Civilinė byla Nr. e2YT-606-1054/2022
Teisminio proceso Nr. 2-38-3-00019-2022-2
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
2.5.5; 3.2.6.1; 3.4.5.2
PLUNGĖS APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. vasario 21 d.
Skuodas
Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų teisėja Giedrė Kandratavičienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo I. S. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.
Teismas
n u s t a t ė :
pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis priėmė R. P. S., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo motina S. S., kuri buvo našlė ir mirties dieną turėjo tris gyvus vaikus: pareiškėją, R. P. S. (mirė (duomenys neskelbtini)) ir J. S. (mirė (duomenys neskelbtini)). Po S. S. mirties, Klaipėdos apskrities viršininko sprendimu Nr. 28-4199 buvo atkurta S. S. nuosavybės teisė į 10,0000 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). 2021 m. gegužės 25 d. Skuodo rajono notarų biuro notarė V. G. išdavė pareiškėjui papildomą paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą į S. S. papildomą palikimą, t. y. paveldimą turtą, kurį sudaro 1/3 dalis 10,0000 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). R. P. S. ir J. S. nesikreipė į notarą dėl papildomo paveldėjimo teisės liudijimo į S. S. priklausiusio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), išdavimo. Po J. S. mirties jo palikimą priėmė įstatyminiai įpėdiniai: sutuoktinė T. S. ir sūnus H. S.. Po R. P. S. mirties dėl palikimo priėmimo į notarą niekas nesikreipė, Skuodo rajono notarų biure nėra užvesta R. P. S. paveldėjimo byla. Mirties dieną R. P. S. buvo išsituokęs, turėjo vieną vaiką – sūnų S. S., kuris mirė (duomenys neskelbtini). R. P. S. priklausė 1/3 dalis 10,0000 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini), kuri registruota VĮ Registrų centre S. S. vardu. Broliui mirus, pareiškėjas šią žemės sklypo dalį pagal panaudos žodinę sutartį perdavė naudotis A. B..
Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad iš esmės neprieštarauja pareiškėjo pareiškimo reikalavimų tenkinimui.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
prašymas dėl juridinio fakto nustatymo tenkintinas.
Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo arba pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad nors asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldėtą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ar įpėdinis šį turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku.
Pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo palikimo priėmimo tikslu, nes per įstatymo nustatytą terminą palikimo nepriėmė (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 445 straipsnis).
Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas (ketvirtos eilės įpėdinis pagal įstatymą (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 4 punktas)) po jo brolio R. P. S. mirties išreiškė savo valią įgyti nuosavybės teisę į jo paveldimą turtą, pareiškėjas šį turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku. Teismas abejoti pareiškėjo nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis bei pateiktais įrodymais neturi pagrindo, taigi pripažįsta, kad pareiškėjas po jo brolio R. P. S. mirties (duomenys neskelbtini) atliko aktyvius veiksmus, siekiant įgyti nuosavybę į paveldimą turtą, ir priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai valdyti paveldimą turtą.
Svarbu paminėti, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjai negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto pareiškėjas negali patvirtinti jokiais rašytiniais įrodymais, nes duomenys apie tai, kad asmenys priėmė palikimą faktiškai pradėję jį valdyti nėra registruojami.
Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgiant į tai, kad prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas neprieštarauja įstatymams, formuojamai teismų praktikai bei į tai, kad suinteresuotas asmuo neprieštarauja juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymui, pareiškimas kaip pagrįstas tenkintinas, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas – kad pareiškėjas priėmė R. P. S., mirusio (duomenys neskelbtini) palikimą pradėjęs jį faktiškai valdyti. Šio juridinio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimo gavimui.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 448 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a :
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad I. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė savo brolio Roberto P. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini) palikimą, faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo tikslui.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Plungės apylinkės teismą.
Teisėja Giedrė Kandratavičienė