Civilinė byla Nr. e2YT-16595-819/2019

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-11083-2019-4

Procesinio dokumento kategorijos: 3.2.7.1.; 3.5.1.

 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R T I S

2019 m. rugpjūčio 7 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Asta Misiūnaitė-Bashir rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“ skundus dėl antstolio neteisėtų veiksmų, suinteresuoti asmenys byloje – uždaroji akcinė bendrovė „Baltijos kredito sprendimai“, uždaroji akcinė bendrovė „Idea in“, bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Acumen“, antstolis Donatas Kisielius.

Teismas

nustatė:

pareiškėja pateikė 2019 m. kovo 25 d. skundą (toliau – ir 2019 m. kovo 25 d. Skundas), kuriuo prašo panaikinti 2019 m. kovo 5 d. antstolio Donato Kisieliaus patvarkymą dėl pareiškėjai priklausančio turto pardavimo pirmosiose pakartotinėse varžytynėse ir įpareigoti antstolį atlikti naują parduodamo turto rinkos kainos nustatymo ekspertizę vykdomojoje byloje, nustatant parduodamo varžytynėse turtinio komplekso kainą be valstybinės žemės nuomos teisės.

Nurodo, kad antstolis Donatas Kisielius vykdomosiose bylose Nr. 0174/17/00095 ir 0174/17/00096 vykdo išieškojimą pagal Vilniaus miesto 15-ojo notaro biuro notarės Dainoros Jievaitytės išduotus 2017 m. sausio 2 d. vykdomuosius įrašus Nr. DJ-10 dėl 2 697 371,84 Eur skolos, 6 proc. dydžio metinių palūkanų ir Nr. DJ-8 dėl 2 697 691,08 Eur skolos, 6 proc. dydžio metinių palūkanų išieškojimo iš pareiškėjos išieškotojo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Baltijos kredito sprendimai“ naudai, nukreipiant išieškojimą į pareiškėjai priklausantį turtą ? žemės sklypo (unikalus Nr. 0101-0020-0071) nuomos teisę ir prekybos pastatą su vaistinės, kavinės ir administracinėmis patalpomis, kurių bendras plotas sudaro 12 398,50 kv. m (unikalus Nr. 4400-1996-0913), adresu Šeškinės g. 22, Vilniuje. Pirmosios šio turto pakartotinės varžytynės Nr. 161812, kuriose pradinė turto pardavimo kaina 4 080 000 Eur, antstolio 2019 m. kovo 1 d. patvarkymu Nr. S-19-174-2745 paskelbtos neįvykusiomis. Antstolis 2019 m. kovo 5 d. priėmė naują patvarkymą, kuriuo nusprendė parduoti iš pirmųjų pakartotinių varžytynių pareiškėjai priklausantį turtą, t. y. prekybos pastatą su vaistinės, kavinės ir administracinėmis patalpomis, esančiomis Šeškinės g. 22, Vilniuje; varžytynių skelbime nurodyti, kad pareiškėja 2008 m. liepos 18 d. sudarytu sutartinio įkeitimo sandoriu, kurio identifikavimo kodas Hipotekos registre: 01220080019138 (su pakeitimu), kartu įkeitė ir valstybinės žemės sklypo, unikalus Nr. 0101-0020- 0071, esančio Šeškinės g. 22, Vilniaus m., nuomos teisę; nustatyti, kad pirmosios pakartotinės varžytynės Nr. 168742, kurių pradinė pardavimo kaina 4 080 000 Eur, vyksta elektroniniu būdu interneto svetainėje www.evarzytynes.lt; varžytynių pradžios data yra 2019 m. kovo 5 d., o preliminarus jų pabaigos laikas – 2019 m. balandžio 4 d. Pareiškėjos nuomone, antstolis neturi teisės varžytynėse pardavinėti valstybinės žemės nuomos teisės, o tokių antstolio ketinamų atlikti veiksmų atitiktį imperatyvioms teisės normoms teismas privalo patikrinti ex officio. Kol naujas pirkėjas neįgijo nuosavybės teisių į pastatus, jis neturi teisės be aukciono nuomotis žemės sklypo, o juo labiau pirkti valstybinės žemės nuomos teisių varžytynėse, t. y. tik po to, kai pirkėjas nusipirks pastatus, įgis teisę kreiptis į valstybinės žemės patikėtinį dėl tiems pastatams eksploatuoti reikalingos valstybinės žemės nuomos. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte nurodyta, kad valstybinė žemė išnuomojama be aukciono, jeigu ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais. Tokie žemės sklypai išnuomojami tik teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatyto dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Taigi, pagal Žemės įstatymą teisė be aukciono išsinuomoti tam tikro dydžio kitos paskirties valstybinės žemės sklypą siejama su asmens nuosavybės ar nuomos teise valdomais pastatais, esančiais pageidaujamame išsinuomoti valstybinės žemės plote, t. y. be aukciono gali būti išnuomojamas tik tokio dydžio žemės sklypas, koks būtinas jame esantiems pastatams eksploatuoti, ar jo dalis, jeigu suformuotas žemės sklypas yra didesnis nei reikalinga minėtiems pastatams eksploatuoti. Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkto nuostatos išskiria laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus bei neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui, nesuteikiant teisės be aukciono nuomoti valstybinės žemės vien tik po šiais statiniais. Todėl, jeigu didžiąją dalį sklypo užima tik tokie statiniai, šių statinių turėjimas nesudaro besąlygiško pagrindo nuomoti visą valstybinę žemę po jais. Sprendžiant dėl valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo turi būti iš naujo patikrinta, ar tame valstybinės žemės sklype yra statiniai ir įrenginiai, kuriems eksploatuoti yra reikalingas valstybinės žemės plotas, ir ar tas plotas yra toks, koks būtinas saugiai ir tinkamai naudoti šiuos statinius ar įrenginius pagal jų paskirtį. Vadinasi, pasikeitus teritorijų planavimo dokumentams, sudarant naują nuomos sutartį privalo būti atliktas patikrinimas, siekiant nustatyti ar efektyviai ir racionaliai disponuojama valstybine žeme. Tokios situacijos, kai varžytynių skelbimuose nurodoma, jog kartu su pastatais parduodama valstybinio žemės sklypo nuomos teisė, klaidina pirkėjus sukelia jiems nepagrįstų lūkesčių bei nepasitikėjimą valstybe ir jos institucijomis. Asmenys, varžytynėse įsigiję šiuos pastatus, kartu tikisi besąlygiškai nuomotis valstybinę žemę po šiais pastatais, nors pagal imperatyvių teisės aktų reikalavimus jie tokios teisės gali ir neįgyti. Pirmiau nurodytos pozicijos dėl valstybinės žemės nuomos įkeitimo laikosi ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija 2017 m. kovo 7 d. rašte Nr. 2D-798(12.151E). Tokios pat nuomonės laikosi ir Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kuri teigia, jog Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija 2017 m. kovo 7 d. raštu Nr. 2D-798 (12.151E) „Dėl bankroto administratorių veiklos“ atkreipė dėmesį, kad valstybinės žemės nuomos teisė negali būti pirkimo-pardavimo rinkos sandorių objektu, ir pateikė išaiškinimą bankroto administratoriams šiuo klausimu. Ši informacija yra aktuali ir turto vertintojams. Taigi, darytina išvada, jog skundžiamu patvarkymu antstolis parduoda tai, ko parduoti neturi teisės, o kadangi parduodamas objektas pagal UAB „Ober-Haus“ 2017 m. gruodžio 12 d. ekspertizės aktą yra įvertintas kaip statiniai su valstybinės žemės nuomos teise, tai tokia eksperto nustatyta rinkos vertė yra niekinė, nes valstybinės žemės nuomos teisė pagal Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 2 straipsnio 9 dalies nuostatą negali būti turto vertinimo objektu.

