Civilinė byla Nr. e2-2113-457/2024

Teisminio proceso Nr. 2-18-3-00088-2024-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.1; 2.6.39.2.5.1.1; 2.6.10.5.2.1; 3.2.6.1; 3.2.6.5

 (S)

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. gegužės 16 d.

Joniškis

Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų teisėjas Vidmantas Gestautas,

sekretoriaujant Laimai Belevičienei,

dalyvaujant ieškovo ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, atstovui Modestui Kuodžiui,

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Pakruojo komunalininkas“ atstovui advokatui Evaldui Onaičiui,

trečiajam asmeniui I. U.,

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo ERGO Insurance SE patikslintą ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Pakruojo komunalininkas“ dėl nuostolių atlyginimo subrogacijos tvarka, tretieji asmenys I. U., akcinė draudimo bendrovė (toliau – ADB) „Gjensidige“.

Teismas

n u s t a t ė :

ieškovas ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikiantis per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą (toliau – ieškovas) patikslintu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės UAB „Pakruojo komunalininkas“ (toliau – atsakovė) 1 000 Eur nuostolių atlyginimą subrogacijos tvarka, 6 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. 

Patikslintame ieškinyje ieškovė nurodo, kad ieškovas su draudėja I. U. (toliau – Draudėjas) sudarė draudimo sutartį Nr. 710-300-527427, kuria buvo apdraustas Draudėjos turtas, esantis (duomenys neskelbtini). 2022 m. gruodžio 12 d., 19.00 val., bute, esančiame P(duomenys neskelbtini), įvyko įvykis. Tiksli įvykio priežastis, aplinkybės: vakare pastebėtas vandens nuotėkis Draudėjos buto vonios kambaryje. Tiksli gedimo vieta – sugedęs namo šalto vandens stovas, einantis per butą (atšaka į gretimo buto vonios kambarį). Gedimas sienoje. Turto sugadinimai, patirti nuostoliai: likviduojant avarijos padarinius reikėjo daužyti sieną, kad būtų galima pakeisti stovą ir atšaką į kaimyninį butą, nukelti vonią; be to drėgmė, kylanti iš rūsio į butą, nemalonus kvapas, remonto dulkės ir sugadinta siena. Draudėjas žalą patyrė dėl vandens prasiskverbimo pro bendrojo naudojimo vamzdyną, todėl dėl šio įvyko atsakingas pastato administratorius, t. y. atsakovė. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnį, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė (regreso tvarka) reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už žalą asmens. CK 6.263 straipsnyje numatyta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, žalą, padarytą turtui, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį, žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės. Kasacinės instancijos teismas savo jurisprudencijoje yra pažymėjęs, kad pagal šią teisės normą objekto savininkas (valdytojas) privalo atlyginti žalą net ir nesant jo kaltės, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2007 m. gruodžio 11 d. nutartis, civilinė byla Nr. 3K-3-554/2007). Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikoje nurodoma, kad skolininku pagal CK 6.266 straipsnį gali būti ne tik objekto savininkas, bet ir jo valdytojas. Statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos valdymas pagal CK 6.266 straipsnį suprantamas kaip objekto turėjimas savo žinioje ir teisė daryti jam ūkinį ir fizinį poveikį. Valdytoju turi būti laikomas asmuo, kuriam daiktinės ar prievolinės teisės pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ar tvarkyti objektą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-365/2007). Pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalį, civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Pagrindinės namo konstrukcijos bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso tame name esančių butų ir kitų patalpų savininkams (CK 4.82 straipsnio 1 dalis). CK 4.83 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Vadovaujantis CK 4.84 straipsnio 1 dalimi, jeigu butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, taip pat jei bendrija likviduota arba nutraukta jungtinės veiklos sutartis, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius. Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (toliau – DNSBĮ) 2 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektai yra pastato bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės pastato konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė techninė ir kita įranga, taip pat kitas turtas, priklausantis daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise. Atsakovė, administruodama daugiabutį namą, esantį (duomenys neskelbtini), turėjo vadovautis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-971 patvirtintu statybos techniniu reglamentu STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ (toliau – Reglamentas). Reglamentas, atsakovei nustatė pareigas atlikti nuolatines ir sezonines Daugiabučiame name įrengtos inžinerinės įrangos apžiūras (Reglamento 88 punktas), Reglamentas atsakovę taip pat įpareigojo užtikrinant namo bendrųjų konstrukcijų ir patalpų būklę, bendrųjų inžinerinių sistemų funkcionavimą pagal šių sistemų priežiūrą ir/ar naudojimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus ir/ar gamintojo instrukcijas, kitus dokumentus, kad būtų išvengta pavojaus žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai, arba galimi dideli materialiniai nuostoliai, nedelsiant organizuoti namo bendrojo naudojimo objektų gedimų, defektų šalinimo, avarijų lokalizavimo ir likvidavimo darbus (Reglamento 97 punktas). CK 6.249 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai, jei asmuo nuostolių dydžio nurodyti negali, tai jų dydį nustato teismas. Kasacinės instancijos teismas yra pažymėjęs, kad žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatyme nustatytų ar leistų išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo – restitutio in integrum – principo (CK 6.251 straipsnis), kurio esmė ta, kad žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2009). Atsakomybė už žalą tenka bendrųjų konstrukcijų administratoriui, todėl įgyvendindamas savo subrogacijos teisę (CK 6.1015 straipsnį), ieškovas išmokėtos nuostolių sumos 1 000 Eur reikalauja iš atsakovės. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (CK 6.210 straipsnio 2 dalis). Todėl ieškovas prašo priteisti 6 procentų dydžio metinės palūkanas iš atsakovės bei bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškovės ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškovo ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui. CK 4.84 straipsnio 6 dalis numato, kad bendrojo naudojimo objektų administratorių civilinė atsakomybė už fiziniams ir juridiniams asmenims padarytą žalą, vykdant administravimo funkcijas, draudžiama civilinės atsakomybės draudimu. Atsakovė, kaip bendro naudojimo administratorius, įvykio dienai buvo apsidraudusi savo civilinę atsakomybę draudimo kompanijoje ADB „Gjensidige“, civilinės atsakomybės draudimo verslo liudijimas Nr. GJELT375470, galiojantis nuo 2022 m. rugpjūčio 17 d. iki 2023 m. rugpjūčio 16 d., pagal Civilinės atsakomybės draudimo verslui sąlygas Nr. 034. Vienam draudžiamam įvykiui – 5 000 Eur. Jeigu draudimo suma, nurodyta draudimo sutartyje, viršija draudimo vertę, tai draudimo sutartis negalioja dėl tos draudimo sumos dalies, kuri viršija draudimo vertę (CK 6.1001 straipsnio 1 dalis). Šiuo konkrečiu atveju žala sudaro 1 000 Eur, tai ji neviršija draudimo sumos. Jei draudėjas patyrė nuostolius dėl trečiojo asmens veiksmų, draudėjas turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo iš žalą padariusio asmens. Tokiu būdu draudikas (ieškovas), išmokėjęs turto draudimo išmoką, naudodamasis subrogacijos teise, turi teisę pareikalauti žalos atlyginimo iš žalą padariusio asmens (CK 6.1015 straipsnis). Pagal Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 111 straipsnį nukentėjęs trečiasis asmuo turi teisę tiesiogiai reikalauti, kad draudikas, apdraudęs atsakingo už žalą asmens civilinę atsakomybę, išmokėtų draudimo išmoką (vadinamoji tiesioginio reikalavimo teisė). Taigi, jei žalą padaręs trečiasis asmuo yra apsidraudęs civilinės atsakomybės draudimu, nukentėjęs asmuo (arba draudikas, išmokėjęs turto draudimo išmoką pagal subrogacijos teisę) turi teisę, remdamasis tiesioginio reikalavimo teise, nukreipti savo reikalavimą į civilinės atsakomybės draudiką. Kadangi šiuo atveju atsakovė, kaip atsakingas už žalą asmuo, yra apsidraudęs savo civilinę atsakomybę, sudarydamas civilinės atsakomybės draudimo sutartį, tai jos (draudėjo pagal civilinės atsakomybės draudimo sutartį) padarytą žalą atlygina draudikas pagal civilinės atsakomybės draudimo sutarties sąlygas. Todėl nukentėjusiam asmeniui pagal turto draudimo sutartį, išmoką sumokėjęs draudikas, turi teisę nukreipti savo reikalavimą dėl draudimo išmokos grąžinimo atsakingo už žalą asmens atsakovės draudikui – ADB „Gjensidige“, pagal civilinės atsakomybės draudimo sutartį, o ne atsakovei. Atsakovė laiko, kad ieškovas visiškai nepagrįstai išmokėjo draudimo išmoką nukentėjusiajai I. U., kaip jos patirtų nuostolių atlyginimą – 1 000 Eur, nes butas, esantis (duomenys neskelbtini), dėl to, kad buvo nustatytas vandens pratekėjimas kaimyniniame bute, jokios tiesioginės žalos nepatyrė, nes jos butas nebuvo užlietas, nesudrėko nei jai priklausančio buto vonios sienos ar lubos, nebuvo sugadinti vonios baldai ir pan. Žala šiuo atveju trečiajam asmeniui I. U., atlyginta už sienos apdailos atkūrimą, už tai, kad norint pakeisti bendro naudojimo vamzdį, reikėjo ardyti jos vonios sieną, kurią buto savininkė I. U. neteisėtai įsirengė, uždengdama bendro naudojimo vamzdyną, kurio uždengti neturėjo teisės, tokiu būdu, nesudarydama galimybės atsakovei laisvai patekti prie bendro naudojimo vamzdyno (CK 4.83, 4.84 straipsniai). Prieš remontuojant ar įrenginėjant butą, buto savininkas turėtų apgalvoti viską taip, kad apdaila neuždengtų bendro naudojimo vamzdynų ir būtų paliktas laisvas priėjimas bei namo administratoriui sudaryta galimybė patikrinti jų būklę ar operatyviai likviduoti inžinerinės įrangos avarijas. Sienos (apdailinės sienelės) įrengimas vonios patalpoje, kuri uždengtų bendro naudojimo vamzdyną, nėra numatytas gyvenamojo namo projektinėje dokumentacijoje ir šiems darbams atlikti nebuvo gautas administratoriaus sutikimas. Kadangi šiame bute siena (kuri buvo išardyta) uždengianti bendro naudojimo vamzdžius buvo įrengta neteisėtai, tai ji ir negali būti atkurta, o taip pat negalima reikalauti iš atsakovės atlyginti žalą už tai, kas yra neteisėtai atlikta. Be to, prieš ardant šią vonioje įrengtą sieną, buto savininkė I. U. buvo įspėta, kad jai išardytą sieną teks susiremontuoti iš savo lėšų, kad ji turės sienoje padaryti angas, per kurias galima būtų prieiti prie bendro naudojimo vamzdyno, kad jį namo administratorius galėtų apžiūrėti, o esant reikalui, neardant sienos pakeisti vamzdžius. I. U. sutiko, kad sienos atkūrimo išlaidos tenka jai ir namo administratoriui pretenzijų dėl to neturi. Pagal visuotinai pripažįstamus teisės principus, niekas negali turėti naudos iš savo neteisėtų veiksmų (lot. nulius commodum capere de sua injuria propria), o iš ne teisės negali atsirasti teisė (lot. ex injuria jus non oritur) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. T. ir kt. v. Lietuvos valstybė, bylos Nr. 3K-3-5/2009). CK 6.245 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais. Deliktinės civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindai suformuluoti CK 6.263 straipsnyje, kuriame įtvirtinta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios pareigos pažeidimas sukuria įstatyme nustatytą žalos atlyginimo prievolę (CK 6.263 straipsnio 2 dalis). Iš delikto civilinei atsakomybei kilti reikalingos sąlygos, tai yra neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), priežastinis ryšys (CK 6.247 straipsnis), kaltė (CK 6.248 straipsnis), žala ir nuostoliai (CK 6.249 straipsnis). CK 6.247 straipsnis numato, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiu skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų rezultatų, o CK 6.248 straipsnio 4 dalyje sakoma, kad jeigu dėl atsiradusios žalos yra kaltas ir kreditorius, tai atlyginami nuostoliai mažinami proporcingai kreditoriaus kaltei arba skolininkas gali būti atleistas nuo civilinės atsakomybės. Kadangi šiuo konkrečiu atveju nukentėjusiajai padaryta žala atsirado dėl jos pačios kaltų ir neteisėtų veiksmų, tai ji negali būti ir atlyginta. Atsakovė nesutinka ir su tokiais ieškovo teiginiais, kad ji, kaip namo administratorius, neva netinkamai vykdė savo pareigas, kurios numatytos Aplinkos ministro 2002 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 351 patvirtintame statybos techniniame reglamente STR 1.12.05:2010 „Privalomieji statinių (gyvenamųjų namų) naudojimo ir priežiūros reikalavimai“ neatlikinėjo nuolatinių stebėjimų, kurių metu detaliai apžiūrimos ir tikrinamos namo konstrukcijos, bendro naudojimo inžinerinė įranga, nustatomos pagrindinės gyvenamojo namo konstrukcijos, bendro naudojimo inžinerinė įranga, nustatomos statybinių tyrinėjimų, gyvenamojo namo ekspertizės poreikis, pastato defektai ir remonto darbų poreikis, ko pasėkoje įvyko avarija. Dar 2017 metais namo administratorius nustatė, kad yra reikalinga pakeisti karšto vandens stovus, tačiau namo gyventojai – daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų surinkime priėmė sprendimą – nekeisti karšto vandens stovų ir nešiltinti (pagrindas: 2017 m. birželio 12 d. butų savininkų susirinkimo protokolas). Kaip matyti iš dalyvavusių susirinkime asmenų sąrašo, jame dalyvavo ir buto Nr. 2 savininkė I. U., kuri taip pat balsavo prieš vandens stovų keitimą. Namo patalpų savininkai prisiėmė visą riziką ir iš to kylančias visas teisines pasekmes, todėl šiuo atveju atsakovė, kaip namo administratorius, nėra atsakinga už patirtų nuostolių atlyginimą, nes jos veiksmuose nėra neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis). Praleistas ieškinio padavimo senaties terminas. Ieškovo reikalavimui yra taikytinas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas CK 1.125 straipsnio 7 dalis. Jam pareikšti ieškinio senaties termino eiga prasideda nuo pagrindinės prievolės įvykdymo momento (CK 1.127 straipsnio 4 dalis). Byloje pateiktas ieškovės mokėjimo nurodymas patvirtina, kad ieškovas draudimo išmoką išmokėjo 2022 m. gruodžio 28 d., todėl ieškinio senaties terminas baigėsi 2023 m. gruodžio 29 d. Ieškinys teismui pateiktas tik 2024 m. sausio 16 d. Ieškinio senaties termino pasibaigimas yra savarankiškas pagrindas atmesti ieškinį, todėl atsakovei prašant taikyti ieškinio senatį, ieškovo ieškinys atmestinas (CK 1.131 straipsnio 1 dalis).

