Civilinė byla Nr. 2A-472/2014

                   Procesinio sprendimo kategorija: 44.5.2.17

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. gegužės 12 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Rasos Gudžiūnienės ir Gintaro Pečiulio,

sekretoriaujant Galinai Lavrinovič,

dalyvaujant ieškovo atstovams D. D. bei advokatui Vaidui Paulauskui,

atsakovo atstovams A. J. bei  advokatui Martynui Pečiuliui,

Lietuvos agrarinių ir miškų mokslo centro filialo Agrocheminių tyrimų laboratorijos atstovui dr. T. R. A.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. M. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 7 d. sprendimo bei 2013 m.  vasario 5 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje 2-1157-798/2013 pagal ieškovės A. M. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Juknevičiaus kompostas“ dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, institucija, duodanti išvadą – Lietuvos agrarinių ir miškų mokslo centro filialo Agrocheminių tyrimų laboratorija.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 118 595,94 Lt turtinės žalos, 50 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, 5 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad jai nuosavybės teise priklauso 1,7523 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo, esantis (duomenys neskelbtini). Atsakovas, vykdydamas ūkinę-komercinę veiklą, ilgą laiką naudojasi valstybinio žemės sklypo dalimi, kuri ribojasi su ieškovei priklausančiu žemės sklypu. Atsakovas, neturėdamas jos sutikimo, ilgą laiką buvo užėmęs ir dalį ieškovei nuosavybės teise priklausančio sklypo, naudojosi ieškovės sklypu kaip atvira kompostavimo aikštele, laikė joje pastatytą metalinę tvorą, šiukšles, atliekas bei ruošinius; be to, dalį sklypo atsakovas išasfaltavo, jame naudojo sunkiąją techniką, pylė nederlingą gruntą. Ieškovė 2005 metais kreipėsi į Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą, prašydama uždrausti UAB „Juknevičiaus kompostas“ naudotis jai priklausančiu žemės sklypu, įpareigoti atsakovą ne vėliau kaip per šešis mėnesius nugriauti statinio dalį, pastatytą arčiau kaip 3 metrai iki ieškovei priklausančio žemės sklypo ribos bei pašalinti kitus nuosavybės teisės pažeidimus. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas ieškinį tenkino iš dalies. Ieškovė, sprendimo dalį, kuria teismas atmetė reikalavimą įpareigoti atsakovą nugriauti statinio dalį, esančią arčiau nei 3 metrai iki ieškovei priklausančio žemės sklypo ribos, apskundė apeliacine tvarka. Vilniaus apygardos teismas 2009 m. lapkričio 30 d. nutartimi Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009 m. gegužės 7 d. sprendimą paliko nepakeistą. Ieškovei nutartį apskundus kasacine tvarka, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. liepos 9 d. nutartimi (civilinė byla Nr. 3K-3-226/2010) ieškovės kasacinį skundą tenkino, įpareigojo atsakovą ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti statinio, esančio (duomenys neskelbtini) dalį, pastatytą arčiau nei 3 metrai iki ieškovei priklausančio žemės sklypo ribos, bei per du mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti iš ieškovės sklypo asfalto dangą. Ieškovė pažymėjo, kad atsakovas kasacinio teismo nutarties ir kitų teismų sprendimų nėra įvykdęs. Tai konstatuota ir antstolės A. P. 2010 m. spalio 15 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 173/10/90. Todėl, vadovaudamasi CK 6.251 str., ieškovė kreipiasi į teismą dėl atsakovo padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, kuri buvo padaryta neteisėtai naudojantis ieškovei priklausančio žemės sklypo dalimi. Ieškovės nuomone, yra visos sąlygos atsakovo civilinei atsakomybei kilti: atsakovo neteisėti veiksmai yra konstatuoti nurodytais procesiniais teismų sprendimais. Atsakovo padaryta žala pasireiškė tuo, kad dėl neteisėtų jo veiksmų buvo sunaikintos ieškovei priklausančio žemės sklypo naudingosios savybės, dėl ko šio žemės sklypo negalima naudoti pagal paskirtį, žemės ūkio veiklai. Tokį žemės sklypo pablogėjimą nustatė ir mokslinio agronomo kvalifikaciją bei kvalifikacinį leidimą dirbti žemėtvarkos darbus turintis specialistas M. A. 2009 m. rugsėjo 8 d. išvadoje „Dėl žalos, padarytos A. M. nuosavybės teise priklausančiam žemės ūkio paskirties sklypui, pobūdžio“. Ieškovė kartu su ieškiniu pateikė UAB „Micaras“ sudarytą lokalinę sąmatą, kurioje yra pateikta statybos darbų detalizacija, kuriuos reiktų atlikti, likviduojant atsakovo padarytą žalą. Sąmatoje nurodytų statybos darbų vertė yra 116 641,48 Lt. Ieškovės patirti išgyvenimai įtakojo jos sveikatą, todėl neturtinę žalą ieškovė vertino 50 000 Lt.