Baudžiamoji byla Nr. 1A-9-879/2020

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-40549-2017-5

Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6.5.2  

 (S)

P A N E V Ė Ž I O A P Y G A R D O S T E I S M A S

N U O S P R E N D I S 

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. vasario 19 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Valdo Meidaus, Jolantos Raščiuvienės ir Dainos Vaidachavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant Donatai Petraško,

dalyvaujant prokurorei Linai Šimonienei,

nuteistajam S. J. ir jo gynėjui advokatui J. Stauskui,

išteisintajam J. M. ir jo gynėjui advokatui Vytautui Kupcikevičiui,

išteisintajai E. U. ir jos gynėjai advokatei Lidijai Blinkevičienei,

nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės T. K. atstovui advokatui I. Ruželei,

              viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. J., nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės T. K. atstovo advokato I. Ruželės ir Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokurorės Dianos Suvaizdytės – Makšimienės apeliacinius skundus dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2019 m. birželio 21 d. nuosprendžio, kuriuo:

S. J. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį ir jam paskirtos bausmės:

-       pagal BK 140 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausmė 6 (šešiems) mėnesiams;

-       pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimo bausmė 3 (trejiems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis paskirtas bausmes subendrinus jas iš dalies sudedant, paskirta galutinė bausmė – terminuotas laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams 3 (trims) mėnesiams, bausmę skiriant atlikti pataisos namuose.

Į paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2017 m. rugpjūčio 9 iki 2017 m. rugpjūčio 11 d. (2 dienos); 2017 m. gruodžio 27 d. (1 diena); nuo 2018 m. liepos 1 iki 2018 m. liepos 2 d. (1 diena) bei nuo 2018 m. liepos 3 d. iki nuosprendžio paskelbimo – 2019 m. birželio 21 d. Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

S. J. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas palikta nepakeista iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

S. J. išteisintas nepadarius nusikalstamų veikų, numatytų BK 284 straipsnyje ir 150 straipsnio 2 dalyje.

J. M. išteisintas nepadarius nusikalstamų veikų, numatytų BK 284 straipsnyje, 140 straipsnio 1 dalyje, 150 straipsnio 2 dalyje bei neįrodžius, kad jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

J. M. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas panaikinta ir iš suėmimo jis paleistas teismo posėdžių salėje. Iki nuosprendžio įsiteisėjimo J. M. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojant jį neišvykti iš Lietuvos Respublikos ir nepasišalinti iš gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini) be teismo leidimo, nebendrauti ir neieškoti ryšių su T. K. (duomenys neskelbtini) ir dokumentų paėmimas, paimant iš jo pasą ir asmens tapatybės kortelę.

E. U.

E. U. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus nuspręsta panaikinti.

T. K. pareikštas civilinis ieškinys 5000 Eur (penkių tūkstančių eurų) sumai neturtinei žalai atlyginti paliktas nenagrinėtas.

Iš S. J. T. K. priteistas 1000 Eur (vienas tūkstantis eurų) advokato pagalbos išlaidoms apmokėti.

Iš S. J. nuspręsta išieškoti valstybei 39,90 Eur (trisdešimt devynis eurus 90 ct) proceso (pašto) išlaidų.

Teisėjų kolegija 

n u s t a t ė :

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1.       S. J. nuteistas už tai, kad 2017 m. gruodžio 27 d. apie 00.00 val., Rokiškio mieste, tiksliai nenustatytoje vietoje sudavė nukentėjusiajai T. K. vieną smūgį kumščiu į veidą, padarydamas jai muštinę žaizdą viršutinės lūpos gleivinėje, taip tyčia nežymiai sutrikdydamas T. K. sveikatą (BK 140 str. 1 d.).

2.       Be to, S. J. nuteistas už tai, kad 2018 m. liepos 1 d., apie 01.30 val., veikdamas bendrininkų grupėje su nenustatytu asmeniu, bendrais veiksmais atkėlė pakeliamas garažo, esančio (duomenys neskelbtini), nerakintas duris, įsibrovė į svetimą, I. G. priklausantį garažą ir pagrobė I. G. priklausantį turtą, o būtent: kartu su nenustatytu asmeniu iš garažo pasiėmė ir išsinešė juodos spalvos rėmu dviratį „Ducati“ 350 eurų vertės, suvirinimo aparatą „Superaustria“ 150 eurų vertės, akumuliatorinį suktuką „Asaki“ 90 eurų vertės, smūginį gręžtuvą „Makita“ 250 eurų vertės, elektrinį šlifavimo aparatą „EinChell“ 60 eurų vertės, 6 vnt. plastikinių mėlynos spalvos kuro talpyklų su dyzeliniu kuru, kurių bendra vertė 150 eurų, taip bendrais veiksmais su nenustatytu asmeniu padarė nukentėjusiajam I. G. turtinę 1050 eurų žalą ir pagrobė svetimą turtą (BK 178 str. 2 d.).

3.       S. J. buvo kaltinamas ir išteisintas dėl to, kad 2017 m. rugpjūčio 9 d., apie 19 val. viešoje vietoje, prie Rokiškio tvenkinio, esančio šalia Ežero gatvės Rokiškyje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, veikdamas bendrininkų grupėje su J. M. ir E. U., elgdamasis įžūliai, matydamas bendrininkų veiksmus ir jiems pritardamas, spyrė ne mažiau kaip 5 kartus nukentėjusiajai T. K. į šonus, E. U. suduodant nukentėjusiajai ne mažiau kaip 3 kartus kumščiu į veido sritį, J. M. suduodant ne mažiau 2 kartus kumščiu nukentėjusiajai į kaklo sritį, taip bendrais veiksmais su J. M. ir E. U. padarė nukentėjusiajai daugybines poodines kraujosruvas kūne ir odos nubrozdinimą kairio peties srityje, poodines kraujosruvas abiejuose paakiuose, veido ir kaklo srityse, tokiu būdu tyčia nežymiai sutrikdė T. K. sveikatą ir pažeidė viešąją tvarką (BK 284 str.).

4.       Be to, S. J. buvo kaltinamas ir išteisintas dėl to, kad 2018 m. liepos 3 d., apie 16 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, veikdamas bendrininkų grupėje su J. M., panaudodamas fizinį smurtą nukentėjusiosios T. K. atžvilgiu, seksualiai prievartavo T. K., o būtent: laikė prie vonios krašto prispaustas T. K. rankas taip, kad ji negalėtų atsisukti ir pasipriešinti, taip suteikdamas galimybę J. M. tenkinti lytinę aistrą analiniu būdu su T. K. prieš nukentėjusiosios valią (BK 150 str. 2 d.).

5.       J. M. buvo kaltinamas ir išteisintas dėl to, kad 2017 m. rugpjūčio 9 d., apie 19 val. viešoje vietoje, prie Rokiškio tvenkinio, esančio prie Ežero gatvės Rokiškyje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, veikdamas bendrininkų grupėje su E. U. ir S. J., elgdamasis įžūliai, matydamas bendrininkų veiksmus ir jiems pritardamas, sudavė ne mažiau kaip 2 kartus kumščiu T. K. į kaklo sritį, E. U. suduodant T. K. ne mažiau kaip 3 kartus kumščiu į veido sritį, S. J. spyrus ne mažiau kaip 5 kartus nukentėjusiajai į šonus, taip bendrais veiksmais padarė T. K. daugybines poodines kraujosruvas kūne ir odos nubrozdinimą kairio peties srityje, poodines kraujosruvas abiejuose paakiuose, veido ir kaklo srityse, tokiu būdu bendrais veiksmais su S. J. ir E. U. tyčia nežymiai sutrikdė T. K. sveikatą ir pažeidė viešąją tvarką (BK 284 str.).

6.       Be to, J. M. buvo kaltinamas ir išteisintas dėl to, kad 2017 m. gruodžio 27 d., apie 00.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, veikdamas bendrininkų grupėje su S. J., kumščiu sudavė vieną kartą T. K. į kairę veido pusę; tęsdamas nusikalstamą veiką, nukentėjusiajai išbėgus iš buto į laiptinę, to paties namo pirmojo aukšto laiptinėje kartu su S. J. pasivijęs nukentėjusiąją, rankomis ir kojomis sudavė ne mažiau kaip 10 smūgių į įvairias kūno vietas ir kumščiu ne mažiau kaip 3 kartus į veido sritį, S. J. sudavus 10 smūgių nukentėjusiajai į įvairias kūno vietas ir kumščiu ne mažiau kaip 3 kartus į veido sritį, taip bendrais veiksmais su S. J. padarė nukentėjusiajai veido, rankų, pilvo, sėdmenų, ir kojų sumušimus, pasireiškusius nubrozdinimais veide, muštine žaizda viršutinės lūpos gleivinėje poodinėmis kraujosruvomis rankų, pilvo, sėdmenų ir kojų srityse, tokiu būdu tyčia nežymiai sutrikdė T. K. sveikatą (BK 140 str. 1 d.).

7.       Be to, J. M. buvo kaltinamas ir išteisintas dėl to, kad 2018 m. liepos 1 d., apie 1.30 val., veikdamas bendrininkų grupėje su S. J., bendrais veiksmais atkėlė pakeliamas garažo, esančio (duomenys neskelbtini), nerakintas duris, įsibrovė į svetimą, I. G. priklausantį garažą ir pagrobė I. G. priklausantį turtą, o būtent: kartu su S. J. iš garažo pasiėmė ir išsinešė juodos spalvos rėmu dviratį „Ducati“ 350 eurų vertės, suvirinimo aparatą „Superaustria“ 150 eurų vertės, akumuliatorinį suktuką „Asaki“ 90 eurų vertės, smūginį gręžtuvą „Makita“ 250 eurų vertės, elektrinį šlifavimo aparatą „EinChell“ 60 eurų vertės, 6 vnt. plastikinių mėlynos spalvos kuro talpyklų su dyzeliniu kuru, kurių bendra vertė 150 eurų, taip bendrais veiksmais su S. J. padarė nukentėjusiajam I. G. turtinę 1050 eurų žalą ir pagrobė svetimą turtą (BK 178 str. 2 d.).

8.       Be to, J. M. buvo kaltinamas ir išteisintas dėl to, kad 2018 m. liepos 3 d., apie 16 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, veikdamas bendrininkų grupėje su S. J., S. J. panaudojant fizinį smurtą nukentėjusiosios T. K. atžvilgiu, seksualiai prievartavo T. K., o būtent: S. J. laikant prie vonios krašto prispaustas nukentėjusiosios rankas taip, kad nukentėjusioji negalėtų atsisukti ir pasipriešinti, jis tenkino lytinę aistrą su T. K. analiniu būdu prieš nukentėjusiosios valią (BK 150 str. 2 d.).

9.       E. U. buvo kaltinama ir išteisinta dėl to, kad 2017 m. rugpjūčio 9 d., apie 19 val. viešoje vietoje, prie Rokiškio tvenkinio, esančio prie Ežero gatvės Rokiškyje, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, veikdama bendrininkų grupėje su J. M. ir S. J., elgdamasi įžūliai, dėl mažareikšmės dingsties, o būtent nesutikus nukentėjusiajai T. K. gerti alkoholio, sudavė nukentėjusiajai ne mažiau kaip 3 kartus kumščiu į veido sritį, po to, J. M. sudavus nukentėjusiajai ne mažiau kaip 2 kartus kumščiu į kaklo sritį bei S. J. spyrus ne mažiau kaip 5 kartus nukentėjusiajai į abu šonus, padarė nukentėjusiajai daugybines poodines kraujosruvas kūne, odos nubrozdinimą kairio peties srityje, poodines kraujosruvas abiejuose paakiuose, veido ir kaklo srityse, taip bendrais veiksmais su S. J. ir J. M. nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios T. K. sveikatą ir pažeidė viešąją tvarką (BK 284 str.).

10.       Be to, E. U. buvo kaltinama ir išteisinta dėl to, kad 2017 m. rugpjūčio 9 d., apie 19 val. prie Rokiškio tvenkinio, esančio prie Ežero gatvės Rokiškyje, matant ant žemės gulinčiai sumuštai nukentėjusiajai, iš šalia nukentėjusiosios buvusios rankinės ištraukė nukentėjusiosios piniginę, iš kurios pagrobė T. K. priklausančius joje buvusius pinigus: dvi kupiūras po 50 eurų, viso 100 eurų, taip padarydama nukentėjusiajai 100 eurų turtinę žalą atvirai pavogė svetimą, T. K. priklausiusį turtą (BK 178 str. 2 d.).

II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai

11.       Nuteistasis S. J. apeliaciniu skundu prašo:

11.1. panaikinti nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, kuris jo atžvilgiu buvo šališkas, neobjektyvus, kadangi nesiėmė visų įmanomų priemonių nustatyti asmenį pravarde „B.“, su kuriuo veikdamas bendrininkų grupėje įvykdė BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką;

11.2. pakeisti skundžiamą nuosprendį ir sumažinti už nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje, padarymą paskirtą per griežtą laisvės atėmimo bausmę, atsižvelgiant į tai, kad jis aktyviai bendradarbiavo su tyrėja, visiškai pripažino kaltę, gailėjosi, savo noru pašalino padarytą žalą, grąžindamas pavogtus daiktus;

11.3. nuosprendžiu paskirtas bausmes už nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje, padarymą subendrinti ne pagal BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalis, bet vadovaujantis BK 64 straipsnio nuostatomis, kadangi savo kaltę pilnai pripažino, davė išsamius ir nuoseklius parodymus;

11.4. pakeisti nuosprendį dalyje dėl 1000 Eur advokato pagalbos išlaidų priteisimo T. K. naudai iš apelianto, kadangi jis buvo išteisintas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 150 straipsnio 2 dalyje, padarymo;

11.5. įpareigoti prokuratūrą pradėti ikiteisminį tyrimą T. K. atžvilgiu dėl apšmeižimo ją seksualiai prievartavus ir priteisti apelianto naudai iš T. K. 5000 Eur moralinės žalos, kadangi dėl nepagrįsto baudžiamojo persekiojimo suėmimo metu patyrė psichologinį ir fizinį smurtą;

11.6. grąžinti pareigūnų paimtus jam priklausančius daiktus – džinsus ir sportinius batelius.

12.       Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė T. K. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2019 m. birželio 21 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį, pripažįstant S. J. kaltu pagal BK 284 straipsnį, 150 straipsnio 2 dalį, J. M. kaltu pagal BK 140 straipsnio l dalį, 150 straipsnio 2 dalį, 284 straipsnį, E. U. kalta pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 284 straipsnį ir juos nuteisti, priteisiant solidariai iš S. J. ir J. M. nukentėjusiosios T. K. naudai 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimui; iš S. J., J. M. ir E. U. nukentėjusiosios T. K. naudai 660 Eur proceso išlaidų, patirtų apeliaciniame procese. Likusioje dalyje skundžiamą nuosprendį prašo palikti nepakeistą.