Pareiškėja pateikė 2019 m. kovo 28 d. skundą (toliau – ir 2019 m. kovo 28 d. Skundas), kuriuo prašo atšaukti antstolio Donato Kisieliaus vykdomas varžytynes Nr. 168742 dėl pareiškėjai priklausančio turto ? žemės sklypo (unikalus Nr. 0101-0020-0071) nuomos teisės ir prekybos pastato su vaistinės, kavinės ir administracinėmis patalpomis, kurių bendras plotas sudaro 12 398,50 kv. m (unikalus Nr. 4400-1996-0913), adresu Šeškinės g. 22, Vilniuje, ir paskirti papildomą šio turto vertės nustatymo ekspertizę. Pareiškėja nurodo, kad viena iš būtinųjų ir esminių daikto priverstinio pardavimo iš varžytynių sąlygų yra kaina. Kadangi turtą parduoda ne daikto savininkas, bet specialiai tam įstatymo įgaliotas asmuo – antstolis, o pirkėjas ir turto savininkas neturi galimybės tartis dėl parduodamo daikto kainos, tai tinkamas iš varžytynių parduodamo turto kainos nustatymas įgyja ypač svarbią reikšmę, kilus ginčui dėl turto pardavimo iš varžytynių teisėtumo. Varžytynių atšaukimo faktinis pagrindas – įkainoto turto vertės padidėjimas, t. y. naujos aplinkybės, kurioms esant vykstančios varžytynės atšaukiamos. Varžytynėse parduodamas turtas įkainotas 5 100 000 Eur suma vadovaujantis UAB „Ober-Haus“ 2017 m. gruodžio 12 d. ekspertizės aktu Nr. 2764 EKZ 2017 JZE VMAN. Pareiškėja su UAB „Ober-Haus“ ekspertizės aktu nustatyta turto verte niekada nesutiko, nesutinka ir dabar, yra teikusi prieštaravimus bei skundus dėl turto vertės. Pažymima, kad šiuo skundu pareiškėja nekelia klausimo dėl turto vertės, buvusios tuo metu, kai buvo atliekamas turto vertinimas ir surašytas ekspertizės aktas, o gindama savo, kaip skolininkės teises, siekia, kad varžytynėse realizuojamas turtas būtu perkainotas įvertinant po ekspertizės akto surašymo atliktus esminius turto pagerinimus, įtakojusius turto rinkos vertės žymų padidėjimą. Nuo turto vertės ekspertizės atlikimo ir ekspertizės akto surašymo 2017 m. gruodžio 12 d. praėjo gana ilgas laiko tarpas ? 1 m. 3 mėn., per kurį turtas buvo ir yra pareiškėjos prižiūrimas, nuolat remontuojamas, gerinamas iš pareiškėjos lėšų, o būtent: eksploatuojamas stogas su terasa (79 601,43 Eur be pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM)), vidaus sienų mūrijimas (101 993,03 Eur be PVM), apdailos darbai (273 112,40 Eur be PVM), grindys (23 468 Eur be PVM), durų įstatymas (13 177,22 Eur be PVM), santechnikos darbai (6 483,55 Eur be PVM), vėdinimo ir oro kondicionavimo modulinių įrenginių montavimas (36 391,23 Eur be PVM). Bendra atliktų darbų vertė su PVM, papildomomis išlaidomis ir mokesčiais – 1 066 341,98 Eur. Iš atliktų darbų apimties ir patirtų išlaidų dydžio darbams atlikti, matyti, kad pagerinimo darbai yra esminiai ir ženkliai padidina pastato rinkos vertę, pastate įrengta 40 butų. Pastato paskirtis kol kas nėra pakeista į gyvenamosios paskirties patalpas, antstoliui neduodant leidimo to padaryti. Nepaisant to, kad paskirtis nėra pakeista, tai niekaip nepaneigia faktinių aplinkybių, kad pastatas iš esmės suremontuotas, sutvarkytas, pagerintas ir dėl to neabejotinai padidėjo jo vertė. Kiek padidėjo pastato rinkos vertė, gali būti nustatyta tik paskyrus turto vertės nustatymo ekspertizę. Neteisinga būtų laikyti, kad pastato vertės padidėjimas yra lygus į pastatą investuotai sumai, nes investuota suma iš esmės gali padidinti pastato vertę net kelis kartus daugiau, nei buvo investuota, todėl turto perkainojimas šiuo atveju yra būtinas ir neišvengiamas dėl teisingos ir rinkos vertę atitinkančios vertės nustatymo, kuri tiesiogiai įtakoja pradinę turto pardavimo kainą varžytynėse. Išdėstytas aplinkybes pagrindžia prie skundo pridedami rašytiniai įrodymai – 2018 m. sausio 10 d. lokalinė sąmata, 2018 m. liepos 25 d. atliktų darbų aktas su priedu apie medžiagų sunaudojimą, PVM sąskaitos faktūros. Pareiškėja paaiškina, kad paminėti darbai yra esminiai, išlaidos didelės, pastato remonto darbai buvo planuoti iš anksto, rengiami projektai, pasirūpinta statybinėmis medžiagomis, dėl to pateiktos PVM sąskaitos faktūros yra 2015 metų, t. y. kai statybinės medžiagos buvo pirktos. Pastato remonto darbai atlikti tik 2018 metais ir tai matyti iš pridedamo atliktų darbų akto. Esant minėtoms faktinėms aplinkybėms, pakartotinė ekspertizė yra būtina. 