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2013 m. liepos 1 d. sprendimu ieškinio netenkino, priteisė iš ieškovės atsakovo naudai 4500 Lt advokato teisinei pagalbai apmokėti ir 484,00 Lt už faktinių aplinkybių konstatavimą. Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio 18 d. ir 2011 m. gruodžio 13 d. nutartimis taikytas laikinąsias apsaugos priemones panaikino. Teismas konstatavo, kad įsiteisėjusiais teismų sprendimais (nutartimis) atsakovui buvo uždrausta naudoti ir atlikti bet kokius veiksmus ieškovei priklausančiame žemės sklype, jis įpareigotas per 2 mėnesius išvežti iš ieškovei priklausančio žemės sklypo medžių kelmus, medienos šakas, medines dėžes, plytas, apdegusius rąstus, akmenis, kitas medžių atliekas, nugriauti sklype esančią tvorą, taip pat buvo įpareigotas ne vėliau kaip per 6 mėnesius nugriauti statinio dalį, pastatytą arčiau kaip trys metrai iki ieškovei priklausančio žemės sklypo ribos bei per 2 mėnesius pašalinti asfalto dangą. Pažymėjo, kad byloje esanti specialisto M. A. 2010 m. rugsėjo 8 d. išvada, pagal kurią atsakovo naudotoje ieškovės žemės sklypo dalyje dirvožemiui padaryta žala, prieštarauja Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro filialo Agrocheminių tyrimų laboratorijos 2010 m. lapkričio 17 d. atliktoms ieškovei priklausančio žemės sklypo dirvožemio agrocheminių savybių ir užterštumo cheminėmis medžiagomis tyrimo išvadoms, pagal kurias rekultivuotos (teritorijos, kuria naudojosi atsakovas), lyginant su greta esančios teritorijos, dirvožemio pH mažai skiriasi, žala nepadaryta. Teismas specialisto M. A. 2010 m. rugsėjo 8 d. išvadą  vertino kritiškai, nes dirvožemio užterštumui nustatyti nepakanka išorinės dirvožemio apžiūros, būtini specialūs tyrimai, kurie nustatytų, kokiomis cheminėmis medžiagomis bei kokia apimtimi yra užterštas dirvožemis. Atkreipė dėmesį, kad pastaroji išvada buvo surašyta tuo metu, kai atsakovas, vykdydamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 9 d. nutartį, sudarė rangos sutartį su UAB „Fegda“, pagal kurią buvo šalinama asfalto danga nuo ieškovei priklausančios žemės sklypo dalies, įrengiama nauja aikštelė bei atliekami kiti darbai. Teismas pažymėjo, jog ieškovė nepateikė duomenų apie UAB „Sodo bitės“ ar jos darbuotojų kompetenciją agrocheminių dirvožemio savybių tyrimo srityje, todėl suabejojo šios įmonės surašyta 2011 m. birželio 2 d. pažyma ir 2011 m. gegužės 30 d. tyrimų protokolu, pagrindžiančiu ieškovės įrodinėjamą žalos dydį. Vadovaudamasis Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro filialo Agrocheminių tyrimų laboratorijos atlikto tyrimo išvadomis, teismas sprendė, jog ieškovė neįrodė, kad atsakovas padarė jai priklausančio žemės sklypo daliai žalą, t. y. sunaikino žemės ūkio paskirties žemės sklypo naudingąsias savybes. Tuo pačiu, įvertinęs ieškovės pateiktą UAB „Micaras“ sąmatą, teismas darė išvadą, jog ši sąmata negali būti laikoma tinkamu ir pakankamu įrodymu šioje byloje. Pažymėjo, jog dirvožemio suslėgimas nesunkiai pašalinamas išarus žemę. Įvertinęs UAB „Micaras“ viešai skelbiamą informaciją, teismas darė išvadą, jog bendrovė neturi jokios patirties ir kompetencijos sugadinto žemės sklypo dirvožemio atstatymo darbų srityje. Teismo nuomone, ieškinyje nurodomi ieškovės teiginiai apie senas lentas, padėklus, plytas ir kitokias šiukšles nėra susiję su šia byla ir ieškovės keliamais reikalavimais. Pažymėjo, kad ieškovės pretenzijos, liečiančios jos teritorijoje buvusias atliekas, yra išspręstos įsiteisėjusiu Vilniaus m. 3 apylinkės teismo 2009 m. gegužės 7 d. sprendimu, o antstolės A. P. 2011 m. balandžio 27 d. pareiškime nurodyta, kad atsakovas yra pilnai įvykdęs šią teismo sprendimo dalį. Atkreipė dėmesį, jog aplinkybę, kad ieškovei priklausančiai žemės sklypo daliai nebuvo padaryta žalos, patvirtino ir antstolio V. Č. 2012 m. rugsėjo 11 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas bei jo priedai (nuotraukos). Teismas sprendė, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų neturtinei žalai pagrįsti, nes jos pateikti duomenys apie sveikatos būklę nesudaro pagrindo teismui konstatuoti priežastinį ryšį tarp atsakovo žemės sklypo naudojimo ir vykusio bylinėjimosi bei ieškovės sveikatos būklės.

