(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. spalio 15 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Lysionok,

sekretoriaujant Dovilei Baronienei,

dalyvaujant ieškovės atstovui advokatui Algiui Lukoševičiui, 

atsakovo atstovui advokatui Remigijui Volikui, 

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės 530-osios Garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos ieškinį atsakovui D. P. dėl nuostolių atlyginimo priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė:

ieškovė 530-oji Garažų statybos ir eksploatavimo bendrija kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui D. P., prašydama priteisti iš atsakovo, kaip buvusio ieškovės vadovo, 3 077,45 Eur žalą, 1 079,64 Eur palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė ieškinyje paaiškino, kad jos nariams ir kitiems asmenims, nesantiems bendrijos nariais, nuosavybės teise priklauso garažai, esantys pastate I. Š. g. 2, Vilnius. Nurodė, jog ji valdo ir užtikrina bendro naudojimo objektų tinkamą priežiūrą ir eksploatavimą, taip pat įgyvendina kitus jos įstatuose ir įstatyme numatytas funkcijas. Laikotarpiu nuo 2011 m. balandžio 16 d. iki 2013 m. birželio 21 d. atsakovas D. P. buvo išrinktas bendrijos pirmininku. Nurodė, jog atsakovui netinkamai vykdant savo kaip bendrijos pirmininko pareigas bendrijos narių susirinkimo 2013 m. birželio 21 d. sprendimu jis iš minėtų pareigų buvo atleistas. Perėmus iš atsakovo jo turėtą bendrijos dokumentaciją, atsiskaitomosios sąskaitos valdymo priemones ir turtą bei atlikus bendrijos ir kartu buvusio bendrijos pirmininko, t. y. atsakovo, veiklos finansinį patikrinimą, paaiškėjo, kad laikotarpiu nuo 2011 m. balandžio 16 d. iki 2013 m. birželio 21 d. t. y. nuo atsakovo išrinkimo ir iki jo atleidimo iš bendrijos pirmininko pareigų, atsakovas garažų pastato ir bendro naudojimo objektų priežiūrai iš bendrijos narių ir/ar iš garažų pastate esančių garažų (kitų patalpų) savininkų iš viso surinko 3 077,45 Eur (10 625,82 Lt) sumą, kurios jis neapskaitė ir neįtraukė į bendrijos buhalterinę apskaitą. Tokiu būdu atsakovas pasisavino ir iki šiol negrąžino aukščiau nurodytos pinigų sumos, todėl dėl padarytos žalos atlyginimo kreipėsi į teismą.

Atsakovas pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog su pareikštu ieškiniu nesutinka ir pašė jį atmesti. Paaiškino, jog visų pirma, jis nėra juridinio asmens organo narys dagiau nei septyneri metai, todėl jam negali būti taikoma nuostata, kuri išimtinai taikoma tik juridinių asmenų organų nariams. Nurodė, kad ieškinyje nurodytos aplinkybės neatitinka tikrovės t. y. pagal ieškovės į bylą pateiktą Lietuvos teismo ekspertizės centro 2017 m. spalio 31 d. ekspertizės aktą Nr. 11-10- 61(17) laikotarpiu nuo 2011 m. balandžio 29 d. iki 2013 m. birželio 21 d. gauta pajamų į kasą 53 986,86 litų, tuo tarpu byloje nėra pateiktų jokių įrodymų dėl ieškinyje nurodytos sumos ir nėra aišku kaip ieškovė apskaičiavo prašomą priteisti sumą bei kokiais įrodymais yra grindžiamais ieškiniu reiškiami reikalavimai. Pažymėjo, jog surinktų lėšų nėra neteisėtai pasisavinęs, visas gautas sumas, būdamas bendrijos pirmininku, yra įtraukęs į apskaitą pagal galiojančius teisės aktus ir nėra atlikęs neapskaitytų finansinių operacijų, šie prejudiciniai faktai nustatyti įsiteisėjusioje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-334-541/2018 dalyje. Nurodė, jog ieškovės kartu su ieškiniu, kaip įrodymas į byla pateiktas 530-osios Garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos 2019 m. rugpjūčio 24 d. neapkaitytų lėšų patikrinimo aktas, kuris taip įvardijamas ieškinyje, tačiau pačiame dokumento pavadinime nurodyta „Paskaičiavimas buvusio 530-sios bendrijos pirmininko D. P. iš bokso savininkų gautų bet neįtrauktų į kasos knygą ir negražintų bokso savininkams ir bendrijai grynų pinigų 2011 m. balandžio 29 d. – 2019 m. vasario 5 d. laikotarpyje“, taip pat dokumente nurodoma, kad „atliko pagal bokso savininkų bilietų, LR teismo ekspertizės centro 2017 m. spalio 31 d. ekspertizės akto lentelių, bendrijos kasos knyga, ir Laikinojo bendrijos pirmininko 2019 m. liepos 22 d. raštų adresuotų bokso savininkams“, yra suklastotas į jį įrašant tikrovės neatitinkančius duomenis ir taip siekiant suklostuoto dokumento pagrindu suklaidinti teismą ir neteisėtai prisiteisti ieškiniu reikalaujamą sumą.

