Civilinė byla Nr. 2A-279-392/2016

Proceso Nr. 2-68-3-06570-2013-3

Procesinio sprendimo kategorija: 30.9.1.

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

Lietuvos Respublikos vardu

2016 m. rugsėjo 15 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Loretos Bujokaitės, kolegijos pirmininko (pranešėjo) Virginijaus Kairevičiaus ir Aldonos Tilindienės, apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo V. A. (teisių perėmėjai R. P., H. A., A. A.), atsakovės J. S. ir atsakovės A. K. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-03-27 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-924-863/2015 pagal ieškovo V. A. patikslintą ieškinį atsakovams A. K., J. S. ir Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, bei pagal atsakovės A. K. patikslintą priešieškinį atsakovams V. A., J. S. ir Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, dėl nekilnojamųjų daiktų atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, VĮ Registrų centras, išvadą teikiančios institucijos Vilniaus miesto savivaldybės administracija bei Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

n u s t a t ė:

Ieškovas V. A. pareikštu patikslintu ieškiniu teismo prašė: 1) leisti be kitų bendraturčių sutikimo įregistruoti VĮ Registrų centro Vilniaus filialo kadastrinių matavimų skyriaus parengtą 2013-10-03 nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą; 2) atidalinti natūra iš bendrosios dalinės nuosavybės ieškovui nuosavybės teise priklausančią ½ dalį gyvenamojo namo, esančio adresu Dzūkų g. 89, Vilnius, išskiriant jam patalpas, pažymėtas pastato plane 3-1, 3-2, 3-3, 3-4, 3-5, 3-6 ir 2-2, kaip atskirą turtinį vienetą pagal patalpų padalinimo į du atskirus butus projektą Nr. AIPRO-13-023-P-BD, bei priteisiant iš ieškovo atsakovei A. K. 570,66 Eur dydžio piniginę kompensaciją už dalies nuosavybės netekimą. Ieškovas nurodė, kad rengiant gyvenamojo namo atidalinimo planą paaiškėjo, jog šio pastato kadastrinių matavimų byla neatitinka projektavimui keliamų reikalavimų, nėra skaitmenizuota, todėl ieškovas kreipėsi į VĮ Registrų centras dėl pastato naujos kadastrinių matavimų bylos parengimo. Patikslinus pastato kadastrinių matavimų duomenis ir parengus naują pastato kadastrinių matavimų bylą, pastato bendri duomenys ir patalpų skaičius liko nepakitę, tačiau pasikeitė atskirų patalpų, tuo pačiu ir viso pastato plotas. VĮ Registrų centras atsisakė pakeisti pastato kadastro duomenis nesant išreikštai visų bendraturčių valiai dėl duomenų pakeitimo. Esant konfliktiškai situacijai tarp bendraturčių ir atsižvelgiant į tai, kad pastato atidalinimo projektas parengtas pagal patikslintus kadastrinių matavimų duomenis, ieškovas buvo priverstas kreiptis į teismą dėl naujai atliktų pastato kadastrinių matavimų įregistravimo be kitų bendraturčių sutikimo. Ieškovas taip pat nurodė, kad jam priklauso ½ dalis gyvenamojo namo, kurios atidalinti natūra lygiai nėra galimybės, todėl ieškovas prašė teismo atidalinti gyvenamojo namo dalį natūra, dalinai nukrypstant nuo idealiosios ½ dalies, priteisiant kitiems bendrataučiams kompensaciją pinigais. Pagal patikslintus kadastrinius matavimus viso pastato bendras plotas – 154,76 kv.m., iš jų 12,21 kv.m. rūsio, į kurį ieškovas nepretenduoja, ir 142,55 kv.m. sudaro viso pirmo aukšto bendrąjį plotą. Ieškovas prašė atidalinti jam iš bendrosios dalinės nuosavybės patalpas, pažymėtas pastato plane 2-2, 3-1, 3-2, 3-3, 3-4, 3-5 ir 3-6, kurių visų bendras plotas 72,88 kv.m., t. y. 1,605 kv.m. viršija ieškovui priklausančios ½ dalies pastato dalies plotą. Kadangi patalpa, pažymėta pastato plane 2-2, šiuo metu faktiškai naudojasi atsakovė A. K., jai iš ieškovo priteistina kompensacija už 1,605 kv.m. plotą, t. y. 570,66 Eur.

Atsakovė A. K. pripažino patikslintą ieškinį dalyje dėl 2013-10-03 nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų įregistravimo, tačiau prašė atmesti šį ieškinį dalyje dėl gyvenamojo namo atidalijimo iš bendrosios nuosavybės ieškovo siūlomu būdu. Atsakovė nurodė, kad dar 1984-08-03 dovanojimo sutartimi M. K. įgijo nuosavybės teises į ¼ dalį gyvenamojo namo, kurią sudaro dovanojimo sutartyje nurodytos konkrečios patalpos. Buvusi šio turto savininkė tokią namo dalį su konkrečiomis patalpomis įsigijo iš A. D., kuriam nuosavybės teisė į tokią namo dalį su konkrečiomis patalpomis atiteko Tarybų rajono Liaudies teismo 1964-01-09 sprendimo pagrindu. Šio teismo sprendimo pagrindu tarp bendraturčių nusistovėjo naudojimosi gyvenamuoju namu tvarka, o ieškovo siūlomas atidalijimo būdas jai prieštarauja. Patalpa, pažymėta plane 2-2, faktiškai visuomet naudojosi atsakovė A. K.. Ji yra įsirengusi tiek vandentiekį, tiek kanalizaciją, o kiti bendraturčiai to neturi, taip pat visi bendraturčiai turi atskiras šildymo ir elektros sistemas, o dėl ieškovo siūlomo atidalijimo būdo jas visas reikėtų keisti. Be to, ieškovas prašo atidalinti daugiau nuosavybės, nei jam priklauso.

Atsakovė A. K. pateikė patikslintą priešieškinį, kuriuo teismo prašė atidalinti gyvenamąjį namą, esantį adresu Dzūkų g. 89, Vilnius, iš bendrosios dalinės nuosavybės natūra pagal M. M. parengtą namo patalpų padalijimo projektą, priteisiant atsakovei A. K. butą Nr. 2, kuriame yra patalpos: 2-1 kambarys (8,32 kv.m.), 2-2 kambarys (14,41 kv.m.), 2-3 kambarys (4,79 kv.m.), 2-4 virtuvė (5,81 kv.m.), 2-5 priestatas (7,66 kv.m.); ieškovui V. A. butą Nr. 3, kuriame yra patalpos: 3-1 kambarys (7,86 kv.m.), 3-2 kambarys (10,07 kv.m.), 3-3 kambarys (14,96 kv.m.), 3-4 kambarys (10,09 kv.m.), 3-5 kambarys (11,31 kv.m.), 3-6 priestatas (4,18 kv.m.); atsakovei J. S. butą Nr. 1, kuriame yra patalpos: 1-1 kambarys (4,05 kv.m.), 1-2 kambarys (7,26 kv.m.), 1-3 kambarys (13,14 kv.m.), 1-4 kambarys (11,93 kv.m.), 1-5 priestatas (3,46 kv.m.), 1-6 priestatas (3,25 kv.m.); priteisiant iš atsakovės J. S. už jai tenkančią didesnę dalintino turto dalį atsakovei A. K. 1.344,70 Eur piniginę kompensaciją. Atsakovė nurodė, kad VĮ Registrų centre 1984-08-03 dovanojimo sutarties pagrindu yra įregistruotas juridinis faktas apie M. K. nustatytą naudojimosi gyvenamuoju namu tvarką, kurios pagrindu nuolatiniam naudojimui atsakovės sutuoktiniui buvo perduotos ir patalpos, pastato plane pažymėtos 2-2. 1964 m. teismo sprendimais buvo nustatyta naudojimosi gyvenamuoju namu tvarka, todėl ir atidalijimas iš bendrosios nuosavybės turėtų būti atliktas atsižvelgiant į nusistovėjusią tvarką. Pagal naujai atliktus kadastrinius matavimus pagrindinio pastato bendras plotas – 118,19 kv.m., rūsio plotas – 12,21 kv.m., priestatų plotai – 24,36 kv.m.. Priestatai ir rūsys priskirtini prie negyvenamųjų patalpų, todėl turėtų būti dalintini atskirai tiek dėl jų paskirties, tiek dėl jų vertės esminių skirtumų. Pagal šalių idealiąsias nuosavybės dalis ieškovui V. A. turėtų priklausyti 59,095 kv.m. (118,19/2) ploto gyvenamųjų patalpų, o atsakovėms A. K. ir J. S. po 29,5475 kv.m. (118,19/2/2) ploto gyvenamųjų patalpų. Pagal M. M. parengtą atidalijimo planą atsakovei J. S. turėtų atitekti 6,8325 kv.m. didesnis plotas nei jai priklauso, iš jų 2,0275 kv.m. atsakovės A. K. ir 4,805 kv.m. ieškovo V. A. sąskaita. Todėl atidalinant iš bendrosios nuosavybės pagal M. M. parengtą planą atsakovei A. K. iš atsakovės J. S. turėtų būti priteista 1.344,70 eurų kompensacija. 