Vilniaus apygardos teismo 2013 m. vasario 5 d. papildomu sprendimu iš ieškovės priteisė valstybės naudai 1872 Lt žyminio mokesčio.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Ieškovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes teismas neištyrė ir neįvertino daugelio bylai reikšmingų aplinkybių. Taip pat prašo prie bylos prijungti Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro filialo agrocheminių tyrimų laboratorijos Analitinio skyriaus tyrimų protokolą Nr. D286. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas šį įrodymą atsisakė priimti, nors sprendime išsakė abejones dėl UAB „Sodo bitės“ pažymos ir tyrimo protokolo patikimumo. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Teismas nepagrįstai atsisakė vertinti UAB „Sodo bitės“ 2011 m. birželio 2 d. pažymą ir 2011 m. gegužės 30 d. tyrimų protokolą, nurodydamas, jog nėra įrodymų, kad tyrimas atliktas Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro filialo agrocheminių tyrimų laboratorijos Analitiniame skyriuje. Šie įrodymai patvirtina, kad buvo paimti dirvožemio mėginiai iš apeliantės sklypo ir užfiksuoti tie patys parametrai, kaip ir atsakovo į bylą pateiktame tyrime. Teismas, konstatuodamas, kad apeliantė turėjo įrodyti UAB „Sodo bitės“ darbuotojų kompetenciją agrocheminių dirvožemio tyrimų srityje, pažeidė įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę.

2. Teismas, vertindamas žalos dydį, pažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančias normas bei nukrypo nuo šiuo klausimu suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. Teismas suabsoliutino atsakovo pateiktus dokumentus, o apeliantės pateiktus įrodymus vertino kritiškai, be to, neišsiaiškino ir skundžiamame sprendime neaptarė visų nagrinėjamai bylai teisiškai reikšmingų aplinkybių. Taip pat nepagrįstai konstatavo, kad atsakovas užima ir naudojasi 0,20 ha ploto ieškovės žemės sklypo dalimi, nors 2005 m. atsakovas naudojosi ne mažesniu kaip 60 arų ieškovei priklausančio žemės sklypo plotu.

3. Teismas, spręsdamas dėl padarytos žalos, suabsoliutino atsakovo į bylą pateiktą įrodymą – Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro filialo agrocheminių tyrimų laboratorijos parengtą  tyrimą bei šį įrodymą nepagrįstai laikė oficialiu rašytiniu įrodymu. Atsakovo pateiktas tyrimas gautas neteisėtai, todėl neturėjo būti laikomas įrodymu. Dirvožemio tyrimas atliktas negavus apeliantės, kaip žemės savininkės, leidimo.

4. Teismas nesirėmė visapusišku bylos aplinkybių įvertinimu, o vadovavosi tik atsakovo argumentais. Į bylą pateikta rangos sutartis su UAB „Fegda“ bei pridėti atliktų darbų aktai nepatvirtina, kad buvo šalinama asfalto danga nuo apeliantei priklausančios žemės sklypo dalies. Tokios išvados negalima daryti ir pagal kitus byloje esančius įrodymus. Minėti įrodymai tik patvirtina, kad buvo susitarta dėl asfaltbetonio dangos su pagrindais įregimo darbų atlikimo. Be to, antstolės A. P. faktinių aplinkybių konstatavimo protokoluose nurodyta, kad asfalto danga nėra išardyta, o ten, kur išardyta, matosi atskiros asfalto dangos liekanos bei stambūs akmenys, pastato dalis, pastatyta arčiau nei trys metrai iki apeliantei priklausančios žemės sklypo ribos, nėra nugriauta. Aplinkybę, kad asfalto danga iš apeliantei priklausančio žemės sklypo nėra pilnai pašalinta, bylos nagrinėjimo metu patvirtino ir atsakovo direktorius. Teismas be pagrindo nesirėmė M. A. išvadomis, nes į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad šis asmuo yra žemėtvarkos specialistas.

5. Teismas nepagrįstai nurodė, jog dirvožemio suslėgimą galima pašalinti jį išarus. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad apeliantės žemės sklypui padaryta žala gali būti likviduota jį išarus. Tačiau tuo pačiu teismas patvirtino, kad suslėgto dirvožemio būklės atstatymui būtina atlikti tam tikrus veiksmus. UAB „Micaras“ labai išsamiai nurodyti darbų pavadinimai, kuriuos reikia atlikti, norint grąžinti atsakovo neteisėtai naudotą žemės sklypo dalį. Teismas nevertino ir liudytojo šios įmonės direktoriaus parodymų, jog UAB „Micaras“ turi patirties tiek sudarant lokalines sąmatas, tiek ir vykdant sąmatoje nurodytus darbus. Byloje nėra jokių įrodymų, kurie paneigtų lokalinės sąmatos pagrįstumą. Teismas neaptarė kitų apeliantės argumentų dėl privalomų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo.