Pasirengimo bylos nagrinėjimui iš esmės metu ieškovė ieškinio reikalavimus tikslino, 2020 m. rugsėjo 25 d. pateikė į bylą pareiškimą dėl ieškininio dalyko patikslinimo, kuriame nurodė, jog gavusi atsakovo atsiliepimą į ieškinį atliko skolos perskaičiavimą, todėl sumažino savo ieškininius reikalavimus, prašydama iš atsakovo priteisti 2 387,97 Eur skolos, 837,75 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovai patikslintus ieškinio reikalavimus palaikė. Ieškovės atstovas pagal įstatymą – pirmininkas V. C. 2021 m. birželio 4 d. teismo posėdyje paaiškino, jog buvusi pirmininkė B. S. perduodama pinigines lėšas atsakovui, kaip naujai išrinktam pirmininkui, viduriniame stulpelyje nurodė iš garažo savininkų už 2011 metus gautinų lėšų dydžius, tačiau pati jokių mokesčių už 2011 metus nerinko.

Advokatas Algis Lukoševičius paaiškino, jog civilinėje byloje Nr. 2-334-541/2018 atliktoje teismo ekspertizėje klausimas dėl neapskaitytų lėšų nebuvo keliamas, ekspertizė atlikta netiriant narių bilietų duomenų, todėl negalima vertinti, jog ginčo klausimu buvo pasisakyta kitoje civilinėje byloje. Pažymėjo, jog kasos pajamų orderis pagrindžia tam tikro asmens pinigų sumokėjimą, šis asmuo gali kelti pretenzijas dėl permokėtų lėšų grąžinimo, todėl mano, jog nepaisant to, kiek lėšų yra sumokėjusi Račienė, jos vardu įneštos lėšos negali būti vertinamos kaip lėšos sumokėtos už kitus asmenis. Pažymėjo, jog buvusi pirmininkė B. S. yra pateikusi į bylą rašytinius įrodymus apie tai, kad atsakovas yra gavęs iš jos dvi įmokas: 260 Lt ir 120 Lt, tačiau šių lėšų neapskaitė ir į buhalterinę apskaitą neįtraukė. Baigiamosiose kalbose atstovas pažymėjo, jog byloje reiškiamas reikalavimas dėl skolos priteisimo, todėl deliktinės atsakomybės klausimas nagrinėjamu atveju neaktualus.

Atsakovas ir jo atstovas su patikslinto ieškinio reikalavimais nesutiko. Atsakovo atstovas advokatas Remigijus Volikas pripažino, jog atsakovas yra padaręs buhalterinių nusižengimų, kurie galėtų sukelti tam tikrą atsakomybę, tačiau jie nepadarė jokios žalos ieškovei. Paaiškino, jog mokesčius už 2011 metus surinko B. S. ir  perdavė atsakovui kasos pajamų orderio pagrindu. Atkreipė dėmesį, jog byloje yra du skirtingi ir prieštaringi B. S. paaiškinimai dėl minėtų lėšų pobūdžio ir paskirties, tuo tarpu ieškovės neva neapskaitytos lėšos už 2012 metus yra pagrįsti ekspertizės akte nurodytais pajamų orderiais, jų tarpe 2012 m. birželio 2 d. pajamų orderiu Nr. 9. Paaiškino, jog šis orderis, nors ir buvo įformintas vieno asmens – Račiūnienės vardu, tačiau juo buvo įformintos lėšos gautos ne tik iš Račiūnienės (130 Lt), bet ir iš kitų savininkų: B. S. (120 Lt), M. (270 Lt), S. S. (210 Lt), Skupas (220 Lt), A. Š. (170 Lt), Tumanovič (160 Lt), T. (150 Lt); iš viso – 1 300 Lt už kitus narius. Šios lėšos buvo renkamos 2013 m. balandžio 28 d. susirinkimo metu ir kartu su Račiūnienės įmokomis užpajamuotos vienu orderiu. Tokiu būdu buvo pažeista orderių išdavimo tvarka, tačiau pati bendrija nenukentėjo. Baigiamosiose kalbose atstovas prašė skirti ieškovei baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, taip pat priimti atskiras nutartis ir kreiptis į atitinkamas institucijas, kad būtų įvertinti ieškovės veiksmai, klastojant į bylą teikiamus rašytinius įrodymus, bei akivaizdžiai melagingi liudytojų B. S. ir Stupak parodymai.

2021 m. birželio 4 d. teismo posėdyje dalyvavęs atsakovas D. P. nurodė, jog jo manymu byla yra sufabrikuota, kitoje civilinėje byloje atlikta ekspertizė nurodė, jog nėra jokių skolų, visos sumos sutampa iki paskutinio cento. Pažymėjo, jog dauguma garažų savininkų yra pensininkai ir skaičiuoja kiekvieną centą, todėl tikrai nebūtų mokėję du kartus už tą patį. Dėl B. S. nurodė, jog pastaroji yra jo kaimynė, mato ją kiekvieną dieną, todėl mano, jog pastaroji meluoja, jog dėl sveikatos būklės negali atvykti į teismą liudyti.

Teismo posėdžio metu teismas apklausė ieškovės prašytą liudytoją.

Liudytojas L. K. nurodė, jog yra 18 garažo bokso savininkas, bilietas išduotas 1997 metais. Nario knygutė visada buvo bendrijoje, kai mokėdavo pinigus grynais pinigais, jokio pakvitavimo niekuomet negaudavo, nei pirmininkaujant D. P., nei prie kitų pirmininkų. Už 2011 ir 2013 metus įmokas sumokėjo bankiniu pavedimu, o 2012 metus – grynais pinigais; mokėjimo aplinkybių neprisimena.