12.1. Skunde nurodoma, kad skundžiamame nuosprendyje teismo padarytos išvados dėl nukentėjusiosios parodymų patikimumo iš esmės prieštarauja konstatuotoms faktinės aplinkybės, nukentėjusiosios parodymų patikimumas nekelia abejonių, yra pagrįstas kita bylos medžiaga ir vertintinas išteisintųjų kaltei pagrįsti, todėl teismo išvadą T. K. parodymų nevertinti arba vertinti tik tiek, kiek jie pagrįsti kitais bylos įrodymais, laiko nepagrįsta.

Dėl viešosios tvarkos pažeidimo

12.2. Anot nukentėjusiosios, teismas nepagrįstai išteisino visus kaltinamuosius pagal BK 284 straipsnį. Teismo padarytas išvadas, kad įvykio vieta buvo atoki, todėl nepriskirtina viešai vietai, įžūlūs veiksmai buvo asmeninio pobūdžio ir nekilo viešosios tvarkos pažeidimui būtini padariniai apeliantė įvardina kaip klaidingas, o teismo nurodomus motyvus prieštaringais.

12.3. Skunde pažymima, kad T. K. medicininių dokumentų išrašai objektyviai patvirtina nukentėjusiosios parodymus dėl sužalojimo atsiradimo aplinkybių, kuomet visų trijų kaltinamųjų bendrais veiksmais buvo padarytas daugybinis kūno sužalojimas, vertintinas nežymiu sveikatos sutrikdymu.

12.4. Skunde teigiama, kad tai, jog kaltinamieji konkrečių viešosios tvarkos ir rimties sutrikdymo padarinių nesiekė, nekeičia jų veikos kvalifikacijos pagal BK 284 straipsnį, kadangi padarinių atžvilgiu kaltininko tyčia gali būti tiek apibrėžta, tiek neapibrėžta. Teismo motyvas dėl kaltinamųjų tariamo asmeninio pobūdžio paskatų veikti prieš nukentėjusiąją buvimas nepaneigia viešosios tvarkos sutrikdymo fakto, nes šiems asmeninio pobūdžio santykiams aiškintis akivaizdžiai buvo pasirinktas viešąją vietą trikdantis laikas, būdas, vieta.

12.5. Pasak apeliantės, teismas, konstatavęs, kad veika dėl E. U. veiksmų turėtų būti kvalifikuojama ne pagal 284 straipsnį, o pagal 140 straipsnio l dalį, nepagrįstai kaltinamąją išteisino dėl skundo nebuvimo, kadangi procese nukentėjusiosios valia dėl jos sumušimo išreikšta pakankamai aiškiai - norima nustatyti kaltus asmenis ir juos patraukti baudžiamojon atsakomybėn.

12.6. Pirmosios instancijos teismas, bylos nagrinėjimo metu matydamas galimybę veiką perkvalifikuoti ir nevykdydamas pareigos proceso dalyvius apie tai įspėti (kaltinamuosius dėl pasirengimo gynybai) bei neklausdamas nukentėjusiosios dėl proceso tąsos galimumo veiką vertinant pagal BK 140 straipsnio l dalį, pažeidė BPK 256 straipsnio 2 dalies reikalavimus, netinkamai aiškino baudžiamojo įstatymo bendrosios bei specialiosios dalių nuostatas, todėl padarė klaidingas išvadas ir nepagrįstai išteisino kaltinamuosius.

Dėl atviros vagystės

12.7. Skunde analizuojami kaltinamosios, liudytojų parodymai bei rašytiniai dokumentai, kurie kartu su kita bylos medžiaga, anot apeliantės, neginčijamai įrodo E. U. kaltę pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, todėl kaltinamosios išteisinimą laiko nepagrįstu.

Dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo

12.8. Teismas nepagrįstai išteisino J. M., o S. J. veiksmuose pripažino tik vieno smūgio sudavimą, kadangi teismo argumentai nėra iš esmės paneigiantys nukentėjusiosios parodymus, o vertinant šios tyrimo dalies surinktų įrodymų visetą nekyla jokių abejonių dėl kaltinamųjų kaltės pagal pateiktą kaltinimą.

12.9. Skunde nurodoma, kad teismas, tinkamai neįvertinęs nukentėjusiosios asmenybės specifikos, nukentėjusiosios būklės iš karto po įvykio bei kitų objektyvių duomenų, nepagrįstai kritikuoja nukentėjusiosios parodymų, kuriuose esminių prieštaravimų viso proceso metu šioje dalyje nėra, teisingumą.

12.10. Teismas neaptarė svarbaus byloje nustatyto fakto, kad nukentėjusiosios įvykio metu mūvėtos kelnės ties viršutine saga buvo išplyšusios, kuris pagrindžia nukentėjusiosios parodymus, kad jai būnant dar bute, kaltinamieji prie jos priekabiavo ir, bandydami numauti kelnes, naudojo tam jėgą.

Dėl seksualinio prievartavimo

12.11. Nukentėjusioji įsitikinusi, kad teismas nepagrįstai S. J. ir J. M. išteisino pagal BK 150 straipsnio 2 dalį, kadangi nukentėjusiosios parodymai dėl esminių šio įvykio aplinkybių yra nuoseklūs, o teismo aptarti jos parodymų nesutapimai ne esminiai bei natūraliai tikėtini vertinant nukentėjusiosios būklę po prieš ją padarytos sunkios nusikalstamos veikos, tiek iki įvykio turėtus sveikatos sutrikimus.

12.12. Liudytojos A. J. parodymai, priešingai nei teigia teismas, nepaneigia nukentėjusiosios parodymų ir besąlygiškai nesukuria išteisintiesiems alibi, nes nusikalstamos veikos padarymui aktualiu laiku ji kurį laiką nematė nukentėjusiosios ir kaltinamųjų.

12.13. Specialistė S. M., priešingai teigia teismas, nepaneigė, kad prievartinio analinio santykiavimo metu gali atsirasti ir hemorojiniai mazgai, o nukentėjusiosios kūno tyrimo išvada visiškai patvirtina nukentėjusiosios teiginius dėl po įvykusio lytinio santykiavimo analiniu būdu atsiradusių padarinių - trūkusios išangės gleivinės. Apeliantės manymu, būtina atnaujinti bylos tyrimą ir skirti teismo medicininę ekspertizę, pasitelkiant specialių žinių turinčius medikus - koloproktologus, siekiant nustatyti nukentėjusiajai diagnozuotų hemorojinių mazgų atsiradimo laiką ir priežastis.

13. Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokurorė Diana Suvaizdytė – Makšimienė apeliaciniu skundu prašo Rokiškio rajono apylinkės teismo 2019 m. birželio 21 d. nuosprendį panaikinti ir S. J., J. M. ir E. U. priimti apkaltinamąjį nuosprendį:

13.1. pripažinti S. J. kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 284 straipsnyje, 140 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje ir 150 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam bausmes:

- pagal BK 284 straipsnį 1 (vienerių) metų laisvės atėmimą;

- pagal BK 140 straipsnio 1 dalį 1 (vienerių) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimą;

- pagal BK 178 straipsnio 2 dalį 3 (trejų) metų laisvės atėmimą;

- pagal BK 150 straipsnio 2 dalį 5 (penkerių) metų laisvės atėmimą.

13.2. Bausmes subendrinti pagal BK 63 straipsnio 1 dalį, 5 dalies 2 punktą apėmimo būdu ir skirti galutinę 5 (penkerių) metų laisvės atėmimo bausmę, atliekant ją pataisos namuose.

13.3. Į bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme ir suėmime būtą laiką;

13.4. pripažinti J. M. kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 284 straipsnyje, 140 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje ir 150 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam bausmes:

- pagal BK 284 straipsnį 1 (vienerių) metų laisvės atėmimą;

- pagal BK 140 straipsnio 1 dalį 1 (vienerių) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimą;

- pagal BK 178 straipsnio 2 dalį 3 (trejų) metų laisvės atėmimą;

- pagal BK 150 straipsnio 2 dalį 5 (penkerių) metų laisvės atėmimą;

13.5. Bausmes subendrinti pagal BK 63 straipsnio 1 dalį, 5 dalies 2 punktą apėmimo būdu ir skirti galutinę 5 (penkerių) metų laisvės atėmimo bausmę, atliekant ją pataisos namuose. Į bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme ir suėmime būtą laiką;

13.6. pripažinti E. U. kalta padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 284 straipsnyje, 178 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jai bausmes:

- pagal BK 284 straipsnį 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimą, įpareigojant ją būti namuose nuo 22 iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų;

- pagal BK 178 straipsnio 2 dalį 1 (vienerių) metų laisvės apribojimą, įpareigojant ją būti namuose nuo 22 iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; atlyginti nukentėjusiajai T. K. padarytą 100 eurų turtinę žalą.

13.7. Bausmes subendrinti pagal BK 63 straipsnio 1 dalį, 5 dalies 2 punktą apėmimo būdu ir skirti galutinę subendrintą bausmę - 1 (vienerių) metų laisvės apribojimą, įpareigojant ją būti namuose nuo 22 iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; atlyginti nukentėjusiajai T. K. padarytą 100 eurų turtinę žalą.

13.8. Byloje pareikštą T. K. civilinį ieškinį 5000 eurų sumai dėl BK 150 straipsnio 2 dalyje numatytu nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo tenkinti visiškai, priteisiant prašomą sumą solidariai iš kaltinamųjų S. J. ir J. M..

Dėl viešosios tvarkos pažeidimo

14. Prokurorė skunde nurodo, kad teismas, padarydamas išvadą, kad visi trys kaltinamieji nepadarė   jiems inkriminuoto viešosios tvarkos pažeidimo, neatsižvelgė į byloje pateiktus objektyvius duomenis ir kitas aplinkybes: nuoseklius nukentėjusiosios parodymus; specialisto išvadas dėl T. K. nustatytų kūno sužalojimų atsiradimo laiko ir mechanizmo; liudytojos N. G., kaltinamųjų S. J. ir E. U. parodymus dėl T. K. sveikatos būklės atvykus prie tvenkinio; visų trijų kaltinamųjų parodymų prieštaringumą įvykio vietos apžiūros protokolui, specialisto išvadoms; S. J. parodymų prieštaravimą nukentėjusiajai atliktos psichiatrinės psichologinės ekspertizės aktui.

        14.1. Prokurorė įsitikinusi, kad kaltinamiesiems pagrįstai buvo inkriminuotas BK 284 straipsnis, kadangi visų trijų kaltinamųjų įžūlūs smurtiniai veiksmai nukentėjusiosios atžvilgiu buvo padaryti viešoje, laisvai prieinamoje, miesto bendruomenės poilsiui skirtoje vietoje - tvenkinio paplūdimyje ir sukėlė padarinius – nežymų nukentėjusiosios sveikatos sutrikdymą ir viešosios tvarkos pažeidimą (sutrikdytas pašalinių žmonių poilsis, iškviestos pagalbos tarnybos - policija, greitoji medicinos pagalba).

        14.2. Prokurorė esminiu teismo proceso pažeidimu laiko tai, kad įrodymų tyrimo metu teismas, turėdamas pagrindo manyti, kad kaltinime nurodytas viešosios tvarkos pažeidimas pagal BK 284 straipsnį gali būti perkvalifikuotas į veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalį, apie tokią galimybę nepranešė proceso dalyviams, pažeisdamas BPK 256 straipsnio 2 dalies nuostatas.

Dėl atvirosios vagystės

14.3. Skundu kaltintoja nesutinka su E. U. išteisinimu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį dėl atvirosios pinigų vagystės iš nukentėjusiosios T. K.. Skunde prokurorė išsamiai analizuoja byloje esančius duomenis, pasak apeliantės, patvirtinančius, kad T. K. įvykio dieną, t. y. 2017 m. rugpjūčio 9 d., prie tvenkinio turėjo pinigų ir kad kaltinamoji nukentėjusiosios pinigus pavogė atvirai, matant pačiai nukentėjusiajai.

Dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo

14.4. Skunde prieštaraujama J. M. išteisinimui pagal 140 straipsnio 1 dalį ir pirmosios instancijos padarytoms išvadoms dėl individualių S. J. veiksmų nežymiai sužalojant T. K. sveikatą.

14.5. Nurodoma, kad T. K. sužalojimų lokalizacija ir pobūdis bei drabužių sugadinimai, kuriuos patvirtina specialisto išvada, policijos pareigūnų atlikta T. K. kūno ir drabužių apžiūra, liudytojų N. G. ir Š. S. parodymai, atitinka nukentėjusiosios pateiktą įvykių eigą ir pirminiame kaltinime nurodytas aplinkybes.

14.6. Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuoti smurto pėdsakai - kraujo dėmės patvirtina, kad nukentėjusioji buvo mušama ir laiptinėje.

Dėl vagystės įsibraunant į patalpą

14.7. Prokurorė nesutinka su apylinkės teismo motyvais dėl J. M. išteisinimo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, kuris iš esmės paremtas kaltinamosios E. U. nurodytu J. M. alibi, kad naktį, kai buvo įvykdyta vagystė, J. M. buvo jos namuose ir saugojo jos vaikus, nes ji tuo metu dirbo naktinėje pamainoje.

14.8. Skunde kritikuojami teismo argumentai dėl J. M. alibi, kadangi byloje esantys duomenys paneigia E. U. parodymus, kad ji vagystės metu dirbo. Be to, anot apeliantės, kritiškai turi būti vertinami E. U. ir J. M. parodymai dėl pastarojo buvimo vagystės naktį E. U. namuose. Jei E. U. nedirbo ir buvo namuose kartu su J. M., tai jiems nebuvo būtinybės bendrauti telefonu, o surinkti duomenys analizuojant įeinančių ir išeinančių skambučių ir SMS žinučių sąrašus leidžia teigti, kad J. M. laikotarpyje nuo 2018 m. birželio 30 d. 23:48:43 valandos iki 2018 m. liepos 1 d. 04:23:45 valandos nuolat bendravo su sugyventine E. U. telefonu. Be to, kaip matyti iš pateiktų SMS tekstų, S. J., paleistas iš laikinojo sulaikymo, suskubo organizuoti grąžinti pavogtus daiktus ir J. M. pavedė ieškoti vieno iš asmenų, kuriam buvo perduoti iš I. G. garažo pavogti daiktai.