6. Teismas neištyrė visų neturtinės žalos vertinimui teisiškai reikšmingų aplinkybių. Apeliantės sveikata labai pablogėjo vykstant teisminiams ginčams su atsakovu bei ginant savo pažeistas nuosavybės teises. Teismas formaliai vertino apeliantės pateiktus neturtinę žalą pagrindžiančius įrodymus.

Ieškovė taip pat nesutinka su Vilniaus apygardos teismo 2013 m. vasario 5 d. papildomu sprendimu, prašo jį panaikinti ir priimti naują sprendimą – priteisti bylinėjimosi išlaidas apeliantės naudai.

Atsakovas atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas bei prijungti prie bylos nuotraukas, kurios patvirtina likusio asfalto dangos pašalinimą iš apeliantės žemės sklypo. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

1. Atsakovas teritoriją, esančią prie (duomenys neskelbtini), valdė bei ja naudojosi nuo 1993 m. Keletą metų atsakovas bei Vilniaus miesto savivaldybė bandė inicijuoti šio sklypo suformavimo, valdymo bei naudojimo klausimo sprendimą, tačiau dėl žemės grąžinimo buvusiems savininkams procedūrų šis klausimas neišspręstas. Šalys sprendė ginčą taikiai, tačiau apeliantei pakeitus poziciją ir atsisakius išnuomoti atsakovo naudotą žemės sklypo dalį, atsakovas pašalino likusią asfalto dangą.

              2. Teismas pagrįstai atsisakė priimti apeliantės teikiamą Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro filialo Agrocheminių tyrimų laboratorijos Analitinio skyriaus tyrimų protokolą Nr. D286, nes šis dokumentas buvo teikiamas pavėluotai, be to, teismui pateikta nepatvirtinta šio dokumento kopija. Todėl prašymas prijungti šį įrodymą netenkintinas.

              3. Teismas pagrįstai atmetė UAB „Sodo bitės“ pažymą ir tyrimų protokolą, nes nebuvo šios įmonės ar jos darbuotojų kompetenciją patvirtinančių dokumentų. Atsakovo užsakymu Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro filialo Agrocheminių tyrimų laboratorijos darbuotojams imant ėminius dalyvavo šio institucijos vyr. mokslinis bendradarbis dr. T. A.. Ėminiai paimti vadovaujantis ES patvirtintu dirvožemio mėginių paėmimo standartu, o apeliantės pateiktame mėginių paėmimo akte nėra nurodomi net ėminių paėmimo gyliai. Byloje nėra duomenų, kad Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro filialo Agrocheminių tyrimų laboratorijos Analitinis skyrius atliko būtent apeliantės priklausančio žemės sklypo dirvožemio agrocheminių savybių tyrimus. UAB „Sodo bitės“ tyrimų protokole nėra nurodyti mineralinio azoto parametrai ir rezultatai.

4. Atsakovas faktiškai niekuomet nesinaudojo 0,60 ha ploto apeliantei priklausančia žemės sklypo dalimi. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2008 m. spalio 30 d. raštas patvirtina, kad atsakovas užėmė ir naudojosi 0,20 ha ploto apeliantės žemės sklypo dalimi. Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centras yra valstybinis mokslinių tyrimų institutas, todėl aptariami tyrimai teismo pagrįstai buvo laikomi oficialiuoju rašytiniu įrodymu. Vien tai, kad tyrimai atlikti be apeliantės žinios nereiškia, kad šie tyrimai gauti neteisėtai. Nei vykdomų darbų metu, nei po darbų atlikimo jokių pretenzijų ar pastabų iš apeliantės atsakovas nesulaukė, nors jai ta situacija buvo žinoma. Atsakovas, matydamas, kad apeliantės pateiktų tyrimų rezultatai akivaizdžiai klaidingi, neturėjo kitos galimybės paneigti šiuos duomenis, todėl būtų eliminuotas rungimosi principas. Atsakovo ir apeliantės pateikti įrodymai nėra lygiaverčiai, nes UAB „Sodo bitės“ yra apželdinimo paslaugų įmonė. Atsakovo pateiktame atliktų darbų akte Nr. 101/10 aiškiai nurodomi darbai: asfaltbetono ardymas, pervežimas vietoje, išardytos aikštelės užpylimas. Teismas pagrįstai pripažino, jog M. A. išvados surašymo bei nuotraukų darymo dieną buvo atliekami asfalto šalinimo darbai. M. A. išvada negali būti laikoma tinkamu įrodymu, nes joje nėra nė vieno specialių žinių reikalaujančio teiginio, tyrimo ar išvados. Be to, humuso kiekis nustatomas ne centimetrais, o procentais, todėl M. A. išvados apie humuso kiekį rodo jo nekompetenciją.

