Civilinė byla Nr. e2A-984-479/2017

                              Teisminio proceso Nr. 2-06-3-00367-2016-6

                              Procesinio sprendimo kategorijos:

(S)

                          2.3.2.4.3.; 2.3.2.8.; 3.3.1.18.3.

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. liepos 17 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės, Žydrūno Bertašiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Aušros Maškevičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės A. M. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo D. R. (D. R.) ieškinį atsakovei A. M. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinės kaltės, turto padalinimo ir atsakovės A. M. priešieškinį ieškovui D. R. (D. R.) dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, turto padalinimo ir kompensacijos priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų ieškovo pusėje – Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, uždaroji akcinė bendrovė „Būsto paskolų draudimas“.

Teisėjų kolegija

n  u  s  t  a  t  ė :

1. Ginčo esmė

1. Ieškovas D. R. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei A. M. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinės kaltės ir turto padalinimo. Ieškovas nurodė, kad su atsakove susituokė 2008-04-23, santuokos metu jiems gimė dukra L. R.. Ieškovas paaiškino, kad 2014 m. pradžioje šeima išvyko gyventi į Vokietiją, kur gyveno ir atsakovės tėvai. Kadangi ieškovas yra jūreivis ir jo darbas susijęs su ilgalaikiu darbu jūroje, jis ilgesnį laikotarpį nebūdavo su šeima, tačiau visą šį laiką rūpinosi ir išlaikė šeimą. Ieškinyje nurodoma, kad 2015-12-16 grįžęs iš reiso jūroje išsinuomotame bute Vokietijoje jis neberado atsakovės ir dukros. Ieškovas iš atsakovės mamos sužinojo, kad atsakovė susirado kitą vyrą ir išėjo pas jį gyventi. Ieškovo teigimu, santuoka su atsakove nutrūko dėl atsakovės kaltės, tai yra jos neištikimybės, todėl po santuokos nutraukimo atsakovė privalo grąžinti ieškovui ieškinyje nurodytas dovanas bei atlyginti ieškovo patirtą neturtinę žalą. Ieškovas nurodė ir tai, kad butas, esantis Taikos pr. 103-7, Klaipėdoje, buvo įgytas ieškovo vardu iki santuokos sudarymo, todėl tai yra asmeninė ieškovo nuosavybė ir nutraukiant santuoką šis turtas neturi būti dalinamas. Ieškovas pažymėjo, kad santuokos metu ieškovui priklausantis butas buvo naudojamas šeimos poreikiams tenkinti, todėl atsakovei nepriteistina kompensacija dėl ieškovo mokėtų kredito įmokų kreditoriui AB „Nordea Bank“. Santuokos metu šalys įsigijo daiktų už 11 270 Eur savo buičiai Vokietijoje pagerinti, kuriuos atsakovė išsivežė į savo naująją gyvenamąją vietą, todėl ieškovui priteistina 5 635 Eur kompensacija. Be to, santuokos metu šalys įgijo ir daugiau ieškinyje nurodyto turto, kuris nutraukiant santuoką turi būti padalintas. Dėl to ieškovas patikslintu ieškiniu teismo prašė:
1. nutraukti ieškovo ir atsakovės 2008-04-23 Klaipėdos miesto civilinės metrikacijos skyriuje sudarytą santuoką, įrašo Nr. 269, dėl atsakovės kaltės; po santuokos nutraukimo šalims palikti dabartines pavardes;
2. nustatyti, kad iki santuokos sudarymo ieškovo vardu įgytas butas su rūsiu, esantis (duomenys neskelbtini), yra ieškovo asmeninė nuosavybė ir santuokos nutraukimo byloje nedalinamas;
3. prievolę kreditoriui AB „Nordea Bank“ pagal 2007-05-22 būsto kreditavimo sutartį Nr. BK07/05/310T pripažinti asmenine ieškovo prievole; atsakovei nepriteisti kompensacijos už ieškovo sumokėtas kredito bei palūkanų įmokas pagal AB „Nordea Bank“ 2007-05-22 būsto kreditavimo sutartį Nr. BK07/05/310T;
4. priteisti atsakovei ieškinyje nurodytus baldus ir buitinę techniką iš viso už 14 800 Eur sumą, o ieškovui priteisti ieškinyje nurodytus baldus ir buitinę techniką iš viso už 3 030 Eur sumą;
5. pripažinti sieninę spintą su veidrodžiais bei sandėliuko lentynas ieškovo asmenine nuosavybe, kuri įgyta iki santuokos sudarymo ir nutraukiant santuoką nedalinti bei kompensacijos atsakovei už šį turtą nepriteisti; vaiko kambario baldus (lovą, drabužių spintą, komodą, knygų lentyną, staliuką su kėdutėmis) pripažinti nedalintinais;
6. priteisti ieškovui iš atsakovės 5 885 Eur kompensaciją už atsakovei atitenkančią didesnę dalį baldų bei buitinės technikos, 5 792,40 Eur kompensaciją už lėšas, gautas už automobilio FORD MONDEO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pardavimą, 6 520,25 Eur kompensaciją dėl gyvybės draudimo su pensijų kaupimu fondų sukauptos vertės ir 14 497,08 Eur kompensaciją dėl atsakovės banko sąskaitoje likusių šeimos santaupų.
7. priteisti ieškovui iš atsakovės 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti;
8. įpareigoti atsakovę grąžinti ieškovui santuokos metu gautas dovanas – auksinį žiedą su briliantu ir kuloną balto, geltono ir raudono aukso su trimis briliantais, kurių bendra vertė 3 000 Eur;
9. priteisti ieškovui iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

