Baudžiamoji byla Nr.1-404-731/2019 Proceso Nr.1-01-1-61012-2018-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.19.6; 2.3.6.4.4.2.
UTENOS APYLINKĖS TEISMAS
(S)
N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. gruodžio 5 d.
Zarasai
Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų teisėja Liudmila Kuzmickienė,
sekretoriaujant Solvitai Zajančkauskienei,
dalyvaujant prokurorui Sauliui Daunoravičiui,
kaltinamajai A. N., jos atstovui advokatui Algirdui Misevičiui,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
A. N., gim. (duomenys neskelbtini, a.k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, gyvenanti, išsituokusi, (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 229 straipsnį.
Teismas
n u s t a t ė :
A. N. kaltinama tuo, kad ji būdama valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, netinkamai atliko savo pareigas, dėl to valstybė patyrė didelės žalos, o būtent: A. N., pagal 2007-03-27 darbo sutartį Nr. 173 dirbdama (duomenys neskelbtini) ir turėdama administracinius įgaliojimus, dėl neatsargumo netinkamai atlikdama savo tarnybines pareigas, pažeidė 1996-09-24 Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo Nr. I-1539 (Valstybės žinios, 1996-10-16, Nr. 100-2261), 5 straipsnio 2 dalį numatančią, kad „Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas įstatymų nustatyta tvarka atsako už duomenų, kaupiamų nekilnojamojo turto registre, teisingumą ir apsaugą. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas atsako tik už tai, kad nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys atitinka dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti“, taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014-04-23 nutarimu Nr. 379 (TAR, 2014-04-30, Nr. 4930) patvirtintų Nekilnojamojo turto registro nuostatų 12 punktą numatantį, kad teritoriniai registratoriai: „tvarko registro duomenis – nuostatų nustatyta tvarka juos įrašo, pakeičia, panaikina...“ (12.1. p), „priima sprendimus dėl registro objekto įregistravimo ir išregistravimo, registro duomenų pakeitimo“ (12.4. p.), tų pačių nuostatų 69 punktą, kuris numato, kad „Daiktinės teisės išregistruojamos, kai daiktinės teisės turėtojas netenka savo daiktinės teisės arba ją perleidžia ir įregistruojamas kitas daiktinės teisės turėtojas arba žūva ar išnyksta pats nekilnojamasis daiktas“. Be to, A. N. atlikdama jai pavestas funkcijas, apibrėžtas (duomenys neskelbtini), t.y.: „registruoti nekilnojamąjį turtą ir teises į jį nekilnojamojo turto registre bei tvarkyti registro duomenis dokumentiniame bei kompiuteriniame pavidale“ (5.1. p.); „atlikti pateiktų registravimui dokumentų ekspertizę...“ (5.2. p.); „išduoti nekilnojamojo turto nuosavybės ar kitas teises įrodančius dokumentus“ (5.5 p.) bei pagal 7 punktą būdama atsakinga už: „įstatymų, nutarimų bei kitų teisės aktų ir įmonės metodinių nurodymų vykdymą“ (7.1. p.); „tinkamą bei savalaikį pavestų darbų atlikimą“ (7.2. p.); „teisingą duomenų įvedimą į nekilnojamojo turto registro duomenų bazę“ (7.4. p.), dėl savo nusikalstamo nerūpestingumo nepaisė šių jos veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, taigi netinkamai atliko savo tarnybines pareigas, t. y.:
2017-12-27, (duomenys neskelbtini) patalpose,esančiose adresu (duomenys neskelbtini), priėmė pareiškėjo J. T., įgalioto atstovo D. S., prašymą dėl J. T. nuosavybės teisės registracijos į 3,0698 ha sklypo (duomenys neskelbtini) dalį, suformavo užsakymą bei atmestinai bei nerūpestingai išnagrinėjusi J. T. nuosavybės teisių įregistravimo į žemės sklypą teisinį pagrindą - Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2017-12-20 sprendimą Nr. 42S-55-(14.42.3), kuriuo buvo nuspręsta atkurti nuosavybės teises į piliečiui J. T., tenkančią nekilnojamojo turto dalį 0,6096 ha vandens telkinio perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertę turėtajam 3,0698 ha žemės sklypo dalį, esančią 18,6615 ha, miškų ūkio paskirties žemės sklype(duomenys neskelbtini), valdomame su Lietuvos Respublika, savo sprendimu 2018-01-16 Nekilnojamojo turto registre neteisėtai įregistravo J. T. nuosavybės teises ne į 3,0698 ha žemės sklypo dalį, o į visą 18,6615 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), ko pasekoje buvo išregistruota Lietuvos Respublikos nuosavybės ir Nacionalinės Žemės tarnybos prie Žemės Ūkio ministerijos patikėjimo teisės į 15,5917 ha žemės plotą ir valstybei padaryta didelė 62 662,57 eur turtinė žala.
Ikiteisminio tyrimo metu A. N. įtarimas buvo grindžiamas jos pačios (2 t., b. l. 64-68), liudytojų B. J. (1 t., b.l. 103-107), S. G. (1t., b.l. 157-160), D. M. ( 1t., b.l. 164-166), A.B. (2t., b.l. 102-104), M .L. (2t., b.l. 127-128), D. S. (2t.,b.l.. 136-138) parodymais, kita ikiteisminio metu surinkta medžiaga (1t., b.l. 33-71,136-138).
Tačiau bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamai A. N. nepasitvirtino ir jos kaltė nebuvo įrodyta.