Ieškinys atmestinas.

Dėl nustatytų faktinių aplinkybių, tarp šalių susiklosčiusių teisnių santykių kvalifikavimo ir ginčui išspręsti taikytino teisinio reglamentavimo

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2-334-541/2018 medžiagos ir šalių paaiškinimų nustatyta, jog 530-oji Garažų statybos ir eksploatavimo bendrija (toliau ir anksčiau – bendrija) valdo pastato, esančio Š. g. 2, Vilnius, bendro naudojimo patalpas ir pastatui priskirtą žemės sklypą. Atsakovas D. P. laikotarpiu nuo 2011 m. gegužės 1 d. iki 2013 m. birželio 21 d. vykdė bendrijos pirmininko pareigas. Atsakovas bendrijos pirmininku išrinktas 2011 m. balandžio 16 d. bendrijos narių susirinkime, kuriame nutarta, jog D. P. pareigas pradės eiti nuo 2011 m. gegužės 1 d. (civilinės bylos Nr. 2-334-541/2018 t. II, b. l. 71-73). 2011 m. balandžio 29 d. priėmimo-perdavimo aktu atsakovui buvusi pirmininkė B. S. perdavė bendrijos dokumentus, bendrijos kasoje esančius 4 591,69 Lt grynuosius pinigus (civilinės bylos Nr. 2-334-541/2018 t. II, b. l. 55). Atsakovui einant bendrijos pirmininko pareigas, jo žinioje buvo bendrijos kasa, taip pat bendrijos sąskaita, jis tvarkė bendrijos apskaitą, priimdavo į bendrijos kasą ir išmokėdavo iš bendrijos kasos grynuosius pinigus. 2013 m. birželio 21 d. bendrijos visuotinio susirinkimo nutarimu atsakovas nušalintas iš užimamų pareigų, bendrijos pirmininku išrinktas R. R., o bendrijos narys A. S. įpareigotas per 20 darbo dienų nuo išrinkimo datos pasirašyti darbo sutartį su R. R. bei nutraukti darbo sutartį su D. P. (civilinės bylos Nr. 2-334-541/2018 t. III, b. l. 123-126, 138-140). 2014 m. sausio 6 d. bendrijos ir atsakovo pasirašytu perdavimo-priėmimo aktu atsakovas perdavė bendrijai jos dokumentus, bendrijos kasą - grynieji pinigai 777,98 Lt ir banko sąskaitoje esančias pinigines lėšas (civilinės bylos Nr. 2-334-541/2018 t. I, b. l. 6-7).

Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenų ir šalių paaiškinimų teismo posėdžio metu nustatyta, jog bendrijos nariams priėmus sprendimą dėl atsakovo nušalinimo nuo bendrijos pirmininko pareigų, tarp bendrijos ir atsakovo kilo daug įvairių teisminių ginčų, jų tarpe dėl atsakovui būnant pirmininku perduotų ir bendrovei negrąžintų lėšų priteisimo, kuris buvo nagrinėjamas Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-334-541/2018, ir kurios medžiaga šalys rėmėsi nagrinėjamoje byloje.

Nagrinėjamoje byloje tarp šalių kilo ginčas dėl atsakovo pirmininkavimo metu surinkto tikslinio mokesčio netinkamo apskaitymo ir neįtraukimo į buhalterinę apskaitą. Ieškovės laikinas pirmininkas 2020 m. rugpjūčio 25 d. paskaičiavimais grindžia byloje reiškiamą reikalavimą dėl 2 387,97 Eur bendrijai padarytos žalos priteisimo, kuri, kaip nurodo, buvo patirta dėl to, jog iš savininkų grynais pinigais gautos lėšos, nebuvo įtrauktos į buhalterinę apskaitą bei perduotos bendrijai.  

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 2.87 straipsnio 2 dalies nuostatos reglamentuoja visiems juridinio asmens valdymo organams taikomą lojalumo principą, kurio esmė ta, kad juridinio asmens valdymo organas ir jo nariai turi būti lojalūs juridiniam asmeniui, t. y. veikti pagal steigimo dokumentus ir kitus juridinio asmens organų sprendimus bei rūpintis juridinio asmens gerove ir siekti įgyvendinti jo tikslus. Teismų pakrikoje suformuota nuostata, kad bendrovės vadovui, pažeidusiam jo veiklą reglamentuojančias taisykles ir dėl to padarius bendrovei žalą, galimas civilinės atsakomybės taikymas. Vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Bylose, kuriose reiškiamas reikalavimas bendrovės vadovui atlyginti padarytą žalą, iš pirmiau nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovas privalo įrodyti neteisėtus vadovo veiksmus, padarytos žalos (nuostolių) faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį. Nustačius vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovas neprivalėtų įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų bendrovės vadovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1130/2003; 2009 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-444/2009).

Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyse nurodytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, toliau – CK, 6.246 straipsnio 1 dalis). CK 6.263 straipsnyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą elgtis taip, jog savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymu numatytais atvejais – ir neturtinę žalą, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.251 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamu atveju ieškovė savo reikalavimus iš esmės grindžia tuo, kad atsakovas, kaip buvęs ieškovės vadovas, netinkamai vykdė iš įstatymo ir bendrovės įstatų kylančias pareigas dėl bendrijos lėšų disponavimo, nes neapskaitė ir pasisavino 2 387,97 Eur (8 245,20 Lt) bendrijos lėšas.

