Civilinė byla Nr. e2-9586-1107/2020
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-04601-2020-5
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10; 2.6.10.5.2.1; 3.1.7.6; 3.2.3.2; 3.2.6.6.1; 3.2.6.6.2
(S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS UŽ AKIŲ
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. gegužės 11 d.
Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Asta Lukauskaitė,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ignitis“ ieškinį atsakovui J. K. dėl žalos atlyginimo priteisimo.
Teismas
nustatė:
ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo 913,77 Eur žalą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 21,00 Eur bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje nurodė, kad AB „Energijos skirstymo operatorius“ darbuotojams atliekant elektros apskaitos patikrinimą name, adresu (duomenys neskelbtini), buvo nustatyta, kad nuo oro linijos fazinio laido prie atramos 200/15 pajungtas kabelis į namo vidaus tinklą. Elektros energija vartojama be apskaitos. Akto surašymo metu objekte buvo atsakovas, kuris pasirašė 2019 m. rugsėjo 12 d. Elektros energijos vartojimo vietos apžiūros aktą Nr. 1800248. Pagal Elektros energijos įstatymo 2 straipsnį elektros energija yra prekė. Elektros tiekimas galimas tik per tiekėjo tinklą ir tik įrengus apskaitos prietaisus. Neapskaitinio elektros energijos vartojimo (neteisėto vartojimo) atveju tiekėjui visuomet padaroma žala. Specialistai nustatė savavališką elektros įrenginių prijungimą prie operatoriaus tinklo. Elektros energijos vartojimas be apskaitos yra savaime neteisėtas, ką atliko atsakovas. Elektros energijos vartotojų kaltė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.248 straipsnio 1 dalies pagrindu yra preziumuojama, ieškovė neturi pareigos jos įrodinėti, ją turi nuginčyti pats atsakovas. Ieškovės patirta žala apskaičiuota ne savo nuožiūra, o griežtai vadovaujantis teisės aktu (Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklėmis), o jose numatytas žalos apskaičiavimo būdas neprieštarauja CK normoms. Taigi, atsakovas nevykdė teisės aktuose nustatytų pareigų, t. y. savavališkai prisijungė prie elektros tinklų, ieškovei nepateikė įrodymų, kurie paneigtų jo kaltę, dėl šių jo veiksmų atsirado žala, todėl manytina, kad yra visos sąlygos taikyti atsakovui civilinę atsakomybę.
Atsakovui ieškinio, jo priedų kopijos ir teismo pranešimas, kuriame nustatytas 30 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pateikti, buvo įteikti asmeniškai 2020 m. balandžio 2 d., procesinius dokumentus įteikiant Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
Ieškovė byloje pateikė prašymą priimti sprendimą už akių, jei atsakovas nepateiks atsiliepimo į ieškinį arba parengiamųjų procesinių dokumentų.
Teismas
konstatuoja:
atsakovui be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikus atsiliepimo į ieškinį ir esant ieškovės prašymui, yra pagrindas priimti sprendimą už akių, bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka, neinformuojant dalyvaujančių byloje asmenų apie sprendimo už akių priėmimo laiką ir vietą (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnis).
Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).