Dėl seksualinio prievartavimo

14.9. Prokurorės įsitikinimu, S. J. ir J. M. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 150 straipsnio 2 dalyje, padarymą įrodo nukentėjusiosios T. K. parodymai, įvykio vietoje rastos tualetinio popieriaus dalys su kraujo ir sperminio skysčio pėdsakais, liudytojų – policijos pareigūnų L. M. ir R. N. parodymai apie T. K. kreipimąsi į policiją dėl išprievartavimo, nustatyti sužalojimai T. K. išangėje.

14.10. Apeliantė T. K. elgesį policijos pareigūnams pranešant apie išprievartavimą tik po antro iškvietimo aiškina nukentėjusiosios psichologiniais ypatumais dėl turimos psichikos ligos.

15. Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės T. K. atstovas advokatas I. Ruželė atsiliepimu į nuteistojo S. J. apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

        15.1. Apelianto S. J. motyvus dėl teismo šališkumo ir grąžinimo pirmosios instancijos teismui vertina kaip nepagrįstus, nulemtus iš dalies nepalankaus nuosprendžio pastarojo nuteistojo atžvilgiu.

        15.2. Pasak nukentėjusiosios atstovo, teismas skundžiamame nuosprendyje už kelias nusikalstamas veikas paskirtas bausmes pagrįstai bendrino vadovaudamasis BK 63 straipsniu, o S. J. prašymas subendrinti paskirtas bausmes apėmimo būdu pagal BK 64 straipsnio nuostatas nėra teisiškai pagrįstas. Atsiliepime taip pat pažymima, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti bausmių apėmimo principą ir pagal BK 63 straipsnį.

        15.3. Atsiliepime nurodoma, kad nuteistojo prašymai T. K. atžvilgiu inicijuoti ikiteisminį tyrimą dėl šmeižto, ją nubausti ir priteisti iš nukentėjusiosios nuteistojo naudai 5000 Eur neturtinę žalą negali būti šio apeliacinio proceso dalyku, kadangi šie klausimai nebuvo nagrinėti priimant nuosprendį pirmojoje instancijoje.

16. Teismo posėdyje nuteistasis S. J. ir jo gynėjas, nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės T. K. atstovas ir prokurorė prašė jų pareikštus apeliacinius skundus tenkinti.

17. Nukentėjusiosios T. K. atstovo ir prokurorės apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies, o nuteistojo S. J. apeliacinis skundas atmetamas.

III. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

18. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.

19. BPK 20 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia byloje esančias aplinkybes. Todėl apkaltinamojo nuosprendžio išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo asmens kaltę padarius baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, jo kaltė negali būti grindžiama spėjimais ir prielaidomis.

20. BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta teismo teisė ir pareiga vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, kuris susiformuoja kruopščiai išnagrinėjus ir atskirai patikrinus iš kiekvieno šaltinio gaunamą informaciją. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas visas bylos aplinkybes išnagrinėjo nešališkai ir išsamiai, teisingai ir nepažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų, įvertino išnagrinėtų įrodymų visumą bei pagrįstai S. J. pripažino kaltu dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje, padarymo, bei pagrįstai S. J. išteisino pagal BK 284 straipsnį ir 150 straipsnio 2 dalį, J. M. išteisino pagal 284 straipsnį, 140 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį ir 150 straipsnio 2 dalį, E. U. išteisino pagal 178 straipsnio 2 dalį. Kvalifikuojant minėtas nusikalstamas veikas ir vertinant dėl jų surinktus įrodymus esminių BPK pažeidimų šioje byloje nenustatyta. Tačiau pirmosios instancijos teismas, numatydamas galimybę perkvalifikuoti E. U. inkriminuotą BK 284 straipsnyje numatytą veiką pagal 140 straipsnio 1 dalį, nesilaikė BPK 256 straipsnio 2 dalyje numatytų nuostatų dėl nagrinėjimo teisme dalyvių informavimo ir tuo padarė baudžiamojo proceso pažeidimą. Dėl to nukentėjusiosios T. K. ir prokurorės apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies, o nuteistojo S. J. apeliacinis skundas atmestinas (BPK 326 straipsnio 4 dalis).

Dėl T. K. parodymų vertinimo

21. Byloje kaltinamiesiems pareikšti kaltinimai padarius BK 284 straipsnyje, 140 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje (2017 m. rugpjūčio 9 d. atviroji vagystė) ir 150 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikalstamas veikas, dėl kurių padarymo T. K. buvo pripažinta nukentėjusiąja, buvo grindžiami iš esmės nukentėjusiosios parodymais, todėl T. K. parodymų patikimumo klausimas buvo vienas iš pirmųjų, kuriuos įrodymų vertinimo kontekste skundžiamame nuosprendyje aptarė pirmosios instancijos teismas. Apylinkės teismas nusprendė nukentėjusiosios T. K. parodymus vertinti kritiškai ir remtis tiek, kiek juos patvirtino kiti byloje surinkti įrodymai. Tokią išvadą teismas padarė atlikęs išsamią T. K. sveikatos ir individualių psichologinių ypatumų analizę sekančiais aspektais:

21.1. Psichikos būklė: 2018 m. gegužės 22 – birželio 29 d. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Rokiškio teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto išvadoje (t. 1, b. l. 124 – 126) (toliau – ekspertizės išvada) nurodyta, kad T. K. diagnozuotas šizoafektinis sutrikimas (lėtinis), depresijos tipas, mišrus tipas, piktnaudžiavimas alkoholiu, priklausomybės sindromas, ji gydyta (duomenys neskelbtini) ligoninėje 29 kartus, iš jų kelis kartus priverstinai. Pažymėtina, kad pastaroji ekspertizė buvo paskirta siekiant ištirti T. K. psichikos būklę BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo padarymo metu. Išvadoje konstatuota, kad tiriamoji jos atžvilgiu įvykdyto nusikaltimo metu (2017 m. rugpjūčio 9 d.) negalėjo bei ekspertizės atlikimo metu (2018 m. gegužės 22 d. – birželio 29 d.) negali suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, todėl siūloma T. K. duodamus parodymus vertinti kritiškai. Psichologinio tyrimo metu fiksuota: tiriamosios polinkis manipuliuoti, akcentuoti jai naudingus dalykus, o nenaudingus nutylėti arba situaciją pateikti sau palankia linkme, kritikos stoka savo psichikos būklei ir alkoholio vartojimui, pabrėžtinai teigiamas savivaizdis, galimybių pervertinimas, noras gražiau save parodyti, įtikti ir patikti aplinkiniams, asmenybės nerimastingumas, nekritiškumas, prasta emocijų kontrolė, apsunkinta socialinė adaptacija ir elgesio planavimo sunkumai. Nors eksperto išvadoje konstatuota, kad T. K. elgesį įtakoja jai nustatytas psichikos sutrikimas, o aprašyti individualūs psichologiniai ypatumai esminės įtakos jos elgesiui neturi, tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, analizuojant nukentėjusiosios parodymų patikimumo klausimą, į juos taip pat atsižvelgtina, nes jie atspindi tam tikrus asmenybės bruožus, galinčius nulemti nukentėjusiosios pozicijos pasirinkimą apklausų metu. Teismo psichologė ekspertė J. R. pažymėjo, kad dėl mąstymo sutrikimų T. K. parodymus gali duoti nenuosekliai, atsitiktine tvarka, paviršutiniškai, skubotai, jie gali keistis eigoje, fiksuotis ne į esmines, o į jai svarbesnes detales, nes mąstymas nėra nuoseklus bei kryptingas. T. K. ambulatoriškai gydanti gydytoja psichiatrė R. B. taip pat siūlė pacientės žodžius vertinti kritiškai ir negalėjo atsakyti, ar galima tikėti jos parodymais. Pasak gydytojos, mąstymo sutrikimai T. K. pasireiškia labai dideliu paviršutiniškumu, savisaugos stoka, melagingumu, kritikos stoka. Teisiamojo posėdžio metu apklaustas teismo psichiatras ekspertas K. M. taip pat teismui rekomendavo nukentėjusiosios parodymus vertinti kritiškai ir atsargiai. Prokurorė apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu vertino gydytojo K. M., nedalyvavusio T. K. ekspertizėje, paaiškinimus kaip nepagrįstus, paremtus prielaidomis ir spėlionėmis, kuriomis neva pirmosios instancijos teismas motyvavo savo išvadas. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo psichiatras – ekspertas K. M., Rokiškio teismo psichiatrijos skyriaus vedėjas, pagrįstai davė paaiškinimus pirmosios instancijos teisme, atstovaudamas buvusią savo vadovaujamo skyriaus ekspertę R. D., kuri atliko ekspertizę ir yra išvykusi į Švediją. Tačiau sutiktina su prokurorės argumentu dėl to, kad pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl T. K. parodymų nepatikimumo, nepagrįstai rėmėsi gydytojo K. M. paaiškinimais apie T. K. būklės paūmėjimą ekspertizės atlikimo metu, kadangi nukentėjusiosios psichiatrijos ir psichologijos ekspertizės atlikime jis asmeniškai nedalyvavo, o teismo psichiatrės ekspertės R. D. ir teismo psichologės ekspertės J. R. pasirašytame ekspertizės akte įrašo apie tiriamosios būklės paūmėjimą nėra. Kadangi gydytojas K. M. nedalyvavo T. K. tyrime, jo paaiškinimai teismui aktualūs tik tiek, kiek jie atitinka ekspertizės akto turinį. Visgi iš 2019 m. lapkričio 6 d. (duomenys neskelbtini) psichikos sveikatos centro rašto Nr. V2-697 (t. 10, b. l. 104) matyti, kad 2017 m. rugsėjo 11 d. vizito centre metu stebėta nepakankamai stabili pacientės T. K. būsena, kuri tęsėsi iki 2018 m. rugsėjo 21 d. Sekantis pablogėjimas tęsėsi nuo 2019 m. sausio 17 d. iki 2019 m. rugsėjo. Rašte pažymėta, kad paūmėjimų metu ligonė vartoja alkoholį, būna dirgli, pikta, blogos nuotaikos, blogai miega naktį. Taigi, psichikos sveikatos centre T. K. būsenos paūmėjimai fiksuoti laikotarpiais nuo 2017 m. rugsėjo 11 d. iki 2018 m. rugsėjo 21 d. bei nuo 2019 m. sausio 17 d. iki 2019 m. rugsėjo. Bylos duomenimis, pirmojo paūmėjimo laikotarpiu T. K. parašė pareiškimą dėl BK 150 straipsnio 2 dalyje numatytos veikos padarymo jos atžvilgiu (2018 m. liepos 3 d.) bei buvo keturis kartus apklausta ikiteisminio tyrimo metu (2017 m. gruodžio 28 d., 2018 m. vasario 27 d., 2018 m. liepos 3 d., 2018 m. liepos 17 d.), o antro paūmėjimo laikotarpiu davė parodymus pirmosios instancijos teisme (2019 m. balandžio 15 d.). Tiesa, du kartus, vieną iš jų – pas ikiteisminio tyrimo teisėją, nukentėjusioji buvo apklausta tuomet, kai jos būklės paūmėjimas nebuvo fiksuotas (2017 m. rugpjūčio 11 d., 2018 m. lapkričio 27 d.).

21.2. Polinkis meluoti: ekspertizės išvadoje nurodyta, kad T. K. linkusi akcentuoti jai naudingus dalykus, o nenaudingus nutylėti arba situaciją pateikti sau palankia linkme, jai būdingas noras gražiau save parodyti. Gydytoja psichiatrė R. B. T. K. charakterizavo kaip linkusią meluoti, tačiau labiau dalykus pagražinančią nei vaizduojančią juos neigiamai, taip pat pažymėjo, kad mąstymo sutrikimai pacientei be kitų niuansų pasireiškia ir melagingumu bei išreiškė abejonę, ar galima tikėti josios parodymais. Teismo psichologė ekspertė J. R. nesiėmė vertinti nukentėjusiosios parodymų teisingumo ir negalėjo atsakyti, ar ji galėtų sukurti visiškai nebuvusius įvykius, tačiau tokios galimybės ir nepaneigė. Buvęs T. K. sutuoktinis Š. S. parodė, kad T. K. kartais meluoja akivaizdžiai net ir būdama blaivi. Liudytojas nurodė atvejus, kai T. K. sakė netiesą apie aplinkybes, susijusias su alkoholio vartojimu. Nors liudytoja apklausta T. K. mama N. G. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad nėra pastebėjusi, kad duktė pasakodama kažką prikurtų, tačiau, pati sau prieštaraudama pažymėjo, kad yra buvę atvejų, kai ji pameluodavo apie tariamą nėštumą, siekdama išsaugoti santykius su vyrais. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į ekspertizės akto išvadoje aptartus T. K. psichologinius ypatumus, gydytojų R. B., J. R. bei liudytojų Š. S. ir N. G. parodymus, darytina išvada, kad, siekdama sau palankių tikslų, nukentėjusioji linkusi nurodyti faktinių aplinkybių neatitinkančius įvykius, t. y. meluoti, todėl neatmestina galimybė, kad ir nagrinėjamoje byloje ji galėjo duoti neteisingus parodymus apie galimai jos atžvilgiu padarytas nusikalstamas veikas. Dar didesnių abejonių T. K. parodymų teisingumu sukelia nukentėjusiosios ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu duotų parodymų nenuoseklumas ir prieštaringumas, apie kuriuos išsamiau bus pasisakyta analizuojant atskirų nusikalstamų veikų epizodus.

21.3. Priklausomybė nuo alkoholio: ekspertizės išvadoje nurodyta, kad T. K. diagnozuoti psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo, priklausomybės sindromas. Kaip jau minėta anksčiau, (duomenys neskelbtini) psichikos sveikatos centro pažymoje (t. 10, b. l. 104) nurodyta, kad būklės paūmėjimų metu (paskutiniai fiksuoti laikotarpiais nuo 2017 m. rugsėjo 11 d. iki 2018 m. rugsėjo 21 d., nuo 2019 m. sausio 17 d. iki 2019 m. rugsėjo) ligonė vartoja alkoholį. Gydytoja R. B. parodė, kad kartais net vizitų pas ją psichikos sveikatos centre metu nuo T. K. sklisdavo alkoholio kvapas. Anot gydytojos, pacientei skiriami antidepresantai, vaistai mąstymo sutrikimams gydyti, miegui gerinti, kurių kategoriškai negalima vartoti su alkoholiu, kadangi vaistų sąveikoje su alkoholiu greičiau apgirstama ir sutrinka orientacija, o vaistų nevartojimas pagilina mąstymo sutrikimus. Anot liudytojo Š. S., jo buvusi sutuoktinė mėgėja vartoti alkoholinius gėrimus. Nukentėjusiosios motina N. G. taip pat patvirtino dukters polinkį piktnaudžiauti alkoholiu. Liudytoja parodė, kad paragavusi alkoholio, duktė geria kelias dienas, o išgėrusi būna įkyri. Pasak liudytojo A. P., T. K. alkoholį vartoja dažnai, ne vieną kartą per savaitę, o būdama girta, pradeda raudoti, alpsta. Taigi, bylos duomenimis, T. K. turi priklausomybę alkoholiui ir nuolat juo piktnaudžiauja. Teisėjų kolegija pastebi, kad T. K. nuo 2005 m. diagnozuotas šizoafektinis sutrikimas nėra epizodinio pobūdžio, jis yra lėtinis, kurio keliamų mąstymo sutrikimų kontrolei būtinas nuolatinis medikamentinis gydymas, kurio pratęsimui ji reguliariai lankosi (duomenys neskelbtini) psichikos sveikatos centre.