Pareiškėja nurodo, kad viso vykdymo proceso metu turtas nebuvo nė karto perkainotas, varžytynės vykdomos pagal tą pačią prieš daugiau nei metus laiko nustatytą turto vertę, kuri nebeaktuali, nes turtas iš esmės pagerintas. Tuo atveju, jeigu teismas tenkintų skundą, pareiškėja įsipareigoja apmokėti turto vertės nustatymo ekspertizės išlaidas. Papildomai nurodo, kad įvykusius turto vertės pokyčius, t. y. vertės padidėjimą, be jau nurodytų įrodymų, patvirtina vykdomojoje byloje pateikti turto vertės nustatymo dokumentai: 2018 m. liepos 16 d. turto vertintojo UAB „Verslavita“ vertinimo ataskaita Nr. VN-18-145, 2018 m. lapkričio 5 d. turto vertintojo UAB „CRE PRO“ išvada, pagal kurią galima turto rinkos vertė yra 13 531 100 Eur.

Antstolis Donatas Kisielius 2019 m. balandžio 5 d. patvarkymu Nr. 2-DK-T-3394 netenkino pareiškėjos 2019 m. kovo 25 d. Skundo ir 2019 m. kovo 28 d. Skundo bei juos persiuntė nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui. Tuo pačiu patvarkymu antstolis siūlo teismui, netenkinus pareiškėjos skundų, skirti pareiškėjos administracijos vadovui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Nurodo, kad pareiškėja, derindama veiksmus su ja susijusiais asmenimis, naudodamasi įvairiomis procesinėmis teisėmis, inicijuodama civilines bylas tiek ginčo, tiek ir ypatingąja teisena, sistemingai siekia ir toliau vilkinti vykdymo procesą. Šį destruktyvų elgesį objektyviai patvirtina faktas, kad įkeisto turto varžytynės buvo skelbiamos 6 kartus, iš kurių 4 varžytynės atšauktos teismui taikius laikinąsias apsaugos priemones, o 2 varžytynės paskelbtos neįvykusiomis dėl su pareiškėja susijusių asmenų nesąžiningo veikimo. Nors šie pareiškėjos tikrieji tikslai konstatuoti ne kartą, pvz., Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 26 d. nutartimi civ. byloje Nr. e2S-2070-467/2018, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi civ. byloje Nr. e2-31946-989/2018, Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 17 d. nutartimi civ. byloje Nr. e2S-111-803/2019, Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 28 d. nutartimi civ. b. Nr. e2S-621-275/2019, pareiškėja po to, kai antstolis 2017 m. gruodžio 13 d. patvarkymu reg. Nr. S-17-174-14412 įkainojo įkeistą turtą, antstoliui pateikė jau 13-ą skundų. Pirmas skundas surašytas 2017 m. gruodžio 28 d., antras – 2018 m. sausio 25 d., trečias – 2018 m. vasario 22 d., ketvirtas – 2018 m. gegužės 10 d., penktas – 2018 m. liepos 17 d., šeštas – 2018 m. liepos 20 d., septintas – 2018 m. rugpjūčio 17 d., aštuntas – 2018 m. lapkričio 13 d., devintas – 2018 m. lapkričio 14 d., dešimtas  ? 2018 m. lapkričio 19 d., vienuoliktas – 2019 m. vasario 19 d., dvyliktas – 2019 m. kovo 25 d. ir tryliktas – 2019 m. kovo 28 d.

Nors kasacinio teismo praktikoje, taikant ir aiškinant procesines teisės normas dėl hipoteka įkeisto turto realizavimo yra išaiškinta, kad antstolis turėtų dėti visas pastangas realizuoti turtą kiek galima greičiau, nagrinėjamu atveju iš viso šiuo laikotarpiu skundų dėl antstolio veiksmų organizuojant įkeisto turto realizavimą pateikta net 18 (UAB „Idea in“ – 2018 m. rugsėjo 10 d. ir 2018 m. lapkričio 20 d. skundai, BUAB „Acumen“ 2018 m. lapkričio 14 d. skundas, UAB „NT paslaugos“ – 2019 m. vasario 14 d. ir 2019 m. kovo 20 d. skundai).

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 19 d. nutartimi civ. b. Nr. e2YT-3166-592/2019 konstatuota, kad dėl antstolio vykdymo procese atlikto areštuoto (įkeisto) turto įkainojimo yra priimti įsiteisėję teismų procesiniai sprendimai, todėl pagal civilinį procesą reglamentuojančias teisės aktų nuostatas nebegalima ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius. Aptariama 2019 m. vasario 19 d. teismo nutartimi už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis pareiškėjos vadovui skirta 2 000 Eur bauda (7 000 Eur bauda už piktnaudžiavimų procesinėmis teisėmis skirta ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi civ. b. Nr. e2YT-29670-1064/2018). Nepaisant to, pareiškėja 2019 m. kovo 28 d. surašė skundą, kuris tiesiogiai susijęs su 2018 m. lapkričio 19 d. (dešimtu) skundu (šio skundo argumentai siekiant sąžiningai veikti ir atskleisti visas pareiškėjai žinomas aplinkybes neabejotinai turėjo būti nurodyti teismui) ir dėl kurio jau yra priimta aukščiau nurodyta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 19 d. nutartis. Būtent šiame skunde dėstomos aplinkybės ir nurodomas atliktų investicijų į įkeistą turtą laikotarpis, objektyviai patvirtinta, kad esminis ir tikrasis pareiškėjos tikslas yra ir toliau bet kokiomis priemonės siekti vilkinti vykdymo procesą, kas kartą su skundu prašant taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Analogiška išvada darytina vertinant ir pareiškėjos 2019 m. kovo 25 d. skundą, kuriame, iškraipant skundžiamą antstolio 2019 m. kovo 5 d. patvarkymą, yra dėstomos tikrovės neatitinkančios aplinkybės apie įkeisto turto varžytynių turinį ir varžytynėse realizuojamą objektą. Pažymėtina, kad dėl antstolio organizuojamo pareiškėjos įkeisto turto priverstinio realizavimo teisėtumo yra priimti tiek pirmos, tiek ir apeliacinės instancijos teismų procesiniai sprendimai, todėl sutinkamai su civilinį procesą reglamentuojančiomis teisės aktų nuostatomis nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai).

