Civilinė byla Nr. e2-283-777/2024

Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00252-2023-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.1.4; 2.6.20.1; 2.6.8.11.1; 2.6.8.11.5; 2.6.35; 3.2.4.11; 3.1.7.6; 3.1.7.11; 3.2.6.1

                                                                               (S)

 

 

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

 

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2024 m. kovo 12 d.

Klaipėda

 

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolanta Gailevičienė,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka sekretoriaujant Rimai Zigmantienei, Rimai Čižauskienei, dalyvaujant nuotoliniu būdu ieškovės atstovams prokuristui J. K. ir advokatui A. N., atsakovių atstovei advokatei J. Ž. išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Schindler – Liftas“ (pradinė ieškovė – uždaroji akcinė bendrovė „Klaipėdos liftas“) ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Civinity namai Klaipėda“, uždarajai akcinei bendrovei „Civinity namai Palanga“, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Liftai EU“ dėl sutarčių nutraukimo ir konkurso pripažinimo neteisėtais.

 

Teismas

 

n u s t a t ė :

 

1.       Ieškovė 2023 m. spalio 20 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama:

1)       pripažinti, kad atsakovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Civinity namai Klaipėda“ neteisėtai nutraukė Liftų techninės priežiūros ir remonto sutartį Nr. 315 su ieškove ir įpareigoti atsakovę toliau vykdyti galiojančią sutartį;

2)       pripažinti, kad atsakovė UAB „Civinity namai Palanga“ neteisėtai nutraukė Liftų techninės priežiūros ir remonto sutartį Nr. 645 su ieškove ir įpareigoti atsakovę toliau vykdyti galiojančią sutartį;

3)       pripažinti atsakovės UAB „Civinity namai Klaipėda“ 2023 m. rugsėjo 12 d. pranešimą Nr. KLA – 381 dėl 2008 m. balandžio 1 d. Liftų techninės priežiūros ir remonto sutarties Nr. 370 nutraukimo (arba sutarties nutraukimą, jeigu jis įvyks šio pranešimo pagrindu iki tol, kol įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje) neteisėtu ir įpareigoti atsakovę toliau vykdyti galiojančią sutartį;

4)       pripažinti atsakovių UAB „Civinity namai Klaipėda“ ir UAB „Civinity namai Palanga“ liftų techninės priežiūros ir remonto paslaugų/darbų pirkimo konkursą ir jo rezultatus toje apimtyje, kuri analogiška paslaugų/darbų apimčiai, kuriuos teikė ieškovė pagal Liftų techninės priežiūros ir remonto sutartį Nr. 315, Liftų techninės priežiūros ir remonto sutartį Nr. 370 ir Liftų techninės priežiūros ir remonto sutartį Nr.645 neteisėtais ir juos panaikinti.

 

 

 

 

2.       Ieškinio, dubliko pagrindu nurodė šias aplinkybes:

Dėl ieškinio faktinio pagrindo

2.1.       2006 m. gegužės 6 d. UAB „Klaipėdos liftas“ ir atsakovė UAB „Civinity namai Klaipėda“ (ankstesnis pavadinimas UAB „Vitės valdos“) sudarė Liftų techninės priežiūros ir remonto sutartį Nr. 315.

2.2.       2008 m. balandžio 1 d. UAB „Klaipėdos liftas“ ir atsakovė UAB „Civinity namai Klaipėda“ (UAB „Debreceno valda“ iki reorganizavimo) sudarė Liftų techninės priežiūros ir remonto sutartį Nr. 370.

2.3.       2014 m. birželio 30 d. UAB „Klaipėdos liftas“ ir atsakovas UAB „Civinity namai Palanga“ (ankstesnis pavadinimas UAB „Palangos butų ūkis“), sudarė Liftų techninės priežiūros ir remonto sutartį Nr. 645.

2.4.       Visų aukščiau nurodytų liftų techninės priežiūros ir remonto sutarčių galiojimas neterminuotas: UAB „Klaipėdos liftas“ ir atsakovė UAB „Civinity namai Klaipėda“ dėl to susitarė sutarties Nr. 315 punkte 4.3 ir sutarties Nr. 370 punkte 4.3, o su atsakove UAB „Civinity namai Palanga“ ieškovė dėl neterminuoto sutarties galiojimo susitarė sutarties Nr. 645 punkte 4.2.

2.5.       2023 m. rugsėjo 12 d. UAB „Klaipėdos liftas“ elektroniniu paštu gavo pranešimą „Dėl sutarties nutraukimo“, kuriuo jai buvo atsiųsti raštai dėl sutarties nutraukimo UAB „Civinity namai Klaipėda“ administruojamų namų. Prie pranešimo buvo prisegti 3 priedai, kuriais atsakovė UAB „Civinity namai Klaipėda“ pranešė UAB „Klaipėdos liftas“ apie sutarties Nr. 315 ir sutarties Nr. 370 vienašalį nutraukimą, o atsakovė UAB „Civinity namai Palanga“ apie sutarties Nr. 645 vienašalį nutraukimą.

2.6.       UAB „Klaipėdos liftas“ pasiteiravus apie vienašališko sutarčių nutraukimo priežastis, jai žodžiu paaiškinta, kad atsakovės per internetinę elektroninių pirkimų platformą „Mercell“ įvykdė naują liftų techninės priežiūros ir remonto darbų pirkimą konkurso būdu, kurio laimėtoju pripažintas kitas tiekėjas, o UAB „Klaipėdos liftas“ buvo išsiųstas pranešimas apie pirkimą, atsakovėms kviečiant UAB „Klaipėdos liftas“ pateikti pasiūlymą pirkimui, tačiau UAB „Klaipėdos liftas“ pasiūlymo šiam pirkimui nepateikė.

2.7.       Kvietimas dalyvauti pirkime UAB „Klaipėdos liftas“ nebuvo tinkamai išsiųstas, o viešai prieinamos informacijos apie atsakovių galimai atliktą pirkimą uždaro viešo konkurso būdu nėra. UAB „Klaipėdos liftas“ neturi prieigos prie internetinėje elektroninių pirkimų platformoje „Mercell“, kurią Lietuvoje administruoja UAB „Mercell Lithuania“, esančios atsakovių įvykdytų pirkimų istorijos, nes registracija tiekėjams šioje platformoje yra mokama, todėl jam neprieinama informacija apie atsakovų įvykdytą pirkimą, jo sąlygas, pasirinktą pirkimo būdą, pirkimo dalyvius, pirkimo dalyvių pasiūlymų eilę ir laimėjusį pasiūlymą ir kt.

2.8.       Trečiojo asmens UAB „Liftai EU“ darbuotojas - liftų priežiūros darbų vadovas A. P.  2023 m. rugsėjo 25 d. kreipėsi į ieškovą el. laišku, kuriame nurodė, kad UAB „Liftai EU“ nuo 2023 m. spalio 16 dienos pradeda vykdyti atsakovių UAB „Civinity namai Klaipėda“ ir UAB „Civinity namai Palanga“ administruojamų objektų liftų techninę priežiūrą. 2023 m. spalio 10 d. jis UAB „Klaipėdos liftas“ pateikė atsakovų UAB „Civinity namai Klaipėda“ ir UAB „Civinity namai Palanga“ išduotus įgaliojimus atstovauti jų interesams perimant liftų techninę dokumentaciją ir raktus iš UAB „Civinity namai Klaipėda“ ir UAB „Civinity namai Palanga“ administruojamų daugiabučių namų. Taip UAB „Klaipėdos liftas“ sužinojo, kad atsakovių įvykdytą pirkimą laimėjo trečiasis asmuo - UAB „Liftai EU“.

2.9.       UAB „Klaipėdos liftas“ 2022 m. spalio 10 d. atsakovei UAB „Civinity namai Klaipėda“ pateikė pretenziją dėl netinkamo sutartinių prievolių vykdymo. 2022 m. spalio 10 d. atsakovei UAB „Civinity namai Palanga“ ieškovė taip pat pateikė pretenziją dėl netinkamo sutartinių prievolių vykdymo, kuriose nurodė, kad atsakovės neturėjo teisės nutraukti sutarčių su UAB „Klaipėdos liftas“ dėl jai neįvykdytų piniginių prievolių.

2.10.       Iš dalies patenkindami UAB „Klaipėdos liftas“ pretenzijas atsakovė UAB „Civinity namai Klaipėda“ 2023 m. spalio 12 d. sumokėjo UAB „Klaipėdos liftas“ 42 361,40 Eur, o UAB „Civinity namai Palanga“ 2 016,35 Eur už UAB „Klaipėdos liftas“ suteiktas paslaugas pagal pateiktas PVM sąskaitas- faktūras, tačiau iki šiol su UAB „Klaipėdos liftas“ neatsiskaitė pagal UAB „Klaipėdos liftas“ pretenzijose išdėstytus reikalavimus atsakovėms dėl nepagrįstai gauto užmokesčio dalies už faktiškai nesuteiktas paslaugas UAB „Klaipėdos liftas“ sugrąžinimo.

Dėl teisinių argumentų

2.11.       Ieškovė ieškiniu neginčija šalies teisės vienašališkai nutraukti sutartį, tačiau sutarties šalis turėjo tinkamai išreikšti valią nutraukti sutartis ir laikytis sutartyje nustatytos tvarkos ir įstatymo reikalavimų.

2.12.       Ieškovės klientais – sutarčių naudos gavėjais yra ne atsakovės, o atsakovių administruojamų daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkai, kurie savo valios dėl sutarčių su ieškove nutraukimo nepareiškė. 

2.13.       Atsakovės UAB „Civinity namai Klaipėda“ ir UAB „Civinity namai Palanga“ yra bendrojo naudojimo objektų administratorės, dauguma atvejų paskirtos Civilinio kodekso (toliau - CK) 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka (šios faktinės aplinkybės atsakovės neneigia), o ieškovė pagal sutartis vykdo liftų techninę priežiūrą ir atlieka remontus jų administruojamuose objektuose – daugiausiai daugiabučiuose namuose. Bendrojo naudojimo objektų administratorius turtą administruoja CK 4.240 straipsnio pagrindu ir jo veiklai mutatis mutandis taikomos CK ketvirtosios knygos XIV skyriaus nuostatos (CK 4.84 straipsnis). Bendrojo naudojimo objektų administratorius administruoja bendrojo naudojimo objektus pagal Vyriausybės patvirtintus nuostatus. Atsakovių kaip administratorių veiklą reglamentuoja Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603, (toliau – Nuostatai) ir kiti teisės aktai. Nuostatų                       3 punktas nustato, kad pagrindinis administratoriaus uždavinys yra administruoti namo bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus CK                       4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant.

2.14.       Atsakovės ieškovei nepateikė administruojamų daugiabučių namų savininkų sprendimų, priimtų CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, nutraukti galiojančias liftų techninės priežiūros ir remonto sutartis arba savininkų sprendimų pavesti administratoriui iš naujo pirkti liftų techninės priežiūros ir remonto darbus. Taigi su ieškove sudarytų liftų priežiūros ir sutarčių naudos gavėjai - administruojamų namų patalpų savininkai (Nuostatų 7.2 punktas) sprendimų dėl liftų priežiūros ir remonto sutarčių nutraukimo su ieškove nepriėmė bei nedavė pavedimų iš naujo pirkti liftų techninės priežiūros ir remonto darbus, dėl kurių atlikimo ieškovė nebuvo gavusi pretenzijų. Atsakovės savo nuožiūra pačios priėmė sprendimus dėl sutarčių su ieškove nutraukimo, todėl viršijo savo įgaliojimus, nes nutraukdamos sutartis su ieškove ar naujai pirkdamos analogiškus darbus atsakovės privalėjo vadovautis atitinkamais savininkų sprendimais, kurie net nebuvo priimti.

2.15.       Sprendimas dėl lifto techninės priežiūros ir remonto sutarties su ieškove nutraukimo ar naujos sutarties sudarymo yra sprendimas, susijęs su bendro naudojimo objekto lifto valdymu ir naudojimu, kurį turi priimti savininkai, o administratorius yra tik savininkų atstovu įgyvendinant jų priimtus sprendimus pirkti namo techninės priežiūros, kitas su administruojamu namu susijusias paslaugas.