Dėl byloje pareikšto reikalavimo dėl žalos atlyginimo tenkinimo

Kaip jau minėta, juridinio vadovo civilinei atsakomybei kilti būtina nustatyti vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju ieškovė atsakovo neteisėtus veiksmus bei dėl jų atsiradusią žalą grindžia šiuometinio ieškovės laikino pirmininko atliktais paskaičiavimais (2020 m. rugsėjo 25 d. pareiškimo dėl ieškinio dalyko patikslinimo priedas). Iš minėtų paskaičiavimų matyti, jog prašomą priteisti žalą sudaro iš garažų savininkų grynais pinigais gautos lėšos, kurių paskirtis, kaip paaiškėjo bylos nagrinėjimo metu, yra narių tikslinis mokestis už 2011 ir 2012 metus.

Bylos nagrinėjimo metu ieškovės atstovai paaiškino, jog sulygino garažo savininkų nario bilietų, kuriuose fiksuojami savininkų sumokėtos lėšos ir jų paskirstymas, duomenis su bendrijos kasos knyga ir civilinėje byloje Nr. 2-334-541/2018 atliktos - 2017 m. spalio 31 d. ekspertizės akto lentelėmis, ir nustatė, jog konkrečių, paskaičiavimuose nurodytų asmenų, grynais pinigais sumokėtos lėšos nebuvo įtrauktos į apskaitą (lėšos numatytos nario biliete, tačiau nėra kasos knygoje) ir atitinkamai neperduotos bendrijai. Paskaičiavimams pagrįsti ieškovė taip pat pateikė 12-os savininkų 2020 m. spalio 21 – 26 d. rašytinius paaiškinimus.

Teismo posėdžio metu aiškinantis ieškovės atliktų paskaičiavimų pagrįstumą, teismas atskirai tyrė 2011 metais ir 2012 metais gautas lėšas. Pažymėtina, jog, nors bylos nagrinėjimo metu teismas išaiškino, jog bylai išnagrinėti yra būtinos specialios žinios, šalys įstatymo nustatyta tvarka teise byloje skirti teismo ekspertizę nepasinaudojo, todėl byla išnagrinėti remiantis į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais bei civilinės bylos Nr. 2-334-541/2018 medžiaga, taip pat pastarojoje byloje atliktos ekonominės ekspertizės išvadomis bei ekspertizės akte nustatytais duomenimis.

Dėl už 2011 metus iš savininkų narių gautų lėšų nustatytos šios faktinės aplinkybės.

2011 m. balandžio 29 d. buvusi bendrijos pirmininkė B. S. perdavė atsakovui bendrijos dokumentus bei bendrijos kasoje esančius 4 591,69 Lt grynuosius pinigus. Grynieji pinigai perduoti 2011 m. balandžio 29 d. kasos pajamų orderio Serija LAC Nr. 6133790 pagrindu (civilinės bylos Nr. 2-334-541/2018 t. II, b. l. 55). Perduotoms lėšoms pagrįsti naujam pirmininkui (atsakovui) buvo perduota buvusios pirmininkės sudaryta ir pasirašyta lentelė su paskaičiavimais (atsakovo 2020 m. spalio 6 d. pateiktų papildomų rašytinių įrodymų 1 priedas, popierinio bylos priedo l. 39-40). Dėl minėtos lentelės duomenų vertinimo tarp šalių kilo ginčas: atsakovas ir jo atstovas nurodė, jog lentelės stulpelyje „Likutis, avansas“ yra įrašytas kiekvieno savininko už 2011 metus sumokėtas tikslinis mokestis, t. y. lentelėje yra užfiksuotas savininkų buvusiai pirmininkei sumokėtas tikslinis mokestis už 2011 metus; tuo tarpu ieškovės pozicija dėl lentelėje nurodytų sumų paskirties keitėsi: pirma, ieškovė pateikė buvusios pirmininkės rašytinius paaiškinimus apie tai, kad lentelės viduriniame stulpelyje yra nurodytos savininkų sumos sumokėtos už 2010 metus; vėliau – remdamiesi B. S. 2021 m. birželio 2 d. rašytiniais paaiškinimais ieškovės atstovai teigė, jog minėtos lentelės stulpelyje „Likutis, avansas“ buvusi pirmininkė, siekdama padėti naujai paskirtam pirmininkui, preliminariai nurodė savininkų už 2011 metus mokėtinas sumas. Tiek ieškovės pirminę, tiek pasikeitusią poziciją, paneigia byloje esantys rašytiniai įrodymai.