Kaltinamoji A. N. kalta neprisipažino ir teisiamojo posėdžio metu parodė, kad pradėjo dirbti (duomenys neskelbtini) nuo 2007 m. kovo mėnesio asistente, išsilaikius kategoriją buvo perkelta į registratorės kategoriją. Jos darbas buvo priiminėti klientus, užsakymus ir pagal galimybes registruoti nekilnojamąjį turtą, išrašus išrašyti, išduoti dokumentus, konsultuoti. Jos kolegė važiuodavo į Visaginą dirbti, tai skyriuje ji likdavo dirbti viena ir su kasa, ir priėmėja. 2017 m. gruodžio mėn. eilinį kartą S. atnešė krūvą dokumentų, dėl 11 sklypų registravimo Atnešė juridinį pagrindą- žemėtvarkos sprendimus, pateikė dokumentą ir buvo rašomas prašymas registruoti. Suformavus prašymą, pasirašius klientui, darbai buvo atliekami ne skubos tvarka, t. y. per 10 darbo dienų. 2018 m. sausio mėnesį ji įregistravo J. T. nuosavybę į žemės sklypus. Vienintelio šio sklypo turėjo būti registruojama tik dalis. Norint įregistruoti jo nuosavybę, ji privalo išregistruoti valstybės nuosavybę kompiuterinėje programoje. Įregistravo 10 sklypų ir iš inercijos 11-tą sklypą išregistravus Lietuvos Respubliką ji įregistravo jo nuosavybę į visą žemės sklypą. Klienas pateikė kvitą ir ji atidavė dokumentus. Apie klaidą sužinojo tik 2018 m. rugpjūčio pradžioje, kai darbo pabaigoje atėjo NŽT vedėja. Nagrinėjant dokumentus pamatė, kad įvyko klaida. Kadangi tai buvo jau po darbo valandų ir ji savo tiesioginei vedėjai ir viršininkui prisiskambinti negalėjo, o sekantį rytą K. informavo Utenos vadovybę. Rašė paaiškinimą savo vadovybei, 2018 m. rugsėjo mėnesį iš (duomenys neskelbtini) gavo įsakymą, kad jai pareikšta nuobauda už padarytą klaidą. Su nuobauda sutiko. Lapkričio mėnesį (duomenys neskelbtini) vyko reorganizacija, jai buvo pasiūlytos kitos pareigos, ji liko dirbti toje pačioje sistemoje ir yra klientų priėmimo centro specialistė. Kai atėjo S. jam atidavė dokumentus , jis jų netikrino, neskaitė. Per 12 metų tai primas jos prasižengimas. Ji dirba atsakingai, o tai įvyko techninė klaida, kurios laiku nepastebėjo visos sekančios grandys, pradedant klientu, o baigiant registratore, kuri ruošia pažymą sandoriui, notarė, kuri privalo tikrinti gaunamus juridinius dokumentus. Tai nebuvo sąmoningas klaidos padarymas, tai techninė klaida, kurios ji nepastebėjo. Nesutinka su civilinio ieškinio 62662, 57 eurų turtine žala, nes nesupranta iš kur yra paimti tokie skaičiai. Lygiagrečiai vyksta civilinio ieškinio nagrinėjimas Panevėžio apygardos teisme, siekiama, kad žemė būtų grąžinta valstybei. Nemananti, kad liks žala valstybei, nes miškas neiškirstas, žemė bus grąžinta valstybei. Klaida turėjo pasimatyti 2018 m. gegužės mėnesį, kai klientas norėjo parduoti žemės sklypą ir sudarė pirmą sandorį. Jei registratorė prieš išduodama pažymą sandoriui būtų pastebėjusi klaidą, ką ji ir privalo daryti, klaida nedelsiant būtų ištaisyta. Notarė lygiai taip pat sudarydama sandorį gauna originalius juridinius dokumentus ir jų pažymą, lygiai taip pat turi tikrinti dokumentų teisėtumą, bet nepatikrino, nepamatė ir sudarė sandorį. Antro sandorio notaras gal ir negalėjo matyti klaidos. Jei būtų nustatyta klaida pirmoje stadijoje, ji būtų ištaisyta nedelsiant, nes pagal (duomenys neskelbtini) nuostatus atradus klaidą ji yra taisoma nedelsiant, bet kadangi yra įvykę du sandoriai klaidos atitaisyti nebeįmanoma. Ji nemananti, kad kalta viena, tokių pinigų neturi.
Liudytojas S. G. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad dirbo (duomenys neskelbtini). Tuo metu buvo tokia įmonės politika, kad kuo daugiau darbų atlikti su kuo mažiau žmonių, kad būtų kuo didesnis išdarbis. Žmonės buvo perkrauti darbu, nebuvo laiko, kad dar kažkas juos tikrintų. Tokią tvarką, kad kuo daugiau darbų ir kuo daugiau žmonių nustatė centrinės įmonės valdžia, parašyta nebuvo, bet kviesdavo į pasitarimus, lygindavo išdirbius, kiek registrų peržiūrėjo, kiek suregistravo, kiek pajamų atneša. A. gera darbuotoja, pareiginga, stengėsi. Apie tą klaidą jis sužinojo pernai rugpjūčio mėnesį, kai buvo pradėtas tyrimas dėl sklypo neteisingo įregistravimo. Skambino į žemėtvarką, bandė surasti S. Bendravo su A. N., ji sakė, kad suklydo, kadangi tuo metu buvo pateikta daug sklypų, per skubėjimą suklydo. Mano, tokia klaida galėjo įvykti, jei buvo daug tokių bylų ir nepastebėjo. Kreipėsi į prokuratūrą ne dėl A. N. padarytos žalos, o dėl sandorio panaikinimo. Prieš išduodant pažymą sandoriui vyr. registratorė turėtų vykdyti tikrinimą, bet buvo krūviai ir pasitikima kolegos darbu. Jei tikrintų, labai darbas sulėtėtų. Notarai prašydavo el. būdu išduoti pažymas ir notarai patikrina su įsigijimo dokumentu įsigijimo teisėtumą.