2.16.       Atsakovės, vykdydamos savo pareigą užtikrinti bendrojo naudojimo objektų priežiūrą pagal teisės aktų numatytus privalomuosius reikalavimus, privalėjo sušaukti daugiabučių namų butų savininkų susirinkimus liftų techninės priežiūros sutarčių nutraukimo ir naujų sutarčių sudarymo klausimais ir tik įgyvendindamos priimtus butų ir kitų patalpų savininkų sprendimus ir pateiktus pavedimus, priimtus CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, nutraukti sutartis su ieškove ar sudaryti naujas liftų techninės priežiūros sutartis. Susirinkimai dėl namų liftų techninės priežiūros sutarčių, kuriuose būtų aptarti klausimai dėl liftų techninės priežiūros sutarčių su ieškove nutraukimo, nebuvo sušaukti, savininkai nepriėmė sprendimų dėl sutarčių su ieškove nutraukimo, nedavė atsakovams pavedimų juos atstovauti nutraukiant sutartis su ieškove. Atsakovės nepateikė įrodymų, kad namų gyventojai apie vienasmenius atsakovių sprendimus buvo iš anksto informuoti.

2.17.       Atsakovės sutartis su ieškove sudarė veikdamos kaip butų savininkų atstovės, tačiau sudarytose sutartyse atsakovės nenurodė, kad jos veikia kaip administratorės. CK 4.242 straipsnio 1 dalis nustato, kad administratorius, vykdydamas savo prievoles, turi laikytis įstatymų ir administravimą nustatančio akto nustatytų taisyklių. Tiek sutarčių su ieškove sudarymo metu galiojusios Nuostatų redakcijos 6.4 punktas, tiek galiojančios Nuostatų redakcijos 7.2 punktas numato administratorių – atsakovių pareigą sudaryti paslaugų, darbų perkamų pagal Nuostatų 4.5 papunktį, pirkimo sutartis, šiose sutartyse nurodant, kad jos veikia kaip administratorės, sudaromų sutarčių naudos gavėjai yra patalpų savininkai. Atsakovės, kurios šios imperatyvios pareigos sudarydamos liftų techninės priežiūros sutartis su ieškove nevykdė, atsiliepime į ieškinį bando įrodinėti, kad dėl šio jų padaryto pažeidimo būtent atsakovės, o ne butų ir patalpų savininkai yra laikytini sutarčių su ieškove šalimis, t. y. atsakovės tariamą savo teisę vienasmeniu savo sprendimu nutraukti sutartis su ieškove kildina iš jų pačių padaryto teisės pažeidimo, nors iš neteisėtų veiksmų negali atsirasti teisėtos pasekmės.

2.18.       Aplinkybė, kad atsakovės veikia kaip administratorės atstovaudamos gyventojus, ieškovei buvo žinoma tiek sutarčių sudarymo metu, tiek jas vykdant, o atsakovės sutartiniuose santykiuose su ieškove akivaizdžiai neveikė savo vardu bei sąskaita. Sutartyse yra nustatytas atsakovių UAB „Civinity namai Klaipėda“ ir UAB „Civinity namai Palanga“ vienareikšmis įsipareigojimas, kaip tarpininkui paskaičiuoti ir surinkti iš gyventojų, gyvenančių administruojamame name, mokestį už jiems teikiamas paslaugas, t. y. keleivinių liftų techninę priežiūrą ir remonto darbus bei laiku pervesti surinktą sumą į UAB „Klaipėdos liftas“. Atsakovės veikia kaip administratorės - tarpininkai tarp ieškovės ir gyventojų, t. y. veikia ne savo vardu, o naudos gavėjai yra gyventojai. Sutarčių vykdymo eigoje atsakovės savo stabilų vėlavimą atsiskaityti su ieškove taip pat grindė tuo, kad vėluoja gyventojų mokėjimai atsakovėms, su gyventojais atsakovės iš anksto derindavo didesnės apimties ieškovės atliekamus liftų remontus ir t.t. Ieškovė paslaugas suteikė ir darbus atliko liftų savininkams, o atsakovės už juos mokėjo su nuolatiniu vėlavimu pervesdamos ieškovei iš savininkų surinktas sumas. Atsakovės sandoriuose su ieškove neveikė savo vardu, jos nėra naudos gavėjos pagal su ieškove sudarytas sutartis, todėl atsakovės neturėjo teisės nutraukti sutarčių savo vienasmeniais sprendimais, nesant priimto jokio turto savininkų sprendimo dėl sutarčių nutraukimo.

2.19.       Atsakovių sandoriai – sutarčių su ieškove nutraukimai, nesant priimto jokio turto savininkų sprendimo ar pavedimo dėl sutarčių nutraukimo - prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms, viešajai tvarkai bei gerai moralei, todėl yra niekiniai ir negaliojantys (CK 1.78, 1.80, 1.81 straipsnis). Pagal CK 1.78 straipsnio 5 dalį reikalavimą dėl niekinio sandorio teisinių pasekmių taikymo gali pareikšti bet kuris suinteresuotas asmuo. Niekinio sandorio teisines pasekmes ir niekinio sandorio faktą teismas konstatuoja ex officio savo iniciatyva. Ieškovė turi materialinį teisinį suinteresuotumą, kad atsakovių vienašaliai sandoriai, kuriais nutrauktos sutartys su ieškove, būtų pripažinti niekiniais ir negaliojančiais ab initio ir atsakovės to paneigti negali. Ieškovė sutartis, kurių nutraukimas ginčijamas byloje, sudarė ne su atsakovėmis, o su pagal CK ir Nuostatus atsakovių atstovaujamais butų ir kitų patalpų savininkais, kurie, o ne atsakovės, disponuoja teise šias sutartis nutraukti ir kurie nebuvo priėmę sprendimo dėl pasinaudojimo savo teise nutraukti sutartis. Nusprendusios už savininkus atsakovės pažeidė pagrindinę administratoriams teisės aktuose nustatytą pareigą - įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant, bei pažeidė ieškovės teises ir interesus teikti paslaugas už užmokestį.

2.20.       Atsakovėms nebuvo būtinybės nutraukti sutartis su ieškove, todėl jos peržengė įgaliojimų ribas.

2.21.       Administravimo santykius reglamentuojančiose teisės normose yra įtvirtinta turto savininko interesų pirmenybė.

2.22.       Sudariusios Liftų techninės priežiūros ir remonto sutartis su ieškove atsakovės kaip administratorės įvykdė pareigas pagal Nuostatų 4.3 ir 4.5 punktus organizuoti bendro naudojimo objektų – liftų priežiūrą, sudaryti paslaugų ir darbų pirkimo sutartis, tačiau nesant atitinkamo naudos gavėjų sprendimo ar pavedimo atsakovės neturėjo teisės imtis nebūtinų veiksmų - savo nuožiūra nuspręsti nutraukti sutartis su ieškove. Ieškovei atsiųstuose atsakovių pranešimuose apie sutarčių vienašališką nutraukimą nėra jokių nuorodų į naudos gavėjų - savininkų priimtus sprendimus, nutraukti sutartis ar pirkti analogiškas paslaugas iš naujo, todėl jie yra nepagrįsti, neteisėti bei negali būti laikomi sukeliančiais kokias nors teisines pasekmes.

2.23.       Kadangi atsakovės – administratorės viršydamos savo įgaliojimus neteisėtai pranešė ieškovei apie sutarčių nutraukimą ir atsakovė UAB „Civinity namai Klaipėda“ faktiškai nuo 2023 m. spalio 16 d. nutraukė sutartį Nr. 315 su ieškove, o atsakovė UAB Civinity namai Palanga“ nuo 2023 m. spalio 16 d. nutraukė sutartį Nr. 645, tai šių sutarčių nutraukimas taip pat pripažintinas nepagrįstu ir neteisėtu. Atsakovė UAB „Civinity namai Klaipėda“ su ieškove sudarytą sutartį Nr. 370 ketina nutraukti 2023 m. lapkričio 11 d., todėl šios sutarties nutraukimas, jei jis įvyks, taip pat bus neteisėtas ir nepagrįstas.

2.24.       Atsakovės pažeidė CK 4.242 straipsnio 1 dalyje nustatytą imperatyvų reikalavimą laikytis įstatymų ir administravimą nustatančio akto nustatytų taisyklių. Iš neteisėtų atsakovių veiksmų – neteisėtų pranešimų ieškovei apie sutarčių nutraukimus – negali atsirasti teisėtos pasekmės, todėl neteisėtai nutrauktos sutartys yra galiojančios ir vykdytinos, o atsakovės privalo jas vykdyti.

2.25.       Sutarčių nutraukimas negali būti laikomas teisėtu dar ir dėl to, kad nutraukdamos sutartis atsakovės nesilaikė nei sutartyse, nei įstatyme nustatytų sutarčių nutraukimo sąlygų: sutartyse buvo numatyta, kad iki jų nutraukimo šalys privalo visiškai atsiskaityti tarpusavyje; be to sutartys teisiškai kvalifikuotinos rangos sutartimis, todėl jos galėjo būti nutrauktos tik esant svarbioms priežastims (CK 6.658 straipsnio 4 dalis), bet jokių svarbių sutarčių nutraukimo priežasčių atsakovės nenurodė, nes jų nebuvo.

2.26.       Atsakovių atsiliepimo argumentai, kad įvykdžius paslaugų pirkimo procedūrą trečiojo asmens UAB „Liftai EU“ paslaugos sutartos teikti palankesnėmis sąlygomis, paslaugų teikimo sąlygų atnaujinimas sudarė galimybę atsakovėms (ir už paslaugas mokantiems gyventojams) sutaupyti, yra deklaratyvūs, nepagrįsti jokiais įrodymais.

2.27.       Liftų techninę būklę pagal teisės aktuose nustatytus reikalavimus kasmet vertina ne atsakovė pagal kažkokias nuotraukas, o kompetentingos akredituotosios įstaigos, kurios patikrinusios lifto techninę būklę teikia išvadą, ar liftas yra tinkamas naudoti, saugus žmonių gyvybei, sveikatai ir aplinkai pagal Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. A1-61 „Dėl Liftų priežiūros taisyklių patvirtinimo“ patvirtintas taisykles. Atsakovės neturi nei reikiamos kompetencijos, nei akreditacijos liftų būklei tikrinti ar įvertinti. Neigiamų tikrinimo išvadų byloje nėra, o atsakovių kaltinimai ieškovei dėl netinkamos suteiktų paslaugų kokybės ir tariamai „kritiškai prastos liftų būklės“ atsirado tik po to, kai dėl sutarčių nutraukimo kilo ginčas teisme (sutarčių vykdymo laikotarpiu atsakovės pretenzijų dėl paslaugų kokybės ieškovei nebuvo pateikusios) ir yra nepagrįsti.

Dėl atsakovių įvykdyto neteisėto liftų techninės priežiūros ir remonto paslaugų pirkimo konkurso

 

2.28.       Atsakovės negalėjo teisėtai vykdyti naujo liftų techninės priežiūros ir remonto darbų pirkimo konkurso toje apimtyje, kurioje analogiškos paslaugos/darbai pagal sutartis perkami iš ieškovės, nes tam nebuvo poreikio, o namų savininkai neinicijavo sutarčių su ieškove nutraukimo arba esamo tiekėjo keitimo. Atsakovės pažeidė ieškovės teisės ir teisėtus interesus toliau teikti paslaugas pagal galiojančias sutartis ir gauti užmokestį už suteiktas paslaugas. Ieškovė turi teisę ginčyti tiek atsakovių vienašalį sandorį – konkursą (CK 1.78 straipsnio 4 ir 5 dalys), tiek konkurso rezultate sudarytas sutartis (CK 6.227 straipsnis), o atsakovių argumentai, kad ieškovių neturi teisinio suinteresuotumo, yra atmestini kaip nepagrįsti.

2.29.       Atsakovės atsiliepime į ieškinį nepaneigė to, kad konkursą įvykdė savininkams CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka nepriėmus sprendimų nutraukti sutartis su ieškove ir pirkti analogiškas paslaugas iš naujo, kas patvirtina faktą, kad jau vien dėl šio esminio pažeidimo atsakovės neturėjo teisės vykdyti konkurso, nepriklausomai nuo to ar tolesnės konkurso procedūros buvo atliktos tinkamai ar ne.

2.30.       Jei teismas vis dėlto spręstų, kad atsakovės turėjo teisę nutraukti ir teisėtai nutraukė liftų techninės priežiūros ir remonto sutartis su ieškove be namų savininkų valios, tai ieškovė toliau nurodo argumentus, dėl kurių atsakovių įvykdytas naujas paslaugų/darbų analogiškų tiems, kurias pagal nutrauktas sutartis teikė ieškovė, pirkimas bei jo rezultatai yra neteisėti.

