Civilinė byla Nr. 2-781-637/2021
Teisminio proceso Nr. 2-06-3-07828-2020-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.2.11; 1.3.5.7; 3.2.6.1; 3.2.6.8.1; 3.2.6.10
(S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. sausio 22 d.
Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Audra Hadrovska,
sekretoriaujant Neringai Čilinskaitei,
dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Deleka“ atstovui advokatui Juriui Petreikiui,
atsakovo A. D. atstovei advokato padėjėjai Rimai Adomonienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Deleka“ ieškinį atsakovui A. D. dėl darbo ginčo.
Teismas
n u s t a t ė :
1. ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame nurodė, kad sutinka su dalimi Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos darbo ginčų komisijos 2020 m. spalio 12 d. sprendimo Nr. DGKS-5852, bet prašo išspręsti darbo ginčą iš esmės – priteisti 459,98 Eur darbo užmokestį už 2020 m. balandžio mėnesį, atskaičius mokesčius; 548,22 Eur darbo užmokestį už 2020 m. gegužės mėn., atskaičius mokesčius, į sumą esant įskaičiuotai kompensacijai už nepanaudotas kasmetines atostogas; atidėti teismo sprendimo vykdymą trims mėnesiams arba teismo sprendimo įvykdymą išdėstyti šešiems mėnesiams kas mėnesį mokant vienodo dydžio įmokas; sumažinti ieškovo reikalaujamas priteisti netesybas.
2. Ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau ir UAB) „Deleka“ atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad neginčija prievolės atsakovui sumokėti neišmokėtą darbo užmokestį už 2020 m. balandžio ir gegužės mėnesius, taip pat kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas, tačiau prašė atidėti ar išdėstyti teismo sprendimo vykdymą motyvuodamas sunkia įmonės finansine padėtimi dėl teisinio ginčo su partnere Vokietijoje ir paskelbto karantino dėl COVID-19 pandemijos. Paaiškino, kad ieškovė negauna jokių pajamų nuo 2020 m. balandžio mėn. Vienintelės pajamos, kurias gaudavo ieškovė buvo partnerės Vokietijos įmonės mokamos sumos už darbuotojų nuomą, iš šių lėšų buvo atsiskaitoma su darbuotojais. Vokietijos bendrovei sulaikius išmokėtinas sumas, ieškovė negalėjo atsiskaityti su darbuotojais. Teigė, jog teisme Vokietijoje dėl galimai padarytos žalos vyksta teisinis ginčas.
3. Atsakovas A. D. pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė tenkinti dalyje dėl neišmokėto darbo užmokesčio ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas priteisimo, tačiau nesutiko su ieškovės reikalavimais mažinti priteistinas netesybas bei išdėstyti ar atidėti priteistų sumų mokėjimą.
4. Atsakovo A. D. atstovė teismo posėdžio metu palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją. Papildomai paaiškino, kad ieškovė nepagrindė ir nepateikė įrodymų apie gautinas sumas iš Vokietijos bendrovės, nepagrindė, kada planuoja atnaujinti ar pradėti vykdyti veiklą, todėl nėra pagrindo išdėstyti ar atidėti teismo sprendimo vykdymą. Priteistinų sumų išdėstymas ar sprendimo vykdymo atidėjimas pažeistų atsakovo kaip darbuotojo teisę gauti darbo užmokestį. Nurodė, kad nesutinka su ieškovo prašymu dėl netesybų mažinimo, nes netesybas numato įstatymas, ieškovė nepagrįstai ilgai delsia sumokėti net darbo užmokestį.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
5. Darbo sutartis ? darbuotojo ir darbdavio susitarimas, pagal kurį darbuotojas įsipareigoja būdamas pavaldus darbdaviui ir jo naudai atlikti darbo funkciją, o darbdavys įsipareigoja už tai mokėti darbo užmokestį (Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau ir DK) 32 straipsnio 1 dalis).
6. Byloje esančiais duomenimis, šalių per atstovus duotais paaiškinimais nustatyta, kad atsakovas A. D. nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) dirbo UAB „Deleka“ vairuotoju Vokietijoje. Darbo santykiai su ieškove nutrūko (duomenys neskelbtini) darbuotojo A. D. prašymu, t. y. DK 55 straipsnio 1 dalies pagrindu.
