Baudžiamoji byla Nr. 1A-49-354/2020

                         Teisminio proceso Nr. 1-01-1-43386-2019-9                                Procesinio sprendimo kategorijos:

                  1.1.10.1; 1.2.25.4.2.6; 2.4.6.1.                                                                                                                                                                

 (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. sausio 29 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimundo Jurgaičio, Zigmo Kavaliausko, Nijolės Matuzevičienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),

sekretoriaujant Irenai Skaringienei,  

dalyvaujant prokurorei Daivai Kaučikienei,

nuteistojo A. I. gynėjui advokatui Edmundui Jankaičiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. I. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2019 m. lapkričio 18 d. nuosprendžio, kuriuo A. I. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 2811 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 9 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 641 straipsniu, A. I. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir jam paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 6 mėnesiams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaitytas laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2019 m. spalio 10 d. iki 2019 m. spalio 11 d. (viena para). 

Vadovaujantis BK 75 straipsniu, A. I. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant A. I. būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba sveikatos priežiūra, neišvykti už gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini) ribų be priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. 

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 72 straipsnio 5 dalimi, A. I. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės: uždraudimas vairuoti kelių transporto priemones 3 metams ir automobilio „Ford Transit“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančios pinigų sumos – 10800 Eur, konfiskavimas.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1.       A. I. nuteistas už tai, kad jis vairavo motorinę transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, t. y. 2019 m. spalio 10 d., apie 20 val., (duomenys neskelbtini) gatvėje, prie namo (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (prietaisu Alcotest 7510 jam nustatytas 2,19 promilių girtumas), vairavo D. J. automobilį „Ford Transit“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2.       Apeliaciniu skundu nuteistasis A. I. prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 18 d. nuosprendį ir bausmės vykdymo atidėjimo terminą jam sumažinti iki vienų metų, neskiriant įpareigojimo būti namuose nuo 23 val. iki 6 val.

2.1.                      Skunde apeliantas nurodo, kad bausmės vykdymo atidėjimas 2 metų terminui yra aiškiai per griežtas. Pažymi, jog paskirtos bausmės trukmė 6 mėnesiai, o bausmės vykdymo atidėjimas 2 metams neatitinka teisingumo ir protingumo kriterijų, todėl laikytina, kad bausmės vykdymo atidėjimo terminas turėtų būti žymiai trumpesnis. Taip pat nuteistasis nesutinka su 2 metų terminui paskirtu įpareigojimu būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., nes tai labai apribotų jo (nuteistojo) asmeninę laisvę, apsunkintų papildomo darbo paiešką ir labai suvaržytų jo, kaip suaugusio piliečio, asmeninį gyvenimą. Apeliantas pažymi, kad paskutinis jo teistumas Lietuvoje buvo 2011 m., nuo to laiko jokių nusikalstamų veikų Lietuvoje nėra padaręs, nusikalstama veika, už kurią dabar pripažintas kaltu, padaryta atsitiktinai, tai nėra pastovus nusikalstamų veikų darymas, be to, su faktinėmis bylos aplinkybėmis jis visiškai sutinka, kaltę dėl jam pareikšto kaltinimo teisiamojo posėdžio metu pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailėjosi dėl tokių savo neapgalvotų veiksmų, žala padaryta nebuvo, teistumas išnykęs, tokio pobūdžio nusikalstama veika padaryta pirmą kartą. Teigia ir tai, kad jis (A. I.) pažadėjo daugiau nenusikalsti, kad tai jam bus akivaizdi pamoka dėl tokių neapgalvotų poelgių, taip pat suprato savo veikos pavojingumą visuomenei.

2.2.                      Be to, skunde apeliantas pastebi, jog jam paskirtos dar dvi baudžiamojo poveikio priemonės, tai aiškiai pablogina jo turtinę padėtį, verčia ieškoti papildomo uždarbio, vien tik (duomenys neskelbtini) rajono ribose tai padaryti beveik neįmanoma, tuo labiau esant nuolatinei probacijos tarnybos priežiūrai ir reikalavimui nuolat būti namuose. Apibendrindamas apeliantas nurodo, kad vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, laikytina, jog asmeniui, kuriam teistumas išnykęs, toks platus apribojimų ir įpareigojimų taikymas yra aiškiai perteklinis ir netikslingas, neatitinkantis bausmės skyrimo principų.