2.31.       CK 4.84 straipsnio 8 dalis nustato, kad bendrojo naudojimo objektų administratoriai administruoja bendrojo naudojimo objektus pagal Vyriausybės patvirtintus nuostatus. Bendrojo naudojimo objektų administratorius, kuris yra perkančioji organizacija, kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatyme, su administruojamu namu susijusias paslaugas, prekes ir darbus perka vadovaudamasis šiuo įstatymu. Atsakovės UAB „Civinity namai Klaipėda“ ir UAB „Civinity namai Palanga“ nėra perkančiosiomis organizacijomis pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 2 straipsnio 25 dalį, todėl neprivalo pirkimų atlikti vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymu.

2.32.       Ta pati CK 4.84 straipsnio 8 dalis nustato, jog bendrojo naudojimo objektų administratorius, kuris nėra perkančioji organizacija, pirkimus atlieka vadovaudamasis Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka, naudodamasis Vyriausybės įsteigtos centrinės perkančiosios organizacijos valdomomis ir administruojamomis informacinėmis sistemomis arba kitu būdu, kai (1) nėra galimybės paslaugų, prekių ir darbų įsigyti naudojantis šiomis sistemomis, taip pat kai (2) namo bendrojo naudojimo objektų gedimų, defektų šalinimo, avarijų lokalizavimo darbus administratorius privalo organizuoti nedelsiant, kad būtų išvengta pavojaus žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai arba galimi dideli materialiniai nuostoliai. Perkant kitu būdu bendrojo naudojimo objektų administratoriui draudžiama pirkti iš ūkio subjektų, kurie su juo sudaro susijusių ūkio subjektų grupę, kaip tai apibrėžta Konkurencijos įstatyme. Butų ir kitų patalpų savininkai gali priimti sprendimą netaikyti šio draudimo. Šis draudimas taip pat netaikomas, kai susiję ūkio subjektai pateikia didžiausio ekonominio naudingumo pasiūlymą. Taip pat (3) butų ir kitų patalpų savininkai gali priimti sprendimą netaikyti šioje dalyje nurodyto reikalavimo pirkti naudojantis Vyriausybės įsteigtos centrinės perkančiosios organizacijos valdomomis ir administruojamomis informacinėmis sistemomis.

2.33.       Nuostatų 4.5.3 punktas taip pat nustato, kad, jeigu administratorius nėra perkančioji organizacija, pirkimus atlieka vadovaudamasis Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nustatyta paslaugų, prekių ir darbų, susijusių su administratoriaus administruojamu namu, pirkimų tvarka.

2.34.       Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2023 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr. D1-134 patvirtinto „Paslaugų, prekių ir darbų, susijusių su daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administratoriaus administruojamu namu, pirkimų tvarkos aprašo“ 13 punkte nustatyta, kad administratorius prekes, paslaugas, darbus perka naudodamasis Elektroniniu pirkimų centru (toliau - EPC), išskyrus atvejus, kai: 1) EPC nėra galimybės įsigyti prekių, paslaugų, darbų;              2) namo bendrojo naudojimo objektų gedimų, defektų šalinimo, avarijų lokalizavimo darbus privaloma organizuoti nedelsiant, kad būtų išvengta pavojaus žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai, arba galimi dideli materialiniai nuostoliai; 3) priimtas savininkų sprendimas, leidžiantis administratoriui nevykdyti pirkimų EPC. Ieškovė neturi informacijos, kad egzistavo bent viena iš Apraše nurodytų išimčių, dėl kurių administratorius liftų techninės priežiūros darbus turėjo teisę pirkti nesinaudodamas EPC. Atsakovės UAB „Civinity namai Klaipėda“ ir UAB „Civinity namai Palanga“ yra užsiregistravusios EPC pirkėjų sąraše.

2.35.       Administratorės pirkimus turėjo vykdyti dėl keliasdešimtyje daugiabučių namų esančių (daugiabučių namų sąrašas pridedamas) liftų techninės priežiūros ir remonto darbų/paslaugų pirkimo konkurso būdu. Labiausiai tikėtina, kad visų šių daugiabučių namų savininkai realiai negalėjo priimti sprendimų, leidžiančių administratoriui nevykdyti pirkimų EPC, ir nenustatė pirkimo vertės. Pabrėžė, kad pagal Aprašą, administratoriui organizuojant savininkų sprendimo priėmimą, leidžiantį administratoriui nevykdyti pirkimų EPC, rekomenduojama informuoti savininkus apie jų galimybę spręsti nepirkti EPC, nustatant konkretų tokio savininkų sprendimo galiojimo terminą, arba nepirkti atsižvelgiant į konkrečią pirkimo vertę, arba spręsti nepirkti tik tam tikrų (konkrečių) prekių ar paslaugų, ar darbų (Aprašo 13.3 punktas).

2.36.       Dublike nurodė, kad atsakovės tik po įvykdyto konkurso sužinojo, kad liftų techninės priežiūros paslaugų nėra galimybės įsigyti EPC, nors tai privalėjo žinoti iki pirkimo pradžios bei tai nurodyti Tiekėjų pasiūlymų vertinimo pažymoje arba konkurso komisijos posėdžio protokole.

2.37.       Aprašo 9 punktas nustato, kad prekių, paslaugų, darbų numatoma pirkimo vertė be pridėtinės vertės mokesčio nustatoma pirkimo pradžioje, todėl atsakovių argumentas, kad atsakovės konkurso organizavimo metu neturi galimybės įvertinti kainos, yra neteisėtas. Pagal Aprašo           27 punktą prekės, paslaugos, darbai perkamos konkurso būdu pagal savininkų sprendimu nustatytą pirkimo vertę; jei savininkai sprendimo nepriima, šiuo būdu perkama, kai namo bendrasis plotas neviršija 3 000 m2 ir pirkimo vertė – 6 000 Eur ar didesnė; kai namo bendrasis plotas viršija 3 000 m2 ir pirkimo vertė – 10 000 Eur ar didesnė, jei: 1) EPC nėra galimybės įsigyti prekių, paslaugų ar darbų; 2) priimtas savininkų sprendimas, leidžiantis administratoriui nevykdyti pirkimų EPC. Atsakovės nurodė, kad jos pagal Aprašo 12 punktą administruojamų namų pirkimus sujungė į vieną, todėl aptarnaujamų namų bendras plotas viršijo 3 000 m2 ir todėl atsakovės turėjo teisę pirkti konkurso būdu. Ieškovė atkreipė dėmesį, kad Aprašo                    12 punkte nustatytas reikalavimas, kad pirkimai skirtingiems namams turi būti išskiriami į atskiras pirkimo dalis ir kiekvienam namui sudaroma sutartis, o jeigu sudaroma viena sutartis, joje kiekvienam namui turi būti nurodyta pirkimo apimtis, išskiriant perkamas kiekvieno namo prekes, paslaugas sutarties priedo atskiruose punktuose arba skirtinguose šios sutarties prieduose. Taigi Aprašo 12 punktas nesuteikė teisės atsakovams savavališkai manipuliuoti namų plotu juos apjungiant ir pirkimo verte siekiant pasirinkti taikytiną pirkimo būdą – konkursą, juo labiau, kad atsakovės nenustatė paslaugų pirkimo vertės atskiram namui.

2.38.       Pirkdami konkurso būdu atsakovės vadovaudamos Aprašo 29 punktu privalėjo parengti pirkimo skelbimą pagal Aprašo 25.1–25.8 papunkčiuose nurodytus reikalavimus. Skelbime privalomi nurodyti dalykai - numatoma paslaugų ir (ar) darbų pabaigos data ir daugiabučių namų adresai - net nebuvo nurodyti neteisėtai manipuliuojant pirkimo objekto apimtimi, nes iš skelbimų turinio neaišku nei kokiam laikotarpiui, nei kokiam namų skaičiui atsakovės pirks paslaugas.

2.39.       Ieškovė tik iš atsakovių atsiliepime į ieškinį pateiktos atsakovių interneto svetainės nuorodos galėjo sužinoti, kurioje vietoje Civinity grupės svetainėje atsakovės pateikė nuorodą į „Mercell“ platformoje skelbiamus pirkimus. Informaciją į skelbimo nuorodą „Mercell“ platformoje atsakovės pateikė taip, kad potencialiems tiekėjams ją būtų kuo sudėtingiau rasti, ką patvirtina pridedama svetainės puslapio, kuriame skelbiama ši nuoroda, kopija. Tokia bendro pobūdžio nuoroda į visus platformoje „Mercell“ atsakovių bei visų kitų Civinity grupės įmonių vykdomus pirkimus paskelbimas neatitiko atsakovėms taikomo reikalavimo dėl tinkamo pirkimo skelbimo išviešinimo, kaip nustatyta Aprašo 29 punkte: „administratorius pirkimo skelbimą skelbia savo interneto svetainėje visiems interneto vartotojams ir tuo pačiu metu – pirkimų portaluose arba kitu savo pasirinktu žiniasklaidos būdu (Lietuvos laikraštyje (respublikiniame ar savaitraštyje), specializuotose interneto svetainėse ar kt.)“. Atsakovės į bylą nepateikė atsiliepime į ieškinį minimo įrodymo, jog apie numatomą pirkimą buvo paskelbta žiniasklaidoje – e. laikraštyje „Vakaro žinios“, todėl ši aplinkybė neįrodyta. Atsakovių teiginiai, kad jos apie pirkimą paskelbė laikydamos Aprašo 29 punkto reikalavimų, atmestini kaip nepagrįsti.

2.40.       Nuostatų 17 punktas nustato reikalavimą atsakovėms savo interneto svetainėje skelbti Nuostatų 14 punkte nurodytą informaciją apie savo veiklą, t. y. namo techninės priežiūros, kitų paslaugų, namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbų pirkimų sąlygas, pirkimo dokumentus ir rezultatus (Nuostatų 14.2.6 punktas). Šio reikalavimo vykdymas ieškovei sudarytų galimybę gauti informaciją apie atsakovių įvykdytą liftų techninės priežiūros paslaugų pirkimą, tačiau atsakovės informaciją slepia.

2.41.       Atsakovės Nuostatų ir Aprašo reikalavimų nesilaiko ir informacijos apie įvykdytą konkursą nėra paskelbusios savo interneto svetainėje, o iš atsakovų nurodytos „Mercell“ pirkimų platformos informacijos apie įvykusio pirkimo sąlygas, pirkimo dokumentus ir rezultatus neįmanoma gauti, nes joje tariamai patalpintų failų „Liftų priežiūros ir remonto konkurso sąlygos.pdf 284 KB“ ir „Komercinis pasiūlymas Civinity namai Klaipėda.xlsx“ atsisiuntimas neveikia, nes mygtuko „Show interest“, kurį reikia spausti norint atsisiųsti šiuos failus, puslapyje tiesiog nėra.

2.42.       Analogiška situacija su „Mercell“ platformoje tariamai esančiais atsakovės UAB „Civinity namai Palanga“ pirkimo dokumentais, kurių atsisiuntimas taip pat neveikia. „Mercel“ svetainės funkcionalumas leidžia atsisiųsti tik aktualių (dar nepasibaigusių) pirkimų dokumentus (yra mygtukas „Show interest“), kurį paspaudus įmanoma atsisiųsti dokumentus, ką patvirtina puslapio su pvz. UAB „Civinity namai Klaipėda“ administruojamo daugiabučio gyvenamojo namo Šilutės pl. 6, Klaipėda, šilumos punkto pertvarkymo (rekonstravimo) darbams atlikti paskelbtų pirkimų kopija.

2.43.       Privalomų skelbti tiekėjų pasiūlymų vertinimo pažymų arba konkurso komisijos posėdžio protokolų, t. y. informacijos apie pirkimų rezultatus „Mercell“ platformoje nėra, kaip jos nėra ir atsakovių interneto svetainėje bei su atsakovių atsiliepimu pateiktose iš platformos atspausdintose „konkursų ataskaitose“, kurių turinyje nėra jokios reikšmingos informacijos apie įvykdytą pirkimą.

