Civilinė byla Nr. e2-47-451/2021

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-10573-2020-0

Procesinio sprendimo kategorijos:  

2.5.10.2.4.1; 3.2.6.1

(S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gruodžio 7 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Giedrė Jakštienė,

sekretoriaujant Justinai Norvaišaitei,

nuotoliniu būdu per ZOOM platformą dalyvaujant ieškovui M. M.,

ieškovo M. M. atstovui advokatui H. J.,

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Argus“ atstovui advokatui G. G.

žodinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. M. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei saugos tarnybai „Argus“ dėl žalos priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :

I.       Šalių reikalavimai ir argumentai, atsikirtimai

1.       Ieškovas M. M. (toliau – ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašo priteisti ieškovo M. M. naudai iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) saugos tarnybos „Argus“ (toliau – atsakovė) 2281,80 Eur žalą, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovas nurodė, kad 2007 m. balandžio 16 d. tarp ieškovo ir atsakovės buvo sudaryta Apsaugos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis). Pagal minėtą sutartį paslaugos tiekėjas UAB saugos tarnyba „ARGUS“ įsipareigojo vykdyti kliento (M. M.) patalpų stebėjimą bei apsaugą CSP ir GRG pagalba reaguojant į saugomuose objektuose įrengtų apsaugos sistemų signalus, vykdyti saugomame objekte įrengtų apsaugos sistemų techninį aptarnavimą pagal šios sutarties sąlygas, o klientas įsipareigojo už tai sumokėti sutartyje nustatyta tvarka ir terminais (Sutarties 1.1. punktas). Pagal Sutarties 1.2. punktą tikslūs saugomo objekto duomenys nurodyti Sutarties Priede Nr. 1, kuris yra neatskiriama šios Sutarties dalis. Priede Nr. 1 nurodytas saugomas objektas – namas, adresu (duomenys neskelbtini); objekto saugojimo pradžia – nuo 2007 m. balandžio 16 d.; reagavimo į objektą laikas – 12 min.

3.       2019 m. birželio 22 d. apie 3 val. buvo įsibrauta į atsakovės saugomą objektą – namą, adresu (duomenys neskelbtini). Įsibrovimo metu, suveikus apsaugos signalizacijai į įvykio vietą atvyko atsakovės darbuotojai, kurie pastebėję vagystės požymius apie tai informavo policijos pareigūnus ir Sutarties Priede Nr. 1 nurodytą kontaktinį asmenį – V. M.. Ieškovas pažymėjo, kad iš 2019 m. birželio 21 d. – 2019 m. birželio 22 d. laikotarpio atsakovės UAB saugos tarnybos „ARGUS“ išklotinės matyti, jog saugomame objekte: 2019 m. birželio 21 d. 18.17 val. įjungta signalizacija; 2019 m. birželio 22 d. 2 val. 56 min. 28 s. įvyko ryšio problemos, išorinis signalo blokavimas; 2019 m. birželio 22 d. 3 val. 26 min. 01 s. suveikimas perduotas GRG-1; 2019 m. birželio 22 d. 3 val. 45 min. į saugomą objektą adresu (duomenys neskelbtini) atvyko UAB saugos tarnybos „ARGUS“ darbuotojai. Ieškovas teigia, kad pateiktų faktinių duomenų akivaizdu, jog atsakovės darbuotojai į saugomą objektą – namą, adresu (duomenys neskelbtini), nuo išorinio ryšio blokavimo atvyko po 48 min., nuo suveikimo perdavimo GRG-1 momento – saugos tarnybos atvyko po 19 min., nors pagal 2007 m. balandžio 16 d. Apsaugos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) priedą įsipareigojo atvykti per 12 min.

