Civilinė byla Nr. e2-2803-347/2021

Teisminio proceso Nr. 2-22-3-02325-2020-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.20.1; 3.1.7.6; 3.2.4.4

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gegužės 18 d.

Kėdainiai

            Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėja Aurelija Ozolinia,

sekretoriaujant V. L.,

dalyvaujant ieškovei I. S., ieškovės atstovui advokatui A. A.,

atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovei B. P.,

trečiojo asmens R. S. atstovui advokatui K. J., 

            viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. S. ieškinį atsakovui Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl neturtinės žalos atlyginimo, trečiasis asmuo R. S.. 

            Teismas

n u s t a t ė :

1.       Ieškovė ieškinyje prašo priteisti iš atsakovo 20 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidos. Ieškinyje nurodė, kad buvusios pareigūnės R. S. neteisėti veiksmai pripažinti baudžiamojo proceso metu, todėl atsakovui (institucijai) turi pareigą atlyginti neturtinę žalą.

2.       Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Ginčo dėl neteisėtų pareigūnų veiksmų nėra, bet mano, jog ieškovė neįrodė ryšio dėl šių neteisėtų veiksmų ir žalos dydžio (neįrodė neturtinės žalos).

3.       Trečiasis asmuo, esantis atsakovės pusėje, atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Nurodytas prejudicinis faktas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje Nr. 2K-200-495/2020 nėra prejudicinis faktas, nes civilinę bylą nagrinėjantis teismas nesaistomas teismo nuosprendžio tais atvejais, kai sprendžiamas klausimas dėl faktų, kurie nebuvo nagrinėti ir vertinti baudžiamąją bylą nagrinėjusio teismo. Teismas dėl žalos atlyginimo pagrįstumą sprendžia ištyręs civilinės bylos duomenis. Ieškovė neįrodė priežastinio neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos ryšio (ieškovė nenurodo, kokie konkretūs pareigūnų veiksmai registruojant eismo įvykį buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su jos dvasiniais išgyvenimais).

4.       Ieškovė dublike nurodė, kad ieškinys palaikomas visiškai. Atsakovė ignoruoja Lietuvos Aukščiausiojo Tesimo nutartį. Neturtine žala neabejotinai įrodyta.

5.       Atsakovė triplike nurodė, kad ieškovės sveikata sutrukdyta nesunkiai. R. S. veiksmai neturėjo įtakos T. veiksmams. Nežino, kodėl ieškovė R. S. elgesį sieja su atsakove.

6.       Ieškovės atstovas teismo posėdyje nurodė, kad ieškinį pateikė atskirai, nes ieškovė baudžiamojoje byloje tapo nukentėjusioji vėlesnėje procesinėje stadijoje, todėl teismas nenagrinėjo civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje, nes įrodymų tyrimas jau buvo pradėtas. Nurodė kreiptis civiline tvarka. Neteisėti veiksmai byloje nekvestionuojami. R. S. veiksmai pašalino pasitikėjimo jausmą Lietuvos policija. R. S. veiksmai pašalino galimybę nustatyti tikrąsias įvykio aplinkybes.

7.       Ieškovė teismo posėdyje nurodė, kad nurodyta priteistina suma yra minimali, visas pasitikėjimas policija dingo ir jo nebeatsiras. Policijos pareigūnai, kurie turėjo ginti jos interesai, daro nusikalstamas veikas, neapsaugojo įvykio vietos, ieškovė buvo apvogta, trečiasis asmuo kalbėjo su kaltininku, tačiau jo nesulaikė, nepatikrino tuo metu buvusio blaivumo laipsnio, nenustatytas automobilio greitis, nepranešė apie eismo įvykį. Iš kaltininko priteistos sumos atlygino tik dalį žalos po 5 operacijų. Šiuo atveju atsakovė (institucija) atsakinga už buvusios pareigūnės veiksmus. Mokami mokesčiai, tačiau tokie buvusių pareigūnų (pareigūnės) veiksmai padarė neigiamos įtakos visam gyvenimui. Negali būti pasitikėjimo policija, kai pareigūnai daro neteisėtus veiksmus tarnybos metu. Ieškovė nori atgauti bent dalį pinigų, kuriuos išleido viso to laikotarpio metu. Dėl pareigūnės neteisėtų veiksmų atsirado daug papildomų procesų. Išlaidos Prašoma priteisti suma yra minimali, kuri nepadengs jos išlaidų ir patirtų išgyvenimų neatstatys.

8.       Atsakovo atstovė teismo posėdyje nurodė, kad pilnai palaiko atsiliepime ir triplike išdėstytus argumentus. Policija prisiėmė pilnai atsakomybę, pareigūnai buvo nuteisti. Nurodė, kad neturtinės žalos dydžio neįrodė. Šioje byloje turi būti sprendžiamas žalos dydis. Vien tai, kad teismas pasisakė, kad buvo didelė žala, tačiau to nenagrinėjo – nėra prejudicinis faktas. Atsakovė visiškai nepripažįsta ieškinio. Mano, kad buvo neteisėti veiksmai, tačiau jie buvo ištaisyti. Mano, kad buvo padaryti visi veiksmai žalai atitaisyti. Baudžiamoji byla baigta, koks greitis buvo – nesvarbu.