Trečiasis asmuo ADB „Gjensidige“ pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad savo reikalavimą ieškovas grindžia tuo, jog 2022 m. gruodžio 12 d., 19.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), ieškovo apdraustame bute pastebėtas vandens nuotėkis. Tiksli gedimo vieta – sugedęs namo šalto vandens stovas, einantis per butą (atšaka į gretimo buto vonios kambarį), o patirtais nuostoliais įvardija tai, kad likviduojant avarijos padarinius reikėjo daužyti sieną, kad būtų galima pakeisti stovą ir atšaką į kaimyninį butą, nukelti vonią (toliau – Įvykis). Buvo pradėtas žalos bylos administravimas pagal su atsakove sudarytą Civilinės atsakomybės draudimo verslui sutartį (draudimo liudijimas GJELT Nr. 3750470) (toliau – Draudimo sutartis). Minėta Draudimo sutartis su Draudėju sudaryta Bendrosios civilinės atsakomybės draudimo verslui taisyklių Nr. 034 (toliau – ir Taisyklės), pagrindu. Taisyklės yra sudedamoji minėtos Draudimo sutarties dalis. Pažymėtina, jog žalos bylos administravimo metu, išanalizavus pateiktus/gautus duomenis ir dokumentus, buvo nustatyta, jog draudimo išmoka dėl įvykio metu atsiradusios/patirtos žalos negali būti mokama, nes įvykis neatitinka draudžiamajam įvykiui pripažinti būtinų kriterijų visumos. Savo poziciją grindžia žemiau nurodytais motyvais. Visų pirma, pagal su Draudėju sudarytą Draudimo sutartį, draudžiamuoju įvykiu yra laikomas žalos trečiajam asmeniui padarymas dėl Draudėjo vykdomos apdraustos veiklos, kai reikalavimas atlyginti žalą atitinka visas Taisyklėse tokiam reikalavimui keliamas sąlygas (Taisyklių I dalies 2.1. punktas su papunkčiais). Pagal Taisyklių 2.1.6. punktą, viena iš būtinų sąlygų įvykį pripažinti draudžiamuoju yra ta, kad Draudėjui pagal galiojančius teisės aktus kyla civilinė atsakomybė. Ieškovas, siekdamas patirtų nuostolių atlyginimo, privalo įrodyti galimai žalą sukėlusios atsakovės neteisėtus veiksmus (CK 6.246 straipsnis), priežastinį ryšį tarp atsakovės neteisėtų veiksmų/neveikimo bei sukeltos žalos atsiradimo (CK 6.247 straipsnis), atsakovės kaltę (CK 6.248 straipsnis), žalos faktą ir tikslų jos dydį (CK 6.249 straipsnis). Nagrinėjamu atveju ieškovas atsakovės atsakomybę kildina iš jos, kaip daugiabučio namo administratoriaus, netinkamo pareigų atlikimo, o būtent iš aplinkybės, jog buto apdaila buvo išardyta dėl priėjimo prie bendro naudojimo vamzdžio, kuris priskirtinas bendrojo naudojimo inžinerinei įrangai. Tačiau bylos medžiagos pagrindu darytina pagrįsta išvada, jog nagrinėjamu atveju ieškovas reikalauja žalos atlyginimo už buto apdailos, dengusios vamzdį, nuardymą bei atstatymą, o šios išlaidos apskritai susijusios su būtinumu vamzdį remontuoti. Tai, kad ginčo butas dėl Įvykio nepatyrė papildomos žalos byloja ir atsakovės pateikti įrodymai, t. y tiek apžiūros aktas, tiek sąmata, kurių pagrindu matyti, jog ieškovas prašo nuostolių atlyginimo tik už apdailos atkūrimą. Pažymima, jog tokių nuostolių atsiradimas negali būti traktuojamas kaip atsakovės netinkamai vykdomos veiklos rezultatas, nes vamzdžiai, kuriuos buvo būtina keisti, buvo uždengti, taip užkertant prieigą būsto administratoriui prie bendro naudojimo inžinerinės įrangos. Tad konstatuotina, jog būsto gyventoja, uždengdama bendro naudojimo vamzdžius, pati prisiėmė su tuo susijusią riziką. Antra, dar 2017 metais atsakovė nustatė, kad reikalinga pakeisti karšto vandens stovus, tačiau namo gyventojai – daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų surinkime priėmė sprendimą nekeisti karšto vandens stovų ir nešiltinti. Ši aplinkybė byloja, jog atsakovė buvo iniciatyvi bei tinkamai ėmėsi visų nuo jos priklausiusių veiksmų, siekiant užkirsti kelią galimoms susidėvėjusios įrangos avarijoms. Trečia, pažymima, jog vadovaujantis Taisyklių nuostatomis, viena iš būtinų sąlygų, siekiant Įvykį pripažinti draudžiamuoju, apie įvykį ar aplinkybes, dėl kurių gali būti pareikštas reikalavimas, Draudikui turi būti pranešta draudimo sutarties terminu ar per išplėstinį pranešimo terminą (Taisyklių I dalies 2.1.3 p.). Nagrinėjamu atveju Draudimo sutarties galiojimo terminas yra 2022-08-17 00:00 – 2023-08-16 24:00 val., o išplėstinis pranešimo terminas iki 2023-11-16 24:00 val. Atkreipiamas dėmesys, jog apie Įvykį Draudimo sutarties laikotarpiu, tame tarpe ir per išplėstinį pranešimo terminą Draudikas informuotas nebuvo, todėl konstatuotina, jog Įvykis netenkina visų būtinųjų draudžiamojo įvykio sąlygų (Taisyklių I dalies 2.1. punktas). Apibendrinant, remiantis Draudimo sutarties sąlygomis, teismui net ir tenkinus ieškovo prašymą priteisti žalą dėl 2022 m. gruodžio 12 d. Įvykio (su kuo Draudikas nesutinka), remiantis Draudimo sutarties sąlygomis, ADB ,,Gjensidige“ nekiltų pareiga mokėti draudimo išmoką. Trečiasis asmuo prašė bylą nagrinėti bendrovės atstovui nedalyvaujant.

Ieškovo atstovas teismo posėdžio metu patikslintą ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad ieškovas buvo apdraudęs butą, esantį (duomenys neskelbtini). Ieškovui buvo pranešta, kad 2022 m. gruodžio 12 d., apie 19 val., įvyko įvykis. Draudėja nurodė, kad vakare pastebėtas vandens nuotėkis draudėjos buto vonioje, gedimo vieta buvo nurodyta – sugedęs namo šalto vandens stovas, einantis per buto atšaką į gretimo buto vonios kambarį. Nurodė, kad gedimas yra sienoje. Likviduojant avarijos padarinius reikėjo daužyti sieną, kad būtų galima pakeisti stovą ir atšaką į kaimyninį butą, nukelti vonią, be to, drėgmė kylanti iš rūsio į draudėjos butą, sklido nemalonus kvapas. Taigi, buvo apgadintas butas. Buvo atlikta turto apžiūra ir nustatyta, kad buvo apgadintas vonios kambarys (buto plane pažymėtas II-3), sienos kurios buvo išklotos plytelėmis, taip pat buvo atlikti kai kurie darbai, kurie yra nurodyti lokalinėje sąmatoje. Viso draudimo suma sudarė 1 000 Eur. Buvo nustatyta, kad vandens pratekėjimas įvyko iš bendro naudojimo tinklų, todėl šioje byloje atsakove patraukta būtent UAB „Pakruojo komunalininkas“, kuri yra bendro naudojimo patalpų minėtame name administratorius. Trečiajam asmeniui, buto draudėjai, buvo išmokėta 1 000 Eur draudimo išmoka. Buvo užlietas vonios kambarys, techniniame akte yra užfiksuota, kad pastebėtas bėgantis vanduo, vadinasi, vandens pratekėjimas buvo. Mano, kad kai buvo daroma apžiūra, sienelė, esanti vonioje, buvo išardyta. Nuotraukose, kurios yra pateiktos, užfiksuota, kad yra atidaryta niša ir matomi vamzdžiai. Visi atlikti darbai yra nurodyti sąmatoje, šiuos darbus yra būtina atlikti, kad draudėją grąžinti į prieš įvykį buvusią padėtį. Pirmiausia pretenzija dėl žalos atlyginimo buvo siųsta atsakovei. Į atsakovės draudiką kreiptasi nebuvo. Atsakovės neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad ji netinkamai prižiūrėjo bendrojo naudojimo vamzdynus, kurie buvo nusidėvėję ir dėl to įvyko pratekėjimas. Galima buvo informuoti gyventojus apie vamzdyno būklę ir tokiu atveju, pats gyventojas prisiima atsakomybę keisti ar nekeisti bendro naudojimo vamzdynus. Bendro naudojimo vamzdynų stovas eina per visą pastatą ir jo pakeitimui reikalingas visų gyventojų sutikimas. 2017 m. birželio 12 d. namo gyventojai nesutiko keisti bendro naudojimo vamzdynų, o įvykis atsitiko 2022 m., t. y. po 5 metų. Klausimas, ką atsakovė veikė tuos penkerius metus. Kiek atstovui yra žinoma, administratorius apžiūrėdamas bendro naudojimo tinklus, į butus nevaikšto ir ta apsauginė sienelė neturi jokios įtakos įvertinti vamzdžių kokybę. Aplinkos ministro patvirtintoje tvarkoje ir STR yra nurodyta, kad apžiūra yra vykdoma rūsyje, apžiūrint bendro naudojimo vamzdyną ir pagal tą apžiūrą sprendžiama. Tačiau, jei administratorius nori tinkamai atlikti savo darbą, t. y. įvertinti vamzdyną, tai jis turi į kiekvieną butą užeiti ir žiūrėti, tokiu būdu administratorius gali mažinti sau riziką. Rezervinės durelės yra labai individualus dalykas, priklauso nuo to, kokio jos dydžio, ar jų pakaktų pakeisti vamzdžius. Rezervinių durelių įrengimas, šiuo atveju, nelabai ką būtų pakeitęs.