Ieškovas V. A. su priešieškiniu nesutiko. Nurodė, kad priešieškiniu yra reiškiamas reikalavimas dėl atsakovės J. S. gyvenamojo namo dalies atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, nors pati atsakovė J. S. tokio reikalavimo byloje nereiškia ir byloje nėra duomenų, kad atsakovė A. K. turėtų teisę veikti atsakovės J. S. vardu, atitinkamai toks reikalavimas neteisėtas ir negali būti tenkinamas. Be to, byloje nebuvo pateikta M. M. licencija, todėl pateiktas gyvenamojo namo atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės planas neatitinka įstatymo reikalavimų.

Atsakovė J. S. su ieškiniu ir priešieškiniu sutiko iš dalies. Paaiškino, kad neprieštarauja dėl gyvenamojo namo atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, ir nors pati tokio reikalavimo byloje nereiškia, palaiko priešieškiniu siūlomą atidalijimo būdą. Pastarasis yra labiau priimtinas nei siūlomas ieškovo atidalijimo būdas, nes visi bendraturčiai yra labai konfliktiški, susitinka ir bendrauja tik teisme. Tačiau atsakovė J. S. nesutiko su priešieškiniu prašoma iš jos priteisti kompensacija. Pagal priešieškiniu siūlomą atidalijimo būdą atsakovei J. S. turėtų būti paliktos gyvenamojo namo patalpos, kuriomis ji naudojasi jau nuo 1964 m., todėl kompensacijos priteisimas būtų nesąžiningas jos atžvilgiu, nes naudojimosi patalpomis tvarka nusistovėjo ir niekas niekam jokių pretenzijų dėl viršpločio ar dėl kompensacijų niekada nereiškė. Nuosavybės teisėmis buvo įgyjamos konkrečios gyvenamojo namo patalpos, todėl skirstant namą į atskirus butus turėtų likti šalių faktiškai naudojamos patalpos kaip atskiri butai. Atsakovė J. S. taip pat paaiškino, kad visi bendraturčiai turi atskirus įėjimus į jų naudojamas patalpas, savo patalpas ji ir atsakovė A. K. šildo krosnimi, o ieškovas turi atskirą garų šildymo sistemą. Vandentiekį ir kanalizaciją turi tik atsakovė A. K.. Atsakovė J. S. neprieštaravo ieškovo reikalavimui dėl naujų nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų įregistravimo ir ieškinį šioje dalyje pripažino.

Atsakovas Lietuvos Respublika, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos, nurodė, kad neturi teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi ir nėra nagrinėjamo teisinio santykio dalyvis, todėl turėtų būti pašalinta iš bylos nagrinėjimo, taip pat prašė nagrinėti bylą teismo nuožiūra pagal procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus.

Trečiasis asmuo VĮ Registrų centras prašė bylą nagrinėti teismo nuožiūra pagal procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus. Paaiškino, kad VĮ Registrų centras nėra gavęs bendro bendraturčių prašymo dėl gyvenamojo namo, esančio Dzūkų g. 89, Vilnius, kadastrinių matavimų duomenų pakeitimo. Pagal naujai atliktus kadastrinius matavimus namo plotas padidėjo, nes buvo pridėtas rūsio plotas, todėl bendrataučiai turi išreikšti savo valią dėl jų nuosavybės dalių pasikeitusiame plote. Taip pat paaiškino, kad gyvenamojo namo padalinimas į tris atskirus butus neatitiktų žemės sklypo, kuriame namas yra, paskirties ir, kol šalys nepakeistų žemės naudojimo paskirties, toks atidalijimo būdas negalėtų būti įregistruotas viešame registre.