4.       Dėl 2019 m. birželio 22 d. įvykusio įsibrovimo į atsakovės saugomą objektą adresu (duomenys neskelbtini), Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kauno r. PK pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini), dėl nusikalstamos veikos numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje (vagystė įsibraunant į patalpas) padarymo. Minėto ikiteisminio tyrimo metu M. M. buvo pripažintas nukentėjusiuoju bei civiliniu ieškovu 2 403 Eur sumai. Ikiteisminio tyrimo byloje nusikalstamą veiką padarę asmenys nenustatyti. 2019 m. liepos 12 d. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokurorės L. P. nutarimu ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) sustabdytas vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 prim straipsniu. Ieškovas nurodė, kad 2019 m. birželio 22 d. įsibrovimo metu buvo pavogta: auksinė grandinėlė su dviem auksiniais pakabukais (svoris iki 5 gramų, vertė 30,00 Eur), auksiniai auskarai (rinkės) (svoris 4 gramai, vertė 25,00 Eur, grandinėlė su mažais perlais (vertė 25,00 Eur), auksiniai auskarai (bangelės) (svoris iki 5 gramų, vertė 20,00 Eur), auksinis moteriškas žiedas su violetinės spalvos akimi (svoris iki 7 gramų, vertė 50,00 Eur), auksinis moteriškas vestuvinis žiedas (svoris iki 8 gramų, vertė 100,00 Eur), vyriškas sidabrinis laikrodis „Citizen“ (vertė 50,00 Eur), vyriškas laikrodis „Black mamba“ (vertė 50,00 Eur), piniginės lėšos – 450,00 Eur. Taip pat buvo sugadinta: signalizacijos vidinė ir išorinė sirenos (žala 40,00 Eur), LED šviestuvas su judesio davikliu (žala 30,00 Eur), siena ir spinta (išlaužtos pertvaros, stumdomos durys, sulaužyta bėgeliai) (žala 1 548 Eur – spinta su stumdomomis durimis, sugadintų sienų remontas, sienų paruošimas ir dažymas, dažymo medžiagos, seifo montavimas), seifas „Valberg Garant 46KL“, kuris buvo įtvirtintas į sieną ir spintą (seifo vertė 733,00 Eur). Ieškovas nurodė, kad dėl patirtos žalos atlyginimo kreipėsi į atsakovę 2019 m. lapkričio 8 d. pretenzija, 2019 m. gruodžio 27 d. pakartotine pretenzija, 2020 m. balandžio 15 d. pakartotina pretenzija, tačiau minėtose pretenzijose nurodyta ieškovo patirta žala neatlyginta iki šiol. Ieškovas nurodė, kad ieškinį reiškia tik dėl žalos atsiradusios dėl daiktų sugadinimo, nes pavogti daiktai ir piniginės lėšos nebuvo laikomi Sutartyje numatytu būdu.

5.       Ieškovas įrodinėdamas civilinės žalos priteisimo iš atsakovės sąlygas nurodė, kad ieškovės neteisėti veiksmai pasireiškė Sutarties pažeidimu, t. y. atsakovės darbuotojai į saugomą objektą, esantį (duomenys neskelbtini), nuo išorinio ryšio blokavimo atvyko po 48 min., nuo suveikimo perdavimo GRG-1 momento – saugos tarnybos atvyko po 19 min., nors pagal 2007 m. balandžio 16 d. Apsaugos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) priedą įsipareigojo atvykti per 12 min. Ieškovui padarytos žalos dydis grindžiamas 2020 m. kovo 13 d. UAB „RimBalda“ baldų ir patalpų remonto komerciniu pasiūlymu, kuriama įvertinta 2019 m. birželio 22 d. įsibrovimu padaryta – 1 548,80 Eur žala saugomo objekto sienai bei spintai; seifo Valberg Garant 46, kuris įsibrovimo metu buvo sugadintas, įsigijimo ir apmokėjimo dokumentais – 733,00 Eur. Ieškovo teigimu šiuo konkrečiu atveju žala atsirado būtent dėl ieškovės Sutarties sąlygų nesilaikymo, t. y. dėl Sutarties Priede Nr. 1 įsipareigotu atvykti laiku į saugomą objektą namą adresu (duomenys neskelbtini), nesilaikymo. Todėl ieškovui kilusi žala, susijusi su saugomo objekto sienų, jame buvusios spintos bei seifo „Valberg Garant 46KL“ sugadinimu yra laikytina atsakovės veiksmų rezultatu. Taigi, atsakovės UAB saugos tarnybos „ARGUS“ sutarties sąlygų nesilaikymas pripažintinas priežastiniu ryšiu susijusiu su atsiradusia žala. Ieškovo teigimu, atsakovės darbuotojai pasielgė neteisėtai, nes neatvyko laiku, o nuo suveikimo perdavimo iki atvykimo praėjo apie 18 minučių. Atsakovė, vykdydama veiklą kaip profesionali verslininkė, tinkamai nesilaikė sutartinių įsipareigojimų, be to, nebuvo tiek rūpestinga ir apdairi, kiek konkrečiomis sąlygomis buvo būtina ir protinga vykdyti sutarčiai dėl stebėjimo ir reagavimo paslaugų teikimo konkrečiam objektui.

6.       Atsakovė pateikė atsiliepimą byloje, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, nes yra įsitikinęs, jog ieškinys yra nepagrįstas, neteisėtas ir atmestinas dėl žemiau išdėstytų faktinių aplinkybių ir teisinių pagrindų.

