Civilinė byla Nr. e2-615-1080-2020

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-08639-2019-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 22.6.10.5.1;

 2.6.11.1; 3.2.6.1

 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. kovo 2 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Dovilė Sadauskaitė,

sekretoriaujant Svetlanai Žurienei,

dalyvaujant ieškovės atstovei advokatei Aldonai Kondratavičienei,

atsakovui R. B. ir jos atstovei advokato padėjėjai Vilmai Šeperytei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Baltic Agro“ ieškinį atsakovui R. B. dėl skolos priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :

1.       Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui ir prašo priteisti iš atsakovo 6 743,48 Eur skolą, 8 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Nurodo, kad 2017-12-05 ieškovė ir atsakovas sudarė Pirkimo – pardavimo sutartį (toliau –Sutartis), kuria atsakovas įsipareigojo iki 2018-11-20 ieškovei parduoti ir pristatyti 250 t. II klasės kviečių. Vykdydamas sutartį atsakovas pristatė tik 40,9 t. kviečių iš sutarto 250 tonų kiekio, likęs atsakovo nepristatytas grūdų kiekis – 209,1 t. Sutarties 5.2 punktu šalys susitarė, jog atsakovas sutarties sąlygomis nepristatęs 1.1 punkte nurodyto produkcijos kiekio, moka ieškovei 20 proc. neparduotos produkcijos kainos baudą ir padengia pirkėjui jo patirtus dėl kiekio trūkumo atsiradusius nuostolius išpildant pirkėjo įsipareigojimus prieš trečiąsias šalis. Pagal Sutarties nuostatas atsakovas užfiksavo galutinę II klasės kviečių kainą – 161,25 Eur/t, todėl ieškovei neparduotos produkcijos kaina yra 33 717,38 Eur. Vadovaujantis CK 6.256 straipsnio 2 dalimi ir Sutarties 5.2 punktu, atsakovas už nepristatytus grūdus privalėjo ieškovei sumokėti 6 743,48 Eur sutartines netesybas (baudą).

3.       Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

4.       Nurodo, kad neginčija, jog pagal Sutarties nuostatas iki 2018-11-20 ieškovei turėjo parduoti ir pristatyti 250 tonų kviečių, tačiau atsakovas pagal Sutartį įsipareigojo parduoti bendrai 250 tonų Extra, 1,2,3 ir 4 klasės kviečių, tai yra atskirai pagal klases neišskiriant kviečių kiekio. Atsakovas privalėjo pristatyti produkciją į elevatorių/terminalą nuo 2018-07-02 iki 2018-11-20. Teigia, kad šiuo atveju egzistuoja nenugalimos jėgos aplinkybės, todėl yra pagrindas atsakovą visiškai ar iš dalies atleisti nuo sutartinės civilinės atsakomybės. 2018 m. liepos mėnesio pabaigoje atsakovas matė dėl sausros būsiantį prastą derlių. Apie esamą padėtį reguliariai informavo ieškovės konsultantą K. M.. Pastarasis atsakovą užtikrino, kad sankcijų dėl sutarties nevykdymo nebus. Atsakovas vykdo veiklą žemės ūkyje ir teisinio išsilavinimo neturi. Atsakovas buvo suklaidintas ieškovo atstovo, kad nebūtina raštu pranešti apie susidariusią situaciją. Kita vertus, atsakovas neprivalėjo ieškovo informuoti apie visuotinai žinomas aplinkybes. Ieškovė yra profesionali žemės ūkio produkcijos supirkėja, todėl akivaizdu, jog jai buvo žinoma apie ekstremalios situacijos visoje šalyje dėl sausros padarinių paskelbimas. Ieškovė, po atsakovo informavimo, žinodama apie galimą sutarties neįvykdymą, ėmėsi kraštutinių priemonių atsakovui paspausti ir visiškai nepagrįstai pateikė vykdymui vykdomąjį dokumentą dėl nepagrįstos skolos išieškojimo iš atsakovo. Taip pat atsakovas nesutinka su ieškovės pateiktais skaičiavimais, kadangi atsakovas yra užfiksavęs ne tik II klasės kviečių kainą, bet ir Extra 1,3,4 klasės kviečių galutines kainas, todėl pagal sutarties sąlygas nėra galimybės aiškiai ir teisingai paskaičiuoti baudos dydžio.