Liudytoja D. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad nuo kovo 1 d. dirba (duomenys neskelbtini), o anksčiau dirbo(duomenys neskelbtini). Turėdavo patikrinti žemesnės grandies darbuotojų išduotus dokumentus, bet kadangi didelė apimtis, tai tikrindavo pasirinktinai. Didelis krūvis ir neįmanoma patikrinti visų. Žino, kad A. N. vietoj dalies sklypo įregistravo visą sklypą ir po to jis buvo perleistas. Apie tai sužinojo iš centrinės įmonės, rašė pasiaiškinimą, kuriame nurodė, kad pagal pareigybes turėjo patikrinti, bet tikrindavo pasirinktinai vieną, ar kitą darbą. Kriterijų tikrinimui nebūdavo. Kai notaras prieš sudarydamas sandorį kreipiasi į (duomenys neskelbtini), tai (duomenys neskelbtini) darbuotojai išduoda el. būdu suformuotą registro išrašą, o kokiu pagrindu įregistruota notarui turi pateikti savininkas, kopijų neduoda. Su A. N. aiškinosi aplinkybes, ji sakė, kad buvo didelis krūvis, tam žmogui buvo gražinta daug sklypų. Gavo drausminę nuobaudą- įspėjimą. Po reorganizacijos žemesnės grandies darbą pertikrina vadovas. Jei sklypas yra parduotas ir registruojamas, tai registracijos metu, kai registruojamas pirkimas- pardavimas yra galimybė perpatikrinti registro duomenis. Išduodant pažymą pirminiam sandoriui, asmuo išduodantis pažymą privalo patikrinti dokumentus, kuriais buvo atlikta registracija, bet šiuo atveju matyt nebuvo patikrinta, nes buvo neseniai registruota. Šiuo atveju turėjo patikrinti V. S..
Liudytojas B. J. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad tuo metu dirbo (duomenys neskelbtini) vedėju. Pagal savo darbo pobūdį atstovavo (duomenys neskelbtini) civilinėse bylose, tekdavo nagrinėti registratoriaus sprendimo priėmimą, juos konsultuoti, priimti bendrus sprendimus ir dalyvauti sprendimų priėmimo procese. Apie šį atvejį, kad buvo atlikta tokia registracija, pranešė greičiausiai vadovybė. Registracija išties buvo neteisėta, nes nebuvo pagrindo registruoti nuosavybės teises, todėl tik teismo keliu bus galima tą registraciją panaikinti. Dėl civilinės bylos kreipėsi iš Žemėtvarkos, prašydami kreiptis dėl šio sprendimo panaikinimo ir kitų reikalavimų. Atsisakė tai daryti, nes inicijuoti civilinę bylą neturi reikalavimo teisės. Po to prokuroro buvo iškelta civilinė byla. Asmuo, kuris perpatikrintų žemesnės grandies darbuotojų darbą praktiškai nevyksta, nes yra skyriaus vadovė, registratorė ir pagal darbo organizavimą dirba. Kontrolės kaip ir nėra, nėra fizinių galimybių vienas kitą tikrinti. Registratoriui yra atsakomybė priimti sprendimą ir registruoti arba neregistruoti. Kai notaras prašo išduoti pažymą sandorio sudarymui, tuo metu turėtų būti tikrinami dokumentai, kokiu pagrindu įregistruota nuosavybės teisė ir sutikrinti visus kitus registro duomenis ar nurodytas tinkamas pagrindas. Šiuo atveju, tai turėjo daryti kas rengė pažymą t. y. S. Po to, kai yra jau sudarytas sandoris ir duomenys patenka į Registrų centrą, kad sudarytas toks sandoris, tai Registro tvarkytojui nėra nustatytos funkcijos revizuoti to sandorio, jis notaro veiksmų nerevizuoja, o pagal notaro sandorį perregistruoja nuosavybės teises. Notaras, tvirtindamas sandorį, pagal notariato įstatymą ir kitus teisės aktus privalo užtikrinti sandorių teisėtumą, todėl privalėjo patikrinti pardavėjo įgijimo juridinį faktą. Notaras priėmė sprendimą tvirtinti sandorį neįsitikinęs, kad pardavėjas yra įgijęs tą daiktą. Notaras privalėjo užtikrindamas sandorių teisėtumą patikrinti ar įgijėjas turi tą daiktą ar daikto dalį, kuriuo galėtų disponuoti. Nekilnojamojo turto registro įstatymas numato klaidos taisymo institutą, tokiu atveju, kai įregistruoti klaidingi duomenys, registratorius gali priimti sprendimą tuos duomenis ištaisyti. Byloje eina kalba apie A. N. nesąžiningą ar aplaidų elgesį. Kvaila ir nelogiška registruoti, ieškant kažkokios naudos, nes ta klaidinga registracija anksčiau ar vėliau gali atsiskleisti ir paaiškėti. Atkreiptinas dėmesys į įgalioto asmens veiksmus, kuris turėjo žinoti ką jis parduoda veikdamas pagal įgaliojimą, juolab, kad jis dalyvavo žemės atkūrimo byloje ir svarstė klausimą dėl žemės atkūrimo konkrečioje vietoje. Būtent įgaliotas asmuo šioje vietoje veikė nesąžiningai, kadangi jis pardavė visą žemės sklypą ir nesiėmė veiksmų, kad būtų ištaisyta ta klaida. Klaidą buvo galima ištaisyti iki įgaliotas asmuo pardavė sklypą.
