Pranešėja Albina Pupeikienė Civilinė byla Nr. 2A-831-253/2011
Teisėja Loreta Bojorinienė Procesinio sprendimo kategorija
(S)
35.6.1; 75.6.2; 121.21.
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2011 m. lapkričio 2 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Albinos Pupeikienės, kolegijos teisėjų Erikos Misiūnienės, Almanto Padvelskio, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovo Ž. Č. apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2010-12-22 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovė Tauragės apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos ieškinį atsakovams Ž. Č., V. Č., J. P., S. P., M. M., N. M., V. R., tretieji asmenys nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų VĮ Registrų centras Tauragės filialas, Tauragės rajono 1-ojo notarų biuro notarė A. B., dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo,
n u s t a t ė :
Tauragės apskrities valstybinė mokesčių inspekcija patikslintu ieškiniu teismo prašė pripažinti negaliojančiomis nuo sudarymo momento 2008-03-31 santuokinio turto dalybų sutartį, sudarytą tarp Ž. Č. ir V. Č., 2008-06-06 pirkimo – pardavimo sutartį ir 2008-06-06 priėmimo – perdavimo aktą, sudarytus tarp V. Č. ir V. R., 2008-06-06 pirkimo – pardavimo sutartį ir 2008-06-06 priėmimo – perdavimo aktą, sudarytus tarp V. Č. ir V. R., 2008-06-04 pirkimo – pardavimo sutartį ir 2008-06-04 priėmimo – perdavimo aktą, sudarytus tarp V. Č. ir M. M., 2008-06-05 pirkimo – pardavimo sutartį ir 2008-06-05 priėmimo – perdavimo aktą, sudarytus tarp V. Č. ir J. P., prašo taikyti dvišalę restituciją, bei pripažinti, kad žemės sklypas, (duomenys neskelbtini), žemės sklypas, (duomenys neskelbtini), gyvenamas namas, (duomenys neskelbtini), pastatas-tvartas, (duomenys neskelbtini), pastatas – viralinė, (duomenys neskelbtini), kiti statiniai (inžineriniai) – kiemo statiniai, (duomenys neskelbtini), žemės sklypas, (duomenys neskelbtini), bei žemės sklypas, (duomenys neskelbtini), buvo bendroji jungtinė V. ir Ž. Č. nuosavybė.
Tauragės rajono apylinkės teismas 2010-12-22 sprendimu ieškinį patenkino iš dalies. Teismas vertino, kad ieškovė, kaip kreditorė, pagal LR Akcizų įstatyme numatytus reikalavimus turi neabejotiną ir galiojančią teisę reikalauti, kad skolininkas įvykdytų savo prievolę ir byloje yra nustatytos visos LR CK 6.66 str. 1d. nustatytos sąlygos, būtinos pripažinti sandorį negaliojančiu pagal pareikštą Pauliano ieškinį, todėl teismas atsakovų sudarytą santuokinio turto dalybų sutartį pripažino negaliojančia nuo jos sudarymo. Teismas nustatė, kad atsakovai J. P., V. R. ir M. M. pažinojo tiek V. Č., tiek ir Ž. Č., todėl turėjo galimybę ir privalėjo pareikalauti jų paaiškinimo ir kitų duomenų apie jų turimus kreditorius, kurių interesams gali būti padaryta žala sandorio sudarymu. Taip pat nustatė, kad atsakovai V. R. ir M. M. nekilnojamąjį turtą įsigijo už gerokai mažesnę kainą, nei reali šio turto rinkos vertė, todėl teismas konstatavo, kad atsakovai J. P., M. M. ir V. R. negali būti pripažinti sąžiningais įgijėjais, pripažino šių atsakovų su V. Č. sudarytus sandorius negaliojančiais ir taikė restituciją natūra. Teismas taip pat konstatavo, kad atsakovai Č. nenuginčijo sutuoktinių turto bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcijos.