Visų pirma pažymėtina, jog iš į bylą pateiktų nario bilietų (knygučių) duomenų matyti, jog lentelės ginčo stulpelyje „Likutis, avansas“ esantys duomenys sutampa su atskiriems savininkams paskaičiuotais mokesčiai už 2011 metus ir nesutampa su mokesčiai paskaičiuotais už 2010 metus. Antra, iš bendrijos revizorės 2012 m. balandžio 15 d. finansinės veiklos patikrinimo ataskaitos už 2011 metus (civilinės bylos Nr. 2-334-541/2018 t. II, b. l. 112) matyti, jog revizorė nustatė, kad B. S. pirmininkavimo metu iki 2011 m. gegužės 1 d., t. y. iki pareigų perdavimo naujai išrinktajam bendrijos pirmininkui D. P., buvo surinkta nario mokesčio grynais pinigais 6 590 Lt. Tokios revizorės nustatytos aplinkybės paneigia ieškovės nurodytą poziciją apie tai, jog buvusi pirmininkė nario mokesčio už 2011 metus nerinko. Pažymėtina, jog revizorės ataskaita buvo patvirtinta 2012 m. birželio 3 d. bendrijos kasmetinio narių susirinkimo metu (civilinės bylos Nr. 2-334-541/2018 t. II, b. l. 113), jos duomenys buvo tirti civilinėje byloje Nr. 2-334-541/2018 atliktos ekonominės ekspertizės metu ir ekspertė atsakovo pirmininkavimo metu nenustatė lėšų trūkumo ar dokumentais nepateisintų finansinių operacijų, todėl abejoti šiame rašytiniame įrodyme pateiktais duomenimis teismas neturi jokio teisinio pagrindo.

Sugretinus ieškovės dabartinio pirmininko paskaičiavimus ir minėtoje lentelėje atitinkamų savininkų už 2011 metus sumokėtas ir tariamai neapskaitytas lėšas matyti, jog sumos beveik identiškai sutampa, skiriasi tik 21 bokso savininkės Š. mokesčio dydžiai: ieškovės paskaičiavimuose ši savininkė už 2011 metus tariamai sumokėjo 220 Lt, tuo tarpu lentelėje nurodyta – 200 Lt. Tačiau pažymėtina, jog garažo bokso Nr. 21 nario bilietas į bylą nebuvo pateiktas, o ieškovės atstovai bylos nagrinėjimo metu negalėjo paaiškinti kuo grindžia paskaičiavimuose nurodytus duomenis apie minėto asmens už 2011 metus mokėtino mokesčio dydį.

Įvertinus nustatytų aplinkybių ir ištirtų rašytinių įrodymų visumą bei remiantis tikimybių pusiausvyros principu konstatuotina, jog ieškovės paskaičiavimuose nurodyti savininkų mokesčiai už 2011 metus buvo sumokėti ne atsakovo pirmininkavimo metu ir iki 2021 m. balandžio 29 d., kuomet buvusi pirmininkė perdavė atsakovui jos žinioje esančias grynųjų pinigų 4 591,69 Lt lėšas, todėl ieškinys šioje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas. 

Dėl už 2012 metus iš savininkų gautų ir neapskaitytų lėšų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės.

2011 m. gruodžio 17 d. bendrijos pakartotinio neeilinio narių susirinkimo metu buvo nutarta visų stogo remonto darbų atlikimui rinkti 2 540 Lt; kas davė 1 000 Lt, liks sumokėti 1 540 Lt (civilinės bylos Nr. 2-334-541/2018 t. II, b. l. 98). Civilinėje byloje Nr. 2-334-541/2018 atliktos ekonominės ekspertizės metu teismo ekspertė, vertinusi remontui skirtų lėšų surinkimą, inter alia nustatė, kad kai kurių narių įneštos sumos stogo remontui yra kartu su tiksliniu nario mokesčiu (civilinės bylos Nr. 2-334-541/2018 t. V, b. l. 79, ekspertizės akto 7 -15 lapas).

Iš minėtoje civilinėje byloje esančio ekspertizės akto matyti, kad:

·       E. M. 2012 m. birželio 28 d. kasos pajamų orderiu KPO 17 sumokėjo 1 740 Lt remontui ir tikslinį mokestį už garažo boksą Nr. 2, t. y. buvo sumokėtas remonto mokestis (1 540 Lt) ir ieškovo paskaičiavimuose nurodytas 200 Lt mokestis už 2012 metus (ekspertizės akto lentelės „530-sios Garažų statybos ir eksploatacijos bendrijos kasos duomenys laikotarpiu nuo 2011-04-29 iki 2014-01-06 l. 2-4; civilinės bylos Nr. 2-334-541/2018 t. V, b. l. 89);

·       N. J. (boksas Nr. 8) 2013 m. vasario 9 d. kasos pajamų orderiu KPO 35 sumokėjo 2 670 Lt, paskirtis: remontui ir tikslinis mokestis už 2012 metus t. y. buvo sumokėtas remonto mokestis (1 540 Lt) ir ieškovo paskaičiavimuose nurodytas 130 Lt mokestis už 2012 metus (ekspertizės akto lentelės „530-sios Garažų statybos ir eksploatacijos bendrijos kasos duomenys laikotarpiu nuo 2011-04-29 iki 2014-01-06 l. 3-4; civilinės bylos Nr. 2-334-541/2018 t. V, b. l. 90);

·       Ž. Ž. už I. K. (boksas Nr. 11) 2013 m. kovo 1 d. bankiniu pavedimu sumokėjo 2 690 Lt už remontą ir garažą t. y. tikėtina buvo sumokėtas 2 540 Lt remonto įnašas ir kaip nurodyta 11 nario biliete – 150 Lt mokestis už 2012 metus (ekspertizės akto lentelės „530-sios Garažų statybos ir eksploatacijos bendrijos Nordea išrašo duomenys laikotarpiu nuo 2011-04-29 iki 2014-01-06 l. 2-5; civilinės bylos Nr. 2-334-541/2018 t. V, b. l. 93);