2. Atsakovė A. M. pareiškė priešieškinį ieškovui D. R. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, turto padalinimo ir kompensacijos priteisimo. Atsakovė nurodė, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės, nes jis netinkamai vykdė sutuoktinio pareigas, su atsakovė elgėsi nepagarbiai, jos atžvilgiu naudojo psichologinį smurtą. Dėl netinkamo ieškovo elgesio 2015 m. gruodžio mėnesį atsakovė pasiėmė būtiniausius daiktus ir su dukra išėjo gyventi į kitą jos išsinuomotą butą. Atsakovė sutiko su ieškovo nurodytomis aplinkybėmis, jog skoliniai įsipareigojimai kreditoriui Nordea B. F. Plc yra asmeninė ieškovo prievolė, o butas yra asmeninė ieškovo nuosavybė. Atsakovė nurodė ir tai, kad po santuokos sudarymo kredito grąžinimo įmokas ieškovas mokėjo iš abiejų sutuoktinių lėšų, iš viso santuokos metu bankui buvo sumokėta 63 417,57 Eur, todėl atsakovei iš ieškovo priteistina 31 708,79 Eur kompensacija už ieškovo asmeninei nuosavybei įsigyti panaudotas bendras lėšas. Be to, šalims pradėjus gyventi skyrium, ieškovo sąskaitoje buvo apie 10 000 Eur piniginių lėšų, todėl atsakovei priteistina 5 000 Eur kompensacija. Atsakovė nurodė ir tai, kad ieškovas privalo sumokėti atsakovei 8 000 Eur kompensaciją už paimtą automobilį Ford Galaxy, kuris buvo naudojamas šeimos poreikiams. Be to, už ieškovui atitekusią santuokos metu įgytą buitinę, vaizdo ir garso techniką atsakovei priteistina 2 500 Eur kompensacija. Dėl to atsakovė patikslintu priešieškiniu teismo prašė:
1. nutraukti ieškovo ir atsakovės 2008-04-23 Klaipėdos miesto civilinės metrikacijos skyriuje sudarytą santuoką, įrašo Nr. 269, dėl ieškovo kaltės;
2. priteisti atsakovei iš ieškovo 64 206,29 Eur kompensaciją už ieškovui likusią didesnę bendro turto dalį ir bendrosios jungtinės nuosavybės sumažinimą;
3. priteisti atsakovei iš ieškovo visas bylinėjimosi išlaidas.

2. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017-02-13 sprendimu nutraukė 2008-04-23 Klaipėdos miesto civilinės metrikacijos skyriuje sudarytą ieškovo ir atsakovės santuoką dėl atsakovės kaltės, paliko šalims pavardes R. ir M., priteisė ieškovui iš atsakovės 1 500 Eur neturtinei žalai atlyginti, įpareigojo atsakovę per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo grąžinti ieškovui santuokos metu gautas dovanas – auksinį žiedą su briliantu ir kuloną balto, geltono ir raudono aukso su trimis briliantais, nustatė, kad butas, esantis Taikos pr. 103-7, Klaipėdoje, jame esanti sieninė spinta su veidrodžiais ir sandėliuko lentynos yra asmeninė ieškovo nuosavybė, pripažino prievolę kreditoriui Nordea Bank AB Lietuvos skyriui pagal 2007-05-22 būsto kreditavimo sutartį Nr. BK07/05/310T asmenine ieškovo prievole, taip pat priteisė ieškovui asmeninės nuosavybės teise sprendime nurodytus baldus ir buitinę techniką, kurių bendra vertė 3 030 Eur, priteisė atsakovei asmeninės nuosavybės teise sprendime nurodytus baldus ir buitinę techniką, kurių bendra vertė 14 800 Eur, priteisė ieškovui iš atsakovės 14 332,25 Eur piniginę kompensaciją, o atsakovei iš ieškovo priteisė 8 950 Eur piniginę kompensaciją, kitą ieškinio ir priešieškinio dalį atmetė. Teismas konstatavo, kad šalių santuoka iširo dėl atsakovės kaltės ir dėl to ieškovas patyrė neturtinės žalos, kurią teismas įvertino 1 500 Eur. Įvertinęs bylos duomenis teismas sprendė, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra asmeninė ieškovo nuosavybė, o prievolė kreditoriui AB Nordea Bank AB Lietuvos skyriui pagal 2007-05-22 būsto kreditavimo sutartį yra asmeninė ieškovo prievolė. Teismas įvertino tai, kad ieškovui asmenine nuosavybės teise priklausantis butas santuokos metu buvo naudojamas šeimos poreikiams tenkinti, šiuo laikotarpiu atsakovė pajamų negavo, todėl teismas konstatavo, kad ieškovas neprivalo kompensuoti atsakovei bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą už ieškovo sumokėtas kredito grąžinimo įmokas. Įvertinęs byloje esančius įrodymus teismas nustatė, kokį turtą šalys įgijo santuokos metu ir šį turtą padalino, taip pat įvertinęs šalims tenkantį turtą ir kitus bylos įrodymus priteisė ieškovui iš atsakovės 14 332,25 Eur kompensaciją, o atsakovei iš ieškovo priteisė 8 950 Eur kompensaciją.

4. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017-03-09 papildomu sprendimu priteisė ieškovui iš atsakovės 2 872 Eur bylinėjimosi išlaidų, o atsakovei iš ieškovo priteisė 880 Eur bylinėjimosi išlaidų.

3. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

5. Apeliaciniu skundu atsakovė A. M. prašo pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-02-13 sprendimą ir priteisti atsakovei iš ieškovo 31 708,79 Eur kompensaciją už ieškovo įvykdytą asmeninę prievolę kreditoriui AB Nordea Bank AB Lietuvos skyriui, taip pat 3 502,98 Eur kompensaciją už ieškovo asmeninių prievolių vykdymą DNSB „Taikos pr. 103“. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismas nepagrįstai nepriteisė atsakovei 31 708,79 Eur kompensacijos už bendromis santuokos metu įgytomis lėšomis ieškovo vykdytą asmeninę prievolę kreditoriui Nordea Bank Finland Plc. Apeliantės teigimu, santuokos metu įgytos ieškovo lėšos buvo bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, todėl vykdydamas savo asmeninę prievolę bankui šiomis lėšomis ieškovas sumažino šalių bendrąją jungtinę nuosavybę, o jų panaudojimas nebuvo susijęs su šeimos poreikių tenkinimu.
2. Teismas nepagrįstai nepriteisė atsakovei 3 502,98 Eur kompensacijos už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažinimą. Apeliantė teigė, kad ieškovas iš santuokos metu įgytų lėšų DNSB „Taikos pr. 103“ sumokėjo 7 005,96 Eur už namo, kuriame yra ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausantis butas, renovaciją, todėl privalo kompensuoti atsakovei bendro turto sumažėjimą.

6. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas D. R. prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-02-13 sprendimą palikti nepakeistą. Ieškovas nurodė, kad jam nuosavybės teise priklausančiame bute šalys ir jų nepilnametė dukra gyveno iki 2014 m. liepos mėnesio, todėl šis butas buvo šeimos turtas ir buvo naudojamas šeimos poreikiams tenkinti. Dėl to teismas pagrįstai nepriteisė atsakovei kompensacijos už ieškovo sumokėtas kredito įmokas bankui. Ieškovas pažymėjo, kad santuokos metu jis išlaikė atsakovę, kuri jokių pajamų negaudavo ir dideles pinigų sumas išleisdavo savo pačios asmeniniams poreikiams tenkinti, todėl kompensacijos priteisimas prieštarautų teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams. Ieškovas nurodė ir tai, kad namo renovacijai skirtas lėšas ieškovas sumokėjo iš savo pajamų dalies. Be to, šios išlaidos taip pat buvo susijusios su šeimos poreikių tenkinimu. Atsiliepime taip pat nurodoma, kad šalių santuoka faktiškai nutrūko nuo 2015 m. liepos mėnesio, todėl reikalavimas dėl kompensacijos priteisimo už 2015 m. rugsėjo – spalio mėnesiais sumokėtas lėšas yra nepagrįstas.

4. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmetamas.

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str.1 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (LR CPK 320 str. 2 d.). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra LR                     329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta.

8. LR CPK 321 str. 1 d. numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus LR CPK 322 str. nurodytas išimtis, tai yra, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgiant į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (LR CPK 321 str. 1 d.).

9. Apeliantė skunde nurodė, kad teismas nepagrįstai nepriteisė atsakovei 31 708,79 Eur kompensacijos už ieškovo vykdytą asmeninę prievolę kreditoriui Nordea Bank Finland Plc. Apeliantės teigimu, santuokos metu įgytos ieškovo lėšos buvo bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, todėl vykdydamas savo asmeninę prievolę bankui šiomis lėšomis ieškovas sumažino šalių bendrąją jungtinę nuosavybę, o jų panaudojimas nebuvo susijęs su šeimos poreikių tenkinimu. Su šiomis apeliacinio skundo nuostatomis sutikti negalima. Atsakovė reikalavimą priteisti piniginę kompensaciją grindžia LR CK 3. 117 straipsnio 1 dalies nuostatomis, jog sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, ieškovo gautas darbo užmokestis yra bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Akivaizdu yra tai, kad ieškovas bylos nagrinėjimo metu neginčijo aplinkybės dėl ieškovui priklausančio darbo užmokesčio panaudojimo būsto kredito įmokoms padengti. Taigi kredito įmokoms padengti buvo sumokėta 63 417, 58 Eur ieškovo gauto darbo užmokesčio. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas nurodė, kad per santuokos laikotarpį ieškovas nuolat pervesdavo atsakovei darbo užmokesčio dalį, tai yra vidutiniškai po 1 943 Eur, o bendra atsakovei pervestų lėšų suma sudaro 178 837, 62 Eur. Galima padaryti išvadą, kad ieškovas kredito įmokoms padengti panaudojo mažesnę nei ½ dalį gauto darbo užmokesčio. Tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad atsakovė santuokos laikotarpiu nedirbo ir jokių pajamų neturėjo. Dėl to galima padaryti išvadą, jog ieškovas kreditui padengti panaudojo asmenines lėšas ir atsakovei piniginė kompensacija neturi būti priteisiama.

10.Atsakovė apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino, jog  ginčo dalyką sudarančios lėšos buvo panaudotos šeimos interesais. Su šia apeliacinio skundo nuostata ieškovas pagrįstai nesutinka. CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punkte yra nustatyta, jog šeimos interesais sudaryto sandorio vykdymas priskiriamas bendroms sutuoktinių prievolėms. Byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovas butą(duomenys neskelbtini), įgijo 2007-05-18. Šalių santuoka buvo įregistruota 2008-04-23. Atsakovė neginčija aplinkybės, jog ieškovui priklausančiame bute gyveno nuo santuokos pradžios. Ginčo šalys bei jų mažametė dukra ieškovui priklausančiame bute gyveno iki šeimos išvykimo gyventi į Vokietiją. Šios faktinės bylos aplinkybės patvirtina, jog ieškovas ginčo butą įgijo tam, kad bute galėtų gyventi ieškovo šeimos nariai, tinkamas kredito sutarties vykdymas taip pat patvirtina ieškovo tikslą užtikrinti šeimai tinkamas gyvenimo sąlygas. Atsakovė pripažįsta, kad ji neprisidėjo savo lėšomis prie tinkamo kredito sutarties vykdymo. Akivaizdu, kad ieškovui nevykdant kredito sutarties, ieškovo šeima būtų netekusi gyvenamosios patalpos. Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog kredito sutarties vykdymas ir renovacijos išlaidų padengimas atitiko šeimos poreikius.