Liudytoja V. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) registratore nuo 1997 m. 2017-2018 m. ji registravo nuosavybės teises, juridinius faktus. Po reformos nuosavybės teisių jau neberegistruoja, dabar registruoja daiktines teises, patikėjimo teises, juridinius faktus, duomenis sandoriams tikslina. A. N. turėjo įgaliojimus registruoti nekilnojamąjį turtą, bet tikrina jos darbą vadovas. Ji neprivalėjo tikrinti A. N. darbo, tikrinti turėjo (duomenys neskelbtini) vedėja D. M.. Jei sklypas yra parduodamas ir notaras kreipiasi į Registrų centrą, tai prieš sandorį ji viską turi sutikrinti. Tada ji gavo 17 registrų ir viską turėjo sužiūrėti, šiuo atveju stengėsi, žiūrėjo, bet A. N. padarytos klaidos nepamatė. Ji notarui pateikė visus duomenis dėl sandorio, kurie A. N. įregistruoti, kaip teisingus, notaras tikriausiai turėjo teisę jais vadovautis. Pagal notaro užklausą sandoriui sudaryti, turi būti pateiktas visas tikslus išrašas, tikrinama pagal juridinį pagrindą, pagal sprendimą, pagal bylą, byla yra neatskiriama sprendimo dalis. Viską turi sužiūrėti- plotą, paskirtį, koks savininkas, numerį, servitutus, kadastro dalis, registrus. Notarui ji pateikė pažymą elektroniniu būdu. Kitokių duomenų nepateikinėja, notaras prašo tik tokio išrašo. Prieš išduodant išrašą turima elektroninė byla. Elektroniniame variante yra duomenys kiek žmogui skirta, kokie sklypai, koks plotas ir panašiai. Ji klaidos nepastebėjo, jai buvo taikyta drausminė atsakomybė.
Liudytojas D. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad turėjo įgaliojimus tvarkyti reikalus, susijusius su J. T. žemės sklypais. Tvarko J. T. įgaliojimus, grąžinasi žemę, tai yra jo nekilnojamojo turto verslas. Išvados yra didelės, sklypų labai daug, tai daro nuo 2006 m.. Tvarka yra paprasta, NŽT išduoda pažymas, kad sklypai pereina į nuosavybę, tada jas neša į Registrų centrą ir registruoja. Registrų centre jis nežiūri ir netikrina ką registruoja, nes J. T. išvada yra didžiulė ir šiai dienai Zarasų rajone guli tos pačios išvados nebaigta dalis. Jis net netikrina kaip ir ką užregistravo, su pirkėju ir J. T. lygiai taip pat. Su J. T. suskaičiuoja pagal sumą, pagal kiekį ir Registrų centro lapus, kiek grįžo ir net šio sklypo, dėl kurio eina kalba, jam grįžus dar lieka likučiai, todėl niekas net nepastebėjo. Buvo grąžinta 15 sklypų, jei būtų grąžintas 1 sklypas, būtų pastebėjęs klaidą. Sudarė sandorį ir pardavė, kas atnešė be galo didelę žalą jam ir jo įmonei, ir žmogui per kurį buvo parduota. Dar bylinėsis su Registrų centru. Registrų centras, valstybė nepatyrė žalos, o jie patyrė didžiulę žalą, nes turtai areštuoti, uždėti areštai sąskaitoms. Tai, kad klaida buvo netyčinė gali prisiekti, jokio susitarimo nebuvo, nes tai nenaudinga. Tą klaidą atrado po kokių pusės metų, kai pradėjo tikrinti J. T. likučius, NŽT nesutapo skaičiai. NŽT (duomenys neskelbtini) skyriuje jis dalyvavo atkuriant nuosavybę. M. K. pažįsta 15 metų, su ja sieja artimi santykiai. Tai jo sprendimas buvo už kokią sumą ir kam parduoti šį sklypą. Derinama buvo su J. T. advokatais. Jis J. T. nematęs, bendravo su jo advokatais F. U. ir G. S.. Dėl Registrų centro padarytos klaidos, teikė pasiūlymus Šiaulių prokuratūrai, sprendė klausimą kaip išspręsti be teismų, kad nenukentėtų nei valstybė , nei privatūs interesai. Perleidžiant sklypus K. dalyvavo asmeniškai pas notarą. Niekas neprašė pas notarą pateikti išvadų, pateikė Registrų centro dokumentus, t.y. oficialius išrašus. Šiai dienai J. T. dar yra negrąžintos nuosavybės, ir ta dalis padengtų nuosavybės skirtumą. Panevėžio apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje buvo atlikti du sklypų vertinimai. NŽT pasiėmė vertintojus su kuriais sudarę sutartį, kurie vertina priklausomus vertinimus ir kur priklauso jų darbas nuo NŽT valios ir įvertino sklypą 60 tūkst., o teismo eksperto kitas vertintojas, kuris turi teismo eksperto pažymas įvertino 27 tūkst.. NŽT vertina pagal tai, kaip parduotas sklypas, nors NŽT vadovai nuvažiavo patys į sklypą ir matė, kad ten nieko vertingo nėra. 2018-05-23 sutartyje, kur fiksuotas pirkimas pardavimas su (duomenys neskelbtini), M. K. ir nurodyta, kad parduota už 70 tūkst. sumą, tai tą sumą nustatė jis , nes paketo kaina buvo viena, ir dėl to, kad kaimynai nesutiktų, pirkėjas pinigus sumokėjo.
