Administracinė byla Nr. A2.6.-159-878/2012
Teisminio proceso Nr. 4-34-3-00118-2012-9
Procesinio sprendimo kategorijos 39.2.; 52.3.
PRIENŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R I M A S
2012 m. gegužės 2 d.
Prienai
Prienų rajono apylinkės teismo teisėja Inga Liubinienė, sekretoriaujant Gailinai Jankauskienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui Ž. S. ir jos atstovei advokatei Rasai Malinauskienei, institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato atstovui Ąžuolui Raškevičiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo Ž. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios(duomenys neskelbtini), lietuvės, Lietuvos Respublikos pilietės, vidurinio išsilavinimo, netekėjusios, bedarbės, neįgalios (nustatytas 50 procentų darbingumo lygis), gyvenančios(duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą ir
n u s t a t ė :
Ž. S. 2012 m. vasario 26 d. 15.45 val. Išlaužo kaime, Prienų rajone, pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, būdama neblaivi (nustatytas vidutinis girtumo laipsnis – 2,17 promilės), vairavo automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdama teisės vairuoti transporto priemones. Tokiais veiksmais ji padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 129 straipsnyje.
Ž. S. savo kaltės nepripažino, neigė vairavusi automobilį. Paaiškino, kad ji su N. Š. šio automobiliu nuvažiavo pas savo buvusį draugą V. S. pasiimti savo daiktų. Vairavo N. Š.. Jie abu buvo išgėrę du butelius šampano. Atvažiavus pas S. į kiemą, ji išlipusi nuėjo prie namo ir skambino į duris, o N. sėdėjo automobilyje. S. jos neįsileido, todėl ji ėjo nuo durų link automobilio. N. bandė stumti mašiną, tai yra jis norėjo išvaryti automobilį iš kiemo, bet galine automobilio dalimi užvažiavo ant kieme gulinčio stulpo ir pasikabino. Ji eidama jam rodė, kad liptų iš mašinos, nes atvažiuoja policija, bet jis nesuprato ir bandė išvažiuoti. Ji stovėjo lauke už kokių 200 metrų. N. buvo automobilyje, vairuotojo sėdynėje. Policijos automobilį atvažiuojant nuo parduotuvės pamatė eidama link automobilio, N. atvažiuojančių pareigūnų nematė. Pareigūnai sustojo prie S. namų, išsikvietė N. į mašiną, nustatė girtumą ir surašė protokolą. Ji prisipažino, kad vairavo, nes N. dar prieš prieinant pareigūnams prašė prisiimti kaltę, sakydamas, kad jai nieko nebus, o iš jo gali atimti teises. Kai pareigūnai privažiavo ir sustojo, N. išlipo iš automobilio. Pareigūnai pasistatė automobilį priešingoje gatvės pusėje. Ji teisės vairuoti neturi ir net negali laikyti vairavimo egzamino. S. kaimynas V. M. matė, kad ne ji buvo už vairo. Jai gulint ligoninėje, pas N. Š. buvo nuėjusi jos mama, sesuo ir jos draugas paklausti, kodėl Ž. S. prisiėmė kaltę. N. Š. parašė raštelį, kad sumokės baudą.
Liudytojas policijos vyresnysis patrulis J. A. parodė, kad dirbdamas su kolega V. R., Išlaužo gyvenvietėje maždaug 30 metrų atstumu pastebėjo žalios spalvos automobilį WV Passat, kuris, važiuodamas pagrindine gatve, pasuko dešinėn pagal pareigūnų judėjimo kryptį, tada į kiemą ir užvažiavo ant pakraštyje įvažiavimo į namų valdą gulinčio elektros stulpo, kur ir užstrigo. Pareigūnams privažiavus, už vairo sėdėjo mergina, o šalia sėdėjo vaikinas. Pareigūnai grįžo į gatvę ir už 50 m nuo VW Passat pasistatė savo automobilį. Jiems sustojant, VW Passat buvo pareigūnų stebėjimo lauke ir jame sėdėjusiems asmenims nebuvo galimybės susikeisti vietomis. J. A. priėjo prie VW, tada priėjo ir V. R.. VW Passat sėdėję asmenys išlipo iš automobilio tik pareigūnams priėjus. Merginą pakvietė į tarnybinį automobilį. Ji pasakė, kad atvažiavo pas draugą pasiimti daiktų. Nuo jos sklido alkoholio kvapas, todėl patikrino jos girtumą. V. R. jai surašė pažeidimo protokolą o J. A. surašė protokolą vaikinui, kuriam buvo nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, už perdavimą vairuoti automobilį neblaiviam ir neturinčiam teisių asmeniui. Keleivis elgėsi pakankamai taktiškai, o vairuotoja pareigūnų atžvilgiu buvo agresyvoka.