Išvadą teikianti instituciją Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas nurodė, kad šiuo metu galiojantys teisės aktai numato galimybę vienbučio gyvenamojo namo, esančio žemės sklype, paskirtį pakeisti tik į dvibutį gyvenamąjį namą, suformuojant du atskirus nekilnojamojo turto kadastro objektus (butus), gavus Statybos įstatymo numatytų institucijų pritarimą statinio paskirties keitimo projektui. Nepakeitus dabartinės žemės sklypo naudojimo paskirties, jame esančio statinio paskirties keitimas į tributį negalimas.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-03-27 sprendimu ieškinį patenkino iš dalies. Leido ieškovui V. A. be kitų bendraturčių, atsakovių J. S. ir A. K. sutikimo, pakeisti gyvenamojo namo, unikalus Nr. 1094-0064-9018, esančio Dzūkų g. 89, Vilnius, duomenis Nekilnojamojo turto kadastre pagal matininkės I. Ž. 2013-10-03 atliktus kadastrinius matavimus. Kitoje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmetė. Priteisė ieškovui V. A. iš atsakovių J. S. ir A. K. po 234,59 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisė iš ieškovo V. A. valstybės naudai 9,71 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, iš atsakovės A. K. valstybės naudai 19,42 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, iš atsakovės J. S. valstybės naudai 19,42 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškinio dalyje dėl gyvenamojo namo naujų kadastrinių matavimų įregistravimo viešame registre tarp šalių ginčo nėra, o neteismine tvarka ieškovo teisės negalėjo būti įgyvendintos dėl tarp šalių susiklosčiusių konfliktinių santykių, tenkino ieškovo reikalavimus dėl 2013-10-03 atliktų kadastrinių matavimų pagrindu gyvenamojo namo duomenų pakeitimo viešame registre be kitų bendraturčių sutikimo. Teismas nurodė, kad du iš trijų gyvenamojo namo bendraturčių, ieškovas V. A. (ieškiniu) ir atsakovė A. K. (priešieškiniu), pareiškė reikalavimus dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, tuo tarpu trečiasis bendraturtis, atsakovė J. S., savo poziciją dėl atidalijimo iš bendrosios nuosavybės išreiškė paruošiamuosiuose procesiniuose dokumentuose ir bylos nagrinėjimo metu, palaikydama priešieškinyje siūlomą atidalijimo projektą. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimą atsakovas savo atidalijimo projektą gali siūlyti ne tik reikšdamas priešieškinį, bet ir teikdamas atsiliepimą į ieškinį, todėl teismas atmetė ieškovo argumentus, kad priešieškiniu reiškiamas reikalavimas dėl gyvenamojo namo atidalijimo į tris savarankiškus nekilnojamojo turto objektus negali būti tenkinamas vien dėl to, jog juo buvo pasisakyta dėl atsakovės J. S. teisių, o pastaroji jokių reikalavimų byloje nėra pareiškusi. Vertindamas šalių pateiktus atidalijimo iš bendrosios nuosavybės projektus, teismas nurodė, kad sprendžiant ginčą turi būti atsižvelgta į byloje nustatytas aplinkybes apie tarp šalių nusistovėjusią naudojimosi gyvenamuoju namu tvarką. Viešame registre įregistruotas juridinis faktas – nustatyta atsakovės A. K. naudojimosi jai priklausančia ¼ dalimi gyvenamojo namo tvarka, t. y. nurodyta, jog nuolatiniam naudojimui pereina patalpos, pažymėtos plane 2-1 (8,66 kv.m.), 2-2 (14,61 kv.m.), 2-3 (5,44 kv.m.), 2-4 (5,80 kv.m.) ir 2-5 (7,54 kv.m.). Šio juridinio fakto įregistravimo teisinis pagrindas yra 1984-08-03 dovanojimo sutartis Nr. 7-5120 ir paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas. Apie tarp šalių nusistovėjusią gyvenamuoju namu naudojimosi tvarką byloja ir kiti byloje pateikti rašytiniai įrodymai. Į bylą yra pateikta Lietuvos TSR Aukščiausiojo teismo 1964-02-03 nutartis, kuria buvo paliktas galioti Vilniaus miesto Sovietskij rajono Liaudies teismo 1964-01-09 sprendimas. 1964-12-18 aktu teismo vykdytoja padalino namų valdą pagal Vilniaus Tarybų rajono Liaudies teismo 1964-01-09 sprendimą šiuo būdu: V. A. (ieškovui) paskirti kambariai 3-3, 3-2, 3-5, 3-4, 3-1; S. J. F. (atsakovei) – kambariai 1-1, 1-2, 1-3, 1-4; J. K. (atsakovės A. K. sutuoktinio sesei) – kambariai 2-1 ir 2-2. Teismo sprendimais nustatyta naudojimosi gyvenamuoju namu tvarka bendraturčiams yra privaloma. Be to, visi bendraturčiai teismui bylos nagrinėjimo metu patvirtino, kad nuo 1964 m. šalys faktiškai naudojasi tomis patalpomis, kurios joms atiteko pagal teismų patvirtintą naudojimosi tvarką. Apie tai byloja ir į bylą pateiktas 1984-07-31 Vykdomojo komiteto leidimas sudaryti dovanojimo sutartį Nr. K-971, kuriame nurodyta, kad dovanojama namo dalis sudaryta iš šių patalpų: 2-l (8,66 kv.m.), 2-2 (14,61 kv.m.), 2-3 (5,44 kv.m.), 2-4 (5,80 kv.m.) ir 2-5 (7,54 kv.m.), t. y. iš patalpų, teismų sprendimais priskirtų naudotis J. K. ir naujai atsiradusių priestatų. Be to, tiek atsakovė A. K., tiek atsakovė J. S. teismui paaiškino, jog šalys ne tik kad faktiškai naudojosi teismų sprendimais jiems priskirtomis patalpomis, bet nuo 1964 m. jų naudojamos patalpos buvo ženkliai pakeistos: šalys pasistatė priestatus (J. S. pasistatė priestatus, pažymėtus plane 1-5 ir 1-6, A. K. pirmtakai (J. K., vėliau M. K.) – priestatus, pažymėtus plane 2-5 ir 2-4, o V. A. – priestatą, pažymėtą plane 3-6); faktiškai naudojamose patalpose bendraturčiai įsirengė atskiras elektros apskaitos ir šildymo sistemas (atsakovės J. S. ir A. K. savo patalpas šildo krosnimis, ieškovas V. A. įsirengė garų šildymo sistemą); atsakovė A. K. įsivedė kanalizaciją ir vandentiekį. Iš matininkės I. Ž. 2013-10-03 atliktų kadastrinių matavimų bylos teismas nustatė, kad name yra komunalinis vandentiekis ir komunalinis nuotekų šalinimas, kas patvirtina abiejų atsakovių nurodytas aplinkybes apie tai, kad atsakovė A. K. įsivedė į savo faktiškai naudojamas patalpas vandentiekį ir kanalizaciją. Tai, kad tokių patogumų neturi, atsakovė J. S. patvirtino bylos nagrinėjimo metu, o ieškovas šias aplinkybes nei patvirtino, nei jas neigė. Tokiu būdu, nors pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką teismo pasirinktas atidalijimo iš bendrosios nuosavybės variantas nebūtinai turi sutapti su prieš tai teismo sprendimu nustatyta naudojimosi tvarka, tačiau nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, kad po naudojimosi tvarkos nustatymo 1964 m. šalys daugiau nei pusė amžiaus laikėsi nustatytos naudojimosi tvarkos ir investavo tik į savo faktiškai naudojamas patalpas, teismas konstatavo, jog nukrypimas nuo nustatytos naudojimosi tvarkos neatitiktų bendraturčių interesų derinimo ir pusiausvyros principų bei nepasitarnautų socialinei taikai tarp šalių atsirasti, nes sąlygotų naujų ginčų dėl jau įsivestų inžinerinių sistemų pritaikymo naujai priskirtoms patalpoms atsiradimui. Vertinant ieškovo pateiktą gyvenamojo namo atidalijimo projektą minėtų aplinkybių kontekste teismas pažymėjo, kad pastarasis nukrypsta nuo tarp šalių susiklosčiusios naudojimosi patalpomis tvarkos, nes juo yra prašoma palikti ieškovui be kitų jo faktiškai naudojamų patalpų ir patalpas (kambarį), plane pažymėtą 2-2. Tiek ieškovas, tiek atsakovės teismui patvirtino, jog šiomis patalpomis faktiškai naudojasi atsakovė A. K., o iš minėtų teismų sprendimų matyti, jog šios patalpos J. K. buvo priskirtos naudotis dar 1964 m. Atsakovės A. K. atstovė teismui paaiškino, jog ši patalpa yra šildoma jos atstovaujamosios krosnimi ir palikus šią patalpą ieškovui, ieškovo patalpos būtų šildomos atsakovės sąskaita. Ieškovo V. A. atstovas tokiems atsakovės atstovės argumentams paneigti jokių įrodymų į bylą nepateikė, o iš pateikto atidalijimo projekto nėra matyti, kaip šis klausimas turėtų būti sprendžiamas. Be to, kaip pats ieškovas nurodo, gyvenamojo namo atidalijimo būdas, kuomet ieškovui atitektų tiksliai tiek, kiek jam priklauso pagal idealiąsias nuosavybės dalis, t. y. atidalinti jam kaip atskirą nekilnojamojo turto vienetą pusę gyvenamojo namo, yra neįmanomas. Ieškovas siekia gauti didesnę nei jam priklauso turto dalį patalpos, plane pažymėtos 2-2, sąskaita, nors kaip jau  nustatyta anksčiau, šia patalpa nuo 1964 m. faktiškai naudojasi atsakovė A. K.. Ieškovas minėta patalpa niekuomet nesinaudojo, patalpa yra šildoma atsakovės A. K., todėl teismas konstatavo, jog ieškovo siūlomas atidalijimo būdas neatitinka protingumo ir teisingumo principų, todėl negali būti tenkinamas. Teismas taip pat nustatė, kad atsakovė A. K. pateikė savo projektą dėl patalpų atidalijimo, kuris atitinka tarp šalių nuo seno nusistovėjusią naudojimosi patalpomis tvarką. Ieškovas jokių pagrįstų nesutikimo su atsakovės A. K. parengtu atidalijimo projektu argumentų nepareiškė. Atsakovė J. S. su prašomu atidalijimo projektu sutiko. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendė, jog šis projektas labiau atitinka šalių interesus, jo pasėkoje bendroji bendraturčių nuosavybė pasibaigs, tai tikėtina sąlygotų socialinės taikos tarp šalių įsivyravimą. Tačiau, nepaisant to, teismas sprendė, kad šis planas taip pat negali būti patvirtintas, nes negalėtų būti realiai įvykdytas. Kaip teisme nurodė išvadą teikiančios institucijos ir trečiojo asmens atstovės, gyvenamasis namas yra žemės sklype, kurio naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų namų pastatų teritorija. Priešieškiniu siūlomas atidalijimo būdas susijęs su gyvenamojo namo padalijimu į tris butus, todėl toks atidalijimo būdas neatitinka žemės sklypo, kuriame yra namas, viešame registre įregistruotam naudojimo režimui. Be to, priešieškiniu siūlomu atidalijimo planu nėra išspręstas rūsio padalijimo ar bendrojo bendraturčių naudojimo klausimas, todėl ir dėl šios priežasties toks planas negalėtų būti tenkinamas.

