Administracinė byla Nr. I-3050-644/2018
Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00446-2018-9
Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2; 55.1.
(S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. gegužės 22 d.
Kaunas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjas Audrius Grauželis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laivės atėmimo vietų ligoninės, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė :
Pareiškėjas V. K. skundu kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – ir Ligoninė), 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimą (b. l. 2-6).
Pareiškėjas skunde nurodė, kad 2018 m. sausio mėnesį keletą dienų buvo laikomas Laisvės atėmimo vietų ligoninėje netinkamomis, kankinančiomis sąlygomis. Pažymėjo, kad atvykus į Ligoninę paimamas maistas (kava, arbata, kakava, sausi gėrimai), aparatūra, (televizorius, radijas). Duše tiekiamas šaltas vanduo, lovos čiužinys susidėvėjęs, jame gausų parazitų, o į prašymus pakeisti čiužinį nebuvo reaguojama. Patalynė ir drabužiai buvo susidėvėję, netinkamo dydžio, išduodami indai seni ir nedezinfekuojami. Virinto vandens neduodavo, o išsivirti vandens nebuvo galimybės. Palatoje nebuvo stalo, todėl valgė sėdėdamas ant lovos. Parduotuvėje prekes leidžiama įsigyti tik pagal gydytojo nurodymą. Dėl minėtų aplinkybių patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, pažeminimą, diskomfortą ir pan.
Atsakovo atstovas, Laisvės atėmimo vietų ligoninė, atsiliepimu (b. l. 10-15) su pareiškėjo skundu nesutiko. Pažymėjo, kad pareiškėjui atvykus į Ligoninę, jam buvo atlikta visuminė asmens krata ir surašytas perduotų saugoti ir turimų daiktų kvitas, kuriame užfiksuoti asmeniniai pareiškėjo daiktai (mėlyna striukė, pilkos kelnės). Su savimi į gydomąjį skyrių pareiškėjas pasiėmė (atmintinė, sportinis kostiumas, avalynė, laikrodis). Perduodamų saugoti ir turimų daiktų kvite yra pareiškėjo parašai, kurie įrodo, kad jis buvo supažindintas su perduodamų saugoti ir turimų daiktų kvitu ir jame įrašytais daiktais, šiame kvite gėrimai nėra nurodyti. Pareiškėjui atvykus į Ligoninę, jam buvo išduotas Ligoninės patalynės komplektas, drabužiai ir avalynė. Ligoninėje yra įrengta dezinfekavimo kamera, kurioje dezinfekuojamas minkštasis inventorius (čiužiniai, pagalvės, antklodės). Pareiškėjui išvykus, minkštasis inventorius buvo dezinfekuotas, tai patvirtina Kameroje dezinfekuotų daiktų registravimo žurnalas. Vieną kartą per savaitę yra surenkamas iš Ligoninės pacientų nešvarus minkštasis inventorius ir išduodamas švarus. Nešvarūs skalbiniai perduodami UAB „Kauno skalbykla“, su kuria Ligoninė yra sudariusi skalbimo paslaugų teikimo sutartį. Ligoninės atsakingi darbuotojai įvertina minkštojo inventoriaus tolimesnio naudojimo tinkamumą ir, esant poreikiui, toks inventorius yra papildomas nauju. Ligoninės inventorius atnaujinamas pagal iš anksto sudarytą planą, esamus materialinius, finansinius resursus, gavus tam skirtas lėšas iš valstybės biudžeto. Paskutinį kartą indų įsigyta 2016 m. gruodžio 7 d., iš viso 1200 komplektų, t. y. susidėvėję indai keičiami naujais. Lietuvos higienos normoje HN 47:2011 nenustatyta, kad palatoje turi būti stalas, todėl Ligoninė neįrengdama šio baldo, teisės aktų nuostatų nepažeidė. Visiems naujai atvykusiems suimtiesiems (nuteistiesiems) suteikiama galimybė išsimaudyti. Ligoninėje yra įrengta centralizuota karšto vandens sistema, tai patvirtina ir Ligoninei išduotas higienos pasas. Karštas vanduo maistui yra tiekiamas kiekvieną dieną dienotvarkėje numatytu metu. Karštą vandenį tiekia gydomojo skyriaus tvarkinys, prižiūrint budinčios priežiūros pamainos pareigūnams, suimtųjų (nuteistųjų) maitinimo metu. Pareiškėjas dėl karšto vandens maistui į Ligoninės administraciją nesikreipė. Perduodamų saugoti ir turimų daiktų kvite pareiškėjo minimi elektros prietaisai (radijas, televizorius) nėra nurodyti, todėl jis nepagrįstai teigia, kad su savimi turėjo šiuos daiktus. Pareiškėjas skunde nepateikė jokių objektyvių duomenų, kad Ligoninė savo veiksmais ar neveikimu būtų pažeidusi jo teises ar teisėtus interesus.