2.44.       Nurodyti konkurso vykdymo pažeidimai, informacijos slėpimas ir atsakovių elgesys teigiant, kad ieškovei buvo išsiųstas pranešimas apie pirkimą, kuriuo atsakovės tariamai kvietė ieškovę pateikti pasiūlymą pirkimui, nebendradarbiavimas su ieškovė ignoruojant jos prašymus pateikti viešus dokumentus ir informaciją: (1) atsisakymas persiųsti dar kartą ieškovei UAB „Klaipėdos liftas“ tariamai atsakovių išsiųsto kvietimo dalyvauti konkurse kopiją (ieškovė tokio kvietimo atsiųsto nerado); bei (2) atsakovių atsisakymas pateikti konkurso sąlygas, kurios turėtų būti viešai prieinamos, patvirtina atsakovių nesąžiningumą vykdant konkursą.

2.45.       Aprašo 2 punkte nustatyta, jog Apraše vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatyme (toliau – VPĮ), EPC apraše, todėl liftų priežiūros ir remonto paslaugų „pirkimo vertę“ administratorius privalėjo nustatyti pagal VPĮ 5 straipsnio reikalavimus, nes paslaugas atsakovės pirko bendrai visiems daugiabučiams namams, kuriuose jos yra savivaldybės paskirtos administratorėmis, ką patvirtina sutarčių su ieškove nutraukimas dėl visų jos pagal sutartis su atsakovėmis prižiūrėtų liftų. Akivaizdu, kad tinkamai nustatę pirkimo vertę pagal VPĮ 5 straipsnio reikalavimus administratorės negalėjo paslaugų pirkti konkurso būdu pagal Aprašo 27 punktą, todėl, jeigu ir buvo savininkų priimti sprendimai dėl pirkimo vertės nustatymo, jų pagrindu administratorės negalėjo skaidyti pirkimo į dalis taip siekdamas išvengti VPĮ nustatytų reikalavimų (VPĮ 5 straipsnio 4 dalis).

2.46.       Nuostatų 7.1 punktas atsakovėms nustato pareigą Nuostatuose nurodytas funkcijas ir pareigas atlikti apdairiai, sąžiningai ir tik patalpų savininkų interesais, todėl esamo paslaugų ilgamečio liftų priežiūros ir remonto paslaugų tiekėjo eliminavimas iš pirkimo konkurso tinkamai nepranešus apie atsakovių vykdomą uždarą konkursą ieškovei, iš esmės pažeidė sąžiningumo reikalavimą. Dėl to buvo pažeisti ne tik Klaipėdoje buveinę turinčio ir ilgą laiką liftų techninės priežiūros rinkoje šiame regione veikiančios ieškovės, bet ir patalpų savininkų interesai, nes vykdydami pirkimą atsakovės nesąžiningai ir neteisėtai protegavo vos 2 metus liftų techninės priežiūros veiklą vykdantį trečiąjį asmenį UAB „Liftai EU“, kuris iki šio pirkimo Klaipėdos regiono liftų priežiūros ir remonto rinkoje iš esmės nevykdė reikšmingesnės veiklos (nei pagal pajamas, nei pagal užimamą atitinkamos rinkos dalį), ką patvirtina pridedama ataskaita apie UAB „Liftai EU“, ir tokios veiklos išvystyti negalėjo be atsakovių jam suteikto konkurencinio pranašumo, užtikrinant jam reikšmingą liftų priežiūros rinkos dalį Klaipėdos regione, kai bendrai veikdamos atsakovės tuo pat metu neteisėtai nutraukė kelias liftų techninės priežiūros ir remonto sutartis su ieškove bei ją eliminavo iš naujo analogiškų paslaugų pirkimo. 

2.47.       Trečiojo asmens sąsajas su atsakovėmis patvirtina aplinkybės, kad UAB „Liftai EU” vadovu nuo 2021 m. lapkričio 29 d. yra R. B., kuris iki tapimo UAB „Liftai EU” vadovu buvo ir Latvijos liftų priežiūros bendrovės SIA „Pilsetas Lifti”, kurios 100 proc. akcijų tuo metu priklausė akcinei bendrovei (toliau – AB) „Civinity“, valdybos nariu nuo 2021 m. liepos 21 d. iki                  2021 m. gruodžio 1 d. Žiniasklaidoje viešai skelbiama, kad 2023 m. sausio 26 d. AB „Civinity“ pardavė 100 procentų „Pilsetas Lifti SIA“ akcijų Lietuvos įmonei UAB „Profi Invest“. UAB „Profi Invest“ taip pat yra trečiojo asmens UAB „Liftai EU“ vienintele akcininke. UAB „Profi Invest“ vadovu ir vieninteliu akcininku yra R. B. Nurodytas aplinkybes patvirtina juridinių asmenų registro išrašai. Ieškovei nežinoma, ar atsakovės gali būti laikomos sudarančios susijusių ūkio subjektų grupę su trečiuoju asmeniu UAB „Liftai EU”, kaip tai apibrėžta Konkurencijos įstatyme, kurios atžvilgiu atsakovams būtų taikomas draudimas pirkti paslaugas/darbus nustatytas CK 4.84 straipsnio 8 dalyje. Atsakovės atsiliepime nepaneigė ieškinyje nurodytų aplinkybių ir jas patvirtinančių įrodymų, jog atsakovės gali būti laikomos sudarančiais susijusių ūkio subjektų grupę su trečiuoju asmeniu UAB „Liftai EU”, kaip tai apibrėžta Konkurencijos įstatyme.

2.48.       Taigi atsakovių veiksmai faktiškai eliminuojant ieškovę, kuri nuolat veikia Klaipėdos apskrityje ir čia turi būstinę, iš įvykdyto pirkimo, neatitiko sąžiningumo kriterijaus, todėl yra neteisėti, o nesąžiningas pirkimo konkursas ir jo įvykdymo rezultatas – trečiojo asmens UAB „Liftai EU“ pripažinimas konkurso laimėtoju ir pirkimo sutarties su juo sudarymas - taip pat pripažintini neteisėtais ir negaliojančiais. Neteisėto paslaugų pirkimo konkurso rezultatas – teisės sudaryti paslaugų pirkimo sutartį realizavimas - pažeidžia ieškovės teises ir negali likti galioti.

2.49.       Dublike nurodytos aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai patvirtina, kad atsakovių atsiliepime dėstomos insinuacijos ir ieškovei metami kaltinimai nesąžiningumu ir piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis, yra nepagrįsti.

3.       Atsakovės atsiliepimu su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą bei priteisti iš ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimo, tripliko, papildomų rašytinių paaiškinimų pagrindu nurodė šias aplinkybes:

Dėl sutarčių nutraukimo (ne)teisėtumo

3.1.       Savininkų sprendimas sutarčių nutraukimui nebuvo reikalingas nei pagal sutartį, nei pagal įstatymą. Ieškovė nepateikė nei vienos nuorodos į sutarčių ar įstatymo nuostatas, kurios to reikalautų. Ieškovė teiginio apie tariamą pareigą gauti gyventojų sprendimą sutarčių nutraukimui neįrodė. Atsakovės turėjo besąlyginę teisę vienašališkai nutraukti sutartis, kuriai nereikia savarankiško pagrindo, pažeidimo fakto ar trečiųjų asmenų (gyventojų) sprendimo. Gyventojai savo valią išreiškė paskirdami administratorių (arba jiems nesusirinkus - jį paskyrė savivaldybė) su jam priskirta funkcija organizuoti liftų priežiūrą.

3.2.       Įstatymas aiškiai įvardija atvejus, kuriems yra reikalingas ir būtinas savininkų sprendimas - tai yra sprendimai dėl nuosavybės valdymo ir naudojimo, disponavimo. ,,Sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo, taip pat dėl naujų bendrojo naudojimo objektų sukūrimo ir disponavimo jais klausimų, priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip“ (CK 4.85 straipsnio 1 dalis). Būtent administratoriaus paskyrimas yra gyventojų nuosavybės valdymo išraiška.

3.3.       Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 patvirtinti „Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatai, kurių pagrindu veikia administratoriai, numato administratoriaus diskreciją sudaryti (atitinkamai ir nutraukti) sutartis su paslaugų teikėjais, tokiu būdu įgyvendinant jam priskirtą valdymo funkciją. Sutarčių su namo (jo dalių) techninės priežiūros paslaugų teikėjais sudarymas ar jų nutraukimas nėra gyventojų sprendimų objektas, kadangi namo valdymo klausimų sprendimas yra administratoriui perduota funkcija.

3.4.       Liftų techninės priežiūros sutartis kvalifikuotina kaip atlygintinų paslaugų sutartis.

3.5.       Nagrinėjamu atveju nėra ir negali būti ginčo dėl to, kad atsakovės tinkamai įvykdė sutartyje numatytą sutarčių nutraukimo procedūrą. Pranešimas dėl sutarties Nr. 315 nutraukimo buvo ieškovei pateiktas raštu prieš sutartyje nurodytą 30 dienų terminą. Pranešimas dėl sutarties Nr. 370 nutraukimo buvo ieškovei pateiktas raštu prieš sutartyje nurodytą 60 dienų terminą. Pranešimas dėl sutarties Nr. 645 nutraukimo buvo ieškovei pateiktas raštu prieš protingą 30 dienų terminą.

3.6.       Priešingai nei nurodo ieškovė, savininkai nėra sutarčių šalis, o administratorius tiek sudarydamas sutartis, tiek jas nutraukdamas prieš ieškovę veikė savo vardu. Vien tai, kad sutartimis teikiamų paslaugų naudą gauna savininkai ir administratorius veikia jų interesais jokiu būdu nereiškia, kad minėti subjektai yra sutarčių šalis. Tokia ieškovės išvada teisiniu požiūriu absoliučiai nepagrįsta bei iš esmės prieštarauja turto administravimo institutui. Akivaizdu, jog ieškovė teisiniu požiūriu turto administravimą painioja su atstovavimu. Savininkai savo sprendimu (arba tam tikrais atvejais - savivaldybė) parenka administratorių būtent tam, kad šis atstovautų jų interesams, veikdamas ir prisiimdamas prievoles savo vardu (CK 4.84 straipsnio 2 dalis). Savininkų sprendimai taip pat priimami dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo, taip pat dėl naujų bendrojo naudojimo objektų sukūrimo ir disponavimo jais klausimų (CK 4.85 straipsnis), tačiau šių objektų priežiūrą organizuoja, sprendimų įgyvendinimą užtikrina ir savininkų naudai prieš trečiuosius asmenis savo vardu veikia išrinktasis administratorius, jau be pareigos gauti savininkų pritarimą atitinkamiems konkretiems administravimo veiksmams ar sandoriams.

3.7.       Bendrojo naudojimo objektų administratoriai administruoja bendrojo naudojimo objektus pagal Vyriausybės patvirtintus nuostatus (CK 4.84 straipsnio 8 dalis). Namo bendrojo naudojimo objektų valdytojas (< ... > bendrojo naudojimo objektų administratorius) įgyvendina su bendrąja nuosavybe susijusius butų ir kitų patalpų savininkų sprendimus ir pavedimus, priimtus šiame straipsnyje nustatyta tvarka, atstovaudamas butų ir kitų patalpų savininkams (CK 4.85 straipsnio 8 dalis). Administratorius nėra asmeniškai atsakingas tretiesiems asmenims pagal prievoles, kurios atsirado administruojant turtą, išskyrus atvejus, kai jis veikė savo vardu (CK 4.244 straipsnio 1 dalis). Vyriausybės patvirtinti administravimo nuostatai numato, jog             „4. Vykdydamas pagrindinį uždavinį, administratorius < ... > organizuoja ir vykdo namo techninės priežiūros, kitų su administruojamu namu susijusių paslaugų ir namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbų pirkimus, < ... >su pasirinktais paslaugų teikėjais sudaro paslaugų pirkimo sutartis ir kontroliuoja jų vykdymą, Nuostatų 14.1 ir 14.2 papunkčiuose nurodytu būdu informuoja patalpų savininkus apie pirkimų rezultatus“ (Nuostatų 4.6 p.). Administratorius privalo sudaryti paslaugų, perkamų pagal Nuostatų 4.6 papunktį sutartis (Nuostatų 7.2 p.). Patalpų savininkai susirinkime arba balsuodami raštu gali iš patalpų savininkų rinkti atstovą (atstovus) atstovauti patalpų savininkams turint santykių su administratoriumi: stebėtojo teisėmis dalyvauti namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbų ir kitų paslaugų pirkimo, atliktų darbų priėmimo; balsuojant raštu - balsų skaičiavimo komisijose, < ... > (Nuostatų 16 p.). Administratorius veikia savo vardu, tačiau savininkų interesais, kas atitinkamai reiškia, kad sudaromų sutarčių šalimi yra administratorius, o ne savininkai. Būtent šiuo aspektu administravimas skiriasi nuo atstovavimo instituto, kur atstovaujamasis yra sandorio šalis ir jos vardu veikia atstovas: CK 2.132 straipsnyje expressis verbis numatyta, kad ,,atstovais nelaikomi asmenys, kurie veikia savo vardu, nors ir dėl kito asmens interesų“, o administratorius, nors ir veikdamas savininkų interesais, sandorius sudaro savo vardu (CK 4.244 straipsnio 1 dalis). Sudarydamas sandorius jis privalo atskleisti tik turto administravimo faktą (,,Administratorius, sudarydamas sandorius, privalo nurodyti, kad jis veikia kaip administratorius“ - CK 4.237 straipsnio 2 dalis). Tais atvejais, kai turto administratorius veikia savo vardu, jis yra asmeniškai atsakingas tretiesiems asmenims (CK 4.244 straipsnio 1 dalis).