7. 2020 m. rugpjūčio 25 d. atsakovas kreipėsi į Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos teritorinio skyriaus darbo ginčo komisiją (toliau – DGK) su prašymu dėl darbo užmokesčio skirtumo priteisimo, nes atleidimo dieną darbdavys neatsiskaitė, t. y. neišmokėjo darbo užmokesčio už 2020 m. balandžio ir gegužės mėnesius bei kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas.
8. 2020 m. spalio 12 d. sprendimu Nr. DGKS-5852 DGK darbuotojo prašymą patenkino, nuspręsdama išieškoti iš UAB „Deleka“ Klaipėdos filialo A. D. 459,98 Eur darbo užmokesčio už 2020 m. balandžio mėn. atskaičius mokesčius, 548,22 Eur darbo užmokesčio už 2020 m. gegužės mėn. atskaičius mokesčius, į sumą esant įskaičiuotai kompensacijai už nepanaudotas kasmetines atostogas; 2256,66 Eur netesybų neatskaičius mokesčių.
9. Ieškovė sutinka su DGK išvada dalyje dėl neišmokėto darbo užmokesčio ir kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas, tačiau prašo teismo ginčą išnagrinėti iš esmės, mažinti priteistinas netesybas, o priteistų sumų mokėjimą atidėti trims mėnesiams arba išdėstyti teismo sprendimo vykdymą šešiems mėnesiams.
Dėl darbo užmokesčio ir kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas priteisimo
10. Ieškovė pripažįsta, kad atleidžiant darbuotoją su juo nebuvo atsiskaityta.
11. Nagrinėjant ginčą darbo ginčų komisijoje UAB „Deleka“ pateikė 2020 m. rugpjūčio 24 d. pažymą apie A. D. priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį, iš kurios nustatyta, kad už 2020 m. balandžio mėn. atsakovui paskaičiuota 682,69 Eur darbo užmokesčio, iš kurio atskaičius mokesčius mokėtina suma sudaro 459,98 Eur, o už 2020 m. gegužės mėn. priskaičiuota 607,00 Eur darbo užmokesčio ir 238,80 Eur kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas, išskaičius mokesčius mokėtina suma sudaro 548,22 Eur. Ieškovė patvirtina, kad šios paskaičiuotos išmokėti sumos ir darbdavio neginčijamos atsakovui A. D. (darbuotojui) iki šiol nėra sumokėtos.
12. Atsakovas sutinka, kad jam neišmokėtas darbo užmokestis ir kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas būtų priteista pagal 2020 m. rugpjūčio 24 d. pažymą ir joje priskaičiuotų išmokėtinų sumų dydžio neginčija.
13. Esant nustatytoms aplinkybėms, teismas konstatuoja, jog atsakovui A. D. priteistina iš ieškovės UAB „Deleka“ 459,98 Eur darbo užmokesčio už 2020 m. balandžio mėnesį, atskaičius mokesčius; 548,22 Eur darbo užmokesčio už 2020 m. gegužės mėn., atskaičius mokesčius, į sumą esant įskaičiuotai kompensacijai už nepanaudotas kasmetines atostogas.
Dėl netesybų už uždelstą atsiskaitymą
14. Nustačius, kad su darbuotoju nebuvo tinkamai atsiskaityta jo atleidimo iš darbo dieną, DGK priteisė atsakovui netesybas skaičiuojant nuo 2020 m. gegužės 30 d. iki 2020 m. spalio 12 d. 2256,66 Eur neatskaičius mokesčių (1002,96 Eur vidutinis mėnesio atlyginimas padaugintas iš 4,5 mėn., ir šią sumą mažino 50 procentų).
15. Pagal DK 146 straipsnio 2 dalį, darbo sutarčiai pasibaigus, visos darbuotojo su darbo santykiais susijusios išmokos išmokamos, kai nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju, bet ne vėliau kaip iki darbo santykių pabaigos, nebent šalys susitaria, kad su darbuotoju bus atsiskaityta ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų.