Antstolis skundžiamame patvarkyme papildomai nurodo, kad aptarti duomenys ir teismų procesiniais sprendimais įvertinti pareiškėjos veiksmai, nagrinėjamu atveju nors išoriškai ir atrodo teisėti, tačiau turi paslėptą neteisėtą tikslą bei reiškia piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Vykdomųjų bylų surinkta medžiaga patvirtinta, kad skundžiamu antstolio 2019 m. kovo 5 d. patvarkymu paskelbtas varžytynes siekta sustabdyti ne mažiau kaip 6 kartus teikiant prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių tiek Vilniaus miesto apylinkės teismui ir Vilniaus apygardos teismui, tiek ir Lietuvos Aukščiausiajam Teismui (civ. b. Nr. 3P-538/2019, e2YT-11263-854/2019, e2YT-13907-294/2019, e2YT-14399-964/2019, e2YT-14838-1064/2019, e2S-670-467/2019). Vertinant pareiškėjos skundų turinį, jos deklaruojamas į įkeistą turtą atliktas investicijas bei teikiamą nuomonę dėl jo tikrosios rinkos vertės, kartu pasitelkiant ir klaidingas turto vertinimo išvadas galinčius parengti vertintojus (pavyzdžiui, NILL NILL, UAB 2017 m. spalio 20 d. turto vertinimo ataskaita Nr. 17-N10-11S – civ. b. Nr. e2YT-5592-432/2018), o taip pat pareiškėjos akcininkų reiškiamus ieškinius, kuriais siekiama jeigu ne panaikinti išieškojimo galimybę iš įkeisto turto, tai bent pakeisti įkeitimo objektą ginčijant sutartinės hipotekos pakeitimus, pareiškėjos Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje civ. b. Nr. e2-4511-603/2018 su BUAB „Acumen“ sudaryta taikos sutartis, dėl kurios nepatvirtinimo BUAB „Acumen“ 2019 m. kovo 18 d. pateikė kasacinį skundą, prieštarauja ne tik elementariai verslo logikai, bet ir pačios pareiškėjos akcininkų reiškiamai pozicijai (pvz. civ. b. Nr. e2-4347-912/2018 ir Nr. e2-2389-1089/2019). Todėl toks pareiškėjos procesinis elgesys siekiant sutrikdyti įprastinę vykdymo proceso eigą, eikvojant išieškotojo, antstolio ir teismo laiką, ir reiškiant skundus net po kelis kartus iš esmės dėl kiekvieno antstolio patvarkymo, negali būti toleruojamas ir turi būti pripažįstamas piktnaudžiavimu, kaip tai apibrėžta civilinį procesą reglamentuojančiose teisės normose, kartu taikant tokio veikimo teisines pasekmes, kurios turi ateityje atgrasyti nuo tokio procesinio elgesio.

Suinteresuotas asmuo UAB „Idea In“ pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo teismo tenkinti pilnai 2019 m. kovo 25 d. Skundą ir 2019 m. kovo 28 d. Skundą, t. y. panaikinti skundžiamą antstolio patvarkymą dėl turto pardavimo pirmosiose pakartotinėse varžytynėse, ir įpareigoti antstolį atlikti naują parduodamo turto rinkos kainos nustatymo ekspertizę vykdomojoje byloje, nustatant parduodamo varžytynėse turtinio komplekso kainą be valstybinės žemės nuomos teisės; atšaukti antstolio Donato Kisieliaus vykdomas varžytynes Nr. 168742 (pagrindas Nr. 161812) dėl pareiškėjai priklausančio žemės sklypo nuomos teisės ir prekybos pastato su vaistinės, kavinės ir administracinėmis patalpomis. Suinteresuotas asmuo iš esmės pakartojo pareiškėjos 2019 m. kovo 25 d. Skunde nurodytus argumentus, kad įkeista valstybinės žemės nuomos teisė negali būti sandorio, sudaromo po įvykdytų varžytynių, objektu. 2017 m. gruodžio 12 d. ekspertizės akte nurodyta parduodamo varžytynėse turto, kuris susideda iš statinių ir valstybinės žemės nuomos teisės, bendra vertė yra niekinė, nes valstybinės žemės nuomos teisė pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nuostatas negali būti turto vertinimo objektu. Suinteresuotas asmuo taip pat sutiko su 2019 m. kovo 28 d. Skunde nurodytais pareiškėjos argumentais dėl netinkamai varžytynėse parduodamo turto vertės nustatymo ir tuo pagrindu, kad nėra atsižvelgta po turto vertės ekspertizės akto surašymo atliktus esminius turto pagerinimus. Kaip teisingai nurodo savo skunde pareiškėja, įstatymas neriboja vykdymo procese atliekamų ekspertizių skaičiaus, turto vertė yra kintamas dydis, ir 2019 m. gegužės mėnesį ji gali būti visiškai kitokia, negu buvo nustatyta 2017 m. gruodžio mėnesį. Civilinį procesą reglamentuojančios nuostatos numato, jog vykdymo proceso metu įkainoto turto vertei pasikeitus, antstolio patvarkymu turtas gali būti perkainojamas. Suinteresuotam asmeniui yra nesuprantama yra tiek antstolio, tiek ankstesnius skundus dėl antstolio veiksmų teisėtumo nagrinėjusių teismų poziciją, dėl ko ši norma nėra taikoma, jeigu skolininkas to prašo ir sutinka bei įsipareigoja sumokėti už naują turto vertės nustatymo ekspertizę.