3.       Apygardos teismo posėdyje nuteistojo A. I. gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

4.       Nuteistojo A. I. apeliacinis skundas atmetamas.

5.       Nuteistasis apeliaciniame skunde kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos, nustatytų faktinių aplinkybių bei veikos juridinės kvalifikacijos neginčija. Apeliantas tik prašo sumažinti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo terminą iki 1 metų bei neskirti įpareigojimo būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalyje išdėstytomis bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosiomis nuostatomis, patikrino bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, neviršydama apeliacinio skundo ribų.

6.       Pagal teismų praktiką teismas turi vadovautis BK 41, 54 straipsnių nuostatomis ne tik skirdamas bausmę nuteistajam, bet ir spręsdamas dėl bausmės vykdymo jam atidėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2014 m. balandžio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-183/2014). Minėtos nuostatos taikomos ir sprendžiant dėl konkretaus bausmės vykdymo atidėjimo termino paskyrimo nuteistajam. Taigi, teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo ir jo termino nustatymo klausimus, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo, pavyzdžiui: ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų. Be to, turi būti atsižvelgiama ir į kitas BK 54 straipsnyje numatytas nuostatas, t. y. BK 75 straipsnio 1 dalyje numatyto bausmės vykdymo atidėjimo ribas, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšis, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Teismas, spręsdamas dėl bausmės vykdymo atidėjimo ir jo termino nustatymo, turi atsižvelgti ir į BK 41 straipsnio nuostatų kontekstą, t. y. turi būti įvertinta, ar pritaikius BK 75 straipsnio nuostatas ir parinkus konkretų bausmės vykdymo atidėjimo terminą asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

6.1.                      BK 75 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienų iki trejų metų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, atidėdamas A. I. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą 2 metams, nei minėtų įstatymo nuostatų, nei teismų formuojamos praktikos dėl bausmės vykdymo atidėjimo termino nustatymo nepažeidė.

6.2.                      Iš bylos medžiagos matyti, kad A. I. padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 2811 straipsnio 1 dalis, 11 straipsnio 3 dalis), anksčiau buvo ne kartą teistas, tačiau šiuo metu teistumas yra išnykęs, be to, buvo teistas keletą kartų ir (duomenys neskelbtini) (b. l. 91–100), daug kartų baustas administracine tvarka, taip pat ir dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimo (eismo įvykio sukėlimas, pasišalinimas iš eismo įvykio vietos, vairavimas neturint teisės vairuoti) (b. l. 111–119), iki nusikalstamos veikos padarymo niekur nedirbo (b. l. 120), Užimtumo tarnyboje nuo 2015 m. nesiregistravo (b. l. 121). Pažymėtina, kad nuteistojo A. I. atsakomybę lengvinančia aplinkybe apylinkės teismas pagrįstai pripažino tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taigi ši aplinkybė buvo tinkamai įvertinta nustatant nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimo terminą, nesuteikiant minėtai aplinkybei prioriteto, dominuojančios padėties kitų aplinkybių, nurodytų BK 54 straipsnio 2 dalyje, atžvilgiu. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių apylinkės teismas pagrįstai nenustatė. Nuteistojo skunde nurodytos aplinkybės, kad dėl paskirto per ilgo bausmės vykdymo atidėjimo termino jis (A. I.) patiria tam tikrų nepatogumų ir suvaržymų, savo padaryta nusikalstama veika nesukėlė žalos, todėl prašo minėtą terminą sutrumpinti, nemenkina A. I. kaltės padarius nusikalstamą veiką ir nėra pakankamas pagrindas lengvinti jo baudžiamąją atsakomybę dėl anksčiau išdėstytų aplinkybių. Natūralu, jog padaręs nusikalstamą veiką A. I. patiria tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų, tačiau tuo pačiu apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad A. I. dar prieš darydamas nusikalstamą veiką galėjo ir privalėjo numatyti bei įvertinti galimas neigiamas pasekmes, kilsiančias jam dėl nusikalstamos veikos padarymo, todėl dabar turi prisiimti neigiamus tokio veikimo padarinius. Apygardos teismo vertinimu, tiek A. I., tiek jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą didina ir lemia didesnio nei minimalaus bausmės vykdymo atidėjimo termino nustatymą tai, kad A. I. niekada nebuvo įgijęs teisės vairuoti transporto priemones, be to, A. I. buvo nustatytas net 2,19 prom. neblaivumo laipsnis, o tai šiuo atveju nelaikytina kaip nežymiai viršijančiu BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatytą 1,5 prom. neblaivumo ribą. Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad A. I. nustatytas bausmės vykdymo atidėjimo terminas yra neadekvatus ir neproporcingas jam paskirtos bausmės trukmės atžvilgiu. Pažymėtina, kad BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatytos laisvės atėmimo bausmės iki 1 metų vidurkis yra 7 mėnesiai 15 dienų, šiuo atveju A. I. buvo paskirtas laisvės atėmimas 9 mėnesiams ir tik pritaikius BK 641 straipsnio nuostatas minėtas laisvės atėmimo bausmės terminas sumažintas iki 6 mėnesių, o BK 75 straipsnio 1 dalyje numatyto bausmės atidėjimo termino vidurkis yra 2 metai. Taigi, šiuo atveju A. I. paskirta galutinė laisvės atėmimo bausmė yra artima įstatymo sankcijoje numatytam vidurkiui, o nustatytas bausmės vykdymo atidėjimo terminas yra lygus vidurkiui, todėl nėra pagrindo pripažinti, jog A. I. nustatytas bausmės vykdymo atidėjimo terminas yra neadekvatus ir neproporcingas jam paskirtos bausmės trukmės atžvilgiu.