Atlikus formalų ieškovės byloje pateiktų įrodymų: 2019 m. rugsėjo 12 d. Elektros energijos vartojimo vietos apžiūros akto Nr. 1800248; 2019 m. rugsėjo 12 d. kliento veikiančio elektros energijos imtuvų sąrašo (priedas prie akto Nr. 1800248); 2019 m. rugsėjo 12 d. kliento įrenginių prijungimo prie skirstymo tinklų schemos (priedo prie akto Nr. 1800248); fotonuotraukos; elektros energijos suvartojimo apskaičiavimo per neapskaitinį laikotarpį prie akto Nr. 1800248; 2019 m. rugsėjo 19 d. atsakovui rašto dėl patirtų išlaidų kompensavimo Nr. 50121-19KR-SD-8756; 2019 m. spalio 7 d. AB „Energijos skirstymo operatorius“ elektros energijos vartojimo vietos apžiūros akto Nr. 1800248 komisijos nutarimo Nr. L-2016-1276; 2019 m. spalio 25 d. PVM sąskaitos faktūros Serija LAEP Nr. 11150026; 2019 m. gruodžio 13 d. įspėjimo dėl galimo elektros energijos tiekimo nutraukimo Nr. 5312-2019-23987; VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro išrašo vertinimą nustatyta, kad ieškovės darbuotojai 2019 m. rugsėjo 12 d. atliko patikrinimą ginčo objekte ir nustatė neteisėtą elektros energijos vartojimą nesant elektros apskaitos įrenginių. Neteisėtos energijos faktiniu naudotoju buvo atsakovas, jam dalyvaujant 2019 m. rugsėjo 12 d. surašytas Elektros energijos vartojimo vietos apžiūros aktas Nr. 1800248. Atsakovas aktą ir jo priedus pasirašė. Aktas svarstytas ieškovės sudarytoje komisijoje, kuri 2019 m. spalio 7 d. nutarimu Nr. L-2016-1276 patvirtino akto teisėtumą ir pagrįstumą. Buvo paskaičiuota, kad už 2018 m. rugsėjo 14 d. – 2019 m. rugsėjo 13 d. laikotarpį atsakovas sunaudojo 7443 kWh elektros ir 2019 m. spalio 25 d. PVM sąskaitos faktūros Serija LAEP Nr. 11150026 pagrindu turėjo sumokėti 913,77 Eur dydžio žalą ieškovei.
Pagal bendras civilinės atsakomybės sąlygas, civilinei atsakomybei atsirasti būtina: žalos padarymas, priešingas teisei teisės pažeidėjo elgesys, priežastinis ryšys tarp priešingų teisei teisės pažeidėjo veiksmų ir atsiradusios žalos, kaltė (CK 6.246 – 6.249 straipsniai). CK 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalyse reglamentuota, kad kiekvienas asmuo turi laikytis tokio elgesio taisyklių, kad kitam asmeniui nepadarytų žalos, o žalai atsiradus, ją privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Žala – viena civilinės atsakomybės taikymo būtinųjų sąlygų – tai asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai (CK 6.251 straipsnio 1 dalis). Atsakovui neteisėtai naudojus ieškovės teikiamą elektros energiją, ieškovei padaryta žala, nes už paslaugas nebuvo sumokėta pagal suvartotą elektros energijos kiekį. Tarp atsiradusios žalos ir atsakovo veiksmų yra tiesioginis priežastinis ryšys. Civilinės atsakomybės taikymo sąlygos atsakovo atžvilgiu įrodytos.
Atsakovas nepateikė atsiliepimo į ieškinį ir neginčijo ieškinio reikalavimo. Iš to kas nustatyta, darytina išvada, kad pasitvirtinus pateiktų rašytinių įrodymų turiniui, ieškovės prašymas dėl žalos atlyginimo yra pagrįstas ir teisėtas. Byloje jokių rašytinių įrodymų dėl atsakovo neteisėtais veiksmais padarytos žalos eliminavimo nepateikta, todėl ieškovei iš atsakovo priteistinas 913,77 Eur žalos atlyginimas.
Vadovaujantis 6.210 straipsnio 2 dalimi ieškovei atsakovas laiku nesumokėjo jos paskaičiuotos patirtos žalos, todėl ieškovė turi teisę į įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, t. y. į 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 913,77 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis).
Ieškovei iš atsakovo taip pat priteistinos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos pagal iki bylos išnagrinėjimo teismui pateiktus dokumentus, patvirtinančius patirtas bylinėjimosi išlaidas – 21,00 Eur dydžio už sumokėtą valstybei žyminį mokestį (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 285–287 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Ignitis“, juridinio asmens kodas 303383884, iš atsakovo J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 913,77 Eur (devynių šimtų trylikos eurų 77 ct) žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 913,77 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. kovo 26 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 21,00 Eur (dvidešimt vieno euro 00 ct) bylinėjimosi išlaidas.
Nepateikusi atsiliepimo šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti apeliacine tvarka, tačiau ji turi teisę sprendimą už akių priėmusiam teismui per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą, atitinkantį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 287 straipsnio 2 ir 3 dalių reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovė, kurios prašymu teismas priėmė sprendimą už akių, turi teisę per dvidešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos paduoti apeliacinį skundą Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.
Teisėja Asta Lukauskaitė