Baudžiamoji byla Nr. e1-136-363/2023

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-00468-2023-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3;

1.1.8.12; 1.1.9.10; 1.2.4.6.2.1; 2.12.1.4

(S)

PLUNGĖS APYLINKĖS TEISMAS

T E I S M O B A U D Ž I A M A S I S Į S A K Y M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. sausio 27 d.

Plungė

Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų teisėja Irena Šeškauskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros (Plungė) prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje ir susipažino su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, kurioje R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), vedęs, neįgalus, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį dėl fizinio skausmo sukėlimo šeimos nariui. 

Teismas

n u s t a t ė : 

1.       kad kaltinamasis sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui – sesei V. V..

1.1.       Tai yra kaltinamasis R. V., 2023 m. sausio 3 d., apie 12:40 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto metu, smurtavo prieš savo artimą giminaitę – seserį V. V., t. y. jis, priėjęs prie virtuvėje buvusios nukentėjusios V. V., vieną kartą ranka trenkė nukentėjusiajai V. V. į galvos sritį. Tokiu būdu R. V. smurtaudamas sukėlė nukentėjusiajai V. V. fizinį skausmą. 

2.       Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados.

2.1.       Kaltinamasis R. V. parodė, kad kaltę pripažįsta pilnai, ir dėl to labai gailisi. Įtarimo esmę supranta, supranta kuo yra įtariamas. Gali parodyti, kad jis gyvena kartu su savo mama M. V. mamos bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Jie gyvename dviese. V. V. yra jo sesuo, ji gyvena atskirai nuo jų - (duomenys neskelbtini). 2023-01-03 dieną buvo namuose adresu (duomenys neskelbtini). Buvo savo kambaryje, ilsėjosi, gulėjo lovoje. Prieš tai buvo išgėręs pusę litro 5 procentų stiprumo alaus. Kažkuriuo metu, kiek buvo valandų nepamena, atsikėlęs iš lovos nuėjo į virtuvę pavalgyti. Virtuvėje buvo jo sesuo V. V., kuri buvo atvykusi aplankyti mamos. Ką V. darė virtuvėje, to nepamena. Būnant virtuvėje, jie su sese pradėjo žodžiu konfliktuoti. V. pradėjo priekaištauti, kad yra išgėręs alkoholio ir liepė jam eiti gulti. Jis supyko ant sesės, nes ji pastoviai atvažiavusi randa priekabių prie jo. Todėl, norėdamas kad V. nutiltų, neiškentęs, priėjęs V. iš nugaros, dešiniu rankos delnu nestipriai trinktelėjo per pakaušį. Nenorėjo jos sužeisti, bet išėjo taip, kad ji jį sunervino. Po smūgio sudavimo jis išėjo iš savo namų į jam priklausantį garažą Nr. (duomenys neskelbtini), esantį prie prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“, tikslaus adreso nežino. Namo grįžo vakare, tikslaus laiko nepamena. Kad kažkas kvietė policiją, to nė nežinojo. Apie tai sužinojo, kai į jo bei mamos namus atvyko policijos pareigūnai. Net nežinodamas, kad buvo iškviesta dėl jo elgesio policija, savo sesės V. V. atsiprašė, V. V. jam atleido ir jie susitaikė. V. V. jam pretenzijų nebeturi. Dėl savo elgesio labai nuoširdžiai gailisi. Pasižada daugiau niekada nesmurtauti (e. b. l. 59-65).

2.2.       Nukentėjusioji V. V. parodė, kad ji 2022-01-03 apie 11 val. atvyko aplankyti savo senatvine demencija sergančios mamos, gyvenančios (duomenys neskelbtini), brolis R. V. gyvena kartu su mama. Tuo metu kai atvyko, namuose lovoje gulėjo neblaivus brolis R. V.. Ji virtuvėje gamino maistą, kai atėjęs į virtuvę R. trenkė ranka į galinę galvos dalį, už dešinės ausies, nuo suduoto smūgio jai skaudėjo. Anksčiau prieš ją nesmurtavo. Nori pasakyti, kad paskutiniu metu kelis mėnesius R. V. vartoja alkoholinius gėrimus kiekvieną dieną. Namuose taip pat buvo ir kitas jos brolis A. V., kuris yra atvykęs ir kelis mėnesius gyvena (duomenys neskelbtini), jis prižiūri sergančią mamą. Tuo metu, kai virtuvėje gamino maistą, R. atėjo į virtuvę ir reiškė pretenzijas, ko ji čia atvyko. Ji pasakė, kad jis nesirūpina mama, kuri yra ligota ir sunkiai orientuojasi aplinkoje, serga demencine liga, tada R. V., stovėdamas jai už nugaros, trenkė ranka į galvos sritį už dešinės ausies. Po smūgio ji atsisuko, R. V. atsitraukė atbulas, ir tada atėjo brolis A., kuris nustūmė R. į jo kambarį ir iškvietė policiją. Tačiau R. V., kai išgirdo, kad yra kviečiama policija, iš buto per balkono langą pasišalino. Tuo metu, kai R. jai sudavė, A. V. šalia nebuvo ir pastarasis konflikto nematė, jis buvo kitame kambaryje prie mamos. Nėra poreikio jį įpareigoti gyvent skyrium, nes ji kartu su juo negyvena. R. V. nuolat vartoja alkoholį, mano, kad reikia jį įpareigoti nevartoti alkoholio. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą, ją pripažinti nukentėjusiąja, civilinio ieškinio nereikš (e. b. l. 14-23).