Apeliaciniu skundu ieškovas V. A. teismo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-03-27 sprendimą dalyje, kuria ieškinys atmestas, ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti arba perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Ieškovas taip pat prašo priimti papildomus įrodymus – Vilniaus apskrities archyvo 2013-05-21 raštą Nr. (8.12)V5-1120 ir Vilniaus apygardos teismo 1996-12-11 nutartį civilinėje byloje Nr. 2A32-2202. Ieškovas nurodo, kad nagrinėjamoje byloje ginčas iš esmės kilo tik tarp ieškovo ir atsakovės A. K., kuri naudojasi gyvenamojo namo patalpa, pažymėta plane 2-2, tuo tarpu ieškovas savo iniciatyva parengtu atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės projektu reiškia teisėtus interesus į šią patalpą. Remiantis 2013-10-03 atliktais gyvenamojo namo kadastriniais matavimais, viso gyvenamojo namo pirmo aukšto plotas yra 142,55 kv.m. Ieškovas naudojasi patalpomis, plane pažymėtomis 3-1, 3-2, 3-3, 3-4 ir 3-5. Šių patalpų plotas yra 58,47 kv.m., tačiau atsižvelgiantį tai, kad ieškovui nuosavybės teise priklauso ½ dalis patalpų ir į tai, kad pirmo aukšto plotas yra 142,55 kv.m., darytina išvada, jog ieškovui nuosavybės teise priklauso 71,275 kv.m. Siekiant atstatyti pažeistas teises ir gyvenamojo namo patalpas atidalinti pagal kiekvienam bendraturčiui priklausančią nuosavybės proporcingą dalį, teismo buvo prašoma ieškovui atidalinti patalpas 3-1, 3-2, 3-3, 3-4, 3-5, 3-6 ir 2-2. Šių patalpų plotas sudarytų 72,88 kv.m. ir tik 1,605 kv.m. viršytų ieškovui priklausančios ½ dalies namo plotą. Už ieškovui papildomai atitenkantį 1,605 kv.m. ieškovas siūlo atsakovei A. K. sumokėti piniginę kompensaciją. Atsisakydamas atidalinti patalpas pagal ieškovo siūlomą projektą, teismas pažymėjo, kad patalpa 2-2 yra šildoma atsakovės A. K. krosnimi, jai priklausančiose patalpose yra vandentiekis ir kanalizacija, patalpos gali turėti pagerinimų. Tačiau visos šios faktinės aplinkybės yra reikšmingos tik nustatant priteistinos kompensacijos dydį. Ieškovas siūlė priteisti kompensaciją, kuri yra pagrįsta Nekilnojamojo turto registre nurodyta vidutine rinkos verte, tačiau tokio siūlymo teismas apskritai nevertino, nesprendė dėl kitokių kompensacijos dydžio nustatymo būdų ar kitų sprendimo variantų, pavyzdžiui, ieškovas galėtų būti įpareigotas savo lėšomis papildomai izoliuoti patalpas nuo atsakovės krosnies sklindančios šilumos arba atsakovės krosnis galėtų būti perkelta ieškovo lėšomis į kitą vietą. Teisiškai nėra reikšminga ir aplinkybė, kad atsakovei priklausančiose patalpose yra įvestas vandentiekis ir kanalizacija. Tokie duomenys nėra viešai įregistruoti, o neteisėtas prisijungimas prie vandentiekio sistemos nesuteikia papildomų teisių atsakovei sprendžiant patalpų atidalijimo klausimą. Kanalizacija ar vandentiekis yra atsakovei priklausančioje patalpoje, kuri pažymėta plane 2-4. Tai yra atskira izoliuota patalpa, nesusijusi su plane 2-2 pažymėta patalpa. Nesant kito patalpų atidalijimo projekto, kuris leistų racionaliai ir neatliekant pastato rekonstrukcijos atidalinti patalpas, teismas paneigė ieškovo teisę realizuoti nuosavybės teises. Teismas pažymėjo, jog ieškovo siūlomas atidalijimo projektas prieštarauja nusistovėjusiai įregistruotai gyvenamojo namo naudojimosi tvarkai. Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamo ieškinio civilinėje byloje Nr. e2-14351-155/2015 tenkinimo atveju atsakovės A. K. nuosavybės dalys bendrojoje nuosavybėje nepasikeis, tačiau neliks teisinio pagrindo atsakovės A. K. įregistruotai naudojimosi tvarkai, kuria ir buvo argumentuotas skundžiamas sprendimas. Nesant įregistruotos naudojimosi tvarkos, nelieka ir teisinio pagrindo teigti, jog koks nors susitarimas dėl naudojimosi tvarkos apskritai kada nors buvo sudarytas. Net ir nustatyta naudojimosi tvarka nėra nekintamas dalykas. Ieškovas taip pat nurodo, kad atsakovė A. K. į bylą pateikė Lietuvos TSR Aukščiausiojo teismo 1964-02-03 nutarties nepatvirtintą kopiją ir Vilniaus miesto Tarybų rajono Liaudies teismo 1964-01-09 sprendimo nepatvirtintą kopiją, minėtų dokumentų kilmė neaiški. Nagrinėjamoje byloje teismas pažymėjo, kad apie teismų patvirtintą gyvenamojo namo naudojimosi tvarką byloja ir į bylą pateiktas 1984-07-31 Vykdomojo komiteto leidimas sudaryti dovanojimo sutartį Nr. K-971 dėl patalpų 2-1, 2-2, 2-3, 2-4 ir 2-5. Tačiau remiantis 1996-12-11 Vilniaus apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A32 2202 nustatytomis aplinkybėmis, gyvenamasis namas niekada nepriklausė valstybei, o priklausė fiziniams asmenims. Vykdomojo komiteto leidimas sudaryti dovanojimo sutartį Nr. K-971 nebuvo reikalingas ir todėl negali patvirtinti naudojimosi nekilnojamuoju daiktu, kuris priklauso fiziniams asmenims, tvarkos.

Atsakovė A. K. atsiliepimu teismo prašo netenkinti ieškovo V. A. apeliacinio skundo ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-03-27 sprendimą netenkinto ieškinio dalyje palikti nepakeistą, priteisti iš ieškovo atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas, išreikalauti ir prijungti prie bylos medžiagos Vilniaus miesto apylinkės teismo sustabdytą civilinę bylą Nr. 2-926-863/2015. Atsakovė nurodė, kad nuo 1964 m. šalių naudojamos gyvenamojo namo patalpos buvo ženkliai pakeistos: šalys pasistatė priestatus (atsakovė J. S. pasistatė priestatus, pažymėtus plane 1-5 ir 1-6, atsakovės A. K. pirmtakai (J. K., vėliau M. K.) priestatus, pažymėtus plane 2-5 ir 2-4, o ieškovas V. A. priestatą, pažymėtą plane 3-6). Šie priestatai 2013-10-07 atliktų kadastrinių matavimų pagrindinio pastato vidaus plotų eksplikacijoje nurodyti prie pagalbinio naudingo ploto 9 skiltyje. Bendras asmeninėmis šalių lėšomis padidintas plotas sudaro 24,36 kv.m. Tai, kad šalys savo asmeninėmis lėšomis rekonstravo pastatą ir padidino valdomą plotą priestatais, patvirtina ir Vykdomojo komiteto 1984-07-02 raštas Nr. A-833 ir Vykdomojo komiteto 1984-07-31 leidimas sudaryti dovanojimo sutartį Nr. K-971, kuriame aiškiai nurodyta dovanojamoji M. K. (atsakovės A. K. pirmtako) namo dalis, kurios plotas 36,25 kv.m. Pagal planą 2-1 kambarys 8,66 kv.m., 2-2 kambarys 14,61 kv.m., 2-3 kambarys 5,44 kv.m., 2-5 kambarys 7,54 kv.m., 2-4 virtuvė 5,80 kv.m. Po 1963-03-24 ieškovo sudarytos pirkimo-pardavimo sutarties pagal viešo registro duomenis pastatas turėjo 113,92 kv.m. gyvenamo ploto, ½ dalis sudarė 56,96 kv.m., o ieškovas valdė 55,14 kv.m. plotą, t. y. faktiškai jam trūko 1,82 kv.m. ploto, atsakovei A. K. iš privalomos 28,48 kv.m. dalies trūksta 0,23 kv.m., atsakovė J. S. turi 8,37 kv.m. daugiau nei priklauso (teisėtai priklauso 28,48 kv.m., o valdo 36,85 kv.m.). Ieškovas nesąžiningai šias faktines aplinkybes, susijusias su priestatais, ir padidintą ne savo lėšomis pastato plotą siekia užvaldyti neteisėtai. Ieškovas, pateikęs santykinį atidalijimo projektą, išimtinai ir nesąžiningai siekia tik savo interesų tenkinimo, t. y. siekia užvaldyti didesnę turto dalį, nei jam priklauso, kitų bendraturčių turto dalių net neskaičiuoja, neatsižvelgia į tai, kad atsakovės A. K. turto dalis yra suremontuota, įvestas vandentiekis ir kanalizacija, kad turės pasikeisti visų bendraturčių elektros apskaitos, šildymo sistemos, nepateikia reikalavimų, kas ir iš kokių lėšų turės daryti visus patalpų atidalijimo rekonstrukcinius darbus, kai bus iš esmės pakeista nusistovėjusi bendraturčių daikto naudojimo tvarka. Ieškovas nepateikė įrodymų, ar sename pastate rekonstrukciniai darbai iš viso galimi ir vykdomos sienų rekonstrukcijos nepadarys pastatui nepataisomos žalos. Ieškovas nepateikė jokių skaičiavimų, kas ir kam turės išmokėti pinigines kompensacijas už trūkstamą plotą, nes tarp trijų bendraturčių jiems priklausančių idealių ir realių dalių jokių paskaičiavimų neatliko. Įvertinus priestatų plotą, atsakovėms turėtų būti sumokėta už patirtas išlaidas priestatų pastatymui ir įrengimui, atsakovei A. K. už vandentiekio ir kanalizacijos įrengimą, atlyginta už remonto darbus perdarant angas, šildymo ir elektros sistemas, išmokėtos kompensacijos už trūkstamą plotą. Tačiau ieškovas su savo siūlomu atsidalijimo projektu jokių nuostolių ir jokių kompensacijų dydžių paskaičiavimų nepateikė. Abi atsakovės išreiškė aiškią poziciją, kad jų interesus geriausiai atitinka su priešieškiniu pateiktas M. M. planas, kuriuo siekiama absoliutaus gyvenamojo namo atsidalijimo pagal Tarybų rajono Liaudies teismo 1964-01-09 sprendimą (Lietuvos TSR Aukščiausiojo teismo 1964-02-03 sprendimu paliktas galioti) bei jo pagrindu nusistovėjusią tarp šalių namo naudojimo tvarką. Tarybų rajono Liaudies teismo 1964-01-09 sprendimas yra įsiteisėjęs ir įvykdytas. Visi tinkamai patvirtinti įrodymai yra išskirtoje Vilniaus miesto apylinkės teismo sustabdytoje byloje Nr. 2-926-863/2015.