3.8.       Administratoriui (šiuo atveju, atsakovėms) yra suteikti įgaliojimai sudaryti ir/arba nutraukti sutartis su paslaugų teikėjais, kiek tai reikalinga įgyvendinti administruojamo namo bendro naudojimo objektų priežiūrą. Savininkai turi teisę stebėti šį procesą (Nuostatų 16 p.). Atitinkamai nei įstatymas, nei poįstatyminiai teisės aktai nenumato, kad administratoriaus teisė pirkti paslaugas (t. y. sudaryti, nutraukti sutartis su paslaugų teikėjais) reikalauja savininkų atskiro pritarimo. Tokio teisės aktų reikalavimo nenurodė ir ieškovė (bei negalėtų nurodyti) - ieškovė savo poziciją iš esmės grindžia tik savo subjektyvia interpretacija, kuri neturi jokio teisinio pagrįstumo.

3.9.       Priešingai, anksčiau pacituoti teisės aktai tiesiogiai numato administratoriaus funkciją administruoti bendrojo naudojimo objektus, kuri apima sutarčių su paslaugų teikėjais sudarymą, jų nutraukimą, be savininkų sprendimo (su teise stebėti), kadangi administratorius tokiu būdu įgyvendina savininkų/savivaldybės jam suteiktus įgaliojimus.

3.10.       Ieškovė siekia užginčyti sutarčių nutraukimą, kuris buvo atliktas teisėtai jos atžvilgiu, tačiau remdamasi tariamai net ne savo, o trečiųjų asmenų interesais (nors pastarųjų naudai veikia atsakovės). Tačiau, ieškovė neturi teisinio suinteresuotumo savininkų vardu reikšti tokio pobūdžio reikalavimus, nes ji neturi įgaliojimų atstovauti savininkus. Atsakoves ir ieškovę sieja sutartiniai teisiniai santykiai (užsakovas - paslaugos teikėjas), o tarp savininkų ir atsakovių susiklostė turto administravimo teisiniai santykiai, reglamentuojami civilinės teisės normomis (turto administratorius - turto savininkas). Net jeigu dėl ieškovės teikiamų paslaugų naudą gauna gyventojai, tai nekeičia fakto, kad ieškovės ir patalpų savininkų jokie teisiniai santykiai nesieja. Atitinkamai ieškovė negali reikšti reikalavimų atsakovėms ir ginčyti Sutarčių nutraukimo, remdamasi tariamais atsakovių pažeidimais net ne savo, o kitų asmenų (savininkų) atžvilgiu. Toks ieškovės aiškinimas iš esmės prieštarautų sutarties uždarumo principui ir elementariai teisinei logikai. Ieškovė tariamu savininkų interesu remiasi dėl to, kad neturi jokių teisėtų pagrindų sutarčių nutraukimui ginčyti ir todėl bando juos sukurti.

3.11.       Ieškovė tuo pačiu ginčija sutarčių nutraukimą teigiant, jog tai nebuvo būtinas veiksmas. Liftų techninė priežiūra yra būtinoji paslauga, kurią užtikrinti yra administratoriaus funkcija ir pareiga (CK 4.84 straipsnio 8 dalis, Nuostatų 4.6 p.). Atitinkamai visi administratoriaus veiksmai, kurie yra tikslingai skirti šių reikalingų paslaugų teikimui užtikrinti yra būtini. Vien ta aplinkybė, kad sutartys buvo nutrauktos atsakovių iniciatyva, nelemia fakto, jog sutarčių nutraukimas yra nebūtinas ir todėl nepagrįstas.

3.12.       Atsakovėms yra priskirta pareiga organizuoti liftų techninę priežiūrą ir šiuo tikslu atliekami veiksmai laikomi tiek pat būtinais, reikalingais ir jie neprivalo būti atliekami tik neatidėliotino būtinumo atvejais, iškilus aukštoms nenumatytoms rizikoms. Sutartys su ieškove sudarytos 2006, 2008 ir 2014 metais (t. y. pirmoji sutartis net prieš 17 metų), esant visiškai kitai rinkos situacijai, galiojant visai kito turinio teisės aktams. Neginčijama, kad konkurencija tarp paslaugų teikėjų, sutarčių sąlygų peržiūra ir atnaujinimas skatina geriausias paslaugų teikimo sąlygas tiek kokybės, tiek kainos požiūriu. Tuo tarpu daugelį metų besitęsiantis paslaugų pirkimas iš vieno tiekėjo, nesukuriant galimybės atnaujinti paslaugų teikimo sąlygas, diversifikuoti paslaugų teikėjų ratą, užkerta galimybę konkurencijai ir paslaugų kokybei pakelti. Atitinkamai ir atsakovės, skelbdamos naują konkursą liftų priežiūros paslaugoms, nutraukdamos sutartis, ne tik veikė savo įgaliojimų ribose, bet tuo pačiu sudarė sąlygas atnaujinti liftų techninės priežiūros paslaugų teikimo sąlygas, kadangi turėjo galimybę įvertinti nurodytų paslaugų pasiūlą, rinkos dalyvių siūlomą kainą. Nurodytas atsakovių sprendimas laikytinas pagrįstu, būtinu ir atitinkančiu savininkų interesus. Šią išvadą, be kita ko, patvirtina ir tai, kad: (i) įvykdžius paslaugų pirkimo procedūrą, trečiojo asmens paslaugos sutartos teikti palankesnėmis sąlygomis. Vadinasi, paslaugų teikimo sąlygų atnaujinimas sudarė galimybę atsakovėms (ir už paslaugas mokantiems gyventojams) sutaupyti. (ii) Dar daugiau, atsakovės turi pagrindo teigti, kad tokiu būdu bus ir padidinta paslaugų kokybė, kadangi po sutarčių nutraukimo iš ieškovės perėmus dalį keleivinių liftų paaiškėjo kritiškai prasta liftų būklė, už ką atsakinga yra ieškovė: beveik visuose iš ieškovės perimtuose liftuose kreipiančiųjų (kreipių) tepalinės yra tuščios, kreipės yra sausos, neaprūpintos alyva, daugumoje liftų jau silpni arba neveikiantys avarinio maitinimo akumuliatoriai, keleto liftų kabinų ir liftų šachtose netvarkingas apšvietimas, liftai visiškai netvarkingi (nevalyta, šiukšlių gausa, ant liftų kabinų esančios valdymo plokštės paskendusios dulkėse, nenuvalytos net statybinės atliekos), viename iš liftų šachtos duobių buvo užsilaikę apie 11 cm vandens.

3.13.       Sutarčių nutraukimui nei pagal sutarčių nuostatas, nei pagal įstatymą nebuvo taikomos jokios papildomos sąlygos ar kriterijai. Todėl yra nenagrinėtini ieškovės argumentai apie būtinumą/nebūtinumą nutraukti sutartis, kadangi toks sutarčių nutraukimo vertinamasis kriterijus (sąlyga) nebuvo suformuluotas sutartyse ir atsakovės jokia forma neturėjo gauti ieškovės pritarimo ar jai kitaip įrodyti sutarčių nutraukimo poreikį (net jeigu toks ir egzistavo).

3.14.       Ieškovė neturi teisės ir suinteresuotumo ginčyti atsakovių veiksmų remdamiesi būtinumo kriterijumi. Kita vertus, atsakovių veiksmai buvo atliekami vykdant jiems priskirtą pareigą organizuoti liftų techninę priežiūrą ir buvo būtini, reikalingi ir atlikti jiems suteiktų įgaliojimų ribose ir pasiekė gyventojams naudingą rezultatą (CK 4.239 straipsnio 1 dalis, 4.84 straipsnio 8 dalis, Nuostatų 4.6 p.).

3.15.       Sutartys buvo nutrauktos teisėtai ir pagrįstai, todėl ieškovė realiai turi savo suinteresuotumą tik komerciniu (rezultato) požiūriu, jog sutarčių nutraukimas ieškovei yra komerciškai nenaudingas. Tačiau ieškovė negali ginčyti nutraukimo savo pasirinktais teisiniais pagrindais, nes jais yra išreiškiamas kitų, ieškovės neatstovaujamų subjektų interesas.

3.16.       Ieškovės argumentas dėl neatsiskaitymo pagal sutartis yra prieštaringas ir teisiškai klaidingas. Pati ieškovė kartu su ieškiniu pateikė įrodymus, kurie patvirtina, kad atsakovės atliko mokėjimus į ieškovės sąskaitą būtent sutarčių nutraukimo dieną 2023 m. spalio 12 d. Taigi, ieškovės teiginiai apie neatsiskaitymą pagal sutarties reikalavimus yra nepagrįsti. Sutartyje numatyta nutraukimo teisė (jos galiojimas) nėra susieta su atsakovių mokėjimų vykdymu - pareiga padengti įsipareigojimus yra suformuluota, kaip sutarčių nutraukimo pasekmė ir sutarties nutraukimo įgyvenimo būtinasis etapas. Sutartyse yra aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, jog „Sutarties nutraukimo atveju, šalys privalo pilnai apmokėti tarpusavio įsiskolinimus“ (sutarčių 2.3 p.). Ieškovės argumentai dėl sutarčių nutraukimo neteisėtumo yra iš esmės apsimestiniai ir akivaizdžiai nepagrįsti ir ieškovės reikalavimų nepagrindžia.

 

Dėl konkurso (ne)teisėtumo

3.17.       Ieškovė atsakovių įvykdyto liftų techninės priežiūros ir remonto paslaugų pirkimo konkurso procedūros teisėtumą ginčija ne tik visiškai nepagrįstai, bet ir neturėdama suinteresuotumo ir netgi pati pripažindama, jog neturi pakankamai duomenų išvadoms daryti. Ieškovės pozicija apimtyje dėl konkurso procedūros apskritai neturėtų būti nagrinėjama, kadangi ieškovė nebūdama konkurso dalyve neturi suinteresuotumo reikšti tokį reikalavimą. Ieškovei nebuvo apribota galimybė dalyvauti konkurse ir ji turėjo galimybę lygiomis teisėmis su kitais dalyviais dalyvauti konkurse. Ieškovei nesant konkurso dalyve, konkurso teisėtumo ar neteisėtumo klausimas neturi įtakos jos teisėms ar pareigoms. Taip pat minėta, jog konkurso paskelbimas ir jo procedūrų eiga neturi reikšmės sutarčių nutraukimui. Atsakovės turi teisę skelbti konkursą, neatsižvelgiant į sutarčių vykdymo eigą - t. y. neatsižvelgiant, ar sutartys vykdomos, ar jos nutrauktos ir kokiu pagrindu, kadangi paslaugų pirkimas yra savarankiška įstatymu reglamentuota administratoriaus funkcija. Taigi, net hipotetiškai vertinant ieškovės poziciją - jeigu būtų rasta konkurso procedūros trūkumų, tokie trūkumai neturėtų reikšmės sutarčių nutraukimo teisėtumui (tai yra esminis ginčo dalykas), juo labiau, tokie tariami trūkumai neturėtų jokios įtakos ieškovės teisėms ar pareigoms, kadangi ieškovė nėra konkurso dalyvė, o jos teisė dalyvauti konkurse nebuvo apribota.