21.4. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, T. K. parodymai kritiškai vertintini ne tik dėl jos psichikos sutrikimo ir psichologinių asmenybės ypatumų (polinkio meluoti, situaciją pakreipti sau naudinga linkme ir kt.), tačiau ir dėl to, kad pati nukentėjusioji dėl galimai kartu vartotų alkoholio ir vaistų šalutinio poveikio galėjo neobjektyviai suvokti šioje byloje nagrinėjamų įvykių faktines aplinkybes, kadangi visų įvykių metu buvo stipriai apsvaigusi nuo alkoholio. Nors tiek nukentėjusioji, tiek prokurorė prašo remtis T. K. esminiais parodymais kaip pagrindžiančiais išteisintųjų kaltę dėl jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo, apeliacinės instancijos teismas apylinkės teismo išvadą dėl kritiško nukentėjusiosios parodymų vertinimo ir sprendimo remtis jais tik tiek, kiek juos patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai, vertina kaip motyvuotą ir pagrįstą bei atitinkančią BPK 20 straipsnyje įtvirtintus įrodymų vertinimo principus.

Dėl viešosios tvarkos pažeidimo

22. Skundžiamame nuosprendyje konstatuota, kad kaltinamųjų S. J., J. M. ir E. U. veiksmuose nėra nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnyje, požymių, kadangi byloje nėra objektyvių ir neginčytinų įrodymų, kad jie būtų T. K. atžvilgiu atlikę kaltinime nurodytus smurtinio pobūdžio veiksmus, kad būtų turėję tyčią tokiais veiksmais sutrikdyti visuomenės rimtį ar tvarką ir kad būtų sukėlę tokius padarinius. Nors tiek prokurorė, tiek nukentėjusioji apeliaciniuose skunduose nesutinka su skundžiamame nuosprendyje apylinkės teismo pateiktu įrodymų vertinimu ir prašo visus kaltinamuosius pripažinti kaltais padarius BK 284 straipsnyje numatytą nusikaltimą, teisėjų kolegija pirmosios instancijos teismo išvadas dėl šios nusikalstamos veikos požymių nebuvimo kaltinamųjų veiksmuose ir jų išteisinimo šiame epizode laiko pagrįstomis ir motyvuotomis.

        22.1. Nukentėjusiosios T. K., liudytojos N. G. bei kaltinamųjų S. J. ir J. M. parodymai patvirtina, kad įvykio dieną prieš atvykdama prie ežero T. K. nebuvo sužalota ar susižalojusi, ant jos kūno nebuvo vizualiai matomų mėlynių ar sumušimų. Šiuo klausimu nenuoseklius parodymus davė tik E. U.: nors ikiteisminio tyrimo metu ji tvirtino, kad jokių sužalojimų ant T. K. kūno ar veido tą dieną nematė, tačiau apklausiama teisme prieštaringai parodė, kad T. K. nusiėmus akinius po kaire akimi pastebėjo ryškią mėlynę. Kadangi šiame epizode būtent E. U. buvo kaltinama tuo, kad T. K. ne mažiau kaip tris kartus kumščiu sudavė į veido sritį, jos parodymai dėl jos suinteresuotumo bylos baigtimi vertintini kritiškai. Byloje nėra duomenų kad įvykio vietoje konflikto metu ar kaltinamiesiems pasišalinus būtų lankęsi kiti asmenys. Atsižvelgiant į pirmųjų po kaltinamųjų pasišalinimo į įvykio vietą atėjusių liudytojų E. K. ir E. K. parodymus, kad T. K. skundėsi esanti sumušta, ir į Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvadą Nr. G 1320/2017 (05) (t. 1, b. l. 102-103), kurioje konstatuota, kad T. K. poodinės kraujosruvos paakiuose ir odos nubrozdinimas kairio peties srityje padaryti trauminių poveikių kietais bukais daiktais ar paviršiais pasekoje galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku ir būdu, pirmosios instancijos teismo išvada, kad pastarieji sužalojimai padaryti aptariamo įvykio metu, laikytina pagrįsta. Specialisto išvada nepatvirtina nukentėjusiosios parodymų, kad ir kitus jai nustatytus daugybinius kūno sužalojimus ji patyrė to paties įvykio metu, kadangi, pasak specialisto, objektyvių duomenų, leidžiančių šiuos sužalojimus susieti su tiriamu įvykiu, nėra. Netgi darant prielaidą, kad visi kiti sužalojimai, išskyrus poodines kraujosruvas paakiuose ir odos nubrozdinimą kairio peties srityje, T. K. atsirado būnant prie ežero, apart pačios nukentėjusiosios parodymų (kurie dėl jos psichikos būklės ir sunkaus girtumo laipsnio įvykio metu vertintini kritiškai), byloje nėra jokių kitų objektyvių duomenų, pagrindžiančių, kad jie atsirado dėl kaltinamųjų T. K. atžvilgiu pavartoto fizinio smurto. Svarbu pažymėti, kad specialisto išvadoje, aprašant T. K. nustatytų sužalojimų atsiradimo mechanizmą, konstatuota, kad poodinės kraujosruvos paakiuose paprastai nėra būdingos griuvimui, tačiau visi kiti sužalojimai galėjo būti padaryti ne tik išorinio poveikio pasekoje, bet ir tiriamajai galimai griuvinėjant ant žemės. Todėl nėra atmestina galimybė, kad specialisto išvadoje nustatyti sužalojimai ant T. K. kūno, išskyrus poodines kraujosruvas paakiuose, galėjo atsirasti jai pačiai griuvinėjant prie ežero, juolab, kad po įvykio jai buvo nustatytas 3,59 prom. girtumas, o kaltinamieji J. M. ir E. U. parodė, kad prie ežero T. K. buvo labai girta ir griuvinėjo.

        22.2. Vadovaudamasi tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu T. K. duotais parodymais, kad nagrinėjamo įvykio metu E. U. jai sudavė 2-3 kartus į veido sritį, bei nukentėjusiosios parodymus dalyje dėl sužalojimų veide atsiradimo vietos, laiko bei mechanizmo patvirtinančia specialisto išvada, kurioje konstatuota, kad poodinės kraujosruvos paakiuose padarytos trauminių poveikių kietais bukais daiktais ar paviršiais pasekoje galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku ir būdu ir paprastai nėra būdingos griuvimui, teisėjų kolegija laiko įrodyta aplinkybę, kad E. U. prieš T. K. panaudojo fizinį smurtą. Nors pati E. U. viso proceso metu neigė kaltinime nurodytas fizinio smurto panaudojimo prieš nukentėjusiąją aplinkybes, tačiau jos parodymai vertintini kritiškai kaip pasirinkta gynybos pozicija, paneigta kitų byloje surinktų ir ištirtų objektyvių įrodymų visuma.

        22.3. Pirmosios instancijos nuosprendyje išsamiai analizuojami BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji ir subjektyvieji požymiai, todėl papildomai dėl to pasisakyti netikslinga. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad konfliktas tarp kaltinamosios E. U. ir nukentėjusiosios T. K. buvo asmeninio pobūdžio vartojant alkoholinius gėrimus, o kaltinamosios veiksmai buvo nukreipti tik į nukentėjusiąją, todėl nėra jokio pagrindo pripažinti, kad E. U. savo veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką, t. y. sukėlė BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos, kurios sudėtis materiali, padarinius. Bylos duomenimis nenustatyta, kad E. U. ir T. K. konfliktą būtų matę ar girdėję pašaliniai, išgertuvėse prie ežero bendroje kompanijoje nedalyvavę, asmenys, kurie būtų pasijutę šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, išsigandę ir pan. Taip pat nėra duomenų apie tai, kad dėl E. U. veiksmų buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, surikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, sustabdytas eismas ir pan., t. y. būtų kilusios įprastos viešosios tvarkos pažeidimui pasekmės. Tai, kad šalia ežero gyvenantys liudytojai I. K. ir E. K., praėjus pakankamai ženkliam laiko tarpui po kaltinamųjų pasišalinimo iš įvykio vietos, išgirdę T. K. pagalbos šauksmą, atskubėjo prie nukentėjusiosios ir iškvietė spec. tarnybas, nelaikytina visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymu, kadangi įprasta šių su įvykiu nesusijusių asmenų veikla buvo sutrikdyta ne tiesiogiai dėl kaltinamųjų neteisėtų veiksmų, o atsiliepiant į nukentėjusiosios pagalbos prašymą.

        22.4. Atmestinas nukentėjusiosios apeliacinio skundo argumentas dėl pirmosios instancijos teismo neva klaidingos išvados dėl viešosios vietos kaip vieno iš būtinųjų BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos objektyviosios pusės požymių nebuvimo, kadangi skundžiamame nuosprendyje nėra kvestionuojama kaltinime nurodyta aplinkybė, kad nagrinėjamas įvykis vyko viešoje vietoje. Nuosprendyje tik buvo paminėta kaltinamosios E. U. gynėjo išsakyta abejonė, ar kaltinamųjų veiksmai gali būti laikomi viešosios tvarkos pažeidimu, nes pasirinkta iškylos vieta prie tvenkinio yra labai nuošali, jokio pliažo ten nėra, taip pat nei vieno žmogaus rimtis nebuvo sutrikdyta dėl kaltinamųjų veiksmų, o tik pačios nukentėjusiosios keliamas triukšmas atkreipė greta gyvenančių kaimynų dėmesį.

        22.5. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su nukentėjusiosios bei prokurorės apeliacinių skundų argumentais dėl to, kad apylinkės teismas teisminio nagrinėjimo metu nustatęs, kad E. U. asmeninio konflikto metu prieš T. K. galėjo panaudoti fizinį smurtą, konkrečiai – suduoti smūgius į veidą, ir konstatavęs, kad E. U. veiksmuose nėra BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo, tačiau galimai yra BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymiai, t. y. turėdamas pagrindą manyti, kad kaltinime E. U. inkriminuota veika gali būti perkvalifikuota, vadovaudamasis BPK 256 straipsnio 2 dalimi, apie šią galimybę nedelsdamas privalėjo pranešti nagrinėjimo teisme dalyviams, tačiau nepranešė, tokiu būdu pažeisdamas baudžiamojo proceso įstatymą. Pirmosios instancijos teismo motyvus netęsti proceso prieš E. U. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį dėl to, kad E. U. dėl to nebuvo pareikštas kaltinimas bei dėl to, kad byloje nėra nukentėjusiosios pareiškimo – protokolo dėl prieš ją panaudoto fizinio smurto, o bylos nagrinėjimo metu nei prokurorė, nei nukentėjusioji nereikalavo tęsti proceso E. U. ir pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, teisėjų kolegija vertina kaip teisiškai nepagrįstus ir prieštaringus bylos duomenims. Nors ikiteisminis tyrimas pagal BK 284 straipsnį tiek dėl E. U., tiek dėl kitų kaltinamųjų smurtinio pobūdžio veiksmų buvo pradėtas pagal policijos pareigūno tarnybinį pranešimą (t. 1, b. l. 1), tačiau nuo pat pirmos nukentėjusiosios apklausos 2017 m. rugpjūčio 11 d. (t. 1, b. l. 82-83) viso proceso metu nuosekliai T. K. reiškė pretenzijas visiems trims kaltinamiesiems dėl jos sumušimo, o 2018 m. sausio 9 d. skunde dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo (t. 1, b. l. 14-15) netgi konkrečiai nurodė, kad jos atžvilgiu galimai buvo padarytos BK 284, 140 ar 180 straipsniuose numatytos nusikalstamos veikos, nors nukentėjusioji neturi pareigos ikiteisminio tyrimo subjektams nurodyti jos atžvilgiu galimai padarytų nusikalstamų veikų teisinės kvalifikacijos. Taigi, kolegijos vertinimu, negalima nesutikti su nukentėjusiosios apeliacinio skundo argumentu, kad nagrinėjamoje byloje jos valia dėl jos atžvilgiu panaudoto fizinio smurto išreikšta pakankamai aiškiai – siekiama nustatyti kaltus asmenis ir patraukti juos baudžiamojon atsakomybėn. E. U. buvo pareikštas kaltinimas pagal BK 284 straipsnį, kuriame numatyta nusikalstama veika apima ir BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymius, todėl nebuvo jokio pagrindo jai reikšti atskirą kaltinimą ir pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. Nei prokurorė, nei nukentėjusioji neturėjo jokio pagrindo reikšti reikalavimą dėl proceso pratęsimo E. U. atžvilgiu ir pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, kadangi teismas nagrinėjimo teisme dalyvių neinformavo apie galimybę perkvalifikuoti E. U. pagal BK 284 straipsnį inkriminuotą veiką į BK 140 straipsnio 1 dalį. Pirmosios instancijos teismo padarytas baudžiamojo proceso pažeidimas šalintinas, perkvalifikuojant E. U. veiksmus iš BK 284 straipsnio į BK 140 straipsnio 1 dalį ir sprendžiant jos patraukimo baudžiamojon atsakomybėn klausimą iš esmės.