Liudytojas policijos vyriausiasis patrulis V. R. patvirtino tas pačias J. A. nurodytas aplinkybes, papildomai parodė, jog jiems sukėlė įtarimą, jog VW Passat automobilį gali vairuoti neblaivus vairuotojas, nes automobilis mėtėsi ir skersai nuslydo nuo kelio, jis, važiuodamas prieš pareigūnus, sukdamas į dešinę, nelabai „paėmė“ posūkį ir buvo užmestas ant šalikelėje gulėjusio stulpo. Pradėjo snigti, tai pareigūnas fotografavo, kad matytųsi vėžės. Pareigūnai sustojo prieš automobilį, kurio jiems niekas neužstojo, buvo atvira erdvė. Iki to momento, kol pareigūnai priėjo prie automobilio, kiti automobiliai nevažiavo. Kai priėjo, mergina už vairo sėdėjo, o vaikinas - šalia. Jiedu išlipo tada, kai juos pareigūnai pasikvietė į tarnybinį automobilį. Nematė, kad vairuotoja ir keleivis būtų pasikeitę vietomis. Mergina su pažeidimu sutiko, sakė, kad ją draugas mokė vairuoti.
Liudytojas N. Š. parodė, kad nepamena, kur važiavo su Ž. S., nes buvo neblaivus, jam nustatytas 2,59 promilių girtumas. Jiedu automobilyje buvo išgėrę šampano, jis dar buvo nupirkęs alaus. Geriant alkoholį, jis sėdėjo už vairo, o Ž. S. – šalia. Neatsimena, kada Ž. S. persėdo už vairo. Ž. S. vairavo jo automobilį, jis sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje. Atsimena, kad atvykus policijos pareigūnams, jis sėdėjo keleivio vietoje. Policijos pareigūnai atvažiavo, kai liudytojas ir Ž. S. jau buvo nuvažiavę nuo keliuko, ant pievutės. Neatsimena, kaip automobilis nuslydo. Pareigūnai priėjus, N. Š. ir Ž. S. išlipo iš automobilio. Pareigūnai patikrino jų abiejų girtumą. Vėliau jam būnant pas draugę J. G., į šios namus atvažiavo Ž. mama, sesuo ir jos draugas ir sakė jam susimokėti baudą. Ž. S. sesers draugas gąsdino, kad jį pasigavęs suspardys, kad jis turės parduoti mašiną ir susimokėti. Išsigandęs N. Š. savo ranka parašė raštelį, kad baudą sumokės. Tuo metu buvo ir J. G.. Kitą dieną jis nuėjo pas Ž. S. mamą tartis, kad baudą mokėtų per pusę. Tą siūlė iš žmogiškumo, nes yra kaimynai, be to, automobilyje tada buvo ir jis. Dėl raštelio kreipėsi į policiją, bet pareigūnai pasakė, kad nėra reikalo rašyti pareiškimą, o jeigu reikės, galės parašyti vėliau.
Liudytoja J. S. parodė, kad apie įvykį vasario pabaigoje trečiadienį sužinojo iš dukros Ž., kuri pasakojo, kad su N. Š. važiavo išgėrę ir policija juos pagavo Dainavos gatvėje prie jos buvusio draugo V. S. namų, nes buvo užvažiavę ant stulpo. Dukra su V. S. negyvena metus laiko. Pasakė dukrai, kad ši prisiima svetimą kaltę. Dukra išsiaiškino pas draugus, kokia atsakomybė, ir, supratusi, kad tai ne juokai, bandė nusižudyti. Ji su kita dukra ir šios draugu nuėjo pas N. Š. paklausti, kas įvyko. N. nei patvirtino, nei paneigė vairavęs, sakė, kad Ž. S. prisiėmė atsakomybę. Jis raštu patvirtino, kad sumokės baudą, jei tokia bus paskirta. Jie N. Š. negrasino, prašė, kad šis raštu patvirtintų, kad susimokės baudą, bet jam nediktavo, ką rašyti, tekstą jis pats sugalvojo. Kitą dieną N. Š. atėjo pas juos ir sakė, kad baudą per pusę mokės. Jie nesutiko, tai tada N. Š. pasakė, kad pasibylinės. Ž. kartais išgeria, vairuoti ji nemoka, niekas jos nemokė. Automobilio jų šeima neturi.
