Byla Nr. 1S-75/2011
Procesinio
sprendimo kategorija
2.1.16.1.2.2. (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. kovo 24 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio
teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Kęstutis Jucys,
sekretoriaujant Audronei
Rasiulienei,
dalyvaujant prokurorui Dariui
Alinskui,
teismo posėdyje išnagrinėjo įtariamojo
J. M. gynėjo advokato Ričardo Girdziušo skundą dėl
Kauno apygardos teismo 2011 m. vasario 18 d. nutarties, kuria J.
M. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams,
suėmimo terminą skaičiuojant nuo 2011 m. vasario 27 d.
Teisėjas, susipažinęs su
bylos medžiaga ir išnagrinėjęs gynėjo skundą,
n u s t a t ė :
J. M. įtariamas padaręs nusikalstamas veikas,
numatytas Lietuvos Respublikos
baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 149 straipsnio 3 dalyje ir BK 150 straipsnio
3 dalyje, t. y. tuo, kad naktį iš 2010
m. gegužės 15 d. į 2010 m. gegužės 16 d., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas
turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, veikdamas kartu su apsvaigusiais
nuo alkoholio A. J. ir V. K., garaže,
esančiame garažų masyve (duomenys neskelbtini), žinodamas, kad
nukentėjusioji D. B., gim. XXXX m. liepos XXX d., yra
nepilnametė, pasinaudodamas jos bejėgiška būkle dėl nepilnametystės,
grasindamas jai fiziniu smurtu, prieš jos valią, kelis kartus su ja lytiškai
santykiavo bei kelis kartus tenkino savo lytinę aistrą oraliniu ir analiniu
būdu.
J. M. Lietuvos Respublikos baudžiamojo
proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnyje numatyta tvarka sulaikytas 2010
m. gegužės 25 d. Kaišiadorių rajono
apylinkės teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartimi jam buvo paskirta kardomoji
priemonė – suėmimas vienam mėnesiui, vėliau suėmimo terminai toliau buvo
tęsiami.
Skundžiama Kauno apygardos teismo 2011 m.
vasario 18 d. nutartimi įtariamajam J. M. kardomosios
priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, skaičiuojant šį terminą
nuo 2011 m. vasario 27 d. Apygardos teismas nurodė, kad yra pakankamas
pagrindas manyti, kad būdamas laisvėje įtariamasis J. M. gali
bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo (BPK
122 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir daryti naujus nusikaltimus, numatytus BPK
122 straipsnio 4 dalyje (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Įtariamojo J. M. gynėjas advokatas Ričardas Girdziušas skundu prašo
Kauno apygardos teismo 2011 m. vasario 18 d. nutartį panaikinti.
Gynėjas skunde
nurodo, kad skundžiamojoje nutartyje nurodytas manymas, jog J. M. gali
daryti naujas nusikalstamas veikas, yra nepagrįstas. Nors nutartyje akcentuojama, kad J. M. įtariamas
padaręs du sunkius nusikaltimus, todėl paleistas į laisvę gali ir vėl nusikalsti, tačiau pagal
pareikštą įtarimą jis galimai atliko
veiksmus, kurie kvalifikuojami pagal du skirtingus baudžiamuosius įstatymus.
Todėl ši aplinkybė nerodo, kad jis sistemingai daro nusikalstamas veikas. Gynėjas taip pat mano, kad
skundžiamojoje nutartyje nurodytas nevisiškai teisingas teiginys, kad
įtariamasis ankščiau yra teistas už
tyčinius, smurtinius nusikaltimus. J. M. pirmą kartą pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą,
t. y. padarė baudžiamąjį
nusižengimą, tačiau dėl to buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, o
antrą kartą taip pat pagrobė ir
sugadino svetimą turtą. Šias nusikalstamas veikas J. M. padarė
būdamas nepilnametis.
Gynėjo nuomone, nutartyje nepagrįstai teigiama, kad J.
M. gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio
tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Šiuo pagrindu partęsdamas jo ginamajam
suėmimo terminą, teismas nepakankamai įvertino BPK 122 straipsnio 2 dalyje
nurodytas aplinkybes, t. y. nusikalstamas veikas padarė būdamas nepilnametis,
iki suėmimo gyveno šeimoje, turinčioje nuolatinę gyvenamąją vietą.