        22.6. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, susipažinusi su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu bei teisme ištirtais įrodymais, nustatė, jog E. U. 2017 m. rugpjūčio 9 d., apie 19 val. prie Rokiškio tvenkinio, esančio prie Ežero gatvės Rokiškyje, asmeninio konflikto metu T. K. sudavė ne mažiau kaip 3 kartus kumščiu į veido sritį, tokiais savo veiksmais T. K. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą - kraujosruvas abiejuose paakiuose, t. y. padarė veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

        22.7. Remiantis bylos medžiaga neabejotinai nustatyta, jog 2017 m. rugpjūčio 9 d., apie 19 val. prie Rokiškio tvenkinio, esančio prie Ežero gatvės Rokiškyje, tarp kartu iškylavusių ir alkoholinius gėrimus vartojusių T. K. ir E. U. įvyko konfliktas. Tai patvirtino tiek pačios konflikto dalyvės, tiek įvykio vietoje buvę S. J. ir J. M.. Ikiteisminio tyrimo metu T. K. nurodė, kad E. U. jai sudavė 2-3 smūgius į veidą (teisminio nagrinėjimo metu patikslino, kad smūgiai buvo 3), kai atsisakė gerti jos pasiūlytą stiprų alkoholinį gėrimą. E. U. parodė, kad pokalbio su T. K. metu pasiteiravo, kodėl buvo atimtas jos vaikas, ir ši jai vieną kartą trenkė į veidą. Pasak J. M., jam su S. J. besimaudant, E. U. susiginčijo su T. K. ir buvo susikabinusios rankomis, todėl ėjo jų skirti. S. J. parodė, kad būdamas vandenyje pamatė kaip T. K. trenkė E. U. 2 kartus. Nors visi trys kaltinamieji neigė, kad E. U. ar kas nors kitas iš jų būtų naudoję prieš T. K. fizinį smurtą, atvirkščiai, visi nurodė, kad T. K. smūgiavo E. U., kaltinamųjų parodymai vertintini kritiškai dėl jų suinteresuotumo bylos baigtimi ir neatitikimo kitiems bylos duomenims.

        22.8. Kaip jau išsamiai buvo aptarta anksčiau, nukentėjusiosios parodymai ir juos atitinkančios specialisto išvados duomenys patvirtina, kad T. K. nustatyti sužalojimai veide – poodinės kraujosruvos abiejuose paakiuose atsirado dėl E. U. suduotų smūgių. Byloje esanti specialisto išvada Nr. G 1320/2017 (05) (t. 1, b. l. 102-103) patvirtina, kad T. K. poodinės kraujosruvos paakiuose padarytos trauminių poveikių kietais bukais daiktais ar paviršiais pasekoje galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku ir būdu. Išvadoje pažymėta, kad pastarieji sužalojimai paprastai nėra būdingi griuvimui.

        22.10. Kolegija sprendžia, kad nėra jokio pagrindo išvadai jog E. U. būtų turėjusi chuliganiškų paskatų ar tikslą demonstruoti nepagarbą aplinkiniams, juos šokiruoti, ir taip sutrikdyti visuomenės rimtį. Smurtas nukentėjusiosios atžvilgiu nors ir naudotas viešoje vietoje, tačiau dominuojant išskirtinai asmeniniams motyvams, konfliktas vyko trumpai ir pasireiškė abipusiu santykių aiškinimusi. Nors veiksmas vyko viešoje vietoje, byloje nėra duomenų, kad jį matė pašaliniai asmenys todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad tokie E. U. veiksmai kaip nors sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Jokia materialinė žala padaryta nebuvo, bei nenustatyta kitų aplinkybių, kurios leistų pripažinti realų viešosios tvarkos ar rimties sutrikdymą, taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apylinkės teismo išvada, kad E. U. veika neperžengė privataus konflikto ribų, yra pagrįsta objektyviais duomenimis.

        22.11. E. U. veika nukentėjusiosios atžvilgiu turėjo būti kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, todėl apylinkės teismo nuosprendis dalyje dėl E. U. išteisinimo pagal BK 284 straipsnį naikintinas ir perkvalifikavus veiką iš BK 284 straipsnio į veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, E. U. atžvilgiu priimtinas naujas – apkaltinamasis nuosprendis.

        22.12. Perkvalifikavus E. U. nusikalstamą veiką iš BK 284 straipsnio į BK 140 straipsnio 1 dalį išsprendžiamas ir bausmės paskyrimo jai klausimas. BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos šios bausmių rūšys: viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki vienerių metų. Teisėjų kolegija, skirdama bausmę E. U., atsižvelgia į BK 54 straipsnyje reglamentuotus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus: padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, nėra jos atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nustatyta viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), anksčiau neteista (t. 6, b. l. 57-59), nedirbanti (t. 6, b. l. 37). Visos šios aplinkybės rodo, kad bausmės tikslai bus pasiekti, o pati bausmė atitiks teisingumo bei protingumo principus paskiriant E. U. BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą bausmės rūšį – trumpesnės nei vidutinės trukmės laisvės apribojimą ir vadovaujantis BK 48 straipsnio 7 dalimi bei 75 straipsnio 2 dalies 6 punktu paskiriant įpareigojimą dalyvauti elgesio pataisos programoje.  Byloje nenustatyta, kad dėl BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo T. K. būtų patyrusi turtinės žalos, o civilinis ieškinys dėl padarytos neturtinės žalos E. U. atžvilgiu nebuvo pareikštas.

Dėl atviros vagystės

23. T. K. parodymų apie tai, kad 2017 m. rugpjūčio 9 d. prie Rokiškio tvenkinio E. U. iš jos juodos spalvos rankinėje buvusios raudonos spalvos piniginės paėmė jai priklausančius pinigus – 2 kupiūras po 50 Eur, kurių pagrindu buvo suformuluotas kaltinimas E. U. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, ne tik nepatvirtina, bet ir paneigia byloje nustatytų duomenų visuma:

        23.1. Nors bylos duomenys – T. K., N. G. ir Š. S. parodymai bei banko „Swedbank“ ataskaita patvirtina, kad iki aptariamo įvykio nukentėjusioji buvo gavusi išmoką ir 2017 m. rugpjūčio 8 d. 13 val. išsigrynino 150 Eur, tai nepatvirtina, kad sekančią dieną iškylos prie ežero metu ji išgrynintus pinigus ar dalį jų turėjo su savimi. Jei duodama parodymus ikiteisminio tyrimo metu N. G. neužsiminė, kad nuo ežero grįžusi T. K. būtų minėjusi apie dingusius pinigus, tai teisminio nagrinėjimo metu liudijo, kad duktė, išvažiuodama prie ežero, gautos pašalpos namie nepaliko, o grįžusi skundėsi, kad pinigus iš jos atėmė. Taigi, liudytoja proceso metu buvo nenuosekli, be to, ji nepatvirtino, kad duktė iki iškylos iš viso dar turėjo pinigų, ji tik nurodė, kad pinigai nebuvo palikti namuose. Nors T. K. parodė, kad 2017 m. rugpjūčio 9 d. ryte turėjo 110 Eur, o prie ežero iš jos E. U. pagrobė 100 Eur, tačiau Š. S. teisme paliudijo, kad T. K. po įvykio jam pasakojusi, kad iš jos buvo atimti 50 Eur, nes dalį pašalpos jau buvo išleidusi. Š. S. taip pat pažymėjo, kad kai turi pinigų, T. K. „užbaliavoja“. Atkreiptinas dėmesys į pačios nukentėjusiosios parodymų prieštaringumą. Nors ikiteisminio tyrimo metu T. K. tvirtino 2017 m. rugpjūčio 8 d. iš gautos pašalpos nieko nepirkusi, tačiau apklausiama teisme parodė, kad sekančią, t. y. 2017 m. rugpjūčio 9 d. atsikėlusi turėjo tik 110 Eur, t. y. tik dalį pinigų, o, jei tikėti Š. S. parodymais – tik 50 Eur. Teisėjų kolegija pastebi, kad įvertinus aptartus duomenis, darytina išvada, kad T. K. iki 2017 m. rugpjūčio 9 d. dalį iš vakarykščiai išsigrynintų 150 Eur neabejotinai buvo išleidusi ir byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad įvykio dieną ji iš viso dar turėjo kiek nors pinigų, o jei ir turėjo, neaišku, kiek tiksliai.

        23.2. Bylos duomenys paneigia T. K. nurodytą aplinkybę, kad prie ežero ji turėjo juodos spalvos rankinuką, kuriame buvo raudonos spalvos piniginė, iš kurios, nukentėjusiosios teigimu, E. U. ir pavogė pinigus. S. J., J. M. ir E. U. tvirtino nematę, kad prie ežero T. K. būtų turėjusi rankinuką, piniginę ar būtų tą dieną apsipirkinėjusi. Jų parodymus patvirtina įvykio vietos apžiūros protokolas (t. 1, b. l. 70-74) ir jį surašiusio policijos pareigūno A. K. teisme duoti parodymai. Įvykio vietoje nei rankinukas, nei piniginė nebuvo rasti ir paimti, šių daiktų nesimato ir įvykio vietoje darytose nuotraukose, o liudytojas A. K. paaiškino, kad jei įvykio vietoje būtų buvusi piniginė ir joje dokumentai, tai rasti daiktai tikrai būtų buvę užfiksuoti ir aprašyti protokole.

        23.3. Pagrindo kritiškai vertinti nukentėjusiosios parodymus suteikia ne tik aukščiau išsamiai aptarti jos psichikos būklės ir psichologiniai asmenybės ypatumai bei įvykio metu nustatytas sunkus girtumo laipsnis (3,59 prom.), bet ir neginčytinas prieštaringumas objektyviems bylos duomenims. Teisme T. K. tvirtino minėjusi į įvykio vietą atvykusiems policijos pareigūnams apie tai, kad iš jos buvo pagrobti pinigai, bei parodė, kad jos raudonos spalvos piniginę pareigūnai iš įvykio vietos paėmė bei vėliau jai grąžino. Tačiau iš vyr. tyrėjo A. K. tarnybinio pranešimo (t. 1, b. l. 1) matyti, kad atvykusiems į įvykio vietą policijos pareigūnams T. K. skundėsi, kad išgertuvių metu buvo sumušta trijų pažįstamų asmenų, tačiau tarnybiniame pranešime nėra jokios informacijos apie tai, kad nukentėjusioji būtų informavusi ir apie iš jos pagrobtus pinigus. Kadangi įvykio vietoje, kaip jau minėta anksčiau, nebuvo rasti T. K. priklausantys daiktai – rankinukas ir piniginė, jie nebuvo ir negalėjo būti paimti, todėl negalėjo būti ir grąžinti.

        23.4. Atsakydama į prokurorės apeliacinio skundo argumentą dėl kaltinamosios E. U. parodymų nepatikimumo nurodant aplinkybes, susijusias su jos įvykio dieną turėtų pinigų suma ir apsipirkimo faktu, teisėjų kolegija pažymi, kad SEB banko duomenys patvirtina, kad E. U. 2017 m. rugpjūčio 9 d. SEB bankomate išsigrynino visus sąskaitoje buvusius pinigus – 30 Eur, t. y. patvirtina, kad įvykio dieną kaltinamoji naudojosi banko kortele (ši aplinkybė atitinka E. U., S. J. ir J. M. parodymus, dėl to, kad prieš vykdami prie ežero jie taksi užsuko į E. U. namus banko kortelės) ir disponavo konkrečia pinigų suma. Atkreiptinas dėmesys, kad E. U. nurodyta pirkinių vertė (74 ar 79 Eur), viršijanti jos išsigrynintų pinigų sumą (30 Eur), neturi esminės reikšmės kaltinamajai inkriminuotos nusikalstamos veikos požymių nustatymui jos veiksmuose. Kadangi apsipirkimas vyko iki iškylos prie ežero, E. U. nebūtų turėjusi galimybės apsipirkimo metu panaudoti pinigų, kurių pagrobimu yra kaltinama.

        23.5. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, kolegija neturi pagrindo nepritarti apylinkės teismo sprendimui išteisinti E. U. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, nenustačius jos veiksmuose šio nusikaltimo sudėties.

Nežymus sveikatos sutrikdymas

24. Byloje kaltinamieji S. J. ir J. M. buvo kaltinami tuo, kad 2017 m. gruodžio 27 d., apie 00.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdami apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, veikdami bendrininkų grupėje, J. M. kumščiu sudavus vieną kartą T. K. į kairę veido pusę; tęsdami nusikalstamą veiką, nukentėjusiajai išbėgus iš buto į laiptinę, to paties namo pirmojo aukšto laiptinėje pasiviję nukentėjusiąją, rankomis ir kojomis sudavė ne mažiau kaip po 10 smūgių į įvairias kūno vietas ir kumščiu po ne mažiau kaip po 3 kartus į veido sritį, taip bendrais veiksmais padarė nukentėjusiajai veido, rankų, pilvo, sėdmenų, ir kojų sumušimus, pasireiškusius nubrozdinimais veide, muštine žaizda viršutinės lūpos gleivinėje poodinėmis kraujosruvomis rankų, pilvo, sėdmenų ir kojų srityse, tokiu būdu tyčia nežymiai sutrikdė T. K. sveikatą.

25. Pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs byloje surinktus įrodymus, nusprendė, kad kaltinimas S. J. pasitvirtino iš dalies, o J. M. iš viso nepasitvirtino. Apylinkės teismas ištirto įrodymų viseto pagrindu pripažino, kad T. K. buvo sužalota kaltinamojo S. J. veiksmais, jam suduodant nukentėjusiajai vieną smūgį kumščiu į lūpą ir padarant muštinę žaizdą lūpos gleivinėje, o byloje nenustatęs jokių objektyvių įrodymų be T. K. parodymų, kurie buvo paneigti kitais byloje surinktais įrodymais, kad ji buvo sužalota ir kaltinamojo J. M. veiksmais, pastarąjį išteisino jam nepadarius BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos. 

26. Nors apeliaciniais skundais tiek nukentėjusioji, tiek prokurorė nesutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu ir prašo S. J. ir J. M. pripažinti kaltais pagal pirminį kaltinimą, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamame nuosprendyje pagrįstai ir motyvuotai buvo išspręsti S. J. ir J. M. kaltės klausimai dėl jiems inkriminuotos veikos padarymo. Kadangi kaltinimas dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo iš esmės buvo grindžiamas nukentėjusiosios parodymais, savo poziciją apylinkės teismas grindė išsamia byloje esančių duomenų lyginamąja analize ir padarė išvadą, kad kiti duomenys nepatvirtina nukentėjusiosios nurodomų esminių nagrinėjamų įvykio aplinkybių.

        26.1. T. K. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme parodė, kad išgertuvių J. M. bute metu S. J. su J. M. pradėjo prie jos priekabiauti. Jai priešinantis ir suplyšus jos kelnėms, J. M. jai sudavė kumščiu į veidą. Kai ji, bandydama pasprukti, išbėgo į laiptinę, abu kaltinamieji ją sučiupo ir tempė į butą, tačiau jai laikantis už turėklų, jiems nepavyko. Tada abu jai sudavė po 10 smūgių į įvairias kūno vietas, po 3 smūgius į veidą. Po smūgių iš lūpos ir nosies pradėjo bėgti kraujas, prarado sąmonę, o atsipeikėjo tik tada, kai buvo atvykusi greitoji pagalba. Kadangi be nukentėjusiosios ir kaltinamųjų kitų tiesioginių įvykio liudininkų byloje nenustatyta, svarbu įvertinti visus byloje esančius duomenis, kurie galėtų patvirtinti ar paneigti nukentėjusiosios parodymų teisingumą.