Atsakovės atstovas teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Paaiškino, kad ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas subrogacijos tvarka atlyginti nuostolius, nes buvo išmokėta draudimo išmoka butui, esančiam (duomenys neskelbtini), kadangi šio buto vonios kambaryje buvo nustatytas vandens pratekėjimas. Šalinant avarijos padarinius teko išardyti apsauginę inžinerinę sienelę ir ją atstatyti. Nori pažymėti, kad atsakovė yra pateikusi atsiliepimą į ieškinį ir palaiko visus argumentus, nurodytus atsiliepime. Pirma – mano, kad ieškovas pirmiausia turėjo kreiptis į atsakovės draudiką dėl žalos atlyginimo, nes atsakovės administratoriaus civilinė atsakomybė yra apdrausta ADB „Gjensidige“, draudimo suma vienam įvykiui – 5 000 Eur. Antras argumentas – atsakovė nėra kalta dėl įvykusio draudiminio įvykio, ji yra atlikusi visas savo, kaip namo administratoriaus, pareigas. 2017 m. namas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo renovuojamas ir buvo nustatyta, kad yra tikslinga pakeisti name vamzdyną. Šis klausimas buvo iškeltas 2017 m. birželio 12 d. šio namo buto patalpų savininkų susirinkime, tačiau didžioji dauguma namo gyventojų tam nepritarė, todėl sprendimas pakeisti vandens stovus, gyventojų buvo neigiamas. Gyventojai yra įsirengę bendro naudojimo vamzdynų apsaugines sieneles, kurios trukdo prieiti prie vamzdynų remonto, jų keitimo darbų. Šiuo atveju, jei ir būtų buvę reikalinga keisti vamzdyną per I. U. priklausantį butą, tai teko ardyti apsauginę sienelę, kad būtų padarytas priėjimas prie vamzdžių, o jei toks priėjimas būtų buvęs padarytas, tai nebūtų reikėję tos apsauginės sienelės remontuoti. Prieš ardant apsauginę sienelę, I. U. buvo informuota apie tai, kad jai teks remonto darbus atlikti iš savų lėšų. Pažymėtina, kad I. U. butas nebuvo užlietas, buvo ardytas vandens vamzdynas, išardyta sienelė, kuri buvo įrengta neteisėtai, būtent tokiu atveju visa atsakomybė tenka trečiajam asmeniui, nes ji nesudarė sąlygų, galimybių namo administratoriui prieiti prie inžinerinių tinklų. Mano, kad yra suėjusi vienerių metų ieškinio senatis reikalavimui pareikšti. 2022 m. gruodžio 29 d. ieškovas kreipėsi į atsakovę, o ieškinys teisme pareikštas tik 2024 m. sausio 16 d., todėl prašo ieškovo ieškinį atmesti. Atsakovė pastoviai apžiūri bendro naudojimo vamzdynus rūsyje. Galimybės apžiūrėti vamzdyno būklę gyventojų butuose nėra, kadangi vamzdynai yra užtaisyti, tokią išvadą daro iš pačių gyventojų pateiktos informacijos, jog jie nesutinka, kad name būtų pakeisti vamzdynai, nes butuose yra padaryti remontai ir įrengtos inžinerinių tinklų apsaugos sienelės. Negali pasakyti, ar buvo prašymų pašalinti apsaugines sieneles.

Trečiasis asmuo I. U. teismo posėdžio metu paaiškino, kad su ieškovo ieškiniu sutinka ir prašo jį tenkinti. Nuo 1991 m. gyvena tame name, būtent nuo šių metų name yra įrengti vandens vamzdžiai ir stovai. 2017 m. buvo vykdoma namo renovacija, gyventojai pasirinko pigiausią variantą, į kurį neįėjo vamzdžių keitimas. 2017 m. renovacijos metu buvo pasiūlyta pasikeisti vamzdžius, tačiau išsiskyrė namo gyventojų nuomonė, kadangi dalis gyventojų buvo savarankiškai pasikeitę vamzdžius. Name daugiausia gyvena moterys, todėl jos nesutiko su tokiu pasiūlymu, nes būtų reikėję mokėti papildomai. Gyventojai rizikavo priimdami tokį sprendimą, bet tikėjosi išvengti kažkokių nelaimių. Bet tokia nelaimė ir atsitiko, po renovacijos praėjus maždaug 5 metams. Ši nelaimė įvyko jos buto lygyje. Buvo teigiama, kad visi namo gyventojai yra paslėpę šiuos vamzdžius, iš tiesų, tai vamzdžiai yra sienoje. Nėra buvę tokio atvejo, kad namo administratorius būtų žiūrėjęs, tikrinęs vamzdynų būklę. Visus butus apėjo ji pati šią vasarą ir visuose butuose vamzdžiai yra sienose ir jokių priėjimų prie vamzdžių nėra, nei durelių, nei spintelių. Visos sienos yra aklinai padengtos plytelėmis. Įvykio dieną, apie 16 val., jai grįžus iš darbo bute girdėjosi tekantis vanduo. Vamzdžių ūžimo klausėsi apie 3 valandas, neiškentusi nuėjo pasižiūrėti į rūsį ir rūsys buvo pilnas vandens, praktiškai nebebuvo įmanoma įeiti, girdėjosi vandens šniokštimas. Ji puolė skambinti atsakovei, tačiau prisiskambinti nebuvo galimybės, o atsakovės vadovas pasakė, kad po darbo valandų jis negali versti darbuotojų dirbti. Kaimynai užsuko vandenį. Vonios kambaryje yra vonia, vonios apačia yra dailylentėmis užkalta, tai vandens jos bute nebuvo, vandens buvo po vonia. Kur tiksliai buvo tas gedimas niekas pasakyti negalėjo – ar pačiame vandens stove, ar jungime į kitą butą. Avarijos šalinimo darbai prasidėjo kitą dieną, atsakovė ėmėsi visų įmanomų veiksmų. Buvo sušauktas gyventojų susirinkimas, kuriame buvo paaiškinta, kad įvyko avarija ir reikės keisti stovus, kad šie darbai bus atlikti iš namo gyventojų bendrų surinktų lėšų. Atsakovės darbuotojai jos vonios kambaryje sieną iškapojo nuo pat grindų iki lubų tam, kad prieiti prie vamzdžio, buvo pakeistas šalto vandens stovas. Reikėjo išimti vonią, nes reikėjo prieiti prie sienos, kurioje eina sujungimas į kitą kaimyno vonios kambarį. Jai pamačius vonios vaizdą, ištiko didžiulis šokas. Nekalba apie drėgmę, nes gyvena pirmame aukšte, o iš rūsio ji kilo į jos butą, ji išgyveno didžiulį diskomfortą. Tai kas priklauso padaryti, buvo padaryta – pakeistas vandens stovas, tačiau su išdaužytomis sienomis ji gyvena iki šiol, diskomfortas didžiulis, per išdaužytas angas veržiasi tarakonai, iš rūsio eina kvapas, ji negali nieko daryti, kol nėra pakeisti visi vamzdžiai. Atsakovės atstovai nebuvo atėję pas ją į butą, neįvertino esamos situacijos, vonios sienų. Iš atsakovės nebuvo gavusi pretenzijų dėl uždengto vamzdyno. Jos butui buvo padaryta žala – buvo iškapota vonios siena, atidengti vamzdžiai, ardant buvo iškelta vonia, ji yra laikinai primontuota, lupant vonią, daužant sieną pradėjo atšokinėti kitos plytelės. Įvykio metu jos butas nebuvo užlietas, vandens buvo tik po vonia, vanduo į vonios kambarį nesiveržė, nes bėgo į rūsį. Jos patirta žala yra tiek, kiek buvo išdaužyta vonios siena.