Suinteresuotas asmuo BUAB „Acumen“ pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo teismo tenkinti 2019 m. kovo 25 d. Skundą ir 2019 m. kovo 28 d. Skundą. Suinteresuotas asmuo iš esmės pakartojo pareiškėjos 2019 m. kovo 25 d. Skunde išdėstytą poziciją, kad valstybinės žemės nuomos teisė pagal imperatyvius teisės aktų reikalavimus negali būti varžytynėse vykdomo pirkimo-pardavimo sandorio objektas. Patvarkymu antstolis parduoda tai, ko parduoti neturi teisės, o kadangi, parduodamas objektas pagal UAB „Ober-haus“ 2017 m. gruodžio 12 d. Ekspertizės aktą yra įvertintas kaip statiniai su valstybinės žemės nuomos teise, tai tokia eksperto nustatyta rinkos vertė yra niekinė, nes valstybinės žemės nuomos teisė pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nuostatą negali būti turto vertinimo objektu. Pažymėjo, kad analogiško pobūdžio teisinius argumentus dėl antstolio veiksmų neteisėtumo BUAB „Acumen“ buvo nurodžiusi ir savo atskirajame skunde dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 19 d. nutarties, priimtos civ. b. Nr. e2YT-3166-592/2019, panaikinimo, tačiau Vilniaus apygardos teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs šį atskirąjį skundą, 2019 m. balandžio 17 d. nutarties civ. b. Nr. e2S-670-467/2019 37 ir 39 punktuose pažymėjo, kad apelianto BUAB „Acumen“ argumentas apie tai, kad valstybinė žemės nuomos teisė negali būti pardavinėjama iš varžytynių, negali būti nagrinėjamas apeliacinės instancijos teisme, nes jis nebuvo nurodytas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ir tuo pagrindu atsisakė prijungti įrodymą – Žemės ūkio ministerijos 2017 m. kovo 7 d. raštą Nr. 2D-798(12.151E), pagrindžiantį minėtiną ginčo aplinkybę. Suinteresuotas asmuo BUAB „Acumen“ atkreipia dėmesį į tai, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. kovo 29 d. nutartimi civ. byloje Nr. 3P-538/2019 sustabdė 2019 m. kovo 5 d. antstolio Donato Kisieliaus paskelbtas varžytynes, reg. Nr.168742, kurių pabaiga nustatyta 2019 m. balandžio 4 d., dėl pareiškėjai nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto – 12398,50 kv. m bendro ploto pastato, unikalus Nr. 4400-1996-0913, esančio Šeškinės g. 22, Vilniuje, bei nuomos teisės į 0,98 ha ploto valstybinės žemės sklypą. Taigi, priklausomai nuo šios kasacinės instancijos tvarka nagrinėtinos civilinės bylos dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. kovo 7 d. nutarties, kuria buvo palikta nepakeista Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 14 d. nutartis priimta civ. b. Nr. e2-4511-603/2018, kurios pagrindu pirmosios instancijos teismas atsisakė tvirtinti BUAB „Acumen“ ir pareiškėjos sudarytą taikos sutartį, peržiūrėjimo, baigties galimai priklausys ir šios civilinės bylos perspektyvumas ir jos aktualumas. Kasacinės instancijos teismui galimai patvirtinus taikos sutartį, ginčo nekilnojamasis turtas grįžtų į BUAB „Acumen“ turto sudėtį, o jo pardavimo kaina ir tvarka būtų nustatoma kreditorių susirinkimo atitinkamo nutarimo priėmimo pagrindu. Todėl suinteresuotas asmuo daro išvadą, kad pareiškėjos argumentai dėl ginčo turto perkainojimo aktualumo būtų svarbūs tuo atveju, jeigu antstolio D. Kisieliaus žinioje esančioje vykdomojoje byloje būtų tęsiamas išieškojimas iš pareiškėjos išieškotojo UAB „Baltijos kredito sprendimai“ naudai.

Suinteresuotas asmuo UAB „Baltijos kredito sprendimai“ pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo pareiškėjos skundus atmesti kaip nepagrįstus. Suinteresuotas asmuo pritaria antstolio 2019 m. balandžio 5 d. patvarkyme Nr. 2-DK-T-3394 nurodytai pozicijai, kad pareiškėja, derindama veiksmus su ja susijusiais asmenimis, naudodamasi įvairiomis procesinėmis teisėmis, inicijuodama civilines bylas tiek ginčo, tiek ypatingąja teisena, sistemingai siekia ir toliau vilkinti vykdymo procesą. Pažymi, kad pareiškėja, suinteresuoti asmenys BUAB „Acumen“ ir UAB „Idea in“, RAKHIN CONSULTING & ENGINERING LTD, United Engineering&Consulting Capital AG yra susiję subjektai. Šie juridiniai asmenys yra valdomi per tą patį galutinį naudos gavėją – plačiai viešoje erdvėje žinomą ir už sukčiavimą teismo nuosprendžiu teistą S. R.. Nors formaliai pareiškėja ir šie subjektai turi skirtingus vadovus ir skirtingus akcininkus, tačiau iš viešai prieinamos informacijos darytina išvada, kad šios visos įmonės realiai yra kontroliuojamos to paties asmens S. R.. Pirmiau susiję asmenys yra inicijavę net 59 teisminius procesus, iš kurių net 44 procesuose yra pareikšti analogiški prašymai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Visi šie procesai inicijuoti tik tam, kad būtų sustabdytos varžytynės. Iki šiol visi tokie prašymai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismų buvo atmesti arba, net jei laikinosios apsaugos priemonės ir buvo pritaikytos, vėliau jos buvo panaikintos apeliacinės instancijos teismų. Kai kuriose bylose suinteresuotam asmeniui BUAB „Acumen“ ir kitiems su pareiškėja susijusiems asmenims buvo paskirtos baudos už akivaizdų piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Suinteresuotas asmuo nurodo, kad ginčo turtas buvo įvertintas antstoliui paskyrus turto vertinimo ekspertizę. Ją atliko UAB „Ober-Haus“ ir atsižvelgiant į tai, pateikė 2017 m. gruodžio 12 d. Ekspertizės aktą. Pareiškėja, nesutikdama su nustatyta turto verte, pateikė ne vieną skundą, kuriuo buvo ginčijamas Ekspertizės aktas ir su tuo susiję antstolio veiksmai. Visgi, tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismai tokius skundus atmetė patvirtindami, kad ginčo turto vertė yra apskaičiuota teisingai. Tokie pareiškėjos argumentai buvo atmesti toliau nurodytomis įsiteisėjusiomis teismų nutartimis: Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 20 d. nutartimi civ. b. Nr. e2YT-5592-432/2018, Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutartimi civ. b. Nr. e2S-1687-232/2018, Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 13 d. nutartimi civ. b. Nr. 2S-1417-910/2018, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi civ. b. Nr. 2YT-29670-1064/2018. Suinteresuotam asmeniui yra nesuprantami pareiškėjos veiksmai, kodėl pareiškėja ginčo turto vertę skunde nurodomais argumentais ginčija tik dabar, t. y. kai prieš tai buvo išnagrinėta jau ne viena byla dėl netinkamo turto įvertinimo. Tai tik parodo sistemingą pareiškėjos siekį vilkinti išieškojimo veiksmus ir skundo nepagrįstumą. Suinteresuotas asmuo nesutinka su pareiškėjos išdėstyta pozicija, kad antstolis kartu su pastarosios turtu iš varžytynių pardavinėja ir valstybinės žemės nuomos teisę, kuri negali būti pardavinėjama iš varžytynių. Skelbime dėl varžytynių nebuvo nurodyta, jog atskirai parduodama valstybinės žemės nuomos teisė. Skelbime neprašoma siūlyti kainą už valstybinės žemės nuomą, taigi jokio antstolio veiksmų neteisėtumo nėra. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pažymėta, kad: „Tiek išieškant iš hipotekos objektu esančio turto (pastatų), tiek parduodant šį turtą, jo pirkėjui pereina ir žemės nuomos teisė, susijusi su įgytu pastatu. Valstybinės žemės nuomos teisės pardavimas atskirai nei CK nuostatose, nei Žemės nuomos įstatyme nėra numatytas. Parduodant statinius, teisė naudotis atitinkama žeme (žemės nuomos teisė) atskirai nėra parduodama, o žemės nuomos teisės vertė įtraukiama į parduodamų pastatų kainą“ (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 5 d. nutartis civ. b. Nr. 2-592/2012). Antstolio vykdymo procese paskirtas ekspertas 2017 m. gruodžio 12 d. parengtame Ekspertizės akte įvertino pareiškėjai priklausantį turtą. Pažymėtina, jog pačiame ekspertizės akte nurodyta, jog „Ekspertas pažymi, kad šioje ekspertizėje nustatyta turto vertė galioja tik su esmine sąlyga, kad vertinamo pastato įgijėjas (pirkėjas) įgytų ir teisę sudaryti valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį žemės sklypui (unikalus Nr. 0101-0020-0071) identiškomis sąlygomis kaip vertinimo dienai galiojančioje valstybinės žemės nuomos sutartyje (bei su šia nuomos sutartimi susijusiuose papildomuose susitarimuose), ir ne mažesniam žemės plotui, nei šiuo metu yra nuomojama, t. y. ne mažesniam nei 0,9821 ha plotui. Pažymime, kad jei naujasis vertinamo turto įgijėjas neturėtų galimybės sudaryti sutarties identiškos galiojančiai valstybinės žemės sklypo nuomos sutarčiai (įskaitant ir identišką nuomojamos žemės plotą), šioje ekspertizėje nustatyta turto vertė galėtų keistis priklausomai nuo naujosios valstybinės žemės nuomos sutarties sąlygų ir pokyčių.“ Antstolis taip pat išaiškino, jog valstybinės žemės nuomos teisė nėra pardavimo objektas. Varžytinių laimėtojas turi suprasti iš pateiktos informacijos, jog turės sudaryti naują valstybinės žemės nuomą pagal teisės aktus.