        26.2. Kaltinamieji davė itin prieštaringus parodymus lyginant su nukentėjusiosios pateikta įvykių versija. Abu kaltinamieji vieningai tvirtino iki T. K. atėjimo į J. M. butą ant jos kūno jokių sužalojimų nepastebėję ir neigė prie jos priekabiavę. S. J. paaiškino, kad neturėjo jokios priežasties priekabiauti prie nukentėjusiosios ar siekti su ja lytinių santykių, nes tuo metu kartu su ja gyveno. Abu vyriškiai taip pat parodė, kad išgertuvių metu pati T. K. buvo apsižergusi J. M.. Būtent šią aplinkybę S. J. nurodė kaip priežastį, kodėl vėliau nukentėjusiajai sudavė vieną smūgį į lūpas. Todėl kolegija nesutinka su nukentėjusiosios apeliacinio skundo argumentu dėl to, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė nusikaltimo, už kurio padarymą S. J. nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, tikslo. J. M. neigė bet kokį fizinį smurtą T. K. atžvilgiu. Anot jo, po išgertuvių prieš išeidama su S. J. iš jo buto T. K. buvo labai girta, pradėjo griuvinėti, sunkiai ėjo palei sieną, o sugėrovams išėjus į laiptinę, uždaręs duris girdėjo triukšmingą nubildėjimą. Aplinkybes dėl sunkaus T. K. girtumo ir sutrikusios koordinacijos patvirtino ir S. J. bei medicininės apžiūros dokumentai. Pasak pastarojo kaltinamojo, T. K. buvo tokia girta, kad eidama laiptine iš J. M. buto griuvo. Tai paaiškina, kodėl J. M. teigia girdėjęs triukšmingą nubildėjimą. Iš karto po įvykio T. K. buvo nustatytas sunkus girtumo laipsnis – 3,41 prom. (t. 2, b. l. 38, 46).

        26.3. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvada Nr. G 169/2018 (05) T. K. nustatyti veido, rankų, pilvo, sėdmenų ir kojų sumušimai, pasireiškę odos nubrozdinimais veide, muštine žaizda viršutinės lūpos gleivinėje ir poodinėmis kraujosruvomis rankų, pilvo, sėdmenų ir kojų srityse padaryti ne mažiau kaip 7 trauminių poveikių kietais bukais daiktais ar paviršiais pasėkoje iki nukentėjusiajai patenkant į gydymo įstaigą 2017 m. gruodžio 27 d. 00.30 val., galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku ir būdu (t. 2, b. l. 54-55).

        Atlikus pakartotinį medicininį T. K. tyrimą Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvada Nr. pG 473/2018 (05) konstatuota, kad T. K. nustatyti sužalojimai padaryti ne mažiau kaip 7 trauminių poveikių kietais bukais daiktais ar paviršiais pasėkoje, tame tarpe ir tiriamajai galimai „laiptinėje lipant laiptais ir griūnant“ (t. 2, b. l. 59-60). Nors tiek iš nukentėjusiosios, tiek iš kaltinamųjų parodymų turinio galima spręsti, kad T. K. į J. M. butą atėjo neturėdama akivaizdžiai matomų sužalojimų, tačiau byloje nėra nustatytų objektyvių ir neginčytinų įrodymų, kad specialisto išvadoje nustatytus sužalojimus, išskyrus muštinę žaizdą viršutinės lūpos gleivinėje, ji patyrė būtent dėl pirminiame kaltinime įvardintų abiejų kaltinamųjų smurtinio pobūdžio veiksmų. Specialisto išvada leidžia daryti prielaidą, kad nustatyti sužalojimai ant T. K. kūno galėjo atsirasti ir jai laiptinėje griūnant. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad, vadovaujantis specialisto išvada, galima teigti, kad T. K. nustatyti sužalojimai galėjo atsirasti po vieno griuvimo lipant laiptais, o ne griuvinėjimo. Svarbu paminėti ir tai, kad, pasak S. J., T. K. griūdama laiptinėje „nusitempė ir jį“, t. y. griuvo jie abu. Sprendžiant iš to, kad S. J. teigia padėjęs T. K. atsikelti, neatmestina galimybė, kad tempiamas sugėrovės kaltinamasis galėjo ant jos užgriūti, todėl pirmas ir atsistojo, o tokia įvykių eiga galėjo dar labiau padidinti žymesnių sužalojimų ant nukentėjusiosios kūno atsiradimo riziką. Tai paaiškintų ir S. J. parodymus, kodėl T. K. griuvimas jam pasirodė „minkštas“. Taip pat svarbu pažymėti, kad specialisto išvada suformuluota atsižvelgiant į tikslingai užduotą tyrėjos klausimą, ar nustatyti sužalojimai galėjo atsirasti T. K. laiptinėje lipant laiptais ir griūnant. Nors specialistas neatsakinėjo į klausimą, ar tam tikri sužalojimai galėjo susiformuoti griūnant ar griuvinėjant ir ne ant laiptų, o ant kitokio paviršiaus, tačiau tokia galimybė irgi neatmestina, juolab, kad, anot J. M., T. K. dėl girtumo griuvinėjo jau būdama jo bute. Įvertinus T. K. girtumo laipsnį įvykio metu, kaltinamojo parodymai dėl prastos nukentėjusiosios koordinacijos abejonių nekelia. Atsižvelgiant į liudytojų L. B. ir S. K. parodymus, kad jie T. K. rado lauke klūpinčią ant žemės, neatmestina galimybė, kad ji dėl sunkaus girtumo galėjo griūti ar griuvinėti ir išėjusi iš laiptinės. T. K. teisme parodė, kad kaltinamųjų tempiama atgal į butą laiptinėje laikėsi už turėklų, nuo kurių liko žymės ant rankų. Pagal nukentėjusiosios žodžius žymės nuo kontakto su turėklais galėjo likti vidinėje delnų pusėje. Nors specialisto išvadomis nustatytos poodinės kraujosruvos ir rankų srityse, tačiau nedetalizuota jų lokacija. Nors iš 2017 m. gruodžio 27 d. T. K. apžiūros protokolo matyti, kad jos rankų vidinės plaštakos išteptos krauju, tačiau nepažymėta, kad vidinėse plaštakose būtų matomi sumušimai ar kitokios sužalojimų žymės (t. 2, b. l. 17-20). Kadangi po įvykio kraujavo sumušta nukentėjusiosios lūpa, tikėtina, kad plaštakas krauju ji išsitepė liesdama veidą. Iš 2017 m. gruodžio 29 d. T. K. apžiūros protokolo bei prie jo esančių nuotraukų matyti, kad išsamios nukentėjusiosios kūno apžiūros metu nebuvo užfiksuotos sužalojimų žymės vidinėse plaštakų pusėse (t. 2, b. l. 22-29).

        26.4. T. K. parodymai prieštaringi ne tik kaltinamųjų, bet ir liudytojų L. B. ir S. K. parodymams. Anot nukentėjusiosios, po kaltinamųjų jai suduotų smūgių ji prarado sąmonę, o kai atsipeikėjo ir išėjo į lauką, pamatė, kad stovi kažkieno iškviesta greitoji pagalba. Taigi, pasak T. K., ji nežino, kas ir kokiomis aplinkybėmis iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Tačiau minėti liudytojai parodė, kad išlipę iš automobilio išgirdo pagalbos šauksmą ir pamatė ant žemės klūpinčią moterį, kuri atrodė neblaivi, sunkiai kalbėjo ir buvo kruvina, todėl iškvietė spec. tarnybas. Pirmi atvyko policijos pareigūnai, šiek tiek vėliau – greitoji med. pagalba. Taigi, remiantis liudytojų L. B. ir S. K. parodymais, kuriais netikėti teismas neturi pagrindo, būtent jie T. K. iškvietė pagalbą ir ją kviečiant pastaroji buvo sąmoninga, taigi, priešingai jos parodymams – nukentėjusiajai išėjus iš laiptinės greitoji med. pagalba nebuvo atvykusi, o ir atvyko su jos žinia – jai pašaliniams asmenims pasiskundus dėl sumušimo, vadinasi, T. K. žinojo, kas jai iškvietė spec. tarnybas. Kadangi aplinkybės, susijusios su spec. tarnybų iškvietimu, nėra tiesiogiai susijusios su S. J. ir J. M. inkriminuota nusikalstama veika, nėra pagrindo manyti, kad T. K. sąmoningai jas nurodė klaidingai. Tikėtina, kad dėl sunkaus girtumo įvykio metu, neatmestina, kad įtakota ir psichikos būklės bei galimo vartojamų vaistų poveikio su alkoholiu T. K., duodama parodymus, galėjo tiesiog neprisiminti visų to vakaro įvykių ar juos suvokti bei interpretuoti klaidingai. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į neteisingai nurodytas aptartas įvykio aplinkybes, negalima atmesti prielaidos, kad T. K. ir apie to vakaro įvykius, tiesiogiai susijusius su esminiais kaltinamiesiems inkriminuoto nusikaltimo požymiais, ikiteisminio tyrimo bei teisminio nagrinėjimo metu davė parodymus, neatitinkančius faktinių aplinkybių.

        26.5. Kaip jau minėta pirmiau, nors T. K. parodė, kad fizinį smurtą jos atžvilgiu panaudojo abu kaltinamieji, tačiau J. M. kategoriškai viso proceso metu neigė savo kaltę, o S. J. pripažino sudavęs nukentėjusiajai vieną smūgį į lūpas. S. J. parodymus dalinai patvirtino liudytojai L. B. ir S. K., pasak kurių, T. K. minėjo tik vieną ją neva sumušusį vyriškį vardu „S.“, kurį atpažino ir parodė atvykusiems policijos pareigūnams. Bylos duomenimis, įvykio vietoje laikinai sulaikytas buvo būtent S. J.. Vertinant šio kaltinamojo parodymų patikimumą, svarbu pažymėti ir tai, kad S. J. parodė, kad po suduoto smūgio pasodino T. K. ant suoliuko ir nuėjo pirkti alaus, o jam grįžus su alumi jau buvo atvykusi policija ir greitoji med. pagalba. Tokiai įvykių versijai antrina ir liudytojai L. B. ir S. K., pasak kurių, atvykus spec. tarnyboms, žmogus, kurį T. K. nurodė kaip ją sumušusį asmenį, atėjo nuo gatvės pusės. Kadangi minėti liudytojai rado sumuštą T. K. prie namo, kuriame gyvena J. M. (adresu (duomenys neskelbtini)), tikėtina, kad S. J. į kiemą atėjo ne iš J. M. laiptinės, o nuo gatvės pusės galimai grįždamas po apsipirkimo. Byloje nėra duomenų apie sulaikymo metu S. J. su savimi turėtus daiktus, t. y. nėra galimybės patikrinti jo versijos, ar jis buvo išėjęs pirkti alkoholio, tačiau S. J. parodymai nėra ir paneigti.

Dėl vagystės įsibraunant į patalpą

27. S. J. ir J. M. buvo kaltinami tuo, kad 2018 m. liepos 1 d. apie 1.30 val., veikdami bendrininkų grupėje, bendrais veiksmais atkėlė pakeliamas garažo, esančio (duomenys neskelbtini), nerakintas duris, įsibrovė į svetimą, I. G. priklausantį garažą ir pagrobė jam priklausantį turtą, padarydami turtinę 1050 eurų žalą. S. J. prisipažino kaltu, tik neigė J. M. dalyvavimą vagystėje, nurodydamas, kad nusikaltimą padarė su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu pravarde „B.“. J. M., neigdamas kaltės dėl šio nusikaltimo, nurodė alibi – nuo 2018 m. birželio 30 d. 18.00 val. iki 2018 m. liepos 1 d. 06.00 val. buvo sugyventinės E. U. namuose adresu (duomenys neskelbtini) ir saugojo jos mažamečius vaikus, kadangi sugyventinė dirbo naktinėje pamainoje. Pirmosios instancijos teismas išteisino J. M. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį konstatavęs, kad byloje nėra surinkta įrodymų, kurie neginčijamai pagrįstų, kad kaltinamasis J. M. veikdamas kartu su S. J. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su prokurorės apeliacinio skundo argumentais dėl nepagrįsto J. M. išteisinimo, kadangi bylos duomenimis nėra paneigtas kaltinamojo alibi, o prokurorės nurodomos aplinkybės, neva pagrindžiančios J. M. dalyvavimą nagrinėjamo nusikaltimo padaryme, laikytinos labiau prielaidomis, o ne objektyviais ir neginčytinais įrodymais dėl jo kaltės.

        27.1. Nors iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pranešimo (t. 6, b. l. 106) matyti, kad 2018 m. birželio 30 d. E. U. dirbo iki 2018 m. liepos 1 d. 00.00 val., taigi paneigia E. U. parodymus, kad ji dirbo naktinėje pamainoje iki 2018 m. liepos 1 d. 06.00 val., tačiau pranešimo turinys nepaneigia J. M. parodymų, kad jis nuo 2018 m. birželio 30 d. 18.00 val. iki 2018 m. liepos 1 d. 06.00 val. (į šį laiko tarpsnį patenka ir nusikaltimo padarymo laikas) buvo E. U. namuose ir nebuvo išėjęs iš buto, bei nepatvirtina, kad E. U. darbdavio pranešime numatytu laiku baigusi darbą grįžo į namus.

        27.2. J. M. parodymus, kad nusikaltimo naktį su S. J. telefonu nebendravo, o E. U. skambino ir teiravosi apie vaikus, patvirtina E. U. parodymai bei 2018 m. lapkričio 27 d. tarnybinis pranešimas dėl J. M. telefono skambučių analizės (t. 3, b. l. 183-184), iš kurio matyti, kad J. M. nuo 2018 m. birželio 30 d. 22.09 val. iki 2018 m. liepos 1 d. 04.23 val. net 11 kartų telefonu bendravo su E. U., o su S. J. telefonu bendravo 9 kartus nuo 2018 m. birželio 30 d. 22.13 val. iki 2018 m. liepos 1 d. 00.07 val. Byloje nustatyta aplinkybė, kad nusikaltimo padarymo naktį J. M. daug kartų telefonu bendravo su E. U., tai patvirtina išteisintojo parodymus, kad jis su sugyventine buvo skirtingose vietose tačiau nepaneigia, kad nusikaltimo padarymo metu kaltinamasis buvo E. U. bute.