Apeliaciniu skundu atsakovas Ž. Č. prašo panaikinti Tauragės rajono apylinkės teismo 2010-12-22 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti. Apeliantas nurodo, kad 1998-06-17 Tauragės rajono apylinkės teismo sprendimu Ž. Č. ir V. Č. santuoka buvo nutraukta, nuo to laiko buvę sutuoktiniai nebevedė bendro ūkio, nesidomėjo vienas kito turtiniais reikalais, tačiau dėl teisinio išprusimo stokos ištuokos civilinės metrikacijos skyriuje neįregistravo iki 2008-07-03. Apelianto teigimu, atsakovė V. Č., formaliai būdama santuokoje su Ž. Č., savo asmeninėn nuosavybėn už savo asmenines lėšas įsigijo nekilnojamąjį turtą: 2006-06-07 įsigijo 2,0800 ha žemės sklypą, (duomenys neskelbtini); 2008-02-20 – 0,2500 ha žemės sklypą su pastatais, (duomenys neskelbtini); 2008-02-28 – 8,7600 ha žemės sklypą, (duomenys neskelbtini); 2007-03-27 – 2,3200 ha žemės sklypą, (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad viešame registre minėto turto savininke nurodoma tik V. Č. bei nėra įrašo, kad jos nuosavybe esantis santuokoje įgytas turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė. Kadangi nėra duomenų apie tai, kad viešo registro duomenys yra neteisingi ar nuginčyti, teismas nepagrįstai konstatavo, kad minėtas nekilnojamasis turtas iki 2008-03-31 santuokinio turto dalybų sutarties sudarymo buvo bendroji jungtinė Ž. Č. ir V. Č. nuosavybė. Apeliantas pažymėjo, kad 2008-03-31 sutuoktinių turto dalybų sutartimi jo mokumas ir turtinė padėtis nebuvo pabloginti, kadangi minėtas turtas apeliantui niekada nepriklausė, ir ieškovės kaip kreditorės teisėti interesai nebuvo pažeisti, todėl teismas nepagrįstai konstatavo, jog yra visos sąlygos 2008-03-31 sutartį pripažinti negaliojančia LR CK 6.66 str. pagrindu. Apeliantas taip pat nurodo, kad teismas netinkamai pritaikė restitucijos institutą ir grąžino ginčo turtą atsakovams Č. nuosavybės teise, kadangi ginčo turtas apeliantui ir V. Č. niekada nepriklausė bendrosios jungtinės nuosavybės teise, be to, bendroji jungtinė nuosavybė, jei tokia ir buvo, pasibaigė nutraukus santuoką 2008-07-03.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir apeliacinį skundą atmesti. Nurodė, kad Ž. ir V. Č. 2008-03-31 sudarydami santuokinio turto dalybų sutartį, akivaizdžiai pripažino, kad nepaisant įrašo viešajame registre, turtas buvo bendras. Pažymi, kad po teismo sprendimo, kuriuo santuoka buvo nutraukta, atsakovai gyveno toje pačioje gyvenamojoje vietoje, tai ir kitos bylos aplinkybės patvirtina, kad sudarydami 2008-03-31 sutartį atsakovai siekė išvengti prievolės išieškojimo nukreipimo į turimą nekilnojamąjį turtą. Taip pat pažymėjo, kad atsakovė V. Č. visą jai apelianto perleistą nekilnojamąjį turtą per tris dienas neskelbiant spaudoje pardavė pažįstamiems asmenims. Atsakovai J. P., V. R. ir M. M. prieš sudarydami sandorius visiškai nesidomėjo, ar kita sandorio šalis patikima, ar ji elgiasi sąžiningai, po sandorių sudarymo įsigytu nekilnojamuoju turtu nesirūpino.
Kitų atsiliepimų į apeliacinį skundą teisme negauta.
