Civilinė byla Nr.2S-212-555/2012
Teisminio proceso Nr. 2-05-3-01683-2011-2
Pirmosios instancijos teismo teisėja Snieguolė Vilutienė
Procesinio sprendimo kategorija 75.4.3;110.1;110.5;114.11;122.4
(S)
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. sausio 11 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Tamašauskas apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo byloje nedalyvaujančių asmenų A. J., V. J. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 28 d. nutarties, kuria atmestas ieškovės A. E., A. J. ir V. J. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo.
Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,
n u s t a t ė :
civilinėje byloje pagal ieškovės A. E. ieškinį atsakovui K. E. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir atsakovo K. E. priešieškinį ieškovei A. E. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės atsakovas K. E. prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones: įpareigoti ieškovę A. E. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo netrukdyti K. E. naudotis prieš garažo vartus esančiu aptvertu kiemeliu, rūsio patalpomis R-l, R-2, R-3, R-4, R-5, R-6, R-7, R-8, R-9, pirmojo aukšto patalpomis G-l, 1-3, jose gyventi, laikyti K. E. priklausančius daiktus, užrakinti išvykstant; uždraudžiant į minėtas patalpas A. E. patekti K. E. nesant; įpareigoti ieškovę A. E. leisti K. E. netrukdomai naudotis bendromis patalpomis 1-2, 1-5, 1-9. Prašymą taikyti tokio pobūdžio laikinąsias apsaugos priemones atsakovas motyvavo tuo, kad vienintelis jo pragyvenimo šaltinis yra individuali veikla, kuria jis užsiima dirbdamas jo ir ieškovės bendro namo (duomenys neskelbtini) Kaune, garaže ir kiemelyje prie garažo. Nurodė, kad ieškovė grasina jį išmesti ir sunaikinti jo asmeninį turtą, atsiveda pašalinius asmenis, kviečia policijos pareigūnus, provokuoja konfliktus, 2011-04-29 jis rado užkrautą daiktais įvažiavimą į garažą, dėl to turėjo keisti planus, patyrė nuostolių.
Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. birželio 30 d. nutartimi prašymą tenkino. Nurodė, kad pagal bylos medžiagą matyti, jog šalių santykiai yra galimai konfliktiniai, prašomo padalinti turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, masė yra didelė, sudėtis įvairi, naudojimasis turtu yra ginčijamas. Atsakovo prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones esmė – užtikrinti jo teisę iki ginčo išsprendimo naudotis šeimos gyvenamuoju būstu ir užsiimti darbine veikla, užkirsti kelią žalai atsirasti. Atsakovo nurodytos aplinkybės apie naudojimąsi bendromis patalpomis ir bendru turtu, atsakovo individualios veiklos priemones ir galimą atsakovo turto naikinimą, sudaro pagrindą daryti prielaidą, jog laikinųjų apsaugos priemonių nesiėmus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba tapti negalimas, o ir atsakovo pateikti įrodymai šias aplinkybes patvirtina.
Ieškovė A. E., ir byloje nedalyvaujantys asmenys A. J., V. J. pateikė teismui prašymą panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 30 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones dalyje dėl leidimo rūsio patalpas nuo R-1 iki R-9 bei pirmo aukšto patalpas G-1, 1-3 užrakinti K. E. bei uždrausti į minėtas patalpas patekti ieškovei A. E. nesant namuose K. E.. Nurodė, kad rūsio patalpose, į kurias dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo negali įeiti nesant K. E., yra įrengti elektros skaitiklis, vandens šildymo sistema (boileris), kolektorius. Atsakovas užsuka karštą vandenį, išjungia elektrą ir išvyksta, be to yra užsuktas ir šildymas. Užrakintas garažas ir ieškovė negali juo naudotis. Dukrų gyvenamoji vieta deklaruota (duomenys neskelbtini) tačiau atsakovas nesudaro joms tinkamų gyvenimo sąlygų – jei yra boilerio gedimas, tai atsakovas jo netvarko, ieškovės į rūsio patalpas neįleidžia. Atsakovas baigia iš namų išnešti visus daiktus, jam dėl savavaldžiavimo atliekamas ikiteisminis tyrimas. Nei ieškovė, nei jos dukros negali naudotis patalpa 1-3, kuri yra visos šeimos darbo kambarys, jame įrengta įranga dėl elektros, televizijos, antenų, interneto pajungimo.
Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. spalio 28 d. nutartimi atmetė prašymą dėl dalies laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo. Teismas nurodė, kad prašyme išdėstytas aplinkybes dėl reikalingumo naudotis rūsio patalpomis, kadangi ten yra įrengtas elektros skaitiklis, paneigia atsakovo pateikti įrodymai, iš kurių matyti, kad elektros skaitiklis yra lauke, gatvėje, prie jo priėjimas yra laisvas, todėl nėra pagrindo manyti, kad atsakovas išjungia elektrą, tuo sudarydamas trukdymus kitiems namo gyventojams, o ieškovė negali prieiti prie elektros skaitiklio. Teismo vertinimu, įrodymų, jog atsakovas trukdytų naudotis karšto vandens tiekimu, nepateikta, taip pat nurodė, jog karšto vandens nėra dėl boilerio gedimo, o ne dėl atsakovo piktavalių veiksmų. Pažymėjo, kad suremontuoti šį įrenginį ar jį pakeisti yra bendras šalių reikalas. Byloje nėra pateikta ieškinio dėl bendro turto valdymo pažeidimų, o yra ieškinys dėl bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo, todėl teismo nuomone, kol bendras turtas nėra padalintas, abi šalys turi teisę juo naudotis, kiek neapribota teismo nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nepažeidžiant viena kitos teisių. Kadangi šalių santykiai tebėra labai įtempti, kyla konfliktai įvairiais, net ir buitiniais klausimais, todėl teismas sprendė, kad laikinosios apsaugos priemonės tebėra aktualios, be to, ieškovė ir jos nepilnametė duktė V. J. bei A. J. turi tinkamas gyvenimo sąlygas, gali naudotis visomis namo patalpomis, išskyrus tomis, kuriomis laikinųjų apsaugos priemonių pagrindu naudojasi tik atsakovas. Teismas sprendė, kad garažu naudotis didesnė būtinybė išlieka atsakovui, nes jis šiame garaže dirba, o ne ieškovei, nes ji yra išvykusi ir dirba Vilniuje. Duomenų, kad patalpoje 1-3, kuri yra vienintelis atsakovo gyvenamasis kambarys, būtų įrengta įranga dėl elektros, televizijos, antenų, interneto pajungimo nėra pateikta. Teismo vertinimu, taikytos laikinosios apsaugos priemonės nepažeidžia ieškovės ir jos dviejų dukrų teisių ir teisėtų interesų, todėl pagrindo panaikinti laikinąsias apsaugos priemones nėra.
Atskiruoju skundu byloje nedalyvaujantys asmenys A. J., V. J. prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 28 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės. Nurodo, kad naudojimosi tvarka gyvenamojo namo patalpomis nėra nustatyta ir iki nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priėmimo visi šeimos nariai naudojosi visomis gyvenamojo namo patalpomis, visose patalpose yra jiems visiems priklausančių bendrų ar asmeninių daiktų, kuriais dabar naudotis negali. Apeliančių nuomone, teismas vienam atsakovui suteikė prioritetines teises naudotis viso namo patalpomis ir dar leido dalį patalpų laikyti užrakintomis. Teigia, kad teismo priimtos nepagrįstos nutarties dėka jos - apeliantės turi prašyti atsakovo kasdien grįžti į namus ir leisti naudotis rūsio patalpomis, pirmajame aukšte patalpa 1-3, kurioje buvo įrengtas darbo kambarys visai šeimai, šioje patalpoje 1-3 įrengtas televizijos priedėlis, aptarnaujantis namo televizijos sistemą bei yra prieiga prie interneto, įrengtas vietinio telefono linijos pajungimas. Dėl laikinųjų apsaugos priemonių dabar negali naudotis internetu, telefonu, televizija. Taip pat nurodo, kad boilerio gedimo pašalinti negalima neįėjus į patalpą R-7, o atsakovas teismo leidimu laiko ją užrakintą ir į namus negrįžta, o pats nėra suinteresuotas likviduoti boilerio gedimo, kadangi name pastoviai negyvena. Apeliančių nuomone, teismas, suteikdamas teisę tik vienam atsakovui naudotis garažu, akivaizdžiai pažeidė ir kitų asmenų teises - garažu visiškai negali naudotis A. J., nors turi automobilį, be to, garaže yra sudėti ne tik atsakovui, bet ir kitiems ginčo name gyvenantiems asmenims priklausantys daiktai.
Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas K. E. prašo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą, teismo nutartį palikti nepakeistą.
Atskirasis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio l dalis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 dalis).
CK 3.65 straipsnyje įtvirtinta teismo diskrecijos teisė, atsižvelgus į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. Šios teisės normos tikslas – apsaugoti vieno sutuoktinio ar nepilnamečių vaikų interesus – yra aktualus visoms iš šeimos santykių kilusioms byloms, ne tik santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės atvejais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011 m. balandžio 29 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011, išaiškino, kad šeimos santykių prigimtis ir teisinio reglamentavimo principai lemia, jog CK 3.65 teisės norma laikytina bendrąja CK trečiosios knygos ,,Šeimos teisė“ normų reglamentuojamiems santykiams, kartu – specialiąja kitų įstatymų atžvilgiu, todėl teismas gali joje numatytas priemones taikyti visais atvejais, kai konstatuoja tam pakankamą pagrindą – aplinkybes, kurios patvirtina, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių bus pakenkta turtinėms ar asmeninėms neturtinėms nepilnamečio vaiko ar vieno sutuoktinio teisėms.
CK 3.65 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad teismas gali taikyti laikinąją apsaugos priemonę – įpareigoti vieną sutuoktinį netrukdyti kitam sutuoktiniui naudotis tam tikru turtu.
Nagrinėjamu atveju byloje, kilusioje iš šeimos teisinių santykių, pirmosios instancijos teismo 2011-06-30 nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones: įpareigojo ieškovę A. E. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo netrukdyti atsakovui K. E. naudotis bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiu tam tikru turtu – konkrečiai nurodytomis namo patalpomis, užrakinti išvykstant, uždraudė į nurodytas patalpas A. E. patekti K. E. nesant. Ginčas kilo dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių – dėl leidimo atsakovui užrakinti patalpas atsakovui išvykstant ir draudimo į minėtas patalpas patekti atsakovui nesant. Kitos taikytos laikinosios apsaugos priemonės nėra ginčijamos.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, įstatymų leidėjas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo institutu siekia apsaugoti dalyvaujančių byloje asmenų interesus bei užtikrinti būsimo teismo sprendimo civilinėje byloje realų įvykdymą. Pagrindas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – dalyvaujančių byloje asmenų prašymas ir pagrįstas manymas, kad tokių priemonių nesiėmus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Laikinoji apsaugos priemonė, neatitinkanti ieškovo pareikšto reikalavimo esmės ir nesusijusi su būsimo teismo sprendimo įvykdymo konkrečioje byloje apsauga, negali būti taikoma. Tokią išvadą taip pat patvirtina ir CPK 145 straipsnio 2 dalis, pagal kurią laikinosios apsaugos priemonės parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu. Tiesiogiai su pareikštu reikalavimu ir būsimo teismo sprendimo įvykdymu nesusijusių bei įtakos teismo sprendimo įvykdymui nedarančių apribojimų atsakovo atžvilgiu taikymas pažeidžia ekonomiškumo principą, todėl yra neteisėtas. Teismas gali taikyti tokias laikinąsias apsaugos priemonės, kurios atitinka ieškovo pareikšto reikalavimo esmę ir yra susijusios su sprendimo įvykdymu
Nagrinėjamu atveju atsižvelgiant į tai, kad pareikštas atsakovo K. E. priešieškinis yra dėl santuokos nutraukimo ir santuokoje įgyto turto padalijimo, t.y. reikalavimai dėl pažeistų teisių ar naudojimosi tvarkos gyvenamuoju namu nustatymo nepareikšti, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė CPK 145 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodytas laikinąsias apsaugos priemones – uždraudė ieškovei A. E. imtis tam tikrų veiksmų, t.y. netrukdyti atsakovui konkrečiai nurodytas patalpas užrakinti išvykstant, uždraudė į minėtas patalpas ieškovei patekti atsakovui nesant.