2019 m. kovo 25 d. Skundas atmestinas. Kitoje dalyje civilinė byla nutrauktina.

Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad antstolis Donatas Kisielius vykdomosiose bylose Nr. 0174/17/00095 ir 0174/17/00096 vykdo išieškojimą pagal Vilniaus miesto 15-ojo notaro biuro notarės Dainoros Jievaitytės išduotus 2017 m. sausio 2 d. vykdomuosius įrašus Nr. DJ-10 dėl   2 697 371,84 Eur skolos, 6 proc. dydžio metinių palūkanų ir Nr. DJ-8 dėl 2 697 691,08 Eur skolos, 6 proc. dydžio metinių palūkanų išieškojimo iš pareiškėjos išieškotojo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Baltijos kredito sprendimai“ naudai, nukreipiant išieškojimą į pareiškėjai priklausantį turtą ? žemės sklypo (unikalus Nr. 0101-0020-0071) nuomos teisę ir prekybos pastatą su vaistinės, kavinės ir administracinėmis patalpomis, kurių bendras plotas sudaro 12 398,50 kv. m, unikalus Nr. 4400-1996-0913, adresu Šeškinės g. 22, Vilniuje. Pirmosios šio turto pakartotinės varžytynės Nr. 161812, kuriose pradinė turto pardavimo kaina 4 080 000 Eur, antstolio 2019 m. kovo 1 d. patvarkymu Nr. S-19-174-2745 paskelbtos neįvykusiomis. Antstolis 2019 m. kovo 5 d. priėmė naują patvarkymą, kuriuo nusprendė parduoti iš pirmųjų pakartotinių varžytynių pareiškėjai priklausantį turtą, t. y. prekybos pastatą su vaistinės, kavinės ir administracinėmis patalpomis, esančiomis Šeškinės g. 22, Vilniuje; varžytynių skelbime nurodyti, kad pareiškėja 2008 m. liepos 18 d. sudarytu sutartinio įkeitimo sandoriu, kurio identifikavimo kodas Hipotekos registre: 01220080019138 (su pakeitimu), kartu įkeitė ir valstybinės žemės sklypo, unikalus Nr. 0101-0020-0071, esančio Šeškinės g. 22, Vilniaus m., nuomos teisę; nustatyti, kad pirmosios pakartotinės varžytynės Nr. 168742, kurių pradinė pardavimo kaina 4 080 000 Eur, vyksta elektroniniu būdu interneto svetainėje www.evarzytynes.lt; varžytynių pradžios data yra 2019 m. kovo 5 d., o preliminarus jų pabaigos laikas – 2019 m. balandžio 4 d.

Dėl pareiškėjo 2019 m. kovo 25 d. Skundo pagrįstumo

2019 m. kovo 25 d. Skundu pareiškėja skundžia antstolio 2019 m. kovo 5 d. patvarkymą, jo neteisėtumą grįsdamas tuo, kad šiuo patvarkymu antstolis iš varžytinių pardavinėja ne tik prekybos pastatą su vaistinės, kavinės ir administracinėmis patalpomis, esančiomis Šeškinės g. 22, Vilniuje, bet ir valstybinės žemės sklypo, unikalus Nr. 0101-0020-0071, esančio Šeškinės g. 22, Vilniaus m., nuomos teisę, kuri negali būti pirkimo-pardavimo objektu.