5.       Ieškovė pateikė dubliką, kuriuo prašo atsiliepimo argumentus atmesti, ieškinį tenkinti. Papildomai nurodo, kad  Sutartimi atsakovas neribojamas dėl Sutarčiai įvykdyti reikiamo grūdų kiekio gavimo būdų, todėl reikiamą grūdų kiekį atsakovas galėjo užsiauginti pats arba samdyti trečiuosius asmenis, kurie užaugintų reikiamą kviečių kiekį. Atsakovas taip pat neįrodė būtinųjų požymių konstatuoti nenugalimos jėgos aplinkybių buvimą, o būtent, jog dėl susidariusių aplinkybių Sutarties objektyviai negalima buvo įvykdyti, taip pat, kad šalis turi būti neprisiėmusi tų aplinkybių ar jų padarinių atsiradimo rizikos. Atsakovas yra profesionalus verslininkas, ne vienerius metus užsiimantis grūdų auginimu. Ieškovės įsitikinimu, prastų oro sąlygų, kurios vienokia ar kitokia forma pasitaiko iš esmės kiekvienais metais bei atitinkamai lemia didesnį ar mažesnį derlių, rizika yra visuotinai žinomas dalykas ir nėra aplinkybė, kurios negalima numatyti. Taip pat atsakovas nepateikė nei vieno teisės aktuose numatyto dokumento, galinčio patvirtinti nenugalimos jėgos aplinkybių buvimą, taip pat ieškovės neinformavo apie galbūt susidariusias nenugalimos jėgos aplinkybes, turėsiančias įtakos prisiimtų įsipareigojimų vykdymui. Taip pat ieškovė turi pagrindo įtarti, kad atsakovas turėjo Sutarčiai įvykdyti reikiamą grūdų kiekį, tačiau dėl ženkliai padidėjusių grūdų kainų rinkoje, kviečius pardavė ne ieškovei, o tretiesiems asmenims už didesnes kainas.

6.       Atsakovas pateikė tripliką, kuriuo prašo ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

7.       Papildomai nurodo, kad dublike pateikiamas Sutarties nuostatų aiškinimas neatitinka Sutarties aiškinimo reikalavimų, ieškovė yra nesąžininga atsakovo atžvilgiu, kadangi atsakovas įsipareigojo parduoti tik savo užaugintus grūdus. Atsakovas yra grūdų augintojas, o ne perpardavinėtojas ir Sutartis buvo sudaryta su tikslu realizuoti savo paties užaugintą produkciją. Teigia, kad sausra pripažintina nenugalimos jėgos aplinkybė, dėl ko atsakovas Sutarties neįvykdė dėl nenugalimos jėgos.

8.       Teismo posėdžių metu šalys palaikė savo procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus.

 Teismas

k o n s t a t u o j a :

Ieškinys tenkinamas.

9.       Bylos duomenimis ir šalių paaiškinimais nustatyta, kad 2017-12-05 ieškovė ir atsakovas sudarė pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis), pagal kurią atsakovas įsipareigojo iki 2018-11-20 ieškovei parduoti ir pristatyti 250 tonų grūdų. Atsakovas privalėjo produkciją pristatyti į elevatorių/ terminalą nuo 2018-07-02 iki 2018-11-20 (Sutarties 3.1.1 punktas). Vykdydamas Sutartį atsakovas pristatė 40,9 tonų kviečių, atsakovo nepristatytas grūdų kiekis – 209,1 tona.

10.       Ieškovė teigia, kad atsakovui neįvykdžius sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, jis pagal Sutarties 5.2 punktą privalo sumokėti ieškovei 20 proc. neparduotos produkcijos kainos baudą ir padengti pirkėjui jos patirtus dėl kiekio trūkumo atsiradusius nuostolius išpildant pirkėjo įsipareigojimus prieš trečiąsias šalis. Atsakovas su tokia ieškovės pozicija nesutinka, atsikirsdamas nurodo, kad jis turi būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo sutartinės atsakomybės, nes egzistuoja force majeure (nenugalimos jėgos) sąlygos.

11.       Kiekviena šalis privalo sutartis vykdyti tinkamai ir sąžiningai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.200 straipsnio 1 dalis). Neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs sutartinę prievolę asmuo privalo atlyginti kitai šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (CK 6.256 straipsnio 2 dalis). CK 6.212 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalis atleidžiama nuo atsakomybės už sutarties neįvykdymą, jeigu ji įrodo, kad sutartis neįvykdyta dėl aplinkybių, kurių ji negalėjo kontroliuoti bei protingai numatyti sutarties sudarymo metu, ir kad negalėjo užkirsti kelio šių aplinkybių ar jų pasekmių atsiradimui.