11.Atsakovė apeliaciniame skunde nurodė, kad vykdydamas kredito sutartį, mokėdamas būsto renovacijos išlaidas, ieškovas sumažino šeimos turtą, atsakovei šių prievolių vykdymas buvo nenaudingas. Su šiomis apeliacinio skundo nuostatomis sutikti. Bylos medžiaga patvirtina, jog ieškovas yra jūreivis, jis negalėjo vykdyti periodinių mokėjimų už būstui teikiamas komunalines paslaugas ir lėšas už būstui suteiktas paslaugas pervesdavo atsakovė. Tuo atsakovė patvirtino, jog su šeimos gyvenamąja patalpa susijusių prievolių vykdymas atitiko šeimos interesus. Byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovė žinojo apie kredito sutarties, renovacijos vykdymo išlaidas ir šių išlaidų padengimui atsakovė neprieštaravo. Būtina įvertinti ir tai, kad šalys, išvykdamos gyventi į Vokietiją,  dalį baldų, buitinės technikos paliko bute Klaipėdoje. Šalimas išsinuomojus butą Vokietijoje, taip pat buvo įgyti baldai, buitinė technika. Dalies šalims priklausančio turto palikimas Klaipėdoje patvirtina, jog ginčo šalys į Vokietiją buvo išvykusios laikinai, atsakovė sutiko kredito sutarties vykdymu ir būsto Lietuvoje išsaugojimu. Taigi bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog ieškovas, vykdymas kredito sutartį, sumokėdamas lėšas renovacijos išlaidas, šeimos turto vertės nesumažino, atsakovės teisėtų interesų nepažeidė, kredito ir renovacijos išlaidų padengimas atitiko ginčo šalių teisėtus interesus.

12.Atsakovė skunde nurodė ir tai, jog pirmosios instancijos teismas privalėjo įvertinti CK 3.123 straipsnio 3 dalies nuostatas, jog sutuoktinis, sumažinęs bendrąją jungtinę nuosavybę, privalo kompensuoti prarasto turto vertę. Su šia skundo nuostata taip pat negalima sutikti. Nurodytame CK straipsnyje yra konstatuojama, jog kompensacijos sumokėjimą nulemia bendrosios jungtinės nuosavybės sumažinimas be kito sutuoktinio sutikimo. Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartyje                   Nr. 3K-3-505/2014 yra nurodyta, jog nukrypti nuo lygių dalių principo galima tuo atveju, kai šeima negavo tam tikrų pajamų dėl vienos iš priežasčių, tai yra arba dėl sutuoktinio aplaidumo, arba dėl to, kad vienas iš sutuoktinių gautas pajamas nuslėpė ir jas panaudojo savo asmeniniams poreikiams tenkinti. Vienu atveju šeima gali negauti pajamų dėl vieno iš sutuoktinių neapdairaus, lengvabūdiško, neapgalvoto elgesio, kitu atveju - dėl sutuoktinio apgalvotų, tyčinių, savanaudiškų veiksmų. Nagrinėjamoje byloje nebuvo nustatytos aplinkybės, jog ieškovas būtų nepagrįstai sumažinęs bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę. Bylos aplinkybės patvirtina, jog ieškovas kredito sutartį vykdė šeimos interesais ir nesiekė pažeisti teisėtų atsakovės interesų. Dėl to nepagrįsta yra atsakovės nuostata, jog ieškovas privalo kompensuoti bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą.