3.18.       Atsakovės įvykdė viešą liftų techninės priežiūros paslaugų pirkimo konkursą įstatymų nustatyta tvarka. Konkursas buvo teisėtai, tinkamai suorganizuotas, sudarant galimybę tiekėjams lygiomis teisėmis konkuruoti ir pasiūlyti paslaugas bei konkurencingą jų kainą.

3.19.       Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2023 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr. D1-134 patvirtintu „Paslaugų, prekių ir darbų, susijusių su daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administratoriaus administruojamų namų, pirkimų tvarkos aprašu“ (toliau - Aprašas), numato atvejus, kada EPC gali būti nenaudojamas ir vienas iš tokių atvejų - kai EPC nėra galimybės įsigyti prekių, paslaugų, darbų (Aprašo 13 p.). Nagrinėjamu atveju naudojant EPC sistemą nėra galimybės įsigyti liftų techninės priežiūros ir remonto paslaugų, kadangi šioje sistemoje tokia paslauga apskritai nėra galima, nes ji nėra įtraukta į galimų įsigyti paslaugų katalogą. Aplinkybę, jog EPC sistemoje pagal katalogus atsakovėms reikalingos liftų techninės priežiūros paslaugos nėra galimos atsakovėms patvirtino ir pačios EPC sistemos administratorius CPO (atsakingas specialistas).

3.20.       Aprašo 27 p. numato, jog tuo atveju, kai namo bendrasis plotas viršija 3 000 m2, pirkimo vertė 10 000 Eur ar didesnė, o EPC nėra galimybės įsigyti prekių, paslaugų, darbų - tokiu atveju, prekės, paslaugos, darbai perkami konkurso būdu.

3.21.        Remiantis Aprašu, perkant liftų techninės priežiūros paslaugas, gali būti (ir remiantis ekonomiškumo principu, gyventojų naudai turėtų būti) vykdomas bendras pirkimas, jo dirbtinai neskaidant kiekvienam namui: ,,Jei administratorius administruoja kelis namus, tų pačių prekių, paslaugų, darbų pirkimus jis gali sujungti į vieną pirkimą.“ (Aprašo 12 p.). Todėl atsakovės pagrįstai sujungė pirkimus į vieną pirkimą dėl visų administruojamų namų ir atitinkamai aptarnaujamų bendras plotas viršijo 3 000 m2. Konkurso organizavimo metu atsakovės neturi galimybės įvertinti kainos, kadangi ją siūlo konkurse dalyvaujantys tiekėjai, todėl pirkimo vertės kriterijaus neįmanoma pritaikyti.

3.22.       Atsižvelgdamos į pirkimo apimtį ir kitas sąlygas (atsakovės aptarnaujamų ir liftų techninės priežiūros reikalaujančių namų plotas viršijo viršija 3 000 m2) bei vadovaudamos Aprašo nuostatomis atsakovės vykdė paslaugų pirkimą konkurso būdu (Aprašo 27, 29 p.).

3.23.       Kaip ir reikalauja Aprašo 29 p., informacija apie numatomą pirkimą skelbta žiniasklaidoje -                e. laikraštyje „Vakaro žinios“. Informacija apie atsakovių skelbiamus pirkimus taip pat nurodyta atsakovių tinklapyje, kuriame yra aiškiai nurodyta, jog „Civinity įmonių grupės pirkimų skelbimai yra viešai prieinami „Mercell“ pirkimų platformoje, kurioje užsiregistravę tiekėjai gali nemokamai dalyvauti Civinity įmonių grupės vykdomuose pirkimuose.“

3.24.        Konkursas buvo vykdomas pirkimų sistemoje „Mercell” pagal iš anksto paskelbtas sąlygas. Buvo gauti tiekėjų pasiūlymai, vertinami ir konkurso laimėtoju išrinktas trečiasis asmuo.

3.25.       Reikšdama ieškinį ir kitus procesinius prašymus ieškovė yra nesąžininga ir piktnaudžiauja procesine teise ir todėl jos teisės negali būti ginamos. Vienintelis ir pagrindinis ieškovės argumentas ir ieškinio pagrindas yra tai, kad savininkai nepriėmė sprendimo sutarčių nutraukimui, o paslaugų pirkimas suorganizuotas ne pagal teisės aktų reikalavimus. Ši ieškovės pozicija yra akivaizdžiai bei netgi absurdiškai nepagrįsta, akivaizdu, kad ieškovės tikslas yra ne apginti savo pažeistas teises, o sukelti spaudimą ir neigiamas pasekmes atsakovėms, taip išreiškiant savo nepasitenkinimą ir atsaką dėl sutarčių nutraukimo. Ieškovės nesąžiningi tikslai yra akivaizdūs ypač atsižvelgiant į suformuluotą ieškinio reikalavimą - įpareigoti atsakoves toliau vykdyti sutartis - bei prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo uždraudžiant liftu priežiūros vykdymą pagal sutartis su trečiuoju asmenimi, kas sukelia destruktyvias pasekmes, kadangi: (i) pati ieškovė faktiškai nustojo teikti liftu priežiūros paslaugas, (ii) ir tuo pačiu pareikalavo sustabdyti liftų priežiūros paslaugų teikimą iš trečiojo asmens pusės, tokiu būdu sukeldama „teisinį vakuumą“ ir viešojo intereso pažeidimą, apskritai užkertant kelią efektyviai liftų priežiūrai, (iii) negana to, ieškovė formuluodama prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pateikė klaidinančią ir iš esmės melagingą informaciją, kadangi rėmėsi deklaruojamu laikinųjų apsaugos priemonių tikslu užtikrinti paslaugų teikimą, tačiau pati tuo metu buvo išmontavusi dalį savo įrangos, o informaciniai lipdukai gyventojams jau buvo pritvirtinti liftuose, kas buvo atlikta atsakovių pastangomis, (iv) galiausiai, ieškovė atsisako perduoti likusią dalį dokumentų. Tokie ieškovės veiksmai - nepagrįstas teisminės bylos su laikinosiomis apsaugos priemonėmis inicijavimas dėl nesąžiningų ir neteisėtų tikslų, pažeidžiant viešąjį interesą - yra piktnaudžiavimas procesine teise, dėl ko teismas turi diskreciją skirti baudą ieškovei. Taip pat, esant akivaizdiems įrodymams, kad ieškinys yra pareikštas piktnaudžiaujant teise, teismas turi konstatuoti šį piktnaudžiavimą ir pareikštą ieškinį palikti nenagrinėtu.

4.       Trečiasis asmuo nustatytu terminu atsiliepimo nepateikė.

5.       Ieškovės atstovai teismo posėdyje ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti. Papildomai nurodė, kad „dalis liftų jau grįžo pas ieškovę“. Apie sutarčių nutraukimą ieškovė informuota po to, kai pasibaigė visi konkursai. Konkursas vyko 2023 m. liepos 28 d. Sutarties nutraukimas – 2023 m. rugsėjo 12 d. Šalys nuolat bendravo tarpusavyje. Teisiškai nereikšminga aplinkybė rangos ar paslaugų sutartis yra liftų techninės priežiūros ir remonto sutartis. Ginčas dėl tinkamo atsiskaitymo tarp šalių egzistuoja. Atsakovė iš ieškovės už tarpininkavimą ėmė tam tikrą procentinę išraišką. Konkurso sąlygose tokio mokesčio nėra. Atidėjimo terminas 120 dienų. Konkursas suorganizuotas taip, kad apie jį sužinotų kuo mažesnis asmenų ratas, proteguotas trečiasis asmuo. Ieškovė neturėjo galimybės tinkamai varžytis konkurse. Atsakovė neprašė ieškovės peržiūrėti paslaugų įkainių. Ieškovė atsisakė peržiūrėti atsakovės prašomus tarpininkavimo mokesčius. Po šio atsisakymo įvyksta konkursas, nutraukiamos sutartys su ieškove. Nėra gyventojų sprendimo dėl ginčo sutarčių nutraukimo. Nėra gyventojų sprendimo dėl konkurso ir pažeisti konkurso imperatyvūs reikalavimai. Gyventojai neinformuoti apie konkurso rezultatas. Konkurso sąlygas ieškovė pateikė po tripliko, ieškovė konkurso sąlygų nagrinėjamoje byloje ginčyti neturi galimybės. Nėra pareikštas reikalavimas dėl atsakovės ir trečiojo asmens sutarties nuginčijimo, nes ieškovė neturi šios sutarties.

6.       Atsakovių atstovė teismo posėdyje su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Papildomai nurodė, kad ieškovė naudoja daug retorikos, spėjimų, tačiau ieškovės moralinio pobūdžio argumentai nesusiję su ginčo esme. Ginčo sutartys nutrauktos ne dėl pažeidimo. Ginčo sutartis su ieškove atsakovės nutraukė, nes turėjo tokią teisę. Ieškovė netinkamai interpretuoja teisės aktus, juos aiškina apibendrintai, plečiamai. Atsakovės turimas pareigas įvykdė tinkamai. Atsakovės neneigia to, kad yra administratorės, nors tai ir ginčo sutartyse nenurodyta. Ginčo nėra dėl to kaip veikia administratorius ir kieno naudai. Sutarčių nutraukimas ir konkurso neteisėtumas yra savarankiški reikalavimai. Sutarties nutraukimas nepagrindžia konkurso neteisėtumo. Konkurse dalyvavo ne vienas tiekėjas. Dėl konkurso sąlygų netinkamumo reikalavimas nepareikštas. Išsamus palyginimas ginčo sutarčių ir sutarčių sudarytų su trečiuoju asmeniu neatliktas. Atsakovės dėl palyginimo išsakė bendrą emociją, tai nėra pagrindinis argumentas. Nepripažįsta ieškovės nurodytų atsakovių ir trečiojo asmens sąsajų.

Ieškinys atmestinas.

Dėl sutarčių nutraukimo (ne)teisėtumo

7.       Byloje nėra ginčo tarp šalių dėl to, kad atsakovės turėjo teisę nutraukti ginčo sutartis. Tačiau byloje kilo ginčas dėl to, ar atsakovės teisėtai nutraukė sutartis su ieškove. Ieškovė teigia, kad tam buvo būtinas gyventojų sprendimas. Atsakovės su tuo nesutinka ir teigia, kad sutarties nutraukimui ieškovės nurodyto gyventojų sprendimo nereikėjo, todėl minėto gyventojų sprendimo ir nėra.

8.       Byloje nėra ginčo dėl to, kad ginčo sutarčių naudos gavėjai yra atsakovių administruojamų daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkai, atsakovės yra bendrojo naudojimo objektų administratorės, dauguma atvejų paskirtos CK 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka, o ieškovė pagal ginčo sutartis vykdė liftų techninę priežiūrą ir atliko remontus jų administruojamuose objektuose – daugiausiai daugiabučiuose namuose. Todėl teismas dėl šių aplinkybių atskirai nepasisako ir jų nevertina.

9.       Ieškovė teigia, kad atsakovės savo nuožiūra pačios priėmė sprendimus dėl sutarčių su ieškove nutraukimo, todėl viršijo savo įgaliojimus, nes nutraukdamos sutartis su ieškove ar naujai pirkdamos analogiškus darbus atsakovės privalėjo vadovautis atitinkamais savininkų sprendimais, kurie nebuvo priimti. Atsakovės nepateikė įrodymų, kad namų gyventojai apie vienasmenius atsakovių sprendimus buvo iš anksto informuoti. Atsakovės su šiais ieškovės argumentais nesutiko ir nurodė, kad gyventojai savo valią išreiškė paskirdami administratorių (arba jiems nesusirinkus - jį paskyrė savivaldybė) su jam priskirta funkcija organizuoti liftų priežiūrą. Atsakovės turėjo besąlyginę teisę vienašališkai nutraukti sutartis, kuriai nereikia savarankiško pagrindo, pažeidimo fakto ar trečiųjų asmenų (gyventojų) sprendimo. Savininkų sprendimas sutarčių nutraukimui nebuvo reikalingas nei pagal sutartį, nei pagal įstatymą. Ieškovė nepateikė nei vienos nuorodos į sutarčių ar įstatymo nuostatas, kurios to reikalautų,                   t. y. ieškovė teiginio apie tariamą pareigą gauti gyventojų sprendimą sutarčių nutraukimui neįrodė.

10.       Teismas, įvertinęs šalių nurodytus argumentus, konstatuoja, kad atsakovių argumentai yra pagrįsti ir tokią išvadą daro dėl žemiau nurodytų aplinkybių visumos:

10.1.       CK 4.85 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo, taip pat dėl naujų bendrojo naudojimo objektų sukūrimo ir disponavimo jais klausimų priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip. Šią norma detalizuoja kiti teisės aktai.