9.       Trečiojo asmens atstovas teismo posėdyje nurodė, kad prejudiciniai faktai riboti. R. S. veiksmai nesudarė pagrindo šiai žalai atsirasti. Ieškovė neįrodė pareigūnės neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio tarp atsiradusios žalos dydžio. Kaltininkai buvo nustatyti sekančią dieną. Prejudicinių faktų šioje vietoje nėra. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo frazė dėl didelės neturtinės žalos – baudžiamąja prasme, moralinė žala, jog ji prarado pasitikėjimą policija yra padaryta. Prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

       Dėl civilinės atsakomybės sąlygų ir atsakovės (institucijos) pareigos atlyginti neturtinę žalą

10.       Byloje ginčas tarp ieškovės ir atsakovo kilo dėl civilinės atsakomybės sąlygų ir neturtinės žalos dydžio.

11.       Pažymėtina, kad civilinėje byloje nėra ginčo dėl buvusios pareigūnės neteisėtų veiksmų.

12.       Iš bylos medžiagos nustatyta, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. sausio 29 d. nuosprendžiu nustatė, kad R. S. (trečiasis asmuo), būdama statutine valstybės tarnautoja, dirbdama Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėja, vykdydama 2017 m. sausio 12 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko įsakymu Nr. 20-V-28 patvirtintas pagrindines šias pareigas einančio valstybės tarnautojo funkcijas, turėdama pagal kompetenciją, teisės aktų nustatyta tvarka priimti, registruoti ir nagrinėti fizinių ir juridinių asmenų prašymus, skundus ir pranešimus, pradėti ikiteisminius tyrimus; gavus pranešimus apie administracinius nusižengimus ir nusikalstamas veikas, įvykių vietose, teisės aktų nustatyta tvarka atlikti visus būtinus veiksmus, kad operatyviai ir išsamiai būtų priimti sprendimai dėl administracinių nusižengimų ar ištirtos nusikalstamos veikos; pagal kompetenciją užkardyti, atskleisti ir tirti nusikalstamas veikas, asmeniškai atsakant už ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimą, jų intensyvumą, neatidėliotinų proceso veiksmų atlikimą, tyrimo planų sudarymą, ataskaitų pateikimą; pagal kompetenciją atlikti administracinių nusižengimų tyrimą ir priimti nutarimus šiose bylose; užtikrinti viešąją tvarką ir visuomenės saugumą, patruliuoti; pagal kompetenciją vykdyti pasislėpusių įtariamųjų, kitų asmenų paiešką; pristatyti į policiją teisėtvarkos pažeidimus ir nusikalstamas veikas padariusius asmenis, veikdama priešingai tarnybos interesams tyčia neatliko pareigų ir įgaliojimų – piktnaudžiavo tarnybine padėtimi tuo siekdama asmeninės naudos kitam asmeniui – to paties komisariato pareigūnui L. T., o būtent: 2017 m birželio 13 d., būdama grupės (6089) vyresniąja, dirbdama su Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiuoju patruliu D. Š., pagal gautą budėtojo nurodymą, apie 19 val. nuvyko į eismo įvykio vietą, esančią Kėdainių rajone, Dotnuvoje, Tilto g. 41. Įvykio vietoje matydama avarijoje dalyvavusį kolegos L. T. naudojamą automobilį „Audi A5“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) kitame apvirtusiame automobilyje sunkiai sužalotą jos vairuotoją I. S., iš įvykio situacijos suprasdama, jog įvykio kaltininkas yra automobilio „Audi A5“ vairuotojas L. T. ir jis šiuo eismo įvykiu padarė nusikalstamą veiką, būdama įvykio vietoje ir jos prieigose tiesiogiai bendravo su L. T., po ko susitarė su juo slėpti tikrąsias įvykio aplinkybes ir jį patį (L. T.), kaip įvykio kaltininką. Vykdydama šį susitarimą, įvykio vietoje tyčia nefiksavo įvykio liudytojų R. J., T. G., R. S. parodymų, kurie jai ten pat rodė į L. T., kaip asmenį sukėlusį automobiliu „Audi A5“ eismo įvykį, tyčia nesiėmė jokių priemonių, kad L. T. būtų sulaikytas įvykio vietoje ar užkirsta galimybė jam pabėgti. Tokiu būdu tyčia sudarė sąlygas įtariamam L. T. tuoj pat pasišalinti iš įvykio vietos ir išvengti būtinų pirminių tyrimo veiksmų atlikimo – blaivumo tikrinimo ir nustatymo, jo parodymų fiksavimo, daiktinių įrodymų paėmimo, taip pat jam slapstytis ir slėpti nusikaltimą. Po to, neteisėto susitarimo su L. T. pagrindu, grįžusi į darbo vietą, surašydama tarnybinę ataskaitą dėl eismo įvykio, sąmoningai surašė neteisingus duomenis apie tai, kad atvykus į avarijos vietą „Audi A5“ vairuotojas buvo pasišalinęs, kad avarijos vietoje reikšmingos informacijos apie įvykį negauta bei tyčia neinformavo operatyvaus padalinio pareigūnų apie tai, kad avariją sukėlė policijos pareigūnas L. T., vairuodamas jam priklausantį automobilį. Taip tyčia nepanaudodama savo pareigų ir įgaliojimų, priešingai tarnybos interesams, apsunkino pirminį avarijos aplinkybių tyrimą, pridengdama įtariamą L. T. siekė kenkti ir avarijos ikiteisminiam tyrimui, tiesos byloje nustatymui ir teisingumo vykdymui, tokiais tyčiniais veiksmais ji pažeidė: 1) Lietuvos policijos Generalinio komisaro įsakymu Nr. 5-V-673 patvirtintą Policijos patrulių veiklos