·       Dėl garažų bokso Nr. 10 savininkės B. S. įnašų nustatyta, jog ginčo laikotarpiu yra apskaitytos dvi jos įmokos: 2012 m. birželio 2 d. kasos pajamų orderiu KPO 6 – 1 000 Eur ir 2013 m. balandžio 18 d. kasos pajamų orderiu KPO 36 – 2 000 Eur (ekspertizės akto lentelės „530-sios Garažų statybos ir eksploatacijos bendrijos kasos duomenys laikotarpiu nuo 2011-04-29 iki 2014-01-06 l. 2-4 ir 4-4; civilinės bylos Nr. 2-334-541/2018 t. V, b. l. 89, 91); Atsakovo atstovas paaiškino, jog minėtų įnašų paskirtis – 2 540 Lt remontui ir nario mokestis už 2012 ir 2013 metus, ieškovo atstovai šio savininko įneštų ir apskaitytų 3 000 Lt paskirties paaiškinti negalėjo, taip pat negalėjo nurodyti, ar šis asmuo yra permokėjęs už remontą ar turi tikslinio nario mokesčio permoką.

·       Dėl garažo bokso Nr. 16 savininko Šulaus nustatyta, jog ieškovės pateiktame šio bokso nario biliete nenurodyta, jog mokestis už 2012 metus būtų mokėtas, langelyje įrašytas skaičius „0“. Bylos nagrinėjimo metu ieškovės atstovai nurodė, jog paskaičiavimuose nurodytas aplinkybes apie tai, jog šis asmuo sumokėjo už 2012 metus 230 Lt, įrodinės liudytojo parodymais, tačiau tokie įrodymai byloje nebuvo pateikti.

·       Dėl garažo bokso Nr. 4, 17 ir 21 savininkų Račiūnienės, Skupo, Š. nustatyta, jog byloje nėra pateikti minėtų boksų savininkų narių bilietai, taip pat nėra jokių tinkamų rašytinių įrodymų apie tai, jog minėti asmenys ginčo laikotarpiu sumokėjo tikslinius mokesčius už 2012 metus.

·       Dėl garažų bokso Nr. 1 nustatyta, jog jo savininkas R. M. dviem įmokomis grynais pinigais sumokėjo 2 540 Lt remonto išlaidas (1 000 Lt ir 1 540 Lt, ekspertizės akto lentelės 5-30-osios garažų statybos ir eksploatacijos bendrijos narių sąrašo duomenys l. 1-2; civilinės bylos Nr. 2-334-541/2018 t. V, b. l. 97); iš nario bilieto duomenų matyti, jog buvo sumokėtas 270 Lt mokestis už 2012 metus, kaip šis mokestis buvo apskaitytas ir ar įtrauktas į bendrovės buhalterinę apskaitą byloje nenustatyta.

·       Dėl garažų bokso Nr. 14 nustatyta, jog jo savininkas St. trimis įmokomis grynais pinigais sumokėjo 1 400 Lt remonto išlaidas (1 000 Lt, 200 Lt, 200 Lt, ekspertizės akto lentelės 5-30-osios garažų statybos ir eksploatacijos bendrijos narių sąrašo duomenys l. 1-2; civilinės bylos Nr. 2-334-541/2018 t. V, b. l. 97); iš nario bilieto duomenų matyti, jog buvo sumokėtas 210 Lt mokestis už 2012 metus, kaip šis mokestis buvo apskaitytas ir ar įtrauktas į bendrovės buhalterinę apskaitą byloje nenustatyta.

·       Dėl garažų bokso Nr. 24 nustatyta, jog jo savininkas Tumanovič keturiomis įmokomis grynais pinigais sumokėjo 2 540 Lt remonto išlaidas (1 000 Lt, 800 Lt, 420 Lt ir 320 Lt, ekspertizės akto lentelės 5-30-osios garažų statybos ir eksploatacijos bendrijos narių sąrašo duomenys l. 2-2; civilinės bylos Nr. 2-334-541/2018 t. V, b. l. 98); iš nario bilieto duomenų matyti, jog buvo sumokėtas 160 Lt mokestis už 2012 metus, kaip šis mokestis buvo apskaitytas ar įtrauktas į bendrovės buhalterinę apskaitą byloje nenustatyta.

·       Dėl garažų bokso Nr. 26 nustatyta, jog jo savininkė S. T. ginčo laikotarpiu grynais pinigais sumokėjo 1 000 Lt remonto išlaidas (ekspertizės akto lentelės 530-osios garažų statybos ir eksploatacijos bendrijos narių sąrašo duomenys l. 2-2; civilinės bylos Nr. 2-334-541/2018 t. V, b. l. 98); iš nario bilieto duomenų matyti, jog buvo sumokėtas 150 Lt mokestis už 2012 metus, kaip šis mokestis buvo apskaitytas ir ar įtrauktas į bendrovės buhalterinę apskaitą byloje nenustatyta.