7.       Atsakovė nurodė, kad tarp ieškovės ir atsakovo 2007 m. balandžio 16 d. buvo sudaryta Apsaugos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal šią sutartį atsakovė įsipareigojo vykdyti kliento (ieškovo) patalpų stebėjimą bei apsaugą CSP (centrinio stebėjimo pulto) ir GRG (greitojo reagavimo grupės) pagalba, reaguojant į saugomame objekte įrengtų apsaugos sistemų signalus (Sutarties 1.1. p.). Minėtos paslaugos teikiamos CSP kompiuteryje gavus pavojaus signalą (įrengtos apsaugos sistemos signalą, reiškiantį, kad saugomam objektui iškilo pavojus) iš saugomo objekto, išsiųsti GRG saugomo objekto adresu (Sutarties 2.1. p.). Pagal Sutarties 2.2. p., GRG atvyksta į saugomą objektą ne vėliau kaip per konkrečiame akte nurodytą laiką ir vykdo veiksmus pagal susidariusią situaciją. Atkreiptinas dėmesys, kad Sutarties 2.3. ir 2.6. p. numatyta, jog atsakovė privalo priimti ir kontroliuoti signalizacijos ryšio testus ne rečiau kaip kartą per 24 val. Sutarties Priede Nr. 1 buvo nustatyta, kad reagavimo į objektą laikas – 12 min., reaguojama į įsilaužimo ir gaisro pavojų. Sutartis pasirašyta abiejų šalių, todėl galima teigti, jog ieškovas buvo nuodugniai susipažinęs su pasirašyta Sutartimi ir jos sąlygomis. Atsakovė nurodė, kad iš CSP išklotinės matyti, kad 2019 m. birželio 21 d. 21:26:00 val. buvo gautas ryšio testo signalas. 2019 m. birželio 22 d. 03:26:10 val. buvo gautas sekantis ryšio testo signalas. Todėl, duomenys patvirtina, kad atsakovė laikydamasi Sutarties 2.3. ir 2.6. p. reikalavimų ryšio testų signalus priėmė taip, kaip numatyta, ne rečiau nei 24 val. per parą. Bet koks ryšio sutrikimas, kuris neviršija 24 val. intervalo, pagal Sutartį nėra laikomas pavojaus signalu ir negali būti laikomas Sutarties sąlygų pažeidimu.

8.       Atsakovė nurodė, kad aliarmo signalas iš objekto buvo gautas 2019 m. birželio 22 d. 3:25:55 val., būtent nuo šio aliarmo signalo gavimo atsirado atsakovės sutartinė pareiga siųsti į Objektą GRG. Kadangi GRG į Objektą atvyko 3:45 val. (nors turėjo atvykti 3:37:55 val.), galima teigti, jog atsakovė pavėlavo į Objektą atvykti 7 (septynias) minutes ir tai laikytina vieninteliu atsakovės Sutarties sąlygų pažeidimu. Atsakovė nurodė, kad GRG atvykęs prie objekto, pastebėjo pažeidimus, apie juos informavo atsakingą asmenį ir saugojo objektą, kaip numatyta Sutartyje. Ieškovas su ieškiniu pateikia pretenzijas, kuriomis kreipėsi į atsakovą, tačiau, atsakovas pateikia duomenis, jog į pretenzijas buvo atsakyta, ieškovo prašyta pateikti tikslesnius duomenis, o pagal gautus duomenis atsisakyta tenkinti ieškovo reikalavimus kaip nepagrįstus.

9.       Atsakovė nurodė, kad ieškinys yra nepagrįstas, nes nėra visų būtinų civilinės atsakomybės sąlygų. Nors iš faktinių aplinkybių matyti, kad po aliarmo signalo gavimo atsakovės GRG pavėlavo atvykti prie objekto per Sutartyje nustatytą laiką, tai savaime nereiškia, jog yra nustatytos visos sutartinės civilinės atsakomybės sąlygos. Sutarties 4 skyriuje apibrėžta Šalių atsakomybė, o 4.1. p. numatyta, kad atsakovė atlygina tik tiesioginius nuostolius dėl turto netekimo, sugadinimo, sunaikinimo, padarytus klientui ir tik tuo atveju, kai atsakovė dėl savo kaltės neįvykdo ar netinkamai įvykdo savo prisiimtus įsipareigojimus. Pagal Sutarties 4.3. p., materialinė žala nustatoma, sudarius komisiją iš kliento ir paslaugos teikėjo įgaliotų atstovų. Esant reikalui, kviečiami teisėsaugos ar kitų įgaliotų institucijų pareigūnai, nepriklausomi ekspertai, turintys atitinkamą kvalifikaciją žalos įvertinimui. Nuostoliai turi būti pagrįsti LR buhalterinę apskaitą reguliuojančių teisės aktų nustatytais buhalteriniais dokumentais ir kitais rašytiniais dokumentais. Sutarties 4.6. p. šalys susitarė dėl sąlygų, kuriomis atsakovė yra atleidžiama nuo atsakomybės, tame tarpe 4.6.4. p., 4.6.6. p., 4.6.10. p., 4.6.14. p.