Liudytoja A. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ji yra (duomenys neskelbtini). 2018-05-16 sudarė pirkimo- pardavimo sutartį ir įformino du sklypus, priklausančius J. T.. Atėję žmogus ar jo patikėtinis pirmiausia pateikia nuosavybės pažymėjimą iš Registrų centro, kad ji galėtų užsakyti pažymą patikslinimui ar tikrai yra toks žemės sklypas. Klientą nusiunčia į Nacionalinę žemės tarnybą dėl leidimo parduoti žemės sklypą, ten eina pardavėjas ir pirkėjas. NŽT pažymoje nurodo, jog J. T. žemės sklypą galima parduoti , nurodomas atitinkamas kiekis su pažyma 18,6615 ha. Žemėtvarkos tarnyba, išduodama pažymą, gal sutikrino ar tikrai tiek yra. Notarams visos sutartys eina per NETSVEP programą, suveda vardą, pavardę ir žemės sklypo registrą. Šitų duomenų lentelių notarai negeneruoja ir jų negali nei pakeisti, nei ginčyti, nei abejoti, nei dar kažką kitką daryti. Iš Registro centro gauna duomenis, kur nurodoma indeksuota žemė sklypo vertė, žemės sklypo vertė, vidutinė rinkos vertė, nurodoma vertės nustatymo data 2018-05-10. Pirkimo-pardavimo sutarties trečiojoje dalyje bendra daiktų (parduodami du sklypai) kaina 13340 ir vieno sklypo kaina 5400, o antro 7940. Taigi sklypas parduotas už trečioje dalyje nurodytą sumą. Notaras negali įtakoti pirkėjo, pardavėjo sandorio kainai. Pinigai pervesti per banką, atneša kvitą, kad tiek sumokėta. Notarui nereikalinga, kad pardavėjas pateiktų pirminius dokumentus, kuriais pagrįstų sklypų įsigijimą, nes užsakoma VĮ Reguistrų centre pažyma tikslinimui, kad yra tie duomenys. Prašo pirminius dokumentus pateikti, jei tai susiję su kažkokiomis sąlygomis. Šiuo atveju buvo žemės grąžinimas, tai kiek grąžino, tiek pardavė. Negali pasakyti ar šiuo atveju pateikė NŽT sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, tokių dokumentų reikalauja, jei yra kažkokie apribojimai surašyti tame sprendime, kurie atsispindėtų toje pažymoje dėl žemės sklypo. Mano, kad padaryta techninė klaida. J. T. turėjęs daug sklypų per visą Lietuvą ir pasiklysti buvo galima.
Liudytojas M. L. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad yra(duomenys neskelbtini). Tvirtino antrą sutartį. Kas kreipėsi konkrečiai nepamena, toje byloje pardavėją atstovavo atstovas,kuris atvežė visas bylas, įsigijimo sutartį ir tuos dokumentus paliko. Tada buvo derinamos su pirkėjo atstovais sandorio sąlygos ir buvo sutartu laiku tvirtinama. Sudarinėdamas žemės sklypo pirkimo- pardavimo sutartį NETSVEP sistemoje užsakomos pažymos sandoriui ir Registro centro nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje lygiagrečiai tikrinami duomenis, tikrinami Areštų registro duomenis. Per sistemą NETSVEP užsako duomenų patikslinimą, Registrų centras vėl paruošia, atnaujina duomenis, kad jie būtų aktualūs ir duomenų patikslinimai galioja mėnesį, kur paruošiami sandorio tvirtinimui. Nekilnojamojo turto registre matosi kokie duomenys apie turtą, nurodytas savininkas. Būna situacijų, kai duomenys registre netikslūs ir reikia pateikti papildomus dokumentus, tai tuomet registras neįvykdo duomenų patikslinimo, savininkas turi į registrą pristatyti kažkokius papildomus dokumentus, kad sutvarkytų ir tik tuomet galima tęsti sandorį. Šiuo atveju nebuvo kažkokių kliūčių ir nebuvo atmesta pažyma, prašymas patikslinti duomenis buvo įvykdytas. Įsigijimo pagrindas buvo kitos notarės patvirtinta pirkimo-pardavimo sutartis. Parduodant miškų ūkio žemės paskirties sklypus būtina pažyma iš NŽT, kad kaimynai ar kiti pirmumo teisę turintys asmenys nepageidavo ja pasinaudoti ir be jos nebūtų galima atlikti sandorio ir ji buvo pateikta. Jei jos nebūtų sandorio neįmanoma atlikti. Šiuo atveju jis neturėjo reikalauti NŽT sprendimų dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Jei pirmą kartą tvirtintų sandorį, tai šalis turi pateikti visus įsigijimo dokumentus, nuosavybės dokumentus. Nuosavybės dokumentas matosi iš Registro centro duomenų. Kol registro duomenys nenuginčyti, notaras turi jais remtis, nes jie turi didesnę teisinę galią įrodymams. Pirkimo- pardavimo sutartyje skirtyje nurodyta „kaina“, kainą nustato šalys, tai pirkėjo, pardavėjo pasakyta kaina.
Liudytojas R. G. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jis yra (duomenys neskelbtini). Atsakingas už kelias kadastro vietoves, projektų rengimą, pagal kuruojamas vietoves piliečių aptarnavimą. 2018-04-24 išduota pažyma dėl 18,6615 ha sklypo pardavimo, buvo pažymos rengėjas, pasirašė V. K.. Gavus piliečio pranešimą, tikrina duomenis pranešime, registrų išrašo duomenis. Išduodant pažymą žiūri ar nėra jokių suvaržymų, apribojimų. Žiūri Registrų centre, kur turi prisijungimą, turi prisijungimą dėl gretimybių ir kaimynams, kurie ribojasi su minimu sklypu, siunčia pranešimus. Kaimynus nustato per programą, į ją įveda registro numerį ir Registrų centras duoda gretimus sklypus ir sklypų savininkus. Nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje piliečiui J. T. sprendimų nemato. Sutikrina su Registrų centro duomenimis, žiūri registro išrašą ar nėra apribojimų, sutikrina plotą pagal piliečio pranešimą ir pagal Registrų centro pažymėjimą, koks yra priklausantis plotas. 2018-04-24 pažymos išdavimo metu neturėjo galimybės nustatyti, kad Registrų centre buvo padaryta klaida ir neteisingai užregistruotas T. sklypas. NŽT dėl nuosavybių teisės atkūrimo T. bylos yra archyve. Pažymų dėl siūlomų parduoti miškų paskirties žemės sklypo pirmumo teisės išdavimą reglamentuoja Miškų įstatymo 4¹ skyrius ir yra aprašas kaip turi būti išduodamos pažymos, patvirtintas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2018-02-05 įsakymu Dėl pažymos dėl parduodamos privačių miškų ir ūkio paskirties žemės pardavimo tvarkos aprašo patvirtinimą.
