Civilinė byla Nr. e2-774-842/2016
Teisminio proceso Nr. 2-50-3-00493-2016-5
Procesinio sprendimo kategorija:
(S)
2.5.1.5.; 2.5.8.10.; 2.5.20.1.;
3.1.7.5.; 3.2.6.5.1.; 3.2.6.5.2.
UTENOS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS UŽ AKIŲ
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. balandžio 27 d.
Utena
Utenos rajono apylinkės teismo teisėja Vilma Stukaitė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo Uždarosios akcinės bendrovės „Gelvora“ ieškinį atsakovui G. M. dėl skolos priteisimo
nustatė:
ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 141,99 EUR skolos, 301,91 EUR mokėjimo palūkanų, 86,26 EUR kompensacinių palūkanų, 19,54 EUR ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų, penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo teismo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 17,50 proc. sutartines palūkanas pagal Lizingo sutartį Nr. UT1170 nuo pagrindinės skolos (141,99 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas prašė priimti sprendimą už akių, jeigu atsakovas nepateiks atsiliepimo. Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti 2016-04-01 pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnio nuostatas (viešo paskelbimo būdu), tačiau jis per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į pareikštą ieškinį nepateikė, todėl priimamas sprendimas už akių (CPK 142 str. 4 d., 285 str.).
Ieškinyje išdėstytų aplinkybių patvirtinimui ieškovas pateikė šiuos rašytinius įrodymus: 2008 m. spalio 1 d. skolų portfelio pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 08-20-24, 2008-10-01 patvirtinimą apie teisę į skolas, išrašą iš UAB „Hansa lizingas“ priedo prie Skolų portfelio pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 08-20-24, 2016-03-07 palūkanų paskaičiavimo aktą, ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų išklotinę, 2003-11-26 lizingo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), smulkiojo lizingo parašką fiziniam asmeniui, 2004-03-16 pranešimą dėl vienašališko lizingo sutarties nutraukimo, 2008-10-27 pranešimą dėl reikalavimo perleidimo. Taip pat ieškovas pateikė bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius rašytinius įrodymus: mokėjimo nurodymą.
Ieškovo ieškinys tenkintinas iš dalies.
Atlikus formalų byloje pateiktų rašytinių įrodymų vertinimą nustatyta, kad iš bylos medžiagos matyti, kad pradinis kreditorius UAB „Hansa lizingas“ su atsakovu G. M. 2003-11-26 pasirašė Lizingo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovas sutartimi suteikė kreditą. Atsakovas įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka ir terminais grąžinti jam suteiktą kreditą, kredito mokestį, mokėti ieškovui palūkanas už naudojimąsi paskola bei vykdyti kitas sutartyje numatytas prievoles, tačiau savo sutartinių įsipareigojimų tinkamai neįvykdė. 2014-03-16 pranešimu pradinis kreditorius pranešė atsakovui apie lizingo sutarties nutraukimą.
2008-10-01 buvo sudaryta skolų portfelio pirkimo – pardavimo sutartis Nr. 08-20-24, pagal kurią UAB „Hansa lizingas“ perleido ieškovui reikalavimo teisę į atsakovo skolą, delspinigius ir palūkanas. Iš 2008-10-27 pranešimo dėl reikalavimo perleidimo matyti, kad ieškovas pranešė atsakovui apie reikalavimo perleidimą ir ragino sumokėti susidariusią skolą. Duomenų apie tai, kad atsakovas su ieškovu atsiskaitė, byloje nepateikta.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 str. 1 d. nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais, o CK 6.256 str. 1 d. nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Pagal CK 6.101 str. 1 d., kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. CK 6.59 str. draudžia vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus, o vadovaujantis CK 6.881 str. 1 d., kredito gavėjas privalo grąžinti gautą sumą kreditoriui ir mokėti palūkanas. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nepateikta įrodymų, kad atsakovas su ieškovu atsiskaitė, taip pat į tai, kad atsakovas per nustatytą terminą atsiliepimo į pareikštą ieškinį nepateikė, neginčijo ieškovo reikalavimų, ieškovo naudai iš atsakovo priteistina 141,99 EUR skolos (CK 6.38 str. 1 d., 6.101 str. 1 d., 6.189 str. 1 d., 6.256 str. 1 d., 6.881 str. 1 d.).
Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovo 301,91 EUR mokėjimo/pelno palūkanų, 86,26 EUR kompensacinių palūkanų. Pagal CK 6.73 str. 2 d., 6.258 str. 3 d., jeigu netesybos yra neprotingai didelės, teismas gali jas sumažinti, tačiau jos negali būti mažesnės už nuostolių, atsiradusių dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo, sumą. Taigi netesybų dydžio klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes: į prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, prievolės sumą, palyginus su delspinigių suma, ir kitus kriterijus. Pažymėtina, jog palūkanoms mutatis mutandis taip pat taikytinos CK 6.73 str. 2 d. ir 6.258 str. 3 d. nuostatos, todėl teismas turi teisę sumažinti ir šalių susitarimu nustatytas palūkanas, kurios neprotingai didelės ir pažeidžia sąžiningumo ir teisingumo principus. Teismo vertinimu, pirminio kreditoriaus ir atsakovo sudaryta sutartis yra vartojimo kredito sutartis, todėl teismas turi pareigą kontroliuoti, ar iš vartotojo reikalaujamos priteisti palūkanos ir delspinigiai nėra nepagrįstai dideli. Vadovaujantis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, darytina išvada, kad ieškovo prašomos 301,91 EUR mokėjimo/pelno palūkanų, 86,26 EUR kompensacinių palūkanų laikytinos neprotingai didelėmis – prašoma priteisti palūkanų suma (388,17 EUR) viršija skolos sumą (141,99 EUR); sutartis sudaryta juridinio asmens ir fizinio asmens – vartotojo, kuris turėjo ribotas galimybes derėtis dėl sutarties sąlygų. Šiuo konkrečiu atveju atsižvelgtina ir į tai, kad pirminis kreditorius reikalavimo teisę į atsakovo skolą perleido dar 2008-10-01, tačiau dėl skolos priteisimo į teismą ieškovas kreipėsi tik 2016-03-09. Be to, dalis prašomų priteisti palūkanų ieškovo paskaičiuota jau po sutarties nutraukimo ir reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog palūkanos, sudarančios 388,17 EUR sumą mažintinos iki 71,00 EUR. Tokia palūkanų suma, teismo vertinimu, laikytina pakankama atlyginti dėl prievolės neįvykdymo ieškovo patirtus nuostolius ir užtikrinanti abiejų šalių teisių ir teisėtų interesų pusiausvyrą (CK 1.5 str., 6.73 str. 2 d., 6.258 str. 3 d.).
CK 6.872 straipsnio 1 dalis nustato, kad palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. Pagal Vartojimo kredito sutartį atsakovas įsipareigojo mokėti 17,50 procentų dydžio metines palūkanas. Minėtos palūkanos atlieka mokėjimo (atlyginimo už naudojimąsi suteiktu kreditu) funkciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-751/2003). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovo prašymas priteisti iš atsakovo 17,50 procentų dydžio sutartines palūkanas už negrąžintą 141,99 EUR kredito sumą skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme (2016-03-16) iki visiško kredito grąžinimo bankui dienos yra pagrįstas ir tenkintinas.
Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovo ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidas – 19,54 EUR kaip nuostolių atlyginimą pagal CK 6.249 str. 4 d. 3 p. Pagal ieškovo nurodytą Civilinio kodekso nuostatą į nuostolius įskaičiuojamos protingos išlaidos, susijusios su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka. Ieškovas prašo priteisti išlaidas už pranešimų siuntimą, telekomunikacijų paslaugas, užklausas iš registrų, telefoninius skambučius, tačiau šios išlaidos nėra pagrįstos CPK 177 str. numatytais įrodymais, todėl nėra priteisiamos ieškovo naudai. Ieškovo prašomos priteisti išlaidos, t. y. darbo priemonės, yra ieškovo vykdomai veiklai būtini žmogiškieji ir materialiniai ištekliai, todėl išlaidos bendrovės tiesioginei ūkinei – komercinei veiklai vykdyti negali būti laikomos CK 6.249 str. 4 d. 3 p. nurodytomis į nuostolius įskaičiuojamomis išlaidomis, šių išlaidų negalima susieti su ieškovo veikla atsakovo atžvilgiu, be to nėra pateikta jokių įrodymų, jog tokios išlaidos būtų patirtos.
CK 6.37 str. 2 d. nustato, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 str. 1 d. nustatyta, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 proc. dydžio metines palūkanas už sumą, kurią mokėti praleistas terminas, jeigu sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio, todėl iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2016-03-16, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Teismas gali nukrypti nuo nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas (CPK 93 str. 4 d.). Teismas, įvertinęs, kad ieškovo UAB „Gelvora“ ieškinys atsakovo atžvilgiu iš esmės patenkintas, tik atmestas dalyje dėl ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų, sumažintos palūkanos, taip pat atsižvelgęs į tai, kad atsakovas atsiliepimo per teismo nustatytą terminą nepateikė, nenurodė nepateikimo priežasčių, kas reiškia jog tinkamai nevykdė savo kaip proceso šalies pareigų, sprendžia iš atsakovo ieškovui priteisti visas jo patirtas bylinėjimosi išlaidas – 15, 00 EUR žyminį mokestį (CPK 79 str., 80 str. 1 d. 1 p., 82 str., 93 str. 2 ir 4 d., b. l. 5).
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepriteisiamos, nes jų suma būtų mažesnė už minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 96 str. 6 d., Lietuvos Respublikos finansų ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministrų 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 ,,Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“).
Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis CPK 270, 285, 286, 287 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškovo ieškinį patenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) UAB „Gelvora“, juridinio asmens kodas 125164834, naudai: 144,99 EUR (vieną šimtą keturiasdešimt keturis eurus 99 ct) skolos, 71,00 EUR (septyniasdešimt vieną eurą) palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 212,99 EUR sumą nuo 2016-03-16 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo 17,50 procentų dydžio palūkanas už priteistą pagrindinę skolos 141,99 EUR sumą nuo 2016-03-16 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 15,00 EUR (15 eurų) žyminio mokesčio.
Kitoje dalyje ieškovo ieškinį atmesti.
Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau atsakovas per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę CPK 287 str. nustatyta tvarka paduoti pareiškimą Utenos rajono apylinkės teismui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Utenos rajono apylinkės teisme.
Teisėja Vilma Stukaitė