13.Atsakovė apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos neteisingai aiškino teisės normas dėl šeimos turto teisinio režimo nustatymo ir dėl sutuoktinių asmeninės nuosavybės. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 3K-3-571/2013 nuostatomis, jog lėšos, panaudotos asmeninei nuosavybei įgyti, negali būti priskiriamos prie šeimos poreikiams patenkinti išleistų lėšų. Su šiomis apeliacinio skundo nuostatomis sutikti taip pat negalima. LR CK 3.87 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad sutuoktinių turto teisinis režimas reiškia, jog turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė nuosavybė. Nagrinėjamoje byloje nekilo ginčo dėl to, jog ieškovo gautas darbo užmokestis yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kad ½ dalis šio užmokesčio priklausė atsakovei. Akivaizdu, jog tarp šalių kilo ginčas dėl bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo. Pirmosios instancijos teismas sprendime konstatavo, jog ginčo šalys santuokos metu sutiko su tuo, kad ieškovas iš sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančių lėšų vykdytų kredito sutartį, apmokėtų būsto renovacijos išlaidas. Bylos medžiaga patvirtina, kad kredito sutarties vykdymas bei renovacijos išlaidų atlyginimas šeimos turtinės padėties nepablogino ir atitiko šeimos interesus. Taigi pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo kredito įmokų bei būsto renovacijos išlaidų įtraukti į dalintino turto sudėtį ir priteisti atsakovei ½ dalį ieškovo sumokėtų išlaidų. Kadangi ieškovas įrodė, jog kredito sutarties vykdymas bei renovacijos lėšų panaudojimas atitiko šeimos interesus, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė atsakovės reikalavimą priteisti kompensaciją ir teismas nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos.

14.Atsakovė apeliaciniame skunde nurodė ir tai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo CK 3.110 straipsnio 1 dalies nuostatomis, draudžiančiomis asmenių prievolių vykdymą iš sutuoktinių bendrosios nuosavybės. Su šia skundo nuostata sutikti negalima. Nagrinėjamoje byloje yra nustatyta, kad butą (duomenys neskelbtini), ieškovas įgijo prieš sudarydamas santuoką su atsakove. Bylos medžiaga patvirtina, jog kredito sutartį ieškovas vykdė ir santuokos su atsakove laikotarpiu. Įmokas pagal kredito sutartį ieškovas privalėjo mokėti periodiškai ir atsakovė su tuo sutiko. Todėl negalima padaryti išvados, jog prievolė mokėti įmokas kreditui grąžinti atsirado iki santuokos įregistravimo. Būtina įvertinti ir tą aplinkybę, jog šeimos pajamas sudarė ieškovo gaunamas darbo užmokestis. Iš šių lėšų buvo tenkinami šeimos poreikiai, taip pat buvo sumokamos įmokos kreditui grąžinti. Kadangi nenustatyta, jog atsakovė būtų gavusi pajamas santuokos laikotarpiu, ieškovas turėjo teisę dalį gauto darbo užmokesčio skirti kredito įmokoms sumokėti ir tuo atsakovės teisėtų interesų nepažeidė.

15. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo išspręsti šalių ginčą dėl renovacijos išlaidų priteisimo atsakovei, tačiau teismas šio ginčo neišsprendė. Šios atsakovės skundo nuostatos nėra pagrįstos. Bylos medžiaga patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas atmetė atsakovės priešieškinio reikalavimus dėl kompensacijos priteisimo. Tai patvirtina, jog teismas išsprendė šalių ginčą dėl renovacijos išlaidų atlyginimo. Būtina įvertinti ir tai, kad šalys buvo nutarusios į Vokietiją išvykti laikinai. Taigi ieškovas siekė, jog būtų tinkamai vykdomos prievolės, susijusios su Lietuvoje paliktu būstu. Akivaizdu, kad ieškovas privalėjo atlyginti būsto renovacijos išlaidas, nors šalys tuo metu Lietuvoje nebegyveno. Kadangi būsto renovacijos išlaidos susijusios su šeimos poreikių patenkinimu, atsakovės reikalavimas priteisti dalį renovacijai panaudotų išlaidų atmestas pagrįstai (CPK 178 straipsnis).

16.Įvertinęs bylos aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, priėmė teisėtą sprendimą ir nėra pagrindo jį panaikinti atsižvelgiant į apeliacinio skundo motyvais (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Atmetus atsakovės apeliacinį skundą, ieškovui priteisiamos jo atstovavimo apeliacinėje instancijoje išlaidos – 500 Eur (CPK 98 straipsnis).

Vadovaudamasi CPK 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

n  u  t  a  r  i a :

2017 m. vasario 13 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimą palikti galioti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės A. M. ieškovui D. R. 500 Eur atstovavimo išlaidoms apeliacinėje instancijoje atlyginti.

Teisėjai                                                                                                                  Žydrūnas Bertašius

                                                                                    Raimonda Andrulienė

                  Aušra Maškevičienė