Liudytojas V. M. parodė, kad gyvena šalia V. S. ir, vaikščiodamas kambaryje, pro langą iš maždaug 30 m atstumo matė prie įvažiavimo stovintį skersą automobilį, iš kurio išlipo nepažįstamas vaikinas. Atvažiuojant šio automobilio nematė, jokio garso negirdėjo. Vaikinas išlipo iš ant bordiūro stovinčios mašinos per kairės - vairuotojo pusės dureles. Po kokių 5 minučių atvyko policija. Prieš pareigūnams atvykstant, nuo pagrindinės miestelio gatvės iš mašinos kairės pusės prie automobilio atėjo Ž.. Vaikinas buvo išlipęs iki atvykstant policijai, jis išlipo, stovėjo prie mašinos priekio, ir atėjo Ž.. Pareigūnai sustojo prie liudytojo kiemo ir išlipo iš savo automobilio. Vienas daugiau vaikščiojo, o kitas pareigūnas sėdėjo automobilyje. Vaikinas ir Ž. stovėjo kieme įvažiavime, ir prie jų privažiavo policijos mašina. Vienas pareigūnas atėjo prie jų. Jie stovėjo už 5-6 m į kiemą gilyn nuo mašinos. Liudytojui žiūrint pro langą, kažkiek vaizdą trukdė pašto dėžutės, jos užstojo gal pusę automobilio, priekinę jo dalį, tačiau durelių neužstojo. Automobilis į jo namą buvo atsuktas priekiu, tarp jo namo ir automobilio buvo gatvė, apie 10 metrų pievelės ir įvažiavimas, kurio krašte stovėjo automobilis. Jis iškart Ž. nepažino, tik vėliau, kai abu susitikę kalbėjo, ji pasakė, kad tada buvo, prašė paliudyti. Įvykiu jis susidomėjo tada, kai atvažiavo policijos automobilis.
Liudytoja J. G. parodė, kad pas ją į namus atėjo jos antros eilės pusseserės Ž. S. mama, sesuo A. S. ir jos draugas N.. Jie klausinėjo liudytojos draugą N. Š. apie įvykį, kas vairavo. N. Š. sakė, kad neprisimena. Tada tie pradėjo grasinti, versti N. Š. pasirašyti raštelį, kalbėjo pakeltu tonu. N. parašė raštelį. Kitą dieną, jai pasiūlius, N. Š. nuėjo pas Ž. mamą iš draugiškumo pasiūlyti baudą mokėti per pusę, bet tie nesutiko. Jie su N. Š. kreipėsi į policiją, bet ten buvo atkalbėti nerašyti pareiškimo.
Liudytoja A. S. parodė, kad sesuo Ž. jai pasakojo, kad su N. išgėrinėjo mašinoje, paprašė pavežti pas buvusį draugą V. daiktų pasiimti. Jie nuvažiavo, ten N. apsisukinėjo, kliudė bordiūrą, ir atvažiavo policija. Sakė, kad prisiėmė atsakomybę už N. Š.. Kai sesuo gulėjo ligoninėje, ji su savo draugu N. ir mama, važiuodami pro šalį, užsuko pas N. Š., kad šis papasakotų savo versiją apie įvykį. Šis kartą sakė, kad sėdėjo girtas keleivio pusėje, po to sakė, kad stūmė mašiną ir, pakėlęs galvą, pamatė policiją. Susitarė su N. Š., jog Ž. prisiims atsakomybę, kad jis neprarastų teisių, o jis apmokės baudą. N. Š. atėjo kitą dieną ir pareiškė, kad baudos nemokės, geriausiu atveju pusę baudos sumokės. N. Š. savo noru surašė du lapelius, kad sumokės baudą. Jam jie negrasino, tik prie durų stovėjo, pokalbis perėjo į konfliktą. Sesers vairuojant matyti neteko, jos vairuoti nemokė. Pas S. sesuo gyveno apie 3 metus su pertraukomis, S. turėjo automobilį.
Liudytojas N. R. parodė, kad jam Ž., gulėdama ligoninėje, pasakojo, kad su N. Š. girti važinėjo, bet ji sakė, kad nevairavo. N. Š. irgi sakė, kad nevairavo. N. sakė, kad stūmė mašiną. Pas jį N. R. nuvažiavo su A. S. ir jos mama: važiuodami pro N. namus, pamatė jo automobilį ir sugalvojo užsukti pasikalbėti. N. sakė, kad neprisimena, kas buvo, iš karto sakė kad važiavo, pakėlė galvą, pamatė policiją, po kiek laiko sakė, kad kai stūmė mašiną, pakėlė galvą ir pamatė policiją. Jie susitarė, kad N. sumokės baudą. N. rašė raštelį savo valia, jo niekas nevertė, raštelį parašyti pasiūlė jie, pasakė, kad N. parašytų vardą, pavardę, asmens kodą, kad pasižada sumokėti.
