). O ieškovė pati pažeidusi Sutartį negalėjo tikėtis, kad bus ginamas jos komercinis interesas, taikant civilinę atsakomybę atsakovei, kad atsirasti tokioje padėtyje, lyg pati ieškovė nebūtų pažeidusi Sutarties.

33.       Ieškovės įsitikinimu, atsakovė UAB „Adampolis“ nusprendė nebetiekti pagal Sutartį vilkikų ieškovei UAB „Vlantana“, nes ieškovė dalį įsigytų vilkikų eksportuodavo ir perparduodavo kitose Europos Sąjungos valstybių rinkose. Šią išvadą ieškovė padarė iš atsakovės atstovo A. L. 2017 m. rugsėjo 28 d. elektroninio laiško. Šiame laiške nurodoma, kad importuotojo kontraktas draudžia prekiauti kitų šalių rinkose, išskyrus Lietuvoje. Tas pats galioja ir Lietuvoje parduotiems naujiems vilkikams. Todėl, prašė susigrąžinti visus parduotus vilkikus atgal į Lietuvą. Jeigu neplanuojate vilkikų eksploatuoti patys, atsakovė pasiruošusi juos priimti atgal ir grąžinti sumokėtą avansą. Ieškovė nurodė, kad  2017 m. rugsėjo 26 ir 28 dienomis A. L. el. paštu gavo laiškus iš MAN centrinės būstinės atstovų, kuriuose išreikštas susirūpinimas, kad ieškovė perparduoda Lietuvoje įsigytus vilkikus į kitas ES valstybes nares. Šiuos laiškus A. L. persiuntė UAB „Vlantana“ direktoriui V. S.. Ieškovės vertinimu, jeigu toks įpareigojimas būtų numatytas Sutartyje, įvertinus MAN gamyklos atstovų laiškus, pripažintina, kad toks draudimas būtų niekinis, nes reikštų LR Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio ir Sutarties dėl Europos Sąjungos Veikimo 101 straipsnio draudžiamą susitarimą dėl rinkos pasidalijimo su MAN gamykla Vokietijoje ir/ar su kitais MAN platintojais esančiais ES valstybėse narėse. Todėl ieškovės vertinimu atsisakymas parduoti pagal Sutartį likusius 25 vilkikus dėl parduotų vilkikių perpardavimo pažeidžia šiuos teisės aktus ir  yra neteisėtas.

34.       Teismas šių ieškovės nurodytų aplinkybių pagrindu sprendžia, kad reikalavimą dėl žalos atlyginimo atsakovei ieškovė reiškė ir dėl nesąžiningos konkurencijos, taigi ieškinys buvo grindžiamas tiek sutartinės, tiek deliktinės atsakomybės taisyklėmis. Teismas pažymi, kad Sutartyje nebuvo sąlygų, kurios pažeistų LR Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio ir Sutarties dėl Europos Sąjungos Veikimo 101 straipsnio draudžiamą susitarimą dėl rinkos pasidalijimo. Atsakovės atstovo A. L. 2017 m. rugsėjo 28 d. elektroninio laiško turinys jokių teisinių pasekmių negalėjo sukurti, kuomet atsakovė įsipareigojimų pagal Sutartį vykdymo sustabdymo aplinkybes ir pagrindus aiškiai išdėstė vėlesniame 2017 m. spalio 26 d. rašte, kurio turinys nurodytas šio sprendimo 30 punkte ir pagrįstas pačios ieškovės Sutartinių sąlygų dėl apmokėjimo už pateiktus vilkikus nevykdymu bei susidariusia 75 000 Eur skola už jau pateiktus vilkikus. CK 6.245 straipsnio 3 ir 4 dalių nuostatų dėl sutartinės ir deliktinės atsakomybės atribojimo lingvistinė analizė leidžia daryti išvadą, kad nėra delikto, jeigu žala yra susijusi su sutartiniais santykiais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327-687/2015). Nurodyta taisyklė nereiškia, kad iš ieškovo atimama teisė vienu ieškiniu reikšti kelis susijusius reikalavimus atsakovams, grindžiamus skirtingais teisiniais pagrindais, tačiau, siekdamas deliktinės atsakomybės už nesąžiningos konkurencijos veiksmus taikymo atsakovams, ieškovė turi atskirai nurodyti ir pagrįsti deliktinės atsakomybės už nesąžiningos konkurencijos veiksmus taikymo sąlygas, inter alia, atsakovės neteisėtus veiksmus (kitus nei įsipareigojimų pagal sutartį nevykdymą), patenkančius į nesąžiningos konkurencijos veiksmų apibrėžtį, kas nagrinėjamu atveju nebuvo padaryta, todėl atsakovei civilinė atsakomybė ir šiuo pagrindu netaikytina.