Apeliaciniu skundu atsakovė A. K. teismo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-03-27 sprendimą dalyje dėl priešieškinio atmetimo ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir priimti naują sprendimą šioje dalyje – priešieškinį tenkinti pilnai, likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą, taip pat priteisti iš ieškovo atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas už apeliacinio skundo surašymą. Atsakovė nurodo, kad jos pateiktas gyvenamojo namo atsidalijimo pasiūlymas parengtas pagal faktiškai nusistovėjusią naudojimosi tvarką nuo Tarybų rajono Liaudies teismo 1964-01-09 sprendimo įsiteisėjimo dienos. Kiti rašytiniai dokumentai, susiję su gyvenamojo namo nuosavybės teisės perleidimu ir valdymu, gauti po minėto teismo sprendimo, patvirtina, jog tiek teisiškai, tiek faktiškai „realus namų valdos valdymas“ vyko ir vyksta pagal atsakovės su priešieškiniu pateiktą M. M. parengtą planą, t. y. pagal šį planą siūlomas atidalijimo būdas geriausiai atitinka visų bendraturčių interesus, jiems priklausančias idealiąsias ir realiai valdomas turto dalis, objektyviai ir techniškai yra įmanomas, daiktas padalijamas natūra be jokios žalos jo paskirčiai bei papildomų investicijų. Tarp šalių teisminiai ginčai vyksta nuo 1964 m., todėl teismo sprendimas, kuriuo su priešieškiniu pateiktas planas, sprendime pripažintas kaip labiausiai atitinkantis bendraturčių interesus, yra atmestas, gilina konfliktinę situaciją bei verčia šalis nepagrįstai patirti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė A. K. taip pat nurodo, kad teismas 2013-08-06 nutartimi, spręsdamas bylų išskyrimo klausimą, nurodė motyvą, jog pirma reikia atidalinti pastatą, o tik po to spręsti žemės klausimus, tačiau skundžiamame sprendime priimtas visiškai priešingas sprendimas, kad šalys pirmiausia turėtų išspręsti žemės naudojimosi paskirties ir nustatyto būdo pakeitimo klausimus, t. y. pakeisti žemės sklypo naudojimosi pobūdį iš vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų į daugiabučių pastatų statybos, o tik po to atsirastų teisinė galimybė atsidalinti pastatą. Pagal teisinį reglamentavimą ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika laikomasi nuostatos, kad neišsprendus pastato padalijimo klausimo ir nesuformavus atskirų nekilnojamojo turto objektų, reikalavimas atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo žemės sklypo yra pirmalaikis. Sprendime nenurodyta jokia konkreti teisės norma, kuri draustų pirma atidalinti statinį, o po to pakeisti žemės sklypo naudojimo paskirties pobūdį, kai nėra vykdoma nauja statyba, o tik atidalijamas seniai pastatytas gyvenamasis namas. Atsakovė A. K. taip pat nesutinka su teismo išvada, kad priešieškiniu siūlomu planu nėra išspręstas rūsio padalijimo ar naudojimo klausimas, nes M. M. plane rūsio patalpos yra nubraižytos ir pažymėtos R-2 ir R-1 numeriais, eksplikacijoje taip pat nurodytos 12,21 kv.m. rūsio patalpos, priklausančios ir naudojamos lygiomis dalimis bendraturčių J. S. ir A. K.. Pagal Tarybų rajono Liaudies teismo 1964-01-09 sprendimą rūsio naudojimosi tvarka jau yra nustatyta, t. y. rūsys, esantis po S. ir D. butais 2-1 ir 1-4, skirtas jų naudojimuisi lygiomis dalimis. Esant teismine tvarka nustatytai rūsio naudojimosi tvarkai, pakartotinai reikalavimas dėl rūsio naudojimo ar atidalijimo nebuvo teismui reiškiamas nė vienos iš šalių, nes ginčo tarp šalių dėl rūsio patalpų naudojimo ir/ar atidalijimo nėra. Atsakovė A. K. taip pat nurodo, kad jei pateikiami keli atidalijimo variantai, teismas parenka optimaliausią iš jų, kuris sudarytų galimybę geriausiai įgyvendinti bendraturčių teises, taip pat nepaneigtų nė vieno bendraturčio teisės į jam priklausančią dalį. Teismas pripažino, kad priimtiniausias ir geriausiai atitinkantis visų bendraturčių interesus yra su priešieškiniu pateiktas M. M. planas, kurį palaikė ir atsakovė J. S., todėl priešieškinio tenkinimui teisinių kliūčių nėra. Atsakovė taip pat nurodė, jog iš jos yra nepagrįstai priteista per didelė suma už kadastrinės bylos parengimą, nes byla buvo paruošta visų bendraturčių interesams ir todėl 1500 litų išlaidos jai paruošti turi būti paskirstytos tarp visų trijų bendrasavininkų lygiomis dalimis.