Patikslintas ieškinys tenkintinas visiškai.

Byloje nustatyta, kad:

- 2022 m. gruodžio 12 d. įvyko bendro naudojimo šalto vandens vamzdyno avarija, dėl kurios buvo padaryta žala trečiajam asmeniui I. U. priklausančiam butui, esančiam (duomenys neskelbtini), t. y. dėl bendro naudojimo šalto vandens stovo remonto buvo išdaužyta buto vonios patalpos siena, nuimtos plytelės, nukelta vonia;

- įvykio metu butas, esantis (duomenys neskelbtini), ERGO gyventojų turto ir asmens civilinės atsakomybės draudimo liudijimu Nr. 710-300-527427 buvo apdraustas pas ieškovą, draudimo laikotarpis nuo 2022 m. liepos 13 d. 00:00 val. iki 2023 m. liepos 13 d. 00:00 val.;

- dėl įvykio ieškovas (draudikas) 2022 m. gruodžio 28 d. išmokėjo draudėjai (trečiajam asmeniui I. U.) 1 000 Eur draudimo išmoką;

- 2022 m. gruodžio 29 d. ieškovas kreipėsi į atsakovę ir, vadovaudamasis CK 6.1015 straipsniu, prašė nurodyti atsakovės civilinės atsakomybės draudimą arba per 14 dienų į ieškovo sąskaitą pervesti 1 000 Eur;

- atsakovė 2023 m. sausio 11 d. raštu atsisakė ieškovui padengti draudimo išlaidas, nurodydama, kad dėl daugiabučiame name įvykusios avarijos šalto vandens bendro naudojimo vamzdyne, butas, esantis (duomenys neskelbtini), tiesiogiai nepatyrė jokių materialinių nuostolių (nebuvo užlietas), kad pašalinti avarijos židinį atsakovės darbuotojai turėjo patekti prie bendro naudojimo vamzdynų. Šio buto savininkė vonios patalpoje savavališkai buvo užblokavusi bendro naudojimo vamzdynus, juos užkalusi ir apklijavusi plytelėmis. Buto savininkė, matydama, kad atsakovės darbuotojai neturi priėjimo prie bendro naudojimo vamzdyno, sutiko, jog atsakovės darbuotojai ardytų savavališkai įrengtas vamzdynų užtaisymo konstrukcijas. Pagal teisės aktus, butų savininkai turi užtikrinti laisvą priėjimą prie jiems priklausančiose patalpose esančių namo bendro naudojimo vamzdynų, kaip numatyta pastatų projektuose. Tai yra buto savininko pareiga.

Ieškovas, vadovaudamasis CK 6.1015 straipsniu, teismine tvarka pareiškė subrogacinį reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo atsakovei – daugiabučio gyvenamojo namo, kuriame yra draudėjai priklausantis butas, administratorei UAB „Pakruojo komunalininkas“.

CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtos sumos iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius (CK 6.1015 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad subrogaciniam reikalavimui taikomos tos normos, kurios reglamentuoja prievolę, siejančią nukentėjusį ir žalą padariusį asmenis. Kasacinio teismo praktikoje subrogacija apibūdinama kaip įstatymo pagrindu pereinanti draudikui draudėjo (naudos gavėjo) reikalavimo teisė asmeniui, atsakingam už atsiradusią žalą (nuostolius), kuri draudėjui buvo atlyginta draudimo sutarties pagrindu. Šią reikalavimo teisę, perimtą iš draudėjo, draudikas įgyvendina išmokėtos draudimo išmokos apimtimi. Būtent subrogacija užtikrina tai, kad tiek draudėjas, tiek draudikas žalos atlyginimo santykiuose nepatirtų nei praradimų, nei nepagrįstai praturtėtų, o atsakingam už žalos padarymą asmeniui išliktų teisinė prievolė atlyginti nuostolius nukentėjusiam asmeniui (draudėjui), o po subrogacijos įvykimo – draudikui pagal jo išmokėtos draudimo išmokos ribas.

Deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuoja CK šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus normos, pagal kurias tam, kad atsirastų civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, būtina nustatyti visų atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos bei kaltės – buvimą. Kadangi kaltė yra preziumuojama (CK 6.263 straipsnio 1 dalis), tai ieškovas privalėjo įrodyti atsakovės neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai). Civilinei atsakomybei kilti būtinas visų šių sąlygų buvimas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, deliktinė civilinė atsakomybė negali būti taikoma. Atsakovė, savo ruožtu, privalėjo įrodyti, jog ji nėra kalta dėl atsiradusios žalos.

Neteisėti veiksmai, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti tiek tiesiogiai įstatyme ar sutartyje nustatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamų veiksmų atlikimas, tiek ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Laikoma, kad asmuo yra kaltas, jeigu, atsižvelgiant į prievolės esmę, jis nebuvo tiek rūpestingas, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti, ar atsakovė tinkamai atliko savo, kaip namo administratorės, pareigas, ar jos elgesys buvo pakankamai atidus ir rūpestingas, kad nekiltų žalos.

2022 m. gruodžio 12 d. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), trūko/tapo nesandarus bendro naudojimo šalto vandens vamzdis/stovas, ko pasėkoje buvo apsemtas daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), rūsys, o tam, kad pašalinti gedimą – pakeisti šalto vandens vamzdį ir atšaką į kaimyninio buto vonios patalpą, buvo išardyta trečiojo asmens I. U. buto, esančio (duomenys neskelbtini), vonios patalpos siena ir grindys. Atsakovė iš esmės šių aplinkybių neginčija.

Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį, butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Šiuos bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančius objektus detaliau reglamentuoja DNSBĮ. Pagal DNSBĮ 2 straipsnio 15 dalies 2 punktą, bendroji dalinė daugiabučio gyvenamojo namo savininkų nuosavybė (pastato bendrojo naudojimo objektai), be kita ko, yra bendrosios pastato inžinerinės sistemos – pastato bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, dujų, šilumos, sanitarinės technikos ir kita įranga (įskaitant pastato elektros skydinę, šilumos punktą, šildymo ir karšto vandens sistemos vamzdynus ir radiatorius, vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynus, rankšluosčių džiovintuvus). Taigi šalto vandens/vandentiekio vamzdynai priskirtini daugiabučio namo bendrojo naudojimo inžinerinei įrangai.