35.        Nors nenustačius atsakovės neteisėtų veiksmų, kitų būtinų sąlygų civilinei atsakomybei taikyti – priežastinio ryšio ir žalos dydžio nustatinėjimas galutiniam rezultatui neturės įtakos, tačiau teismas pasisakys ir dėl ieškovės prašomų priteisti nuostolių dydžio. Ieškovė nurodė, kad 2017 m. birželio 12 d. su BAS Trucks B.V. sudarė MAN vilkikų pardavimo sutartį Nr. VL20170608/BT02, kuria įsipareigojo parduoti 25 vienetus vilkikų MAN TGX 18.500 4X2 BLS specifikacijos tipas 1 (vieneto kaina 68 500 Eur), o taip pat 25 vienetus vilkikų MAN TGX 18.500 4X2 BLS specifikacijos tipas 2 (vieneto kaina 70 000 Eur). Dėl atsakovės įvykdyto Sutarties pažeidimo, ieškovė prarado galimybę pristatyti 19 MAN vilkikų BAS Trucks B.V. bendrovei, kuriuos pristačiusi būtų gavusi 110 850 Eur dydžio pelno, iš kurio grynasis pelnas, atėmus 16 627,50 Eur pelno mokestį, sudaro 94 222,50 Eur. Ieškovė taip pat nurodė patyrusi 25 320,82 Eur bylinėjimosi išlaidų (nuostolių), bylinėjantis su BAS Trucks B. V. Klaipėdos apygardos teisme dėl nepristatytų MAN vilkikų.

36.       Šiuo aspektu pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktiką negautos pajamos kaip nuostoliai, kurie suprantami kaip grynasis pelnas, turi būti įrodomos. Jos neturi būti suprantamos kaip visos tikėtinos gauti iš asmens veiklos sumos, neatskaičius sąnaudų. Atskaičius iš visų pajamų (įplaukų) sąnaudas, gaunamas ikimokestinis pelnas. Nuo šios sumos atskaičius pelno mokestį pagal Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymą, asmeniui liktų grynasis pelnas, t. y. tai, kuo būtų pagerėjusi nukentėjusio asmens turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-418/2014). Nagrinėjamu atveju ieškovė į bylą nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų jos žodinį paaiškinimą, kad ji neturėjo jokių sąnaudų, eksportuojant į užsienį vilkikus, nes visada turėjo sutarčių dėl prekių pervežimo. Todėl teismas neturėtų pagrindo sutikti su ieškove, kad ji įrodė byloje, jog jos grynasis pelnas pardavus į užsienį 19 vnt. vilkikų galėjo būti 94 222,50 Eur. Pastebėtina, kad teismas, taikydamas CK 6.249 straipsnio 1 dalį, turi paisyti rungimosi civiliniame procese principo (CPK 12 straipsnis). Pateikti nuostolių dydį patvirtinančius ar paneigiančius įrodymus yra ginčo šalių pareiga (CPK 12, 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460/2008; 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-118/2010). Nagrinėjamu atveju nuostolių realumą turėjo pareigą įrodyti ieškovė.

37.       CK 6.249 straipsnio, reglamentuojančio žalos (nuostolių) nustatymą, 1 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad tais atvejais, kai šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, jų dydį nustato teismas; tai reiškia, kad tuo atveju, kai žalos padarymo faktas, kaip pagrindas prievolei dėl žalos atlyginimo atsirasti, yra įrodytas, ieškinys dėl žalos atlyginimo negali būti atmestas tik tuo pagrindu, kad suinteresuota šalis tinkamai neįrodė patirtų nuostolių dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-270-915/2018, 28 punktas). Šio ginčo atveju teismas nenustatė, kad dėl atsakovės neteisėtų veiksmų ieškovei buvo padaryta žala, todėl ieškinį atmeta ne todėl, kad ieškovė tinkamai neįrodė patirtų nuostolių dydžio.

