Civilinė byla Nr. 2-2696-341/2013
Teisminio proceso Nr. 2-52-3-02010-2009-5 Procesinio sprendimo kategorija:
76.4; 78.2.1.; 99.5.; 113.1; 114.11;
116.4.

VILNIAUS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. lapkričio 18 d.
Vilnius
Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjas Marius Rapolas Žukas,
sekretoriaujant Eglei Eimanavičiūtei,
dalyvaujant ieškovei J. T., išvadą teikiančios institucijos Vilniaus r. savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos tarnybos atstovei S. L.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės J. T. ieškinį atsakovui M. L.; išvadą teikianti institucija Vilniaus rajono savivaldybės administracijos vaikų teisių apsaugos skyrius, dėl tėvystės nustatymo ir išlaikymo priteisimo,
n u s t a t ė :
Ieškovė ieškiniu prašo nustatyti, kad atsakovas M. L. yra ieškovės sūnaus D. T. (D. T.), gimusio (duomenys neskelbtini), tėvas, o D. T. - atsakovo sūnus; priteisti iš atsakovo sūnaus D. T. išlaikymui po 1000 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki sūnaus D. T. pilnametystės, pavedant ieškovei J. T. disponuoti nurodytomis lėšomis uzufrukto teise; priteisti iš atsakovo nepilnamečio sūnaus D. T. išlaikymo įsiskolinimą už trejų metų laikotarpį 36 000 Lt; priteisti iš atsakovo ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad viename (duomenys neskelbtini) bare padavėja dirbo 2 mėnesius; ten su atsakovu susipažino 2003 metų sausio mėnesį ir draugavo daugiau kaip pusę metų. Gražiai sutarė, kūrė bendrus ateities planus. 2003 metų rugpjūčio mėnesį ieškovė pastojo ir apie tai pranešė vaiko tėvui atsakovui M. L., kuris būsimu kūdikiu labai apsidžiaugė, laukė jo gimimo. Sužinojusi, kad laukiasi, išvyko į (duomenys neskelbtini) pranešti savo artimiesiems; į (duomenys neskelbtini) grįžo (duomenys neskelbtini) metų vasario mėnesį, kuomet buvo septynių mėnesių nėštumas, (duomenys neskelbtini) pabuvo kelias savaites, gyveno kartu su atsakovu jo brolio bute. Viešint (duomenys neskelbtini) atsakovas supažindino ieškovę su savo tėvais, pasakė, kad jie laukiasi kūdikio. Teigia iki šiol bendraujanti su atsakovo tėvais bei seserimi. (duomenys neskelbtini) pragyveno apie 2,5 savaitės ir grįžo į (duomenys neskelbtini), kadangi kartu su atsakovu nusprendė, jog geriau gimdyti (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) gimė sūnus D. T.. Atsakovas, sužinojęs apie sūnaus gimimą, labai apsidžiaugė, žadėjo atvykti į (duomenys neskelbtini) ir kartu su sūnumi išsivežti gyventi į (duomenys neskelbtini), tačiau praėjus keliems mėnesiams po sūnaus gimimo atsakovas nutraukė bendravimą, nebeskambino, pakeitė savo mobiliojo telefono numerį, pats paskambindavo labai retai. Sūnui paaugus ir sustiprėjus (apie 1,5 m.) ieškovė su vaiku nuvyko į (duomenys neskelbtini), ten praleido apie 4 mėnesius, kelis kartus susitiko su atsakovu, kuris bendravo su sūnumi, siūlė susitvarkyti sūnaus dokumentus, tačiau ieškovė bijojo tai daryti svetimoje šalyje, prašė, kad atvyktų į (duomenys neskelbtini). Dabartiniu metu atsakovas paskambina labai retai, dažniausiai per sūnaus gimtadienį. Yra gavusi siuntinį su drabužėliais sūnui iš atsakovo motinos. (duomenys neskelbtini) išduotas sūnaus D. T. gimimo liudijimas, kuriame nėra nurodytas jo tėvas. Siekdama užtikrinti savo nepilnamečio sūnaus teisėtus interesus, ieškovė kreipėsi į teismą tėvystės nustatymo.