Vadovaujantis CK 4.75 straipsnio 1 dalimi, bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. CK 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį. Jeigu butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, taip pat, jei bendrija likviduojasi arba nutraukia jungtinės veiklos sutartis, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius (CK 4.84 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju byloje nėra ginčo, jog atsakovė UAB „Pakruojo komunalininkas“ yra paskirta daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), administratore, kuri atsakinga už daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų priežiūrą.

Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 (2015 m. rugpjūčio 5 d. nutarimo Nr. 831 redakcija) patvirtintus Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinius nuostatus (toliau – Nuostatai), pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant (Nuostatų 3 punktas). Vykdydamas pagrindinį uždavinį, administratorius organizuoja namo techninę priežiūrą (Nuostatų 4.3 punktas); rengia ilgalaikį (2 ir daugiau metų) namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo planą (toliau – ilgalaikis planas) (Nuostatų 4.4 punktas), rengia namo priežiūros ūkinį ir finansinį planą, kuriame nurodo planuojamas einamųjų metų namo bendrojo naudojimo objektų administravimo, namo techninės priežiūros, šildymo ir karšto vandens sistemų, lifto, bendrojo naudojimo patalpų ir žemės sklypo priežiūros, kitas su administruojamu namu susijusias paslaugas, jų tarifus ir išlaidas. Nuostatų 14.4 papunktyje nurodytu būdu jį teikia derinti patalpų savininkams, nustatydamas ne trumpesnį kaip 10 darbo dienų pastabų ir pasiūlymų teikimo terminą. Ūkinį planą tikslina pagal patalpų savininkų motyvuotas pastabas ir pasiūlymus, tvirtina, per 5 darbo dienas po patvirtinimo skelbia ir kopijas teikia patalpų savininkams Nuostatų 14.1, 14.4 ar 14.5 papunkčiuose nurodytais būdais (Nuostatų 4.5 punktas); organizuoja ir vykdo namo techninės priežiūros, kitų su administruojamu namu susijusių paslaugų ir namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbų pirkimus (Nuostatų 4.6 punktas). Administratorius privalo Nuostatuose nurodytas funkcijas ir pareigas atlikti apdairiai, sąžiningai ir tik naudos gavėjų interesais (Nuostatų 7.1 punktas); jeigu bendrojo naudojimo objektų būklė kelia grėsmę jų išlikimui, žmonėms ar aplinkai, pagal teisės aktų reikalavimus imtis būtinų priemonių, kad būtų išvengta žalos ir pašalinta grėsmė (Nuostatų 7.7 punktas).

Pagal įvykio metu galiojusią Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymo Nr. D1-971 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ patvirtinimo“ (toliau – ir Reglamentas) redakciją buvo nustatyta, kad privalomuosius reikalavimus sudaro reikalavimai išlaikyti daugiabučio gyvenamojo namo, jo dalių savybes, atitinkančias esminius statinio reikalavimus; reikalavimai gyvenamąjį namą ir jo aplinką naudoti, prižiūrėti ir tvarkyti taip, kad patalpų ir kitų pastato dalių naudojimas atitiktų jų naudojimo paskirtį, nebūtų pažeisti esminiai architektūros, aplinkos, kraštovaizdžio, nekilnojamojo kultūros paveldo vertybių ir jų teritorijų apsaugos reikalavimai ir nebūtų pažeistos trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygos. Be to, gyvenamojo namo būklė turi atitikti privalomųjų reikalavimų visumą per visą ekonomiškai pagrįstą gyvenamojo namo naudojimo trukmę (Reglamento 84 punktas). Privalomųjų reikalavimų įgyvendinimas turėjo būti užtikrinamas, be kita ko, nuolatiniu gyvenamojo namo ir jo aplinkos būklės stebėjimu ir vertinimu, tinkamu, saugos ir techninius reikalavimus atitinkančiu, pagrindinių konstrukcijų ir inžinerinių sistemų eksploatavimu ir technine priežiūra, savalaikiu jų atnaujinimu (remontu) ir kitais prevenciniais darbais (Reglamento 86.1 punktas). Vamzdyno būklę vieną kartą per metus, vykdydamas pastato profilaktinę techninę priežiūrą, tikrina namo administratorius (12.2, 38, 39, 42, 43, 51 punktai).

Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad jei nebūtų trūkęs daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo šalto vandens vamzdis, nebūtų reikėję jo keisti, tokiu būdu nebūtų reikėję trečiojo asmens I. U. vonioje ardyti sienos, grindų bei atlikti kitų privalomų avarijos šalinimo darbų. Taigi, nustačius, kad trūko daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo šalto vandens vamzdis, būtent atsakovei atsiranda pareiga įrodyti, jog ji ėmėsi visų nuo jos priklausančių būtinų (galimų) priemonių tokios žalos išvengti, t. y. atliko bendrojo naudojimo objektų būklės nuolatinį stebėjimą, kasmetines apžiūras, organizavo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbų poreikio pagrindimą, parengė atnaujinimo planus ir juos pateikė namo savininkams, rengė susirinkimus ir siūlė remontuoti vamzdynus bei pan. Tačiau atsakovė jokių įrodymų, kurie galėtų pagrįsti jos, kaip namo administratorės, tinkamą pareigų atlikimą, nepateikė.

Atsakovė teismui pateikė tik 2017 m. birželio 12 d. daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), buto ir kitų patalpų savininkų susirinkimo protokolą, kuriame užfiksuota, kad minėto susirinkimo metu buvo svarstomas klausimas dėl karšto (ne šalto) vandens stovų keitimo ir šiltinimo. Susirinkimo metu daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkai nusprendė nekeisti ir nešiltinti karšto vandens stovų. Tačiau teismas atkreipia dėmesį į tai, kad minėtame susirinkime buvo svarstomas klausimas dėl karšto vandens stovų keitimo, bet ne dėl šalto vandens stovų keitimo, be to, šis klausimas buvo nagrinėjamas prieš penkerius metus iki šioje byloje nagrinėjamo įvykio. Kaip jau minėta aukščiau, atsakovė teismui nepateikė jokių įrodymų, kurie galėtų pagrįsti jos, kaip namo administratorės, tinkamą pareigų atlikimą tuos penkerius metus nuo 2017 m. iki 2022 m. gruodžio 12 d., kuomet įvyko bendro naudojimo šalto vandens stovo avarija.

Byloje ieškovas yra pateikęs buto, esančio (duomenys neskelbtini), vonios patalpos nuotraukas, kuriose matomas vonios patalpoje esančių bendro naudojimo vamzdžių vaizdas. Iš nuotraukų akivaizdžiai matoma, kad bendro naudojimo vamzdžiai yra prastos būklės, paveikti korozijos, trūksta izoliacijos ar ji netvarkinga, kas leidžia daryti išvadą, kad namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo vamzdynų stovo būklė draudžiamojo įvykio dieną, t. y. 2022 m. gruodžio 12 d., turėjo defektų, t. y. korozijos procesas buvo prasidėjęs daug anksčiau ir tai turėjo įtakos avarijai kilti.