Liudytoja V. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad yra (duomenys neskelbtini) vedėja. Klaida paaiškėjo 2018-08-10. Buvo priimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo Salako kadastro vietovėje. Pagal vieną išvadą buvo suprojektuota labai daug sklypų, kad įgyvendinti nuosavybės teisių atkūrimą pilnumoje. Ji savivaldybėje koridoriuje susitiko J. T. įgaliotą asmenį D. S., su kuriuo aptarinėjo kur yra laisvų fondų. D. S. pasakė, kad Antalieptėje nėra laisvų plotų, nutarė patikrinti. Abu nuėjo pas ją į kabinetą, pakėlė dokumentus, sprendimą patikrino su VĮ Registro duomenimis ir pastebėjo klaidą. Tą pačią dieną kreipėsi į Registrų centro darbuotoją A. N.. A. patvirtino, kad tai klaida. Pasitarusi su bendradarbiais kreipėsi į prokuratūrą. Matėsi, kad sklypai yra jau perparduoti. Jei jie nebūtų parduoti būtų lengviausia padaryti klaidos taisymą. 2018 m. kovą D. S. kreipėsi dėl 18,6615 ha sklypo pardavimo. Tikrinimą NŽT atlieka su Registrų centro duomenimis, o Registrų centro duomenyse jau buvo visas 18 ha sklypas ir nurodyta, kad savininkas yra T., todėl negalėjo numanyti ir žinoti, kad ten yra klaida. NŽT atliekamas tikrinimas tik su Registrų centro išrašu, tai numato vidaus tvarkos taisyklės ir netikrinami duomenys su sprendimu. Šiuo atveju pranešimą buvo pavesta nagrinėti R. G., jis tą ir atliko, pateikė jai pasirašyti parengtą pažymą. NŽT Zarasų skyrius turėjo dokumentus, kuriais buvo atkurtos nuosavybės teisės J. T. ir sprendimai, kopijos laikomos prie išvados, kuri yra pagrindinis dokumentas nuosavybės atkūrimui.
Įrodymų vertinimas
Pagal Baudžiamojo kodekso 2 straipsnio 3 dalį asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką. Tai reiškia, kad baudžiamoji atsakomybė kyla tik tada, kai Baudžiamajame kodekse numatyta veika padaroma viena įstatyme nustatytų kaltės formų, t. y. suvoktas sąmoningas (t. y. tyčinis) arba neatsargus baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymas gali būti baudžiamosios atsakomybės pagrindas. To paties straipsnio 4 dalyje yra nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą arba baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Jei veikoje nėra bent vieno iš šių požymių, joje nėra ir nusikalstamos veikos sudėties.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 229 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė Valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui, dėl neatsargumo neatlikusiam savo pareigų ar jas netinkamai atlikęs, jeigu dėl to valstybė, Europos Sąjunga, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo patyrė didelės žalos.
BK 229 straipsnis nustato baudžiamąją atsakomybę už piktnaudžiavimą – valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens nusikalstamą neveikimą, kuris pasireiškia savo pareigų neatlikimu ar netinkamu atlikimu dėl neatsargumo, jeigu dėl to valstybė, juridinis ar fizinis asmuo patyrė didelės žalos. Savo pareigų neatlikimas yra neteisėtas valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens neveikimas, t. y. tų pareigų, kurios priklauso jo kompetencijai ir yra būtinos tarnybos interesams užtikrinti, neatlikimas, nepasinaudojimas savo teisėmis, kurias suteikia teisės aktai, o netinkamas savo pareigų atlikimas – yra pareigų vykdymas ne taip, kaip to reikalauja teisės aktai, arba nekokybiškai, atmestinai, tai irgi iš esmės teisės aktų reikalavimų nevykdymas savo darbinėje veikloje, t. y. neveikimas. Kadangi BK 229 straipsnyje numatyto neatsargaus nusikalstamo sudėtis yra materiali, piktnaudžiavimas laikomas baigtu kilus baudžiamajame įstatyme numatytiems padariniams – didelei turtinio ar kitokio pobūdžio žalai valstybei, tarptautinei viešajai organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui.
2017-12-20 NŽT sprendimu Nr.42S-55-(14.42.3.) J. T. buvo atkurtos nuosavybės teisės į 3,0698 ha sklypo (duomenys neskelbtini) dalį (1t.,122-123). Nekilnojamojo turto Registro centrinio duomenų banko išraše nurodyta, jog J. T. įregistruota nuosavybės teisė į 18,6615 ha sklypą (duomenys neskelbtini) 1t.,b.l.30-32) (1t.,b.l.30-32).
A. N. nuo 2007-03-27 pagal darbo sutartį Nr. 173 pradėjo dirbti (duomenys neskelbtini) (1t., b.l.148-153). Direktoriaus S. G. 2014-02-27 įsakymu Nr. UTK-3 A. N. nuo 2014-03-01 iš (duomenys neskelbtini) perkelta į registratorės pareigas (duomenys neskelbtini) (1t., b.l.139,146). 2014-06-04 įsakymu „Dėl registratorių darbo“ Nr.UV-21 A. N. įgaliota įregistruoti ar išregistruoti nekilnojamuosius daiktus ar daiktines teises ar pakeisti nekilnojamojo daikto Registro duomenis (1t.,b.l.154). (duomenys neskelbtini) registratorė A. N. yra pasirašytinai supažindinta su (duomenys neskelbtini) registratoriaus pareigine instrukcija, patvirtinta VĮ Registrų centro Utenos filialo Direktoriaus 2009-10-27 įsakymu Nr. V-53. (duomenys neskelbtini) registratorė A. N. tiesiogiai pavaldi (duomenys neskelbtini) vedėjai D. M..