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Apeliaciniu skundu apeliantas ginčija pirmosios instancijos teismo sutuoktinių santuokoje įgyto turto – 2,3200 ha žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), 2,1800 ha žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), 0,2500 ha žemės sklypas, (duomenys neskelbtini), su priklausiniais (gyvenamuoju namu, pastatu-tvartu, pastatu-viraline bei kiemo statiniais), 8,7600 ha žemės sklypas, (duomenys neskelbtini) – teisinio režimo vertinimą. Iš bylos duomenų nustatyta, kad atsakovų Ž. Č. ir V. Č. santuoka buvo įregistruota 1991-01-26, santuoka buvo nutraukta 1998-06-17 Tauragės rajono apylinkės teismo sprendimu, tačiau ištuoka įregistruota Tauragės rajono Civilinės metrikacijos skyriuje tik 2008-07-03 (t. 1, b. l. 100, 191). Santuokos ir šeimos kodekso 40 str. numatė, kad santuoka laikoma pasibaigusia nuo to momento, kai bent vienas iš sutuoktinių įregistruoja santuokos nutraukimą civilinės metrikacijos įstaigoje, taigi nagrinėjamoje byloje Ž. Č. ir V. Č. santuoka laikoma pasibaigusia nuo 2008-07-03. 2008-03-31, t. y. iki santuokos nutraukimo įregistravimo, Ž. Č. ir V. Č. sudarė santuokinio turto dalybų sutartį (t. 1, b. l. 47).
Įstatymas numato, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė (LR CK 3.87 str. 1 d., 3.88 str. 1 d. 1 p.). Tokio turto savininkai yra abu sutuoktiniai. Pagal 2008-03-31 santuokinio turto dalybų sutartį atsakovei V. Č. atiteko santuokoje įgytas turtas: 8,7600 ha žemės sklypas, 0,2500 ha žemės sklypas, gyvenamas namas su priklausiniais, (duomenys neskelbtini), 2,3200 ha žemės sklypas, (duomenys neskelbtini), 2,1800 ha žemės sklypas, (duomenys neskelbtini), o atsakovui Ž. Č. V. Č. sumokėjo 10 000 Lt kompensaciją už jam priklausančią dalijamo nekilnojamo turto dalį (1 t., b. l. 29-31). Iš bylos duomenų nustatyta, kad minėtas turtas V. Č. vardu buvo įgytas santuokoje su apeliantu 2008-02-20, 2006-06-07, 2007-03-27 pirkimo – pardavimo sutarčių bei priėmimo – perdavimo aktų pagrindu (t. 1, b. l. 176-189). Kaip nepagrįstas atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad ginčo nekilnojamasis turtas santuokos metu buvo įgytas kaip atsakovės V. Č. asmeninė nuosavybė. LR CK 3.89 str. 1 d. 7 p. numato, kad asmenine sutuoktinio nuosavybe gali būti pripažįstamas turtas, sutuoktinio įgytas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn. Apeliantas nurodė, kad minėtą nekilnojamąjį turtą atsakovė V. Č. įgijo už savo asmenines lėšas, tačiau nepateikė šiuos argumentus patvirtinančių įrodymų (LR CPK 178 str.).
Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio argumentu, kad minėto nekilnojamojo turto registracija V. Č. vardu bei įrašo, jog šis turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, viešajame registre nebuvimas, patvirtina aplinkybę, kad minėtas nekilnojamasis turtas buvo įgytas kaip atsakovės asmeninė nuosavybė. LR CK 3.88 str. 3 d. nustatyti reikalavimai, kaip viešame registre turi būti išviešinti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės savininkai – turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, savininkais viešame registre turi būti nurodyti abu sutuoktiniai, arba turi būti įrašas, kad tai bendroji jungtinė nuosavybė. Tačiau teismų praktikoje pripažįstama, kad sutuoktinių turto registracija viešame registre atlieka tik teisių išviešinimo tretiesiems asmenims funkciją ir neatlieka teises nustatančios funkcijos, todėl LR CK 3.88 str. 3 d. įtvirtinta norma nepakeičia ir neapriboja LR CK 3.88 str. 1, 2 ir 4 d. nuostatose bei 3.90 ir 3.91 str. įtvirtintų bendrosios jungtinės nuosavybės nustatymo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010-05-20 nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Esant tokioms aplinkybėms, teismas, spręsdamas tarp sutuoktinių kilusius ginčus, turi pareigą vadovautis ne tik viešo registro duomenimis (LR CK 3.88 str. 3 d.), bet ir patikrinti šių duomenų tikrumą (patikimumą) remdamasis LR CK 3.88 str. 1, 2 ir 4 d., 3.90 ir 3.91 str. nuostatomis. Nagrinėjamoje byloje viešajame registre nuosavybės teisė į minėtą nekilnojamąjį turtą buvo įregistruota tik vieno iš sutuoktinių – V. Č. – vardu, taip pat viešajame registre nebuvo pateikta informacija, kad šis turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir nėra duomenų, kad registro duomenys būtų ginčijami. Tačiau vien šios aplinkybės, įvertinus bylos duomenis, nesuteikia pagrindo daryti išvadą, kad ginčo nekilnojamasis turtas yra atsakovės V. Č. asmeninė nuosavybė LR CK 3.89 str. pagrindu. Kadangi byloje leistinais ir pakankamais įrodymais sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija, įtvirtinta LR CK 3.87 str. bei 3.88 str. 2 d., nepaneigta, pirmosios instancijos teismas pagrįstai darė išvadą, kad iki 2008-03-31 santuokinio turto dalybų sutarties sudarymo ginčo nekilnojamasis turtas buvo bendroji jungtinė Ž. Č. ir V. Č. nuosavybė.