12.       Sutarties 5.6 punkte numatyta, kad pardavėjas ir pirkėjas atleidžiami nuo atsakomybės, jei įsipareigojimų neįvykdė dėl nenugalimos jėgos (force majeure), kaip tai nustatyta Lietuvos Respublikos teisės aktuose.

13.       Tam, kad konstatuoti force majeure (nenugalimą jėgą), turi būti nustatyta, kad yra visi nenugalimą jėgą apibrėžiantys požymiai ir sąlygos. Kasacinis teismas išaiškino, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad nenugalimos jėgos aplinkybes kvalifikuoja tokie požymiai: 1) aplinkybių nebuvo sudarant sutartį ir jų atsiradimo nebuvo galima protingai numatyti; 2) dėl susidariusių aplinkybių sutarties objektyviai negalima įvykdyti; 3) šalis, neįvykdžiusi sutarties, tų aplinkybių negalėjo kontroliuoti ar negalėjo užkirsti joms kelio; 4) šalis nebuvo prisiėmusi tų aplinkybių ar jų padarinių atsiradimo rizikos. Nesant šių kriterijų visumos, faktinės aplinkybės negali būti pripažintos nenugalima jėga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-8-83/2004, 2010 m. spalio 4 d. civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2010).

14.       Atsakovas įrodinėdamas nenugalimos jėgos aplinkybes pateikė 2018-06-13 Kalvarijos savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą Nr. D-259 Dėl ekstremalios situacijos Kalvarijos savivaldybėje paskelbimo, 2018-06-25 Lietuvos hidrometeorogijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos raštą Nr. (8.46)-B7-388 Dėl informacijos apie pasiektus stichinės sausros rodiklius, 2018-06-25 Pasėlių agrarinės būklės patikrinimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), 2018-07-04 LR Vyriausybės nutarimą Nr. 633 Dėl valstybės lygio ekstremalios situacijos paskelbimo. Tačiau minėti įrodymai nepatvirtina nenugalimos jėgos aplinkybes kvalifikuojančius požymius. 

15.       Pirma, atsakovas neginčijo, kad Lietuvos Respublikos prekybos, pramonės ir amatų rūmų išduotos pažymos nepateikė, kaip tai numato Lietuvos Respublikos prekybos, pramonės ir amatų rūmų įstatymo 5 straipsnio 9 punktas, kuris nustato, kad rūmai Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka išduoda nenugalimos jėgos aplinkybes liudijančias pažymas. Taip pat nepateikė duomenų (deklaracijos) apie sunaikintus kviečių pasėlius (CPK 178 straipsnis).

16.       Antra, sutiktina su ieškove, kad šalys sudarė ne grūdų auginimo (paslaugų) sutartį, o pirkimo-pardavimo sutartį dėl 250 tonų grūdų pirkimo - pardavimo, todėl atsakovas nebuvo ribojamas Sutarčiai įvykdyti gauti reikalingą grūdų kiekį iš trečiųjų asmenų. Nenugalima jėga nelaikoma tai, kad rinkoje nėra reikalingų prievolei įvykdyti prekių ar sutarties šalis neturi pakankamai finansinių išteklių arba skolininko kontrahentai pažeidžia savo prievoles (CK 6.212 straipsnio 1 dalis). Iš Sutarties objekto matyti, kad atsakovas įsipareigojo parduoti 2018 metų derliaus grūdus. Sutarties 1.3 punktu šalys sutarė, jog pagal Sutartį produkcija priimama išauginta fizinio ar juridinio asmens, registruoto Žemės ūkio ir kaimo verslo registre; ir išauginta augintojų, užsiregistravusių Įregistruotų pašarų ūkio subjektų sąraše. Taigi iš sisteminės Sutarties nuostatų analizės matyti, jog Sutartimi šalys neaptarė, jog parduodami grūdai turi būti užauginti paties atsakovo, Sutarties nuostatos nedraudė atsakovui, negalint surinkti reikiamo tonų grūdų Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų vykdymui, įsigyti grūdus iš trečiųjų asmenų – kitų grūdų augintojų. Atsakovas aplinkybės, jog pastaroji galimybė jam buvo apribota ar negalima, niekaip nepaneigė.