A. N. kaltinama tuo, kad ji būdama valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, netinkamai atliko savo pareigas, dėl to valstybė patyrė didelės žalos,
A. N. prisipažino, kad ji padarė klaidą ir iš pateiktų 11 sklypų vieną iš jų įregistravo netinkamai, t.y. įregistravo J. T. nuosavybės teises ne į 3,0698 ha žemės sklypo dalį, o į visą 18,6615 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), ko pasekoje buvo išregistruota Lietuvos Respublikos nuosavybės ir Nacionalinės Žemės tarnybos prie Žemės Ūkio ministerijos patikėjimo teisės į 15,5917 ha žemės plotą. Parodė, kad padaryta klaida netyčinė, buvo pateikti sprendimai įregistruoti į visą sprendime nurodytą plotą ir tik viename turėjo įregistruoti J. T. nuosavybę į dalį žemės sklypo ploto. Parodė, jog ji negalėjo numatyti, jog D. S., žinodamas kokie sklypai turi būti įregistruoti, pasinaudos padaryta klaida ir sklypus perparduos. Be to, ji dirbo (duomenys neskelbtini) registratore ir jos atliekamas darbas (duomenys neskelbtini) turėjo būti perpatikrintas. Šias aplinkybes teismo posėdyje patvirtino ir liudytoja, (duomenys neskelbtini) vedėja D. M., kuri parodė, jog atlieka patikrinimus pasirinktinai, nes darbo apimtys yra labai didelės ir ji nepajėgi patikrinti visko. (duomenys neskelbtini) direktorius S. G. parodė, jog darbuotojai buvo perkrauti darbu, nebuvo laiko, kad dar kažkas juos tikrintų. Tokią tvarką, kad kuo daugiau darbų ir kuo mažiau žmonių nustatė centrinės įmonės valdžia, parašyta nebuvo, bet kviesdavo į pasitarimus, lygindavo išdirbius, kiek registrų peržiūrėjo, kiek suregistravo, kiek pajamų atneša. Notarai prašydavo el. būdu išduoti pažymas. Prieš išduodant pažymą sandoriui vyr. registratorė V. S. turėjo atlikti tikrinimą, bet buvo krūviai ir pasitikima kolegos darbu, jei tikrintų -labai darbas sulėtėtų. V. S. parodė, kad ji neprivalėjo tikrinti A. N. darbo, tikrinti turėjo (duomenys neskelbtini) vedėja D. M.. Jei sklypas yra parduodamas ir notaras kreipiasi į Registrų centrą, tai prieš sandorį ji viską turi sutikrinti. Tada ji gavo 17 registrų ir viską turėjo sužiūrėti, šiuo atveju stengėsi, žiūrėjo, bet A. N. padarytos klaidos nepamatė. Ji notarui pateikė visus duomenis dėl A. N. įregistruotų sandorių, kaip teisingus, notaras tikriausiai turėjo teisę jais vadovautis. Tikrinama pagal juridinį pagrindą, pagal sprendimą, pagal bylą, byla yra neatskiriama sprendimo dalis. Viską turi sužiūrėti- plotą, paskirtį, koks savininkas, numerį, servitutus, kadastro dalis, registrus. Notarui ji pateikė pažymą elektroniniu būdu. Kitokių duomenų nepateikinėja, notaras prašo tik tokio išrašo. Liudytojas B. J. parodė, kad Nekilnojamojo turto registro įstatymas numato klaidos taisymo institutą, tokiu atveju, kai įregistruoti klaidingi duomenys, registratorius gali priimti sprendimą tuos duomenis ištaisyti. Byloje eina kalba apie A. N. nesąžiningą ar aplaidų elgesį. Tačiau atkreiptinas dėmesys į įgalioto asmens veiksmus, kuris turėjo žinoti ką jis parduoda veikdamas pagal įgaliojimą, juolab, kad jis dalyvavo žemės atkūrimo byloje ir svarstė klausimą dėl žemės atkūrimo konkrečioje vietoje. Būtent įgaliotas asmuo šioje vietoje nesąžiningai veikė, pardavė visą žemės sklypą ir nesiėmė veiksmų, kad būtų ištaisyta klaida. Klaidą buvo galima ištaisyti iki įgaliotas asmuo pardavė sklypą.
Tarnybos pareigų neatlikimo, numatyto BK 229 straipsnyje, objektyvieji požymiai pasireiškia: 1) priešinga valstybės tarnybai veika – neatlikimu savo pareigų ar jų netinkamu atlikimu; 2) pavojingais padariniais – didelės žalos valstybei, juridiniam ar fiziniam asmeniui kilimu; 3) priežastinio ryšio tarp padarytos veikos ir kilusių padarinių buvimu.
Atsakomybė už tarnybos pareigų netinkamą atlikimą kyla tada, kai tarp kaltininko padarytos veikos ir atsiradusių padarinių (didelės žalos valstybei, juridiniam ar fiziniam asmeniui) yra priežastinis ryšys. Vadinasi, byloje turi būti nustatyta, kad būtent netinkamas tarnybos pareigų atlikimas objektyviai ir dėsningai nulėmė didelės žalos atsiradimą, jokie kiti reikšmingi veiksniai prie didelės žalos kilimo neprisidėjo ir jos nenulėmė.