Gynėjas skunde
atkreipia dėmesį į tai, kad sprendžiant klausimą, ar yra BPK 122 straipsnio 1
dalies 1 punkte numatytas suėmimo skyrimo ar pratęsimo pagrindas, sankcijoje
numatytos griežtos laisvės atėmimo bausmės nereikia sureikšminti. Priešingai,
kiekvienu konkrečiu atveju
teismas turėtų aiškintis, ar jos pakanka padaryti išvadai, jog įtariamasis gali
pasislėpti. Pažymi,
kad Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) ne viename sprendime
pabrėžė, kad teismai bei kitos valstybinės institucijos privalo suimtų asmenų baudžiamąjį persekiojimą
organizuoti taip, jog jų laisvės suvaržymas nesant apkaltinamojo nuosprendžio
truktų kiek įmanoma trumpiau, o slėpimosi pavojus neturėtų būti nustatomas
vertinant vien tik gresiančios bausmės griežtumą. Tai, kad įtariamasis jam
inkriminuojamas nusikalstamas veikas padarė 2010 m. gegužės 15 d. į 16 naktį, o sulaikytas
buvo tik 2010 m. gegužės 25 d., patvirtina, kad iki sulaikymo jis niekur
nepabėgo bei nepasislėpė. Prokuroras taip pat nepateikė teismui informacijos
apie įtariamojo ryšius užsienyje ar jo finansines galimybes išvykti iš Lietuvos Respublikos ir
ten pasislėpti.
Gynėjas skunde pažymi, kad Kauno
apygardos teismas, pratęsdamas jo ginamajam suėmimo terminą, turėjo atsižvelgti
į tai, jog J. M. yra suimtas nepateisinamai ilgai. BPK 176
straipsnis reikalauja ikiteisminį tyrimą atlikti per kuo trumpiausius terminus.
Žmogaus teisių ir
pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 1 dalyje pabrėžiama, jog
kiekvienas asmuo, kuriam pareikštas bet koks baudžiamasis kaltinimas, turi
teisę, kad jo bylą per įmanomai trumpiausią laiką lygybės ir viešumo sąlygomis
teisingai išnagrinėtų pagal įstatymą įsteigtas nepriklausomas ir nešališkas
teismas. Panaši nuostata
įtvirtinta BPK 44 straipsnio 5 dalyje. BPK 127 straipsnyje numatyta, kad suėmimas negali būti
taikomas ilgiau kaip šešis mėnesius. Tik dėl ypatingo bylos sudėtingumo ar didelės apimties tas
terminas gali būti pratęstas. Nutartyje nurodyta, kad ikiteisminis tyrimas nebaigtas dėl objektyvių
priežasčių, nes negauti DNR tyrimo
rezultatai, atliekama nukentėjusiosios psichologijos - psichiatrijos ekspertizė.
Atkreipiamas dėmesys į tai, kad tos pačios
priežastys buvo įvardytos ir Kauno apygardos teismo 2010 m. spalio 18 d.
nutartyje, pratęsiant suėmimo terminą J. M. Todėl
teismas turėjo vadovautis Baudžiamojo proceso kodekse užfiksuotomis nuostatomis, o ne plačiai aiškinti, nepalankia
įtariamajam linkme, procesinių pagrindų, dėl kurių kardomasis kalinimas
gali būti tęsiamas ilgiau nei šešis mėnesius. Sprendžiant
iš nutarties, teismas nenustatė, kad ikiteisminis tyrimas yra sudėtingas ar
didelės apimties.
Prokuroras prašo
įtariamojo J. M. gynėjo advokato Ričardo Girdziušo skundą
atmesti.
Įtariamojo J. M. gynėjo skundas
atmetamas.
Kauno apygardos teismo 2011 m. vasario 18 d. nutartis yra
teisėta ir pagrįsta. Apygardos teismas, pratęsdamas kardomosios priemonės –
suėmimo terminą įtariamajam J. M. BPK 119 straipsnio, 121
straipsnio, 122 straipsnio, 127 straipsnio, 130 straipsnio nuostatų reikalavimų
nepažeidė. Apeliacinis teismas pritaria
Kauno apygardos teismo išvadai, kad šiuo metu švelnesnėmis kardomosiomis
priemonėmis nebus galima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų, t. y.
užtikrinti įtariamojo J. M. dalyvavimą procese, netrukdomą
ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme, taip siekiant užkirsti kelią
naujoms nusikalstamos veikoms.
Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, privaloma
sąlyga yra duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis galėjo padaryti
nusikalstamą veiką, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad
asmeniui pareikšti įtarimai turi būti pagrįsti. Teismas mano, kad ikiteisminio
tyrimo medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad
įtariamasis J. M. galėjo padaryti jam inkriminuotas
nusikalstamas veikas. Tokią išvadą teismas daro remdamasis duomenų visuma:
nukentėjusios, įtariamųjų parodymais, jų parodymų patikrinimo vietoje
protokolais, specialisto išvadomis bei kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais
duomenimis. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad šioje proceso stadijoje
nesprendžiama, ar įtariamasis iš tikrųjų padarė veikas, dėl kurių jam pareikšti
įtarimai. Skiriant kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą nėra būtina,
kad duomenų byloje būtų tiek, kiek jų reikia norint priimti pagrįstą
apkaltinamąjį nuosprendį. Apeliacinis teismas taip pat nesvarsto, ar įtariamojo
J. M. nusikalstama veika kvalifikuota teisingai, nes tai
nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, sprendžiant suėmimo termino pratęsimo pagrįstumą.
Suėmimas, kaip griežčiausia kardomoji priemonė, gali
būti taikomas, kai yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos BPK 122 straipsnio 7
ir 8 dalyse, ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje ar 5 dalyje numatytų
pagrindų.
Kauno apygardos teismas įtariamajam J.
M. suėmimą pratęsė dėl to, kad yra neišnykę šios kardomosios priemonės
taikymo pagrindai, numatyti BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte, t. y. kad
jis, būdamas laisvėje ir suvokdamas gresiančios baudžiamosios atsakomybės
pobūdį, bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo
bei BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte – įtariamasis darys naujus
nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje.
Apeliacinis teismas pažymi, kad visi šie įtariamojo J. M. suėmimo termino pratęsimo
pagrindai yra išsamiai aptarti Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m.
gruodžio 8 d. nutartyje. Suimtojo J. M. gynėjas šiame skunde naujų įtikinamų argumentų, kurie paneigtų
teismo nurodytus suėmimo termino pratęsimo pagrindus ir būtų pakankamas pagrindas
panaikinti griežčiausią kardomąją priemonę, nenurodo. Gynėjo skundas
motyvuotas tais pačiais argumentais, kuriais buvo grįstas ankstesnis skundas
dėl ankstesnės Kauno apygardos teismo nutarties, kuria įtariamajam buvo
pratęsiamas suėmimo terminas. Kadangi į šiuos argumentus pakankamai išsamiai
buvo atsakyta ankstesnėje Apeliacinio teismo nutartyje, todėl tie patys
argumentai dar kartą neanalizuojami ir nekartojami ankstesnėje nutartyje
išdėstyti motyvai.
Tačiau Apeliacinis teismas konstatuoja, kad Kauno
apygardos teismas pratęsdamas kardomąją priemonę – suėmimą, BPK 122 straipsnio
1 dalies 1 ir 3 punktuose pagrindų buvimą pagrįstai grindė įtariamojo J. M. padarytų nusikaltimų sunkumu, gresiančios bausmės
dydžiu, taip pat teisingai įvertino, jog įtariamasis būdamas jauno amžiaus jau
praeityje teistas už tyčinių nusikaltimų padarymą, iki suėmimo niekur nesimokė,
(duomenys neskelbtini) technologijų ir verslo mokyklos vadovybės
charakterizuojamas neigiamai, dėl paskaitų nelankymo išbrauktas iš mokinių
sąrašų, nedirbo, nesaistomas tvirtų socialinių ryšių, kas rodo, jog suimtasis
nėra linkęs laikytis įstatymo reikalavimų. Teismas sutinka su gynėjo argumentu,
kad J. M. anksčiau teistas būdamas nepilnamečiu, tačiau
tai yra tik įtariamąjį charakterizuojanti aplinkybė. Teismo nuomone, šių
faktinių duomenų visumos pakanka, kad įtariamajam J. M. griežčiausios
kardomosios priemonės suėmimo terminas būtų pratęstas aukščiau nurodytais
pagrindais. Nors suimtojo gynėjas skunde nurodo, kad J. M. nusikalstamas veikas padarė būdamas nepilnametis,
iki suėmimo gyveno šeimoje, turinčioje nuolatinę gyvenamąją vietą, todėl
suėmimo paskyrimas yra per griežta kardomoji priemonė, tačiau, tai nepaneigia Kauno apygardos teismo nurodytų suėmimo termino
pratęsimo pagrindų ir negali būti pakankamas pagrindas panaikinti griežčiausią
kardomąją priemonę. Įtariamojo J. M. teisės suvaržytos
laikantis BPK nustatytų reikalavimų ir toks įtariamojo teisių suvaržymas yra
pateisinamas.