              5. Aplinkybę, kad apeliantės žemės sklypui nepadaryta žalos, įrodo antstolio V. Č. 2012 m. rugsėjo 11 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, apeliantės atstovės D. D. tvirtinimas, jog žemės sklypo nenaudojo – žemė buvo palikta pūdymui. Taigi apeliantė negalėjo žinoti žemės sklypo naudingųjų savybių. Apeliantė siekia atsakovo sąskaita pagerinti atsakovo naudotą žemės sklypo dalį ir paversti ją ariama žeme.

              6. Teismas pagrįstai nurodė, jog žemės suslėgimą galima pašalinti ją tiesiog išarus, nes ši aplinkybė yra akivaizdi. Įvertinus UAB „Micaras“ viešai skelbiamą informaciją, darytina išvada, jog ši bendrovė neturi jokios patirties sugadintos žemės sklypo dirvožemio atstatymo darbų srityje. Šios įmonės pateiktoje lokalinėje sąmatoje nesąžiningai bent tris kartus padidintas tariamai reikalingo augalinio sluoksnio kiekis bei reikiamų mechanizmų kiekiai. Atsakovas naudojosi apie 1 procentu visos apeliantei priklausančios teritorijos, tuo tarpu, deklaruojama žala šiai teritorijai sudaro net 70 procentų visos žemės sklypo rinkos vertės. Be to, lokalinę sąmatą rengė ne šališkas, o su apeliante susijęs subjektas.

              7. Teismui nėra pateiktas nė vienas dokumentas, patvirtinantis bet kokį ryšį tarp atsakovo žemės sklypo naudojimo ir vykusio bylinėjimosi bei ieškovės sveikatos būklės ar jos pablogėjimo.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliaciniai skundai netenkintini.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, taip pat visais atvejais patikrina, ar nėra Civilinio proceso kodekso 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 2 d.).

Byloje kilo ginčas, ar apeliantei priklausančiai žemės sklypo daliai, kuria naudojosi atsakovas, buvo padaryta žala, ir jei buvo – kokio dydžio ši žala.

Nustatyta, kad atsakovas nuo 1995 m. naudojosi žaliųjų atliekų kompostavimo aikštele, esančia (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 188-189). 2003 m. spalio 9 d. dalis atsakovo naudojamo valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi perėjo D. ir K. D. nuosavybėn, o vėliau dovanojimo sutarties pagrindu – A. M. (t. 1, b. l. 12-13; t. 2, b. l. 31-34). Apeliantei nuosavybės teise priklauso 1,7523 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 12-13). Atsakovas, vykdydamas ūkinę komercinę veiklą, ir toliau naudojosi apeliantei priklausančio žemės sklypo dalimi. Įsiteisėjusiais teismų sprendimais atsakovas buvo įpareigotas atlaisvinti naudojamą apeliantės žemės sklypo plotą ir pašalinti jame pastatytus statinius.

Šioje byloje kyla deliktinės atsakomybės taikymo klausimas. Deliktinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti šias sąlygas: neteisėtus veiksmus (CK 6.246 str.), kaltę (CK 6.248 str.), padarytą žalą (CK 6.249 str.) bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 str.).

Dėl neteisėtų atsakovo veiksmų

Nagrinėjamu atveju atsakovo neteisėti veiksmai – neteisėtas apeliantei priklausančios žemės sklypo dalies naudojimas – buvo nustatytas Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009 m. gegužės 7 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-354-155/09. Šiuo sprendimu atsakovui buvo uždrausta naudoti, atlikti bet kokius veiksmus apeliantei priklausančiame žemės sklype bei jis įpareigotas išvežti iš apeliantės sklypo medžių kelmus, medžių  šakas, medines dėžes, plytas, apdegusius rastus, akmenis, kitas medžių atliekas, nugriauti sklype esančią tvorą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 9 d. nutartimi atsakovas įpareigotas atlaisvinti naudojamą apeliantei priklausančio žemės sklypo dalį, t. y. nugriauti statinį, pastatytą arčiau kaip 3 metrai iki apeliantei priklausančios žemės sklypo ribos, bei pašalinti iš apeliantės sklypo asfaltuotą dangą (t. 1, b. l. 15-22). Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad antstolės A. P. 2011 m. balandžio 27 d. pareiškimas patvirtina, jog atsakovas yra įvykdęs Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo sprendimo dalį dėl medžių kelmų, šakų ir kitų atliekų išvežimo (t. 2, b. l. 60-61). Iš byloje pateiktų įrodymų matyti, kad 2010 m. liepos 23 d. atsakovas su UAB „Fegda“ sudarė rangos sutartį dėl asfaltbetonio dangos su pagrindais įrengimo darbų komposto sandėliavimo aikštelėje, esančioje Liepkalnio g., Vilniuje (t. 1, b. l. 166-169). Apeliantė skunde nurodo, kad ši sutartis patvirtina, jog buvo susitarta dėl asfaltbetonio dangos su pagrindais įrengimo, o ne dėl asfalto dangos pašalinimo iš apeliantei priklausančios žemės sklypo dalies. Aiškindamas šią aplinkybę, teismo posėdžio metu atsakovo atstovas A. J. nurodė, kad pagal minėtą rangos sutartį apeliantei priklausančioje žemės sklypo dalyje esanti atsakovo asfaltuota aikštelė buvo išardyta, perstumtas gruntas ir asfaltuota aikštelė įrengta atsakovui priklausančioje teritorijoje. Šiuos atsakovo atstovo teiginius patvirtina ir byloje esantys atliktų darbų aktai, kuriuose konkrečiai išvardinti atlikti darbai (t. 1, b. l. 170-171). Remdamasi nurodytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovas nutraukė neteisėtus veiksmus bei atliko teismų įpareigojimus.