Teismas, vertindamas šį pareiškėjos argumentą, sutinka, kad valstybinės žemės nuomos teisė negali būti pirkimo-pardavimo objektu, nes teisiniams santykiams dėl valstybinės žemės būdingas teisinis apibrėžtumas ir jų reglamentavimas grindžiamas valstybės turto tvarkymo viešosios teisės principu – sandoriai dėl valstybės turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir/ar savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais – ir yra imperatyvus, todėl kiekvienu atveju sprendžiant dėl valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo ar jau sudarytos sutarties pakeitimo, nurodant vietoj buvusio naują nuomininką, tiriama, ar pagal teisinį reglamentavimą yra pagrindas tokį veiksmą atlikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-399-219/2018). Tačiau teismas nesutinka su pareiškėja, kad 2019 m. kovo 5 d. patvarkymu, juo paskelbtose varžytinėse Nr. 168742 antstolis siekė parduoti valstybinės žemės sklypo, unikalus Nr. 0101-0020-0071, esančio Šeškinės g. 22, Vilniaus m., nuomos teisę.

Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjos skundžiamu 2019 m. kovo 5 d. patvarkymu (b.l. 254-257, t. 2) antstolis nutarė parduoti iš pirmųjų varžytinių pareiškėjai priklausantį turtą, t. y. prekybos pastatą su vaistinės, kavinės ir administracinėmis patalpomis, kurio bendras plotas sudaro 12 398,50 kv. m, unikalus Nr. 4400-1996-0913, adresu Šeškinės g. 22, Vilniuje, varžytinių skelbime nurodyti, kad pareiškėja 2008 m. liepos 18 d. sudarytu sutartinio įkeitimo sandoriu, kurio identifikavimo kodas Hipotekos registre: 01220080019138 (su pakeitimu), kartu įkeitė ir valstybinės žemės sklypo, unikalus Nr. 0101-0020-0071, esančio Šeškinės g. 22, Vilniuje, nuomos teisę. Šiuo patvarkymu antstolis dėl turtinės teisės (valstybinės žemės sklypo nuomos) taip pat išaiškino, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.551 straipsnį valstybinės žemės nuoma ne aukciono būdu galima, jeigu ji užstatyta fiziniam ar juridiniam asmeniui nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais pastatais, statiniais ar įrenginiais, kad pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktą valstybinė žemė išnuomojama be aukciono, jeigu ji užstatyta fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais (išskyrus laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus bei neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui), kad pagal nustatytą teisinį reglamentavimą žemės sklypai išnuomojami teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatyto dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto registre įrašytą jų tiesioginę paskirtį, kad Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 45 punkte nustatyta, kad jeigu perleidžiamiems statiniams ar įrenginiams (jų dalims) eksploatuoti reikia ne viso išnuomoto žemės sklypo, žemės sklypo dalies, kurios nuomos teisė perleidžiama, dydis nustatomas pagal Taisyklių 7, 8 punktų nuostatas.

Šis pareiškėjos skundžiamo antstolio 2019 m. kovo 5 d. patvarkymo turinys paneigia 2019 m. kovo 25 d. Skundo argumentus, kad ginčijamu patvarkymu antstolio paskelbtų varžytinių Nr. 168742 objektu buvo ir valstybinės žemės sklypo, unikalus Nr. 0101-0020-0071, esančio Šeškinės g. 22, Vilniuje, nuomos teisė. Priešingai, šis pareiškėjo skundžiamo antstolio 2019 m. kovo 5 d. patvarkymo turinys liudija, kad juo vykdomosios bylos dalyviams buvo išaiškinta, kad asmeniui, įsigijusiam nuosavybės teisę į prekybos pastatą su vaistinės, kavinės ir administracinėmis patalpomis, kurio bendras plotas sudaro 12 398,50 kv. m, unikalus Nr. 4400-1996-0913, adresu Šeškinės g. 22, Vilniuje, teisė sudaryti valstybinės žemės sklypo, reikalingo statinio naudojimui, nuomos sutartį atsiranda įstatymo pagrindu. Toks antstolio pateiktas išaiškinimas atitinka tiek teisės normas, įtvirtintas CK 6.394 straipsnio 1, 2 dalyse, kurios numato, kad perleidžiant pastatą pirkėjui, kartu su nuosavybės teise perduodamos ir teisės (nuosavybės, nuomos, užstatymo) į tą žemės sklypo dalį, kurią tas daiktas užima ir kuri būtina jam naudoti pagal paskirtį, o šių reikalavimų nesilaikymas daro sutartį negaliojančia, tiek jų taikymo ir aiškinimo praktiką (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-436-302/2019).  Iš esmės tokį patį 2019 m. kovo 5 d. patvarkymo vertinimą šiuo aspektu pateikė ir Vilniaus apygardos teismas 2019 m. balandžio 17 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2S-670-467/2019, kurioje dalyvavo tie patys asmenys (CPK 182 straipsnio 1 dalis 2 dalis, 279 straipsnio 4 dalis).

Taigi, šis pareiškėjos 2019 m. kovo 25 d. skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Kartu atkreiptinas pareiškėjos dėmesys, kad jos 2019 m. kovo 25 d. Skunde nurodytas argumentas, kad UAB „Oberhaus“ 2017 m. gruodžio 12 d. ekspertizės akte parduodamas objektas įvertintas kaip statiniai su valstybinės žemės nuomos teise, nevertintinas, nes jis nėra reikšmingas sprendžiant pareikštą reikalavimą panaikinti 2019 m. kovo 5 d. patvarkymą, kuriuo paskelbtos pakartotinės pirmosios turto varžytinės. Skundžiamu patvarkymu dėl pirmųjų pakartotinių varžytinių paskelbimo antstolis iš varžytinių parduodamo turto rinkos kainos nenustatinėjo.

Dėl pareiškėjos 2019 m. kovo 28 d. Skundo

Pateiktu 2019 m. kovo 28 d. Skundu pareiškėja prašo atšaukti antstolio vykdomas varžytines Nr. 168742 dėl pareiškėjai priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. 0101-0020-0071, nuomos teisės ir prekybos pastato su vaistinės, kavinės ir administracinėmis patalpomis, 12 398,50 kv. m bendro ploto, unikalus Nr. 4400-1996-0913, esančių Šeškinės g. 22, Vilniuje, ir paskirti skolininkui priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. 0101-0020-0071, nuomos teisės ir prekybos pastato su vaistinės, kavinės ir administracinėmis patalpomis, 12 398,50 kv. m bendro ploto, unikalus Nr. 4400-1996-0913, esančių Šeškinės g. 22, Vilniuje, papildomą turto vertės nustatymo ekspertizę. Teismas, susipažinęs su 2019 m. kovo 29 d. Skundo turiniu, byloje surinkta medžiaga, neturi pagrindo ir šį pareiškėjos skundą laikyti pagrįstu.