Ekonomiškumo, kaip ir teisingumo bei kiti civilinio proceso teisės principai, reikalauja išlaikyti proceso šalių teisėtų interesų pusiausvyrą, todėl laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos arba parenkamos taip, kad nesuteiktų nei vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti. Bet kuris teismo atliekamas procesinis veiksmas yra neatsiejamas nuo tikslo užtikrinti ginčo šalių ir kitų suinteresuotų asmenų teisėtų interesų pusiausvyrą, nes to reikalauja minėti universalieji civilinio proceso teisės principai. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atskirojo skundo argumentais, kad taikyti apribojimai ieškovei, o tuo pačiu ir jos dukroms-nepilnametei V. J. bei A. J., kurios gyvena šalių santuokoje įgytame gyvenamajame name, pažeidžia jų teises, apriboja jų galimybes, nesant tam pagrindo, naudotis šeimos poreikiams įgytu turtu. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliančių argumentais, jog dėl ginčijamų taikytų laikinųjų apsaugos priemonių jos negali naudotis rūsio patalpomis, darbo kambariu, garažu, nes teismas prioritetines teises jomis naudotis, prieš išspręsdamas ginčą iš esmės, suteikė tik atsakovui ir leido jas laikyti užrakintas. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, tame tarpe neleidus atsakovui patalpų užrakinti bei neuždraudus ieškovei į jas patekti nesant atsakovui, gali kilti grėsmė atsakovo turtiniams interesams ir laikinąsias apsaugos priemones taikė remdamasis vien tik atsakovo paaiškinimais, kurių, apeliacinės instancijos vertinimu, byloje surinkti duomenys nepatvirtina. Apeliantėms kreipusis į teismą su prašymu ginčijamas laikinąsias apsaugos priemones panaikinti, teismas prašymo netenkino. Apeliacinės instancijos nuomone, teismas netinkamai įvertino nagrinėjamą situaciją dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių. Pažymėtina, kad kol nėra priimtas teismo sprendimas dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, šalys turi teisę juo naudotis, nepažeidžiant viena kitos teisių, esant priešingai - pagal CK 3.65 straipsnį galimai taikytina laikinoji apsaugos priemonė - įpareigojimas vieną sutuoktinį netrukdyti kitam sutuoktiniui naudotis tam tiktu turtu. Nagrinėjamu atveju, tai nurodė ir pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių ieškovei, taip pat ir ginčo name gyvenančioms jos dukterims, apribota teisė naudotis visomis ginčo namo patalpomis. Atsižvelgiant į nurodytą, yra pagrindas spręsti, jog ginčijamos taikytos laikinosios apsaugos priemonės pažeidžia ne tik vieno iš sutuoktinio - ieškovės teises, bet ir byloje nedalyvaujančių – ieškovės dukrų teises ir teisėtus interesus. Tokių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas, teismo nuomone, neatitinka ekonomiškumo, proporcingumo principų reikalavimus (CPK 145 straipsnio 2 dalis).
Esant išdėstytiems argumentams, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė procesines teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą (CPK 144, 145 straipsniai), kas sudaro pagrindą skundžiamą teismo nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės (CPK 337 straipsnio 2 punktas).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 2 punktu, teismas
n u t a r ė :
Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 28 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės A. E. ir nedalyvaujančių byloje asmenų A. J., V. J. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo tenkinti, panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 30 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones dalyje dėl leidimo rūsio patalpas nuo R-1 iki R-9 bei pirmo aukšto patalpas G-1, 1-3 užrakinti K. E. bei uždrausti į minėtas patalpas patekti ieškovei A. E., nesant K. E..
Teisėjas Egidijus Tamašauskas