Gynėjas skunde pažymi, kad Kauno
apygardos teismas, pratęsdamas jo ginamajam suėmimo terminą, turėjo atsižvelgti
į tai, jog J. M. yra suimtas nepateisinamai ilgai.
Apeliacinis teismas
pažymi, kad BPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad suėmimas gali būti
taikomas ilgiau kaip šešis mėnesius dėl ypatingo bylos sudėtingumo ar didelės
apimties. Ypatingas bylos sudėtingumas ar didelė apimtis yra papildomi suėmimo
pratęsimo pagrindai, kai suėmimo terminas tęsiamas ilgiau nei šešis mėnesius.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50
„Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo
terminą“ 24 punkte nurodoma, kad ypatingą bylos sudėtingumą ar didelę apimtį
lemia padarytų nusikalstamų veikų, įtariamųjų ar nukentėjusiųjų bei liudytojų
didelis skaičius, dalies proceso dalyvių (nukentėjusiųjų arba liudytojų)
gyvenimas užsienio valstybėse, reikalingų duomenų gavimas iš užsienio valstybių
įstaigų ir gautų dokumentų vertimas iš užsienio kalbų, daug laiko
reikalaujančių ekspertizių atlikimas ir jų sudėtingumas, proceso veiksmų ar
kitų dokumentų gausumas ir pan.
Iš teismui pateiktos ikiteisminio tyrimo
medžiagos matyti, kad byla yra ypatingai sudėtinga,
bylos tyrimas ilgai užtruko dėl objektyvių priežasčių, kadangi buvo paskirta
DNR ekspertizė, nukentėjusiosios psichologijos - psichiatrijos ekspertizė,
kurių atlikimas ir jų sudėtingumas reikalauja daug laiko. Nors apygardos
teismas nutartyje nekonstatavo, kad byla yra ypatingai sudėtinga, tačiau tai
patvirtina byloje surinkti duomenys.
Taip pat atkreipiamas
dėmesys į tai, kad pratęsdamas suėmimo terminą teisėjas turi patikrinti, ar
nėra aplinkybių, numatytų BPK 127 straipsnio 7 dalyje, dėl kurių turi būti
priimama nutartis nepratęsti suėmimo termino. Iš bylos medžiagos matyti, kad
per paskutinius suėmimo taikymo mėnesius byloje atlikta ikiteisminio tyrimo
veiksmų (gauta specialisto išvada, atlikta nukentėjusiajai psichologijos - psichiatrijos
ekspertizė, pateikta specialisto išvada dėl įtariamojo psichikos būsenos ir kt.
veiksmai). Bylos duomenys per paskutinius mėnesius atliktus bei atliekamus
ikiteisminio tyrimo veiksmus rodo, kad tyrimas byloje vyksta pakankamai
intensyviai ir nėra vilkinamas. Pažymėtina, kad suėmimas, kaip ir bet kuri kita
kardomoji priemonė, suvaržo įtariamojo teises, tačiau šie suvaržymai taikomi
laikantis Baudžiamojo proceso reikalavimų, todėl nėra pagrindo teigti, kad
suimtojo teisės yra pažeistos. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai ir teismas iš
dalies sutinka su gynėjo skundo argumentais dėl to, kad ikiteisminio tyrimo
pareigūnai privalo atlikti tyrimo veiksmus ir bylą perduoti teismui per kiek
įmanoma trumpesnį laiką.
Atsižvelgiant į
tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog Kauno apygardos teismo 2011
m. vasario 18 d. nutartyje padarytos išvados neprieštarauja Baudžiamojo proceso
kodekso, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų
praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“
reikalavimams bei Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos
konvencijos 6 straipsnio 1 dalies nuostatoms, todėl jos naikinti nėra pagrindo.
Teisėjas, vadovaudamasis BPK 130
straipsniu,
n u t a r i a :
Įtariamojo
J. M. gynėjo Ričardo Girdziušo skundą atmesti ir palikti
galioti Kauno apygardos teismo 2011 m. vasario 18 d. nutartį.
Nutartis galutinė ir neskundžiama.
Teisėjas
Kęstutis Jucys