Ieškovas V. A. atsiliepimu prašo netenkinti atsakovės A. K. apeliacinio skundo, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-03-27 sprendimą dalyje dėl priešieškinio atmetimo palikti nepakeistą, priteisti ieškovui patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovo teigimu, nors atsakovė A. K. nurodo, jog jos pasiūlytas gyvenamojo namo atidalinimo projektas atitinka faktiškai nusistovėjusią naudojimosi namu tvarką nuo 1964-01-09 sprendimo įsiteisėjimo, tačiau byloje tokių duomenų nėra. Atsakovė A. K. nepateikė nei Lietuvos TSR Aukščiausiojo teismo 1964-02-03 nutarties, nei Vilniaus miesto Tarybų rajono Liaudies teismo 1964-01-09 sprendimo originalo ar patvirtintos kopijos. Atsakovės A. K. pateiktų dokumentų kilmė nėra aiški, dokumentai neatitinka proceso įstatymu nustatytų reikalavimų. Ieškovas taip pat nurodo, kad, remiantis 2013-10-03 atliktais gyvenamojo namo kadastriniais matavimais, pirmo aukšto plotas yra 142,55 kv.m. Ieškovas naudojasi patalpomis, plane pažymėtomis 3-1, 3-2, 3-3, 3-4, 3-5 ir 3-6. Šių patalpų plotas yra 58,47 kv.m. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad ieškovui nuosavybės teise priklauso ½ dalis gyvenamojo namo patalpų, darytina išvada, jog ieškovui nuosavybės teise priklauso 71,275 kv.m. namo pirmo aukšto patalpų. Siekiant atstatyti pažeistas teises ir namo patalpas atidalinti pagal kiekvienam bendraturčiui priklausančią nuosavybės proporcingą dalį, tektų padalinti patalpas 2-2 ir 2-5, kuriomis naudojasi atsakovė A. K.. Tačiau toks patalpų padalijimas natūra neatitiktų bendraturčiams priklausančių gyvenamojo namo idealiųjų dalių arba reikalautų papildomu lėšų, susijusių su namo rekonstrukcija, siekiant bendrosios dalinės nuosavybės idealiųjų dalių atitikimo natūra dailinamoms patalpoms. Atsižvelgiant į tai, atsakovės A. K. teiginys apie patalpų atidalijimą natūra be papildomų investicijų galimumą nepagrįstas. Kadangi nėra galimybės bendraturčiams gyvenamąjį namą atidalinti natūra pagal jiems priklausančias idealiąsias nuosavybės dalis, taikytina kompensacinė sistema už vienam iš bendraturčių tenkančią didesnę namo dalį. Tačiau atsakovės A. K. pasiūlytame gyvenamojo namo atidalinimo projekte nėra numatytos piniginės kompensacijos bendraturčiams už netenkamą namo dalį. Atsakovė A. K. siekia savo naudai atsidalinti didesnę negu jai priklausytų ginčo namo dalį ir prieštarauja kompensacijų bendraturčiams išmokėjimui. Tuo tarpu ieškovo pasiūlytas gyvenamojo namo atidalinimo projektas ne tik kad atitinka žemės sklypo naudojimo pobūdį (vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statyba), bet ir minimaliai nukrypsta nuo bendraturčiams priklausančių idealiųjų pastato nuosavybės dalių, numato kompensacijas. Ieškovas taip pat nesutinka su atsakovės A. K. teiginiu, kad gyvenamojo namo rūsio patalpų naudojimo klausimas yra išspręstas Tarybų rajono Liaudies teismo 1964-01-09 sprendimu. Net ir darant prielaidą, kad nurodytas teismų sprendimas egzistuoja, nustatyta rūsio patalpų naudojimo tvarka nesudaro teisinio pagrindo nespręsti gyvenamojo namo rūsio patalpų atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės klausimo. Ieškovas taip pat nurodo, kad gyvenamojo namo rūsio patalpos R-1 ir R-2 buvo įrengtos neturint ieškovo sutikimo, dėl ko šios patalpos yra laikytinos ir ieškovo nuosavybe ir ieškovui priklauso ½ dalis rūsio patalpų. Atsakovės A. K. teismui pateiktame patalpų atidalinimo projekte nėra sprendžiamas rūsio patalpų atidalinimo klausimas, nenumatyta ieškovui atitenkanti proporcinga rūsio patalpų dalis arba ieškovui tenkanti piniginė kompensacija už kitiems bendraturčiams atitenkančias visas rūsio patalpas. Ieškovas taip pat nurodo, kad teismas, spręsdamas apie atsakovės A. K. gyvenamojo namo atidalinimo projekto tinkamumą, pagrįstai vadovavosi Vilniaus miesto savivaldybės administracijos rašytine išvada ir Nekilnojamojo turto registro išrašu apie žemės sklypo naudojimo pobūdį – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statyba. Pastatų atidalinimo projektai turi neprieštarauti tiek žemės sklypo, tiek paties pastato naudojimo paskirčiai. Žemės sklypo paskirties ir naudojimo pobūdžio keitimui reikalingas visų bendraturčių sutikimas, kurio šiai dienai nėra. Byloje nėra duomenų, kurie leistų daryti prielaidą, kad žemės sklypo bendraturčiai inicijuos žemės sklypo teisinio statuso keitimo procedūras. Ieškovo teigimu, optimaliausias gyvenamojo namo atidalinimo projektas yra pasiūlytas ieškovo, kuris yra įgyvendinamas nustatytų teisės aktų tvarka, atitinka gyvenamuoju namu užstatyto žemės sklypo naudojimo pobūdį, labiausiai atitinka visų namo bendraturčių idealiąsias dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje ir numato pinigines kompensacijas.

Apeliaciniu skundu atsakovė J. S. teismo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-03-27 sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ieškovui V. A. iš atsakovių, konkrečiai atsakovės J. S. arba šioje dalyje priimti naują sprendimą – bylinėjimosi išlaidas paskirstyti tarp visų atsakovų. Atsakovė J. S. nurodo, kad teismas tenkino ieškinį iš dalies, kurioje ginčo tarp šalių nebuvo, tačiau priteisė dalį ieškovo bylinėjimosi išlaidų iš atsakovių J. S. ir A. K., nors to daryti neturėjo. Atsakovė J. S. priešpriešinių reikalavimų nei ieškovui, nei atsakovams nereiškė. Ji prašo atsižvelgti į jos garbų amžių ir nekonfliktinę asmenybę, taip pat į tai, kad byloje patraukta atsakovu ir Lietuvos Respublika, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, tačiau iš jos bylinėjimosi išlaidų ieškovui nepriteista.

Atsakovė A. K. atsiliepimu prašo teismo atsakovės J. S. apeliacinį skundą tenkinti ir pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-03-27 sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, priteisti iš ieškovo V. A. atsakovės A. K. patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismas nepagrįstai už kadastrinių matavimų atlikimą ir kadastrinės bylos sudarymą priteisė išlaidas apmokėti tik atsakovėms, nes abi atsakovės sutiko su ieškiniu šioje dalyje. Tik dėl nepakankamo paties ieškovo bendradarbiavimo šioje ieškinio reikalavimo dalyje nebuvo sudaryta taikos sutartis. Teismas turėjo paskirstyti bylinėjimosi išlaidas, atsižvelgdamas į tai, kad parengta kadastrinių matavimų byla bus naudojama visų bendraturčių interesais, todėl jos parengimo išlaidos dalintinos visiems bendraturčiams lygiomis dalimis.

Ieškovas V. A. atsiliepimu prašo atsakovės J. S. apeliacinį skundą atmesti, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-03-27 sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo palikti nepakeistą, priteisti ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodo, kad CPK nesuteikia apeliacinės instancijos teismui teisės atlikti tokius procesinius veiksmus, kaip sprendimo dalies atmetimas arba išlaidų skirstymas tarp visų atsakovų. Atsakovė J. S. klaidingai nurodo, kad visos proceso šalys sutiko su reikalavimu įregistruoti Nekilnojamojo turto kadastre duomenis pagal matininkės I. Ž. 2013-10-03 atliktus kadastrinius matavimus. Atsakovė A. K. nesutiko su pastaruoju reikalavimu atsiliepime į ieškovo patikslintą ieškinį. Kadangi atsakovė J. S. su ieškovo patikslintu ieškiniu sutiko ir teismas patikslintą ieškinį tenkino iš dalies, nėra teisinio pagrindo nepriteisti ieškovui patirtų bylinėjimosi išlaidų. Atsakovės J. S. nurodytos aplinkybės (garbus amžius, nekonfliktinė asmenybė, su viskuo sutikimas) nelaikytinos aplinkybėmis, leidžiančiomis neatlyginti kitos šalies patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovui priteistos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija nustatytų priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydžio.

Atsakovas Lietuvos Respublika, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, atsiliepimu prašo teismo ieškovo V. A. ir atsakovės A. K. apeliacinių skundų pagrįstumo klausimus spręsti teismo nuožiūra, o atsakovės J. S. apeliacinį skundą atmesti, atsižvelgiant į atsiliepimo argumentus. Nurodo, kad byloje nėra keliami reikalavimai, susiję su žemės teisiniais santykiais, todėl darytina išvada, jog Nacionalinė žemės tarnyba nėra tinkamu atsakovu byloje, o teismo priimtas sprendimas neturės įtakos Nacionalinės žemės tarnybos teisėms ir teisėtiems interesams, todėl Nacionalinė žemės tarnyba turėtų būti pašalinta iš bylos. Teismas, skirstydamas bylinėjimosi išlaidas, pagrįstai nepriteisė bylinėjimosi išlaidų iš Nacionalinės žemės tarnybos, kaip neturinčio materialinio ir procesinio suinteresuotumo bylos baigtimi.