Remiantis byloje ištirtais įrodymais - administracinio teisės pažeidimo protokolu Nr. R165448 (b.l. 1), kuriame užfiksuotos pažeidimo padarymo aplinkybės, asmens blaivumo testu (b.l. 2), policijos pareigūnų V. R. ir J. A. tarnybiniais pranešimais (b.l. 8, 9), pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonės vairavimo (b.l. 4), duomenimis iš Vidaus reikalų ministerijos duomenų bazės, jog Ž. S. vairuotojo pažymėjimas neišduotas (b.l. 11), pažeidėjos paaiškinimais, teismo apklaustų liudytojų parodymais, daroma išvada, kad Ž. S. kalta padariusi pažeidimą ir yra baustina.
Aplinkybę, kad įvykio metu buvo neblaivi, pripažino pati Ž. S., 2,17 promilių girtumas tinkamai nustatytas alkotesteriu ir užfiksuotas blaivumo teste (b.l. 2). Pažeidėja neneigė, jog neturi teisės vairuoti transporto priemones, tą patvirtina ir rašytinė informacija iš Vidaus reikalų ministerijos duomenų bazės (b.l. 11).
Iš teismo apklaustų policijos pareigūnų parodymų ir jų tarnybinių pranešimų (b.l. 8, 9), surašytų įvykio dieną, matyti, kad policijos pareigūnai tiesiogiai stebėjo Išlaužo gyvenvietėje pagrindine gatve važiuojantį automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) matė šį automobilį pasukant į dešinę, įsukant į kiemo įvažą ir užvažiuojant ant ten gulėjusio elektros stulpo. Pareigūnai vienodai nurodė už automobilio vairo sėdėjus Ž. S., o N. Š. sėdėjus keleivio vietoje. Jie vienodai parodė iškart privažiavę prie VW Passat, tada pavažiavę į šalį ir netoliese pasistatę tarnybinį automobilį, o visą tą laiką VW Passat buvus jų stebėjimo lauke. Policijos komisariato atstovo pateiktos fotonuotraukos patvirtina, jog policijos automobilis stovėjo netoli VW Passat, tarp šių automobilių jokių regėjimo lauką ribojančių kliūčių nėra (b.l. 27). Byloje nustatyta, kad pareigūnai su pažeidėja nebuvo pažįstami iki pažeidimo padarymo, nėra jokių duomenų, kad jie galėtų būti nusiteikę prieš administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, nėra suinteresuoti bylos baigtimi, jų parodymai nuoseklūs, detalėse sutampa, taip pat visiškai sutampa ir su informacija apie įvykį, nurodyta pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose, todėl netikėti pareigūnų parodymais teismas neturi pagrindo. Be to, administracinio teisės pažeidimo protokole, surašytame įvykio dieną, Ž. S. raštu patvirtino, jog sutinka su užfiksuotu pažeidimu. Policijos pareigūnai taip pat patvirtino, jog nuo to momento, kai jie pastebėjo minėtą automobilį įsukant į kiemo įvažą ir sustojant, iki pareigūnams prieinant prie šio automobilio, iš jo niekas nebuvo išlipęs. Liudytojas N. Š. taip pat parodė, jog jis ir Ž. S. iš automobilio išlipo jau priėjus pareigūnams, taip pat N. Š. parodymai, kad priėjus policininkams, jis sėdėjo keleivio vietoje, sutampa su policijos pareigūnų parodymais. Nors Ž. S. aiškino, jog ji buvo išlipusi iš automobilio ir nuėjusi iki V. S. namo durų, o atvažiuojančius policijos pareigūnus pamačiusi, grįždama link automobilio, tokių jos parodymų nepatvirtina jokie kiti bylos duomenys. Pažeidėjos iniciatyva teismo apklaustas liudytojas V. M., priešingai tiek pačios pažeidėjos, tiek policijos pareigūnų ir liudytojo N. Š. parodymams, parodė, kad Ž. S. prie VW Passat atėjo nuo pagrindinės gatvės pusės dar prieš atvykstant policijos pareigūnams. V. M., priešingai J. A., V. R., N. Š. ir pačios pažeidėjos parodymams, teigė, jog N. Š. išlipo iš automobilio dar prieš ateinant Ž. S. ir prieš atvykstant policijos pareigūnams, jis aiškino, jog atvykus pareigūnams, N. Š. ir Ž. S. stovėjo už 5-6 m nuo automobilio priekio, tačiau tokių jo parodymų niekas nepatvirtina. Teismas šio liudytojo parodymus vertina itin kritiškai ne vien dėl to, kad liudytojas yra pažeidėjos pažįstamas (buvęs kaimynas), bet ir dėl nurodytų šio liudytojų parodymų prieštaringumo visų kitų įvykio vietoje buvusių asmenų parodymams.