10.       Atsakovė nesutiko su ieškovo nurodomu žalos dydžiu ir nurodė, kad atsakovei pareikalavus pateikti žalos dydžio pagrįstumo įrodymus, ieškovas pateikė duomenis apie seifo įsigijimą, iš kurio matyti, jog seifas įsigytas 2016 metais, t. y. jis nebuvo naujas, be to, iš pateikiamų duomenų nėra galimybės nustatyti, kuris iš nurodytų seifų buvo įmontuotas pas ieškovą ir kokia buvo reali jo kaina (naujo). Ikiteisminio tyrimo medžiagoje nurodyti seifo matmenys neatitinka internete viešai prieinamų tokio pavadinimo seifo matmenų. Įvertinus aplinkybę, jog seifas nebuvo naujas, ieškovo reikalavimas padengti naujo seifo įsigijimo pilną kainą galimai yra bandymas nepagrįstai praturtėti atsakovės sąskaita. Be to, reikia pabrėžti ir tai, jog iš ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, jog seifo spyna nebuvo sugadinta, tik nulaužta seifo rankena, todėl tikėtina, kad šį seifą buvo galima suremontuoti. Ieškovas nepateikė jokių duomenų, kad specialistai būtų nustatę, jog seifas yra nepataisomai sugadintas ir negali būti suremontuotas ir naudojamas toliau. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovas nekvietė atsakovės dalyvauti žalos įvertinime, nors tai jam buvo privaloma pagal Sutarties nuostatas. Ieškovas nurodo, jog 1 548,80 eurų žala jam atsirado dėl spintos keitimo, sugadintų sienų remonto, seifo montavimo. Tačiau, iki šios dienos ieškovas atsakovei, nei teismui nepateikė jokių įrodymų, kad jo minima spinta buvo nepataisomai sugadinta ir turėjo būti keičiama nauja (įvykio vietos apžiūros protokole tokie duomenys nėra konstatuoti), kokios vertės spinta buvo sulaužyta, kada ji buvo sumontuota ir kiek nusidėvėjusi, kiek sienos buvo apgadinta ir turėjo būti remontuojama. Rimbalda komercinis pasiūlymas parengtas be jokių tikslių darbų kiekių, parengtas tik 2020 m. kovo 13 d., kai baldai buvo tariamai sugadinti 2019 m. birželio 22 d. (abejotina, kad 10 mėnesių ieškovas gyveno su jo nurodytais sulaužytais baldais, neremontuota siena). Šie pateikti įrodymai atsakovei kelia pagrįstų abejonių dėl jų realumo ir patikimumo, galimai nepatvirtina tikrųjų ieškovo patirtų išlaidų dėl įvykio metu galimai patirtų praradimų/ sugadinimų. Atsakovės manymu, ši sąmata buvo galimai dirbtinai padidinta po to, kai ieškovas suprato, kad jam negali būti kompensuojami nuostoliai už pavogtas vertybes nesaugotas seife. Žalos nepagrįstumo klausimas kyla ir dėl to, kad ieškovas ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog turtas yra apdraustas draudimo kompanijoje, tačiau, prašant pateikti duomenis ar į draudimo kompaniją buvo kreiptasi, tokių duomenų nepateikė.

11.       Atsakovė taip pat nurodė, kad įvertinus duomenis iš CSP išklotinės matyti, jog 03:25:55 užfiksuotas aliarmas iš svetainės daviklio, koridoriaus, trečio kambario, 03:25:56 iš antro kambario, 03:26:04 iš pirmo kambario ir garažo bei virtuvės. Paskutinis suveikimas buvo gautas 03:29:43 iš garažo (tikėtina, kad per ten asmenys ir pasišalino). Pagal šiuos duomenis matyti, kad visas įsibrovimas galimai truko ne daugiau nei 5 (penkias) minutes. Todėl, įvertinus Sutartinį įsipareigojimą atvykti per 12 minučių, net atsakovės darbuotojams atvykus laiku, asmenys įsibrovę į objektą, jau būtų buvę pasišalinę iš objekto, o žala būtų buvusi padaryta. Atsakovė mano, jog negalima teigti, kad ieškovo galimai patirta žala yra priežastiniu ryšiu susijusi su atsakovės darbuotojų pavėluotu atvykimu į objektą.

12.       Atsakovė taip pat nurodė, kad neatmetama galimybė, jog į objektą galėjo būti ne įsilaužta iš išorės, bet objekte asmenys galėjo pasilikti iki jo uždarymo arba patalpos galėjo būti paliktos neužrakintos. Tokiu būdu ieškovas būtų laikomas pažeidusiu Sutarties 3.9. p. nuostatas ir atsakomybė galėtų būti netaikoma arba mažinama pagal Sutarties 4.6.3. p. nuostatas, taip pat, pagal Sutarties 4.6.10 p. nuostatas. Nors ieškovas, pagal Sutarties 3.19 p. nuostatas turėjo pareigą žalos nustatymui po įvykio iškviesti atsakovės įgaliotą atstovą, tačiau ši pareiga taip pat nebuvo įvykdyta, todėl, vadovaujantis Sutarties 4.6.4. p. atsakovė neprivalo atlyginti žalos netgi tuo atveju, jeigu teismas nustatytų visas atsakovės civilinės atsakomybės sąlygas. 