Ieškovo V. A. ir atsakovės A. K. apeliaciniai skundai atmestini. Atsakovės J. S. apeliacinis skundas tenkintinas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str. 1 ir 2 d., bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 str. nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovui V. A. (teisių perėmėjai R. P., H. A., A. A.) bei atsakovėms A. K. ir J. S. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas, unikalus Nr. 1094-0064-9018, esantis adresu Dzūkų g. 89, Vilniaus m., Vilniaus m. sav. Ieškovui priklauso ½ dalis nurodyto gyvenamojo namo, atsakovėms A. K. ir J. S. – po ¼ dalis nurodyto gyvenamojo namo. Tokiomis pačiomis dalimis šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso kiemo statiniai (tvora, šulinys, lauko tualetas, kiemo aikštelė), unikalus Nr. 1094-0064-9044, esantys adresu Dzūkų g. 89, Vilniaus m., Vilniaus m. sav. Ieškovui nuosavybės teise taip pat priklauso ūkiniai pastatai, unikalūs Nr. 1094-0064-9029 ir 1094-0064-9030, esantys adresu Dzūkų g. 89, Vilniaus m., Vilniaus m. sav. (t. I, b.l. 51-53, t. III, b.l. 48-50).

Ieškovas V. A. patikslintu ieškiniu ir atsakovė A. K. patikslintu priešieškiniu, be kitų reikalavimų, pirmosios instancijos teismo prašė atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės nurodyto gyvenamojo namo patalpas atitinkamai pagal ieškovo pateiktą UAB „Architektūra ir inžineriniai projektai“ architekto D. M. projektą ir pagal atsakovės pateiktą projektuotojo M. M. projektą (t. I, b.l. 61-64, t. II, b.l. 40-43). Atsakovė J. S. sutiko su atsakovės A. K. reikalavimu atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės gyvenamojo namo patalpas pagal projektuotojo M. M. projektą, tačiau nesutiko su tuo, kad iš jos būtų priteista kompensacija atsakovei A. K. už jai tenkančią didesnę dalintino turto dalį.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu netenkino nurodytų ginčo šalių reikalavimų (t. III, b.l. 101-110). Teismas konstatavo, kad ieškovo pateiktas gyvenamojo namo patalpų atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės projektas nukrypsta nuo tarp ginčo šalių susiklosčiusios faktinės naudojimosi šiuo namu tvarkos, tuo tarpu atsakovės A. K. pateiktas gyvenamojo namo patalpų atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės projektas, nors šią tvarką atitinka, tačiau prieštarauja žemės sklypo, kuriame yra gyvenamasis namas, viešame registre įregistruotam naudojimo režimui, taip pat šiuo projektu nėra išspręstas rūsio padalinimo ar bendro naudojimo klausimas.

Ieškovas V. A., nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu atmesti ieškovo reikalavimą atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės gyvenamojo namo patalpas pagal UAB „Architektūra ir inžineriniai projektai“ architekto D. M. projektą, nurodo, kad šis projektas yra racionaliausias ir ekonomiškiausias, mažiausiai pažeidžia kitų bendraturčių interesus, nes atidalinant gyvenamojo namo patalpas atsakovė A. K. netektų tik 1,605 m2 ir už šią dalį gautų piniginę kompensaciją. Teisėjų kolegija su tokiais argumentais nesutinka. Byloje nėra ginčo, kad tarp gyvenamojo namo bendraturčių jau ilgą laiką yra nusistovėjusi faktinė naudojimosi gyvenamojo namo patalpomis tvarka, pagal kurią ieškovas naudojasi namo patalpomis, patalpų plane pažymėtomis 3-1, 3-2, 3-3, 3-4, 3-5, 3-6, kurias sudaro 58,47 m2, atsakovė A. K. naudojasi namo patalpomis, patalpų plane pažymėtomis 2-1, 2-2, 2-3, 2-4, 2-5, kurias sudaro 40,99 m2, atsakovė J. S. naudojasi namo patalpomis, patalpų plane pažymėtomis 1-1, 1-2, 1-3, 1-4, 1-5, 1-6, kurias sudaro 43,09 m2 (t. I, b.l. 71). Šią aplinkybę taip pat patvirtina 1964-01-09 Vilniaus m. Tarybų rajono liaudies teismo sprendimas, kuris buvo paliktas galioti 1964-02-03 Lietuvos TSR Aukščiausiojo teismo nutartimi (t. II, b.l. 139-142), 1964-12-18 teismo vykdytojo aktas (t. II, b.l. 192-193), 1984-08-03 dovanojimo sutartis (t. II, b.l. 187-190) ir Nekilnojamojo turto registro duomenys (t. III, b.l. 48-50). Nors ieškovas kelią abejones dėl nurodytų įrodymų patikimumo, tačiau šias abejones paneigia Vilniaus apygardos teismo 2016-07-04 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1645-661/2016, kuria buvo paliktas nepakeistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-01-22 sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-338-155/2016. Šiuose įsiteisėjusiuose teismų sprendimuose konstatuota, kad aptarta naudojimosi gyvenamuoju namu tvarka tarp bendraturčių buvo nustatyta dar 1964-01-09 Vilniaus m. Tarybų rajono liaudies teismo sprendimu ir yra nepasikeitusi. Ieškovas bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad jam nuosavybės teise priklauso 71,275 m2 gyvenamojo namo patalpų, o faktiškai jis naudojasi 58,47 m2, todėl, siekdamas pašalinti šį neatitikimą, ieškovas pagal UAB „Architektūra ir inžineriniai projektai“ architekto D. M. projektą prašė pirmosios instancijos teismo jam atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės ne tik jo faktiškai naudojamas namo patalpas, patalpų plane pažymėtas 3-1, 3-2, 3-3, 3-4, 3-5, 3-6, bet ir patalpą, patalpų plane pažymėtą 2-2, kuria faktiškai naudojasi atsakovė A. K., išmokant jai 570,66 Eur (1.970,36 Lt) kompensaciją. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad ieškovas, siūlydamas tokį gyvenamojo namo atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės variantą, neatsižvelgia į tai, kad ilgą laiką ginčo šalys naudojasi konkrečiomis gyvenamojo namo patalpomis, kurios yra tarpusavyje atskirtos, turi atskirus įėjimus, atskiras šildymo, elektros, vandentiekio ir nuotekų šalinimo sistemas, taip pat kad ginčo šalys, atsižvelgdamos į nusistovėjusią naudojimosi gyvenamuoju namu tvarką, yra rekonstravusios jų naudojamas namo patalpas ir padidinusios jų plotą.  Ieškovas nenurodo kas, kieno lėšomis ir kaip turėtų jo naudai atidalinti gyvenamojo namo patalpas, kuriomis faktiškai naudojasi atsakovė A. K., nors dėl to reikės iš naujo atskirti šias patalpas, perdaryti įėjimus, pertvarkyti šildymo, elektros, vandentiekio ir nuotekų šalinimo sistemas. Patenkinus ieškinį, A. K. prarastų didžiulę jos buto dalį (iš trijų 14,4 kv.m., 8,3 kv.m. ir 7,7 kv.m.  kambarių - 14,4 kv.m. kambarį), o jai priklausanti krosnis šildytų ir ieškovo patalpas, nes jos dalis atsidurtų ieškovo pageidaujamame gauti kambaryje. Ieškovas nevertino ir nepagrindė, kad jo siūloma 570,66 Eur (1.970,36 Lt) kompensacija, kuri yra pagrįsta Nekilnojamojo turto registre nurodyta vidutine rinkos verte, adekvati atsakovės A. K. būsimiems praradimams, kuriuos ji patirtų atidalinus gyvenamojo namo patalpas iš bendrosios dalinės nuosavybės pagal ieškovo siūlomą projektą. Ieškovo teiginys, kad visą tai turėjo vertinti pats pirmosios instancijos teismas, yra nepagrįstas, nes nagrinėjama byla yra dispozityvaus pobūdžio.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ginčo šalys daugiau nei pusė amžiaus laikėsi 1964 m. teismų sprendimais nustatytos naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkos ir investavo tik į savo faktiškai naudojamas patalpas, todėl nukrypimas nuo nustatytos naudojimosi tvarkos pagal ieškovo pateiktą UAB „Architektūra ir inžineriniai projektai“ architekto D. M. gyvenamojo namo atidalinimo projektą neatitiktų bendraturčių interesų derinimo ir pusiausvyros principų bei nepasitarnautų socialinei taikai tarp šalių atsirasti.