17.       Trečia, atsakovas yra verslininkas, savo veikloje sudarantis komercinius sandorius, ir nors, kaip teigia atsakovas nėra teisininkas, tačiau pasirašydamas išankstinę Sutartį dėl 2018 metų derliaus veikė tikslais, susijusiais su jo verslu, t. y. ūkininkavimu. Kaip teisingai pastebi ieškovė, prasto derliaus tikimybe ir jo rizika kiekvienais metais yra visuotinai žinoma ir šią aplinkybę įmanoma numanyti bei yra atsakovo verslo rizika. Tuo tarpu metrologinės sąlygos turi būti netikėtos, nepasitaikančios tuo metu laiku. Šių aplinkybių visuma leidžia konstatuoti, kad atsakovas, kurio profesinė veikla yra ūkininkavimas, galėjo numatyti nepalankias oro sąlygas, todėl prisiėmė ir aplinkybių, susijusių su gamtos reiškiniais, padarinių atsiradimo riziką.

18.       Ketvirta, atsakovo pateikti 2018-06-13 Kalvarijos savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas Nr. D-259 Dėl ekstremalios situacijos Kalvarijos savivaldybėje paskelbimo, 2018-06-25 Lietuvos hidrometeorogijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos raštas Nr. 98.46)-B7-388 Dėl informacijos apie pasiektus stichinės sausros rodiklius, 2018-07-04 LR Vyriausybės nutarimas Nr. 633 Dėl valstybės lygio ekstremalios situacijos paskelbimo, yra bendro pobūdžio informacija, kuri nepaneigia atsakovo grūdų sunaikinimą dėl nenugalimos jėgos. Tuo tarpu iš 2018-06-25 Pasėlių agrarinės būklės patikrinimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog žieminiai kviečiai nukentėję vidutiniškai, ir apie tai, kad jie būtų labiausiai nukentėję ar/ir išnykę, duomenų nepateikta. Ieškovė pateikė į bylą Lietuvos statistikos departamento Oficialios statistikos portalo pateikimą informaciją apie kvietjurgių, žirnių ir rapsų derlingumą (tonomis iš 1 ha) 2018 metais (duomenys neskelbtini) apskrityje, iš kurios duomenų matyti, jog atsakovo užaugintos kultūros ir kurias realizavo atsakovas atitinka Statistikos departamento vidurkį, nepaneigia kviečių sunaikinimo, todėl pastarojo atsakovo pateikto akto duomenis vienareikšmiškai nepatvirtina, jog atsakovas neturėjo pakankamai grūdų savo Sutartimi prisiimtiems įsipareigojimams įvykdyti.

19.       Penkta, teismo pavedimu iš atsakovo buvo išreikalautos PVM sąskaitos faktūros, atsakovo PVM deklaracija, iš kurių matyti, kad atsakovas 2018 metais deklaravo 81 150 Eur pajamų ir atsakovas sudarė sandorius su trečiais asmenimis (duomenys neskelbtini), V. D., I. B., kuriems atsakovas pardavė ir kviečių, kas taip pat leidžia pagrįstai abejoti dėl atsakovo negalimumo vykdyti Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų dėl nenugalimos jėgos (t 2, b.l. 120, t. 1, 125-130). Be to tiek atsakovas, tiek jo atstovė  teismo posėdžio, įvykusio 2019-12-03, metu nurodė, kad atsakovas elgėsi pagal aplinkybes, atsakovas pasirinko grąžinti didesnę skolą, neneigė, jog tretiesiems asmenims parduotą produkciją (garso įrašo 38:00 – 39:30 min). Pažymėtina, kad Sutarties 5.1 punktu atsakovas įsipareigojo neparduoti, nepristatyti produkcijos kitiems asmenims, nesudaryti su trečiaisiais asmenimis jokių sandorių, kurie apsunkintų arba darytų negalimu įsipareigojimų pagal Sutartį vykdymą. Todėl atsakovas vykdydamas įsipareigojimus tretiesiems asmenims, taip pat prisiėmė riziką ir dėl Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų nevykdymo padarinių, todėl konstatuotina, jog atsakovas neįrodė, jog dėl susidariusių aplinkybių Sutarties negalima buvo įvykdyti.