instrukcijos 63 punktą, kur nurodyta, kad atvykus į eismo įvykio vietą būtina nustatyti transporto priemonių vairuotojus, su eismo įvykiu susijusius asmenis ir liudytojus, paimti jų rašytinius paaiškinimus, o jeigu tokios galimybės nėra, užsirašyti jų vardus, pavardes, adresus, telefono numerius ar elektroninio pašto adresus; patikrinti, ar eismo įvykyje dalyvaujančios transporto priemonės nėra ieškomos; sudaryti eismo įvykio vietos schemą; apžiūrėti transporto priemones, kurios dalyvavo eismo įvykyje, ir aprašyti jų apgadinimus; išsiaiškinti eismo įvykio aplinkybes, nustatyti įvykio kaltininką (-us) ir surašyti jam (jiems) administracinio nusižengimo protokolą (-us); jei dėl eismo įvykio sudėtingumo be papildomo tyrimo nėra galimybės nustatyti, kuris eismo dalyvis pažeidė KET ir dėl kurio iš eismo dalyvių kaltės įvyko eismo įvykis, įpareigoti eismo dalyvius nurodytu laiku atvykti į policijos įstaigą, kurioje bus atliekamas eismo įvykio tyrimas; surašyti tarnybinį pranešimą dėl eismo įvykio, kuriame nurodyti eismo įvykio vietoje nustatytas aplinkybes; užtikrinti, kad nebūtų patrauktos transporto priemonės, nebūtų naikinami ar klastojami pėdsakai, taip pat užtikrinti transporto priemonių, jose esančių daiktų ir krovinių saugumą; paimti eismo įvykio dalyvių vairuotojo pažymėjimus, o jei jų neturi – kitus asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus ir transporto priemonių registracijos liudijimus, užtikrinti, kad šie asmenys būtų eismo įvykio vietoje tol, kol įformins procesinius eismo įvykio dokumentus; 2) Lietuvos Respublikos Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1, 3, 4, 5 punktų reikalavimus laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų, gerbti žmogaus teises ir laisves, tarnauti visuomenės interesams; tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis; laikytis Įstatyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių, vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto; 3) Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 1 punktą, kuriame nustatyta, kad asmenų, dirbančių valstybės tarnyboje, prievolė nešališkai, sąžiningai ir tinkamai atlikti tarnybines pareigas; 4) Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 3 straipsnyje, 4 straipsnio 1 dalyje, 2 dalyje, 5 straipsnio 1 dalies 1 punkte, 5 punkte, 25 straipsnio 2 dalyje nustatytus reikalavimus vykdyti Lietuvos Respublikos Konstituciją ir kitus įstatymus ir jais vadovaujantis nešališkai ginti visus asmenis, veiklą grįsti teisėtumo principu, saugoti žmogaus teises ir laisves; 5) Lietuvos policijos generalinio komisaro 2016 m. kovo 1 d. nurodymo Nr. 5-N-2 1.1 punkto nuostatas, kur nurodyta, kad policijos darbuotojams atvykus į įvykio vietą ir (ar) gavus duomenų, jog įvykyje galbūt dalyvavo policijos darbuotojas, apie tai nedelsiant turimomis ryšio priemonėmis informuoti policijos įstaigos operatyvaus valdymo padalinio pareigūną (budėtoją); 6) Lietuvos policijos pareigūnų etikos kodekso 4.6 punktą, 4.8 punktą, 4.9 punktą, dėl profesinės garbės, savo gero saugojimo. Elgtis taip, kad savo veiksmais ar elgesiu nežemintų policijos pareigūno vardo. Veikti sąžiningai, su pagarba visuomenei, įvertinti situacijas, kai susiduriama su labiausiai pažeidžiamų asmenų grupėmis ir būti teisingam, nešališkam, užtikrinti, kad priimami spendimai būtų teisėti ir objektyvūs, be savanaudiškų paskatų; 7) Vidaus tarnybos statuto, patvirtinto 2015 m. birželio 25 d. įstatymu Nr. IX-1855, 3 straipsnio, 12 straipsnio reikalavimus nešališkai tarnauti žmonėms, sąžiningai atlikti patikėtas pareigas, visada saugoti gerą vidaus tarnybos sistemos pareigūno vardą; 8) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnyje įtvirtintą nuostatą, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms. Savo veiksmais ji demonstravo nusistatymą nesilaikyti galiojančių norminių aktų, piktnaudžiavimu iškraipė valstybės institucijos – Lietuvos policijos funkcijas ir veiklos principus, sumenkino policijos autoritetą bei valstybės tarnautojo vardą, taip pat siekdama asmeninės naudos kitam asmeniui įtariamam kolegai L. T. padėjo išvengti gresiančio baudžiamojo persekiojimo ir teisinių pasekmių, sukėlė visuomenėje didelį įvykio rezonansą ir nukentėjusių asmenų bei visuomenės pasipiktinimą ir tokiais griaunančiais visuomenės pasitikėjimą policijos sistema veiksmais, padarė didelės neturtinės (moralinės) žalos fiziniam asmeniui – pačiai nukentėjusiajai I. S., pasireiškusią asmens konstitucinių garantijų pažeidimu, jos, kaip nukentėjusios nuo nusikalstamos veikos, piktnaudžiaujančio valstybės tarnautojo įskaudinimu, dideliais dvasiniais išgyvenimais dėl visos įvykio situacijos ir galimybės nustatyti tikrąsias eismo įvykio aplinkybes bei pasiekti teisingumą, taip pat didelės žalos padarė ir juridiniam asmeniui – Lietuvos policijai, taip pat ir valstybei. 