16. Nustatyta, kad ieškovė neatsiskaitė su atsakovu jo atleidimo dieną ir šalys nebuvo susitarusios dėl vėlesnės atsiskaitymo nei darbuotojo atleidimo dienos. Įstatyme numatyta, jog net ir susitarus dėl to darbo užmokesčio ar su juo susijusių išmokų dalis, neviršijanti darbuotojo vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio, visais atvejais turi būti sumokama ne vėliau kaip darbo santykių pasibaigimo dieną, nebent atleidimo metu buvo susitarta kitaip (DK 146 straipsnio 2 dalis).
17. Darbdavys, pažeidęs įstatyme imperatyviai įtvirtintą pareigą atsiskaityti su atleidžiamu darbuotoju, ne vėliau kaip iki darbo santykių pabaigos (DK 146 straipsnio 2 dalis), kai neatsiskaitoma ne dėl darbuotojo kaltės, privalo mokėti netesybas. Netesybų dydis nustatytas įstatymo – darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis – darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Jeigu uždelsta suma yra mažesnė negu darbuotojo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis, netesybų dydį sudaro darbdavio uždelsta suma, padauginta iš uždelstų mėnesių skaičiaus (DK 147 straipsnio 2 dalis).
18. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad netesybų už uždelsimo laiką taikymui būtina nustatyti tokias aplinkybes: pirma, neatsiskaitymo laiku faktą; antra, faktą, kad dėl neatsiskaitymo nėra darbuotojo kaltės. Jeigu darbuotojo kaltės nėra, tai darbdaviui kyla neigiamų padarinių dėl neatsiskaitymo laiku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-350-469/2015).
19. Nagrinėjamoje byloje yra nustatytas neatsiskaitymo su darbuotoju (byloje atsakovu) faktas ir nenustatyta atsakovo kaltė dėl neatsiskaitymo.
20. Lietuvos Aukščiausias Teismas 2015 m. birželio 8 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-350-469/2015 pasisakė, kad DK 141 straipsnio 3 dalyje (atitinka šiuo metu galiojančio DK 147 straipsnio 2 dalį) nustatytas kompensacinis mechanizmas, kuriuo yra kompensuojamas darbuotojui neišmokėtas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos; antra – tai sankcija darbdaviui, kuris su atleidžiamu darbuotoju visiškai neatsiskaitė atleidimo dieną (ar atitinkamą įstatyme ar šalių susitarime nustatytą dieną). Ši sankcija, kaip ir bet kuri kita, gali būti efektyvi ir pasiekti tikslus, dėl kurių ji yra nustatyta, tik tuo atveju, jeigu ji proporcinga teisės pažeidimui, už kurį yra skiriama. Sprendžiant dėl darbuotojui priteistinos kompensacijos dydžio būtina vadovautis darbo teisės principais, taip pat proporcingumu kaip bendruoju teisės principu. Šie principai reikalauja, kad tarp teisės pažeidimo ir sankcijos nebūtų nepagrįstai didelio neadekvatumo, disproporcijų, todėl priteistina darbuotojui kompensacija ne visais atvejais turi sutapti su vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką suma.
21. Pagal kasacinio teismo praktiką, darbuotojui priteistina išmoka už uždelsimo atsiskaityti laiką gali būti mažinama atsižvelgiant į trumpą darbo santykių trukmę, didelę priteistiną sumą, darbdavio padaryto pažeidimo aplinkybes ir pobūdį, faktą, kad darbdavys ieškinio reikalavimų dalį pripažino ir sumokėjo kompensacijos dalį, darbdavio finansinę padėtį, priteistinos išmokos dydžio reikšmę darbdavio kitų darbuotojų ir kreditorių interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 17 d. nutartis Nr. 3K-3-443/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartis Nr. 3K-3-262-687/2015, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartis Nr. 3K-3-209-469/2015, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 17 d. nutartis Nr. 3K-3-131-686/2017).