10.2.       Pagrįsti ieškovės argumentai, su ieškovės cituojamomis teisės normomis sutinka ir atsakovės, kad bendrojo naudojimo objektų administratorius turtą administruoja CK 4.240 straipsnio pagrindu ir jo veiklai mutatis mutandis taikomos CK ketvirtosios knygos XIV skyriaus nuostatos (CK 4.84 straipsnis). CK 4.84 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad bendrojo naudojimo objektų administratorius administruoja bendrojo naudojimo objektus pagal Vyriausybės patvirtintus Nuostatus. Atsakovių kaip administratorių veiklą reglamentuoja Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603, ir kiti teisės aktai.

10.3.       Nuostatų 3 punkte nustatyta, kad pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus (toliau – privalomieji reikalavimai), įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų (toliau ‒ patalpų savininkai) su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant. Pagrįsti atsakovių argumentai, teismas su jais sutinka, kad ši teisės norma, jog administratorius turi ir uždavinį įgyvendinti patalpų savininkų priimtus sprendimus, nereiškia ir negali būti suprantama, kaip įpareigojanti dėl kiekvieno sandorio gauti gyventojų sprendimą. Minėtas Nuostatų punktas nereglamentuoja atvejų, kada gyventojų sprendimas turi būti priimtas - jis tik numato pareigą vykdyti tuos sprendimus, kurie yra priskirti ir jau gyventojų priimti.

10.4.       Nuostatų 4.8 punkte yra nustatyta, kad vykdydamas pagrindinį uždavinį, administratorius Šilumos ūkį reglamentuojančių teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka šaukia patalpų savininkų susirinkimą arba organizuoja balsavimą raštu dėl namo šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojo (eksploatuotojo) pasirinkimo, namo šildymo būdo keitimo, namo šildymo ir karšto vandens sistemos pertvarkymo pagal šiai sistemai nustatytus privalomuosius reikalavimus, apsirūpinimo karštu vandeniu būdo, šilumos paskirstymo metodo, karšto vandens tiekėjo pasirinkimo ir dalyvauja įgyvendinant patalpų savininkų priimtus sprendimus. Nuostatai kitų atvejų, kai administratorius privalo šaukti patalpų savininkų susirinkimą arba organizuoti balsavimą raštu nenumato. Priešingai, Nuostatų 4.3 punkte nustatyta, kad vykdydamas pagrindinį uždavinį vadovaudamasis teisės aktais, reglamentuojančiais pastatų, jų inžinerinių sistemų, potencialiai pavojingų įrenginių naudojimą ir priežiūrą, žemės sklypų priežiūrą, organizuoja namo techninę priežiūrą, bendrosios dalinės nuosavybės teise ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais patalpų savininkų naudojamo ir (ar) valdomo žemės sklypo (toliau – žemės sklypas) priežiūrą. Nuostatų 4.5 punkte nustatyta, kad perka namo techninės priežiūros, kitas su administruojamu namu susijusias paslaugas, prekes, namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbus (...) Patalpų savininkai turi teisę stebėti šį procesą (Nuostatų 16 p.).

10.5.       CK 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį, arba šio kodekso 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka pasirenka bendrojo naudojimo objektų administratorių. Kasacinės instancijos teismas išaiškino, kad butų ir kitų patalpų savininkai daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdymą gali įgyvendinti tokiais alternatyviais būdais: gali būti steigiama butų ir kitų patalpų savininkų bendrija, sudaroma jungtinės veiklos sutartis arba skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius“ (CK 4.83 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-102-421/2023, 23 p.). Esant nurodytam teisiniam reglamentavimui pagrįsti atsakovių argumentai, teismas su jais sutinka, kad administratoriaus paskyrimas yra gyventojų nuosavybės valdymo išraiška. Vadinasi, narinėjimu atveju yra pagrindas teigti, kad liftų techninės priežiūros ir remonto sutarčių, kurios kvalifikuotinos kaip atlygintinų paslaugų sutartis (detaliau sprendimo 13 punkte), nutraukimo ar naujos sutarties sudarymas yra gyventojų sprendimu išrinktam administratoriui pavesta funkcija. Nei įstatymas, nei poįstatyminiai teisės aktai nenumato, kad administratoriaus teisė pirkti minėtas paslaugas reikalauja savininkų atskiro pritarimo.

10.6.       Teismas pažymi ir tai, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2016 m. spalio 5 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 4.84 straipsnio 7 dalies atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ nurodė, kad per paskirtąjį administratorių yra įgyvendinama savininkų prievolė valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančius objektus: namo bendro naudojimo patalpas, pagrindines namo konstrukcijas, bendrojo naudojimo mechaninę, elektros, sanitarinę-techninę ir kitokią įrangą. Paskirtasis administratorius inter alia organizuoja namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbų, namo techninės priežiūros ir kitų su administruojamu namu susijusių paslaugų pirkimus, sudaro sutartis su atrinktais paslaugų teikėjais ir kontroliuoja jų vykdymą.

11.       Atsižvelgdamas į anksčiau sprendime padarytas išvadas, kad savininkų sprendimas sutarčių nutraukimui nebuvo reikalingas nei pagal sutartį, nei pagal įstatymą, teismas konstatuoja, kad atmestini kaip nepagrįsti ir ieškovės argumentai, jog atsakovių sandoriai – ginčo sutarčių su ieškove nutraukimai, nesant priimto jokio turto savininkų sprendimo ar pavedimo dėl sutarčių nutraukimo - prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms, viešajai tvarkai bei gerai moralei, todėl yra niekiniai ir negaliojantys (CK 1.78, 1.80, 1.81 straipsnis).

12.       Byloje nėra duomenų, leidžiančių teigti, kad yra pagrįsti ieškovės argumentai, jog atsakovės pažeidė CK 4.242 straipsnio 1 dalyje nustatytą imperatyvų reikalavimą laikyti įstatymų ir administravimą nustatančio akto nustatytų taisyklių. Todėl šie ieškovės argumentai atmestini kaip nepagrįsti taip pat.

13.       Ieškovė nurodė, kad ginčo sutartys kvalifikuotinos rangos sutartimis, todėl jos galėjo būti nutrauktos tik esant svarbioms priežastims, bet jokių svarbių sutarčių nutraukimo priežasčių atsakovės nenurodė, nes jų nebuvo. Atsakovės su šiais ieškovės argumentais nesutiko ir nurodė, kad liftų techninės priežiūros sutartis kvalifikuotina kaip atlygintinų paslaugų sutartis. Teismas, įvertinęs šiame punkte nurodytus šalių argumentus, konstatuoja, kad atsakovių argumentai yra pagrįsti. Liftų techninės priežiūros sutartis yra paslaugų (o ne rangos) sutartis, nes šalys susitarė dėl tam tikrų veiksmų atlikimo (tam tikrų objektų nuolatinės priežiūros, aptarnavimo ir remonto), o ne dėl atlikimo darbų, kuriais būtų sukuriamas ar pagaminamas atskiriamas nuo pačių veiksmų objektas, turintis savarankišką vertę, kurį būtų galima perduoti užsakovui. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr.                           3K-3-110/2013 36 punktas). CK 6.721 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad klientas turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį, nepaisydamas to, kad paslaugų teikėjas jau pradėjo ją vykdyti (...) Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog Civilinio kodekso 6.721 straipsnio 1 dalyje numatyta kliento pagal atlygintinių paslaugų sutartį teisė bet kada nutraukti sutartį,                t. y. klientas neprivalo įrodinėti sutarties pažeidimo fakto, o gali pats nuspręsti, kada atsisakyti jam teikiamų paslaugų ir nutraukti sutartį. ,,Pagal CK 6.721 straipsnio 1 dalį klientas gali pats nuspręsti, kada atsisakyti jam teikiamų paslaugų ir nutraukti sutartį. Ši paslaugų gavėjo teisė yra besąlyginė, ji negali būti siejama su tam tikrų aplinkybių nustatymu (pvz., paslaugos teikėjo veiksmai, teisinis ar ekonominis kliento pasirinkimo nutraukti sutartį pagrįstumas ir pan.) ir nepriklauso nuo to, ar paslaugos gavėjas yra fizinis, ar juridinis asmuo“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-385-378/2015 ir joje nurodyta praktika). Vadinasi, atsakovės turėjo besąlyginę teisę vienašališkai nutraukti ginčo sutartis su ieškove.

14.       Ieškovė nurodė, kad atsakovėms nebuvo būtinybės nutraukti sutartis su ieškove, todėl jos peržengė įgaliojimų ribas. Atsakovės su šiais ieškovės argumentais nesutiko. Teismas, įvertinęs šalių nurodytus argumentus, taip pat anksčiau sprendime padarytą išvadą, kad atsakovės turėjo besąlyginę teisę vienašališkai nutraukti ginčo sutartis su ieškove, konstatuoja, kad pagrįsti atsakovės argumentai, jog sutarčių nutraukimui nei pagal sutarčių nuostatas, nei pagal įstatymą nebuvo taikomos jokios papildomos sąlygos ar kriterijai. Todėl yra nenagrinėtini ieškovės argumentai apie būtinumą/nebūtinumą nutraukti sutartis, kadangi toks sutarčių nutraukimo vertinamasis kriterijus (sąlyga) nebuvo suformuluotas sutartyse ir atsakovės jokia forma neturėjo gauti ieškovės pritarimo ar jai kitaip įrodyti sutarčių nutraukimo poreikį (net jeigu toks ir egzistavo).

15.       Teismas, įvertinęs anksčiau sprendime analizuotus teisės aktus, susijusius su bendrojo naudojimo objektų administravimu, šių teisės aktų pagrindu padarytas išvadas, konstatuoja, kad pagrįsti atsakovių argumentai, jog administratorius veikia savo vardu, tačiau savininkų interesais, kas atitinkami reiškia, kad sudaromų sutarčių šalimi yra administratorius, o ne patalpų savininkai. Tačiau administratorius, sudarydamas sandorius, privalo nurodyti, kad jis veikia kaip administratorius (CK 4.237 straipsnio 2 dalis). Byloje nėra ginčo dėl to, kad ginčo sutartyse nėra nurodyta, jog atsakovės veikė kaip administratorės ir ši faktinė aplinkybė ieškovei buvo žinoma, tačiau vien ši aplinkybė pati savaime, esant anksčiau teismo sprendime padarytoms išvadoms, nei paneigia, nei patvirtina to, ar atsakovės (ne)teisėtai nutraukė ginčo sutartis su ieškove. Iš esmės minėta aplinkybė yra formalaus pobūdžio pažeidimas, kuris neturi esminės įtakos nagrinėjamam ginčui.

16.       Ieškovė neginčija aplinkybių, kad atsakovės tinkamai įvykdė ginčo sutartyse numatytą sutarčių nutraukimo procedūrą (pranešimai ieškovei buvo pateikti prieš ginčo sutartyse nurodytą terminą), todėl teismas atskirai dėl to nepasisako ir šių aplinkybių nevertina.

17.       Ginčo sutartyse nurodyta, jog sutarties nutraukimo atveju, šalys privalo pilnai apmokėti tarpusavio įsiskolinimus“ (sutarčių 2.3 p.). Pagrįsti atsakovių argumentai, teismas su jais sutinka, kad sutartyje numatyta nutraukimo teisė (jos galiojimas) nėra susieta su atsakovių mokėjimų vykdymu - pareiga padengti įsipareigojimus yra suformuluota, kaip sutarčių nutraukimo pasekmė ir sutarties nutraukimo įgyvendinimo būtinasis etapas. Todėl kaip nepagrįstus atmeta ieškovės argumentus, kad sutarčių nutraukimas negali būti laikomas teisėtu dar ir dėl to, kad nutraukdamos sutartis atsakovės nesilaikė nei sutartyse, nei įstatyme nustatytų sutarčių nutraukimo sąlygų: sutartyse buvo numatyta, kad iki jų nutraukimo šalys privalo visiškai atsiskaityti tarpusavyje. Juolab, kad tarp šalių yra kilęs ginčas dėl to, ar ginčo šalys pilnai apmokėjo tarpusavio įsiskolinimus.