13.       Aukščiau minėtoje byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma neabejotinai patvirtino, kad R. S., vykdydama savo pareigas įvykio vietoje, matydama eismo įvykio vietoje avarijos kaltininką L. T., pabendravusi su juo, tyčia neužtikrino jo, kaip teisės pažeidimą padariusio įtariamo asmens, sulaikymo ir susitarė su juo slėpti tikrąsias įvykio aplinkybes ir jį patį. Vykdydama šį susitarimą tyčia nefiksavo įvykio liudytojų R. J., T. G. ir R. S. parodymų, kurie jai rodė į L. T., kaip asmenį sukėlusį eismo įvykį, nesiėmė jokių priemonių, kad avariją sukėlęs kaltininkas būtų sulaikytas, taip piktnaudžiaudama ji sudarė sąlygas jam pasišalinti iš įvykio vietos ir išvengti pirminio tyrimo veiksmų atlikimo – jo blaivumo tikrinimo ir nustatymo, jo parodymų fiksavimo, taip pat jam slapstytis ir slėpti nusikaltimą. Tai patvirtina toliau sekę R. S. veiksmai – nepranešimas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato operatyvaus padalinio pareigūnams apie policijos pareigūno L. T. galimai padarytą nusikaltimą ir vėliau jos surašyta tarnybinė ataskaita dėl eismo įvykio, kurioje ji sąmoningai surašė neteisingus duomenis apie tai, kad atvykus į avarijos vietą automobilio „Audi A5“ vairuotojas buvo pasišalinęs, jog avarijos vietoje reikšmingos informacijos apie įvykį negauta. Vertinant R. S. veiksmus darytina išvada, kad ji suprato, kad naudojasi savo tarnybine padėtimi priešingais tarnybai tikslais, numatė, kad dėl to gali atsirasti didelės žalos, ir to norėjo. Kaltinime nurodyti teisės aktais apibrėžė jos, kaip valstybės tarnautojos, konkrečias funkcijas, kurių ji neatliko, norėdama padėti savo kolegai L. T. išvengti teisinių pasekmių.

14.       Taigi, minėtoje byloje neginčijamai buvo nustatyta, kad R. S. savo veiksmais sukėlė visuomenėje didelį įvykio rezonansą ir nukentėjusiosios bei visuomenės pasipiktinimą ir tokiais veiksmais padarė didelės neturtinės žalos pačiai nukentėjusiajai I. S., pasireiškusią asmens konstitucinių garantijų pažeidimu, jos, kaip nukentėjusios nuo nusikalstamos veikos, dideliais dvasiniais išgyvenimais dėl visos įvykio situacijos ir galimybės nustatyti tikrąsias eismo įvykio aplinkybes bei pasiekti teisingumą, taip pat padarė didelės žalos ne tik visos policijos sistemos apskritai ir Kėdainių apskrities vyriausiojo policijos komisariato kaip institucijos prestižui bei autoritetui, bet ir valstybei, nes apie visų policijos pareigūnų elgesio atitikimą valstybės deklaruojamoms moralinėms vertybėms visuomenė neretai sprendžia pagal atskirų policijos pareigūnų elgesį. Šiame nuosprendyje išanalizuoti R. S. kaltės įrodymai neabejotinai įrodo priežastinį ryšį tarp jos nusikalstamos veikos – piktnaudžiavimo – ir minėtų padarinių, nes piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi objektyviai, dėsningai nulėmė didelės žalos atsiradimą. Nukentėjusioji I. S. abiejų instancijų teismuose parodė, kad dėl R. S. veiksmų ji patyrė didelę žalą, nes nebuvo tinkamai ir laiku apgintos jos kaip avariją patyrusio nukentėjusiojo asmens teisės, užtruko įvykio ištyrimas, dėl to ji patyrė išgyvenimus, R. S. elgesys sumenkino pasitikėjimą policijos pareigūnais. Todėl teismas konstatavo, jog nuteistosios ir jos gynėjo apeliacinio skundo argumentas, kad R. S. veiksmais nepadaryta didelės žalos nukentėjusiajai I. S. atmestas kaip nepagrįstas.