13.       Ieškovas dublike nurodė, kad atsakovė atsiliepimo 16 punkte sutiko, jog pavėlavo atvykti į saugomą objektą laiku, kas ieškovo teigimu, yra esminis atsakovės įsipareigojimas. Ieškovas taip pat nurodė, kad pagal CK 6.256 straipsnio 4 daly, jeigu sutartinės prievolės neįvykdo ar ją netinkamai įvykdo įmonė, tai ji atsakovo visais atvejais, jei neįrodo, kad prievolės neįvykdė ar tinkamai jos neįvykdė dėl nenugalimos jėgos, jeigu įstatymas ar sutartis nenustato nieko kito. Ieškovas dublike nurodė, kad 2019 m birželio 22 d. saugomą objektą atsakovės atstovas apžiūrėjo, įvertino esančią situaciją ir atitinkamai padarytą žalą ir tai konstatavo išklotinės komentaruose. Ieškovo teigimu, dėl šios priežasties atsakovė nepagrįstai teigia, jog ieškovas neįvykdė Sutarties 4.3 punkto. Ieškovas taip pat pažymėjo, kad žalos dydis yra pagrįstas UAB „RimBalda“ remonto komerciniu pasiūlymu ir seifo, kuris buvo sugadintas nepataisomai, įsigijimo dokumentais.

14.       Atsakovė triplike nurodė, kad neginčija, jog pavėlavo atvykit į saugomą objektą, tačiau tai savaime nereiškia, jog yra nustatytos visos sutartinės civilinės atsakomybės sąlygos ir palaikė atsiliepime nurodytus argumentus dėl ieškinio nepagrįstumo nesant priežastinio ryšio tarp neteisėtų atsakovės veiksmų ir žalos.

15.       Teismo posėdžio metu ieškovas ir ieškovo atstovas ieškinį palaikė pilnai, prašė jį tenkinti. Ieškovas nurodė, kad atvykimo laiką laikė esmine sutarties sąlyga, todėl atsakovė turi atlyginti žalą, nes pažeidė sutartinę savo prievolę. Ieškovo atstovas nurodė, kad vagystės metu ieškovas buvo išvykęs, todėl į objektą saugos tarnyba iškvietė ieškovo tėvą, kuris yra nurodytas sutartyje. Ieškovas tik ryte atvyko prie objekto, nurodė padarytą žalą. Nurodė, kad atsakovės darbuotojai padarytą žalą matė, padėjo nešti seifą, bendravo, tačiau pareikalavus atlyginti žalą, jos neatlygino, todėl ieškovas kreipėsi teisinės pagalbos. Ieškovo atstovas nurodė, kad žala yra grindžiama į bylą pateiktais buhalterinės apskaitos dokumentais, todėl laiko, kad žala ir kitos trys civilinės atsakomybės sąlygos yra įrodytos. Ieškovo atstovas taip pat nurodė, kad ieškovas nebūdamas baldininku, negalėjo žinoti tikslios žalos patirtos dėl spintos sugadinimo, todėl pradinėse pretenzijose ir ieškinyje suma skiriasi. Nurodė, kad atsakovė veikdama kaip verslininkė turėjo reaguoti užfiksavusi ryšio blokavimą, o ne nuo aliarmo signalo. Atsakydamas į klausimus, nurodė, kad draudimo išmoka nebuvo išmokėta, nes nebuvo nustatyta įsilaužimo požymių.

16.       Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas ieškinį prašė atmesti atsiliepime ir triplike nurodytais motyvais. Atsakovės atstovas nurodė, kad neginčija aplinkybės, jog į saugomą objektą atsakovės darbuotojai atvyko pavėlavę, tačiau vien tik ta aplinkybė negali būti pagrindas civilinei atsakomybei atsirasti, nes vagystė buvo atlikta greitai. Iš išklotinės matyti, kad vagys veikė operatyviai ir galimai žinojo kur seifas. Pažymėjo, kad atvykus laiku, per sutartyje nustatytą 12 minučių reagavimo laiką, tai niekaip nebūtų įtakoję žalos neatsiradimo. Nurodė, kad trumpalaikiai ryšio sutrikimai nėra laikomi aliarmais ir pagrindu reaguoti, ryšio kontrolė yra užtikrinama atliekant testui, jie buvo atlikti tinkamai. Ryšio sutrikimai atsistatė, nes suveikimai judant saugomo objekto viduje yra fiksuoti skirtingu laiku. Sutrikus ryšio signalui, visi suveikimai būtų rodomi vienu metu. Atsakovės atstovas nurodė, kad nesutinka su žalos dydžiu ir laiko, kad ieškovas nurodęs žalos dydį, tačiau paaiškėjus, kad pavogtos vertybės nebuvo laikomos pagal sutartyje nustatytus reikalavimus, žalos dydžio nesumažimo pavogtų vertybių suma, tačiau padidino dėl daiktų sugadinimo patirtą žalą.  

T e i s m a s

k o n s t a t u o j a:

ieškinį atmesti.