CPK 510 straipsnis numato, kad CPK XXXI skyriuje nustatyta tvarka gali būti skundžiami antstolio procesiniai veiksmai ar atsisakymas procesinius veiksmus atlikti. Patenkinęs skundą, teismas antstolio veiksmą panaikina arba antstolį įpareigoja veiksmą atlikti (CPK 513 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju iš pareiškėjos 2019 m. kovo 28 d. Skundo matyti, kad jo objektu nėra konkretus antstolio atliktas procesinis veiksmas ar atsisakymas jį atlikti, nes tokio veiksmo ar atsisakymo jį atlikti šiame skunde pareiškėja apskritai nenurodo (neprašo naikinti 2019 m. kovo 5 d. ar kito patvarkymo, nenurodo teikusi antstoliui prašymą dėl turto perkainojimo, kurį antstolis atsisakė tenkinti, ar pan.). Priešingai, iš pareiškėjos teikiamo skundo matyti, kad šiame dokumente, pareiškėjos įvardintame skundu dėl antstolio veiksmų, pareiškėja teikia antstoliui tiesiog prašymus, kurie įvertinus CPK XXXI reglamentuotą skundų dėl antstolio teikimo tvarką, apskritai negali būti vertinami kaip materialiniai teisiniai reikalavimai, nagrinėtini šiame skyriuje nustatyta tvarka. Tai tėra tik pareiškėjos prašymai antstoliui – atšaukti vykstančias varžytines ir skirti pakartotinę iš varžytinių parduodamo turto ekspertizę padidėjus turto vertei vykdymo proceso metu (CPK 643 straipsnio 1 dalies 6 punktas), kurie nagrinėtini antstolio CPK 613 straipsnyje, o ne teismo CPK 510-512 straipsniuose nustatyta tvarka. Todėl civilinė byla dalyje pagal pareiškėjos 2019 m. kovo 28 d. Skundą nutrauktina CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu.

Dėl pareiškėjos piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis

Teismas, vertindamas 2019 m. kovo 28 d. Skundo pagrindą sudarančias aplinkybes, antstolio pateiktus išsamius, įrodymais pagrįstus rašytinius paaiškinimus dėl pareiškėjo skundų teikimo vykdomosiose bylose Nr. 0174/17/00095, 0174/17/00096 aplinkybių, kiekio, kuriuos patvirtina ir teismų informacinės sistemos Liteko duomenys (CPK 179 straipsnio 3 dalis), mano esant pagrindą sutikti su antstoliu, kad teikdama 2019 m. kovo 25 d., 2019 m. kovo 28 d. Skundus pareiškėja piktnaudžiavo procesu, t. y. sąmoningai teikė aiškiai nepagrįstus skundus, siekdama antstolio 2019 m. kovo 5 d. patvarkymu paskelbtų prekybos pastato su vaistinės, kavinės ir administracinėmis patalpomis, adresu Šeškinės g. 22, Vilniuje, sustabdymo CPK 510 straipsnio 2, 8 dalyse nustatyta tvarka taikomų laikinųjų apsaugos priemonių, esant pareiškėjos prašymui, pagalba. Tokią išvadą pirmiausia pagrindžia abiejuose skunduose pareiškėjos pateikti prašymai taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kurie Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 2 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2YT-14399-964/2019, ir 2019 m. balandžio 1 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2YT-14838-1064/2019, buvo atmesti. Tokią išvadą liudija ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2YT-3166-592/2019, ir Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2S-670-467/2019 (CPK 179 straipsnio 3 dalis), kuriose buvo nagrinėtas ir atmestas kaip nepagrįstas pareiškėjos 2018 m. lapkričio 19 d. skundas dėl antstolio 2018 m. spalio 24 d. patvarkymo panaikinimo, kuriuo, be kita ko, buvo prašoma skirti pakartotinę ekspertizę turto, esančio Šeškinės g. 22, Vilniuje, vertei nustatyti, o skundas buvo grindžiamas iš esmės tapačiomis aplinkybėmis – didelių pinigų sumų investavimu į šį turtą po 2017 m. gruodžio 12 d. ekspertizės atlikimo (b. l. 748-807, t. 2), kurios sudaro ir 2019 m. kovo 28 d. Skundo faktinį pagrindą. Pažymėtina, kad nors 2019 m. kovo 28 d. skundo teikimo metu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2YT-3166-592/2019, nebuvo įsiteisėjusi, dėl ko CPK 279 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta teismo sprendimo res judicata galia jo pateikimo antstoliui, teismui metu neveikė, tai nepateisina pareiškėjos elgesio procese ir neleidžia šio elgesio vertinti kaip klaidos, sąžiningai siekiant galimai pažeistų pareiškėjos teisių ir įstatymo saugomų interesų teisminės gynybos. Viena vertus, įstatymas apskritai neleidžia pradėti teisme kelių bylų dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ar tuo pačiu pagrindu (CPK 137 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Kita vertus, pareiškėjos pasyvus procesinis elgesys, tiek įsiteisėjus 2019 m. vasario 19 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarčiai, priimtai civilinėje byloje Nr. e2YT-3166-592/2019, tiek Lietuvos Aukščiausiajam Teismui 2019 m. kovo 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3P-538/2019 sustabdžius 2019 m. kovo 5 d. antstolio paskelbtas varžytines Nr. 168742, neliudija sąžiningo suinteresuotumo pačios bylos, o ne joje pateiktų prašymų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, baigtimi, siekio greitai ir teisingai skundus išnagrinėti, bendradarbiavimo su teismu ir kitais byloje dalyvaujančiais asmenimis (CPK 7 straipsnio 2 dalis, 8 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo vadovui Raimondui Balčiūnui skirtina 1 000 Eur bauda už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis (CPK 3 straipsnio 1, 8 dalys, 95 straipsnis).

Vadovaudamasis CPK 290-291 straipsniais, 510-513 straipsniais, teismas

n u t a r i a :

pareiškėjos UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“, juridinio asmens kodas 300145575, 2019 m. kovo 25 d. skundą dėl antstolio Donato Kisieliaus veiksmų atmesti kaip nepagrįstą.

Civilinę bylą dalyje pagal pareiškėjos „Nekilnojamojo turto valdymas“, juridinio asmens kodas 300145575, 2019 m. kovo 28 d. skundą dėl antstolio Donato Kisieliaus veiksmų nutraukti kaip nenagrinėtiną teisme.

Skirti pareiškėjos UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“, juridinio asmens kodas 300145575, vadovui Raimondui Balčiūnui 1 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

Nutartis per septynias dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                                        Asta Misiūnaitė-Bashir