Iš bylos aplinkybių matyti, kad šalys derėjosi dėl ginčo sklypo dalies pardavimo ar nuomos ir tuo pagrindu buvo atidedami teismo posėdžiai (t. 2, 133, 148, 162). Šios aplinkybės rodo, kad atsakovo naudojimasis apeliantei priklausančia žemės sklypo dalimi buvo nulemtas aplinkybių, susiklosčiusių dar iki apeliantės nuosavybės teisių į šį žemės sklypą įgijimo; atsakovas siekė legalizuoti ginčo sklypo dalies naudojimą.

Dėl įrodymų vertinimo

Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobūdį ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Įvertindamas įrodymus teismas vadovaudamasis įstatymo reikalavimais ir remdamasis logikos dėsniais turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjimo dalyko faktams konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje J. K. v. UAB „Vilties vaistinė“, bylos Nr. 3K-3-171/2008; kt.).

Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad 2005 m. atsakovas buvo užėmęs ne mažesnę kaip 60 arų jai priklausančio žemės sklypo dalį, ir tik 2009-2010 m. užimto žemės sklypo dalis sumažėjo iki 20 arų. Šią aplinkybę ji įrodinėja K. P. firmos „Gmatas“ 2005 m. birželio 1 d. Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktu (t. 2, b. l. 7-10) bei S. S. individualios įmonės 2005 m. birželio 13 d. Žemės sklypo kadastro duomenimis (t. 2, b. l. 11). Tačiau teisėjų kolegija nesutinka, jog paminėti dokumentai įrodo atsakovo užimtą apeliantei priklausančio žemės sklypo plotą. Nė viename iš minėtų dokumentų nėra konstatuota ne tik, kiek ploto buvo užėmęs atsakovas, bet ir ar atsakovas apskritai buvo užėmęs apeliantei priklausantį žemės sklypą, jo dalį. Pasak apeliantės, S. S. individualios įmonės 2005 m. birželio 13 d. Žemės sklypo kadastro duomenyse nurodyti 0,6595 ha, kurie įvardinti „kita žemė (nenaudojama)“, ir yra atsakovo užimtas plotas. Tačiau teisėjų kolegija daro išvadą, kad tokie argumentai yra nepagrįsti, nes 0,6595 ha nėra identifikuoti kaip atsakovo naudojamas plotas ar kaip užimtas plotas. Tuo tarpu, pateiktas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Personalo departamento interesantų aptarnavimo skyriaus 2008 m. spalio 30 d. raštas patvirtina, kad atsakovas naudojosi atvira komposto sandėliavimo aikštele, užimdamas apie 0,02 ha apeliantei priklausančio žemės sklypo (t. 1, b. l. 187). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad minėtame rašte ir teismo sprendimuose konstatuotas atsakovo užimamo žemės sklypo plotas buvo nurodytas su akivaizdžia rašymo apsirikimo klaida, nes ir pats atsakovas neginčija, jog jis naudojosi apie 20 arų atsakovei priklausančio žemės sklypo dalimi, kas sudaro 0,20 ha, o ne 0,02 ha.