18.       Pagrįsti ieškovės argumentai, kad įvykdžius paslaugų pirkimo procedūrą trečiojo asmens UAB „Liftai EU“ paslaugos sutartos teikti palankesnėmis sąlygomis, paslaugų teikimo sąlygų atnaujinimas sudarė galimybę atsakovėms (ir už paslaugas mokantiems gyventojams) sutaupyti, yra deklaratyvūs, nepagrįsti jokiais įrodymais. Tačiau vien ši aplinkybė, esant anksčiau sprendime nurodytoms aplinkybėms ir padarytoms teismo išvadoms, nėra pakankama teigti, kad atsakovės neteisėtai nutraukė ginčo sutartis su ieškove.

19.       Bylos nagrinėjimo metu atsakovių atstovė patvirtino, kad ginčo sutartys nutrauktos ne dėl pažeidimo. Ginčo sutartis su ieškove atsakovės nutraukė, nes turėjo tokią teisę. Todėl šalių argumentai, susiję su liftų technine būkle nagrinėjamu atveju yra teisiškai nereikšmingi, teismas jų nevertina ir dėl jų nepasisako.

20.       Esant anksčiau sprendime teismo nurodytoms aplinkybės ir padarytoms išvadoms, teismas atskirai dėl kitų šalių argumentų, susijusių su tuo, ar (ne)teisėtai atsakovės nutraukė ginčo sutartis su ieškove, atskirai nepasisako, nes jie yra teisiškai nereikšmingi.

21.       Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad atsakovės teisėtai nutraukė ginčo sutartis su ieškove (CPK 178, 185 straipsniai).

Dėl konkurso (ne)teisėtumo

22.       Teismas, atsižvelgdamas į anksčiau sprendime padarytas išvadas, kad liftų techninės priežiūros ir remonto sutarčių nutraukimo ar naujos sutarties sudarymas yra gyventojų sprendimu išrinktam administratoriui pavesta funkcija, nei įstatymas, nei poįstatyminiai teisės aktai nenumato, kad administratoriaus teisė pirkti minėtas paslaugas reikalauja savininkų atskiro pritarimo, atsakovės turėjo besąlyginę teisę vienašališkai nutraukti ginčo sutartis su ieškove, atmeta kaip nepagrįstus ieškovės argumentus, kad atsakovės negalėjo teisėtai vykdyti naujo liftų techninės priežiūros ir remonto darbų pirkimo konkurso toje apimtyje, kurioje analogiškos paslaugos/darbai pagal sutartis perkami iš ieškovės, nes tam nebuvo poreikio, o namų savininkai neinicijavo sutarčių su ieškove nutraukimo arba esamo tiekėjo keitimo. Atsakovės nepažeidė ieškovės teisių ir teisėtų interesų toliau teikti paslaugas pagal galiojančias sutartis ir gauti užmokestį už suteiktas paslaugas. Pagrįsti atsakovių argumentai, teismas jų neatkartodamas sutinka, kad ieškovė neturi teisinio suinteresuotumo, ieškovė šiuo pagrindu neturi teisės ginčyti atsakovių vienašalio sandorio – konkurso, tiek konkurso rezultate sudarytas sutartis.

23.       Teismas pažymi ir tai, kad nagrinėjamoje byloje ieškovė prašė pripažinti atsakovių UAB „Civinity namai Klaipėda“ ir UAB „Civinity namai Palanga“ liftų techninės priežiūros ir remonto paslaugų/darbų pirkimo konkursą ir jo rezultatus tik toje apimtyje, kuri analogiška paslaugų/darbų apimčiai, kuriuos teikė ieškovė pagal Liftų techninės priežiūros ir remonto sutartį Nr. 315, Liftų techninės priežiūros ir remonto sutartį Nr. 370 ir Liftų techninės priežiūros ir remonto sutartį Nr.645 neteisėtais ir juos panaikinti.

24.       Pagrįsti atsakovių argumentai, teismas su jais sutinka, kad konkurso paskelbimas ir jo procedūrų eiga neturi reikšmės sutarčių nutraukimui. Atsakovės turi teisę skelbti konkursą, neatsižvelgiant į sutarčių vykdymo eigą - t. y. neatsižvelgiant, ar sutartys vykdomos, ar jos nutrauktos ir kokiu pagrindu, kadangi paslaugų pirkimas yra savarankiška įstatymu reglamentuota administratoriaus funkcija.

25.       Pagrįsti atsakovių argumentai, kad konkurso procedūrų metu egzistavo aplinkybė, jog EPC nėra galimybės įsigyti liftų techninės priežiūros paslaugų, kadangi šioje sistemoje tokia paslauga apskritai nėra galima, nes ji nėra įtraukta į galimų įsigyti paslaugų katalogą. Aplinkybę, jog EPC sistemoje pagal katalogus atsakovėms reikalingos liftų techninės priežiūros sistemos administratorius CPO (atsakingas specialistas). Kiti šalių argumentai, susiję su galimybėmis liftų techninės priežiūros paslaugas įsigyti EPC, yra teisiškai nereikšmingi nagrinėjamu atveju, todėl teismas atskirai dėl jų nepasisako.

26.       Aprašo 29 punkte nustatyta, kad pirkdamas konkurso būdu, administratorius parengia pirkimo skelbimą pagal Aprašo 25.1–25.8 papunkčiuose nurodytus reikalavimus ir organizuoja jo publikavimą savininkų sprendimu nustatytu būdu. Jeigu tokio sprendimo savininkai nepriėmę, administratorius pirkimo skelbimą skelbia savo interneto svetainėje visiems interneto vartotojams ir tuo pačiu metu – pirkimų portaluose arba kitu savo pasirinktu žiniasklaidos būdu (Lietuvos laikraštyje (respublikiniame ar savaitraštyje), specializuotose interneto svetainėse ar kt.). Parengiamas pirkimo skelbimas, kuriame turi būti nurodyta ar pateikta: 25.1 Aprašo punktas, administratorius (juridinio asmens pavadinimas, kodas arba fizinio asmens vardas, pavardė); 25.2. Aprašo punktas perkamų prekių ir (ar) paslaugų ir (ar) darbų pavadinimas ir trumpas aprašymas; 25.3 Aprašo punktas reikalavimai tiekėjams (jei reikia); 25.4. Aprašo punktas numatoma paslaugų ir (ar) darbų pradžios ir pabaigos data; 25.5. Aprašo punktas trumpas daugiabučio namo aprašymas (jei reikia) ir adresas; 25.6. Aprašo punktas, pasiūlymų teikimo terminas, būdas, adresas, el. paštas; 25.7. Aprašo punktas, asmens, galinčio suteikti papildomą informaciją, vardas, pavardė, el. paštas, telefonas; 25.8. Aprašo punktas, pasiūlymų vertinimo vieta, data, laikas (valanda).

27.       Ieškovė nurodė, kad atsakovių teiginiai, jog jos apie pirkimą paskelbė laikydamos Aprašo                 29 punkto reikalavimų, atmestini kaip nepagrįsti. Atsakovės su šiais argumentais nesutiko ir nurodė, kad ieškovei nebuvo apribota ir turėjo galimybę lygiomis teisėmis su kitais dalyviais dalyvauti konkurse. Teismas, įvertinęs šalių nurodytus argumentus ir byloje esančius duomenis, konstatuoja, kad atsakovės apie pirkimą paskelbė laikydamos Aprašo 29 punkto reikalavimų, nes informacija apie numatomą pirkimą skelbta žiniasklaidoje - e. laikraštyje „Vakaro žinios“, atsakovių tinklapyje, kuriame yra nurodyta, jog „Civinity“ įmonių grupės pirkimų skelbimai yra viešai prieinami „Mercell“ pirkimų platformoje, kurioje užsiregistravę tiekėjai gali nemokamai dalyvauti „Civinity“ įmonių grupės vykdomuose pirkimuose, ir „Mercell“ pirkimų platformoje. Teismas, įvertinęs, byloje esančius pirkimo skelbimus sutinka su ieškovės argumentais, kad skelbime privalomi nurodyti dalykai - numatoma paslaugų ir (ar) darbų pabaigos data ir daugiabučių namų adresai - nebuvo nurodyti, tačiau dėl šių aplinkybių nėra pakankamo pagrindo teigti, kad tokiu būdu buvo apribotos ieškovės galimybės lygiomis teisėmis su kitais dalyviais dalyvauti konkurse. Visų pirma, ieškovė atsakovių skelbimų iki konkurso iš viso nematė, apie įvykusį konkursą sužinojo tik jam pasibaigus. Antra, kiti suinteresuoti asmenys turėjo galimybę susipažinti su tokio pat turinio atsakovių pirkimų skelbimais.

28.       Aprašas nenumatė pareigos atsakovėms asmeniškai informuoti ieškovę apie vykdomas konkurso procedūras, todėl ši aplinkybė yra teisiškai nereikšminga nagrinėjamu atveju ir teismas atskirai dėl jos nepasisako.

29.       Pagrįsti atsakovių argumentai, teismas su jais sutinka ir konstatuoja, kad ieškovei nesant konkurso dalyve, konkurso procedūrų (ne)teisėtumo klausimas neturi įtakos jos teisėms ar pareigoms, ieškovė nebūdama konkurso dalyviu neturi suinteresuotumo reikšti tokį reikalavimą, todėl teismas kitų ieškovės argumentų dėl konkurso procedūrų neteisėtumo nevertina ir dėl jų nepasisako.

30.       Ieškovė išanalizavusi viešoje erdvėje esančią informaciją, procesiniuose dokumentuose nurodė aplinkybes dėl trečiojo asmens sąsajų su atsakovėmis. Ieškovė nurodė ir tai, kad jai nežinoma, ar atsakovės gali būti laikomos sudarančios susijusių ūkio subjektų grupę su trečiuoju asmeniu UAB „Liftai EU”, kaip tai apibrėžta Konkurencijos įstatyme, kurios atžvilgiu atsakovams būtų taikomas draudimas pirkti paslaugas/darbus nustatytas CK 4.84 straipsnio 8 dalyje. Ieškovė nurodė, kad atsakovės atsiliepime nepaneigė ieškinyje nurodytų aplinkybių ir jas patvirtinančių įrodymų, jog atsakovės gali būti laikomos sudarančiais susijusių ūkio subjektų grupę su trečiuoju asmeniu UAB „Liftai EU”, kaip tai apibrėžta Konkurencijos įstatyme. Atsakovės nurodė, kad ieškinyje nėra reiškiami reikalavimai ir nėra įrodinėjamos aplinkybės dėl tariamo atsakovių ir trečiojo asmens sąsajumo ar CK 4.84 str. 8 d. pažeidimo. Todėl atsakovėms nėra suprantama, nuo kokių ieškovės teigiamų pažeidimų jos turėtų gintis. Atsakovės pareiškė, kad liftų priežiūros paslaugų pirkimas buvo vykdomas nepažeidžiant CK 4.84 str. 8 d. reikalavimų. Teismas, įvertinęs šalių nurodytas aplinkybes, nesant byloje pareikšto reikalavimo dėl tariamo atsakovių ir trečiojo asmens sąsajumo ar CK 4.84 str. 8 d. pažeidimo, šiame punkte ieškovės nurodytas aplinkybes laiko nuomone, kuri nesudaro teisinio pagrindo tenkinti ieškinį.

31.       Įvertinusi visus kitus šalių argumentus, teismas daro išvadą, jog kiti šalių argumentai teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi. Pažymėtina, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).

Dėl procesinės bylos baigties

32.       Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta teismas konstatuoja, kad ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 178, 185 straipsniai)

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

33.       CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos teismas priteisia iš antrosios šalies (...)

34.       Rašytinė bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovė turėjo šias bylinėjimosi išlaidas: 493 Eur žyminis mokestis, sumokėtas už ieškinį, ir 4 941,43 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti, iš viso 5 434,43 Eur.

35.       Rašytinė bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovės turėjo šias bylinėjimosi išlaidas: 55 Eur žyminis mokestis, sumokėtas atstovės už atsakovių atskirąjį skundą, ir po 4 743,20 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

36.       Ieškinį atmetus, ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos, o iš ieškovės atsakovėms priteistinas po 4770,70 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.

 

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 259, 263-270 straipsniais, teismas

 

n u s p r e n d ž i a

 

ieškinį atmesti.

Atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Civinity namai Klaipėda“ iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Schindler – Liftas“ priteisti 4770,70 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Civinity namai Palanga“ iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Schindler – Liftas“ priteisti 4770,70 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą.

 

 

Teisėja                                                            Jolanta Gailevičienė