Atsižvelgiant į aukščiau nustatytas faktines aplinkybes darytina išvada, jog:

·       dalis ginčo dalyku esančių tikslinių mokesčių už 2012 metus (dalis iš ieškovės atliktų paskaičiavimų už 2012 metus) buvo tinkamai apskaityta kasos pajamų orderiais (mokesčiai už garažo boksus Nr. 2, Nr. 8 ir Nr. 10), todėl ieškovės argumentai apie netinkamą apskaitymą ir neįtraukimą į bendrovės buhalterinę apskaitą savininkų M., J. ir S. mokesčių yra paneigti byloje esančiais rašytiniais įrodymais, todėl nepagrįsti;

·       dalis ginčo dalyku esančių tikslinių mokesčių už 2012 metus (dalis iš ieškovės atliktų paskaičiavimų už 2012 metus) nebuvo, kaip nurodo ieškovė, sumokėta grynais pinigais, tačiau sumokėta bankiniu pavedimu, todėl ieškovės argumentai dėl I. K. (garažo boksas Nr. 11) mokesčių už 2012 metus neapskaitymo ir neįtraukimo į buhalterinę apskaitą yra paneigti byloje esančiais rašytiniais įrodymais, todėl nepagrįsti;

·       dėl dalies ginčo dalyku esančių tikslinių mokesčių už 2012 metus (dalis iš ieškovės atliktų paskaičiavimų už 2012 metus), t. y. dėl garažo boksų Nr. 4, 16, 17 ir 21 tikslinių mokesčių už 2012 metus sumokėjimo byloje nėra jokių rašytinių įrodymų (Šulo knygelėje parašyta, kad mokestis nebuvo sumokėtas, tuo tarpu R., S. ir Š. nario bilietų į bylą nepateikta), todėl ieškovės argumentai dėl minėtų savininkų mokesčių netinkamo apskaitymo ir pasisavinimo atmestini kaip neįrodyti;

·       dalis ginčo dalyku esančių tikslinių mokesčių už 2012 metus (dalis iš ieškovės atliktų paskaičiavimų už 2012 metus), o konkrečiai garažo boksų Nr. 1, Nr. 14, Nr. 24 ir Nr. 26 savininkų M., S., T. ir T. mokesčiai nors realiai buvo sumokėti (dėl to tarp šalių ginčo nėra), tačiau kaip šios lėšos buvo apskaitytos, byloje nenustatyta.

Nustačius, jog keturių boksų (Nr. 1, Nr. 14, Nr. 24 ir Nr. 26) tiksliniai mokesčiai už 2012 metus nebuvo tinkamai apskaityti, konstatuotina, jog šioje dalyje atsakovas, kaip bendrijos vadovas, turintis įgalinimus disponuoti bendrijos lėšomis bei pareigą juos tinkamai tvarkyti ir apskaityti, pasielgė netinkamai, todėl yra pirma sąlyga jo civilinei atsakomybei kilti.

Pagal CK 6.247 straipsnį atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Taigi, būtina nustatyti, kokius nuostolius bendrovė patyrė dėl keturių boksų sumokėtų tikslinių mokesčių netinkamo apskaitymo.

Pagal garažų boksų Nr. 1, Nr. 14, Nr. 24 ir Nr. 26 narių bilietus jų savininkai už 2012 metus bendrai sumokėjo 790 Lt (270 + 210+160+150). Kad minėtos lėšos buvo sumokėtos ir, kad nario bilieto įrašai dėl mokesčių mokėjimo už 2012 metus atitinka tikrovę, šalys ginčo nekėlė. Iš narių bilieto įrašų už 2012 metus matyti, jog iš sumokėtų tikslinių mokesčių buvo atskaičiuojamos (minusuojamos) išlaidos elektrai, žemės nuomos mokestis ir kt. Bendrovės finansinę apskaitą, jų tarpe tikslinių mokesčių surinkimą ir garažų eksploatacinių mokesčių mokėjimą, už 2012 metus civilinėje byloje Nr. 2-334-541/2018 įvertinusi teismo ekspertė nenustatė jokių lėšų trūkumų (civilinės bylos Nr. 2-334-541/2018 t. V, l. 85-87), todėl yra labiau tikėtina, jog minėtų keturių boksų savininkų tiksliniai mokesčiai už 2012 metus buvo panaudoti bendrijos išlaidoms dengti, o jų neapskaitymas atitinkamais finansiniais dokumentais (kasos pajamų orderiais) bendrovei realios žalos nepadarė.

Įvertinus nustatytų aplinkybių ir padarytų išvadų visetą ieškinys atmestinas kaip neįrodytas, todėl nepagrįstas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atmetus ieškinį atsakovui priklauso patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.

Remiantis CPK 98 straipsniu, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Atsakovas pateikė į bylą rašytinius įrodymus apie byloje patirtas 1 600 Eur išlaidas už advokato pagalbą rengiant atsiliepimą į ieškinį, pasirengimą bylai ir atstovavimą teismo posėdžių metu.

Vertindamas byloje šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų dydį teismas vadovaujasi Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintomis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85. Atsižvelgdamas į bylos sudėtingumą, į byloje įvykusių posėdžių kiekį ir jų trukmę, teismas visas minėtas atsakovo atstovo pagalbos išlaidas laiko protingomis, todėl pilnai priteistinas iš ieškovės.

Šios bylos procesinių dokumentų įteikimas buvo apmokėtas valstybės lėšomis. Kadangi šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2) nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (5 Eur) – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos – 10,22 Eur priteistinos iš ieškovės valstybės naudai (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Dėl piktnaudžiavimo procesu ir kreipimosi į teisėsaugos institucijas

Atsakovo atstovas baigiamosiose kalbose pareiškė prašymą dėl baudos ieškovei skyrimo už aiškiai nepagrįsto ieškinio teismui pateikimą bei dėl kreipimosi į teisėsaugos institucijas dėl dokumentų klastojimo bei melagingų parodymų teismui teikimo liudytojos B. S..