A. N. buvo kaltinama ir dėl to, kad tarnybos pareigas atliko dėl nusikalstamo nerūpestingumo (BK 16 straipsnio 3 dalis). Nusikalstamas nerūpestingumas yra tada, kai asmuo, konkrečiai nenumatydamas pavojingų padarinių, ignoruoja visuomenės interesus, nepakankamai apdairiai vykdo tarnybines ir profesines pareigas, nesilaiko įstatymų ir kitų norminių aktų reikalavimų. Nors pagal veikos aplinkybes ir asmenines savybes didelę žalą galėjo ir turėjo numatyti (2K-419-2012 LAT). Nusikalstamam nerūpestingumui būtini valinis ir intelektualusis kaltės elementai. Baudžiamajame įstatyme vartojama sąvoka ,,turėjo“ apibūdinama objektyviais kriterijais ir pateikia nominalų konkrečios situacijos vertinimą bei pareigą numatyti savo veikos pavojingus padarinius, o sąvoka ,,galėjo“ paprastai reiškia subjektyvias asmens savybes, dėl kurių asmuo turi realią galimybę numatyti pavojingus savo veiklos padarinius. Tačiau vien galėjimas ir turėjimas numatyti padarinius nesudaro pagrindo kvalifikuoti veiką pagal BK 229 straipsnį, nes kaltininkas, be to, dar turi suvokti ir sugebėti įvertinti savo veikos padarinių dydį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-1/2014, 2K-7-228/2008). Taigi tokios veikos kvalifikavimui nepakanka vien objektyvaus padarytos žalos ir jos dydžio konstatavimo – būtina nustatyti, kaip netinkamu pareigų atlikimu sukelti padariniai atsispindėjo kaltininko sąmonėje ( LAT Nr. 2K-134-489/2017).
A. N. kaltinama savo veiksmais padariusi didelę 62 662,57 Eur turtinę žalą valstybei. Žala ir jos dydis nustatytas ikiteisminio tyrimo metu, įvertinus, jog visas 18,6615 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini), yra parduotas, t.y. perparduotas už 75000 Eur sumą. Pagal VĮ Registrų centro duomenis viso sklypo vertė 5246,00, vidutinė rinkos vertė -23624,00 Eur , UAB „Negrita“ vertinimu ( kurį į bylą pateikė A. N. atstovas) 25,500 Eur. 2018-05-16 sklypas parduotas už 5400 Eur ir tik vėliau 2018-05-23 perparduotas už 75000 Eur (1t., b.l.33-71).
Atsižvelgiant į bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, kaltinime nurodytos 62 662,57 Eur žalos padarymą sąlygojo, teismo manymu, ir kiti reikšmingi veiksniai - tai, kad A. N. darbo krūvis buvo didelis, be pačios kaltinamosios patvirtino ir VĮ Registrų centro Utenos skyriaus tuometinis direktorius S. G., darbuotoja D. M. turėjo galimybę patikrinti žemesnės grandies darbuotojo atliktą registraciją, V. S., turėdama bylą nepatikrino duomenų ir išdavė Nekilnojamojo turto registro išrašą notarei R. B., kuri užklausė duomenis per NETSVEP sistemą ( sukurtą VĮ Registro inciatyva, siekiant supaparastinti sandorių sudarymo procedūrą), įgaliotas asmuo D. S., turėdamas visus dokumentus dėl nuosavybės teisių atkūrimo J. T., suskubo parduoti žemės sklypus, J. T. įgaliotas advokatas F. U., betarpiškai dalyvaujantis parduodant sklypą M. K. ir turėjęs galimybę sutikrinti jam pateiktus dokumentus.
Bylos nagrinėjimo metu, pateikto kaltinimo ribose, A. N. veikoje nenustatyta baudžiamojo kodekso 229 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėties būtinojo objektyviojo požymio – priežastinio ryšio tarp veikos ir pasekmių. Nusikalstamo nerūpestingumo buvimą paneigia ir kaltinamosios nurodyti bei liudytojų patvirtinti ir byloje esantys duomenys apie tai, kad ji, kaip darbuotoja, visuomet suvokdavo savo darbo atsakingumą ir klaidų pasekmes, stengdavosi gerai dirbti, niekada neturėjo tarnybinių nuobaudų, ir neteisinga registracija, kaip nurodo liudytojai, buvo vienintelė klaida per ilgametę jos darbo patirtį. Ji nesuvokė, kad daroma nusikalstama veika, nebuvo siekiama netinkamai atlikti pareigas, be to, jos sąmonėje, esant nurodytoms aplinkybėms, negalėjo atsispindėti ir tokios klaidos galimi padariniai – didelė žala. Dėl šių priežasčių teismas mano, kad byloje esantys duomenys nepatvirtina intelektualaus kaltės elemento buvimo, būtino nustatyti kvalifikuojant veiką pagal BK 229 str. A. N. išteisintina pagal BK 229 straipsnį jai nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).
Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ne kiekvienas valstybės tarnautojo tarnyboje padarytas priešingas teisei elgesys, juolab neatsargus, yra vertinamas tik kaip nusikalstama veika, kuri reikalauja baudžiamųjų represijų taikymo. Kasacinėje praktikoje, remiantis konstitucine jurisprudencija (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. lapkričio 13 d., 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimai), nuolat akcentuojama, jog kiekvieną kartą, kai reikia spręsti, pripažinti veiką nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su bausmių taikymu, priemonėmis (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ar visuomenės poveikio priemonėmis ar pan.). A. N. VĮ Registrų centro direktoriaus S. U. 2018-09-19 įsakymu Nr. p-836 buvo taikyta drausminė nuobauda – įspėjimas (1t.,b.l.147).
2019-02-28 paskirta kardomoji priemonė-rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 70-73) panaikintina.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 str. 3 dalis numatyta, kad teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, palieka civilinį ieškinį nenagrinėtą, jeigu kaltinamasis išteisinamas, nes nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos. Dėl šios priežasties civilinis ieškinys paliekamas nenagrinėtu.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 298, 301 – 302 straipsniais, 303 straipsnio 5 dalimi,
A. N. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 229 straipsnį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Panaikinti kardomąją priemonę-rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
Panaikinti 2019-01-03 Panevėžio apygardos prokuratūros organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro S.Daunoravičiaus skirtą laikiną nuosavybės teisų apribojimą.
Civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmus.
Teisėja Liudmila Kuzmickienė