2.3.       Nukentėjusioji V. V. papildomai parodė, kad ji prie ankščiau duotų parodymų nori papildyti, kad tuo metu, kai jos brolis R. V. vieną kartą trenkė jai per galvą pataikydamas į pakaušį, prie dešiniosios ausies, jai buvo sukeltas fizinis skausmas, kuris pasireiškė maudimu, toje vietoje buvo iškilęs nežymus patinimas (guzas), kuris 2 dienas jai skaudėjo. Kai brolis R. jai trenkė, ji jam sakė, kad jai skauda, bet į medikus dėl sužalojimo nesikreipė, kadangi skausmas ir patinimas išnyko pats savaime. Šiuo metu su broliu R. V. nekalbėjo, kadangi jis jau trečią mėnesį diena iš dienos vartoja alkoholinius gėrimus, todėl su juo susikalbėti nėra galimybės. Nors ji broliui civilinio ieškinio neteiks, bet norėtų, kad jam būtų paskirtas apribojimas nevartoti alkoholinių gėrimų. Sutiktų, kad ikiteisminis tyrimas būtų baigtas baudžiamuoju įsakymu. Įvykio brolis A. nematė, jis buvo kitame kambaryje kartu su mama, todėl kas vyko tarp jos ir jo brolio R. V. negali nurodyti, nes jie buvo dviese. Daugiau papildymų neturi (e. b. l. 33-36).

2.4.       Iš pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką matyti, kad pareiškėjai V. V. 2022-01-03 apie 11 val. atvykus aplankyti savo sergančios mamos, gyvenančios (duomenys neskelbtini), su ja kartu gyvena jos brolis R. V.. Tuo metu kai atvyko, namuose- lovoje gulėjo neblaivus brolis R. V.. Ji virtuvėje gamino maistą, kai atėjęs į virtuvę R. jai trenkė ranka į galinę galvos dalį, už dešinės ausies, nuo suduoto smūgio jai skaudėjo. Anksčiau prieš ja nesmurtavo. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą, dėl jai sukelto fizinio skausmo (e. b. l. 14-23).

2.5.       Iš pareiškimo protokolo ir fotolentelės matyti, kad įvykio vieta yra trijų kambarių butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), su virtuve, kambariai tvarkingi, balkono durys atidarytos. Smurto, grumtynių požymių nematyti. Aplinka vaizdo kameromis nestebima. Įvykio vietoje tyrimui reikšmingų objektų nerasta, niekas nepaimta (e. b. l. 14-27).

3.       Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados.

3.1.       Visų anksčiau aptartų duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, atitinkančiais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio reikalavimus, visuma patvirtina, kad kaltinamasis R. V. 2023 m. sausio 3 d., apie 12:40 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), smurtavo prieš savo seserį V. V. ir sukėlė jai fizinį skausmą, todėl ši kaltinamojo veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, sudėtį. 

4.       Bausmės skyrimo motyvai.

4.1.       Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintinas jo nuoširdus prisipažinimas ir gailėjimasis padarius nusikalstamą veiką (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas),

4.2.       Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. 

4.3.       Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas vadovaujasi BK 41 straipsnyje numatytais bausmės paskirties kriterijais, bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 ir 55 straipsniuose.

4.4.       Kaltinamasis padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, esant atsakomybę lengvinančiai aplinkybei ir nesant jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, yra neįgalus, neteistas, administracine tvarka baustas. Atsižvelgus į padaryto nusikaltimo pobūdį, laipsnį, į kaltinamojo asmenybę, darytina išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant jam laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant visą bausmės atlikimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas).

4.5.       Kadangi kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, baudžiamoji byla išnagrinėta supaprastinto proceso būdu, vadovaujantis BK 641 straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

4.6.       Kadangi kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė savo šeimos nariui, vadovaujantis BK 722 straipsniu, R. V. įpareigotinas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, programą išklausant per 4 mėnesius.

4.7.       Pradėjus vykdyti bausmę, kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, panaikintina (BPK 139 straipsnio 3 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u s p r e n d ž i a : 

R. V. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ir paskirti jam bausmę – laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams be intensyvios priežiūros, įpareigojant visą bausmės atlikimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti sumažintą galutinę bausmę – laisvės apribojimą 4 (keturiems) mėnesiams be intensyvios priežiūros, įpareigojant visą bausmės atlikimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. 

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 722 straipsniu, R. V. įpareigoti dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, kurias išklausyti turi per 4 (keturis) mėnesius.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo kopijos gavimo probacijos tarnyboje dienos.

Pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti R. V. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti. 

Išaiškintina, kad nesutinkant su bausmių paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistasis per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos turi teisę Plungės apylinkės teismui paduoti prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Tokiu atveju bylos nagrinėjimas teisme bus privalomai rengiamas, tačiau nagrinėsiantis bylą teismas nebus saistomas teismo baudžiamajame įsakyme nurodytais bausmės dydžiais, galės paskirti bet kokias kitas sankcijose numatytas bausmes.

Nepateikus prašymo surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 353 straipsnyje nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėja                                                Irena Šeškauskienė