Taip pat nurodė, kad nepilnamečio sūnaus D. T. išlaikymui vidutiniškai kiekvieną mėnesį išleidžia 900 Lt: maistui - 300 Lt; higienai, vaistams, sveikatos priežiūrai - apie 200 Lt; drabužiams, avalynei- 300 Lt, mokestis už darželį-80 Lt. Ieškinio pateikimo metu ieškovė buvo bedarbė, jos nuolatinės pajamos buvo 52 Lt išmoka vaikui, todėl negalėjo užtikrinti nepilnamečio vaiko poreikių, buvo priversta skolintis pinigus, prašyti artimųjų pagalbos, kad galėtų išlaikyti sūnų. Mano, kad M. L. turi galimybę kas mėnesį teikti sūnui išlaikymą periodinėmis išmokomis po 1000 Lt per mėnesį. Atsakovas nuo sūnaus gimimo neteikė išlaikymo, todėl vadovaujantis LR CK 3.200 straipsniu iš atsakovo prašo priteisti išlaikymo įsiskolinimą - 36000 Lt, skaičiuotinus po 1000 Lt kas mėnesį už trejus metus.
Teismo posėdžio metu ieškovė palaikė ieškinyje nurodytas aplinkybes, papildomai paaiškino, jog po vaiko gimimo atsakovas žadėjo atvykti, tačiau vėliau dingo, bendravimas telefonu nutrūko, kai vaikui buvo 3 mėnesiai; su atsakovu susitiko 2006 m., kuomet ji su sūnumi nuvyko į (duomenys neskelbtini), tačiau ten būnant atsakovas nepadėjo, neskambino. Taipogi (duomenys neskelbtini) buvo (duomenys neskelbtini), nuo tada atsakovas skambina, domisi, bendrauja, žada atvažiuoti; D. laiko savo sūnumi; niekada nėra sakęs, kad tai ne jo vaikas. Išlaikymo prašo po 1000 Lt, kadangi atsakovas kitų vaikų neturi; kai dirbo – pinigų turėjo; dabar jis vėl dirba, nuomoja butą. Ieškovė pati dirba, turi automobilį. (duomenys neskelbtini) susitvarkyti dokumentus yra brangu; be to, apie tai nebuvo pagalvojusi.
Išvadą teikiančios institucijos atstovė teismo posėdyje palaikė ieškinį, nurodė, jog kiekvienas vaikas turi teisę žinoti, kas yra jo tėvas, bei teisę į išlaikymą; teigia, jog išlaikymo suma turi būti ne mažesnė, nei 520 Lt. Mano, jog jei atsakovas žino, ir nėra vaiko tėvas, - galės kreiptis dėl tėvystės nuginčijimo.
Atsakovas M. L. į posėdį neatvyko, atsiliepimo nepateikė. Procesiniai dokumentai (ieškinys) atsakovui buvo įteikti tinkamai (1 t., b.l. 94-139, 143-149; 172-197); atsakovas apie adreso pasikeitimą teismui nepranešė, todėl teismo šaukimas atsakovui buvo siunčiamas paskutiniu teismui žinomu adresu. Atsakovo mama atsisakė priimti dokumentus (2 t., b.l. 133-168, 172-173). Įvertinus šias aplinkybes, laikytina, kad apie teismo posėdžio laiką ir vietą buvo pranešta tinkamai, bei atsižvelgiant tai, jog procesas byloje trunka nuo 2009 metų, byla nagrinėtina atsakovui nedalyvaujant (CPK 121 str., 246 str. 2 d., 388 str. 2 d.).
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Byloje nustatyta, kad ieškovė (duomenys neskelbtini) susilaukė sūnaus D. T. (D. T.), a.k. (duomenys neskelbtini) (1 tomas, b.l. 8). D. T. gimimo liudijime duomenys apie tėvą nėra įrašyti.
Vaiko teisė, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus (Vaiko teisių konvencijos 7 str. 1 d.) pirmiausia reiškia vaiko teisę žinoti savo biologinius tėvus.
CK 1.31 str. 1 d. numato, kad vaiko kilmė (tėvystės ar motinystės pripažinimas, nustatymas ar nuginčijimas) nustatoma arba pagal valstybės, kurios piliečiu tapo vaikas gimdamas, arba pagal valstybės, pripažįstamos kaip vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta jo gimimo momentu, arba pagal vieno iš vaiko tėvų nuolatinės gyvenamosios vietos ar valstybės, kurios piliečiu jis buvo vaiko gimimo momentu, teisę, atsižvelgiant į tai, kurios iš šių valstybių teisė yra palankesnė vaikui. Pagal šio straipsnio 2 dalį - vaiko kilmės nustatymo pasekmes nustato vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos valstybės teisė. Kadangi vaikas gimė bei nuolat gyvena Lietuvos Respublikoje, nagrinėjamoje byloje taikytina Lietuvos teisė.