        27.3. Teisėjų kolegija pritaria apylinkės teismo motyvams dėl to, kad tarnybiniame pranešime dėl bazinės stoties veikimo zonos (t. 3, b. l. 186) nurodyta informacija, nesant kitų tiesioginių įrodymų dėl J. M. kaltės padarius nusikalstamą veiką, jokios įrodomosios vertės neturi ir  patvirtina, kad J. M. nusikalstamos veikos padarymo metu galėjo būti ir E. U. gyvenamojoje, ir nusikaltimo vietose.

Dėl seksualinio prievartavimo

28. Kaltinimas S. J. ir J. M. pagal BK 150 straipsnio 2 dalį iš esmės buvo grindžiamas nukentėjusiosios T. K. parodymais. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į T. K. parodymų nenuoseklumą viso proceso metu, jų prieštaringumą kitiems byloje surinktiems duomenims ir sunkiai logiškai paaiškinamą jos elgesį po įvykio, nukentėjusiosios parodymus vertino kritiškai bei jais nesivadovavo kaip vieninteliu įrodomuoju šaltiniu byloje. Apylinkės teismas, nustatęs esminius prieštaravimus tarp T. K. ir abiejų kaltinamųjų, kategoriškai neigusių savo kaltę, bei liudytojos A. J. parodymų, teisminio nagrinėjimo metu apklausė teismo med. ekspertę S. M., policijos pareigūnus L. M. ir R. N. bei atliko išsamią ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų, taip pat ir byloje surinktos medicininių tyrimų medžiagos analizę. Nepavykus pašalinti byloje egzistuojančių prieštaravimų ir abejonių, teismas padarė išvadą, kad kaltinamųjų kaltė padarius jiems inkriminuojamą nusikaltimą nėra įrodyta, todėl juos išteisino. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo kitaip vertinti byloje surinktų įrodymų, todėl pritaria apylinkės teismo išvadai dėl kaltinamųjų išteisinimo.

        28.1. Vertinant T. K. paaiškinimus, duotus iš karto po įvykio gydytojai, jos protokole – pareiškime nurodytas aplinkybes ir teisme duotus paaiškinimus, nustatyti prieštaravimai dėl išprievartavimo laiko, trukmės, ją nurengusio asmens, jos pasišalinimo iš A. J. buto ir kitų įvykio aplinkybių. 

28.1.1. Medicinos dokumentų išraše (t. 3, b. l. 78) nurodyta, kad T. K. gydytojai D. B. 2018 m. liepos 3 d. 17.35 val., t. y. praėjus šiek tiek daugiau nei valandai nuo išėjimo iš S. J. mamos buto, skundėsi, jog ryte draugas bandė ją išprievartauti analiniu būdu. Bylos duomenimis nustatyta, kad T. K. įvykio metu palaikė draugiškus santykius su dviem vyrais - A. P., pas kurį gyveno, ir S. J., tačiau policijos pareigūnams nurodė, kad ją išprievartavo J. M.. 

28.1.2. Protokole – pareiškime nukentėjusioji nurodė, kad 2018 m. liepos 3 d. apie 15-16 val. (duomenys neskelbtini), vonioje ją analiniu būdu išprievartavo S. J. ir J. M.. S. J. ją laikė, nurengė, o J. M. ją prievartavo apie pusę valandos, kišdamas savo lytinį organą į jos išangę, po to paleido ir ji pabėgo iš tų namų (t. 1, b. l. 47-48).

28.1.3. Ikiteisminio tyrimo teisėjai T. K. nurodė, kad jai užėjus į tualetą iš karto užėjo S. J., po to J. M.. S. J. laikė jos rankas prie vonios krašto. J. M., numovęs jai kelnaites ir kelnes, nusimovė pats sau ir norėjo išprievartauti analiniu būdu, tačiau jam nepavyko, kadangi pasirodė kraujas. Tada išmetė rankinuką ir ją pro duris.

28.1.4. Teisme nukentėjusioji patikslino, kad jai nuėjus į tualetą šlapintis, įbėgo S. J., po to J. M.. S. J. laikė ją už rankų, o J. M. jai į analinę angą įkišo lytinį organą, bet nepilnai, nes pasirodė kraujas, todėl išmetė ją pro duris. Visas procesas nuo įėjimo į vonią iki išmetimo iš buto truko 10 minučių. 

        28.2. T. K. parodė, kad J. M. savo lytinį organą įkišo į jos išeinamąją angą, tačiau nepilnai, kadangi pasirodė kraujas. Tačiau Valstybinės teismo medicinos tarnybos serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvada Nr. S 307/2018(01) patvirtino, kad nuoplovose nuo J. M. varpos kito asmens DNR profilio negauta. Ant J. M. trumpikių gautas mišrus, ne daugiau nei dviejų asmenų DNR profilis, iš kurių vienas sutampa su J. M. DNR profiliu, o kitas nesutampa su T. K. DNR profiliu (t. 4, b. l. 28-60). Taigi, specialisto išvada nepatvirtina T. K. nurodomos aplinkybės, kad J. M. su ja santykiavo analiniu būdu. Kadangi kaltinamieji buvo sulaikyti netrukus po įvykio mažai tikėtina, kad J. M. po santykiavimo su T. K. galėjo pasikeisti rūbus ar nusiprausti, o tai kad ant jo trumpikių rastas dviejų asmenų DNR, suponuoja išvadą, kad kaltinamasis apatinių rūbų  nepasikeitė, todėl, remiantis T. K. parodymais, ant jo kelnaičių turėjo likti nukentėjusiosios kraujo DNR, tačiau kraujo nebuvo rasta. Taip pat pažymėtina, kad ant T. K. drabužių J. M. DNR taip pat nebuvo rasta.

        28.3. Nors T. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog paskutinį kartą iki nagrinėjamo įvykio su S. J. santykiavusi prieš 4-6 mėnesius, tačiau teisme, pati sau prieštaraudama, nurodė, kad tai vyko prieš kelias dienas. S. J. tvirtino su nukentėjusiąja santykiavęs 2018 m. liepos 3 d., t. y. aptariamo įvykio dienos ryte. S. J. parodymus iš dalies patvirtina aukščiau minėta specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad ant T. K. kelnaičių bei tamprių rastas sperminis skystis ir jos pačios bei S. J. DNR.

        28.4. T. K. parodė, kad A. J. bute ji buvo seksualiai prievartaujama analiniu būdu vonioje, šioje patalpoje kartu jai esant su S. J. ir J. M.. Kaltinamieji neigė, kad apsilankymo metu A. J. bute kuris nors asmuo būtų ėjęs į vonios kambarį. A. J. taip pat neigė, kad kaltinamieji su nukentėjusiąja kuriuo nors metu būtų visi kartu buvę vonios kambaryje. Nors ant vonios kambaryje rasto tualetinio popieriaus dalių buvo rastas žmogaus kraujas, sutampantis su T. K. DNR, tai neįrodo, kad T. K. vonios kambaryje lankėsi vienu metu su kaltinamaisiais bei kad kraujas ant tualetinio popieriaus atsirado nukentėjusiajai šluostantis išangę po J. M. jos atžvilgiu pavartotos seksualinės prievartos. Nors pasak T. K. J. M. bandant su ja lytiškai santykiauti analiniu būdu iš jos išeinamosios angos pasirodė kraujas, tačiau nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme nukentėjusioji neužsiminė, kad po šių J. M. veiksmų būtų išeinamąją angą šluosčiusis tualetiniu popieriumi. T. K. nurodė skubėjusi užsimauti kelnes. Svarbu pažymėti, kad bylos duomenimis nustatyta, kad T. K. atėjo į A. J. butą iki kaltinamųjų pasirodymo, todėl neatmestina galimybė, kad ji galėjo pasinaudoti ir tualetu dar nesant S. J. ir J. M.. Tai paaiškintų, kodėl vonios kambaryje buvo rastas tualetinis popierius su nukentėjusiosios DNR bei atitiktų kaltinamųjų parodymus, kad niekas iš sugėrovų jiems esant A. J. bute vonios kambaryje nesilankė. Beje, T. K. apsilankymą tualete nedalyvaujant kaltinamiesiems patvirtina ir jos pačios pas ikiteisminio tyrimo teisėją duoti parodymai. Atsakydama į S. J. gynėjos R. Čibirienės klausimą, 2018 m. lapkričio 27 d. apklausos metu T. K. parodė, kad kai S. J. ir J. M. užėjo į tualetą, ji jau stovėjo užsimovusi kelnaites ir kelnes, tvarkėsi, vadinasi, jau buvo pasinaudojusi ir tualetiniu popieriumi (t. 3, b. l. 31-34). Kraujo atsiradimą ant tualetinio popieriaus, kuriuo naudojosi T. K., galėjo sąlygoti kraujavimas iš išeinamosios angos dėl jai nustatyto hemorojaus.

        28.5. T. K. parodymus, kad iki nagrinėjamo įvykio ji nesirgo hemorojumi, paneigia Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvada Nr. G 844/2018 (05) (t. 3, b. l. 74-75), pirmosios bei apeliacinės instancijų teismuose apklaustos pastarąją išvadą surašiusios teismo medicinos ekspertė S. M. bei apeliacinės instancijos teisme apklausto VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės chirurginės klinikos vedėjo R. S. paaiškinimai. Iš specialisto išvados matyti, kad 2018 m. liepos 3 d. 21.40 val. apžiūrint T. K. jos išeinamosios angos srityje buvo matomi į išorę lendantys rausvai violetinės spalvos hemorojiniai mazgai. Apklausiama apylinkės teisme specialistė S. M. paaiškino, kad hemorojiniai mazgai išlenda sunkiai keliant, moterims nėštumo metu ar dėl įvairių kitų priežasčių, tačiau jie negali būti išprievartavimo pasekmė. Apeliacinės instancijos teisme specialistė patikslino, kad T. K. hemorojiniai mazgai buvo dideli ir iškritę. Specialistės S. M. nurodytą aplinkybę, kad patologinių hemorojinių mazgų atsiradimas nesietinas su prievartiniais analiniais santykiais, patvirtino ir apeliacinės instancijos teisme apklaustas specialistas R. S.. Pasak R. S., nepakitę hemorojiniai mazgai yra prigimtinės žmogaus anatominės struktūros, tačiau dėl tam tikrų faktorių - stanginimosi, sunkaus fizinio darbo, jie gali padidėti. Patys hemorojiniai mazgai įprastai nėra liga, tačiau kai dėl tam tikro lygio padidėjimo pradeda reikštis nemalonūs simptomai, tai medicinoje jau vadinama liga – hemorojumi, kuris pagal sunkumą skirstomas į keturis laipsnius. Kai padidėję hemorojiniai mazgai išslenka į išorę, jie žmogui sukelia tam tikrus simptomus – diskomfortą, skausmą, kraujavimą, paprastai pasireiškiantį stanginimosi metu. Pasak specialisto, padidėję mazgai, kaip liga susiformuoja palaipsniui. Hemorojaus paūmėjimą dažniausiai iššaukia alkoholio vartojimas, fizinis persitempimas, stanginimasis, trombozės, uždegiminiai pakitimai. Atsižvelgiant į specialistės S. M. paaiškinimus, kad T. K. nustatyti hemorojiniai mazgai buvo dideli ir iškritę, bei į specialisto R. S. paaiškinimus, kad hemorojus nesusiformuoja dėl išorinio, mechaninio poveikio ir staiga, o į išorę iš išeinamosios angos išslinkę hemorojiniai mazgai sukelia žmogui nemalonius simptomus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad iki nagrinėjamo įvykio T. K. jau sirgo hemorojumi ir šios ligos atsiradimas nukentėjusiajai negali būti sietinas su prievartiniais analiniais santykiais. Taip pat pastebėtina, kad kraujas ant tualetinio popieriaus, rasto A. J. buto vonios kambaryje, galėjo atsirasti po T. K. stanginimosi tuštinimosi proceso metu.

        28.6. Specialisto išvada Nr. G 844/2018 (05) T. K. nustatytas gleivinės įtrūkimas išangės srityje ir dėl šio sužalojimo T. K. konstatuotas nežymus sveikatos sutrikdymas. Kitų šviežių sužalojimų nenustatyta. Išvadoje pažymėta, kad sužalojimas padarytas kietu buku daiktu, galimai kišant lytinį organą į išangės sritį aplinkybėse nurodyto įvykio metu. Tačiau apklausiama pirmosios instancijos teisme specialistė S. M. papildomai paaiškino, kad T. K. ginekologinės apžiūros metu nustatytas gleivinės įtrūkimas išangės srityje galėjo atsirasti ne tik kieto buko daikto poveikyje, bet ir dėl nukentėjusiajai diagnozuotų hemorojinių mazgų. Anot specialistės, be gleivinės įtrūkimo kokių nors sužalojimų aplink išangę ar tą mazgą, kurie patvirtintų smurtą, jokių paraudimų, patinimų nebuvo. Beje, apžiūrint T. K. rankas šviežių sužalojimų nebuvo, nors nukentėjusioji tikino, kad S. J. laikė jos rankas prispaudęs prie vonios krašto, o ji priešinosi. Apklausiama apeliacinės instancijos teisme S. M. tvirtino išvadą ir patikslino, kad išangės gleivinės įtrūkimas T. K. buvo nustatytas ties 11-12 val. pagal laikrodžio rodyklės ciferblatą apžiūrint nukentėjusiąją ginekologinėje padėtyje. Specialistė stanginimąsi kaip įtrūkimo atsiradimo priežastį nurodė kaip mažai tikėtiną. Nors specialistas R. S. parodė, kad prievarta analiniu būdu negali sukelti hemorojaus, nebent padidėjusių hemorojinių mazgų esant hemorojui komplikaciją – trombozę, tačiau tokie veiksmai gali įtakoti išangės gleivinės įtrūkimą. Tačiau specialistas atkreipė dėmesį, kad išangės gleivinės įtrūkimai gali atsirasti ne tik dėl išorinio poveikio, bet ir dėl stanginimosi tuštinantis esant užkietėjusiems viduriams. Anot specialisto, tokie įtrūkimai dažniausia atsiranda tipinėje vietoje – pacientui esant ginekologinėje pozoje ties 6 val. – šioje vietoje kryžiuojasi gleivinės skaidulos ir dėl tempimo įvyksta plyšimas. R. S. taip pat paaiškino, kad kraujavimas iš išangės hemorojaus atveju vyksta tik stanginimosi metu, tačiau joks mechaninis pažeidimas tokiu atveju neaptinkamas, kadangi kraujavimas įvyksta ne dėl gleivinės pažeidimo, o iš vidinių hemorojinių mazgų pasišalinant arterinio kraujo pertekliui. Taigi, atsižvelgdama į specialisto išvadą Nr. G 844/2018 (05) bei specialistų S. M. ir R. S. išsamius paaiškinimus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad, nepaisant to, kad T. K. nustatytas išangės gleivinės įtrūkimas negalėjo atsirasti dėl hemorojaus bei jis aptiktas netipinėje fiziologiniam įtrūkimui vietoje, tačiau byloje esantys duomenys ir specialistų paaiškinimai vienareikšmiškai nepatvirtina, kad minėtas sužalojimas nukentėjusiajai buvo padarytas prievartinių analinių santykių metu, bei nepaneigia, kad jis galėjo atsirasti dėl fiziologinių priežasčių, pvz. stanginantis.