22. Kartu kasacinio teismo jurisprudencijoje pažymima, kad aptartų ar kitų reikšmingų darbdavio naudai aplinkybių nustatymas savaime nereiškia pagrindo mažinti priteistiną išmoką. Priteistina išmoka gali būti mažinama tik išimtiniais atvejais, kai nustatomos išskirtinės aplinkybės, kurios rodo, kad priteistinos išmokos dydis aiškiai prieštarauja teisingumo principui ir yra iš esmės neproporcingas darbdavio padarytam pažeidimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-5/2012). Teismas kiekvienu konkrečiu nagrinėjimo atveju nustatęs pagal aptartus kriterijus reikšmingas bylai faktines aplinkybes sprendžia, ar jos pažeidžia darbdavio padaryto pažeidimo ir darbuotojo pažeistų teisių proporcingumo principą ir sudaro teisinį pagrindą mažinti darbuotojui priteistiną išmoką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2014).
23. Nagrinėjamu atveju teismas, reikšminga aplinkybe laiko tai, kad darbo santykių su atsakovu pasibaigimo dieną – (duomenys neskelbtini), atsakovui nebuvo išmokėta net dalis jam už du mėnesius priklausančio darbo užmokesčio ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas. Pažymėtina ir tai, kad ieškovė, su atsakovu jokia apimtimi nėra atsiskaičiusi iki šios dienos, nors nuo atsakovo darbo santykių ieškovės įmonėje pabaigos praėjo daugiau nei septyni mėnesiai. Teismui DGK pateiktoje medžiagoje yra UAB „Deleka“ banko sąskaitos išrašas, kuris patvirtina, jog 2020 m. rugsėjo 21 d. įmonės sąskaitos likutis buvo 312,67 Eur. Ieškovė UAB „Deleka“ nepagrindė, kodėl bent iš dalies neatsiskaitė su atsakovu. Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių bent minimalias ieškovės pastangas, siekiant tinkamo (bent dalinio) įsipareigojimų atsakovui vykdymo arba dar vėlesnio (tarpusavyje suderinto) atsiskaitymo su juo. Ieškovės atstovas nurodė, kad darbdavys sutiko atsiskaityti su darbuotoju iš karto, jeigu šis visiškai atsisakys netesybų. Vien toks darbdavio reikalavimas laikytinas spaudimu darbuotojui, kaip silpnesniajai darbo santykių šaliai.
24. Teismas, spręsdamas, ar darbdavys tinkamai įvykdė įrodinėjimo pareigą, atsižvelgia ir į bendruosius įrodymų pakankamumo ir patikimumo civiliniame procese principus, taip pat į bylos materialinį teisinį pobūdį, šiuo atveju – darbo bylos specifiką, kuri gali nulemti teismo parinktus įrodymų pakankamumo kriterijus (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 176 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. 2011 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2011). CPK 178 straipsnyje įtvirtinta šalių pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis jos grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 214 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad darbdavys privalo įrodinėti tam tikras ginčui išspręsti svarbias aplinkybes ir pateikti įrodymus.
25. Ieškovė nepagrindė įrodymais aplinkybės, kad su atsakovu laiku neatsiskaityta dėl susiklosčiusios sudėtingos įmonės finansinės situacijos. Todėl negali būti pripažintinas pateisinančiu įstatyme imperatyviai įtvirtintos darbdavio pareigos – visiškai atsiskaityti su atleidžiamu darbuotoju jo darbo santykių pasibaigimo dieną (DK 146 straipsnio 2 dalis), nevykdymas. Tokiomis (pateisinančiomis) aplinkybėmis nepripažintinos ir ieškovės įrodinėtos aplinkybės susijusios su COVID-19 pandemija.
26. Pati ieškovė nurodo, kad yra įtraukta į nukentėjusių nuo koronaviruso pandemijos sąrašą. Ieškovė pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad UAB „Deleka“ pripažinta nukentėjusia nuo COVID-19 plitimo sukeltų pasekmių ir jai suteikta 500 Eur subsidija. Todėl sutiktina su atsakovo atstovės argumentu, jog ieškovei nurodžius, kad 2020 m. balandžio – gegužės mėn. atsakovas dėl COVID-19 pandemijos buvo prastovose, todėl ieškovė turėjo teisę naudotis LR Vyriausybės subsidijomis ir taip užtikrinti darbuotojų teisę laiku gauti darbo užmokestį. Net ir paskelbus prastovą (DK 47 straipsnis) yra numatytos garantijos darbuotojo gaunamam darbo užmokesčiui.