Pagal Lietuvos Respublikos CK 3.146 str. 1 d., jei vaikas gimė nesusituokusiai motinai ir tėvystė nepripažinta, tėvystę gali nustatyti teismas. Pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados) ir kitos Civilinio proceso kodekse numatytos įrodymų priemonės. Jei šalys atsisako ekspertizės, pagrindu tėvystei nustatyti gali būti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, taip pat ir kiti įrodymai. Jei atsakovas atsisako ekspertizės, teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali tokį atsakovo atsisakymą įvertinti kaip tėvystės įrodymą (CK 3.148 str. 1 d., 2 d.).
Ieškovė, pagrįsdama ieškinyje nurodytas aplinkybes, jog atsakovas M. L. yra jos vaiko D. T. tėvas, pateikė Valstybinės policijos M. T. savivaldybės skyriui pateiktą pranešimą apie apgyvendinančio asmens ir darbdavio prievoles, kuriame nurodyta, jog L. M., gim. (duomenys neskelbtini), priėmė pasisvečiuoti T. J., gim. (duomenys neskelbtini), name, priklausančiame L. V., esančiame (duomenys neskelbtini); prašymas surašytas (duomenys neskelbtini); gavimo spaudas – (duomenys neskelbtini) (1 t., b.l. 10-11; originalas civ. byloje Nr. 2-97-494/2006, b.l. 11-12). Taip pat ieškovė pateikė nuotraukas, kuriose, ieškovės teigimu, užfiksuotas jos gyvenimas su M. L. (duomenys neskelbtini), atsakovo brolio bute bei laisvalaikio leidimas kartu su atsakovu (1 t., b.l. 19-23). Ant dviejų minėtų nuotraukų yra data – (duomenys neskelbtini); bei (duomenys neskelbtini).
Pagal 2005-07-07 VšĮ Šeškinės poliklinikos išduotą išrašą iš medicininių dokumentų, (duomenys neskelbtini) J. T. buvo nustatytas 8 savaičių nėštumas (1 t., b.l. 9).
Teismo posėdžio metu liudytojomis apklaustos ieškovės draugės L. K. bei R. P. patvirtino ieškovės nurodytas aplinkybes, kad matė ieškovės bendravimą su atsakovu M. L. per Skype programą, iš ieškovės žino, kad atsakovas yra ieškovės vaiko tėvas (2 t., b.l. 183-184). Nors abi liudytojos nesupranta itališkai (liudytoja L. K. nurodė šiek tiek suprantanti itališkai), tačiau teigė, kad iš pokalbio aišku, jog atsakovas užduoda klausimus apie vaiką, mokyklą; visa kita išverčia ieškovė. Liudytoja L. K. nurodė, jog matė laiškus, kuriuos rašė tėvai, klausė, kaip sekasi anūkui. Liudytoja R. P. nurodė, kad girdėjo, kai paskambindavo vaiko močiutė (M. mama) per gimtadienius; atsakovas M., bendraudamas per Skype programą, prašo pakviesti vaiką pakalbėti.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog Tarptautinės teisės normos orientuoja į objektyvius biologinių vaiko tėvų nustatymo būdus (Europos konvencijos dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso 5 straipsnis). Tėvystę patvirtinant ar ją paneigiant pirmenybė teikiama moksliniams įrodymams. DNR ekspertizės išvados yra patikimas ir objektyvus mokslinis įrodymas, patvirtinantis arba paneigiantis vaiko kilmę iš konkretaus tėvo. Dėl to jis pripažįstamas turinčiu padidintą įrodomąją galią tėvystės nustatymo bylose. Atsižvelgiant į ekspertizės išvadų patikimumą ir objektyvumą, tėvystė gali būti nustatoma remiantis vien šiuo įrodymu, netgi nesant jokių kitų tėvystės faktą patvirtinančių duomenų. Tuo atveju, jeigu šalys atsisako ekspertizės (arba dėl tam tikrų objektyvių priežasčių nėra galimybės jos atlikti), pagrindu tėvystei nustatyti gali būti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas iki vaiko gimimo, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, atsakovo pripažinimas tėvystės ir kitos aplinkybės, kurias įrodinėti galima visomis CPK išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis. CK 