15.       Iš Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2020 m. spalio 22 d. nutarties nustatyta, kad nuteistoji R. S., būdama statutinė valstybės tarnautoja, dirbdama Kėdainių policijos komisariato tyrėja, siekdama pridengti eismo įvykyje dalyvavusį kolegą, policijos pareigūną L. T., tyčia neatliko jai teisės aktais priskirtų tarnybinių funkcijų, t. y. atvykusi į eismo įvykio vietą, turėdama pareigą išsiaiškinti tikrąsias įvykio aplinkybes, neatliko būtinų pirminių tyrimo veiksmų, neapklausė eismo įvykio liudytojų, tiesiogiai jai nurodžiusių eismo įvykio kaltininką, automobilio „Audi A5“ vairuotoją L. T., nesiėmė jokių priemonių, kad jis būtų sulaikytas ar būtų užkirsta galimybė jam pasišalinti, taip sudarė sąlygas jam išvengti blaivumo patikrinimo, daiktinių įrodymų paėmimo, po to tarnybinėse patalpose į tarnybinę ataskaitą surašė neteisingus duomenis apie eismo įvykį, tyčia neinformavo operatyvaus padalinio pareigūnų, kad eismo įvykyje dalyvavo policijos pareigūnas L. T.. Nustatyti R. S. priešingi tarnybai veiksmai neabejotinai apsunkino pirminį eismo įvykio aplinkybių tyrimą, trukdė ir avarijos ikiteisminiam tyrimui, tiesos nustatymui ir teisingumo vykdymui. Tokie nuteistosios R. S. tyčiniai veiksmai, vertinant jų pobūdį, pavojingumo laipsnį, neabejotinai peržengia tarnybinio nusižengimo ribą ir vertinami kaip nusikalstami. Pažymėtina ir tai, kad R. S., būdama policijos pareigūnė ir atlikdama tokio pobūdžio neteisėtus veiksmus, be kita ko, sukėlė visuomenėje didelį įvykio rezonansą, nukentėjusiosios ir visuomenės pasipiktinimą (apie policijos pareigūno sukeltą eismo įvykį žiniasklaida pranešė visuomenei, eismo įvykio liudytojai socialiniuose tinkluose reiškė pasipiktinimą, jog eismo įvykio kaltininkui buvo sudaryta galimybė pasišalinti iš avarijos vietos, paskelbta viešai neteisinga pirminė informacija apie avariją neva sukėlusį vyresnio amžiaus (apie 50 metų) asmenį, nors įvykio liudytojai tiesiogiai policijos pareigūnei R. S. nurodė jauną vaikiną (L. T. gimęs (duomenys neskelbtini)). Teisėjų kolegijos vertinimu, nustatytos aplinkybės neabejotinai patvirtina nuteistosios R. S. tyčiniais, priešingais tarnybai veiksmais padarytą didelę neturtinę žalą ne tik Kėdainių apskrities vyriausiojo policijos komisariato kaip institucijos ir visos policijos sistemos autoritetui, bet ir valstybei, nes, kaip teisingai pabrėžė apeliacinės instancijos teismas, apie visų policijos pareigūnų elgesio atitiktį valstybės deklaruojamoms moralinėms vertybėms sprendžiama pagal atskirų policijos pareigūnų elgesį, o tokie policijos pareigūno veiksmai pakerta visuomenės pasitikėjimą policija, kaip itin svarbia valstybės institucija, jos prestižą.

16.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas papildomai nurodė, kad tokiais R. S., kaip policijos pareigūnės, tyčiniais, priešingais tarnybos interesams veiksmais neabejotinai buvo padaryta didelė neturtinė žala ir nukentėjusiajai I. S.. Ji, būdama nukentėjusi L. T. sukeltos avarijos metu, patyrusi sveikatos sužalojimų, turėjo teisėtą lūkestį į jos, kaip nukentėjusiosios, pažeistų teisių gynimą, tačiau tai buvo apsunkinta dėl neteisėtų policijos pareigūnės R. S. veiksmų, t. y. eismo įvykio tyrimas, kaltininko nustatymas užtruko, ji buvo priversta dalyvauti ne viename teisminiame procese (byloje dėl L. T. pateiktų kaltinimų pagal BK 281 straipsnio 2 dalį, kurioje I. S. buvo pripažinta nukentėjusiąja, apkaltinamasis nuosprendis įsiteisėjo praėjus dvejiems metams po įvykio, 2019 m. birželio 21 d.), šioje byloje nukentėjusiąja buvo pripažinta tik teisminio bylos nagrinėjimo metu. Taip pat I. S., tikėdamasi iš policijos pareigūnų sulaukti sąžiningo pareigų atlikimo, nukentėjusiojo nuo nusikalstamos veikos teisių gynimo, buvo įskaudinta tokio R. S. neteisėto elgesio, dėl to ji patyrė dvasinius išgyvenimus, nesaugumo jausmą, tai, kad ji visiškai prarado pasitikėjimą policijos pareigūnais, patvirtino ir apeliacinės instancijos teisme. Visa tai rodo, kad būtent tokiais R. S. veiksmais nukentėjusiajai I. S. buvo padaryta didelė neturtinė žala.