II.       Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17.       Byloje nustatyta, kad ieškovas M. M. ir atsakovė UAB saugos tarnyba „Argus“ 2017 m. balandžio 16 d. sudarė Apsaugos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią paslaugos tiekėjas UAB saugos tarnyba „ARGUS“ įsipareigojo vykdyti Kliento (M. M.) patalpų stebėjimą bei apsaugą CSP ir GRG pagalba reaguojant į saugomuose objektuose įrengtų apsaugos sistemų signalus, vykdyti saugomame objekte įrengtų apsaugos sistemų techninį aptarnavimą pagal šios sutarties sąlygas, o Klientas įsipareigojo už tai sumokėti sutartyje nustatyta tvarka ir terminais (Sutarties 1.1. punktas). Sutarties Priede Nr. 1 nurodytas saugomas objektas – namas, adresu (duomenys neskelbtini); objekto saugojimo pradžia – nuo 2007 m. balandžio 16 d.; reagavimo į objektą laikas – 12 min. Sutarties 4 skyriuje apibrėžta šalių atsakomybė, o 4.1. p. numatyta, kad atsakovė atlygina tik tiesioginius nuostolius dėl turto netekimo, sugadinimo, sunaikinimo, padarytus klientui ir tik tuo atveju, kai atsakovas dėl savo kaltės neįvykdo ar netinkamai įvykdo savo prisiimtus įsipareigojimus. Pagal Sutarties 4.3. p., materialinė žala nustatoma, sudarius komisiją iš kliento ir paslaugos teikėjo įgaliotų atstovų. Esant reikalui, kviečiami teisėsaugos ar kitų įgaliotų institucijų pareigūnai, nepriklausomi ekspertai, turintys atitinkamą kvalifikaciją žalos įvertinimui. Nuostoliai turi būti pagrįsti LR buhalterinę apskaitą reguliuojančių teisės aktų nustatytais buhalteriniais dokumentais ir kitais rašytiniais dokumentais. Sutarties 4.6. p. šalys susitarė dėl sąlygų, kuriomis Atsakovas yra atleidžiamas nuo atsakomybės, tame tarpe 4.6.4. p., 4.6.6. p., 4.6.10. p., 4.6.14. p.

18.       Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.245 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius).

19.       CK 6.248 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės. Sutarties 4.1 punkte numatyta, kad jeigu paslaugų tiekėjas atlygina tik tiesioginius nuostolius (žalą) dėl turto netekimo, sugadinimo, sunaikinimo, padarytus klientui ir tik tuo atveju kai paslaugos teikėjas dėl savo kaltės neįvykdo ar netinkamai įvykdo savo prisiimtus įsipareigojimus. Taigi į sutartį įtraukta išlyga dėl atsakovės kaltės, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, todėl atsakovės civilinei atsakomybei atsirasti yra būtina nustatyti visas keturias sutartinės civilinės atsakomybės sąlygas – žalą, neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį tarp žalos ir neteisėtų veiksmų bei kaltę.

20.       Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2019 m. birželio 21 d. 21:26:00 val. buvo gautas ryšio testo signalas. 2019 m. birželio 22 d. 03:26:10 val. buvo gautas sekantis ryšio testo signalas. Atsakovas laikydamasi Sutarties 2.3. ir 2.6. p. reikalavimų ryšio testų signalus priėmė ne rečiau nei 24 val. per parą. Ryšio sutrikimas fiksuotas 2019 m. birželio 22 d. 03:25:55 val., kuris atsistatė 2019 m. birželio 22 d. 03:25:55 val. Byloje nėra ginčo, kad aliarmo signalas iš objekto buvo gautas 2019 m. birželio 22 d. 03:25:55 val. Ieškovas nurodė, kad galimai vagystė prasidėjo atsiradus ryšio sutrikimams 2019 m. birželio 22 d. 05:56:27, o ne suveikus aliarmui. Atsakovės atstovas nurodo, kad pareiga reaguoti atsakovei atsirado gavus aliarmo signalą, o ne fiksavus ryšio sutrikimą. Teismas įvertinęs į bylą pateiktos sutarties 1.2 (Reagavimo į saugomo objektą laikas pradedamas skaičiuoti nuo pavojaus signalo gavimo į CSP momento), 2.2 ir 2.6 punktais, sutarties priedu Nr. 1 ir šalių paaiškinimus sprendžia, kad būtent nuo aliarmo signalo gavimo atsakovei kilo pareiga reaguoti ir vykti į saugomą objektą. Byloje nėra ginčo, kad atsakovės greitojo reagavimo grupės ekipažas į objektą atvyko 03:45 val. (nors turėjo atvykti 03:37:55 val.), t. y. pavėlavo atvykti 7 (septynias) minutes. Atvykęs atsakovės ekipažas apžiūrėjo objektą ir užfiksavo atidarytas duris, išneštą laukan seifą,  numuštą daviklį, paliktas kopėčias ir 3:45 val. iškvietė policiją. Dėl 2019 m. birželio 22 d. įvykusio įsibrovimo į atsakovės saugomą objektą adresu (duomenys neskelbtini), Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kauno r. PK pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini), dėl nusikalstamos veikos numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje (vagystė įsibraunant į patalpas) padarymo. Minėto ikiteisminio tyrimo metu M. M. buvo pripažintas nukentėjusiuoju bei civiliniu ieškovu 2 403 Eur sumai. Ikiteisminio tyrimo byloje nusikalstamą veiką padarę asmenys nenustatyti. 2019 m. liepos 12 d. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokurorės L. P. nutarimu ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) sustabdytas.