Pirmosios instancijos teismas išsamiai pasisakė dėl M. A. 2010 m. rugsėjo 8 d. išvadų nepagrįstumo. Apeliantė apeliaciniame skunde šios teismo padarytos išvados nekvestionuoja, todėl teisėjų kolegija dėl to nepasisako.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi atsakovo į bylą pateiktomis Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro filialo Agrocheminių tyrimų laboratorijos atlikto tyrimo išvadomis ir atsisakė vertinti 2011 m. birželio 2 d. UAB „Sodo bitės“ pažymą bei 2011 m. gegužės 30 d. tyrimų protokolą. Siekdama pašalinti galimą prieštaravimą tarp tos pačios institucijos pateiktų dokumentų, teisėjų kolegija į bylą įtraukė Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro filialo Agrocheminių tyrimų laboratoriją išvadai duoti, kurios atstovas teismo posėdžio metu pateikė išsamius paaiškinimus.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė nepateikė jokių duomenų apie UAB „Sodo bitės“ ar jos darbuotojų kompetenciją agrocheminių dirvožemio savybių tyrimo srityje. Kartu su apeliaciniu skundu pateiktas 2011 m. gegužės 30 d. tyrimų protokolas patvirtina, kad pagal UAB „Sodo bitės“ paimtą ir 2011 m. gegužės 24 d. pristatytą ėminį Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro filialo Agrocheminių tyrimų laboratorijos Analitinis skyrius nustatė tyrimų parametrus ir rezultatus (t. 3, b. l. 101). Tačiau šis tyrimų protokolas nepatvirtina UAB „Sodo bitės“ bei jos darbuotojo N. B., kuris atrinko ėminius, kvalifikacijos. Nesutiktina su apeliantės argumentais, kad UAB „Sodo bitės“ darbuotojams nėra reikalinga kompetencija agrocheminių dirvožemio savybių tyrimo srityje, nes šie darbuotojai tik paėmė mėginius, o tyrimus atliko Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro filialo Agrocheminių tyrimų laboratorijos Analitinis skyrius. Teisėjų kolegija šį apeliantės argumentą laiko nepagrįstu dėl to, kad tyrimo rezultatų tikslumas  tiesiogiai priklauso nuo to, kokia tiriamoji medžiaga yra pateikiama ir ar teisingai paimti mėginiai. Kaip teismo posėdžio metu paaiškino Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro filialo Agrocheminių tyrimų laboratorijos atstovas T.R. A., ėminiai turi būti paimti skirtinguose gyliuose (0-30 cm bei 31-60 cm) vadovaujantis Europos Sąjungos patvirtintu dirvožemio mėginių paėmimo standartu, kuris garantuotų kuo tikslesnį rezultatą. Tuo tarpu, 2011 m. birželio 6 d. UAB „Sodo bitės“ pažyma nepatvirtina, kad buvo laikomasi tokios ėminių paėmimo procedūros. UAB „Sodo bitės“ paėmė 5 ėminius: 3 – iš atsakovo rekultivuotos dalies, 2 – iš natūralia augalija užaugusios sklypo dalies (t. 1, b. l. 125-126), tačiau nenurodyta, iš kokio gylio šie ėminiai yra paimti. Taigi ėminiai neatitiko jiems keliamų reikalavimų. Taip pat 2011 m. gegužės 30 d. tyrimų protokole nėra nurodyta ėminio kodas, pavadinimas, kiekis, identifikacinis numeris, ėminio atrinkimo ir paėmimo vietos ir data. Todėl negalima daryti vienareikšmės išvados, kad Analitiniam skyriui buvo pristatyti būtent apeliantei priklausančio žemės sklypo mėginiai. Neaišku, ir kuo remiantis UAB „Sodo bitės“ 2011 m. birželio 2 d. pažymoje buvo nurodyta aplinkybė apie dirvos suslėgimą, nes tokioms išvadoms padaryti taip pat reikalingos atitinkamos specialiosios žinios, reikia tirti fizikines dirvos savybes. Atkreiptinas dėmesys, kad kaip paaiškino dr. T.R. A., Analitinis skyrius atlieka cheminius tyrimus, tačiau neteikia išvadų šių tyrimų pagrindu. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nevertino UAB „Sodo bitės“ pažymos bei tyrimų protokolo.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi atsakovo pateiktomis Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro filialo Agrocheminių tyrimų laboratorijos išvadomis, nes ėminius ėmė kompetentingas asmuo pagal nustatytus standartus (t. 1, b. l. 172-181). Apeliantės argumentas, kad šis įrodymas neturėtų būti vertinamas, kaip gautas neteisėtai, be jos sutikimo, nėra pagrįstas. Teismo posėdyje apeliantės atstovė D. D. pripažino, kad apeliantei priklausantis sklypas nėra atitvertas, o patekimas į jį nėra apribotas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantė nepateikė įrodymų, kokia buvo atsakovo užimamos žemės sklypo dalies kokybė, sudėtis iki atsakovo neteisėtų veiksmų. Teismo posėdžio metu apeliantės atstovė D. D. nurodė, kad žala nustatytina lyginant atsakovo užimtą žemės sklypo dalį su likusia apeliantei priklausančio žemės sklypo dalimi. Kaip matyti iš Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro filialo Agrocheminių tyrimų laboratorijos išvadų, atsakovo užimta (rekultivuota) žemės sklypo dalis nesiskiria ar net yra geresnės agrocheminės sudėties, lyginant su likusia dalimi.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino į bylą pateiktus įrodymus.