3.148 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta galimybė atsakovui (spėjamam vaiko tėvui) atsisakius ekspertizės, atsižvelgiant į bylos aplinkybes ir kitus jos duomenis, šį jo atsisakymą įvertinti kaip tėvystės įrodymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-06-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-279/2011). Taip pat šioje nutartyje pažymėta, kad pateikti įrodymus yra dalyvaujančių byloje asmenų pareiga: ieškovės – patikimus įrodymus, patvirtinančius tėvystę, o šią neigiančio atsakovo – įrodymus, paneigiančius ieškovės pateiktus duomenis (CPK 178 straipsnis). Minėta, kad DNR ekspertizės išvada – objektyvus, patikimas tėvystės patvirtinimo ar paneigimo įrodymas, tačiau jo specifika tokia, kad jis gali būti gaunamas tik sutinkant ir dalyvaujant atsakovui. Atsakovui neįvardijus ir (ar) nepagrindus jokių pateisinamų atsisakymo atlikti genominę ekspertizę tėvystei nustatyti priežasčių, yra prielaida tokį atsakovo atsisakymą vertinti kaip sąmoningą vengimą pateikti įrodymus ir kaip pakankamą pagrindą pripažinti dėl pateikti įrodymą atsisakančios ginčo šalies egzistuojant pačius nepalankiausius faktus, kuriuos nepateiktas įrodymas būtų patvirtinęs (contra spoliatorem prezumpcija).
Pažymėtina, jog Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011-12-07 nutartimi byloje buvo paskirta teismo genominė ekspertizė, ekspertams pavesta atsakyti į klausimą, ar atsakovas M. L., gim. (duomenys neskelbtini), yra D. T., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas. Ieškovė su nepilnamečiu sūnumi D. T. ir atsakovas M. L. buvo įpareigoti atvykti ekspertizei atlikti į Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Serologijos ir DNR tyrimų laboratoriją, esančią adresu (duomenys neskelbtini) (1 t., b.l. 199-200). 2012-06-12 bei 2013-07-17 nutartimis (2 t., b.l. 21, 105) šalys pakartotinai įpareigotos atvykti į ekspertinę įstaigą. Nutartys atsakovui buvo siunčiamos paskutiniu teismui žinomu jo adresu (1 t., b.l. 8-14, 28-45, 133-168), tačiau atsakovas į ekspertinę įstaigą neatvyko.
Iš bylos medžiagos matyti, jog ieškovė aktyviai vykdė procesines pareigas, teismo įpareigojimus, ieškinyje išreiškė prašymą skirti genominę ekspertizę, siekiant nustatyti, ar M. L. yra D. T. tėvas. Kaip minėta, atsakovui (M. L. tėvui L. S.) ieškinys su priedais buvo įteiktas (1 t., b.l. 94-139, 143-149; 172-197), jam buvo nustatytas 14 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pateikti, tačiau nei nustatytu terminu, nei vėliau, iki bylos nagrinėjimo pabaigos atsakovas nuomonės ir prieštaravimų dėl jame nurodytų aplinkybių (bendro su ieškove gyvenimo, intymių ryšių su ieškove palaikymo ar pan.) nepareiškė; žinodamas apie teisme nagrinėjamą bylą, pareikštus reikalavimus, savo teisėmis nesinaudojo, priešingai - visiškai ignoravo vykstantį teismo procesą. Įvertinus aukščiau aptartus įrodymus, kad atsakovas prieš vaiko gimimą, kuomet ieškovė buvo 7 mėnesius nėščia, ją buvo priėmęs gyventi savo brolio bute, liudytojų parodymus, iš dalies patvirtinančius ieškovės teiginius apie šalių bendravimą, atsakovo domėjimąsi vaiku, toks atsakovo elgesys (proceso dėl tėvystės nustatymo ignoravimas, prieštaravimų nereiškimas, neatvykimas dėl ekspertizės atlikimo), vertintinas kaip tėvystės įrodymas.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, atsakovas M. L., gim. (duomenys neskelbtini), pripažintinas D. T., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini), tėvu, o D. T. – jo sūnumi.