Atsakovė A. K., nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi kur atmestas jos ieškinys, teigia kad priešingai nei nurodė bylą nagrinėjęs teismas, projektuotojo M. M. projektu buvo išspręstas ir gyvenamojo namo rūsio padalinimo ar bendro naudojimo klausimas, nes projekte buvo numatyta, kad rūsio patalpos, patalpų padalinimo schemoje pažymėtos R-1 ir R-2, yra bendro naudojimo. Teisėjų kolegija su tokiu teiginiu sutinka, tačiau tokiu atveju šalių nuosavybė nebus atidalinta.

Teisėjų kolegijos vertinimu svarbu yra ir tai, kad priešieškiniu A. K. reikalauja už  J. S. tenkančią didesnę dalintino turto dalį A. K. priteisti 1.344,70 Eur piniginę kompensaciją, tačiau nagrinėjamu atveju pastebėtina tai, kad J. S., kuri yra vyresnio amžiaus, su tokia išmoka nesutinka, nes tam neturi lėšų ir neišsigali jos sumokėti. Be to, siekdama atidalijimo pagal savo pateiktą projektą, A. K. nenumato jokių kompensacijų ieškovui už jam atitenkančią mažesnę dalintinų patalpų dalį.

Teisėjų kolegija pastebi, kad ieškovas V. A. ir atsakovė A. K. savo pateiktuose gyvenamojo namo atidalinimo projektuose nepasisakė ir dėl aplinkybės, kaip turėtų būti atidalinti kiti bendrosios dalinės nuosavybės objektai – kiemo statiniai (tvora, šulinys, lauko tualetas, kiemo aikštelė), unikalus Nr. 1094-0064-9044, esantys adresu Dzūkų g. 89, Vilniaus m., Vilniaus m. sav., kurie taip pat priklauso ginčo šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise.

Apibendrinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą atmesti ieškovo V. A. ir atsakovės A. K. reikalavimus atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės gyvenamojo namo patalpas pagal ieškovo pateiktą UAB „Architektūra ir inžineriniai projektai“ architekto D. M. projektą ir pagal atsakovės pateiktą projektuotojo M. M. projektą, kadangi šie projektai neatitinka bendrosios dalinės nuosavybės objektų atidalinimo teisinio reglamentavimo. Rengiant šiuos projektus neatsižvelgta į tai, kad CK 4.80 straipsnyje nustatyta galimybė atsidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės tam, jog būtų galima palengvinti ir supaprastinti savininko teisių turinį sudarančių teisių įgyvendinimą į bendrą daiktą, kad ateityje būtų išvengta ginčų, kylančių tarp bendraturčių jiems įgyvendinant šias teises. Taip pat neatsižvelgta į tai, kad nustatant atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdą reikia įvertinti kiekvieno iš bendraturčių interesus, remiantis proporcingumo, protingos, teisingos ir sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principais. Atidalijimo siekiančiam bendraturčiui tenka pareiga įrodyti teisme, kad jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtiniausias, kad jis nepažeis kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, nepadarys neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai. Taip pat neatsižvelgta į tai, kad atidalijimo siekiantis bendraturtis turi aiškiai įvardyti, kokį atskirą nekilnojamąjį daiktą prašo suformuoti ir priklausomai nuo tokio pasirinkimo pagrįsti jo suformavimo būdą, o naujai suformuojami atskiri nuosavybės teisės objektai turi atitikti jiems teisės aktų keliamus reikalavimus. Be to, jeigu bendroji dalinė nuosavybė atidalinama taikant mišrų būdą – natūra ir priteisiant kompensaciją pinigais, toks atidalijimas yra teisėtas, kai kompensacija atitinka tikrąją atidalijamos dalies rinkos vertę. Galiausiai turi būti siekiama, kad po atidalinimo liktų kuo mažiau bendro naudojimo objektų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-12-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-638/2005; 2006-10-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-559/2006; 2009-06-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2009; 2011-04-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-213/2011; 2012-11-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-535/2012; 2016-07-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347-248/2016).

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, išsamiai išanalizavęs ieškovo V. A. pateiktą UAB „Architektūra ir inžineriniai projektai“ architekto D. M. projektą ir atsakovės A. K. pateiktą projektuotojo M. M. projektą, teisingai konstatavo, jog jie neatitinka nurodyto teisinio reglamentavimo ir dėl to pagal juos negalima atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės ginčo šalims priklausančio gyvenamojo namo. Pašalinus nurodytus trūkumus, ginčo šalys turi teisę iš naujo kreiptis į teismą dėl gyvenamojo namo atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės. Be to, šalims tokia galimybė buvo sudaryta ir bylą nagrinėjusio apeliacinės instancijos teismo, posėdį atidedant, tačiau šalys šia galimybe nepasinaudojo.

Atsakovės J. S. ir A. K. apeliaciniais skundais taip pat nesutinka su ta pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria teismas ieškovui V. A. iš jų priteisė lygiomis dalimis 1.620 Lt bylinėjimosi išlaidų, t. y. 1.500 Lt už kadastrinių matavimų atlikimą ir kadastrinės bylos sudarymą bei 120 Lt žyminio mokesčio. Atsakovė J. S. nurodo, kad bylinėjimosi išlaidos iš jos turėjo būti nepriteistos arba padalintos visiems atsakovams, tame tarpe ir Lietuvos Respublikai. Tuo tarpu atsakovė A. K. nurodo, kad išlaidos už kadastrinių matavimų atlikimą ir kadastrinės bylos sudarymą turėjo būti padalintos visiems bendraturčiams lygiomis dalimis. Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su šiais argumentais. Byloje nėra duomenų, kad ieškovas būtų bandęs neteismine tvarka gauti atsakovių J. S. ir A. K. sutikimą pakeisti gyvenamojo namo duomenis Nekilnojamojo turto kadastre pagal naujai atliktus kadastrinius matavimus, taip pat nėra duomenų, kad atsakovės būtų atsisakiusios duoti tokį sutikimą. Dėl to ieškovas turi pats prisiimti 120 Lt žyminio mokesčio išlaidas, kurias patyrė kreipdamasis į teismą dėl leidimo pakeisti gyvenamojo namo duomenis Nekilnojamojo turto kadastre pagal naujai atliktus kadastrinius matavimus be atsakovių sutikimo. Kita vertus, nauji kadastriniai matavimai buvo atlikti dėl ieškovui ir atsakovėms bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio turto ir buvo būtini siekiant toliau disponuoti šiuo turtu, dėl to 1.500 Lt išlaidos už kadastrinių matavimų atlikimą ir kadastrinės bylos sudarymą turi būti paskirstytos lygiomis dalimis ieškovui ir atsakovėms (po 500 Lt (144,81 Eur) kiekvienam). Remiantis tuo, pirmosios instancijos teismo sprendimas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo dalyje tikslintinas, nurodant, kad ieškovui V. A. iš atsakovių J. S. ir A. K. priteistina po 500 Lt (144,81 Eur) bylinėjimosi išlaidų (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kiti ginčo šalių procesiniuose dokumentuose išdėstyti argumentai neturi esminės reikšmės teisingam ginčo išsprendimui, todėl dėl jų teisėjų kolegija atskirai nepasisako.

Kadangi ieškovo V. A. ir atsakovės A. K. apeliaciniai skundai iš esmės yra nepagrįsti ir atmestini, jiems bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme, neatlygintinos (CPK 93 straipsnis). A. K. nepateikė prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo (CPK 93 straipsnis).

Vadovaudamasi CPK 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-03-27 sprendimą iš esmės palikti nepakeistą.

Patikslinti sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo priteisiant V. A. (a.k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės J. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovės A. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) po 144,81 eurus bylinėjimosi išlaidų (vietoje priteistų 234,59 eurų).

Teisėjai                                                                                                                              Loreta Bujokaitė

                                                                                                                                                       Virginijus Kairevičius

Aldona Tilindienė