27. Karantinas šalyje buvo paskelbtas nuo 2020 m. kovo 16 d., tad įmonei dėl to patirtos pasekmės galėjo atsirasti tik vėliau, o ne atsakovo atleidimo metu. Pažymėtina, kad DK 32 straipsnio (reglamentuojančio darbo sutarties sąvoką) 3 dalis nustato, kad atliekant darbo funkciją, kylanti komercinė, finansinė ar gamybinė grėsmė tenka darbdaviui. Už verslo riziką, išsaugojimą negali būti atsakingi darbuotojai, t.y. darbdavio, akcininkų sprendimai turi būti daromi ne darbuotojų darbo užmokesčio sąskaita.
28. Pažymėtina, kad aukštesnės instancijos teismo formuojamoje praktikoje dėl COVID-19 pandemijos pasekmių darbdaviui pažymima, kad darbdaviui taikomos mokestinės pagalbos priemonės dėl COVID-19, duoda pagrindo sutikti, įmonės turtinė padėtis pablogėjo dėl akivaizdžių priežasčių, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, darbuotojas nepriklausomai nuo apeliantės turtinės padėties pablogėjimo ir ar darbuotojų skaičiaus įmonėje privalo įvykdyti pareigas darbuotojui (Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-40-730/2021).
29. DGK sprendimas nėra apeliacijos dalykas. Teismas nagrinėja ginčą iš esmės ir priima naują sprendimą. Kadangi ieškovės delsimas atsiskaityti su atsakovu tęsiasi iki šiol (ir po DGK sprendimo priėmimo), DK 147 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas kompensacinis mechanizmas, o tuo pačiu ir sankcija darbdaviui, taikytina ir toliau.
30. Kadangi uždelsta išmokėti atsakovui suma yra didesnė negu jo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis, ieškovė (darbdavys) privalo mokėti netesybas, kurių dydis – atsakovo (darbuotojo) vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Pagal 2020 m. rugsėjo 17 d. pažymą apie vidutinį darbo užmokestį, atsakovo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį yra 1002,96 Eur, ieškovė uždelsusi atsiskaityti su atsakovu daugiau nei septynis mėnesius. Taigi, atsakovui iš ieškovės priteistinas netesybų dydis sudaro 6017,76 Eur (1002,96 Eur x 6).
31. Vis tik teismas pažymi, kad apskaičiuotas netesybų dydis – 6017,76 Eur, beveik šešis kartus viršija ieškovės atsakovui mokėtinų sumų dydį. Teismas vertina, kad, nepaisant nepateisinamo ieškovės delsimo atsiskaityti su atsakovu, 6017,76 Eur dydžio netesybų priteisimas atsižvelgiant į itin trumpą darbo santykių trukmę, iš ieškovės būtų nepagrįstai neadekvatus, reikštų akivaizdžią disproporciją tarp teisės pažeidimo ir taikytinos sankcijos.
32. Nagrinėjamu atveju nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą netesybų sumą mažinti ir palikti 2256,66 Eur sumą. Pažymėtina, kad ir DGK priimant sprendimą, netesybų suma buvo sumažinta 50 procentų.
Dėl teismo sprendimo išdėstymo arba vykdymo atidėjimo
33. Ieškovė UAB „Deleka“ prašo atidėti teismo sprendimo vykdymą trims mėnesiams arba teismo sprendimo įvykdymą išdėstyti šešiems mėnesiams kas mėnesį mokant vienodo dydžio įmokas.
34. CPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo vykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra pažymėjęs, kad sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2004, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015).