Dėl žalos nustatymo

Pažymėtina, kad nustatyti atsakovo atlikti neteisėti veiksmai savaime nesuponuoja turtinės žalos, padarytos apeliantei, konstatavimo. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Žalos atsiradimo faktą ir dydį turi įrodyti ieškovas (CPK 178 str.). Apeliantė teigė, kad dėl atsakovo veiklos buvo sunaikintos jos sklypo dalies naudingosios savybės ir tą įrodinėjo M. A. 2010 m. rugsėjo 8 d. išvada bei jos papildymu (t. 1, b. l. 52-53; t. 2, b. l. 127), UAB „Micaras“ lokaline sąmata (t. 1, b. l. 56) bei UAB „Sodo bitės“ 2011 m. birželio 2 d. pažyma ir 2011 m. gegužės 30 d. tyrimų protokolu (t. 2, b. l. 123-124).

Apeliantės atstovė D. D. tiek pirmosios instancijos teismo posėdžio, kuris įvyko 2011 m. lapkričio 28 d., tiek apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nurodė, jog tame žemės sklype ji sėjo rugius, kviečius ir, jos teigimu, viskas augo (t. 3, b. l. 46). Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantės atstovė tuo pačiu pateikė ir prieštaringą informaciją, nurodžiusi, kad nuo pat sklypo įsigijimo, t. y. nuo 2003 m., ji paliko žemę pūdymui. Todėl teiginiai dėl žemės ūkio kultūrų auginimo žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), yra abejotini. Sutiktina su atsakovo argumentais, kad esant tokioms aplinkybėms, apeliantė objektyviai negalėjo nustatyti, kokios jos sklypo vertingosios savybės buvo sunaikintos. Be to, teismo posėdžio metu dr. T.R. A. nurodė, kad apeliantės žemė savo sudėtimi nėra derlinga.

Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad S. S. individualios įmonės 2005 m. birželio 13 d. Žemės sklypo kadastro duomenimis apeliantei priklausančio 1,7523 ha bendro žemės sklypo plotas susideda iš 0,9630 ha žemės ūkio naudmenos, 0,1298 ha – kelių bei 0,6595 ha – kitos žemės (nenaudojamos) (t. 2, b. l. 11). Pati apeliantė teigia, kad atsakovas naudojasi jai priklausančio žemės sklypo dalimi, kuris patenka į kitos žemės (nenaudojamos) plotą, t. y. tokį, kuriame nevykdoma žemės ūkio veikla. Todėl teisėjų kolegija daro išvada, kad apeliantė, nepagrįstai prašo iš atsakovo žalos atlyginimo, siekdama šią žemės sklypo dalį paversti žemės ūkio paskirties žeme.

Atsakovo pateiktoje Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro filialo Agrocheminių tyrimų laboratorijos tyrimo medžiagoje yra išsamiai pateikta, kaip buvo paimti mėginiai, kokie rezultatai nustatyti, suformuotos išvados. Tyrimo metu padarytos išvados, jog: 1) rekultivuotos, lyginant su greta esančios teritorijos, dirvožemio pH mažai skiriasi, tačiau rekultivuotame dirvožemyje nustatyti didesni mineralinio azoto, judriųjų fosforo ir kalio bei humuso kiekiai; 2) rekultivuotas dirvožemis prioritetiniais teršalais neužterštas; 3) rekultivuota teritorija pagal agrocheminius ir sunkiųjų metalų rodiklius dirvožemyje atitinka žemės ūkio paskirties teritorijai keliamus standartus bei reikalavimus, nukrypimų nuo leistinų normų nenustatyta.

Nustačius, kad atsakovo naudotos apeliantei priklausančios žemės sklypo dalies naudingosios savybės nepablogėjo, t. y. žala nebuvo padaryta, teisėjų kolegija nevertina į bylą pateiktos UAB „Micaras“ lokalinės sąmatos.

Neįrodžius sąlygų turtinei žalai atlyginti, nėra pagrindo vertinti bei tenkinti ir apeliantės reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo.

              Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepadarė materialinės ar procesinės teisės normų pažeidimų, teisingai įvertino bylai reikšmingas aplinkybes, todėl nėra pagrindo apeliaciniuose skunduose nurodytais argumentais naikinti ar keisti teisėtą bei pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str. 2 d.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Kadangi apeliaciniai skundai netenkintini, bylinėjimosi išlaidos priteistinos atsakovui iš apeliantės. Atsakovas prašo priteisti 3751 Lt bylinėjimosi išlaidų (t. 3, b. l. 135-137). Atsižvelgiant į tai, jog šios išlaidos viršija Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytą maksimalų dydį, šios išlaidos mažintinos iki 1500 Lt.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 7 d. sprendimą bei 2013 m. vasario 5 d. papildomą sprendimą palikti nepakeistus.

Priteisti iš ieškovės A. M. (duomenys neskelbtini) atsakovo UAB „Juknevičiaus kompostas“ (į. k. 122983846, buveinė: Ukmergės g. 206-68, Vilniuje) 1500 Lt (vieną tūkstantį penkis šimtus litų) bylinėjimosi išlaidų.

.