20.       Taip pat atmestini atsakovo argumentai, jog buvo suklaidintas ieškovės konsultanto dėl Sutarties vykdymo, kadangi Sutarties vykdymo tvarka ir terminai numatyti Sutartyje, kurioje nenumatyta, jog apie negalimą Sutartimi priimtų įsipareigojimų vykdymą atsakovas konsultuojasi ir informuoja įmonės konsultantą. Taip pat CK 6.212 straipsnio 3 dalyje numatyta pareiga atsakovui pranešti kitai Sutarties šaliai (ieškovei) apie nenugalimos jėgos aplinkybės atsiradimą bei jos įtakas sutarties neįvykdymui. Tokia pareiga numatyta ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996-07-15 nutarimu Nr. 840 patvirtintų Atleidimo nuo atsakomybės esant nenugalimos jėgos (force majeure)  aplinkybės taisyklių 5 punkte. Atsakovas nepateikė įrodymų apie tai, jog informavo ieškovę apie negalėjimą įvykdyti Sutartį, liudytojo apklausos atsisakė.

21.       Atsižvelgiant į nurodytą, teismas konstatuoja, kad nesant nenugalimos jėgos (force majeure) nustatymo kriterijų visumos, nepripažintinas nenugalimos jėgos buvimas, dėl ko nėra pagrindo visiškai ar iš dalies atleisti atsakovą nuo civilinės atsakomybės.

22.       Atmestini atsakovo argumentai dėl sutartinių netesybų (baudos) apskaičiavimo neteisingumo. Sutarties 5.2 punktu šalys susitarė, jog atsakovas sutarties sąlygomis nepristatęs 1.1 punkte nurodyto produkcijos kiekio, moka ieškovei 20 proc. neparduotos produkcijos kainos baudą ir padengia pirkėjui jo patirtus dėl kiekio trūkumo atsiradusius nuostolius išpildant pirkėjo įsipareigojimus prieš trečiąsias šalis. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 6 743,48 Eur sumą. Ieškovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad sutinka, jog pagal Sutartį atsakovas galėjo parduoti bet kokios klasės kviečius – Extra, I, II, II arba IV klasės kviečius, tačiau  reikalaujama priteisti netesybų suma apskaičiuota pagal II klasės kviečių kainą, nes ši kviečių klasė yra dažniausiai esanti rinkoje ir tai yra kviečių klasių vidurkis. Tuo tarpu atsakovas ginčydamas apskaičiavimo tvarkos nepagrįstumą, savo apskaičiavimo būdo neteikė, nenurodė, kaip turi būtų apskaičiuojama bauda ir pagal kokią Sutartyje numatytą grūdų klasę.

23.       Taip pat nurodytų aplinkybių kontekste vertintina ir tai, kad ieškovė pateikė į bylą PVM sąskaitas faktūras, iš kurių matyti, jog ieškovė atsakovo nepristatytą kviečių kiekį įsigijo iš trečiojo asmens (duomenys neskelbtini) pagal Pirkimo – pardavimo sutartį dėl II klasės kviečių už didesnę nei šalių Sutartyje numatytą kainą (190 Eur/t)(t. 1, b.l. 81-87). 

24.       CK 6.38 straipsnyje įtvirtinta bendroji norma, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Remiantis CK 6.63 straipsnio 2 punktu skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą. Pagal šalių pasirašytą Sutartį atsakovas turėjo pareigą parduoti ieškovei prekes, o atitinkamai ieškovės pareiga yra laiku atsiskaityti su atsakovu. Nustatyta, kad ieškovė savo įsipareigojimus vykdė tinkamai, tuo tarpu atsakovas nurodyto kiekio grūdų ieškovei nustatytu terminu nepardavė. Atsakovui pripažįstant, jog Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų neįvykdė,  nenugalimos jėgos sąlygų byloje nenustatyta, todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo  6 743,48 Eur skolos yra pagrįstas ir tenkinamas (CK 6.305 ir 6.344 straipsniai).