35. Teismo sprendimo vykdymo išdėstymas reiškia nukrypimą nuo bendrosios sprendimų vykdymo tvarkos, todėl galimas tik išimtiniais atvejais, kai sprendimo įvykdyti iš karto negalima dėl laikinai sunkios skolininko turtinės padėties ar kitų ypač svarbių aplinkybių. Skolininko turtinė padėtis turėtų būti išimtinai bloga, vien įprastai blogos materialinės padėties konstatavimas nesudaro pagrindo taikyti šį procesinį institutą. Dėl šių priežasčių teikiamas prašymas dėl teismo sprendimo išdėstymo turi būti pagrįstas konkrečiomis aplinkybėmis, kurios būtų pakankamas pagrindas sprendimo vykdymo išdėstymui. Be to, siūlomi teismo sprendimo įvykdymo terminai turi atitikti protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus, kadangi sprendžiant teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimą, privalu išlaikyti išieškotojo ir skolininko interesų pusiausvyrą. Nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimą taip pat atsižvelgtina į tai, ar, išdėsčius teismo sprendimo vykdymą skolininko nurodytu būdu, bus užtikrintas tinkamas teismo sprendimo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas ir ar nebus pažeisti išieškotojo lūkesčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2004; 2006 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-301/2006).
36. Spręsdamas dėl ieškovės prašymo ir pagrindo taikyti sprendimo vykdymo atidėjimą arba išdėstymą, teismas vertina tai, kad ieškovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių realią jos finansinę padėtį, nors teismas atnaujindamas bylos nagrinėjimą iš esmės, nustatė ieškovei terminą papildomiems įrodymams pateikti.
37. Ieškovė pateikė 2021 m. sausio 5 d. pažymą, kurioje nurodyta, kad UAB „Deleka“ vykdo darbuotojų nuomos paslaugas ir yra nukentėjusi nuo COVID-19 pandemijos, pajamos iš veiklos negaunamos nuo 2020 m. balandžio mėn., įmonė turi vieną darbuotoją – direktorių, įmonės skoliniai įsipareigojimai 2020 m. gruodžio 31 d. – 17926,98 Eur, o skolos įmonei sudaro 589,75 Eur. Ieškovė nenurodė iš ko susideda įmonės skoliniai įsipareigojimai, ieškovės atstovas teismo posėdyje jų nedetalizavo.
38. Ieškovės teiginiai, kad įmonė neteko pajamų, kai partnerė Vokietijoje sulaikė darbuotojų darbo užmokesčiui skirtas sumas, yra neįrodyti. Pažymėtina, kad atnaujindamas bylos nagrinėjimą teismas nurodė, kad DGK medžiagoje ne valstybine kalba pateiktų dokumentų negali vertinti. Ieškovė, teismui suteikus tokią galimybę, jokių įrodymų, kad Vokietijoje teisme vyksta teisinis ginčas ir įmonė gaus sulaikytas lėšas, nepateikė. Šį teiginį paneigia ir 2021 m. sausio 5 d. pažyma, nes joje tokia suma nenurodyta kaip skolai įmonei. Pagal šią pažymą skolos įmonei yra tik 589,76 Eur, t.y. įmonės veikla nepriklauso nuo kreditorinių įsiskolinimų. Taip pat sutiktina su atsakovo atstovės argumentu, kad ieškovė, kuri buvo įpareigota teismo pagrįsti savo finansinę padėtį, nepateikė įrodymų apie turimą trumpalaikį ir ilgalaikį turtą.
39. Pažymėtina, kad ieškovė prašydama atidėti ar išdėstyti teismo sprendimo vykdymą nenurodė jokių aplinkybių ar pagrindų, kurių pagrindu būtų galima manyti, kad ateityje įmonės ekonominė padėtis pagerės ir įmonės turės realias galimybes įvykdyti teismo sprendimą jo vykdymą atidėjus ar išdėsčius. Nesant tokių įrodymų, sutiktina su atsakovo atstovės nuomone, jog tenkinus prašymu atidėti sprendimo vykdymą ieškovė siekia nutolinti atsiskaitymą su atsakovu.
40. Teismo sprendimas dalyje dėl darbo užmokesčio išieškojimo, neviršijančio vieno mėnesio atsakovo vidutinio darbo užmokesčio vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 2 punktas), todėl šioje dalyje teismo sprendimas negali būti nei išdėstytas nei atidėtas jo vykdymas. Atsakovo vidutinis darbo užmokestis -1002,96 Eur, visa neišmokėta darbo užmokesčio suma pagal ieškinio reikalavimą yra 1008,2 Eur, todėl darytina išvada, kad ši atsakovui priteistina suma yra skubaus vykdymo.