21.       Nustatyta, kad aliarmo signalas iš atsakovės saugomo objekto buvo gautas 2019 m. birželio 22 d. 03:25:55 val. Byloje nėra ginčo, kad atsakovės darbuotojai į objektą atvyko 03:45 val. (nors turėjo atvykti 03:37:55 val.), t. y. pavėlavo atvykti 7 (septynias) minutes. Šias aplinkybes patvirtina pateiktos CSP išklotinės, šį sutarties pažeidimą pripažįsta ir jo neginčija atsakovė. Byloje nėra ginčo, kad atsakovė pažeidė sutartinį įsipareigojimą, todėl teismas plačiau nepasisakydamas apie tai, konstatuoja, kad yra nustatyta viena iš sutartinės civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėti atsakovės veiksmai.

22.       Sutartinei civilinei atsakomybei žalos atlyginimo forma (CK 6.245 straipsnio 3 dalis, 6.256 straipsnis) taikyti nepakanka sutarties neįvykdymo (pažeidimo) fakto – šio teisių gynimo būdo taikymas sietinas su dar trimis sąlygomis – žala (CK 6.249 straipsnis), priežastiniu neteisėtų veiksmų (sutarties pažeidimo) ir žalos ryšiu (CK 6.247 straipsnis) ir skolininko kalte (CK 6.248 straipsnis). Sutartinei civilinei atsakomybei taikyti yra būtinas šių sąlygų visetas – bent vienos sąlygos nebuvimas eliminuoja civilinės atsakomybės taikymo galimybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-144-915/2018).

23.       Ieškovas teigia, kad žalą sudaro įsibrovimu padaryta 1 548,80 Eur žala saugomo objekto sienai bei spintai bei nepataisomai sugadintas 733,00 Eur seifas, kuris buvo įtvirtintas į sieną ir spintą. Bylos šalys nesutaria dėl patirtos žalos dydžio. Ieškovas žalos dydį įrodinėjo UAB „RimBalda“ pateiktu baldų ir patalpų remonto komerciniu pasiūlymu bei seifo įsigijimo dokumentais. Atsakovė su žalos dydžiu nesutiko ir teigė, kad iš pradžių ieškovas teigė patyręs 1 603,00 Eur žalą dėl daiktų sugadinimo (733,00 Eur žala seifui, 700,00 Eur žala dėl spintos sugadinimo, 100,00 Eur žala dėl sienos sugadinimo) ir tik sužinojęs, kad netinkamai saugojo pavogtus daiktus, jų verte galimai padidino žalą patirtą dėl daiktų sugadinimo. Atsakovė taip pat nurodė, kad seifą galbūt buvo galima suremontuoti. Atsakovė pažymėjo, kad ieškovas nekvietė atsakovės atstovo dalyvauti žalos įvertinime, kaip tai numatyta Sutarties 4.3. punkte. Teismas įvertinęs byloję pateiktus įrodymus ir šalių paaiškinimus konstatuoja, kad ieškovui 2019 m. birželio 22 d. įsilaužimu į namą buvo padaryta žala. Žalos dydį teismas nustatytas tik nustačius, kad tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir ieškovo patirtos žalos yra priežastinis ryšys.

24.       Toliau teismas sprendžia, ar atsakovės neteisėti veiksmai yra susiję priežastiniu ryšiu su ieškovui atsiradusia žala. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kai sutarties šalys suderina valią ir susitaria dėl atsakovės atsakomybės esant tik tiesioginiam priežastiniam ryšiui tarp žalos ir sutartinių įsipareigojimų neįvykdymo, ši sąlyga priimtina abiem šalims, toks susitarimas yra teisėtas, todėl turi būti vykdomas, ir kiekviena sutarties šalis turi prisiimti iš tokio susitarimo kylančius padarinius. CK 6.247 straipsnyje pateikiama priežastinio ryšio samprata – atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę, tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Teismas, siekdamas nustatyti pakankamą neteisėtų veiksmų ir atsiradusių padarinių ryšį, turi vertinti visas aplinkybes ir žalos atsiradimo priežastis. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad priežastinio ryšio nustatymo civilinėje byloje procesą sąlygiškai galima išskirti į du etapus. Pirma, nustatomas faktinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų, t. y. sprendžiama, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo (neveikimo). Antra, nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar padariniai teisine prasme nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo (neveikimo) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. spalio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-537-690/2015; 2010 m. kovo 1 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje S. R. v. UAB „Klaipėdos autobusų parkas“, bylos Nr. 3K-3-53/2010; 2013 m. spalio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Estijos draudimo bendrovės Seesam Insurance AS v. UAB „GRIFS AG“, bylos Nr. 3K-3-531/2013; kt.).