Nesantuokinio vaiko tėvas ir motina turi tokias pačias pareigas išlaikyti vaiką, kaip ir jei jis būtų gimęs santuokoje (Europos konvencijos dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso 6 str. 1 d.). Turi būti imamasi visų reikiamų priemonių, kad vaikas gautų geresnį išlaikymą iš tėvų ar kitų finansiškai už jį atsakingų asmenų tiek valstybės viduje, tiek iš užsienio (Vaiko teisių konvencijos 27 str. 4 d.). Pagal Lietuvos Respublikos CK 3.137 str. 2- 3 d., - vaiko kilme yra grindžiamos vaiko ir tėvų tarpusavio teisės ir pareigos; vaiko kilmė patvirtinama nuo vaiko gimimo dienos ir nuo tos dienos sukuria su ja susijusias, įstatymų nustatytas teises ir pareigas. CK 3.192 str. numatyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Ši pareiga tenka tiek vaiko motinai, tiek vaiko tėvui, nesvarbu su kuriuo iš jų nepilnamečiai vaikai gyvena. Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą praktiką taikant materialinės teises normas nepilnamečių vaikų išlaikymo srityje, nurodė, kad orientaciniai kriterijai, nustatant priteistino išlaikymo dydį, gali būti, pavyzdžiui, CK 6.461 str. 2 d. nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004). 2007-12-17 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu nustatyta 800 Lt dydžio minimali mėnesinė alga, kuri 2012-06-20 LRV nutarimu nuo 2012-08-01 padidinta iki 850 Lt; 2012-12-19 LRV nutarimu nuo 2013-01-01 patvirtinta 1000 Lt MMA.
Nagrinėjamu atveju, spręsdamas nepilnamečių vaikų išlaikymo dydžio klausimą, teismas atsižvelgia į vaiko amžių, į tai, jog tėvų pareigos išlaikyti nepilnamečius vaikus yra vienodos, į šalių turtinę padėtį, t.y. į tai, kad ieškovė nuo 2013-01-02 dirba (duomenys neskelbtini), per mėnesį vidutiniškai gauna 1461 Lt darbo užmokestį (neatskaičius mokesčių) (b.l. 174-175), nekilnojamojo turto neturi (b.l. 176); jos vardu registruotas vienas automobilis – 2000 m. gamybos (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 177). Byloje yra duomenys, jog 2009 metais (nuo 2009-01-01 iki 2009-06-01) ieškovei buvo paskirta 52 Lt dydžio išmoka vaikui (1 t., b.l. 13); nuo 2009-02-26 ji buvo registruota darbo biržoje (1 t., b.l. 14). Duomenų apie atsakovo turtinę padėtį, taip pat duomenų, kad jis nedarbingas ir negali teikti būtino vaikui išlaikymo byloje nėra, tačiau kaip minėta, atsakovui apie ieškinio reikalavimus yra žinoma, jis jokių duomenų, reikšmingų bylos nagrinėjimui, teismui nepateikė. Atsižvelgtina į tai, kad šalių nepilnametis vaikas gyvena su ieškove, o atsakovas neteikia jam būtino išlaikymo. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad vaikui ji išleidžia apie 900 Lt per mėnesį, tačiau iš atsakovo prašo priteisti didesnę sumą. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje nustatytą orientacinį nepilnamečių vaikų išlaikymo kriterijų, kuris siejamas su MMA (ieškinio pateikimo metu jis buvo 800 Lt; nuo 2012-08-01 - 850 Lt, o nuo 2013-01-01 – 1000 Lt), į tai, kad pareiga išlaikyti vaiką nustatyta abiems tėvams, į tai, kad ieškovė šiuo metu dirba, teismas pripažįsta, jog yra pagrindas reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo tenkinti iš dalies ir priteisti iš atsakovo 500 Lt dydžio išlaikymą nepilnamečiui sūnui D. T. nuo 2009-08-14 iki vaiko pilnametystės (CK 3.3 str. 1 d., 3.194 str. 1 d., 3.196 str. 1 d. 1 p., Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 1 str. 2 d., 11 str.). Ši išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.). Atsižvelgiant į CK 3.185 str. ir 3.190 str. nuostatas, ieškovė skirtina nepilnamečiui vaikui iš atsakovo priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise. Ieškovė išlaikymą gali naudoti išimtinai tik sūnaus D. interesams (CK 3.203 str.).
Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 36000 Lt išlaikymo vaikui įsiskolinimą, kurį skaičiavo už 3 metus iki ieškinio pateikimo (nuo 2006-08-13 iki 2009-08-13), po 1000 Lt per mėnesį. Pagal CK 3.200 str. išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Atsižvelgiant į ieškovės nurodytus argumentus, į MMA dydžio kitimą (nuo 2006-07-01 nustatytas 600 Lt dydžio MMA; nuo 2007-07-01 – 700 Lt MMA, o nuo 2008-01-01 – 800 Lt), į tai, kad šalių vaikui treji metai suėjo 2007-03-30, t.y. iki to laiko ieškovė augino vaiką ir jos galimybės dirbti bei gauti didesnes pajamas buvo apribotos, į esančius duomenis apie ieškovės turtinę padėtį (prijungtoje byloje Nr. 2-97-494/2006 yra Vilniaus rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) 2004-11-10 pažyma, jog J. T. mokama išmoka vaikui 93,97 Lt per mėnesį (b.l. 5); Socialinio draudimo pažymėjimo kopijoje yra 2004-03-30 spaudas, iš kurio matyti, jog ji buvo apdrausta valstybės lėšomis pagrindinei pensijos daliai, kaip nedirbantis asmuo, auginantis vaiką iki trejų metų (b.l. 13)); ieškovė neneigia, jog atsakovas tam tikrą laiką taipogi nedirbo, tačiau vaikui apskritai jokio išlaikymo neteikė, ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo tenkintinas iš dalies, iš atsakovo priteistinas 14600 Lt išlaikymo nepilnamečiui vaikui įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2006-08-13 iki 2009-08-13 (4000 Lt, t.y. už 8 mėn. nuo 2006-08-13 iki 2007-04-13 po 500 Lt); 900 Lt, t.y. už 3 mėn. nuo 2007-04-13 iki 2007-07-13 po 300 Lt); 2100 Lt, t.y. už 6 mėn. nuo 2007-07-13 iki 2008-01-13 po 350 Lt), bei 7600 Lt, t.y. už 19 mėn. nuo 2008-01-13 iki 2009-08-13 po 400 Lt).
Iš esmės patenkinus ieškinį, iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 131 Lt žyminio mokesčio (1 t., b.l. 5-6), 18,86 Lt išlaidų už VĮ „Regitra“ duomenis (1 t., b.l. 31-33), 49,97 Lt išlaidų už vertimus (2 t., b.l. 25-26) ieškovei, taip pat 180 Lt žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo, 37,50 Lt pašto išlaidų valstybei (CPK 80 str. 1 d. 1, 5 p., 83 str. 1 d. 2 p., 85 str. 1 d. 3 p., 88 str. 1 d. 3 p., 93 str. 1 d., 96 str.). Ieškovei grąžintina 902 Lt suma, sumokėta į Vilniaus rajono apylinkės teismo sąskaitą už ekspertizės atlikimą (t. 2, b.l. 2, 5).
Vadovaudamasis CPK 259, 263-270 str. str., teismas
n u s p r e n d ž i a :
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Nustatyti, kad atsakovas M. L. (gim. (duomenys neskelbtini)), yra D. T. (D. T.), gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini), tėvas, o D. T., gim. (duomenys neskelbtini) a.k. (duomenys neskelbtini), yra M. L. (gim. (duomenys neskelbtini)) sūnus.
Priteisti iš atsakovo M. L. (gim. (duomenys neskelbtini)), išlaikymą nepilnamečiui D. T., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis 500 Lt (penkių šimtų litų) dydžio išmokomis nuo 2009-08-14 iki vaiko pilnametystės. Priteisto išlaikymo suma turi būti indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
Priteisti iš atsakovo M. L. (gim. (duomenys neskelbtini)) išlaikymo nepilnamečiui D. T., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini), įsiskolinimą 14600 Lt (keturiolika tūkstančių šešis šimtus litų).
Paskirti ieškovę J. T., a.k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui D. T. priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti iš atsakovo M. L. (gim. (duomenys neskelbtini)), ieškovės J. T., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 199,83 Lt (vieną šimtą devyniasdešimt devynis litus 83 ct) patirtoms bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.
Priteisti iš atsakovo M. L. (gim. (duomenys neskelbtini)), 217,50 Lt (du šimtus septyniolika litų 50 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei (gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo bankas AB Swedbank, a.s. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660).
Grąžinti ieškovei J. T., a.k. (duomenys neskelbtini) 902 Lt (devynis šimtus du litus), sumokėtą 2011-12-15 nurodymu pervesti įmokėtus grynuosius pinigus (AB SEB banke) į Vilniaus rajono apylinkės teismo sąskaitą už ekspertizės atlikimą.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.
Įsiteisėjusio sprendimo kopiją nusiųsti Vilniaus rajono civilinės metrikacijos skyriui.
Teisėjas Marius Rapolas Žukas