Skundas atmestinas.
Byloje ginčas kilo dėl atsakovo pareigos atlyginti neturtinę žalą, kurią, pareiškėjo teigimu, jis patyrė dėl Laisvės atėmimo vietų ligoninės (pareigūnų) galimai neteisėtų veiksmų 2018 m. sausio mėnesį jam kalint Ligoninėje netinkamomis sąlygomis.
Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.
Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai taikyti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 straipsnį, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Todėl, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, ar Institucija arba jos pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Teismas pažymi, kad sprendžiant Institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą, kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios Institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.
Pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę, kiekviena ginčo šalis turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (pvz., LVAT 2007-03-02 nutartis byloje Nr. A14-225/2007, 2011-03-31 nutartis byloje Nr. A575-662/11). Taigi pareiškėjas, paduodamas skundą teismui, turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus, o atsakovas, atsikirsdamas į skundą, turi pateikti teismui įrodymus, kuriais grindžia savo atsikirtimus.
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas V. K. 2017 m. sausio 15 d. į Laisvės atėmimo vietų ligoninę atvyko radiologo konsultacijai ir buvo laikomas Ligoninės kameroje Nr. 307 iki 2017 m. sausio 17 d. (2 paros).
Pareiškėjas neturtinę žalą grindė aplinkybėmis, kad atvykus į Ligoninę iš nuteistojo paimama aparatūra (televizorius, radijas) ir maistas (kava, arbata, kakava, sausi gėrimai).
Pagal Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 76 punktą, nuteistiesiems, kurių gydymo laisvės atėmimo vietų ligoninėje trukmė neviršija 60 dienų, leidžiama įsigyti ir turėti tik Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 18 priedo 3 punkte bei 2.2, 2.6, 4.1, 4.2, 4.3, 4.9, 4.13, 4.15, 4.19 ir 5.5 papunkčiuose nurodytų drabužių, higienos ir kitų reikmenų. Teismas pažymi, kad pagal minėtą reglamentavimą, televizorius ir radijas nepatenka į nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti daiktų sąrašą, todėl pareiškėjo argumentai šioje dalyje atmetami kaip nepagristi.
Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 76 punkte nustatyta, kad gydytojui rekomendavus, nuteistiesiems leidžiama vartoti iš pataisos įstaigos atsivežtų ir (ar) įsigytų šių taisyklių 18 priede nurodytų maisto produktų. Į Laisvės atėmimo vietų ligoninę nuteistojo atsivežti maisto produktai, kurių vartoti jam nerekomenduoja gydytojas, sunaikinami šių taisyklių 59 punkte nustatyta tvarka. Nesant byloje duomenų apie gydytojo rekomendacijas dėl minėtų maisto produktų vartojimo, pareiškėjo argumentai, jog iš jo nepagrįstai buvo paimti minėti produktai, atmetami kaip nepagrįsti. Kita vertus, iš V. K. 2018 m. sausio 15 d. asmens kratos protokolo ir kvito Nr. PS-764 matyti, kad kratos metu nei aparatūra nei maisto produktai iš jo nebuvo paimti, o saugojimui pareiškėjas pateikė tik striukę ir kelnes (b. l. 16, 17). Nenustačius atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų, pareiškėjo argumentai dėl daiktų ir maisto produktų paėmimo atmetami kaip deklaratyvūs.