17.       Atsakovės atstovė taip pat nurodė, jog nesutinka su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pasisakyta dalimi, jog ieškovei buvo padaryta didelė žala. Pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismas tokią poziciją išreiškė susipažinęs su visais bylomis duomenimis.

18.       Šioje byloje sprendžiamas neturinės žalos atlyginimo klausimas. Pagal pateiktus byloje duomenis (teismo nuosprendį, nutartį) teismas visiškai sutinka, kad aukščiau minėtomis aplinkybėmis, ieškovei buvo padaryta didelė neturtinė žala. Lietuvos Aukščiausias teismas konstatuodamas didelę neturtinę žalą įvertino visą duomenų sankaupą, todėl pagrįstai padarė šią išvadą. Teismas, šioje civilinėje byloje išnagrinėjęs neturinės žalos klausimą, koreliacijoje su buvusios pareigūnės veiksmais (trečiojo asmens neteisėti veiksmai, ieškovei sukelti dvasiniai išgyvenimai, prarastas pasitikėjimas Lietuvos policiją, sprendimo 15-16 punktai) visiškai pritaria aukščiau minėtai išvadai dėl didelės neturtinės žalos. Taigi, šioje civilinėje byloje nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos (CK 6.246 – 6.249 straipsniai).

19.       Taip pat teismo nuomone nėra normali procesinė situacija, kad nustačius tokius akivaizdžius buvusios pareigūnės neteisėtus veiksmus, Lietuvos policija (Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas) bandydama atgauti ieškovės ir visuomenės pasitikėjimą, visiškai nekalba apie neturtinės žalos atlyginimą ir bando išvengti padarytos neturtinės žalos atlyginimo. Priešingai, atsakovės atstovė nurodė, jog baudžiamosios bylos užbaigtos ir tai turėtų būti pakankama satisfakcija ieškovei. Su tokia atsakovės pozicija teismas nesutinka.

20.       Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalis nurodo, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

21.       CK 6.271 straipsnio 1 dalis nurodo, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydamas konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Aukščiau minėtos įstatymo nuostatos suteikia ieškovei teisę į neturtinės žalos atlyginimą iš atsakovės.

22.       Lietuvos policija deklaruoja savo misiją – ginti Lietuvos žmonių teises ir laisves, saugoti visuomenę ir Valstybę, padėti žmogui, šeimai ir bendruomenei. Atkreiptinas dėmesys, kad prieš buvusią pareigūnę (pareigūnus) priimti apkaltinamieji teismo nuosprendžiai, kurie iliustravo Lietuvos policijos problemas bei ženkliai sumažino pasitikėjimą Lietuvos policija. Atsakovė nepateikė jokių duomenų, kad būtų savo iniciatyva bandžiusi atlyginti neturtinę žalą ar dėl jos būtų tartasi. Priešingai ir toliau neigia atsakomybę (prašo ieškinį atmesti) nepateikdama jokiu įrodymu, t. y. civilines atsakomybes sąlygų ir atsakomybės už žalos atlyginimą nepaneigia.

23.       Atsakovės atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad policija pilnai prisiima atsakomybę dėl pareigūnės veiksmų. Pažymėtina, kad pilna atsakomybė apimtų ir neturtinės žalos atlyginimą, tačiau atsakovė to nepadarė. Atsakovės atstovė taip pat teismo posėdžio metu nurodė, kad visiškai nesutinka su ieškiniu. Taigi, tokia pozicija sakoma, jog nebuvo minėto CK 6.271 straipsnio sąlygų. Teismas su tokia atsakovės pozicija nesutinka. Pasikartotina, kad byloje įrodytos visos civilinės atsakomybės sąlygos. Taigi, nors atsakovė – policijos įstaiga nurodė, jog bando atstatyti pasitikėjimą ieškovės ir visuomenės akyse, policija ir toliau sistemingai bando išvengti neturtinės žalos atlyginimo asmeniui, kuris patyrė žalą dėl atsakovės buvusios pareigūnės neteisėtų veiksmų. Tokia atsakovės pozicija neprisideda prie Lietuvos Policijos reputacijos atstatymo. Trečiojo asmens atstovas taip pat nurodė, kad buvo padaryta moralinė žala (2021 m. balandžio 13 d. teismo posėdžio garso įrašas, 1 val. 37 min.).