Pažeidėjos atstovės argumentas, jog Ž. S. negalėjo vairuoti, nes nemokėjo, jos šeima neturėjo automobilio, atmestinas kaip visiškai nepagrįstas. Iš liudytojos A. S. parodymų matyti, jog buvęs pažeidėjos draugas, su kuriuo ji anksčiau gyveno, automobilį turėjo, be to, pati liudytoja A. S., pažeidėjos sesuo, taip pat parodė turinti automobilį, taigi, nenustatyta, jog pažeidėja nebūtų turėjusi absoliučiai jokios galimybės pamėginti vairuoti automobilį, be to, liudytojas V. R. parodė, kad pažeidėja įvykio vietoje sakė, jog draugas mokė ją vairuoti. Taip pat teismas netiki pažeidėjos atstovės versija, jog Ž. S. tik prisiėmė atsakomybę už N. Š., o šis už tai raštu pasižadėjo sumokėti jai skirtiną baudą. Išklausius tiek N. Š., tiek liudytojus J. G., A. S., J. S. ir N. R., akivaizdu, kad pažeidėjos artimieji siekė ne objektyviai išsiaiškinti įvykio aplinkybes, o padaryti poveikį N. Š., kad šis bent materialiai prisiimtų atsakomybę už Ž. S. padarytą pažeidimą.
Teismas, įvertinęs duotų pažeidėjos paaiškinimų nelogiškumą ir prieštaravimus liudytojų parodymams bei pirminiam pažeidėjos paaiškinimui administracinio teisės pažeidimo protokole, taip pat liudytojo V. M. parodymų prieštaravimus pačios pažeidėjos, liudytojų N. Š., J. A. ir V. R. parodymams, Ž. S. paaiškinimus vertina kaip siekį išvengti administracinės atsakomybės, o liudytojo V. M. parodymus vertina kaip siekį padėti Ž. S. išvengti administracinės atsakomybės.
Tokiu būdu, teismas konstatuoja, jog ištirtų įrodymų pagrindu neginčytinai įrodyta, jog Ž. S., būdama neblaivi, vairavo automobilį, neturėdama teisės vairuoti transporto priemones, todėl ji pripažįstama kalta padariusi ATPK 129 straipsnyje numatytą administracinį teisės pažeidimą.
Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidėjos asmenybę. Ž. S. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Ž. S. nustatytas 50 procentų darbingumo lygis (b.l. 22), tačiau toks III invalidumo grupei prilyginamas neįgalumas nelaikomas atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ATPK 31 straipsnio 10 punktas). Pažeidėja galiojančių administracinių nuobaudų neturi, neteista, tačiau padarė šiurkštų administracinį teisės pažeidimą. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, Ž. S. skirtina straipsnio sankcijoje numatyto dydžio vidurkį atitinkanti bauda.
Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30, 302, 286, 287, 3022, 3024 straipsniais,
n u t a r i a :
Ž. S. už pažeidimą, numatytą ATPK 129 straipsnyje, skirti 4500 (keturių tūkstančių penkių šimtų) litų baudą.
Nutarimas per dvidešimt dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui tiesiogiai arba per Prienų rajono apylinkės teismą.
Teisėja Inga Liubinienė
Papildoma informacija. Bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo pažeidėjui dienos, o nutarimą apskundus – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda sumokama banke užpildžius mokėjimo pavedimą (Kauno apskrities VMI, įmonės kodas 188729019, AB bankas „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 6030, sąskaita Nr. LT247300010112394300). Mokėjimo pavedimo šaknelė pristatoma į Alytaus apskrities VPK Prienų rajono PK. Nesumokėjus baudos per įstatymo nustatytą terminą, bus pradėtas priverstinis nutarimo skirti baudą vykdymas. Jei baudą priverstinai išieškos antstolis, pažeidėjui teks sumokėti ne tik baudą, bet ir atlyginti vykdymo išlaidas, kurios gali būti didesnės už baudą.