Pagal CPK 95 straipsnyje numatytą piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmių reglamentavimą, dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Motyvuotas prašymas dėl nuostolių atlyginimo gali būti paduotas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos arba gali būti pareikštas ieškinys dėl nuostolių atlyginimo naujoje byloje. Nustačius piktnaudžiavimo atvejus, teismas gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui. Kai pareiškiamas šio straipsnio 1 dalyje numatytas reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo, dalyvaujančio byloje asmens naudai paskirta baudos dalis įskaitoma į priteistiną nuostolių sumą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog nesąžiningai pareikštu nepagrįstu reikalavimu, kuriuo piktnaudžiaujama procesinėmis teisėmis – CPK 95 straipsnis, pripažintinas tik toks reikalavimas, kurį išnagrinėjus teisme galima padaryti išvadą, kad normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrą reikalų padėtį, panašioje situacijoje teisinės padėties negalėtų įvertinti kaip savo materialinės subjektinės teisės ar įstatymo saugomų interesų pažeidimo ar ginčijamo ir reikalauti ginti jo teises teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-278/2010). Nagrinėjamu atveju konstatuotina, jog ieškovė, turėdama kvalifikuoto atstovo - advokato pagalbą, suvokdama, jog kitoje byloje atliktoje ekonominėje ekspertizėje joks lėšų trūkumas ar dokumentais nepateisintos finansinės operacijos nenustatytos, privalėjo atidžiai patikrinti ekspertizėje ištirtus finansinius apskaitos dokumentus, kas leistų nustatyti, jog dauguma ieškiniu reiškiamo reikalavimo sumų yra pagrįsta finansiniais dokumentais – kasos pajamų orderiais bei bankinių pavedimų duomenimis. Tačiau, nagrinėjamu atveju būtina atsižvelgti ir į tai, jog bendrija ilgą laiką neturi nuolatinio vadovo, o garbaus amžiaus laikinąjį vadovą ir atsakovą sieja konfliktiniai santykiai; taip pat į tai, jog bendrijai paskirta bauda taps jos savininkų, kaip nurodė abi šalys – daugiausia pensinio amžiaus asmenų, našta. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nuostolių atlyginimo dėl nepagrįsto ieškinio pateikimo nėra prašoma, bei į tai, kad dėl neapgrįsto ieškinio pateikimo bendrija privalės atlyginti tiek atsakovo tiek teismo patirtas bylinėjimosi išlaidas, sprendžia, jog baudos skyrimas nagrinėjamu atveju nėra būtinas, nes pats ieškinio atmetimas turės sudrausminamąjį poveikį.

CPK 299 straipsnyje nustatyta teismo teisė priimti atskirąją nutartį, nusiunčiant ją atitinkamoms institucijoms ar pareigūnams, informuojant apie pažeidimus, kai nagrinėjant bylą teismas padaro išvadą, kad asmenys pažeidė įstatymus ar kitas teisės normas. Taigi teismui nustatyta diskrecijos teisė spręsti dėl tokios nutarties priėmimo tikslingumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-430-464/2021).

Nagrinėjamu atveju teismas nemato pagrindo priimti atskirąją nutartį, ar, juo labiau, kreiptis su pranešimu į prokurorą CPK 300 straipsnio nustatyta tvarka, neįžvelgia. Atsakovas manydamas, kad dėl jo nurodytų aplinkybių turi būti pradėtas ikiteisminis tyrimas, gali pats kreiptis į ikiteisminio tyrimo instituciją. Šiuo aspektu pažymėtina ir tai, kad liudytoja B. S. į teismą liudyti neatvyko ir priesaikos nedavė, o teismas priimdamas sprendimą byloje nesivadovavo jos rašytiniais paaiškinimais, kurie, kaip teismas pažymėjo bylos nagrinėjimo iš esmės metu, kelia abejonių, nes nėra aišku, iš kur liudytojai yra žinoma visa bylos nagrinėjimo teismo posėdyje eiga ir turinys. Kadangi nėra aišku, kas surašė į bylą pateiktus pirminius 2021 m. kovo 12 d. rašytinius B. S. paaiškinimus, teismas nutaria atskiros nutarties dėl šio asmens byloje gautų paaiškinimų nepriimti.

Taip pat teismas sprendžia, jog į bylą pateikti paskaičiavimai dėl ieškinio dalyku esančių sumų priteisimo neturi nusikalstomos veikos požymių, o tikėtina yra sąžiningo suklydimo ir nerūpestingo susipažinimo su atlikta ekonomine ekspertize pasekmė.

Remiantis aukščiau paminėtu, atsakovo prašymai dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis bei nutarčių dėl teisės pažeidimo pašalinimo priėmimo netenkintini.

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis CPK 265-270 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės 530-osios garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos, juridinio asmens kodas 124748544, atsakovui D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 600 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės 530-osios garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos, juridinio asmens kodas 124748544, valstybės naudai 10,22 Eur (dešimt eurų ir 22 euro centus) bylinėjimosi išlaidų. Šios lėšos turi būti įmokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvitą reikia pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                                       Kristina Lysionok