Iš atsakovės nurodytų aplinkybių, 2017 m. birželio 12 d. daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), buto ir kitų patalpų savininkų susirinkimo protokolo matyti, kad atsakovė jau 2017 m. žinojo apie prastą daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), vamzdynų būklę ir siūlė ją keisti, bet daugiabučio gyventojams nesutikus, karšto vandens stovų keitimo darbai nebuvo atlikti. Tačiau atsakovė nepateikė jokių įrodymų, duomenų, kokių papildomų veiksmų po šio susirinkimo ji ėmėsi, kad vamzdynai būtų apsaugoti, kokių prevencinių priemonių ėmėsi ir pan. Byloje nėra jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovė iki draudžiamojo įvykio, išskyrus 2017 m. birželio 12 d. gyventojų susirinkimo sušaukimą, būtų ėmusis kokių nors veiksmų, susijusių su bendrojo naudojimo šalto vandens stovo/vamzdyno priežiūra, remontu, apžiūra, profilaktiniais darbais, teikusi informaciją gyventojams apie šio stovo būklę, defektus, vamzdynų būklę ir pan., būtų organizavusi gyvenamojo namo gyventojų susirinkimus ar balsavimus raštu, kad korozijos paveikti vamzdžiai būtų greičiau pakeisti, siekiant išvengti galimų avarijų. Šios aplinkybės suteikia pagrindą spręsti, kad atsakovė savo pareigas vykdė netinkamai ir nerūpestingai. Vien ta aplinkybė, jog 2017 m. birželio 12 d. buvo suorganizuotas susirinkimas dėl karšto vandens stovų keitimo, neįrodo, kad atsakovė tinkamai (rūpestingai) vykdė savo, kaip daugiabučio gyvenamojo namo administratorės, pareigas, nes, kaip minėta aukščiau, pagal aptartas Nuostatų ir Reglamento nuostatas, administruojamą gyvenamąjį namą buvo privaloma nuolat stebėti ir atlikti patikrinimus.

Atsakovė teigia, kad žalos trečiajam asmeniui I. U. nebūtų padaryta, jei ji neteisėtai nebūtų uždengusi visų vonioje esančių bendrojo naudojimo vandentiekio vamzdynų. Atsakovės teigimu, trečiasis asmuo I. U. neteisėtai uždengė bendro naudojimo vamzdyną, kurio uždengti neturėjo teisės, tokiu būdu nesudarydama galimybės atsakovei laisvai patekti prie bendro naudojimo vamzdyno. Sienos (apdailinės sienelės) įrengimas vonios patalpoje, kuri uždengtų bendro naudojimo vamzdyną, nėra numatytas gyvenamojo namo projektinėje dokumentacijoje ir šiems darbams atlikti nebuvo gautas administratoriaus sutikimas. Byloje nėra įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, kad vamzdynas trečiojo asmens I. U. vonios patalpoje buvo uždengtas neleistinai, taip pat nėra duomenų apie tai, kad vamzdynas pagal daugiabučio namo projektinę dokumentaciją turėjo būti paliktas atviras. Be to, kaip bylos nagrinėjimo metu nurodė trečiasis asmuo I. U., visų daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų voniose bendro naudojimo vamzdžiai/vamzdynai yra įrengti sienose ir uždengti. Šiuo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į tai, kad reikėjo pakeisti visą šalto vandens vamzdį ir atšaką į kaimyninį butą, revizinių durelių įrengimas nebūtų sumažinęs trečiojo asmens patirtos žalos. Be to, net ir pati aplinkybė, kad vamzdynas yra uždengtas, niekaip nepašalina daugiabučio namo administratorės pareigų, susijusių su tokio vamzdyno priežiūra. Pažymėtina, kad atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad ji neturėjo galimybės apžiūrėti bendro naudojimo šalto vandens stovą (pvz., kad buto savininkė neįsileido atsakovės, kuri siekė apžiūrėti bendro naudojimo šalto vandens stovą, ir kt.). Nagrinėjamu atveju, būtent atsakovė pagal teisinį reglamentavimą turi pareigą atlikti kasmetines apžiūras, surašyti aktus ir nuolat taikyti prevencines priemones, siekdama pašalinti galinčias kilti pasekmes dėl korozijos pažeistų vamzdynų. Atsakovė, gindamasi nuo pareikšto reikalavimo, siekė įrodyti, jog nuotekų stovas buvo patalpoje, į kurią patekti galimybė buvo apsunkinta, todėl ir pareiga šį teiginį įrodyti teko atsakovei. Atsakovė neįrodinėjo, kad nors kartą bandė patekti į trečiajam asmeniui priklausančią patalpą, siekdama apžiūrėti jame esančias bendrojo naudojimo inžinerinių sistemų dalis. Nebuvo įrodinėjama ir tai, kad trečiasis asmuo nors kartą atsakovės atstovams būtų sutrukdęs apžiūrėti šalto vandens stovą, todėl byloje nebuvo pateikta jokių įrodymų, kad trečiasis asmuo būtų sudaręs kliūtį atsakovei tinkamai vykdyti savo pareigas.

Be to, šioje byloje nagrinėjamas įvykis gana sėkmingai baigėsi, nes daugiabutis gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), yra keturių aukštų namas ir jei bendro naudojimo šalto vandens stovas/vamzdis būtų trūkęs ketvirtame daugiabučio namo aukšte, tuomet būtų užlietas ne tik rūsys, kaip įvyko šiuo konkrečiu atveju, tačiau ir trečias, ir antras, ir pirmas daugiabučio namo aukštai.

Vertindamas nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad už trūkusio šalto vandens stovo, adresu (duomenys neskelbtini), kuris priskirtinas daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo inžinerinei įrangai, priežiūrą buvo atsakinga atsakovė, kaip namo administratorė. Atsakovė nepateikė įrodymų, leidžiančių pagrįstai teigti, jog atsakovė savo pareigas vykdė tinkamai ir laiku. Todėl teismas konstatuoja, kad būtent atsakovės neteisėti veiksmai – nepakankamas rūpinimasis administruojamo daugiabučio namo šalto vandens stovu ir jo priežiūra – sąlygojo žalos atsiradimą. Teismo manymu, jei atsakovė būtų buvusi aktyvi, apdairi, atidi ir rūpestinga, ji būtų galėjusi anksčiau nustatyti šalto vandens vamzdyno defektą ir organizuoti jo pašalinimą ir (arba) prevencinėmis (atsargumo) priemonėmis (pvz., reguliariai valydama ir (arba) tikrindama nuotekų vamzdyno būklę) užkirsti kelią žalai atsirasti. Dėl šios priežasties atsakovės neteisėtą neveikimą teismas vertina kaip pakankamą, turėjusį įtakos žalai atsirasti. Tai reiškia, jog priežastinis ryšys tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir trečiajam asmeniui I. U. atsiradusios žalos yra nustatytas. Atsakingai elgtis yra atsakovės, kaip verslininkės ir namo administratorės, pareiga, kurios ji nevykdė ar (ir) vykdė aplaidžiai, todėl jai tenka dėl tokio neveikimo kilusios neigiamos pasekmės.

Atsakovė neginčija padarytos žalos apskaičiavimo, vadinasi, su ieškovo paskaičiuotos žalos dydžiu ji sutinka. Be to, žalos mastą, jos apskaičiavimą, patvirtina ieškovo byloje pateiktas turto apžiūros aktas, kuriame užfiksuoti visi defektai, nuotraukos, lokalinė sąmata. Atsakovė į bylą nepateikė jokių įrodymų, skaičiavimų, paneigiančių ieškovės nurodytą žalos dydį.

Atsižvelgiant į visas aukščiau nustatytas aplinkybes, ieškovui įrodžius visas atsakovės civilinės atsakomybės dėl žalos patalpai, esančiai (duomenys neskelbtini), sąlygas, bei nenustačius atsakovės atleidimo nuo civilinės atsakomybės ar civilinės atsakomybės netaikymo sąlygų, ieškinys tenkinamas visiškai ir iš atsakovės ieškovui priteistinas 1 000 Eur nuostolių atlyginimas (CPK 178, 185 straipsniai).

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas (fizinis asmuo) privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kito. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į tai, ieškovui iš atsakovės priteistinos 6 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 1 000 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. sausio 24 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).

Atsakovė teigia, kad byloje atsakovu yra patrauktas netinkamas atsakovas, nes 2022 m. rugpjūčio 16 d. civilinės atsakomybės draudimo verslui liudijimu Nr. GJELT 3750470 atsakovė laikotarpiu nuo 2022 m. rugpjūčio 17 d., 00.00 val., iki 2023 m. rugpjūčio 16 d., 24.00 val., buvo apsidraudusi savo civilinę atsakomybę ADB „Gjensidige“, todėl būtent ADB „Gjensidige“ turėtų būti patraukta atsakove šioje byloje.