24.       Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublika ir šiuo atveju Lietuvos policija modeliuodami policijos pareigūnų atranka, priimdami žmones dirbti, apmokydami juos prisiima ir atsakomybe už jų veiksmus. Dėl šios priežasties Lietuvos Respublikoje turime CK 6.271 straipsnį, kuriuo pagrindu ieškovė turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą iš atsakovės.

25.       Pasikartotina, kad teismas išnagrinėjęs šią civilinę bylą visiškai sutinka su anksčiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo konstatuota didele neturtine žala ieškovei. Taip pat laikytina, kad neturtinės žalos dydis turėtų būti artimesnis turtinės žalos dydžiui, todėl mažintinas iki 14 000,00 Eur. Taigi, dėl aukščiau nurodytų aplinkybių (civilinės atsakomybės sąlygų, atsakomybės už žalą) nustatymo, ieškovei priteisiama 14 000,00 Eur neturtinė žala iš atsakovės, kurios dydis atsižvelgiant į bylos aplinkybes, institucijos turtinę padėtį, nusikalstamos veikos pobūdį, padarinius, ieškovei sukeltus dvasinius išgyvenimus (padaryta didelė neturtinė žala ieškovei), Lietuvos policijos vardo diskreditavimą, keliamus aukštesnius reikalavimus policijos pareigūnams nėra per laikomas dideliu. Atsakovė visiškai neigė žalos atlyginimą, mažesnės sumos nepasiūlė. Kaip jau minėta toks procesinis elgesys nesuderinamos su Lietuvos policijos argumentais dėl jos vardo ir pasitikėjimo visuomenėje atstatymu, todėl neturtinės žalos dydis (kartu atsižvelgiant ir į padarytą didelę neturtinę žalą dėl aukščiau minėtų aplinkybių), nors ir sumažintas iki 70 proc. (dėl artimesnio dydžio turtinei žalai) nėra laikomas per dideliu.

26.       Šiuo atveju priteistas neturtinės žalos dydis taip pat atlieka ir prevencinę funkciją, kad atsakovė (Lietuvos policija apskritai) atliktų visus organizacinius veiksmus, jog minėti neteisėti veiksmai ar analogiško pobūdžio pareigūnų veiksmai ateityje nesikartotų ir kitų žmonių atžvilgiu.

27.       Kaip teigiamą institucijų pavyzdį galima paminėti Jungtinėse Amerikos Valstijose, kai Mineapolio miesto taryba 2021 m. kovo 12 d. dėl buvusio pareigūno veiksmų (D. C. byla) išmokėjo 27 milijonų dolerių sumą nukentėjusiojo artimiesiems prieš teismo nuosprendį. Teismas šių teisinių sistemų nelygina, tačiau pateikė pavyzdį, kaip skirtingai suprantama institucijų pareiga atlyginti neturtinę žalą. Jungtinėse Amerikos Valstijose minėtu atveju išmokama pinigų suma nukentėjusiems prieš teismo nuosprendį, o šios bylos atveju net ir esant įsiteisėjusiems nuosprendžiams atsakovė ir toliau neigia neturtinės žalos atlyginimo pareigą.

28.       Lietuvos Respublikos CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato skolininko pareigą mokėti palūkanas už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl ieškovei iš atsakovės taip pat priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Kiti bylos klausimai 

29.       Teismui išsprendus civilinėje byloje kilusios klausimus (neturinė žala), kiti šalių prašymai, argumentai neturi įtakos bylos procesiniai baigčiai, todėl teismas plačiau šioje dalyje nepasisako. 