Nustačius faktinę aplinkybę, kad ginčo nekilnojamasis turtas buvo sutuoktinių V. Č. ir Ž. Č. bendroji jungtinė nuosavybė, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apelianto argumentu, kad 2008-03-31 sutuoktinių turto dalybų sutartimi apelianto mokumas ir turtinė padėtis nebuvo pabloginti. Viena iš actio Pauliana taikymo sąlygų yra aplinkybė, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, kadangi dėl tokio sandorio sudarymo skolininkas tampa nemokus (LR CK 6.66 str. 1 d.). Iš žemės sklypo, pastatų pirkimo – pardavimo sutarčių, perdavimo – priėmimo aktų, nustatyta, kad 2008-06-04 atsakovė V. Č. pardavė atsakovui M. M. 2,3200 ha žemės sklypą, (duomenys neskelbtini), 2008-06-05 V. Č. pardavė atsakovei J. P. 2,1800 ha žemės sklypą, (duomenys neskelbtini), 2008-06-06 V. Č. pardavė atsakovui V. R. 8,7600 ha žemės sklypą, 0,2500 ha žemės sklypą, gyvenamąjį namą su priklausiniais, (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 192-201, 204-206). Pirmosios instancijos teismas iš bylos medžiagos tinkamai nustatė, kad atsakovas Ž. Č. neturėjo kito nekilnojamojo, kilnojamojo turto ar piniginių lėšų į kurias būtų galima nukreipti kreditorių reikalavimus (t. 2, b. l. 107-135, 142-153). Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai darė išvadą, kad atsakovas, sudarydamas santuokinio turto dalybų sutartį, neturėjo kito turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, todėl sudarydamas tokį sandorį pažeidė ieškovės, kaip kreditorės, interesus ir teises, nes sumažino savo mokumą LR CK 6.66 str. prasme.
Pažymėtina, kad nustačius aplinkybę, jog apelianto santuokos nutraukimo įregistravimo 2008-07-03 metu ginčo nekilnojamasis turtas šalims priklausė bendrosios jungtinės nuosavybės teise, laikytina, kad šis turtas santuokos nutraukimo metu nebuvo padalytas ir, nutraukus santuoką, buvo valdomas buvusių sutuoktinių bendrosios dalinės nuosavybės teise, kai nuosavybės teisės dalys nenustatytos. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismui taikius restituciją, atsakovui Ž. Č. nuosavybės teise grąžinta teismo sprendime nustatyto nekilnojamojo turto dalis yra skirta atsakovo Ž. Č. kreditorių reikalavimams tenkinti.
Esant aukščiau paminėtoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, tinkamai, visapusiškai ir pilnutinai ištyrė visus šalių pateiktus įrodymus ir bylos aplinkybes bei tinkamai juos įvertino, todėl priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti apeliacinių skundų argumentais nėra teisinio pagrindo (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326-331 straipsniais, teisėjų kolegija
n u t a r i a :
Tauragės rajono apylinkės teismo 2010-12-22 sprendimą palikti nepakeistą.
Kolegijos pirmininkė Albina Pupeikienė
Kolegijos teisėjai Erika Misiūnienė
Almantas Padvelskis