Teismas, vertindamas šį atsakovės argumentą, atsižvelgia į tai, kad ieškovui 2022 m. gruodžio 29 d. kreipusis į atsakovę dėl žalos atlyginimo regreso tvarka ir prašant atsakovės nurodyti savo civilinės atsakomybės draudiką arba per 15 dienų į ieškovo sąskaitą pervesti 1 000 Eur sumą, atsakovė neinformavo ieškovės ir nenurodė, kad ji savo civilinę atsakomybę yra apsidraudusi ADB „Gjensidige“ bei atsisakė ieškovui padengti draudimo išlaidas. Vadovaujantis Bendrosios civilinės atsakomybės draudimo verslui taisyklių Nr. 034 (toliau – ir Taisyklės), kurios yra sudedamoji tarp atsakovės ir ADB „Gjensidige“ sudarytos Civilinės atsakomybės draudimo verslui sutarties Nr. GJELT 3750470 dalis, nuostatomis, viena iš būtinų sąlygų, siekiant įvykį pripažinti draudžiamuoju, apie įvykį ar aplinkybes, dėl kurių gali būti pareikštas reikalavimas, Draudikui turi būti pranešta draudimo sutarties terminu ar per išplėstinį pranešimo terminą (Taisyklių I dalies 2.1.3 p.). Nagrinėjamu atveju Draudimo sutarties galiojimo terminas yra 2022-08-17, 00:00 val. – 2023-08-16, 24:00 val., o išplėstinis pranešimo terminas iki 2023-11-16, 24:00 val., įvykis įvyko 2022 m. gruodžio 12 d. Apie įvykį Draudimo sutarties laikotarpiu, tame tarpe ir per išplėstinį pranešimo terminą atsakovės ADB „Gjensidige“ neinformavo, ADB „Gjensidige“ apie įvykį sužinojo tik ieškovui pareiškus ieškinį teisme. Šios nustatytos aplinkybės leidžia teismui daryti išvadą, kad atsakovė nepasinaudojo savo civilinės atsakomybės draudimu, civilinės atsakomybės draudimo galiojimo laikotarpiu nepranešė draudikui apie įvykį, todėl būtent ji, o ne ADB „Gjensidige“, šioje byloje yra tinkamas atsakovas.

Dėl ieškinio senaties

Atsakovė teigia, kad yra praleistas ieškinio padavimo senaties terminas. Ieškovo reikalavimui yra taikytinas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas CK 1.125 straipsnio 7 dalis. Jam pareikšti ieškinio senaties termino eiga prasideda nuo pagrindinės prievolės įvykdymo momento (CK 1.127 straipsnio 4 dalis), t. y. nuo 2022 m. gruodžio 28 d., kuomet atsakovas trečiajam asmeniui I. U. išmokėjo draudimo išmoką, vadinasi, vienerių metų ieškinio senaties terminas baigėsi 2023 m. gruodžio 28 d., o ieškovas ieškiniu į teismą kreipėsi tik 2024 m. sausio 16 d.

Ieškinio senaties termino eiga prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kai asmuo sužino ar turi sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). Sprendžiant, ar ieškinio senaties terminas praleistas, byloje turi būti nustatyta senaties termino eigos pradžia, taip pat tai, ar senaties termino eiga nebuvo nutraukta. Nors ieškinio senaties termino pasibaigimas nepanaikina asmens teisės kreiptis į teismą, prašant apginti pažeistą teisę, tačiau, ginčo šaliai pareikalavus taikyti ieškinio senatį, yra pagrindas atmesti ieškinį, jeigu teismas nepripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbios priežasties (CK 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 1, 2 dalys).

Byloje nustatyta, kad ieškovas subrogacijos pagrindu iš draudėjos trečiojo asmens I. U., turinčios teisę į žalos atlyginimą, t. y. kreditorės žalos atlyginimo prievolėje, perėmė reikalavimą į galimai žalą padariusį asmenį ir (arba) jo civilinės atsakomybės draudiką. Minėta, ieškovas subrogacijos pagrindu perėmė draudėjos I. U. teises ir pareigas žalos atlyginimo prievolėje, delikto pagrindu atsiradusioje tarp draudėjos ir galimai už žalos padarymą atsakingų asmenų, tačiau dėl įvykusios subrogacijos deliktinė prievolė nepasibaigia. Prievolės asmenų pasikeitimas nepakeičia ieškinio senaties termino ir jo skaičiavimo tvarkos (CK 1.128 straipsnis). Taigi, nagrinėjamu atveju turi būti taikomas sutrumpintas trejų metų terminas, kuris taikomas reikalavimams dėl žalos atlyginimo (CK 1.125 straipsnio 9 dalis), ir, priešingai nei nurodo atsakovė CK 1.125 straipsnio 7 dalyje numatytas terminas draudiko perėmusio reikalavimo teisę nesaisto.

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad reikia skirti ieškinio senaties termino pradžios momento nustatymą, kai reiškiamas subrogacinis reikalavimas, ir draudiko subrogacijos teisės atsiradimo momentą: ieškinio senaties termino eigos pradžia nustatoma pagal tai, kada žalą patyręs asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis); tuo tarpu draudimo išmokos sumokėjimo faktas reiškia subrogacijos teisės atsiradimą – draudikas subrogacijos teisę įgyja nuo to momento, kai jis sumoka savo draudėjui draudimo išmoką pagal jų sudarytą draudimo sutartį (CK 6.1015 straipsnio 1 dalis). Tokia ieškinio senaties subrogacijos atveju skaičiavimo tvarka pateisinama ir CK 6.1015 straipsnio 2 dalies nuostata. Šioje normoje įtvirtinta taisyklė, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius, reiškia ir tai, jog draudikas, reiškiantis subrogacinį reikalavimą, negali turėti daugiau teisių, negu būtų turėjęs žalą patyręs asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2009).

Taigi, nagrinėjamu atveju taikomas CK 1.125 straipsnio 9 dalyje reglamentuotas sutrumpintas ieškinio senaties terminas reikalavimams dėl žalos atlyginimo. Ieškovas trečiajam asmeniui draudimo išmoką išmokėjo 2022 m. gruodžio 28 d., ir būtent nuo šio momento jam atsirado subrogacijos teisė, todėl ieškinio senaties terminas paduoti ieškinį dėl žalos atlyginimo sueis 2025 m. gruodžio 28 d. Kadangi ieškinys teismui paduotas tik 2024 m. sausio 16 d., vadinasi nagrinėjamu atveju reikalavimui dėl žalos atlyginimo pareikšti trejų metų ieškinio senaties terminas nėra praleistas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Iš byloje pateiktų įrodymų matyti, kad šioje byloje ieškovas patyrė šias bylinėjimosi išlaidas – 23 Eur žyminio mokesčio. Patenkinus ieškovo ieškinį, iš atsakovės ieškovo naudai priteistinos 23 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263-268, 270, 279, 307 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

patikslintą ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Pakruojo komunalininkas“, juridinio asmens kodas 167904337, buveinės adresas Ryto g. 10, Pakruojyje, 1 000 Eur (vieno tūkstančio eurų) nuostolių atlyginimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (1 000 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2024 m. sausio 24 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 23 Eur (dvidešimt trijų eurų) bylinėjimosi išlaidas, ieškovo ERGO Insurance SE, juridinio asmens kodas 10017013, Lietuvoje veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, juridinio asmens kodas 30291288, buveinės adresas Geležinio Vilko g. 6A, Vilniuje, a. s. LT18 7300 0100 0017 0937, Swedbank, AB, naudai.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmus.

Teisėjas                                                                                Vidmantas Gestautas