30.       Atsakovės atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad baudžiamoji byla baigta, koks greitis buvo – nesvarbu. Kadangi, tokią poziciją išreiškė Lietuvos policijos atstovė, kad visuomenė nebūtų klaidinama teismas pasisako iš dėl šio teiginio. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. kovo 6 d. nutartyje (Nr. 2K-100-696/2018) nurodė, kad  žmogaus gyvybės atėmimas ar jo sužalojimas, panaudojant kelių, transporto priemonę ir pažeidžiant kelių eismo taisykles, nereiškia, kad visais atvejais vairuotojo padaryta veika bus įvertinta kaip kelių eismo taisyklių pažeidimas ir kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio atitinkamą dalį. BK 281 straipsnio 8 dalis nustato, kad pagal BK 281 straipsnio 1–6 dalis asmuo atsako tik tuo atveju, jei veikos padarytos dėl neatsargumo, t. y. dėl nusikalstamo pasitikėjimo ar nusikalstamo nerūpestingumo. Tyčia padarytos veikos, net jei jos susijusios su transporto priemonės panaudojimu ir padarytos pažeidžiant kelių eismo taisykles, visada kvalifikuojamos pagal BK 129 straipsnio 1 ar 2 dalį. Minėtoje byloje buvo išaiškinta, kad net ir profesionalus vairuotojas vargu ar galėtų saugiai sustabdyti automobilį iškilus pavojingai situacijai, vairuodamas 150 km/h greičiu. Tokių galimybių tiesiog nenumato automobilio techninės charakteristikos. Taigi taip vairuodamas gatvėje, kurioje intensyvus eismas, kelios pėsčiųjų perėjos, jis suvokia, kad, išėjus į važiuojamąją eismo dalį pėsčiajam ar staigiai stabdant arba darant posūkį kitam automobiliui, jis jokiu būdu nespės sustabdyti savo automobilio. O tai reiškia, kad jis suvokia ne savo veiksmų rizikingumą, o pavojingumą – tyčinės kaltės požymis. Šiurkščiai pažeidinėjantis kelių eismo taisykles asmuo, paprastai, numato pavojingų padarinių kilimo pakankamai didelę tikimybę. Toks asmens elgesys rodo tai, kad nenoras pavojingų padarinių nebuvo pagrįstas nei jo asmeninėmis savybėmis, nei automobilio techniniais duomenimis, t. y. jis nebuvo nei pagrįstas, nei lengvabūdiškas. Padarinių nenoras pasireiškė tiesiog abejingumu dėl galimų padarinių, arba, kitais žodžiais, tikėjimu sėkme. O tai jau yra tyčinės kaltės netiesioginės tyčios požymiai. Taigi, nustatytas automobilio greitis yra svarbus. Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad jos šeimos narys matė kaltininko automobilio greičio rodyklę sustojusią prie 180 km/h greičio skaičiaus, bet dėl neteisėtų minėtų veiksmų nebuvo galima nustatyti visų aplinkybių. Taigi, skirtingai nei nurodo Lietuvos policijos atstovė, nustačius tokį didelį greičio viršijimą, jis gali turėti įtakos kvalifikacijai.

31.       Bylos nagrinėjimo metu teismas ir šalys nesprendė klausimo dėl ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkto ir koreliacijos tarp CK 6.271 straipsnio.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

32.       Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Spręsdamas dėl šalių atlygintinų teisinės pagalbos išlaidų dydžio, teismas vadovaujasi CPK 98 straipsnio 2 dalyje, Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti Rekomendacijų redakcija) 2 punkte įtvirtintais kriterijais, atsižvelgia į Rekomendacijose (toliau ir rekomendacijos) nurodytus rekomendacinius maksimalius užmokesčio dydžius, šalių atstovų galimas darbo ir laiko sąnaudas, parengtų procesinių dokumentų kiekį, pobūdį, turinį.

33.       Dėl šios priežasties ieškovei iš atsakovės priteistinos jos turėtų procesinių dokumentų parengimo, atstovavimo išlaidų atlyginimas – 1 328,32 Eur (70 proc. nuo 1 897,60 Eur bylinėjimosi išlaidų sumos), kurios neviršija CPK 98 straipsnio 2 dalyje, Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (nuo 2015-03-20 galiojanti Rekomendacijų redakcija) 2 punkte įtvirtintų kriterijų, atsižvelgiant į Rekomendacijose nurodytus rekomendacinius maksimalius užmokesčio dydžius, šalių atstovų galimas darbo ir laiko sąnaudas, parengtų procesinių dokumentų kiekį, pobūdį, turinį.

34.       Trečiasis asmuo buvo atsakovės pusėje, teismas atsakovės ir trečiojo asmens poziciją visiškai atmetė, trečiojo asmens bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (prašė ieškinį visiškai atmesti, todėl netaikomas proporcingumo skaičiavimas).

35.       Ieškovė nuo žyminio mokesčio atleista (CPK 83 straipsnio 1 dalies 4 punktas). CPK 96 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimo daliai. Ieškovė buvo atleistas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, todėl pagal bendrą taisyklę žyminis mokestis turi būti priteistas iš atsakovo. Pagal CPK 85 straipsnio 1 dalies 8 punktą numatyta, kad bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo ieškinio suma nustatoma pagal reikalaujamą priteisti sumą. Šiuo atveju iš atsakovės žyminis nėra priteisiamas, nes jis būtų išskaitomas ir sumokamas iš to pačio valstybės biudžeto.

36.       Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš šalių valstybei nepriteistinos, kadangi jos neviršija minimalios 5,00 Eur dydžio valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2).

            Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 – 270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

            ieškovės I. S. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato tenkinti iš dalies.

            Priteisti ieškovei I. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, juridinio asmens kodas 191008196, 14 000,00 Eur (keturiolikos tūkstančių eurų 00 ct) neturtinės žalos atlyginimo, 5 (penkių) procentų metines palūkanas už priteistą sumą (14 000,00 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. lapkričio 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

            Priteisti ieškovei I. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, juridinio asmens kodas 191008196, 1 328,32 Eur (vieno tūkstančio trijų šimtų dvidešimt aštuonių eurų 32 ct) bylinėjimosi išlaidas.

            Kitą ieškinio dalį atmesti.

            Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.

Teisėja                                                                                                Aurelija Ozolinia