Pareiškėjas nurodo, kad Ligoninės parduotuvėje jam nebuvo leidžiama apsipirkti. Teismas pažymi, kad pareiškėjas minėtas aplinkybes dėsto abstrakčiai ir aiškiai neįvardija, ką konkrečiai jis pageidavo įsigyti parduotuvėje. Kaip jau buvo minėta, pagal Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 76 punktą, gydytojui rekomendavus, nuteistiesiems leidžiama vartoti iš pataisos įstaigos atsivežtus ir (ar) įsigytus šių taisyklių 18 priede nurodytus maisto produktus. Nesant byloje duomenų apie gydytojo rekomendacijas dėl maisto produktų įsigijimo, pareiškėjo argumentai šioje dalyje laikomi nepagrįstais. Kitų duomenų, ką konkrečiai pareiškėjas pageidavo įsigyti Ligoninės parduotuvėje, byloje nėra, o pagal pareiškėjo abstrakčius teiginius negalima konstatuoti atsakovo veiksmų neteisėtumo, be to, teisės ginti viešąjį interesą įstatymų leidėjas pareiškėjui nesuteikė, todėl jo argumentai dėl draudimo apsipirkti, atmestini kaip nepagrįsti.
Pareiškėjas tvirtino, jog Ligoninės dušinėje nebuvo karšto vandens, tačiau iš atsakovo atstovo atsiliepimo matyti, kad karšto vandens tiekimo sistema ir karštas vanduo Ligoninėje yra tiekiamas centralizuotai. Byloje taip pat nenustatyta, kad karšto vandens tiekimas Ligoninėje būtų nutrūkęs. Teismo vertinimu, pareiškėjas neįrodė šio pobūdžio pažeidimų ir jo argumentai dėl vandens temperatūros atmestini kaip nepagrįsti.
Pareiškėjas skundžiasi dėl nekokybiško ir nedezinfekuoto minkšto inventoriaus bei drabužių.
Pagal Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 258 punktą, ne rečiau kaip kartą per savaitę nuteistiesiems suteikiama galimybė gauti išskalbtą patalynę ir apatinius drabužius. Lietuvos higienos norma HN 134:2015 numato, kad čiužiniai, pagalvės, antklodės turi būti su užvalkalais iš nepralaidaus skysčiams, atsparaus paviršių valymo ir dezinfekcijos priemonėms audinio arba iš audinio, tinkamo skalbti ir/arba dezinfekuoti laisvės atėmimo vietoje esančiomis priemonėmis (41 p.). Pagal Lietuvos higienos normos HN 134:2015 42, 43 punktus, draudžiama laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų nedezinfekuotą, neišskalbtą (neišvalytą) čiužinį, pagalvę, antklodę ir neskalbtus lovos skalbinius, rankšluosčius, drabužius perduoti kitiems asmenims. Lovos skalbiniai ir rankšluosčiai (jeigu jais aprūpinama) turi būti keičiami atsižvelgiant į jų užterštumą, bet ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę.
Atsakovo atstovas nurodo, kad Ligoninėje yra įrengta dezinfekavimo kamera, kurioje dezinfekuojamas minkštasis inventorius (čiužiniai, pagalvės, antklodės). Minėtais duomenimis nustatyta, kad vieną kartą per savaitę iš Ligoninės pacientų surenkamas nešvarus minkštasis inventorius ir išduodamas švarus. Nešvarūs skalbiniai yra perduodami UAB „Kauno skalbykla“, su kuria Ligoninė yra sudariusi skalbimo paslaugų sutartį Nr. CP089747 (b. l. 41). Byloje nenustatyta, kad sutartiniai įsipareigojimai nebūtų vykdomi. Byloje taip pat nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į pataisos namų administraciją dėl skunde nurodytų aplinkybių (nekokybiško, nedezinfekuoto, netinkamo dydžio minkšto inventoriaus bei drabužių). Teismo vertinimu, atsakovo atstovo pateikti duomenys apie pareiškėjui išduotą patalynę, drabužius, atliktus dezinfekavimo darbus bei sutartinius įsipareigojimus dėl skalbimo paslaugų teikimo, paneigia pareiškėjo argumentus, jog jis buvo aprūpintas netinkamais, nedezinfeluotais drabužiais ir minkštu inventoriumi. Pažymėtina, jog pareiškėjas turi galimybę rašyti skundus dėl kalinimo sąlygų, tame tarpe ir tiesiogiai Visuomenės sveikatos centrui, tačiau duomenų apie patikrinimus pagal pareiškėjo skundus, ar pareiškėjo kreipimąsi į Ligoninės administraciją dėl minėtų aplinkybių, byloje nėra. Teismo vertinimu, pareiškėjas neįrodė šio pobūdžio pažeidimų, todėl jo argumentai atmestini.