38.       Ieškovė nurodė, kad siekdama išvengti pretenzijų ir / ar reikalavimų iš BAS Trucks B.V. pusės įsipareigojo sumokėti BAS Trucks B.V. 17 080,44 Eur sumą. Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. balandžio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-541-777/2019 taip pat įpareigojo ieškovę sumokėti trečiajam asmeniui UAB „Adampolis“ 3 243,08 Eur bylinėjimosi išlaidų, o pati patyrė 4 997,3 Eur bylinėjimosi išlaidų. Todėl ieškovė nurodo patyrusi 25 320.82 Eur nuostolius bylinėdamasi su BAS Trucks B.V. dėl nepristatytų MAN vilkikų, kurie buvo nepristatyti BAS Trucks B.V. dėl UAB „Adampolis“ įvykdyto 2014 m. birželio 14 d. Sutarties pažeidimo. Teismas pažymi, kad net ieškovei ir įrodžius atsakovės neteisėtus veiksmus – Sutarties pažeidimą, šios išlaidos, kurias ieškovė patyrė bylinėdamasi su BAS Trucks B.V. Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-541-777/2019, nebūtų susijusios priežastiniu ryšiu su Sutarties pažeidimu, todėl nebūtų pagrindo jas priteisti iš atsakovės.   

39.       Apibendrinant pirmiau nurodytas faktines aplinkybes ir remiantis paminėtais teisiniais argumentais ir kasacinio teismo praktika, teismas sprendžia, kad ieškovė neįrodė CK 6.245–6.262 straipsniuose įtvirtintų sąlygų visetą, kad taikyti atsakovei civilinę atsakomybę, todėl jos ieškinys atmetamas (CPK 12, 178 straipsniai).

III.       Dėl bylinėjimosi išlaidų

40.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškinį atmetus, ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovės nepriteisiamos.

41.       Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį, šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės už Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu (redakcija, galiojanti nuo 2015-03-20) (toliau – Rekomendacijos), nurodytus rekomendacinius dydžius (Rekomendacijų 2 punktas). 

42.       Atsakovė pateikė du prašymus dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Atsakovės atstovo 2019 m. lapkričio 22 d. teismui pateiktos ataskaitos duomenimis atsakovė turėjo 2420 Eur bylinėjimosi išlaidas už advokato padėjėjo suteiktą teisinę pagalbą, kurias sudaro: 1) susipažinimas su byla – 150 Eur; 2) konsultacijos 230 Eur; 3) rašytinių įrodymų rinkimas, užklausos – 160 Eur; 4) atsiliepimo į ieškinį surašymas – 1490 Eur; 5) pasirengimas bylos nagrinėjimui – 60 Eur; 6) atstovavimas byloje – 70 Eur; 7) pasirengimas bylą nagrinėti teismo posėdyje – 120 Eur; 8) atstovavimas byloje – 140 Eur. Šios išlaidos neviršija Rekomendacijų 8.2, 8.3, 8.16, 8.19 papunkčiuose numatytų paslaugų maksimalius dydžius, todėl priteistinos iš ieškovės.

43.       Atsakovės atstovo 2021 m. kovo 17 d. teismui pateiktos ataskaitos duomenimis atsakovė turėjo 1060,00 Eur bylinėjimosi išlaidas už advokato padėjėjo suteiktą teisinę pagalbą, kurias sudaro: konsultacijos po Lietuvos apeliacinio teismo priimtos 2020 10 22 nutarties – 180,00 Eur; 2021 01 07 surašytos nuomonės surašymas ir pateikimas –70,00 Eur; pasirengimas bylos nagrinėjimui    (2021 02 11) – 90,00 Eur; atstovavimas byloje ( 2021 02 11) – 220,00 Eur; rašytinių įrodymų rinkimas – 30,00 Eur; papildomų rašytinių paaiškinimų surašymas/teikimas – 240,00 Eur; pasirengimas bylos nagrinėjimui ( 2021 03 17) – 90,00 Eur; atstovavimas byloje ( 2021 03 17) – 140,00 Eur. Šios išlaidos neviršija Rekomendacijų 8.16, 8.18 ir 8.19 papunkčiuose numatytų paslaugų maksimalius dydžius, todėl priteistinos iš ieškovės. Iš viso iš ieškovės atsakovei priteisiamas 3480,00 Eur (2420 Eur + 1060,00 Eur) jos turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.

     Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268 ir 270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a:

           ieškinį atmesti.

           Priteisti iš ieškovės UAB „Vlantana“, juridinio asmens kodas 163377040, atsakovei UAB „Adampolis“, juridinio asmens kodas 234522530, 3480,00 Eur (tris tūkstančius keturis šimtus aštuoniasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidas.

           Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos Apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Teisėja                                                             Dalė Burdulienė