        28.7. Svarbu paminėti ir kitus byloje esančius duomenis, patvirtinančius T. K. parodymų ir veiksmų nenuoseklumą, prieštaringumą ir netgi neracionalumą, kuriais pirmosios instancijos teismas taip pat motyvavo kritišką nukentėjusiosios parodymų vertinimą. Išėjusi iš namo, kuriame yra A. J. butas, laiptinės, T. K. pirmus du kartus skambindama bendrajam pagalbos centrui pranešė buvusi sumušta, apspardyta ir išmesta iš buto ir tik ketvirto skambučio metu, praėjus nuo pirmojo skambučio beveik valandai, nurodė patyrusi seksualinę prievartą. Vėliau pati T. K. pripažino, kad mušama nebuvo, taigi spec. tarnyboms pateikė melagingo turinio pranešimą. Nors paskutinio skambučio bendrajam pagalbos centrui metu atsakydama į operatorės klausimą patikino policijos pareigūnams nurodžiusi apie išprievartavimą, liudytojais teisme apklausti policijos pareigūnai L. M. ir R. N. T. K. parodymus paneigė. Taip pat pažymėtina, kad bendrajam pagalbos centrui pranešdama apie įvykį T. K. nurodė, kad ją išprievartavo S. J. ir kitas asmuo, kurio vardo ir pavardės nežinanti, tačiau bylos duomenimis iki aptariamo įvykio ji žinojo J. M. vardą, pavardę ir pravardę. Abejonių dėl išprievartavimo kelia ir T. K. telefoninio pokalbio turinys važiuojant policijos automobiliu. Liudytoja L. M. parodė, kad nukentėjusioji skambino asmeniui, kaip suprato, išvariusiam ją iš buto, kurį vadino „mažiuku“, ir be jokio pykčio klausė, kodėl jis ją paliko. Nors T. K. nesutiko, kad vežama policijos pareigūnų kalbėjusi telefonu su S. J., jos parodymus paneigia minėtos liudytojos parodymai bei tyrėjo R. A. tarnybinio pranešimo dėl įeinančių ir išeinančių skambučių analizės (t. 3, b. l. 154-163). Nors T. K. viso proceso metu tvirtino iki nagrinėjamo įvykio vengusi bendrauti su S. J., tačiau iš minėto tarnybinio pranešimo matyti, kad nukentėjusioji nuolat aktyviai bendravo su kaltinamuoju telefonu, pasak S. J. – tos pačios dienos ryte lytiškai santykiavo (jo parodymus iš dalies patvirtina specialisto išvada dėl rasto S. J. DNR ant T. K. kelnaičių ir tamprių), o A. J. parodė, kad atėjusi į svečius T. K. liko jos namuose, nors žinojo, kad S. J. turi tuoj grįžti.

Dėl S. J. apeliacinio skundo motyvų

29. Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, nusprendė, kad kaltinimas J. M. dėl BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo nepasitvirtino ir jį išteisino bei nustatė, kad šį nusikaltimą S. J. padarė veikdamas bendrininkų grupėje su nenustatytu asmeniu. Kadangi teisminio nagrinėjimo metu pastarojo asmens tapatybė nepaaiškėjo, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 303 straipsnio 3 dalimi, nusprendė nuosprendžiui įsiteisėjus bylą dalyje dėl vagystės iš I. G. garažo perduoti prokurorui, kad jis imtųsi priemonių nustatyti kartu su S. J. nusikalstamą veiką padariusį asmenį. Taigi, teismas veikė savo kompetencijos ribose ir vadovaudamasis baudžiamojo proceso įstatymo nuostatomis, perdavė klausimą dėl nusikaltimą padariusio asmens nustatymo spręsti ikiteisminio tyrimo funkcijas atliekančiam subjektui. Todėl S. J. apeliacinio skundo argumentai dėl teismo šališkumo ir neobjektyvumo nesiimant priemonių nustatyti kartu su juo nusikalstamą veiką padariusį asmenį atmestini kaip nepagrįsti.

30. Nuteistasis apeliaciniame skunde teigia, kad už BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą jam buvo paskirta per griežta laisvės atėmimo bausmė, o už nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje, padarymą paskirtas bausmes prašo bendrinti vadovaujantis ne BK 63, o 64 straipsnio nuostatomis. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai už abi nusikalstamas veikas nuteistajam skyrė laisvės atėmimo bausmes ir nustatė teisingą tiek atskirų bausmių, tiek subendrintos bausmės trukmę. Priimant apkaltinamąjį nuosprendį tinkamai taikytos proceso normos, numatančios už kelias nusikalstamas veikas paskirtų atskirų bausmių bendrinimo taisykles.

        30.1. Nusikalstama veika, numatyta BK 178 straipsnio 2 dalyje, priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai, už šios nusikalstamos veikos padarymą baudžiamasis įstatymas numato alternatyvias bausmes – baudą, areštą, laisvės apribojimą arba laisvės atėmimą iki šešerių metų. Pirmosios instancijos teismas už BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytos veikos padarymą S. J. skyrė 3 (trejų) metų, t. y. trumpesnės nei sankcijoje numatytos vidutinės trukmės, laisvės atėmimo bausmę. Kolegija nesutinka su nuteistuoju, kad pirmosios instancijos teismas jam šiuo atveju skyrė neteisingą – aiškiai per griežtą, per ilgos trukmės ir dėl to neteisingą bausmę. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad teismas vadovavosi bausmių skyrimo pagrindais bei sąlygomis, numatytais BK 54, 61 straipsniuose. Teismas, skirdamas S. J. bausmę, atsižvelgė į jo nusikalstamos veikos stadiją, pavojingumo laipsnį, kaltės formą – kad jis, turėdamas neišnykusį teistumą, praėjus trumpam laiko tarpui po paleidimo iš pataisos namų padarė tyčinį, baigtą, apysunkį nusikaltimą. Teismas pagrįstai šio nusikaltimo atžvilgiu nustatė dvi jo atsakomybę lengvinančias ir dvi atsakomybę sunkinančias aplinkybes. Taip pat pirmosios instancijos teismas nuosprendyje išvardino bei įvertino ir nuteistojo asmenybę charakterizuojančius bylos duomenis. Iš jų matyti, kad S. J. anksčiau teistas devynis kartus už įvairias nusikalstamas veikas nuosavybei ir sveikatai, turi neišnykusį bei įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą, iki suėmimo nedirbo, registruotas (duomenys neskelbtini) psichikos sveikatos centre, gydytas (duomenys neskelbtini) psichiatrijos ligoninėje, iš specialisto išvados matyti, kad skirti ambulatorinę teismo psichiatrijos ekspertizę S. J. netikslinga. Atkreiptinas dėmesys, kad ankstesnių teistumų metu S. J. taip pat buvo skirtos laisvės atėmimo bausmės, tačiau net pačios griežčiausios bausmės rūšies paskyrimas teigiamai neįtakojo S. J. elgesio ir nesulaikė nuo naujų nusikalstamų veikų darymo. Įvertinusi šiuos duomenis, apelianto asmenybę bei jo padaryto nusikaltimo charakteristiką, kolegija pritaria apylinkės teismo parinktai bausmei bei jos dydžiui. Kolegijos vertinimu, S. J. paskirta bausmė atitinka padarytos nusikalstamos veikos bei nuteistojo asmenybės pavojingumą, ji yra adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai, todėl švelninti nuteistajam paskirtą bausmę apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

        30.2. Kolegija pažymi, kad apylinkės teismas pagrįstai ir motyvuotai bendrino S. J. už BK 140 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymą paskirtas bausmes BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalyse numatytais pagrindais. Pirmosios instancijos teismas sprendimą kaltinamajam parinktas bausmes subendrinti jas iš dalies sudedant, prie griežtesnės iš skirtinų bausmių pridedant įstatyme numatytą minimalią švelnesnės bausmės dalį, motyvavo tuo, kad veikos pagal pavojingumą labai nesiskiria ir padarytos esant realiajai nusikalstamų veikų sutapčiai. Toks bendrinimo būdas atitinka BK 63 straipsnio nuostatas. Nuteistojo reikalavimas bendrinti paskirtas bausmes BK 64 straipsnio pagrindu laikytinas nepagrįstu, todėl negali būti tenkinamas. Vadovaujantis BK 64 straipsnio nuostatomis už kelias nusikalstamas veikas paskirtos bausmės bendrintinos tada, kai nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas. Šiuo atveju S. J. abu nusikaltimus, už kurių padarymą nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarė atlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtą bausmę, todėl jo situacija neatitinka nė vienos iš baudžiamajame įstatyme numatytų sąlygų, kurioms esant turėtų būti taikomas BK 64 straipsnyje numatytas bausmių bendrinimo būdas.

31. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja apeliacinius skundus dėl neįsiteisėjusių pirmosios instancijos teismo priimtų nuosprendžių. Kadangi skundžiamu nuosprendžiu nebuvo sprendžiamas T. K. kaltės klausimas dėl jokios nusikalstamos veikos, S. J. apeliaciniame skunde reiškiami reikalavimai dėl ikiteisminio tyrimo inicijavimo nukentėjusiosios atžvilgiu ir moralinės žalos priteisimo jo naudai nelaikytini nuteistojo pateikto apeliacinio skundo dalyku, todėl paliekami nenagrinėti ir dėl jų plačiau nepasisakoma.

32. Apeliaciniu skundu S. J. reikalauja jam grąžinti pareigūnų paimtus jam priklausančius daiktus – džinsus ir sportinius batelius. Teisėjų kolegija atkreipia apelianto dėmesį, kad skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punkto ir 2 dalies nuostatomis, išsprendė daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimą ir nutarė iš S. J. ikiteisminio tyrimo metu paimtus juodus sportinius batelius ir mėlynos spalvos džinsines kelnes bei kitus jam priklausančius daiktus, saugomus Panevėžio apskrities VPK saugykloje, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti savininkui. Kadangi apylinkės teismo nuosprendis buvo apskųstas apeliacine tvarka ir yra neįsiteisėjęs, daiktų grąžinimas negali būti vykdomas.

33. Vadovaudamasis BPK 103, 105 straipsniais, pirmosios instancijos teismas iš kaltinamojo S. J. nusprendė priteisti 39,90 Eur proceso (pašto) išlaidų valstybei bei 1000 Eur atstovavimo išlaidų (advokato pagalbai apmokėti) – nukentėjusiajai T. K.. Teisėjų kolegija pažymi, kad apylinkės teismas, motyvuodamas atstovavimo išlaidų priteisimą, jų atsiradimą siejo su byloje T. K. pareikšto civilinio ieškinio surašymu bei nukentėjusiosios T. K. atstovavimu ikiteisminio tyrimo metu ir teisme. Tačiau iš bylos duomenų matyti, kad 2018 m. liepos 17 d. civilinį ieškinį dėl 5000 Eur neturtinės žalos priteisimo iš S. J. ir J. M. surašė pati nukentėjusioji (t. 3, b. l. 63), o atstovavimo išlaidos susidarė dėl kito procesinio dokumento - 2018 m. sausio 9 d. skundo dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo (t. 1, b. l. 14) surašymo bei nukentėjusiosios atstovavimo ikiteisminio tyrimo metu ir teisme. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad nuteistojo S. J. prašymas pakeisti skundžiamą nuosprendį dalyje dėl atstovavimo išlaidų priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas, kadangi advokatas I. Ruželė atstovavo T. K. kaip nukentėjusiąją ne tik dėl BK 150 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos, dėl kurios padarymo S. J. pirmosios instancijos teismo buvo išteisintas.

34. Šiuo nuosprendžiu E. U. pripažinus kalta dėl BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo, 39,90 Eur proceso (pašto) išlaidos valstybei bei 1000 Eur atstovavimo išlaidos (advokato pagalbai apmokėti) nukentėjusiajai T. K. priteistinos iš S. J. ir E. U. lygiomis dalimis.

35. Apeliacinės instancijos teisme nukentėjusioji nurodo patyrusi 660 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, kurias pagrindžia pinigų priėmimo kvitu Nr. 836052 (t. 10, b. l. 10). Aukštesnysis teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nukentėjusiosios apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, taip pat įvertindamas nuteistųjų S. J. ir E. U. turtinę padėtį, sprendžia, kad nukentėjusiosios patirtos išlaidos advokatui mažintinos iki teisingumo, protingumo ir proporcingumo principus atitinkančios sumos, ją priteisiant iš abiejų nuteistųjų lygiomis dalimis.

36. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, išteisindamas E. U. dėl BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo padarymo, pažeidė BPK 256 straipsnio 2 dalies nuostatas, todėl šioje dalyje skundžiamas nuosprendis naikintinas ir priimtinas naujas nuosprendis.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 2 punktu,

n u t a r i a :

     Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2019 m. birželio 21 d. nuosprendį dalyje dėl E. U. išteisinimo pagal Baudžiamojo kodekso 284 straipsnį panaikinti ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį.

     E. U. pripažinti kalta pagal Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį ir paskirti 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę įpareigojant ją  per 4 mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje.

      Į E. U. paskirtos bausmės laiką įskaityti jos laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2017 m. rugpjūčio 9 d. iki 2017 m. rugpjūčio 11 d.– viso 2 dienas, vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto „b“ papunkčiu, jas prilyginant keturioms laisvės apribojimo dienoms.

      Priteisti iš S. J. ir E. U. po 500 Eur (penkis šimtus eurų) T. K. jos pirmosios instancijos teisme turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

      Priteisti iš S. J. ir E. U. po 19,95 Eur (devyniolika eurų 95 ct) proceso išlaidų valstybei.

      Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

      Priteisti iš S. J. ir E. U. po 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) apeliacinės instancijos teisme turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

      Nuteistojo S. J. apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai                                                       Valdas Meidus

                                                       Jolanta Raščiuvienė

                                                       Daina Vaidachavičienė