6.3.                      Apygardos teismas pažymi ir tai, jog įstatymų leidėjas BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtį suformulavo kaip formalią, nereikalaujančią žalos atsiradimo, todėl vien tai, jog nagrinėjamu atveju nekilo neigiamų pasekmių kitiems asmenims ar turtui, nelaikytina aplinkybėmis, kurios savaime leistų švelninti nuteistojo teisinę padėtį. Atkreiptinas dėmesys, jog įstatymų leidėjas, siekdamas, jog būtų išvengta sunkesnių pasekmių, ir numatė baudžiamąją atsakomybę vairuotojams vien už tai, kad jie vairuoja transporto priemonę būdami neblaivūs (kai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas). Esant anksčiau išdėstytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad A. I. paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo terminas yra adekvatus ir proporcingas nuteistojo ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo atžvilgiu, todėl nėra pagrindo minėto termino trumpinti.

7.       Skunde nesutinkama su A. I. paskirtu įpareigojimu būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba sveikatos priežiūra.

7.1.                      Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo prieštarauti apylinkės teismo išvadoms dėl A. I. paskirto įpareigojimo pagrįstumo. Šiame kontekste pažymėtina, kad bausmės vykdymo atidėjimo institutas yra taikomas tuomet, kai byloje esantys duomenys sudaro prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-58/2009, 2K-63/2010, 2K-157/2010). Taigi, asmeniui atidedant bausmės vykdymą, teismas skiria tas priemones, kurios ne tik riboja nuteistojo elgesį, tačiau tuo pačiu turi ir pataisomąjį poveikį bei padeda pasiekti bausmės tikslų, numatytų BK 41 straipsnio 2 dalyje. 

7.2.                      Pažymėtina, kad nesutikimas su paskirtu įpareigojimu neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val. yra motyvuojamas A. I. pernelyg dideliu asmeninės laisvės apribojimu bei darbo paieškų apsunkinimu. Apygardos teismas minėtus apeliacinio skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus ir deklaratyvius, nes byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, kad minimo įpareigojimo vykdymas neproporcingai apsunkintų nuteistojo teisinę, ekonominę padėtį ar jo asmeninę laisvę. Pastebėtina, kad A. I. nustatytu laiku negali išeiti iš namų tik tuo atveju, jei tai nesusiję su darbu, todėl, esant poreikiui minėtu laiku vykti į darbo pokalbį, A. I. tai gali padaryti pranešęs probaciją vykdančiam pareigūnui. Be to, kaip jau ir minėta, nuteistasis A. I., pasirinkdamas baudžiamajam įstatymui priešingą veikimą, turėjo suvokti, kad už padarytą nusikalstamą veiką jo laukia tam tikri suvaržymai ir apribojimai, todėl vien tik nuteistojo interesus ir pageidavimus atitinkančios bausmės ar šiuo atveju – įpareigojimo paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų ne tik bausmės vykdymo instituto paskirties, bet ir teisingumo principo įgyvendinimo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

nuteistojo A. I. apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai                                                          Raimundas Jurgaitis

                                                                                                                              Zigmas Kavaliauskas   

                                                          Nijolė Matuzevičienė