25.       Ieškovė, remdamasi Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymu, prašo priteisti iš atsakovo procesines palūkanas, t. y. 8 proc. metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymas taikomas tarp ūkio subjektų arba ūkio subjektų ir viešųjų subjektų sudarytoms komercinėms sutartims, pagal kurias už atlyginimą perduodamos prekės, teikiamos paslaugos ar atliekami darbai ir atliekami mokėjimai. Minėto įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad ūkio subjektas yra asmuo, kuris įstatymų nustatyta tvarka verčiasi ūkine komercine ar profesine veikla. Kadangi tarp šalių sudaryta žemės ūkio produkcijos pirkimo-pardavimo sutartis, jos vykdymą, atsiskaitymo tvarką ir terminus bei teisės į pavėluoto mokėjimo palūkanas atsiradimo aplinkybes, šių palūkanų apskaičiavimo ir mokėjimo tvarką nustato specialusis Lietuvos Respublikos atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymas. Šio įstatymo 2 straipsnio 5 dalis numato, kad pavėluoto mokėjimo palūkanų norma – 8 procentiniais punktais padidinta vėliausiai pagrindinei Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikoma fiksuotoji palūkanų norma. Pagal įstatymo 12 straipsnio 1 dalį palūkanų, kurias žemės ūkio produkcijos pirkėjas privalo sumokėti žemės ūkio produkcijos pardavėjui už pavėluotą mokėjimą, dydis apskaičiuojamas taikant pavėluoto mokėjimo palūkanų normą, galiojusią tą metų pusmetį, kurį žemės ūkio produkcijos pirkėjui atsirado pareiga mokėti pavėluoto mokėjimo palūkanas. Europos centrinio banko viešais duomenimis, ieškovo kreipimosi į teismą dieną galiojusi vėliausiai pagrindinei Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikoma fiksuotoji palūkanų norma sudarė 0,00 proc., todėl ieškovė turi teisę reikalauti priteisti iš atsakovo 8 proc. dydžio procesines palūkanas. Ieškovė prašo iš atsakovo priteisti 8 proc. dydžio palūkanas, kurios neviršija Lietuvos Respublikos atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymu nustatytos palūkanų normos, todėl iš atsakovo priteistinos 8 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2019 m. kovo 22 d., iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

26.       CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškinį patenkinus visiškai, ieškovei iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos.

27.       Ieškovė pateikė teismui įrodymus, kad jis patyrė 3 593,63 Eur bylinėjimosi išlaidų: 202 Eur sumokėto žyminio mokesčio bei 3391,63 Eur už advokatės teisinę pagalbą. Įvertinus procesinių dokumentų kiekį, turinį, posėdžių skaičių, ginčo dalyką, patirtos bylinėjimosi išlaidos laikomos pagrįstomis, atitinka realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus. Išlaidos už advokato teisinę pagalbą neviršija Lietuvos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato nustatytų maksimalių dydžių. Dėl to bylinėjimosi išlaidos (3 593,63 Eur suma) priteistinos ieškovei iš atsakovo (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis). Ieškovė taip pat prašo priteisti išlaidas, kurias jį patyrė atsivesdama liudytoją į teismo posėdį. Nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-12-09 nutartimi atsakovas buvo įpareigotas iki 2019-12-19 sumokėti 250 Eur avansą už liudytojo apklausą teismo posėdyje, išaiškinant, kad nesumokėjus avanso, teismas atsisakys atlikti šalies prašomus procesinius veiksmus ir nagrinės bylą jų neatlikęs. Per nustatytą terminą atsakovas nutartyje nurodyto avanso nesumokėjo. Teismo posėdžio, įvykusio 2020-02-11, metu atsakovas patvirtino, jog nesumokėjęs avanso, jis liudytojo apklausos atsisakė. Į teismo posėdį atvykęs liudytojas nebuvo apklausiamas, todėl, teismo vertinimu, ieškovė savo iniciatyva, atsivesdama liudytoją į teismo posėdį, prisiėmė riziką dėl išlaidų už jo atitraukimą nuo darbo kilimą, todėl prašymas šias išlaidas priteisti iš atsakovo netenkinamas. 

28.       Šios bylos procesinių dokumentų įteikimas buvo apmokėtas valstybės lėšomis. Bendra su procesinių dokumentų įteikimu susijusių išlaidų suma sudaro 32,81 Eur, kuri priteistina iš atsakovo (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268 straipsnio 5 dalimi, 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovei UAB „Baltic Agro“, j. a. k. 111547089, iš atsakovo R. B., a. k. (duomenys neskelbtini), 6 743,48 Eur (šešis tūkstančius septynis šimtus keturiasdešimt tris eurus ir 48 ct) skolos, 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (6 743,48 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2019 m. kovo 22 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 3 593,63 Eur (tris tūkstančius penkis šimtus devyniasdešimt tris eurus ir 63 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 32,81 Eur (trisdešimt du eurus ir 81 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank”, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660, arba į sąskaitą Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią Luminor AB Bank, banko kodas 21400, įmokos kodas 5660. Sumokėjus minėtą sumą, teismui (raštinei) būtina pateikti tai patvirtinančius įrodymus.

Šis sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėja                                                   Dovilė Sadauskaitė