Pareiškėjas neturtinę žalą grindė aplinkybėmis, kad kameroje nebuvo stalo, todėl valgė sėdėdamas ant lovos.
Teismas pažymi, kad Ligoninei taikytini gydymo įstaigų aprūpinimo baldais reikalavimai, įtvirtinti Lietuvos higienos normoje HN 47:2011 ,,Asmens sveikatos priežiūros įstaigos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ nenumato stalų, kėdžių ir suoliukų įrengimo Ligoninės gyvenamojoje patalpoje, todėl nėra pagrindo konstatuoti pareiškėjo teisių pažeidimo šiuo aspektu.
Pareiškėjas skunde taip pat reiškė pretenzijas dėl senų indų, neišduoto virinto vandens, pareigūnų netinkamo elgesio (nereagavo į prašymus), tačiau konkrečių pažeidimo aplinkybių nenurodė, t. y. nedetalizavo, kada ir kokiu būdu šie pažeidimai pasireiškė jo atžvilgiu. Teismas pažymi, kad reiškiant reikalavimą dėl žalos atlyginimo nepakanka vien tik deklaratyviai išvardyti galimai neteisėtas veikas, nes turi būti aiškiai nurodyta, kokiais konkrečiais neteisėtais valdžios institucijos veiksmais (neveikimu) buvo pažeistos asmens teisės ar teisėti interesai, o bendro pobūdžio, faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymais nepagrįsti samprotavimai nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovo veiksmų neteisėtumą. Teismo vertinimu, pareiškėjas neįrodė šio pobūdžio pažeidimų ir jo argumentai dėl minėtų aplinkybių atmestini kaip nepagrįsti.
Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (žr. LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimą turi būti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 straipsnis), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiškėjo) nurodyta žala (pasekmės).
Pareiškėjas nurodė, jog dėl valdžios institucijos neteisėtų veiksmų jis patyrė neturtinę žalą, kuri pasireiškė dvasiniais išgyvenimais, nepatogumais, pažeminimu, diskomfortu. Tačiau byloje nėra jokių įrodymų apie netinkamų kalinimo sąlygų poveikį pareiškėjo sveikatai, emocinei, psichinei būklei, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą. Byloje nėra duomenų, kad jam nebuvo suteikta ar buvo netinkamai suteikta medicininė pagalba. Jokių duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant klausimą dėl įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio, pareiškėjas nepateikė.
Konstatuotina, kad pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas. Veiksmų neteisėtumas (kaip būtinoji viešosios atsakomybės sąlyga) siejamas su valstybės ar savivaldybės aktų prieštaravimu įstatyme numatytoms valdžios institucijų pareigoms. CK 6.271 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valstybės valdžios institucijų neteisėtas aktas reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (žr. LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1840/2012).
Įvertinus aukščiau nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visetą, darytina išvada, kad pareiškėjas neįrodė būtinų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų – jo nurodytos neturtinės žalos atsiradimo fakto, taip pat valstybinės valdžios institucijos (Laisvės atėmimo vietų ligoninės) ar jos darbuotojų neteisėtos veikos (neveikimo). Nenustačius žalos atsiradimo fakto bei atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų (neveikimo), valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą, todėl nėra teisinio pagrindo pareiškėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,
n u s p r e n d ž i a :
Pareiškėjo V. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.
Teisėjas Audrius Grauželis