41. Darbo teisės teorijoje darbuotojas laikomas kaip silpnesnė sutarties šalis, ši doktrina pripažįstama ir teismų. Įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į nelygiavertį darbuotojo ir darbdavio ekonominį ir socialinį statusą, nustatė tam tikrus darbo bylų nagrinėjimo ypatumus. Šie ypatumai nustatyti siekiant labiau apsaugoti darbuotojo, kaip ekonomine ir socialine prasme silpnesnės darbo santykių šalies, interesus. Tačiau atsakovas nepateikė duomenų, kad jo finansinė padėtis šiai dienai yra sunki, kad jis neturi darbo ir pan. Pažymėtina ir tai, kad A. D. uždarojoje akcinėje bendrovėje „Deleka“ dirbo trumpą laiką – tik tris mėnesius. Teismas sutinka su ieškovės atstovo argumentu, kad dabar šalyje esanti ekonominė situacija ir jos neapibrėžtumas, iš dalies turi įtakos verslui. Todėl įvertinus visas byloje nustatytas aplinkybes, vadovaudamasis šalių interesų pusiausvyros, lygiateisiškumo principu, teismas daro išvadą, kad teismo sprendimo dalis dėl priteistinų netesybų išdėstytina (CPK 284 straipsnis).
Dėl Darbo ginčų komisijos sprendimo
42. Teismo sprendimui įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios (DK 231 straipsnio 4, 7 dalys).
Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
43. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Ieškovė duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas neteikė. Atsakovas patyrė 200 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su teisine pagalba. Atsižvelgiant į patenkintų reikalavimų dalį, atsakovui iš ieškovės priteistina 100 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 231 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 414 straipsniu, 259, 260, 263, 268, 270, 271 straipsniais, 284 straipsniu, 282 straipsnio 2 dalies 2 punktu,
Teismas
n u s p r e n d ž i a:
ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Deleka“ ieškinį patenkinti iš dalies.
Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Deleka“, į. k. 305226643, atsakovui A. D. 459,98 Eur (keturis šimtus penkiasdešimt devynis eurus devyniasdešimt aštuonis centus) darbo užmokesčio už 2020 m balandžio mėnesį, atskaičius mokesčius, 548,22 Eur (penkis šimtus keturiasdešimt aštuonis eurus dvidešimt du centus) darbo užmokesčio už 2020 m. gegužės mėn., atskaičius mokesčius, į sumą esant įskaičiuotai kompensacijai už nepanaudotas kasmetines atostogas, 2256,66 Eur (du tūkstančius du šimtus penkiasdešimt šešis eurus šešiasdešimt šešis centus) netesybų, nuo kurių privalomai mokėtini mokesčiai neišskaičiuoti.
Sprendimą dalyje dėl 459,98 Eur darbo užmokesčio už 2020 m balandžio mėnesį, atskaičius mokesčius, 548,22 Eur darbo užmokesčio už 2020 m. gegužės mėn., atskaičius mokesčius, į sumą esant įskaičiuotai kompensacijai už nepanaudotas kasmetines atostogas, vykdyti skubiai.
Sprendimo dalyje dėl 2256,66 Eur netesybų, nuo kurių privalomai mokėtini mokesčiai neišskaičiuoti, vykdymą išdėstyti, nustatant, kad šią sumą uždaroji akcinė bendrovės „Deleka“ sumoka A. D. per 6 mėnesius, kas mėnesį mokant vienodo dydžio įmokas.
Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Deleka“, į. k. 305226643, atsakovui A. D. 100 Eur (vieną šimtą eurų) bylinėjimosi išlaidų.
2020 m. spalio 12 d. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus darbo ginčų komisijos sprendimas Nr. DGKS-5852, teismo sprendimui įsiteisėjus netenka galios.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.
Įsiteisėjusio teismo sprendimo kopiją išsiųsti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus darbo ginčų komisijai.
Teisėja Audra Hadrovska