25.       Šiuo atveju nustatyta, jog atsakovės ekipažas į saugomą objektą atvyko per 19 minučių nuo aliarmo signalo suveikimo. Atvykęs ekipažas rado atidarytas saugomo objekto duris, išneštą seifą. Iš atsakovės pateiktos CSP išklotinės nustatyta, kad asmenys iš saugomo objekto pasišalino per 5 minutes, nes paskutinis suveikimas buvo gautas 03:29:43 iš garažo. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių, kad apiplėšimas įvyko per ilgesnį laiką nuo aliarmo suveikimo, todėl laikytina, kad atsakovės pateikti duomenys apie asmenų judėjimą saugomame objekte yra nenuginčyti ir laikytini įrodytais. Teismų praktikoje yra pripažįstamas, kad pagal CK 6.247 straipsnį, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu (Vilniaus apygardos teismo 2017 m liepos 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1117-614/2017). Šiuo atveju, jeigu atsakovės GRG ekipažas būtų atvykęs per Sutartyje nustatytą 12 min. laiką, į saugomą objektą įsibrovę asmenys jau būtų pasišalinę, o žala ieškovui taip pat būtų padaryta. Duomenų, kad atsakovės darbuotojai galėjo atvykti į saugomą objektą per 5 minutes, t. y. kol vagys dar nebuvo pasišalinę, byloje nėra. Teismas pažymi, kad sprendžiant priežastinio ryšio klausimą, įvertintini visi teisiškai reikšmingi faktai dėl žalos atsiradimo priežasčių, kad nusikaltimas buvo įvykdytas per daugiau nei du kartus trumpesnį laiką, nei laikas per kurį įsipareigojo atvykti atsakovės greitojo reagavimo grupė. Įvertintina, kad atsakovė užfiksavo įsilaužimą į patalpas, išsiuntė apsaugos darbuotoją, kuris įvykdė objekto apžiūrą ir ėmėsi kitų veiksmų ieškovo turtui apsaugoti, tačiau objektyviai negalėjo užkirsti kelio nusikaltimo padarymui net ir atvykęs per 12 minučių ir išvengti žalos atsiradimo, todėl dėl žalos atsiradimo nėra nei tiesioginio, nei netiesioginio priežastinio ryšio, kaip privalomos civilinės atsakomybės sąlygos (CK 6.247 straipsnis). Pažymėtina, kad tokią teismų praktiką nustatant priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio formuoja Kauno apygardos teismas (Kauno apygardos teismo 2017 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-2226-773/2017).

26.       Nenustačius vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų – priežastinio ryšio, atsakovei netaikytina civilinė atsakomybė, todėl ieškovės ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas ir teismas nepasisako dėl ieškovo patirtos žalos dydžio bei ieškovės kaltės.

        Dėl bylinėjimosi išlaidų.

27.       Ieškinį atmetus, atsakovės bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovės (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

28.       Į bylą patiekta 2020 m. liepos 10 d. atstovavimo sutartis tarp atsakovės ir advokato G. G. (Dok-89219 priedas). Pateiktas 2021 m. birželio 2 d. atstovės prašymas priteisti 1 815,00 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 1 210,00 Eur už susipažinimą su ieškiniu ir atsiliepimo į ieškinį parengimą ir 605,00 Eur už susipažinimą su dubliku ir tripliko parengimą bei atstovavimą, pateikta šių išlaidų detalizacija bei jų apmokėjimą patvirtinantys dokumentai (DOK-71940 priedai). Byloje taip pat pateiktas 2021 m. lapkričio 17 d. atstovės prašymas priteisti 605,00 Eur bylinėjimosi išlaidas už pasirengimą bylai ir atstovavimą teismo posėdyje, pateikta šių išlaidų detalizacija bei jų apmokėjimą patvirtinantys dokumentai (DOK-146242 priedai). Viso atsakovė šioje byloje patyrė 2 420,00 Eur (1 815,00 Eur + 605,00 Eur). Atsakovės turėtos išlaidos už advokato teisinę pagalbą neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr.1R-85 patvirtintose rekomendacijose „Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ nustatyto maksimalaus dydžio, todėl ieškinį atmetus yra priteistinos atsakovei iš ieškovo.

29.       Atsižvelgiant į tai, kad valstybei priteistina išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, suma yra mažesnė už valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2).

Vadovaudamasis išdėstytu ir remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 185 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, teismas

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei uždarajai akcinei bendrovei saugos tarnyba „Argus“, juridinio asmens kodas 141237452, 2 420,00 Eur (dviejų tūkstančių keturių šimtų dvidešimties eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja                                                                                                                               Giedrė Jakštienė